Žuvies patiekalų restorano verslo planas

TURINYS

Įvadas 3
1. Naujos idėjos 4
1.1. Idėjų generavimas 4
1.2. Idėjų įvertinimas 4
1.3. Idėjų atranka 8

2. Naujo verslo analizė 9
2.1. Naujo verslo idėjos detalizavimas 9
2.2. Strategijos suformavimas 10
2.3. Naujo verslo visapusiškas naujumas ir sekmės veiksniai 11
2.4. Naujų idėjų slaptumo užtikrinimas 12
2.5. Vidinės ir išorinės aplinkos analizė 13
2.5.1. Vidinė naujo verslo aplinka
2.5.1.1. Verslo organizatoriai ir darbuotojai 14
2.5.1.2. Kapitalo poreikis 15
2.5.2. Išorinė naujo verslo aplinka
2.5.2.1. Vartotojai 16
2.5.2.2. Konkurentai 17
2.5.2.3. Išorinės aplinkos poveikis 18
2.6. Efektyvumo įvertinimas 19
2.7. Verslo įgyvendinimo kliūtys ir idėjos koregavimas
2.7.1. Numatomos problemos 20
2.7.2. Verslo rizika 21
2.7.3. Kliūčių šalinimo būdai 23
2.7.4. Idėjų patikslinimas ir koregavimas 24

Išvados 26
Literatūra 27
Priedas 28

ĮVADAS

Lietuvos perspektyvoje – integracija į Vakarų Europą, kur jau seniai sprendžiamos globalinės mažėjančių išteklių problemos, skatinamas spartus technologijų vystymasis, remiamos naujos verslo idėjos, plečiamos turizmo paslaugos.
Šio mūsų darbo tikslas yra išsiaiškinti verslo pllano sudarymą ir pritaikymą konkrečiai įmonei.
Darbo užduotis – naujų idėjų generavimas, jų įvertinimas bei atranka.
Pirmame skyriuje apibrėžiama naujų idėjų svarba, jų generavimas, įvertinimas. Suformuluojamos 20 naujų idėjų, jos įvertinamos pagal pasirinktus naujumo, pranašumų ir trūkumų rodiklius. Tinkamiausia idėja atrenkama naudojant funkcinės analizės metodą. Toliau visi bandymai atliekami su pasirinkta idėja.
Antrame skyriuje analizuojamas pasirinktos verslo idėjos taikymas praktikoje, t.y. žuvies patiekalų restorano kūrimo idėja. Nustatoma vidinė bei išorinė verslo aplinka. Aptariami verslo organizatoriai bei darbuotojai, kapitalo poreikis naujai įmonei.Taip pat įvertinamas effektyvumas. Tikslinamos idėjos, naujojo verslo strategija bei tos strategijos įgyvendinimo priemonės.
Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados.
Šiame bendrame darbe mes bandysime pagrįsti mūsų naujos idėjos- žuvies patiekalų restorano reikalingumą Lietuvai, kaip būsimai Europos Sąjungos narei, t.y. šaliai, kurioje prasiplės turizmas ir užsienio ša

alių investicijos.

1. NAUJOS IDĖJOS

1.1. IDĖJŲ GENERAVIMAS

Idėjas generuoti galima įvairiais būdais ir metodais. Optimaliausi yra loginiai analitiniai idėjų generavimo metodai. Galima išskirti 2 generavimo metodus:
1) funkcinės analizės metodas- kai iš surašytų visų idėjų atsirenkama tinkamiausia;
2) morfologinės analizės metodas- kai tiksliai suformuluojami uždaviniai, po to surašomi įvairūs būdai tiems uždaviniams pasiekti.
Uždaviniai naujajam verslui nėra griežtai apibrėžti, todėl pasirenkame funkcinės analizės metodą. Mūsų tikslas yra suformuoti mažiausiai 20 inovacinių idėjų naujam verslui.
Verslo inovacijų banko kriterijai:
1. Pagal poreikį rinkoje.
2. Pagal rinkos dydį.
3. Pagal vartotojų amžiaus grupes.
4. Pagal pelningumą.
5. Pagal įgyvendinimo sudėtingumą.
Idėjoms formuoti naudojamės Ž. P. Lenišo knygoje “Įmonės kūrimas” pateiktomis 15 įmonių prioritetinių veiklos krypčių: paslaugos gyventojams, maitinimas, paslaugos ir priemonės kūno priežiūrai, kelionės, laisvalaikis, užkanda mieste, paslaugos, susijusios su prestižo palaikymu, forma ir spalva, konsultavimas, informatika, ekologija ir sveika aplinka, viskas namams, transportas, komercija, aukštosios technologijos irr įranga (7;62-63)

1.2. IDĖJŲ ĮVERTINIMAS

Mes pateikiam 20 naujų idėjų, suskirstytų pagal prioritetines veiklos kryptis ir įvertintų pagal kokybinius rodiklius- naujumą, pranašumus ir trūkumus:
• Paslaugos gyventojams:
1. Privačios buitinių atliekų išvežimo paslaugos. Lietuvoje šią paslaugą atlieka tik valstybinės įmonės, kurių darbo kokybė yra nepatenkinama. Nauja idėja- privatus verslas. Privalumai yra tie, kad privati įmonė sudarytų konkurenciją, teiktų šią paslaugą kokybiškiau, lanksčiau, būtų prieinama kiekvienam vartotojui, būtų didesnis paslaugų pasirinkimas, miestas taptų švaresnis ir ekologiškesnis. Šią naują idėją riboja tai, kad yra sunku šį privatų verslą realizuoti praktikoje.

br />2. Svečių namai vidutines pajamas uždirbantiems klientams. Galime teigti, kad Kauno mieste yra pakankamai viešbučių, tačiau nepaslaptis, jog visi viešbučiai orentuojasi į turtingą klientą. Mūsų siūlomi svečių namai labiau tiktų vidutines pajamas turinčiam klientui arba ilgesniam laikui atvykstančiam specialistui. Kambariuose turėtų būti atskira virtuvės įranga. Nauja idėja yra ta, kad nuomojami butų tipo kambariai. Privalumai: nedidelės paslaugų kainos, klientų poreikių patenkinimas, palyginus nedidelė verslo rizika. Trūkumai: šis naujas verslas reikalauja nemažai investicijų bei yra mažas verslo lankstumas.
3. Naminių gyvūnų viešbutis. Paslauga būtų teikiama gyvūnų šeimininkams, kurie išvykdami neturi kur palikti savo augintinių. Lietuvoje analogiška paslauga teikiama tik labai mažam skaičiui vartotojų. Privalumai: galima sakyti, konkurencijos nebuvimas, didelė paklausa, mažas verslo rizikingumas. Trūkumai: sudėtinga patenkinti visas klientų užgaidas.
4. Kapų priežiūros paslaugos. Paslauga skirta tiek Lietuvos gyventojams, tiek lietuviams, gyvenantiems užsienyje ir negalintiems prižiūrėti savo artimųjų kapų. Ši idėja nauja tuo, kad niekas organizuotai neteikia tokių paslaugų. Šios idėjos pranašumas- didelis paslaugos perspektyvumas bei mažas pradinio kapitalo poreikis. Trūkumas- mažas pelningumas.
5. Kapinės gyvūnams. Skirta klientams, netekusiems savo augintinių. Tai yra visiškai nauja idėja Lietuvoje. Privalumai: konkurencijos nebuvimas, nedidelė verslo rizika. Trūkumai: ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, galima neigiama visuomenės reakcija.
6. Fotorobotas. Skirta skubiam nuotraukų darymui ir pramogai. Tai būtų senos idėjos atnaujinimas. Gerai yra tai, kad bet kuriuo pa
aros metu galima greitai pasidaryti nuotraukas. Trūkumas- didelė konkurencija.
• Maitinimas:
7. Žuvies patiekalų restoranas. Ši nauja idėja pritrauks klientus gausiu žuvies patiekalų asortimentu bei vis atsinaujinančiu valgiaraščiu. Tai būtų pirmasis restoranas Lietuvoje, kuris specializuotųsi tik žuvies patiekaluose. Privalumai: didelis tiek produktų, tiek paslaugų lankstumas, platus vartotojų ratas, propagavimas sveikos mitybos. Trūkumas- sunku išsikovoti vietą rinkoje.
8. Restoranas “Pasaulio tautų virtuvė”. Skirtas gurmanams, egzotiško ir naujo maisto mėgėjams. Atėjęs klientas į tokį restoraną, gali rasti daugelio tautų nacionalinius patiekalus. Privalumai: platus asortimentas, didelė vartotojų rinka. Trūkumai: didelė konkurencija, mažas atsiperkamumo lygis, didelis investicijų poreikis.
• Viskas namams:
9. Gyvenamųjų namų ir butų kompleksinio aptarnavimo paslaugos. Tai tokia įmonė, kurioje būtų sutelkti specialistai, reikalingi buities ir remonto darbams atlikti: elektrikai, santechnikai, sodininkai, dizaineriai, remontininkai, butų tvarkytojai ir t.t. Būtų teikiamas kompleksinis aptarnavimas, tai, galima sakyti, nauja idėja Lietuvoje. Privalumai: ta pati įmonė gali atlikti daug darbų, už kuriuos ji yra atsakinga bei suteikia kokybės garantiją, vartotojas sutaupo laiko. Ribotumai: didelė smulkių įmonių konkurencija, sunku įgyti gerą vardą, o jį įgyjus- lengva prarasti, reikalauja nemažai investicijų.
10. Interjero elementų, buitinės technikos nuoma. Buitinė technika, interjero detalės (paveikslai, gėlės, dekoratyviniai daiktai) bei baldai nuomojama užimtiems ir dideles pajamas turintiems žmonėms, svečiams iš užsienio, ofisams, kino studijoms, fotomenininkams ir pan. Kol kas nėra įmonės, kuri užsiimtų šia ve
eikla. Privalumai- būtų patenkinami tam tikrų klientų poreikiai. Trūkumai; didelės investicijos, sunkiai nustatomas paslaugų poreikis rinkoje, ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis.
• Laisvalaikis ir komercija:
11.Fazanų auginimas ir fazanų medžioklės organizavimas. Ši nauja verslo idėja būtų orentuojama į užsieniečius ir pasiturinčius klientus. Tai nėra visiškai nauja idėja, tai būtų atgaivinta tarpukario Lietuvos idėja. Privalumai: pramogų sektoriaus plėtimas, konkurencijos Lietuvoje nebuvimas, pajamos, gaunamos iš medžioklės bei produkcijos. Trūkumas- investicijų, žinių ir patirties poreikis.
12. Sporto ir laisvalaikio centras. Šis centras turėtų būti su atviru ir uždaru baseinu, saunomis, lauko teniso, golfo aikštynais, grožio terapijos centru, relaksacijai skirtom procedūrom, treniruokliais, jogos bei meditacijos kabinetais. Orentuota į intensyviai dirbančius ir pasiturinčius žmones. Tai būtų vienintėlis tokio pobūdžio centras Lietuvoje. Privalumai: didelė paslaugų pasiūla vienoje vietoje, sukuriama daug naujų darbo vietų, propoguojamas sveikas gyvenimo būdas. Trūkumai: didelė panašių paslaugų teikėjų konkurencija, labai didelės pradinės investicijos.
13. Poilsio organizavimo paslaugos. Organizuojamos pramogos poilsio namuose, sanatorijose, kurortuose, prezentacijų metu ir t.t. Ši paslauga Lietuvoje yra, tačiau ji mažai išvystita. Privalumai: pelningas bei lengvai įgyvendinamas verslas, nereikalauja didelio pradinio kapitalo, gali pasižymėti didele paslaugų įvairove. Trūkumas- nedaug įmonių turi lėšų, kurias galėtų skirti darbuotojų poilsio organizavimui.
14. Pramogų centras pagyvenusiems žmonėms. Pramogos organizuojamos pagal pomėgius bei interesus. Ši nauja verslo idėja orentuojasi į vyresnio amžiaus žmonių pomėgius, laisvalaikį. Gerai tai, kad yra nedidelė konkurencija,bet didelis poreikis, plati rinka. Ribotumai: klientų poreikių nelankstumas, daugumos pagyvenusių žmonių maža perkamoji galia.
15. Vandens atrakcionų parkas. Lietuvoje, net visame Pabaltyje nėra vandens atrakcionų parko. Privalumai: pramogų sektoriaus Lietuvoje plėtra, didelė potenciali rinka. Trūkumas- didelės investicijos.
• Ekologija ir sveikata:
16. Elektrinių maisto atliekų smulkintuvų gamyba. Buitinių organinių atliekų smulkinimas. Įtaisas statomas virtuvinių kriauklių montažinėje dalyje. Lietuvos rinkai tai būtų naujiena. Visų pirma, gerai tai, kad yra didelė ekologinė nauda, patogumas buityje. Vienas iš trūkumų- maža gyventojų perkamoji galia, tai nėra pirmo būtinumo prekė.
17. Buitinių ir gamybinių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įmonė. Šiukšlių surinkimas bei išvežimas- didelė problema Lietuvoje. Nauja yra tai, kad Lietuvoje nėra šiukšlių perdirbimo pramonės. Privalumai: sumažėtų aplinkos tarša, būtų išspręsta sena problema, susijusi su atliekų utilizavimu, apimtų visą Lietuvos rinką. Trūkumai: neatsiperkamumo rizika, didelės investicijos.
• Koncultavimas ir komercija:
18. “Verslo angelų” paieška. Ši verslo idėja yra įdomi tuo, kad ieškoma turtingų pagyvenusių verslininkų, kurie nori ir gali investuoti į įmones pinigus bei savo patirtį, likdami anonimais. Nauja Lietuvoje yra tai, kad per tarpininkus atsirastų “verslo angelų”. Pranašumai: yra daug įmonių, kurioms reikalinga tiek finansinė, tiek intelektualinė pagalba. Viena iš pagrindinių kliūčių ta, kad “verslo angelui” gali rūpėti tik pelnas, o ne parama organizacijai, taip pat didelė problema gali būti egzistuojantis nemažas verslininkų nepasitikėjimas.
• Transportas:
19. Sukurti lietuvišką mažalitražinį automobilį “Litukas”. Tai būtų tokia transporto priemonė, kuriai būtų suteikiama 3 m. remonto garantija. Automobilio išskirtinis bruožas- stipri važiuoklės pakaba, pritaikyta Lietuvos keliams. Idėjos naujumas- lengvųjų automobilių gamyba Lietuvoje. Privalumai: automobilis patvarus bei ekonomiškai efektyvus Lietuvos sąlygomis, sukurtų daug naujų darbo vietų. Ribotumai: reikalauja labai didelių investicijų bei aukštas rizikingumo laipsnis, gali būti sunku konkuruoti su kitų šalių produkcija.
• Aukštosios technologijos ir komercija:
20. Elektroninis eismo reguliavimas. Ši verslo idėja yra sugalvota Japonų. Elektrononiai prietaisai su vaizdo kamerom būtų statomi kiekvienoje sankryžoje, o kiekviename automobilyje būtų įtaisomas kompiuteris, pateikiantis susistemintus duomenis apie automobilių srautus mieste. Tai būtų visiškai naujas technologinis produktas, esantis kūrimo ir tobulinimo stadijoje. Privalumai: saugaus eismo užtikrinimas, transporto srautų mieste savireguliacija. Trūkumai: reikalingas didelis pradinis kapitalas, sunkiai įgyvendinama idėja.
Pateiktos idėjos nėra visiškai naujos. Dalis iš jų yra žinomos kitose valstybėse, kitos jų yra senos, tik pritaikytos visai kitokiam vartotojų segmentui arba tiesiog įprastos paslaugos atnaujinamos, praplečiamos naujomis.

1.3. IDĖJŲ ATRANKA

Idėjos atrinkimo tikslas yra kuo anksčiau atmesti netinkamas ir pasirinkti tinkamas idėjas. Daug kur yra minima, kad jeigu iš 100 naujų idėjų yra įgyvendinama 2-20 idėjų- tai jau yra labai didelis pasiekimas. Kadangi naujoms idėjoms yra labai sunku patekti į rinką.
Naujų idėjų diegimo lyderiai yra japonai, nes Japonijoje yra nenumatomas rizikos potencialas. Tai reiškia, kad japonai žiūri į ateitį. Amerikoje yra numatomas rizikos potencialas, nors ir nedidelis. Lietuvoje, mūsų manymu, rizikos potencialas yra labai didelis, nes vadovai yra linkę kaltinti už inovacijų taikymo nesėkmes inovacijas kuriantiems pavaldiniams. Todėl naujos idėjos Lietuvoje įdiegiamos rečiau ir sunkiau. Dar viena iš priežasčių yra tai, kad lietuvos vartotojai yra daugiau koncervatyvūs ir tai stabdo naujų idėjų raidą.
Taigi, atrinkus ir įvertinus 20 naujų idėjų, reikia iš jų pasirinkti vieną tinkamiausią. Toliau naudosime funkcinės analizės metodo idėjos atrinkimo etapus:
1. Idėjoms įvertinti parenkama 10 kriterijų (11;17-19). Kiekvienam kriterijui, atsižvelgiant į jo svarbą, nustatomas svertinis koeficientas nuo 1 iki 10. 10-svarbiausias kriterijus, 1- mažiausiai svarbus.
2. Kiekvienai idėjai, atsižvelgiant į jos atitikimą pasirinktiems kriterijams, skiriama nuo 1 iki 10 taškų.
3. Paskaičiuojami kiekvienos idėjos surinkti balai: taškai pagal kiekvieną kriterijų dauginami iš konkretaus kriterijaus svertinio koeficiento.
4. Apskaičiuojama idėjos balų suma. Gauta balų suma dalinama iš bendros svertinių koeficientų sumos. Didžiausius balus surinkusios idėjos yra laikomos priimtiniausiomis.
Paskutiniai 2 etapai buvo atlikti naudojant MS’Excel programą (lentelė pateikiama priede nr. 1.)
Iš lentelės matyti, jog tinkamiausia idėja- žuvies patiekalų restoranas.
2. NAUJO VERSLO ANALIZĖ

Verslo analizė- tai tikimybės, kad realios inovacijų produktų, paslaugų pardavimo apimtys, rinkos dalies ir pelno dydžiai atitiks laukiamus dydžius, įvertinimas (13;67).
Nauja idėja, pasiekusi šį vystymosi proceso etapą, išplečiama į konkretų verslo pasiūlymą, kuriame:
1. identifikuojamos produkto savybės;
2. nustatoma paklausa, konkurencija rinkoje;
3. nustatomas būsimas produkto vystymosi programa;
4. paskiriama, kas atsakingas už tolesnį produkto vystymosi studijavimą (13;67-68).
Atlikus verslo analizę, paskutinį kartą patikrinama idėja, jei yra kokių nors trūkumų ji gali būti koreguojama. Po to jau seka naujos idėjos įgyvendinimas. Jei tai yra produktų inovacija gali būti pagaminami bandomieji produktai, kurie, prireikus, gali būti dar patobulinami, ir tik po to pradedama gamyba plačiajai rinkai.

2.1. NAUJO VERSLO IDĖJOS DETALIZAVIMAS

Iš daugelio idėjų mes atsirinkome verslo idėją- žuvies pateikalų restoraną. Šį restoraną siūlome pavadinti “Submarinas”. Restoranas specializuotųsi žuvies ir jūros gėrybių patiekaluose. Tačiau šie specifiniai patiekalai būtų ne vienintelė nauja paslauga.
Pagrindinės restorano idėjos ir paslaugos:
1. Patiekalai- vien žuvies ir jūros gėrybių.
2. Platus patiekalų asortimentas.
3. Maistas išsinešimui. Klientams suteikiama galimybė restorano patiekalus išsinešti su savimi.
4. Maistas pristatomas į namus. Pagal užsakymus maistas pristatomas klientų nurodytu adresu.
5. Prezentacijų, pobūvių organizavimas.
6. Šventės vaikams, šeimoms su vaikais. Organizuojamos vaikų gimtadienių, šeimos šventės.
7. Teminiai vakarai.Pvz. žvejų diena, jūros šventė.
8. Interjero unikalumas. Pvz. akvariumo imitacija, akvariuminės sienos, laivo interjero detalės, barmenų bei padavėjų apranga simbolizuojanti jūreivius.
Išvardintos idėjos bus tobulinamos ir koreguojamos restorano darbo metu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, esamą situaciją, turimus finansinius resursus bei technologijas.

2.2. STRATEGIJOS SUFORMAVIMAS

Kiekviena įmonė numato savo strategiją užimamos rinkos dalies atžvilgiu. A. Garšienė (2; 47) išskiria keturias strategijų rūšis pagal užimamos rinkos dalį, kurios pavaizduotos paveiksle nr.1.

1 paveikslas. Strategijos rūšys pagal užimamos rinkos dalį. (2; 47)

Lyderystė- tai stabilus konkurencinis pranašumas.
Fokusavimas- įmonė visą veiklą orentuoja į tam tikrą vartotojų grupę arba į tam tikrą produkcijos asortimentą ar specifinę geografinę rinką.
Mažos išlaidos- tai pranašumas savikainoje.
Diferenciacija- tai unikumas, kurio siekia įmonė kokiais nors aspektais, pvz., aukšta kokybė, įmonės vardo pripažinimas, techninės inovacijos, įmonės geografinė padėtis.
Žuvies restoranas siekia fokusavimo strategijos. Jis nori specializuotis žuvies ir jūros gėrybių patiekaluose, kurie būtų aukštos kokybės. Tai būtų bendra įmonės strategija.
Restorano tikslas- siūlyti nuolat atnaujinamą patiekalų asortimentą, patiekalų kainoms taikyti “nugriebimo taktikos” strategiją (11;201-205). Ši taktika tinka tada, kai parduodamos naujos ar gerokai patobulintos prekės( pateikiamo produkto), itin gerai tenkinančios vartotojų poreikius. Šiuo atveju rinka turi apimti segmentus, kurių pirkėjai nėra labai jautrūs kainai. Pageidautina, kad paklausa būtų elastinga.

2.3. NAUJO VERSLO VISAPUSIŠKAS NAUJUMAS IR SEKMĖS VEIKSNIAI

Literatūroje yra priimta net ir produkto savybių pasikeitimą laikyti nauju produktu. Marketingo koncepcija produktą apibrėžia taip: “produktas- tai kompleksas apčiuopiamų ir neapčiuopiamų savybių”.
Tačiau kartais mes visai ne naują verslą laikome nauju. Taip gali atsitikti, kai apie jį nieko nežinoma dėl blogai išvystytos šio verslo reklamos.
Naujumo reikšmė priklauso ir nuo šalies išsivystymo lygio. Seni produktai ar paslaugos išsivysčiusiose šalyse gali būti inovacijos besivystančiose ar neišsivysčiusiose šalyse. Pvz., Japonijoje gyvūnai robotai jau nėra naujovė, tačiau Lietuvoje- naujovė.
Įvertinus mūsų aprašytas idėjas paaiškėjo, kad geriausia iš pateiktų naujų idėjų yra restorano, besispecializuojančio žuvies ir jūrų gėrybių patiekaluose, steigimas. Paieškojus antrinių duomenų, įsitikinome, kad Lietuvoje minėto tipo restoranų nėra, tai būtų naujovė Lietuvai. Tačiau daugumai užsienio valstybių, pvz., Prancūzijai, Italijai, tai nėra naujovė. Išanalizavusios tokio restorano konkurencinę aplinką Kauno mieste, be to, dar ir gyvendamos šiame mieste, nusprendėme kurti žuvies restoraną būtent Kaune. Restoranas būtų senamiestyje, strategiškai geroje vietoje. Netoliese yra automobilių stovėjimo aikštelės: prie Kauno pilies, Jablonskio g., Valančiaus g., didelis žmonių judėjimas.
Nors žuvies ir jūros gėrybių patiekalai nėra naujovė, tačiau žuvies patiekalų restoranas būtų naujovė, nes Lietuvoje nėra nei vienos įmonės, kuri specializuotųsi tame. Taigi, žuvies produktų restoranas nebūtų naujovė vartotojams, tačiau tai būtų nauja įmonėms.
Vien naujų idėjų įgyvendinimas negarantuoja, kad verslas bus sėkmingas. Literatūroje išskiriami šie įmonės sėkmės veiksniai:
1. palanki proga ir geras pasirengimas verslo pradžiai;
2. verslininko asmeninės savybės;
3. pakankamas kapitalas;
4. modernūs verslo organizavimo bei įmonių valdymo metodai (8;42).
Kiekvienas produktas ar paslauga turi būti į rinką įvedami tinkamiausiu laiku. Pradedant naują verslą reikia parinkti ne tik tinkamą laiką, bet ir tinkamą reklamą bei kainų politiką.
Vadovas, norėdamas vadovauti žmonėms ir valdyti procesus, turi turėti pakankamai įgūdžių, sugebėjimų ir atitinkamas reikalingas asmenines savybes.
Turėti pakankamai kapitalo svarbu, nes kapitalo stoka veikia kaip verslo įgyvendinimo stabdys.
Svarbu yra ne tik naujo verslo sekmės priežastys, bet ir inovacinių produktų ar paslaugų sėkmės priežastys:
1. produkto atitikimo vartotojų poreikiams laipsnis;
2. įmonės “know- how” panaudojimas (naujas produktas turi daugiau šansų pasisekimui, jeigu jis yra sukurtas toms pagrindinėms rinkoms, su kuriomis ji jau turi patirties);
3. produkto pranašumai;
4. verslumą skatinanti organizacijos aplinka;
5. nusistovėjęs naujų produktų vystymosi procesas (13;85-86).
Inovacinių idėjų ir naujovių sėkmingą įgyvendinimą lemia įmonės ir produkto sėkmės veiksnių kokybiškas įgyvendinimas.

2.4. NAUJŲ IDĖJŲ SLAPTUMO UŽTIKRINIMAS

Vienas iš nepaminėtų, bet sėkmingo verslo veiksnių yra slaptumo užtikrinimas. Slaptumas reikalingas tam, kad prekė, paslauga ar nauja idėja nebūtų nukopijuota. Plagijavimo atveju galima patirti didelius finansinius bei moralinius nuostolius (prarasti klientus). Siekiant jų išvengti, imamasi įvairių idėjų slaptumo užtikrinimo metodų. Jei idėja yra visiškai nauja, ją galima užpatentuoti. Tačiau toks sprendimo būdas yra ribotas, kadangi patentai yra išduodami maždaug 7-15 metams. Po to, kai baigiasi patento galiojimo laikas, ta idėja gali naudotis visi.
Siekdamos sužinoti konkurentų idėjas didelės organizacijos ne tik užsienyje, bet jau ir Lietuvoje skiria daug lėšų šnipinėjimams. Yra įvairių šnipinėjimo būdų ir apsisaugojimų nuo jų.
Mūsų žuvies patiekalų restoranui galima taikyti tam tikras paslapties išsaugojimo priemones. Viena iš tokių priemonių yra sutartis su darbuotoju, kad už firmos paslapčių išdavimą žmogus būtų atleistas iš darbo. Apsisaugojimo nuo informacijos nutekėjimo pagrindinė priemonė būtų- kuo mažiau skleisti savo idėjas aplinkiniams.
Žuvies patiekalų restorano idėjos užpatentuoti negalima, nes tai nėra visiška naujovė, o tik specializacija.

2.5. VIDINĖS IR IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Kiekvienai organizacijai, pradedančiai ar plečiančiai savo veiklą, svarbu nustatyti tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkas. Tiesioginio poveikio vidinę aplinką sudaro: darbuotojai ir akcininkai, direktorių valdyba. Tiesioginio poveikio išorinę aplinką sudaro: konkurentai, vartotojai, tiekėjai, vyriausybė, specialiųjų interesų grupės, žiniasklaida, profesinės sąjungos ir finansų institucijos. Netiesioginio poveikio aplinka sudaro: ekonominiai, socialiniai, technologiniai ir politiniai veiksniai (3 paveikslas (4;64)).

2.5.1. VIDINĖ NAUJO VERSLO APLINKA

2.5.1.1. VERSLO ORGANIZATORIAI IR DARBUOTOJAI

Vienas iš sėkmingo verslo veiksnių yra verslininkai, jų asmeninės savybės, žinios ir įgūdžiai. Analogiškai verslo sėkmė priklauso ir nuo kiekvieno įmonės darbuotojo, jo išsilavinimo, įgūdžių, patirties, iniciatyvos ir motyvacijos efektyviai dirbti.
Išskiriami tokie svarbiausi vadovų bruožai:
• sugebėjimas dirbti su žmonėmis;
• patirtis;
• valdymo sugebėjimai;
• turėti norą būti nepriklausomiems;
• nebijoti rizikuoti;
• energingumas.
Mūsų nagrinėjamo verslo vadovas turėtų turėti reikalingas vadovo savybes. Jis turi turėt ekonominį išsilavinimą ir bent 2 metų patirtį panašiame darbe.
Be vadovo įmonėje dar dirbtų 16 darbuotojų: administratorius(-ė), buhalteris(-ė), 2 barmenai(-ės), 4 padavėjai(-jos), 5 virėjai(-jos), 2 indų plovėjai(-jos), valytojas(-a). Reiktų aptarti reikalavimus, kurie būtų keliami darbuotojams.
Buhalteris(-ė) turi turėti profesinį išsilavinimą bei patirtį šioje srityje.Barmenams(-ėms) taip pat reikalingas atitinkamas išsilavinimas, patirtis bei sugebėjimas bendrauti. Padavėjai(-jos) turi turėti specialų išsilavinimą, patirtį bei būti komunikabilios, sugiabančios įtikti klientui. Virėjai(-jos) turi būti aukštos kvalifikacijos, nes nuo to ypač priklauso verslo sekmė. Todėl ketinama verslo pradžiai pasikviesti aukštos kvalifikacijos virėją, žuvies patiekalų specialistą iš užsienio, kuris apmokytų įmonės darbuotojus. Planuojama nuolat kelti visų darbuotojų kvalifikaciją.
Į restorano vadovo pareigas įeitų strategijos bei verslo planų kūrimas ir įgyvendinimo užtikrinimas, naujovių diegimas, ryšių su visuomene palaikymas, rinkotyra, marketingo priemonių taikymas.
Administratoriaus(-ės) funkcijos yra administruoti ir koordinuoti visą restorano veiklą, organizuoti ir vesti restorano renginius, ryšiai su tiekėjais ir vartotojų grupėmis.
Buhalteris atsakingas už visą buhalterinės apskaitos vedimą.
Įmonės organizacinė struktūra pateikta 4 paveiksle.

Šios įmonės tipas būtų Uždara akcinė bendrovė. Valdymo struktūra- linijinė. Griežtas pavaldumas ir darbų, užduočių bei funkcijų pasiskirstymas įmonės viduje užtikrins efektyvų jos funkcionavimą.

2.5.1.2. KAPITALO POREIKIS

Įmonės kapitalas skirstomas į finansinį kapitalą, darbo jėgos išteklius, technologinius resursus bei žmogiškąjį kapitalą (žinios, patirtis, naujos idėjos ir pan.)
Vienas svarbiausių išteklių mūsų idėjai realizuoti- finansinis kapitalas. Numatome, kad jo reikės apie 250 tūkst. Lt. Nuosavo kapitalo dalis jame bus 200 tūkst. Lt., tai ir bus akcinis kapitalas. Skolinto kapitalo dalis planuojama 50 tūkst. Lt. Ruošiamasi imti tokio dydžio kreditą banke. Finansinis kapitalas bus panaudotas patalpų nuomai, įrangos bei įrengimų pirkimui, reklamai, reikalingų licencijų išsipirkimui ir pan.
Žuvies patiekalų restoranui Kaune reikalinga 16 darbuotojų. Dalis jų- turinčių specialių žinių ir atitinkamą profesionalumo lygį.
Technologiniai resursai- tai virtuvės įranga, žaliavos. Įrangos reikia kuo modernesnės. Žaliavos turi būti atitinkančios reikiamus standartus, turinčios reikalingas savybes, pagamintos, apdorotos naujausiomis technologijomis.
Žmogiškasis kapitalas- žinios, patirtis, naujos idėjos ir pan.- naujo verslo požiūriu yra ne mažiau svarbu nei finansinis kapitalas.

2.5.2 IŠORINĖ NAUJO VERSLO APLINKA

2.5.2.1. VARTOTOJAI

Restoranas „Submarinas“ labiausiai yra orientuotas į vartotojus. Potenclialius įmonės teikiamų paslaugų vartotojus galima suskirstyti į tokias grupes:
1. Egzotiškų patiekalų mėgėjai – gurmanai. Jiems svarbiausia ne kaina, o didelė patiekalu įvairovė, platus egzotiškų ir naujų patiekalų pasirinkimas, kokybiški patiekalai ir tinkamas, aukštos klasės aptarnavimas ir aplinka. Tokiems vartotojams kaina dažnai yra vienai iš paskutiniųjų veiksnių.
2. Vegetarai. Pagrindinis šios vartotojų grupės reikalavimas – atitinkamų patiekalų asortimentas bei pateikimas.
3. Sveikos mitybos propoguotojai – jiems svarbus specifinis patiekalų paruošimas. Valgiaraštyje turi būti išskirti patiekalai šiai vartotojų grupei (pvz., patiekalai paruošti pagal maisto derinimo taisykles, patiekalai paruošti nenaudojant aukštos temperatūros poveikio ir pan.).
4. Žuvies patiekalų mėgėjai – jiems svarbiausia įvairūs, įmantrūs žuvies patiekalai, atitinkamas aptarnavimas. Tačiau restorano patiekalų kaina taip pat gali vaidinti nemažą vaidmenį, pasirenkant arba atsisakant vakarienės restorane.
5. Aplinkinių įmonių darbuotojai – perspektyvoje ši vartotojų grupė galėtų tapti nuolatiniais restorano lankytojais. Jiems, be kokybiško ir greito aptarnavimo, malonios aplinkos, ir turbūt aktualiausia yra neaukšta patiekalų kaina.
6. Miesto svečiai ir užsieniečiai. Šią vartotojų grupę labiausiai gali paveikti restorano įvaizdis. Todėl būtinas gražus restorano interjeras bei eksterjeras, aukštos klasės aptarnavimas bei kokybiškas maistas.
Vartotojams išlaikyti mes numatome tokias priemones :
1. Nuolatiniams klientams suteikiamos nuolaidų kortelės.
2. Nedidelės kompleksinių pie kainos.
3. Patogus darbo laikas.
4. Platus, bei vis naujas, asortimentas, egzotiški, vegetariški patiekalai.
5. Greitas ir kokybiškas aptarnavimas.
6. Unikalus restorano interjeras, aptarnavimas
7. Ypatingas restorano įvaizdis (egzotiški patiekalai, organizuojamos šventės, pobūviai).
8. Reklama, reklaminiai straipsniai spaudoje, prizai įvairių žaidimų nugalėtojams.
9. Loterijos, akcijos, žaidimai (ir gal būt ateityja koncertai) restorane.
Įmonė stengsis visais įmanomais būdais išsaugoti nuolatinisu klientus bei pritraukti naujas varetotojų grupes. Savo darbuotojų, ekspertų, sociologinių tyrimų, klientų aplausų pagalba išsiaiškinti vartotojų grupių poreikius, norus ir lūkesčius.
Klientų pritraukimui galima naudoti dvi strategijas:
• Stūmimo – tai agresyvus asmeninis pardavimas ir pardavimų rėmimas, nukreiptas į didmenininkus bei mažmenininkus.
• Tempimo strategija – tai reklama per žiniasklaidos priemones ir pardavimų rėmimas į vartotojus. (12; 122-123)
Mūsų restoranui labiau tiktų tempimo strategija. Mes planuojame naudoti intensyvią reklamą per spaudą ir radiją, nes restorano siūlomas asortimentas bus gana specifinis ei specializuotas ir reikalinga suteikti išsamią informaciją apie produktą.

2.5.2.2 KONKURENTAI

Žuvies restorano konkurentai – visos įmonės, kurios užsiima visuomeniniu maitinimu. Norint atlikti konkurentų analizę, juos visų pirma turime įvardinti, stebėti, išanalizuoti jų daromas klaidas, kad galima būtų galima juos pralenkti.
Kadangi restoraną planuojame įkurti Kauno senamiestyje, tai artimiausi jo konkurentai būtų: „Bernelių užeiga“, „Kunigaikščių menė“, „Senamiesčio vyninė“, „Medžiotojų užeiga“.
Restoranai – konkurentai siūlo klientui tik įprasta, visur randamą, patiekalų asortimentą. Nors yra nemažai restoranų – konkurentų, bet jų siūlomas asortimentas nėra platus, mažai ypatingų pasiūlymų ir patiekalų, trūksta profesionalaus aptarnavimo, aukštos kainos neturi pirkėjų pasitikėjimo. Nesvarbu, kad šiuo atveju mūsų įmonė nesulauks norimo efekto. Kartais būna taip, kad konkurentai per labai trumpą laiką įvedę naujoves savo veikloje gali perimti esamus potencialius klientus. Stipriausia mūsų pusė yra tai, kad nėra konkurentų kurie siūlytų tokį asortimentą kaip mes. Mūsų įmonėje dirbs kūrybingi specialistai, kurie išmano savo darbą, yra kupini naujų ir įgyvendinamų idėjų. Bus siekiama, kad būtų aukštas aptarnavimo lygis ir kultūra.
Taigi, mes galime teigti, kad konkurencinė aplinka yra gana palanki.

2.5.2.3. IŠORINĖS APLINKOS POVEIKIS

Ekonominiai veiksniai. Pastarųjų metų Lietuvos ekonominė situacija nėra palanki verslui pradėti. Tačiau maisto pramonė lengviausiai pakelia įvairias krizes, todėl šis verslas turėtų būti pelningas. Be to, Lietuvoje yra pakankamai palankios sąlygos kredito gavimui, teikiamos lengvatos smulkiam, šeimyniniam verslui.
Teisinės aplinkos veiksniai. Šiuo metu yra palankios sąlygos atidaryti restoraną, kadangi Kaune yra sumažintos licenzijų prekiauti alkoholiniais gėrimais kainos. Minėtų paslaugų tiekimui Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta jokių apribojimų. Nepalankus veiksnys yra nuolat keičiami įstatymai, ypač nestabili mokesčių sistema, biurokratija ir nuolatiniai potvarkių, tvarkos reglamentų pakeitimai įvairiose institucijose.
Technologiniai veiksniai. Kadangi žaliavą ketiname tiekti iš Klaipėdos žuvies bendrovių, susisiekimas su jomis yra labai geras. Be to vystantis naujoms technologijoms, internetiniam ryšiu, susidaro palankios sąlygos greitai ir kokybiškai bendrauti su tiekėjais, užsakovais bei partneriais.
Šiuo metu yra palankios sąlygos įsigyti modernią įrangą, užtikrinančią įmonės konkurentabilumą. Tai liečia tiek virtuvės įrangą, tiek apsaugos sistemą,tiek orgtechniką, reikalingą įmonės valdymui ir administravimui.
Socialiniai veiksniai. Pradedant verslą, labai svarbu apgalvoti ir darbo išteklių klausymą. Esant aukštam nedarbo lygiui, šis veiksnys yra palankus naujai verslo idėjai įgyvendinti. Be to, numatome, kad potencialių vartotojų turėtų nestigti, nes visada yra turtingų žmonių ir tų kurie visada trokšta ir ieško naujovių, tokių žmonių perkamoji galia yra ir bus pakankamai aukšta. Asmenims, kurie gyvena ir dirba netoliese, ketiname garantuoti minimalią kainą ir aukštą kokybę, todėl tikimės, kad mūsų įmonės paslaugos jiems irgi bus priimtinos. Socialinę aplinką, t.y. potencialius vartotojus itin veikia žiniasklaida. Ji mūsų įvaizdžiui formuoti gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikius.
Apibendrinant galima teigti, kad dalis išorinės aplinkos veiksnių yra palankųs mūsų verslo plėtotei. O daugumos nepalankių veiksnių negalėtumėm eliminuoti ir pasirinkę kitą verslo idėją.

2.6. EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS

Dažniausiai verslo projektų efektyvumas vertinamas finansine prasme. Tačiau, mūsų manymu, neužtenka įvertinti vien tik ekonominius rodiklius. Inovacijų, naujo verslo, realizavimas be finansinio efektyvumo, yra susijęs su kitais – ekonominiu, moksliniu-techniniu, resursų, socialiniu, ekologiniu – veiksniais. (14;273)
Mūsų atveju, naujo specializuoto restorano verslas globaliai būtų efektyvus:
– ekonominiu požiūriu: produkcijai, patiekalams sukurti naudojama Lietuvos įmonių žaliava, palaikoma mūsų šalies žuvies pramonė.
– moksliniu-techniniu: ateityje yra tikimybė sukurti, patobulinti žuvies, jūros gėrybių apdorojimo, paruošimo technoligijas bei įrangą. Įrangos patobulinimoidėjas galima bus parduoti užsieniečiams.
– socialiniu: sukuriamos naujos darbo vietos pradžioje ~15-ai žmonių. Propaguojamos Sveikos mitybos idėjos.
– Ekologiniu:žmonės maitinami ekologiškai švaria produkcija. Restorano veiklos procesas, lyginant su kai kuriais kitais alternatyviais verslais (pvz. Automobilių gamyba), itin ekologiškai švarus ir neteršiantis aplinkos.
Finansinio efektyvumo prasme:
Inovacijų, naujo verslo efektyvumas įvertinamas rezultato ir sąnaudų santykiu (14;274). Tokiu būdu, efektyvumas gali būti išreikštas natūraliais , piniginiais ir kt. vienetais, priklausomai nuo situacijos. Dažniausiai verslo efektyvumui pagrįsti skaičiuojami prognoziniai pelningumo, skolos padengimo kofecientai bei kiti ekonominiai rodikliai. (4; 129)
Mes apsiribosime prognozinio pelningumo koeficiento ir investicijų atsipirkimo laikotarpio paskaičiavimais.
Mūsų planuojama metinė pardavimų apimtis – 1 000 tūkst. Lt.
Planuojamas grynasis pelnas per metus – 150 tūkst. Lt.
Nuosavas kapitalas -220 tūkst. Lt.
Kreditas – 80 tūkst. Lt.
Po metų grąžintinas kreditas (15٪ metinių palūkanų) – 92 tūkst. Lt.
Pagal V.Kvederaitę, pardavimų pelningumas yra grynasis pelnas / pardavimų (6; 16)
Mūsu atveju pardavimų pelningumas pagal šią formulę yra 15٪ tai yra visai neblogas rodiklis.
Paskola būtų grąžinta per metus (metinis pelnas didesnis nei grąžintinos paskolos ir metinių palūkanų suma).
Investicijų atsipirkimo laikas yra visos investicijos (220+92) / grynojo metinio pelno (150). Taigi, prognozuojamas investicijų atsipirkimo laikas 2,08 metų.

2.7. VERSLO ĮGYVENDINIMO KLIŪTYS IR IDĖJOS KOREGAVIMAS

2.7.1. NUMATOMOS PROBLEMOS

Kiekvienas verslas, idėja neišvengiamai susiduria su tam tikromis kliūtimis. Pagrindinės kliūtys gali būti numatomos iš anksto, tačiau tada neįmanoma numatyti visų jų sprendimų būdų.
Pagrindiniai veiksniai, trukdantys inovacijoms versle:
1) Ekonominiai veiksniai;
2) Su firma susiję veiksniai;
3) Intelektinės nuosavybės teisės;
4) Pernelyg paprastas kopijavimas;
5) Klientų reakcija;
6) Techninių galimybių trukdymas; (9; 33)
Ekonominės kliūtys mūsų restorano verslui daug nesiskirtų nuo bet kurio kito verslo finansų trūkumas, aukšta palūkanų norma už kreditus, dideli mokesčiai.
Su restoranu susiję veiksniai: egzistuoja rizika, kad restorano produkcijos kainos liks per aukštos platesniam potencialių vartotojų ratui. Lietuvoje bus sunku rasti profesionalių virėjų, besispecializuojančių žuvies ir jūros gėrybių patiekaluose. Be to, žuvis – greitai gendanti žaliava, todėl reikalinga atitinkama tiekimo sistema.
Techninių galymybių ribojimai: per aukšta modernios virtuvės įrangos kaina.
Teisinės aplinkos ribojimai: dideli Sanitarinių tarnybų reikalavimai, biurokratija šiose intitucijose, nuolatinė įstatymų kaita trukdo sukoncentruoti visas jėgas ir išteklius verslo plėtojimui, didina nesaugumo bei verslo rizikingumo laipsnį.
Kadangi mūsų versle svarbiausia naujovė yra naujas produktas (tiksliau naujas požiūris į senai žinomą gerą) – žuvies ir jūrų gėrybių patiekalu platus asortimentas, tai norėtumėm panagrinėti B.ir J. Viliekių knygoje „Inovacijų vadyba“ (12; 87-88) pateiktas naujo produkto vystymosi klaidas, pritaikant jas mūsų atvejui:
• Nepakankamas vadovų įtraukimas – mūsų versle, bent jau pradžioje, tai negresia, nes įmonė nebus didelė, o vadovai yra jos savininkai. Be to, vadovai ypatingai suinteresuoti naujų patiekalų sėkme, nes tai yra pagrindinė naujovė;
• Nepakankamas išteklių rinkos rinkos vystymui išskyrimas – įmonė gali skirti pakankamai daug lėšų naujų produktų kūrimui, bet gali pritrūkti jų įvedimui į rinką;
• Nepakankama produkto kokybė ar unikalumas – gali nepatenkinti vartotojų lūkesčių;
• Konkurencijos neįvertinimas – konkurentai gali atsirasti staiga, jie gali imtis įvairių efektyvių priemonių konkurencinėje kovoje;
• Napakankamas kaštų įvertinimas – yra rizika, kad atsiras nenumatytų kaštų, pabrangs žaliavos ir pan. ;
• Neįvertintas difuzijos (inovacija, komunikacija, laikas per kurį žmogus pripažįsta produktą, socialinės sistemos (12; 124)) lygis – koncepcijos svarstymas ir priėmimas gali užtrukti žymiai ilgiau nei buvo tikėtasi. O tuo gali pasinaudoti konkurentai;
• Prasti rinkos tyrimai – atlikti tyrimai gali neatitikti realios sitoacijos dėl žemos tyrėjų kvlifikacijos arba klaidingų duomenų, jų apdorojimo sistemos;
• Prastas laiko pasirinkimas – apie tai plačiau buvo parašyta 2.2 skyriuje;
• Techninės problemos – reikalingos įrangos neturėjimas.
Diegiant inovacijas galima suteikti naujų paslaugų, siekiant privilioti naujus klientus. Bei reikia sukurti produktų asortimentą, kuris atitiktų vartotojo pageidavimus.
Kadangi žuvies patiekalų restorane nėra jokių tarpininkų, t.y. gamintojai ir vartotojai, galima lengviau išsiaiškinti vartotojų pageidavimus bei juos stengiantis tenkinti.

2.7.2. VERSLO RIZIKA

Kiekvienas verslas, nepriklausomai ar jis yra inovacinis ar ne, yra susijęs su rizika. Todėl reikia ne tik numatyti rizikos veiksnius, bet ir priemones, kuriomis galima sumažinti riziką.

MAKRO PRIEŽASTYS INVESTICIJŲ RIZIKA
Politinių jėgų pokyčiai
Kariniai konfliktai
Socialiniai konfliktai
Naujos tarptautinės sąjungos
Infliacija

Nacionalizacija, sandorių peržiūrėjimas, atsisakymas
Ekstrapolija
Nuosavybės nuostoliai
Praradimas prekių, pinigų, nuosavybės
Gyvenimo lygio smukimas

MIKRO PRIEŽASTYS RENTABILI RIZIKA
Rinkos sąlygų pokyčiai
Ekonomikos nestabilumas
Politiniai interesai
Vietinio verslo interesai

Konkurencinis pranašumas
Konjunktūros pablogėjimas
Diskriminaciniai mokesčiai
Barjerai, draudimai

5 pav. Rizikos prigimtis ir rizikos veiksniai (1;53)

Kitoje literatūroje išskriamos tokios rizikos veiksnių grupės:
1.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, slypintys pačiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje.
2.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, kylantys iš to, kad prekinius mainus sąmoningai arba ne pažeidžia privatūs asmenys.
3.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, sąlygoti verslininko klaidų ne verslo sferoje.
4. Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, kurios sąlygoja nevaldomos gamtos jėgos.
5.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, kylantys iš valstybinės valdžios administracinės veiklos bei politinių avantiūrų. (2; 6-10)
Remiantis išvardintais rizikos veiksniais, mes numatome mūsų verslo rizikas :
• Didžiausia rizika yra susijusi su vartotojais, su sunkiai prognozuojama jų reakcija bei elgesiu;
• Riziką kelia ir tiekėjai. Jie bet kada gali pakeisti savo reikalavimus, jie gali padidinti savo prekių, paslaugų kainas, pakeisti atsiskaitymo formas it kt.;
• Verslo sėkmei gali pakenkti infliacija, nuo kurios įmonė negali apsisaugoti, kadangi norime gauti kreditą, didelį pavojų kelia valiutų – tiek nacionalinės,tiek užsienio – kursų kitimai;
• Be to yra rizika gauti įvairias baudas už nelaiku sumokėtus mokesčius, sutarčių sąlygų, higienos normų nesilaiymą;
• Riziką kelia greta esantys konkurentai, galintys geriau patenkinti viena ar kita klientų poreikį.
Visos išvardintos rizikos kelia grėsmę pirmiausiai įmonės pajamoms, pelnui. Kraštutiniu atveju vadovas rizikuoja prarasti jo paties investuotą į bendrovę turtą bei prarasti įmonės gerą vardą bei įvaizdį.

2.7.3. KLIŪČIŲ ŠALINIMO BŪDAI

Egzistuojančiai verslo rizikai mažinti yra tokie būdai :
• Rizikos draudimas;
• Atsiskaitymų tarp rinkos partnerių tobulinimas;
• Įmonės ūkinės veiklos analizė;
• Įmonės lėšų rezervavimas nenumatytų išlaidų padengimui;
• Turto diferencijacija. (2; 16-17)
Europos Komisija išskiria šiuos inovacinių gaminių rizikos šalinimo būdus. Išvardinsime svarbumo tvarka:
• Konkurencinis pranašumas dizaine ir planavime;
• prekės sudėtingumas;
• slaptumas;
• patentai;
• idėjos registravimas. (9; 32)
Remiantis rizikos veiksniais bei numatomomis mūsų verslo įgyvendinimo problemomis, pateikiame šiuos problemų sprendimo būdus:
• Vadovas, priimdamas sprendimus turėtų pasitarti su bendradarbiais. Taip būtų padidintas vadovo bei personalo informuotumas.
• Norint išvengti finansinės rizikos ir apsidrausti nuo didelių neplanuotų išlaidų, reikia susidaryti detalų verslo planą, atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus bei remtis ekspertų konsultacijomis.
• Norint užtikrinti aukštą paslaugų ir patiekalų kokybę bei platų asortimentą, siūlome samdyti profesionalius darbuotojus. Kelti jų kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Taip pat vėliau planuojame išsiugdyti savą virėjų kartą, kurie galės mokytis iš jau dirbančių profesionalų.
• Savo įmonės konkurencingumui didinti siūlome periodiškai atnaujinti asortimentą, paslaugas, technologijas, gal būt, net atskiras interjero detales.
• Norint išvengti netikėtų konkurentų veiksmų, reikia nuolat sekti rinką, konkurentų veiklą.
• Siekiant neprarasti ir pritraukti kuo daugiau vartotojų, taikyti įvairius produktų rėmimo būdus bei nuolat tirti vartotojų poreikius, jų patenkinimo lygį.
• Kad išvengtume informacijos nutėkėjimo iš mūsų įmonės, reikia imtis visų saugumo priemonių: su darbuotojais pasirašomos sutartys dėl komercinių paslapčių išdavimo, patentai.
• Siekiant išvengti rizikos, susijusios su tiekėjais, siūlome turėti alternatyvų tiekėjų variantą.
• Įvežamoms žaliavoms galima naudoti importo draudimą. Tai padėtų apsidrausti nuo tiekimo vėlavimo ir sugedusių produktų pristatymo rizikos.
Panaudojus visus šiuos problemų sprendimo būdus yra didelė tikimybė sumažinti rizikos veiksnių poveikį.

2.7.4. IDĖJŲ PATIKSLINIMAS IR KOREGAVIMAS

Apžvelgę visus galimus rizikos faktoriu ir numatomas verslo problemas, bei išnagrinėję siūlomus jų sprendimo būdus, nustatome, jog verslo idėja tinkama įgyvendinimui.
Koreguotini būtų tik tokie elementai : organizacinė struktūra, personalo darbuotojų skaičius bei įsiveržimo į rinką strategijos mastai.
Personalo darbuotojus siūlome papildyti vienu-dviem marketingo specialistais, kurių funkcijosbūtų: rinkotyra, konkurentų veiklos analizė bei inovacijų kūrimas. Vadovui sudėtinga vienam aprėbti visas šias sritis ir atlikti dar ir kitas, su tiesioginiu vadivavimu įmonei susijusias funkcijas. Papildomas (-i) darbuotojas (-ai) pateiktų kur kas daugiau inovacinių idėjų įgyvendinimo strategijomis, nes tai būtų pagrindinis jo (-ų) darbas. Šis arba šie darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs tik restorano vodovui ir atsidurtų tame pačiame pavaldumo lygyje su administratoriumi.

6 pav. Koreguota įmonės organozacinė struktūra
Kitas mūsų siūlymas ir idėjos patikslinimas, susijęs su įsiveržimo į rinką strategijos mastų patikslinimu: Jei verslas sėkmingai klostysis, toliau steigti žuvų restoranų tinklą kituose Lietuvos miestuose. Restoranų tinklas apimtų didesnę teritoriją, platesnį vartotojų ratą. Verslo efektyvumas didėtų, nes kai kurios išlaidos liktų nedaug tepakitę (pvz. Išlaidos reklamai), o pajamos padidėtų. Tačiau šią idėją tikslinga įgyvendinti tik tuomet, kai bus išbandytas vieno restorano Kaune verslo efektyvumas, patikslinti vartotojų poreikiai ir lūkesčiai bei įvertintas rizikos mastas.

IŠVADOS

Iš daugelio idėjų mes atsirinkome verslo idėją- žuvies pateikalų restoraną. Šį restoraną siūlome pavadinti “Submarinas”. Restoranas specializuotųsi žuvies ir jūros gėrybių patiekaluose. Nors tokie patiekalai nėra naujovė, tačiau žuvies patiekalų restoranas būtų nauja, nes Lietuvoje nėra nei vienos įmonės, kuri specializuotųsi tame. Restorano tikslas- siūlyti nuolat atnaujinamą patiekalų asortimentą ir tuo pritraukti naujus vartotojus ir išlaikyti senus. Kaip ir Kiekviena įmonė taip ir mes savo verslo plane numatėme strategiją savo užimamos rinkos dalies atžvilgiu. Mes atlikome išsamią vidinės ir išorinės aplinkos analizę, nustatėme mūsų įmonės teorinį efektyvumą, apibrėžėme įvairias problemas su kuriomis ateityje gqali susidurti mūsų verslas, bei rizikos veiksnius, apibrėžėme kaip nuo viso to apsisaugoti. Mūsų verslo plane išvardintos idėjos bus tobulinamos ir koreguojamos restorano darbo metu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, esamą situaciją, turimus finansinius resursus bei technologijas.

LITERATŪRA

1. Garšienė A. Verslo planavimas.–V.:Lietuvos informacijos institutas, 1997.-85p.
2. Gronskas V. Prekinės verslininkystės rizika–K.:Technologija, 1997.–115p.
3. James A.F. Stoner R.Edward Freeman Daniel R.Gilbert, Jr. Vadyba–K.:Poligrafija ir informatika, 1999.-646p.
4. Jovaiša A. Kaip rengti verslo planą.–V.:Pačiolis, 1996.–255p.
5. Kvederaitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė.–V.:Lietuvos informacijos institutas, 1995.–36p.
6. Lenišas Ž.P.Įmonės kūrimas.–V.:Valstybinis leidybos centras, 1992.–154p.
7. Lukaševičius A. Martinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba.–K.:Technologija, 2000.– 191p.
8. Martinkus B. Vačiūnas G. Venskus R. Gamybos vadyba. – Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2000.-205p.
9. Pirmasis Europos inovacijų veiksmų planas. – V.:Lietuvos inovacijų centras, 1997.-39p.
10. Pranulis V. Pajuodis A. Urbonavičius S. Virvilaitė R. Marketingas. – V.:Eurigmas, 1999.-423p.
11. Silickas J. Inovacinis projektavimas. – V.:Technika, 1994.-166p.
12. Vijeikienė B. Vijiekis J. Inovacijų vadyba. – V.:Rosma, 2000.-184p.

Leave a Comment