Verslo planas

viko_logo_copyThumb_500x500.png"viko_logo_copyThumb_500x500.png

VILNIAUS KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Atviros virtuves restoranas

3P – Pasinik patiekalą pats“

Verslo planas

Vilnius, 2015 m.

Turinys

Verslo plano santrauka..............................3

Verslo projekto aprašymas..............................4

2.1. Idėja..............................4

2.2. Verslo srities aprašymas: tikslas, misija, vizija.......................5

2.3. Produkto aprašymas..............................5

Rinkodara..............................6

3.1. PEST analizė. ..............................6

3.2. Rinkos dalies išskyrimas ..............................14

3.3. Konkurentų analizė ..............................19

3.4. Rinkodaros strategija: kainų politika, pardavimų strategija, rėmimas..........22

3.5. Rinkodaros biudžetas..............................23

Gamyba..............................24

4.1. Vieta..............................24

4.2. Patalpos..............................24

4.3. Įranga..............................25

4.4. Transportas..............................27

4.5. Žaliavos..............................29

4.6. Tiekimas..............................30

4.7. Atsargų valdymas..............................30

4.8. Gamybos proceso aprašymas..............................31

4.9.Vartotojų aptarnavimas..............................31

Personalas..............................32

5.1. Darbo vietų analizė..............................32

5.2. Darbuotojų parinkimo būdų nustatymas.........................35

5.3. Kandidatų atranka..............................36

5.4. Darbuotojų atlyginimo nustatymas............................37

5.5. Darbo laiko paskirstymas..............................38

5.6. Darbuotojų motyvacija..............................38

Finansinis planas..............................39

6.1. Ilgalaikis turtas..............................39

6.2. Pradinės išlaidos..............................39

6.3. Finansiniai poreikiai ir šaltiniai.............................40

6.4. Kredito valdymas..............................40

6.5. Veiklos sąnaudos (kaštai)..............................42

6.6. Įplaukų prognozė..............................43

6.7. Piniginių srautų prognozė..............................44

6.8. Pelningumo lūžio taškas..............................46

6.9. Pelningumo svyravimai..............................46

Rizikų analizė..............................49

Įmonės teisinės formos pasirinkimas ir pagrindimas.....................50

Išvados ..............................52

Priedai..............................

Santrauka

Vartotojai– žmones kurie domisi maisto gaminimo procesu, bei nenorytis mokėti pilnos sumoss už visus patiekalo įndigrijentus.

Kaip aptarnaujamas klientas – atėjęs klientas i restoraną mato meniu su visais patiekalais, su jų sudėtimi bei kaina ir gali rinktis kokį patiekalą nori ir jo priedus. Jei jis pavyzdžiui nenori salotų tai jos yra iškaičiojamos iš bendros sumos ir atvirkščiai jai nori kažko daugiau tai yra prisikaičiojama prie sumos. Užsakymą priima ir derina padavėjas, o kasininkas apsikaičioja kainą. Jei viskas tenkina klientą užsakymas keliauja į virtuvę kur yra gaminamas. Kadangi tai atvira virtuvinę, klientas gali pamatyti kaip ir iš ko gaminnamas jo patiekalas. Pačiame restorane vyraus ne prabangi bet graži aplinka, skambės gera muzika kurios galės pasiklausyti klientas kol lauks užsakymo. Sumokėti klientas gali bet kuriuo metu kadangi klientas jau turi sąskaitą.

Kaip bus vykdoma gamyba – Gavus užsakymą yra gaminamas patie

ekalas ir tam naudojama nedaug ar minimaliai šaldytos produkcijos, kadangi visi produktai yra švieži ir atvežami 2-3 kartus per savaitę. Kadangi klientas gali stebėti gamybos procesą virtuvėje viskas kas joje vyksta pateikiama paprastai, nebent klientas užsisako spec. patiekalą kuris gali būti pateiktas kaip šou.

Kainų politika – antakinis yra 100%, kadangi klientas gali parinkti ar atsisakyti ingredientus kurie įtakos kainą.

Darbuotoju sk. – 12

Valandų pasiskirstymas tarp darbuotoju;

• 1 direktorius – atsakingas už tiekimą ir kitas operacijas išsikrus apskaitą (ja veda samdyta apskaitos įmonė) ir dirba tik keletą valandų per dieną sekmadienis pas jį laisvas.

• 4 virėjai – dirba pamainomis po 2 dienas

• 2 indų plovėjai-valytojai dirba pamainomis po 2 dienas

• 2 kasininkai-barmenai – dirba pamainomis po 2 dienas

• 3 padavėjai – dirba pamainomis po 2 dienas, iš jų 2 padavejai dirba puse etato, jeigu padavejai nespėja aptarnauti žmonių jiems padeda kasininkas-barmenas

Reklama – Ji bus pateikta per internetą ir radiją.

<2.,Verslo projekto aprašymas.

Idėja

Lietuvoje, kaip ir užsienyje žmonės dažnai leidžia laiką įvairiose maitinimo užeigose. Dauguma žmonių negali neįsivaizduoti savo pietų pertraukos ar skanios vakarienės be pasisėdėjimų kavinėje ar geruose restorane. Norint tuo įsitykinti bet kurią savaitės dieną vakare ar pietų metu aplankius keletą maitinimo ištaigose pastebėsime, kad žmonės gausiai jose lankosi, norėdami greitai ar skaniai pavalgyti. Tai gerai matoma kai žmonės laukia eilėse laisvo staliuko.

Kita vertus, konkurencija maitinimo įstaigų srityje – gana didelė. Vilniaus mieste ypatingai senamiestyje šiuo metu veikia l. daug maitinimo įsta

aigų, o tai kelia gana nemažai sunkumų sėkmingai veiklai. Todėl būtina išsiskirti kažkuo nauju ar neįpustu iš kitų konkurentų tarpo ir turėti bent nedidelį lojalių klientų ratą. Mūsų kuriamas restoranas „3P – Pasinik patiekalą pats“ yra specifinis ir išskirtinis tuo, kad patiekalai gaminami matant klientui ir klientas pats gali pasirinkti už ką moką. Restoranas steigiamas Vilniuje. Sostinėje tokio ar panašaus pobūdžio restorano nėra. Todėl didelė tikimybė, kad potencialūs klientai, pageidaujantys ir nepageidaujantis mokėti visos patiekalo kainos užsuks pas mus.

Idėja įkurti būtent tokį restoraną visų pirma kilo iš studentiškos puses, kadangi dauguma nenori mokėti už kažką visos kainos, tai kam mokėti ? Ypač tai galimą dažnai kai žmonės nenori valgyti kažko iš patiekalo bet jiems vis tiek reikia mokėti visą patiekalo kainą. Todėl, tikimės, kad nemažą lankytojų dalį sudarys ir verslininkai ir paprasti gyventojai kadangi nevisi nori mokėti pilnos kainos už maistą.

Kitas teigiamas patiekalų aspektas – neeikvojamos maisto žaliavos. Nesuvalgytas maistas dažnai yra išmetamas į konteinerius, o šiukšlių išvežimas kainuoją ir dažnai brangiai jai šiūkšlių daug.

Suformulavome pagrindinės restorano idėjas ir paslaugas:

1. Paprasti patiekalai (keletas ir kitokių rūšių patiekalų: vegetarams ir pan.);

2. Platus patiekalų asortimentas;

3. Maistas išsinešimui (jeigu pageidauja klientas);

4. Šventės vaikams, šeimoms su vaikais. Organizuojamos vaikų gimtadienių, šeimos šventės;

7. Teminiai vakarai. Pvz.; Gaminamas konkrečios šalies patiekalai.

Išsiskirsime ir plačiu patiekalų asortimentu: siūlys

sime ne tik konkrečios šalies virtuvės patiekalus, bet bus siūlomi keli šalių virtuvines patiekalai svečio pasirinkimui. Išvardintos idėjos bus tobulinamos ir koreguojamos restorano darbo metu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, esamą situaciją, turimus finansinius resursus bei technologijas.

Verslo srities aprašymas: tikslas, misija, vizija

Tikslas. Kuriant verslą, ypatingai svarbu – nusibrėžti aiškius tikslus ir jų siekti darbo metu. Atviros restorano virtuvės „3P – Pasinik patiekalą pats“ tikslai:

• Įsitvirtinti rinkoje;

• Pasiekti aukštą kokybės lygį;

• Patenkinti klientų poreikius ir suburti lojalių klientų ratą;

• Sėkmingai konkuruoti;

• Pelningai veikti.

Žinoma, tikėtina, kad visų tikslų pasiekti per trumpą laikotarpį nepavyks, tačiau juk svarbiausia nusibrėžti veiklos kryptis ir jų tendencingai siekti. Pirmasis tikslas – įsitvirtini rinkoje, manome bus pasiektas gana greitai, nes, kaip jau minėjome, panašaus pobūdžio maitinimo įstaigų Vilniuje nėra. Todėl tikimės, kad pavyks suburti ir lojalių klientų ratą – žmones, kurie nori žinoti už ką moką. Toliau, stengsimės pasiekti aukštą kokybės lygį, o tai tiesiogiai priklauso nuo virtuvės personalo bei žuvies tiekėjų. Todėl būtina itin kruopščiai atrinkti virėjus, kurie gamins patiekalus bei tiekėjus, kurie pristatys žuvį. Tuomet galėsime savo lankytojams siūlyti tik aukštos kokybės produktus. Galiausiai pasiekę šiuos tikslus galėsime sėkmingai konkuruoti maitinimo įstaigų sferoje ir, žinoma, pelningai veikti.

Misija – nebrangus, greitas ir geriausiai klientų poreikius tenkinantis unikalus restoranas savo srityje.

Vizija – būti pirmaujančia atviros virtuves restoranu rinkose.

2.3 Produkto aprašymas.

Ketiname savo restorane gaminti patiekalus pasitelk

kiant atviros virtuvės elementus, kadangi atvira virtuvė šiuo metu ypač populiari visame pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje pastebima tendencija, kuri rodo, kad žmonės vis dažniau renkasi įdomiai pagaminamą maistą. Todėl mūsų restoranas – idealus pasirinkimas ne tik dėl pasaulinio populiarumo, bet ir prieinamos kainos. Klientas susidomės nes, moka tik už tai ką valgo, o ne už visą patiekalą kurio dalis vėliau keliauja į šiukšlių dėžę. Svarbu ir tai, kad patiekalai turėtų bus ruošiamas tik tuomet, kai lankytojas juos užsako. Maitinimo įstaigų versle derėtų didelį dėmesį kreipti net ir į smulkmenas, nes jos kartais gali pagerinti įstaigos įvaizdį taip pritraukiant naujų klientų. Pavadžiui mūsų atvejyje jei klientas kažko nenori, tai kam jam mokėti už tai ? mes žiurime, kad klientas butu patenkintas ir sotus pagal jo norus ir pageidavimus, o tai savo ruoštu sukurs konkurencija šalia veikiančioms maitinimo įmonėms. Kalbant apie produkto tobulinimo galimybės ir perspektyvos bus atsižvelgiama i mada ir klientų pageidavimus, bei atnaujinama įranga ir kt. siekiant geresnio rezultato.

3. Rinkodara.

3.1. PEST analizė.

Lietuvoje maitinimo įstaigas kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos inspektoriai bent kartą per metus patikrina visas maitinimo įmones. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kiekvienas maisto tvarkymo subjektas privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (kitaip tariant „higienos pasą“), kurį išduoda teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jeigu subjektas savo veiklą nutraukia, pažymėjimas anuliuojamas. Jei tose pačiose patalpose steigiasi naujas maisto tvarkymo subjektas, keičiamos maisto gamybos technologijos, išduodamas naujas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Jeigu keičiasi subjekto savininkas, subjekto pavadinimas, juridinio asmens, padalinio kodas, fizinio asmens verslo liudijimo ir kiti su maisto tvarkymo veiklos sąlygomis nesusiję duomenys, išduodamas naujas pažymėjimas, valstybės rinkliava netaikoma.

Su darbuotojais reikės sudaryti darbo sutartis laikantis LR Civilinio kodekso ir LR Darbo kodekso, LR Darbo sutarties įstatymo ir darbo metu laikytis įstatymuose nurodytu punktų pvz. darbuotojas gali per savaitę dirbti ne daugiau 48val įskaitant ir viršvalandžius.

Mūsų įmonės statusą reglamentuojantys teisės aktai:

UAB – akcinių bendrovių įstatymas. Jis tiesiogiai liečia mūsų įmonę, kadangi mes įsteigsime uždarąja akcinę bendrovę, siekiant apsaugoti savininkų ir akcininku nuosavą turtą, kuriuo tektu atsakyti jai įmonė patirtu nesėkmių. Jai įmonė patirtų nesėkmių ji atskaitų tik jos turimu turtu.

Kadangi mes kuriame maitinimo įmone, kurioje dirbs žmonės, ji turi valstybei mokėti nustatytus mokesčius kasmet. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir LR Pelno mokesčio įstatymas, tiesiogiai veiks gaunamą įmonės pelną, kadangi nuo jo bus nusikaičiojami įvairūs mokesčiai.

LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas bus tiesiogiai susijęs su darbuotojais, kadangi nuo jų algos reikia tai pat mokėti mokesčius bei juos apdrausti įvairių nelaimingu atsitikimu atvejais.

Konkrečią mūsų veikla reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai susije su maitinimo sfera:

LR Maisto įstatymas

LR Alkoholio kontrolės įstatymas

LR Tabako kontrolės įstatymas

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl Lietuvos higienos normų

Ir t.t.

Yra reikalingos įvarius valdžios išduodamos licencijos ir leidimai. Kadangi mes jau turime patalpas senamiestyje su visais leidimais ir licencijomis, mes šioje vietoje sutaupome dalį pinigų kurie butu skirti įsigyti jiems.

Negalima pažeisti šių įstatymų, kadangi tai neigiamai įtakos mūsų kuriamą verslą, o tai gali priversti iki bankroto ir didelių skolų. Bet koks net menkas pažeidimas gali tapti bauda ar įspėjimu už kuri reikės atsakyti pieš visuomenę ir klientus.

Kiti politiniai, teisiniai veiksniai galintis ateityje daryti įtaka mūsų kuriamam verslui:

Valstybė gali priimti įstatymus, numatančius papildomus reikalavimus produkcijai.

Tai įmonei padidins nuostolius kadangi reikės į produkciją įdėti daugiau pinigų kurios gali daugelyje atvejų neatnešti didesnio pelno.

Valstybės mokesčių mažinimas yra labai patrauklus investuotojams.

Betoks mokesčių sumažinimas teigiamai veikia įmonę, kadangi didėja pelnas ir tai gali pritraukti investuotojų kure padės plėsti ir gerinti verslą.

Ekonominė aplinka. Nagrinėsime ūkio raidos dėsningumas ir tendencijas, kurie daro įtaka mūsų kuriamo žuvies restorano sprendimams ir veiksmams.

BVP vystymasis:

Lentelė Nr. 0

Šalys/metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Lietuva 7.4 11.1 2.6 -14.8 1.6 6.1 3.8 3.3 2.9

BVP vienam asmeniui

 

Vidaus paklausos augimas pamažu lėtėja. Tačiau lėtėjimo ir buvo tikimasi, nes jau kurį laiką ir gyventojų, ir įmonių lūkesčiai blogėjo. Sunerimę dėl neaiškios geopolitinės padėties, gyventojai atsargiau vartoja, o įmonės – apdairiau investuoja. Naujausi duomenys rodo, kad vidaus paklausos raida ima labiau atitikti ilgalaikes tendencijas: pirmąjį pusmetį šios paklausos augimas viršijo BVP augimą kur kas labiau, nei įprasta, o dabar šis skirtumas sumažėjo. Numatoma, kad jis ir toliau bus sumažėjęs – vidaus paklausa augs maždaug tiek, kiek BVP, o jos ir BVP santykis, pastaruoju metu nuosekliai didėjęs, iš esmės nusistovės.

Tikimasi tolesnio nuoseklaus BVP kilimo. Numatoma, kad 2015 m. Ekonomika augs 3,1 proc. Nors 2015 vidaus paklausa didės mažiau nei 2014, ji tebebus svarbus augimo veiksnys. Paklausą skatins pagerėjusi darbo rinkos padėtis, nedidelė infliacija ir tebesitęsiantis investicijų poreikis. Grynojo eksporto poveikis BVP augimui visu prognozuojamu laikotarpiu bus nedidelis.

Infliacija jau ilgokai yra labai maža ir stabili. Tokią padėtį labiausiai lemia vartotojams palanki žaliavų kainų kaita pasaulyje ir žemos infliacijos aplinka euro zonoje. Dabartinės ir numatomos pasaulinės žaliavų kainos yra kur kas mažesnės, nei tikėtasi, pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais naftos kaina sumažėjo tiek, kad buvo penktadaliu mažesnė nei prieš metus. Prognozuojama 2015 m. infliacija euro zonoje taip pat mažesnė, nei prognozuota. Tokios naujausios išorės veiksnių prognozės skatina tikėtis mažesnės, nei prognozuota anksčiau, infliacijos Lietuvoje: numatoma, kad šiemet ji sudarys 0,3, o kitąmet – 0,9 proc. Rusijos taikomas maisto importo ribojimas reikšmingai mažinti infliacijos prognozės kol kas neskatina: nors jis sumažino žemės ūkio produktų supirkimo kainas, kol kas vartotojų kainoms Lietuvoje didesnio poveikio neturėjo. Vidaus veiksniai, pavyzdžiui, augančios darbo sąnaudos, šiuo metu nedaro ir, kaip prognozuojama, artimiausiu metu nedarys didesnio spaudimo su vidaus paklausa susijusiai infliacijos daliai – grynajai infliacijai.

Prognozuojama, kad pagal BVP augimo tempus 2014-2017 metais Lietuva išliks sparčiausiai augančių ES valstybių narių trejetuke. Toliau augs darbo našumas, didės darbo jėgos paklausa, mažės nedarbo lygis, augs darbo užmokestis.

Nedarbo lygis

Lietuvos ūkis ir toliau nemenkai auga, palaikomas vidaus paklausos, ypač – didėjančio privataus vartojimo. Pastarąjį skatina tebegerėjanti padėtis darbo rinkoje (auga užimtumas, mažėja nedarbo lygis) ir didesnis realusis darbo užmokestis. Šis užmokestis sparčiau auga nuo 2013 metų vidurio, kai labai sumažėjo infliacija. Jo didėjimui įtakos turi sumažėjęs nedarbas – tai sudaro sąlygas darbo atlygiui kilti gana daug net ir išnykus minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio pakėlimo poveikiui.

Infliacija, darbo užmokestis:

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimas bus nuosaikus, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos kainų – poveikis menkas, vidutinė metinė infliacija 2014 m. sieks 1,0 proc., 2015 m. – 2,0 proc., 2016 m. – 2,5 proc., 2017 m. – 2,9 proc.

Yra nedidelė rizika, kad kainas Lietuvoje gali paveikti dėl įvairių netikėtų veiksnių sparčiau nei numatyta brangsianti nafta. Maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos.

Prognozuojama, kad, toliau augant darbo našumui, didėjant darbo jėgos paklausai, mažėjant nedarbo lygiui ir po truputį mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo užmokestis didės sparčiau nei pernai. Numatoma, kad darbo užmokestis 2014–2017 m. augs 5,8–6,9 proc. per metus.

Didžiausią pelną šiuo metu gauna taškai, prekiaujantys „greitu“ maistu, ypač populiariu jaunimo tarpe – picerijos, „hamburgerinės“ ir pan. Stebimas ir klientų amžiaus ribų atsiradimas. Vyresnio amžiaus žmonės retai beužsuka į kavines. Daugiausiai klientų – iš pajamas gaunančio, bet neturinčio didesnių finansinių įsipareigojimų (pvz., šeimai) jaunimo tarpo, gretimų įstaigų darbuotojai.

Socialinė ir kultūrinė aplinka. Lietuvoje dažnas žmogus neįsivaizduoja savo laisvalaikio be pasisėdėjimo restorane ar kavinėje prie podelio kovos ar arbatos. Kita vertus, dėl mažo pelno ir nuostolių per praėjusius metus Lietuvoje užsidarė nemažai kavinių ir restoranų. Ir net dabar dauguma tebedirbančių skundžiasi vos krutančios dėl sumažėjusio lankytojų srauto ir ypač dėl menkesnių čia išleidžiamų pinigų (cit. žurnalas „Veidas“). Lietuvos gyventojai neišvengiamai stengiamasi rinktis mažiau kainuojantį, bet tuo pačiu ir sveikesnį maistą. Vis didesnį dėmesį žmonės skiria tam, ką valgo. Nors retas kuris renkasi brangu gerą vyną ar gurmanišką maistą, tačiau neskuba numalšinti alkio greitai gaminamu maistu.

 

Lentelė Nr. 1.1

Užimtumas:

2010 2011* 2012* 2013
Užimtųjų sk., tūkst. 1343,7 1256,5 1275,7 1292,8
Užimtumo lygis, proc.:
Bendras (15-64m.) 57,8 60,3 62,0 63,7
Moterų 58,7 60,2 61,8 62,8
Vyrų 56,8 60,4 62,2 64,7
Vyresnio amžiaus (55-64m.) 48,6 50,1 51,7 53,4
Jaunimo (15-24m.) 19,2 19,1 21,5 24,6

Lentelė Nr. 1.2

Užimtieji pagal ekonomines veiklas, proc.

2010 2011* 2012* 2013
Žemės ūkyje 9,0 8,7 8,9 8,4
Pramonėje 17,7 17,6 18,0 17,8
Statyboje 6,9 6,8 7,0 7,7
Paslaugose 66,3 66,9 66,1 66,1

 

Išstirus statistinius duomenis matome, kad didžiausias užimtumas yra paslaugu sektoriuje daugiau 66 proc. pasižymintis stabilumu.

 

Lentelė Nr. 1.3

Nedarbas

2010 2011* 2012* 2013
Bedarbių skaičius, tūkst. 291,1 226,1 195,2 172,5
Nedarbo lygis, proc.:
Bendras (15-64 m.) 17,8 15,3 13,4 11,8
Moterų 14,4 12,9 11,6 10,5
Vyrų 21,2 17,7 15,2 13,1
Jaunimo (15-24 m.) 35,1 32,2 26,7 21,9

Išstirus nedarbo rodiklius matome, kad nedarbas Lietuvoje mažėja. Ypač didėja jaunimo užimtumas.

 

Lentelė Nr. 1.4

Ilgalaikiai bedarbiai, proc.

2010 2011* 2012* 2013
Ilgalaikių bedarbių dalis 41,4 52,1 49,2 43,0
Ilgalaikio nedarbo lygis 7,4 8,0 6,6 5,1

Ilgalaikių bedarbių procentas nuo 2012 metų mažėja.

 

Lietuvos švietimo sistema

Šiuo metu Lietuvoje mokomasi pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo ir trijų pakopų aukštojo mokslo – bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų – programą. Ji sudaryta taip, kad mokiniai ir studentai galėtų laisvai pasirinkti mokslų kryptį, nuspręsti, kokias žinias nori gilinti.

Už baigiant vidurinę mokyklą laikomus egzaminus atsakingas Nacionalinis egzaminų centas – tai garantuoja, kad mokinių pasiekimai bus objektyviai įvertinti nepriklausomų vertintojų. Pagal centralizuotai organizuojamų brandos egzaminų rezultatus stojančiuosiuose priima ir aukštosios mokyklos – tai supaprastina visą stojimo procesą.

Demografinės aplinkos pokyčių tendencijos Lietuvoje – jų įtaka verslo įmonėms

Išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką. Demografinė aplinka veikia įmones per socialinę ir kultūrinę aplinką, taip pat per ekonominę aplinką. Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui ir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apima demografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius, darbo santykių raidą, ekologines problemas, žmonių išteklių raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.

Demografinių aplinkos pokyčių įtaka įmonėms

Demografinės aplinkos įtaka įmonėms yra dvejopo pobūdžio. Iš vienos pusės ji veikia įmonę per darbo jėgą, kita vertus per marketingo aplinką. Kiekviena įmonė dirba tam tikroje nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Demografinių rodiklių pokyčiai tiesiogiai veikia įmonių marketingo aplinką per vartotojus. Įmonės tikslas yra pelnas, todėl ji turi atspėti ko būtent tam tikru laikotarpiu reikia vartotojams. Todėl įmonė turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti.

Imigracija

Nors imigracija paprastai siejama su užsieniečių atvykimu į šalį, Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų sudaro iš užsienio grįžtantys Lietuvos piliečiai. 2013 m. jie sudarė net 86 proc. visų atvykstančiųjų. Ženkliai išaugęs grįžtančiųjų skaičius aiškinamas tuo, kad įvedus privalomojo sveikatos draudimo prievolę, daugiau žmonių deklaruoja tiek savo atvykimą, tiek ir išvykimą. Yra ženklų, kad grįžtančiųjų skaičiaus augimą lemia ir po truputį atsigaunanti ekonomika.

Užsieniečių į Lietuvą atvyksta nedaug – vidutiniškai apie 2000-2500 per metus. 2013 m. į Lietuvą atvyko 3 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 700 ES piliečių ir apie 2300 ne ES šalių piliečių. 2013 m. imigrantų skaičius didėjo ir dėl išaugusio darbo jėgos poreikio – buvo išduota daugiau leidimų dirbti nei 2012 m. Dauguma ES piliečių į Lietuvą atvyko iš Latvijos ir Lenkijos, o daugiausia trečiųjų šalių piliečių atvyko iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos.

Religija

Lietuvoje religija yra atskirta nuo valstybės. Tai reiškia, kad mūsų šalyje nėra valstybinės religijos, nors religinės bendruomenės ir bendrijos skirstomos į tradicines ir netradicines. Prie tradicinių priskiriamos tos, kurios Lietuvoje gyvuoja bent 300 metų, prie netradicinių – tos, kurios nuo įregistravimo momento šalyje veikia 25 ir daugiau metų bei yra palaikomos visuomenės, neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Dauguma Lietuvos gyventojų priklauso tradicinei religinei bendruomenei ir yra Romos katalikai. Šalyje taip pat išpažįstamas pravoslavų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, sentikių, judėjų, islamo ir kiti tikėjimai.

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė įtvirtinta pagrindiniame Lietuvos įstatyme – Konstitucijoje.

 

Technologiniai veiksniai. Skaitmeninių technologijų progresas jau sunkiai gali nustebinti. Tačiau, pažvelgus į Lietuvą prieš 20 metų, pokyčiai – stulbinami. Jiems atsirasti ir sėkmingai plėtoti reikėjo toliaregiškų sprendimų ir drąsos. Šiandien rezultatais sugebame nustebinti Europą, o kai kuriose srityse – didžiuotis tvirtomis pozicijomis pasaulyje. Spalio 24 d. minima Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena skatina trumpam grįžti atgal ir apžvelgti tai, kas nuveikta.

Internetui Lietuvoje – jau daugiau kaip 20 metų. Šiandien neišeidami iš namų galime įsigyti prekių ar paslaugų, mokytis, dirbti, bendrauti ar net pranešti policijai apie pastebėtą pažeidimą. Pasak laikinai Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pareigas einančio Kęstučio Andrijausko, sparčią informacinių ir ryšių technologijų plėtrą Lietuvoje istoriškai bene labiausiai nulėmė sėkmingos investicijos kuriant ryšių infrastruktūrą, tinklo skaitmeninimas ir ryšių rinkos liberalizavimas.

 

Lietuvos mokslo premijos

Metai Vardas, pavardė Sritis Darbas/Darbų ciklas
2012 V. Balevičius

V. Šablinskas

Fiziniai mokslai Darbų ciklas “Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997-2011)”
2012 R. Baronas

F. Ivanauskas

Fiziniai mokslai Darbų ciklas “Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997-2011)”
2012 D. Matulis

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai Darbų ciklas “Karboanhidrazių ir ša peronų slopikių kūrimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)”
2012 P. Viškelis

Ž. Lukšienė
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslai Darbų ciklas “Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)”
2011 M. Michelbertas Humanitariniai ir socialiniai mokslai Darbų ciklas “Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai”
2011 R. Makuška,
A. Žemaitaitis
Fiziniai mokslai Darbų ciklas “Gamtinės kilmės ir sintetiniai poli elektrolitai aukštosioms technologijoms (1996-2010)”
2011 A. Z. Kučinskienė Biomedicinos mokslai Darbų ciklas “Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas (1996-2010)”
2011 O. Rukšėnas,
A. Alaburda
Biomedicinos mokslai Darbų ciklas “Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas (1996-2010)”

 

Lentelėje nurodyti Lietuvos mokslininkų premijos už skirtingų projektų įgyvendinimą. Premijos dar karta įrodo kad Lietuva nestovi vietoje, ir kad turi galimybę vistytis.

Inovacijos

Lietuva pagal pažangą diegiant inovacijas – antra ES.2012 metais Lietuvos inovatyvumo augimas siekė daugiau nei 5 proc. ir buvo antras Europos Sąjungoje (ES). Tokius rezultatus skelbia Europos Komisija (EK) vertindama ES šalis pagal pasiektą pažangą inovacijų srityje.

Lietuvos Vyriausybė aktyviai pradėjo taikyti paramos inovacijų plėtrai priemones: mokestines lengvatas įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, paramą intelektinės nuosavybės apsaugai. ES struktūrinės paramos priemones nukreipė moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijoms ir verslo aplinkai gerinti bei klasterizavimai skatinti, sukūrė paramos inovaciniais čekiais sistemą, skirtą mokslo ir verslo bendradarbiavimui plėtoti.

Lietuvai pirmą kartą ir vienintelei iš ES šalių 2013 metų Inovacijų sąjungos švieslentėje (angl. „Innovation Union Scoreboard 2013“) pavyko pagerinti narystę šalių grupių klasifikacijoje. Lietuva iš menkų novatorių grupės persikėlė į nuosaikių novatorių grupę ir taip pagal diegiamų inovacijų lygį atsidūrė toje pačioje pozicijoje kaip Italija, Ispanija, Portugalija, Čekija, Graikija, Slovakija, Vengrija ir Malta.

Pagal 2013 m. Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimą, Lietuvos stipriosios pusės yra žmogiškieji ištekliai ir finansavimas bei rėmimas. Lietuvos augimo rodikliai Europos Sąjungos pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje yra didžiausi iš visų ES valstybių narių. Didelė pažanga pastebima ir inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, išlaidų, ES prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityje. Mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavybės sritys, įvardijamos kaip sritys, kuriose Lietuva turėtų susitelkti, siekdama pagerinti inovacijų diegimo rezultatus.

Pasak EK ataskaitos, visos kitos šalys išliko toje pačiose veiklos grupėse, kaip ir praėjusiais metais, nepaisant to, kad Lietuvos kaimyninėse šalyse taip pat fiksuotas spartus inovacijų augimas – Estijoje apie 7,5 proc., o Latvijoje atitinkamai 4,5 proc.

Inovacijų sąjungos švieslentė rengiama kasmet. Švieslentėje pateiktas 27 ES ir kitų šalių (Kroatijos, Serbijos, Makedonijos, Turkijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos) lyginamasis mokslinių tyrimų sistemos ir inovacinės veiklos įvertinimas, paremtas dvidešimt keturių su inovacijomis siejamų rodiklių analize. ES valstybės skirstomos į keturias kategorijas: geriau nei ES vidurkis pasirodžiusios valstybės yra vadinamos „inovacijų lyderėmis“, ES vidurkį atitinkančios – „inovacijų sekėjos“, šiek tiek prasčiau nei ES vidurkis – „nuosaikios novatorės“, o stipriai nuo ES vidurkio atsiliekančios – „menkos novatorės“.

3.2. Rinkos dalies išskyrimas

Siekdami atrasti potencialius mūsų restoranų vartotojus ir jų grupes, atlikome rinkos segmentavimą. Mūsų tikslas – kiek įmanoma geriau užtikrinti, kad ištekliai būtų nukreipti į tuos vartotojus iš kurių galima tikėtis didžiausios pelno.

Rėmėmės keliais pagrindiniais kriterijais: geografiniais, demografiniais ir psichografiniais. Aptarsime kiekvieną iš jų plačiau.

Geografiniai kriterijai. Sprendimą restoraną kurti sostinėje Vilniuje smarkiai lėmė gyventojų ir turistų skaičiaus. Visų pirma, Lietuvos miestuose gyvena gerokai daugiau žmonių, nei kaimuose, todėl ir potencialių vartotojų juose yra daugiau.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į klimato sąlygas. Kadangi Lietuvos gyventojai yra pakankamai jautrūs prastoms oro sąlygoms, atsižvelgėme ir į vidutines oro temperatūras Lietuvos regionuose. Atsižvelgiant į žmonių norą kuo mažiau laiko praleisti gryname ore, gamtoje ir pan. esant prastam orui, galima teigti, jog vietoj nemalonių pojūčių šaltame ore žmonės rinksis jaukų ir šiltą pasisėdėjimą kvapu dvelkiančiame atviros virtuves restorane.

Demografiniai kriterijai. Iš šių kriterijų svarbiausieji – vartotojų amžius ir pajamos. Tyrimai rodo, jog vyresnio amžiaus žmonės (virš 55 ar 60 metų) retai lankosi maitinimo įstaigose. Daugiausiai klientų kavinėse ir restoranuose – iš pajamas gaunančio, bet neturinčio didesnių finansinių įsipareigojimų (pvz., šeimai) jaunimo tarpo (20-30 metų). Šios amžiaus grupės žmonės siekia ne tik pavalgyti, bet ir įdomiai praleisti laiką viešoje vietoje, tokioje kaip žuvies restoranas.

Kita potencialių klientų amžiaus grupė – 30 – 50 metų vyrai ir moterys, kurie gauna pastovias pajamas. Nors dauguma jų ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau ši amžiaus grupė labiau linkusi į sveiko gyvenimo būdo propagavimą, todėl turime pabrėžti, jog mūsų restorano patiekalai – ne tik švieži. Vilniaus demografiniai duomenys (žr 2.1 lent.) rodo, kad kaip tik darbingo amžiaus žmonių, į kuriuos ir bus orientuotas restorano verslas, šiuo metu Vilniuje yra daugiausia. Taip pat vidutinės disponuojamosios piniginės pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį Vilniuje yra didžiausios (žr. 2.2 lent.).

Visi šie demografiniai kriterijai leidžia teigti, jog Vilniuje įkurto restorano pelningumas bus potencialiai didžiausias lyginant su kitais Lietuvos miestais.

 

0-15m 16.9 %
Darbingo 64.3 %
Pensinio 18.8 %
2.1 lent. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2014 m

 

Vilniaus apsk. 1159.2 Lt
Kauno apsk. 982.3 Lt
Klaipėdos apsk. 915.1 Lt
2.2 lent. Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį. 2014 m.

 

Lentelė Nr. 3.1

Vartotojų demografinis segmentavimas pagal požymius

Eil. Nr. Požymis Segmentas (Kiekiu, procentais)
1. Geografinė sritis Regionas, rajonas, miestas (priemiestis), mikrorajonas,

Vilnius -100%

2. Amžius Iki 11 m., 5%

12-19 m., 15%

20-34 m., 49%

35-49 m., 27%

50 ir vyresni 4%

3. Lytis Vyrai – 64%

Moterys – 36%

4. Šeimyninė padėtis Susituoke, 36%

Nesusituoke, 63%

Kiti. 1%

5. Veiklos pobūdis Verslininai, 10%

Darbininkai, 23%

Studentai ir bedarbiai. 47%

Namų šėimininkės, 14%

Pensininkai, 6%

6. Pajamos Iki 500 Lt., 14%

500-1035 Lt., 56%

1036-2000 Lt., 29%

2000-3000 Lt. ir t.t. 1%

7. Išsimokslinimas Pagrindinis, 5%

vidurinis, 45%

Profesinis 22%

aukštesnysis, 13%

aukštasis. 15%

 

Pirkėjai. Atviros virtuves restorano veikla orientuota pagrinde tenkinti vidutinio amžiaus dirbančių žmonių poreikius. Restorano potencialūs pirkėjai galėtų būti 20-49 amžiaus žmonės, gaunantys vidutines arba aukštesnes pajamas, taip pat turistai. Tikslinei klientų grupei priklausys ir vaikai nuo 12m. bei paaugliai. Restorano meniu sudarys tiek sveikas ir lengvas maistas, tiek įprastas daugelyje restoranų, todėl turėtume pritraukti ir sveiku gyvenimo būdu besidominčius klientus.

Klientas gali pats pasigaminti mūsų siūlomą produkciją, tačiau didelės laiko sąnaudos. Tuo tarpu mes siūlysime malonią aplinką, o svarbiausia sveiką ir kokybišką maistą. Pastoviems klientams taikysime nuolaidas ir šeimoms spec. pasiūlymus 3 už 2 kaina ar pan..

Psichografiniai kriterijai. Pagal šį kriterijų nagrinėjant rinką svarbiausia atsižvelgti į sveiko gyvenimo būdo ir mitybos propaguotojus, žmones nenorinčius mokėti pilnos patiekalo kainos ir norinčius kažko naujo, nes būtent tokias galimybes siūlantis atviros virtuvės restoranas galės išskirtinį. Vasario mėn. atlikta studentų (18 – 26 m.) apklausa rodo, jog ir jaunoji karta nelinkusi mokėti už tai ko nevalgo ir nori spalvingo ir skanaus maisto. Taip pat jaunimo segmentas yra lengvai pasiekiamas taikant rinkodarą – ši grupė yra aktyvi, atvira pasiūlymams ir naujovėms.

Tačiau jauniems žmonėms ir verslininkams nuolat trūksta laiko, todėl šią grupę žmonių taip pat galėtume pritraukti į mūsų restoraną. Mūsų įkurtas žuvies restoranas galėtų tapti jiems išeitimi – siūlysime ir sveiką, šviežią ir skanų maistą, kuriam pasigaminti nereikia gaišti savo laiko, ir jaukią vietą, kurioje lankytojai galės pabūti su draugais ir atsipalaiduoti pasižiūrėti kai virėjai gamina patiekalus. Žiūrėdami jie galės išmokti gaminti tam tikrus patiekalus kuriems jie sugaišta daug laiko o virėjai pagamina greitai ir skaniai.

Taigi, restoranas, vykdydamas savo veiklą, teiks maitinimo paslaugas, tinkančias skirtingoms vartotojų grupėms ir jų poreikius, todėl į rinką yra žiūrima kaip į vietą, kurioje vartotojai skiriasi savo poreikiais, preferencijomis, disponuojamomis piniginėmis lėšomis, įpročiais ir pan.

Leave a Comment