Verslo planas

Turinys

Įžanga ........................ 3
Santrauka ...................... 5
Verslo aprašymas .................... 6
Marketingas .................... 8
Gamyba ....................... 13
Vadyba ........................ 20
Finansai ....................... 20
Naudota literatūra.................... 28

VERSLO IDĖJOS PAIEŠKOS IR ĮGYVENDINIMO PROJEKTO UŽDUOTYS

1. Verslo idėjų banko suformavimas.
2. Vertinimo kriterijų parinkimas ir geriausios verslo idėjos atranka.
3. Verslo idėjos aprašymas.
4. Verslo idėjosgyvybingumo pagrindimas, atliekant palankių aplinkybių ir grėsmių analizę.
5. Idėjos įgyvendinimui būtinų išteklių numatymas:
5.1 Darbo jėgos poreikis ir kvalifikacija.
5.2 Kitų išteklių poreikis.
6. Verslo įmonės, kurioje įgyvendinama idėja, organizavimo formos, pasirinkimo pagrindimas ir steigimo tvarka.
7. Mokesčių, kuriuos mokės verslo idėją įgyvendinanti įmonė, apžvalga.
8. Verslo produkto reklamos pavyzdys.

VERSLO IDĖJŲ BANKO SUFORMAVIMAS

Mes pasiūlėme kiekvienas po idėją ką galėtume sukurti savo regione, išš kurio esame atvykę. Mūsų idėjos:
1. Mėsos perdirbimo įmonę Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime.
2. Motelį prie Via Baltica, kelyje Kėdainiai – Panevėžys.
3. Kempingų aikštelę prie Via Baltica magistralės, kalvarijoje (Marijampolės rajone).
4. Pramogų autobusai (Kaune).
5. Kaimo turizmo sodyba (Kauno raj.).
6. Turizmo agentūra Kaune.

VERSLO IDĖJŲ APRAŠYMAS

Labiausiai Lietuvoje trūksta kempingų, motelių prie Via Baltikos, nes šis kelias tik neseniai atidarytas. Miestuose trūksta pramogų autobusų, bet mūsų manymu tai tik sezono metu gyvuotų. Mes nusprendėme kurti mėsos perdirbimo įmonę.
Mėsos perdirbimo įmonė buvo pasirinkta, nes atlikus tyrimą Utenos apskrity paaiškėjo, kad yra nepilnai paatenkinta paklausa ir galima sekmingai įsitvirtinti rinkoje, taipat ateity būtų galima sekmingai plėsti savo veiklą Rokiškio rajone. Atlikdami ta patį tyrimą išsiaiškinom, kad rajone yra tik vienas tiesioginis mūsų konkurentas, kuris labiau orentuojasi į galvijų skerdimą, o ne į perdirbimą. Vietinę produkciją va

artotojai mieliau perka, tai padės konkuruoti su gamintojais iš kitų regijonų. Pasirinkimą tai pat lėmė galimybė ateityj pasinaudoti “SAPARD” lėšomis gamybai plėsti technologijom atnaujint.

ĮŽANGA

Smulkus verslas yra būdingas daugeliui šalių. Remiantis pastarųjų metų statistikos dokumentais – smulkaus ir vidutinio verslo įmonės įsivysčiusiose šalyse sudaro 80 –85 % nuo bendro įmonių skaičiaus.

Be abejonės tokių įmonių pagaminama produkcija sudaro didžiąją dalį apskritai gaminamos produkcijos. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse nuolat dirba apie 2 trečdalius darbuotojų ir šalies dirbančiųjų.

Yra nustatyta kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės geba greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Žymiai geriau pažysta vartotojus ir jautriau reaguoja į jų poreikius. Nukreipia savo veiklą ir užpildo tas rinkos sritis kuriomis nesidomi stambios įmonės.

Mažesnėse įmonėse gamybos, valdymo ar bet kokiais kitais klusimais, sprendimai priimami daug lanksčiau. Daug greičiau gaalima įdiegti naujoves. Be to kuo smulkesnė įmonė, tuo mažesnės ir jos valdymo išlaidos.

Smulkiam ir vidutiniam verslui didelį dėmesį mūsų valstybėje skiria vyriausybė. 1998 m.11 mėn., 24 d., priimtu smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu, įsigaliojusiu 1999 01 01., nustatomi smulkaus ir vidutinio verslo subjektai ir numatomos paramos formos.

Išskiriami keli smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Tai gali būti :
– fiziniai asmenys, išsipirkę patentą, jo galiojimo laikotarpiu
– mažos individualios įmonės, kuriose dirba savininkas ir jo šeimos nariai, dar kitaip vadinamos mikro – įmonės
– smulkios ir vidutinės įmonės.

Smulkios įmonės – tai tokios, kurių vi

idutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9 asmenys.

Vidutinės įmonės – tai tokios, kurių vidutinis sąrašinis skaičius yra nedaugiau kaip 49 asmenys.
Išvardintiems subjektams teikiama parama pagal vyriausybės apskričių ir savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, pagal kurias jie gali naudotis net keliomis paramos fondo formomis, kas naujiems besikuriantiems verslininkams yra labai paranku. Tai būtų įvairios, įstatymų numatyta tvarka teikiamos mokesčių lengvatos, suteikiami lengvatiniai kreditai, teikiama parama kuriant naujas darbo vietas, taip pat teikiamos lengvatinės sąlygos konsultuojantis ar keliant kvalifikaciją.

Šiuo metu smulkus ir vidutinis verslas, šalies ekonomikoje, vaidina didžiulį vaidmenį. Maždaug 38 % verslininkų užsiima gamyba. Didesnė dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių užsiima prekyba, tai butų maždaug apie 51 %. Perspektyvių ir konkurentabilių įmonių dėka kasmet į šalies biudžetą pavyksta surinkti vis daugiau lėšų. Kuriant ir stiprėjant įmonėms auga ir Bendras Nacionalinis Šalies Produktas, gerėja gyventojų pragyvenimo lygis, auga šalies ekonomika.

Santrauka

Įmonės pavadinimas “ Rekė “. Įmonė bus įregistruota 2003 m. sausio 1 dieną, Rokiškio savivaldybėje. Įmonės adresas: Rokiškio rajonas, Žiobiškio kaimas, Pievų – 17. pašto indeksas 4280. telefonas 8 – 61388688. įmonė priklauso vienam fiziniam asmeniui. Savininkas Kristina Kazakevičiūtė.
Įmonė “Rekė “ individuali įmonė. Pagal verslininkystės rūšis įmonė užsiims gamybine verslininkyste. Bus gaminama parūkytos dešros.
Darbo laikas 8 val., per dieną, 5 dienas per savaitę. Per mėnesį gaunasi 21 darbo diena, per metus 252 darbo dienos.
Gaminama dviejų rūšių mėsos gaminiai. Tai :
– parūkyta “N

Nidos“ dešra
– parūkyta “Pajūrio“ dešra

Per metus planuojama pagaminti: “Pajūrio“dešros – 32157 kg, “ Nidos “ – 17677 kg. Viso abiejų gaminių 49834 kg.

Apskaičiavus gaminio savikainą ir uždėjus 25 % pelno priedą, galutinė vieno gaminio kaina: “Pajūrio“ dešrai – 12,68 Lt., “ Nidos “dešrai – 17,75 Lt. per metus už abu gaminius planuojama gauti 91182 Lt.

Įmonė “Rekė” įsteigta iš nuosavų lėšų. Tam skirta 180000 Lt. Pinigai gauti gavus palikimą.

VERSLO APRAŠYMAS

Verslas – tai veikla kuria užsidirbama pragyvenimui gaminant prekes, teikiant paslaugas kitiems visuomenės nariams.

Verslininkas – tai asmuo savo ar skolintomis lėšomis steigiantis įmonę. Siekiantis gaminti prekes, teikti paslaugas ir gauti pelną.

Verslo planas – tai sėkmės projektas įmonei sėkmingai veikti. Tai yra dokumentas, kuriame pateikiama verslo sumanymo esmė, ir nustatomi įvairūs poreikiai verslui bei laukiami rezultatai.

Siekiant įkurti įmonę, verslo planas būtinas kritiškam ir objektyviam verslo sumanymo įvertinimui. Jis padeda nustatyti ar tikrai įmonė pajėgs netik išlikti bet ir plėstis konkurencinėmis sąlygomis, kokia veikimo strategija įmonė imsis vadovautis ir pagal pasirinktą strategijos planą, kokių rezultatų bus galima laukti.

Geras verslo planas, tai tarsi kelias vedantis prie užsibrėžtų tikslų. Tinkamai bei detaliai atliktas jis padeda išvengti daugybės netikėtumų, sudėtingose situacijose nukreipia tinkama linkme. Suteikia informaciją. Detaliai parodo finansinį verslo plano įvertinimą. Be to verslo planas yra svarbus dokumentas, ieškant reikalingų finansinių lėšų ar siekiant gauti kreditą.

Sėkmingai ir realiai suplanuotas verslo planas gali būti stabilios, konkurentabilios ir it

tin pelningos įmonės kūrimosi pamatas.

Nuosavos įmonės kūrimui mane paskatino susidariusios palankios sąlygos. Tai yra keleto tam būtiniausių tam tiksliu pasiekti, priemonių atsiradimas ir turėjimas. Paveldėjau pinigus kuriuos paliko teta iš Amerikos. Steigsiu mėsos perdirbimo įmonę, kur gaminsiu parūkytas “Pajūrio” ir “Nidos “ dešras. Įmonė vadinsis “Rekė”.
Be to kuriu įmonę nes visada troškau būti savarankiška, turėti pastovią nuolatinę darbo vietą, tai puiki galimybė įsidarbinti ir kitiems šeimos nariams, o man – išbandyti savo jėgas ir sugebėjimus. Be to tai dar neužpildyta rinkos dalis, mano kuriamos įmonės rajone.

Keletą pirmųjų įmonės veiklos metų, gaminius planuoju realizuoti Rokiškio miesto mėsos turgavietėje.

Kadangi steigdama įmonę verslo sritį pasirinkau mėsos ir jos gaminių gamybą ir prekybą, tai be abejonės teks susirasti ir nuolatinius tiekėjus, kad nenutrūktų gamyba. Mano įmonė kiaules ir raguočius pirks iš dviejų stambiausių arčiausiai esančių ūkininkų ūkių. Gyvuliai bus skerdžiami dėdės skerdykloje, kurioje iš karto atliekami veterinariniai tyrimai. Skerdiena bus tiekiama į mėsos perdirbimo cechelį, į apdorojimo skyrių, kur po gamybos proceso pagal technologijos reikalavimus bus išvežama į prekybą. Prekes planuoju pristatyti savu, specialiai tam pritaikytu autobusiuku, atitinkančiu maisto prekių gabenimo ir pervežimo reikalavimus.

Įmonės tikslai – tai jos veiklos orentyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai yra konkretūs:
– didinti pardavimo apimtį ir pasiekti kad trečiaisiais veiklos metais ji padidėtų 20 %
– gauti ne mažiau kaip 3000 Lt. gryno pelno
– išplėsti asortimentą
– taikyti rėmimo veiksmus

Mano steigiamos įmonės tikslus būtų galima suskirstyti į kelias dalis. Tai būtų strateginiai ir veiklos tikslai. Strateginiai pagal verslo užmanymą bus įgyvendinti ko ne pilnai.
Firmos veikla atitinka aplinką, įmonė įsikūrusi labai patogioje vietoje, netoli pagrindinio kelio. Patogus susisiekimas. Arti žaliavos tiekėjai. Be to pagal ištirtą rinką, pirkėjų perkamąją galią įmonės buvimo ir gaminių realizavimo vietas yra tvirtai strategiškai palankioje vietoje. Pagal verslo planą planuoju išnaudoti visas aplinkos galimybes. Galimas pavojus jei Rokiškio rajone įsikurtų dar vienas mėsos perdirbimo cechas. Arba didelė kompanija pradėtų tiekti savo mėsos gaminius į mūsų rajono parduotuves patrauklesne kaina ir dar platesnio asortimento.
Mano įmonėje bus pasirūpinama ir socialiniais tikslais. Bus laiku išmokami nustatyto dydžio atlyginimai, užtikrintos geros darbo sąlygos.

Marketingas

Marketingas – tai vartotojų poreikių tenkinimas mainų būdu. Marketingo principų ir metodų vartojimas priklauso nuo to, kaip rinka yra prisotinta prekėmis ir paslaugomis. Todėl kiekviena įmonė turi lanksčiai reaguoti į pokyčius rinkoje, ypač į vartotojų poreikius rinkoje.
Pagal išorinius elementus yra išskiriamos atskiros marketingo komplekso aplinkos, aplinkų rūšys.
Gamtinė – demografinė aplinka. Kiekviena įmonė turi atsižvelgti į gamtos ir gyventojų demografinę aplinką. Marketingo sprendimai turi remtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės ir visuomeninių organizacijų.
Mano įmonė “Rekė“ netūrėtų daryti labai didelės žalos aplinkai, nors yra netoli gyvenvietės. Visos atliekos pateks į kanalizaciją. Oras taip pat bus neteršiamas, nes gaminių rūkymui bus naudojamos termokamera.
Nuo demografinės aplinkos paklausa rinkoje. Įmonė turi gerai orientuotis rinkoje atsižvelgdama į gyventojus, jų požiūrius, struktūrą, gyvenimo būdą, stilių.

Politinė teisinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, kuris apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir juridinius aktus, vienaip ar kitaip liečiančius marketingo kompleksą. Yra išskiriamos trys juridiniai aktai:
– Aktai apibrėžiantys bendras konkurencijos sąlygas. Į šią grupę įeina antimonopoliniai įstatymai ir įstatymai kurie draudžia tam tikrus konkurencijos būdus.
– Aktai, kurie riboja konkrečius konkurentų veiksmus. Čia priskiriami visi įstatymai, išleisti ekonominių depresijų metu, įstatymai reguliuojantys prekybos taisykles, kanų mechanizavimą.
– Aktai kurie reguliuoja atskiras marketingų veiksmų rūšis. Tai įstatymai reguliuojantys prekių kokybę, jų įpokavimo reikalavimus, reklamos taisykles.
Mano įmonei bus būtini šie aktai. Taip pat bus būtina įsigyti veiklos dokumentus. Prie dokumentų priskiriamos ir sutartys. Dar reikalingas kokybės sertifikatas, kuris užtikrina ar įmonės gaminama produkcija yra geros kokybės.

Technologinė aplinka – tai marketingo komplekso elementas, apimantis mokslo žinių, ir jų praktinio panaudojimo poveikį marketingui. Technologinis poveikis dažnai pasireiškia naujų prekių kūrimu ar sukurtų prekių tobulinimu. Tai sukuria naujus vartotojų poreikius, sukuria naujus gamybos būdus, pritaikius naujoves, įrengimus. Visa tai įmonėje mažina produkcijos savikainą, o tai leidžia lengviau įsiskverbti į rinką.

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Yra išskiriami tokie kultūrinės aplinkos ypatumai:1) prisirišimas prie papročių, kultūrinių vertybių; 2) subkultūros buvimas esamoje kultūroje.

Mano įmonę labai paveiks ši aplinka. Produkcija bus daugiau perkama prieš didžiąsias šventes, todėl ir gaminama bus daugiau.

Taip pat mano įmonei įtakos turės ir subkultūros esamoje kultūroje buvimas. Mano gaminiai paprasto skonio, primenantys naminę rūkytą dešrą. Todėl manau, kad daugiausia ją turėtų pirkti jauno ir vidutinio amžiaus žmonės. Senesniems neįtinka kvapas, skonis. Vaikams netinka, nes sunkiai virškinama.

Rinka – tai vieta kur susitinka pardavėjas ir pirkėjas ir vyksta mainai. Rinkos talpumas yra vienas iš pagrindinių rinkos tyrimo objektų. Talpumo rodiklis parodo tam tikros prekės ar paslaugos realizavimo apimtį. Rinkos talpumui įtakos turi: vartotojų skaičius, vartotojų perkamoji galia, ekonominė ir politinė situacija.

Rinkos segmentavimas – tai yra vartotojų suskirstymas į tam tikras grupes, pagal tam tikrus požymius. Taip suskirsčius vartotojus, jų bendrus požymius į grupes įmonė matys kurį segmentą ji apyarnaus.

Rinkos segmentavimo paskirtis – suskaldyti rinką į atskirus sgmentus, kad įmonė galėtų pasirinkti savo rinkos taikinį,savo tikslinę rinką.

Atlikus tyrimus nustačiau kad mano produkciją pirks nuo 18 iki 60 m., amžiaus žmonės. Per metus vienas žmogus suvalgo 15 kg rūkytų gaminių, parūkytų dešrų 10 kg. Rokiškio rajone yra 40000gyventojų. Taigi rinkos dydį ir įmonės “Rekė“dalis rinkoje nurodyta lentelėje nr.1:

Rinkos dydis ir įmonės dalis rinkoje
(1 lentelė )
Potenciali rinka Viso Įmonė “ Rekė” Kitų įmonių dalis rinkoje%
Paklausa rinkoje per 1 mėn. 33333 2100
Per metus 400000 25200
Dalis rinkoje 100 % 6 % 94

Konkurentai. Rinkos tyrimų metu nustačiau, kad didžiausi mano konkurentai mano įmonei bus V. Kanopos individuali įmonė “Daivida”. Tačiau jos verslo pagrindą daugiau sudaro gyvulių ir galvijų skerdimas privatiems asmenims apie 60 %, ir tik 40 % mėsos perdirbimas ir prekyba jos gaminiais.

Šiuo metu mėsos rinką Rokiškio rajone užėmė individualūs asmenys, išsipirkę patentus prekiauti turguje skerdiena, rūkytais lašiniais, bei rūkytomis dešromis. Taip pat asmenys perparduodantys kitų rajonų stambesnių įmonių rūkytais, parūkytais bei virtais mėsos gaminiais. Tokia prekyba mėsa ir jos gaminiais sudaro 40 % mėsos rinkos Rokiškio rajone. Likusi dalis – prekyba mėsa ir jos produktais maisto prekių parduotuvėse iš kitų rajonų gamintojų atvežama produkcija.

Stebint ir sprendžiant iš judėjimo mano įmonės ketinamoje užimti rinkos dalyje galima daryti tokias išvadas: kadangi į rinką ateina vis nauji gamintojai, o bankrutuojančių ir pasitraukiančių, ar mažinančių prekybos apimtis nėra, vadinasi rinka dar nėra pilnai užpildyta. Be to ji nesunkiai prieinama ir yra pakankamo dydžio pradėti naujos įmonės veiklą, ją plėsti. Juolab, kad pirkėjai pirmenybę teikia vietinių gyventojų prekėms, nes šie gali garantuoti nuolatinį šviežumą. Tai tūrėtų padėti mums konkuruoti su kitais gamintojais.

Pagal skaičiavimus bei remiantis gyventojų socialine padėtimi, pragyvenimo lygiu, perkamąja galia, polinkiu lankytis tose miesto vietose kur prekiaujama mėsos gaminiais, įmonė ”Rekė” užims 6 % rinkos dalies.

Rinkos dydį paskaičiavau remdamasi ir tuo, kad su prekiautojais, kurie turi išsipirkę patentus prekiauti turgavietėje, mes nebūsime pagrindiniai konkurentai. Nes skirsis pateikimo sąlygos. Įmonės “Rekė” parūkytomis dešromis, planuoju prekiauti taip pat turgavietėje, tačiau skirtingai nei kitų, bus tam tikra atributika, reklama. Gaminiai bus patiekiami naujuose, Europinius standartus atitinkančiuose įpakavimuose.

Turint visus duomenis, t.y. bendrą rinkos dydį, žinant konkurentų stipriąsias ir silpnąsias puses, galima prognozuoti įmonės “Rekė” pardavimų apimtį. Ji pateikiama lentelėje Nr.2:

Pardavimų prognozė

( 2 lentelė )
Rodikliai Metai Dinamika % lyginant 3m. su1 m.

Pirmieji metai 2m. 3 m.
Pardavimų apimtis vnt. Per dieną Per mėn. Per metus Per metus Per metus

25 550 6300 6800 7000 106,1

Marketingo komplekso formavimas. Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų padedančių tenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės tikslus. Marketingo kompleksą sudaro šie elementai:
– prekė
– kaina
– pateikimas
– rėmimas
Kaip ir minėjau mūsų produkcija bus pateikiama europinius standartus atitinkančiuose įpakavimuose, etikečių standartų reikalavimais. Produkcija skirsis nuo kitų gaminių, nes bus dedama kuo mažiau cheminių, maistinių priedų bei mėsos pakaitalų, Nemažą dėmesį skirsime reklamai. Bus reklamuojama tiek pati įmonė, jos vardas ir gaminiai. Tam tikslui ketinu pasinaudoti vietine kabeline televizija, rajono spauda. Taip pat pasinaudosiu reklama ant nuosavo transporto.

Kainos nėra didelės: reklama per vietos televiziją 1 savaitę – 7 lt., laikraščio “Gimtasis Rokiškis” kaina savaitgalio numeriuose tik 12 – 15 lt.

Marketingo biudžetas – tai marketingo pajamų ir išlaidų sąmata. Marketingo biudžetas planuojamas ir dažniausiai pagal pardavimų apimtį arba tikslinio pelno rodiklius. Visa tai parodoma marketingo biudžeto lentelėje

Marketingo biudžetas
( lentelė 3 )
Rodikliai Metai Dinamika % lyginant paskutiniuosius metus su pirmaisiais

Pirmi metai Antri metai Treti metai
1. Pardavimų apimtis Lt.2. Skiriama % marketingui, nuo pardavimų apimties.3. Skiriama lėšų Lt. marketingui.4. Išlaidos marketingui Lt.: – marketingo tyrimams – reklamai – pardavimų skatinimui – populiarinimui -asmeniškam pardav. 9129327327350100504231 9154327427455110602425 9193327527555120602020 99,1

Gamyba

Gamyba – tai žaliavų, medžiagų perdirbimas į gatavus gaminius. Įmonėje “Rekė“ bus mėsos t.y., kiaulienos ir jautienos perdirbimas ir apdorojimas, iki parūkytų dešrų, bei kelias iki vartotojų.

Plotas, kur bus kuriama įmonė gerai pritaikytas tokiai veiklai. Patalpa – tai buvęs Žiobiškio kaimo, kolūkio laikais vaikų darželis. Jis – bankrutavus bendrovėms atiteko mano tėčiui ir seneliui už pajus. Patalpos erdvios, reikės remonto. Viską turiu paruošti nuo pagrindų, kad viskas atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus.

Įrengimus gamybai pirksiu iš mėsos įmonės, kuri yra numačiusi didinti savo gaminamos produkcijos kiekius, ir nori atsisakyti jau keletą metų naudotų įrengimų ir juos pakeisti modernesniais. Man, kaip pradedančiai tai labai patogu, įrengimai pigūs, nes jau 10 m. kaip naudojami. Jų turėtų užtekti 2 – 5 m.

Visi reikalingi įmonei įrengimai ir jų nusidėvėjimas yra pateikta 4 lentelėje.

Įmonės įrengimai ir jų nusidėvėjimas

( lentelė 4 )
Įrengimo pav. Reikiamų įrengimų kiekis vnt. Pradinė vertė Reikės įsigyti Nusidėvėjimas Lt.

kiekis Naudojimo laikas 1m. 2m. 3m.
Kuteris 1 3000 1 2 1500 1500 1500
Termo kamera 1 3500 1 2 1750 1750 1750
Kimštuvas 1 400 1 2 200 200 200
Šaldiklis 1 1500 1 2 750 750 750
Mėsmalė 1 2000 1 2 1000 1000 1000
Rėmai 1 200 1 2 100 100 100
Baldai
Stalas 2 900 2
Kėdės 4 200 4
Spinta 1 150 1
Kitos priemonės
telefonas 1 200 1
Iš viso 12050 5300 5300 5300

Paskaičiuojame kiek elektros energijos sunaudos įrengimai. Žinodami įrengimų našumą ir galingumą galime apskaičiuoti elektros energijos sąnaudas per metus. Pateikiama lentelėje 5:

Elektros energijos sąnaudos per metus
(lentelė 5 )
Eil. Nr. Įrengimai Reikalingas perdirbti žaliavų kiekis kg. Našumas Kg / val. Galingumas kw Darbo laikas Elektros energijakw
1. Termo kamera 7302 30 2 243 486
2. Kuteris 7302 60 0,25 121 30
3. Šaldytuvas – – 1 365 365

Iš viso 881

Visa tai žinodami apskaičiuokime kuro ir energijos kaštus, lentelė 6:

Tiesioginiai kuro ir energijos kaštai
( lentelė 6 )
Eil. Nr. Energijos rūšis Kaina Lt. Norma vienai parai Sąnaudos metams

Mato vnt. Kiekis Suma Lt.
1. Elektros energija 0,274 – W 881 241
2. Akmens anglis apšildymui 300 – t 3 900

Iš viso 1141

Produkcijai nugabenti į pardavimo vietas man reikalinga transporto priemonė. Nutariau įsigyti mikroautobusiuką. Tai labai patogus automobilis, būtent mano gaminamai produkcijai gabenti.
Lentelėje.7 pateikiama transporto eksplotavimo sąnaudose:

Transporto eksplotavimo sąnaudos
( lentelė 7 )
Išlaidų pavadinimas Išlaidos Lt.

Per mėnesį Per pirmus metus Per antrus metus Per trečius metus
1. kurui 42 504 505 510

2. atsarginės dalys 20 240 250 250
3. medžidž., – – – –
4. tepalams 10 120 120 120
nusidėvėjimas 83 1000 1000 1000
Viso:automobilio kaina 10000 / 10 =1000
Viso: 450 1864 1875 1880

Kad gamyba vyktų nenutrūkstamai, reikia nepritrūkti žaliavos ir medžiagų. Įmonės “Rekė“ pagrindinė žaliava bus: – kiauliena ir jautiena. Visus reikalingus žaliavų kiekius, kainas pateikiu tiesioginių žaliavų kaštų lentelėje nr. 8. Gaminsiu parūkytas “Pajūrio“ ir “Nidos“ dešras. Per dieną planuoju pagaminti 25 kg dešrų bendrai. Todėl nusprendžiau gaminti 15 kg – “Pajūrio“ dešros ir 10 kg – “ Nidos” dešros.

Tiesioginiai žaliavų kaštai
( lentelė 8 )

Eil nr. Žaliavos pavadinimai 15- kg “Pajūrio “ dešrai Kiekis reikalingas dešrai pagaminti Kaina Lt. Reikmė per parą kg Sąnaudos per metus

kg Lt
1 Jautiena 50 9 7,5 1890 17010
2 Riebi kiauliena 50 7 7,5 1890 13230
3 Druska 4 3 0,6 151 453
4 Natrio nitritas 3 10 0,45 113 1130
5 Cukrus 0,1 3 0,015 3,7 11
6 Juodieji pipirai 0,20 14 0,3 7,5 105
7 Kvepiantieji pipirai 0,5 12 0,07 17 204
8 Švieži česnakai 0,1 4 0,015 3,7 14,8

viso 4075 32157
Eil. Nr. Žaliavos pavadinimai 10 – kg “Nidos” dešrai Kiekis reikalingas dešrai pagaminti Kaina Lt Reikmė per parą kg Sąnaudos per metus

kg Lt
1 Jautiena 50 9 5 1260 11340
2 Riebi kiauliena 10 7 1 252 1764
3 Kiaulienos lašiniai 20 6 2 504 3024
4 Druska 3 3 0,3 75 225
5 Natrio nitritas 5 10 0,5 126 1260
6 Juodieji pipirai 0,075 14 0,007 1,7 23,8
7 Cukrus 0,1 3 0,01 2,5 7,5
8 Kvepiantieji pipirai 0,065 12 0,06 1,5 18
9 Česnakai 0,15 4 0,015 3,7 14,8
viso 2226 17677

Kad gamyba vyktų sklandžiai reikia žinoti pagalbinių medžiagų kaštai. Tai apvalkalai. Dabar gaminama labai kokybiški, tvirti ir tikrai reikalavimus atitinkantys apvalkalai. Kiek man reikės apvalkalų pateikta 9 lentelėje:

Tiesioginiai pagalbinių medžiagų kaštai
( lentelė 9 )
Eil. Nr. Pavadinimas Kaina Lt Reikmės per parą m Sąnaudos metams

m Lt

1 Plastmasinės žarnos 0,50 25 6600 3300

Tiekėjai. Žaliavos tiekėjais pasirinkau netoliese esančių ūkininkų ūkius. Atstumas tik 2 km. Ūkininkai pažystami žmonės, todėl garantuojama, kad gyvuliai yra sveiki. Kaina kaip ir visoje mėsos rinkoje. Kai tiekėjai arti gamybos įmonės nebus jokių problemų su atsiskaitymais. Mokėsiu grynais pinigais.

Darbuotojai. Įmonėje “ Rekė “ pirmus, trečius metus planuoju dirbti tik aš, Kristina Kazakevičiūtė – kaip įmonės savininkė, buhalterė, technologė bei vairuotoja, ir mano pasirinktas mėsos technologas Ričardas Tunaitis. Kiek žinau iš praktikos, kad 2 žmonės per 8 darbo valandas tikrai gali pagaminti 25 kg dešrų.

Kad teisingai įvertinčiau atlygį už darbą sudariau lentutę 10, kurioje aiškiai matyti darbuotojai ir jų darbo užmokestis.

Darbuotojai ir jų darbo užmokestis

( lentelė 10 )
Eil. Nr. Pareigos Vardas pavardė Darbo užmokestis Lt Priskaityta Soc. draudimui per metus

Per mėn. Per metus
1 Savininkė, buhalterė, technologė, vairuotoja Kristina Kazakevičiūtė 430 5160 1600
2 Technologas, padėjėjas Ričardas Tunaitis 430 5160 1600

viso 860 10320 3200

Priskaitytą darbo užmokestį bei priskaitymus soc. draudimui, riekia paskirstyti atskiriems produktams ir paslaugoms. Dažnai paskirstyto koeficientu imamas dirbtas laikas. Tam reikia žinoti kiek konkrečiai sugaištama laiko tam tikram produktui pagaminti bei paslaugai sukurti. Pateikiama 11 lentelė:

Darbo užmokesčio paskirstymas atskiriems produktams ir paslaugoms

(lentelė 11 )
Produkto paslaugos pavadinimas Dirbta valandų per parą Dirbta valandų per metus Įkainis už vieną valandą Lt. Priskaityta darbo užmokesčio Lt per metus Priskaityta soc. draudimui Lt per metus
Dešra “Nida” 5 ´ 2 10 2520 2,56 6451 1199
Dešra “Pajūrio” 3 ´ 2 6 1512 2,56 3870 1999
viso 16 4332 10321 3198

VADYBA

Aš esu Kristina Kazakevičiūtė. Gimimo metai 1981 07 02. Man patinka vadovauti. Visada norėjau užimti aukštas pareigas, esu stiprus, griežto charakterio žmogus.

Savo įmone rūpinsiuos viena, nes kai įmonė turi daugiau savininkų, įmonės valdymas lieka kur kas sunkesnis. Ateityje, jei gerai seksis, planuoju plėsti savo įmonę, dėl to gali kilti sudėtingesnių užduočių, nes tai reikalaus didesnio darbuotojų skaičiaus, gaminamos produkcijos kiekio bei asortimento.
FINANSAI

Šioje dalyje pateikiamos įmonės pajamos, sudaromos finansinės ataskaitos, paskaičiuojama investicijų ekonominė nauda ir nustatytas ne nenuostolingumo taškas.

Verslui pradėti reikia pinigų. Pradinės išlaidos patektos lentelėje 12.

Pradinės išlaidos
( lentelė 12 )
Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Suma Lt.
1 Ilgalaikis turtas ( pagrindinės priemonės ) 12050
2 Rekonstrukcija, remontas 10000
3 Pradinių prekių atsargų pirkimo išlados 2000
4 Marketingas 300
5 Įmonės įregistravimo išlaidos 200
6 Leidimai 100
7 Apranga 200
8 Ūkio reikmenys 400
9 Raštinės reikmenys 100
10 Kitos išlaidos 450
viso 25800

Žinant kiek reikės lėšų verslui pradėti reikia numatyti finansavimo poreikį ir finansavimo šaltinius. Lentelė 13:

Finansavimo poreikiai ir šaltiniai
( lentelė 13 )
Eil. Nr. Poreikiai Suma Lt Eil. Nr. Šaltiniai Suma Lt
1 Nekilnojamas turtas – 1 Nuosavybė –
2 Žemė – 1.1 Nekilnojamas turtas 12050
3 Pastatai – 1.2 Pinigai –
4 Įrengimai, baldai 12050
5 Rekonstrukcija, remontas 10000
6 Montavimo darbai – 2 Banko paskolos –
7 Pradinės prekių atsargos 2000 2.1 Ilgalaikės –
8 Apyvartinis kapitalas – 2.2 Trumpalaikės –
9 Kitos išlaidos 1750 3 Kiti šaltiniai 13750

Iš viso 25800 Iš viso 25800

Pajamų prognozė. Svarbiausia reikia apskaičiuoti pardavimų pajamas. Norint tai nustatyti, reikia turėti parduodamų produktų kiekį ir žinoti jų kainas. Apskaičiuojame, lentelė 14:

Pardavimo pajamos
( lentelė 14 )
Produktų ar paslaugų rūšis Mato vnt. Pirmieji metai Antrieji metai Tretieji metai

Kiekis Kaina Suma Lt.
Dešra “Nida” 10 kg 2226 17,75 39511 39600 39650
Dešra”Pajūrio 15 kg 4075 12,68 51671 52700 52750
Iš viso pajamų 25 kg 6300 – 91182 92300 92400
Savikainos prognozė. Savikaina tai visos išlaidos konkrečiam produktui pagaminti. Visos kitos išlaidos nesusijusios su produkto gamyba yra veiklos sąnaudos. Norint sužinoti “Pajūrio“ ir “Nidos“ dešrų savikainą, reikia turėti gamybos kaštus tam produktui pagaminti. Pateikiama 15 lentelėje:

Produkcijos kaštų suvestinė
( lentelė 15 )
Eil. Nr. Kaštų pavadinimas Metai

Dešra “ Nida “ Dešra “Pajūrio” Viso pirmais metais Antrais metais Trečiais metais

Suma Lt Suma Lt Suma Lt Suma Lt Suma Lt
1 Tiesioginiai žaliavų kaštai 17677 32157 34572 34800 35000
2 Tiesioginiai pagalbinių medžiagų kaštai 1650 1650 3300 3350 3400
3 Priskaitymai soc. draudimui 6451 3870 10321 10350 10400
4 Tiesioginiai energijos kaštai 1999 1199 3119 3200 3300
5 Tiesioginis darbo užmokestis 535 535 750 800 850

Viso tiesioginių išlaidų 28312 39411 52592 52950 53400
6 Netiesioginės išlaidos – – – – –

Nusidėvėjimas 3312 1988 5300 5300 5300

Viso netiesioginių išlaidų 3312 1988

Viso išlaidų 31624 41399

Turint visas išlaidas galiu apskaičiuoti gaminamų produktų savikainą ir nustatyti jų kainas. Pateikta 16 lentelėje.

Savikainos apskaičiavimas ir kainų nustatymas
( lentelė 16 )
Produkto paslaugos rūšis Viso gamybos išlaidų Pagamintos produkcijos kiekis vnt. Vieno vieneto savikaina Lt Pelno priedas % Vieno vnt. kaina
1 2 3 4 5 6
Dešra “Nida” 31624 2226 14,20 3,55 17,75
Dešra”Pajūrio” 41399 4075 10,75 2,53 12,68
Iš viso 73773 6300 11,71 2,99 14,63

Prognozuojamo pelno ataskaita. Šios ataskaitos tikslas atskleisti verslo pelningumą. Lentelėje17, apskaičiuojamas įmonės bendrasis, veiklos, apmokestinamas ir grynasis pelnas.

Pelno ( nuostolio ) atskaita

( lentelė 17 )
Rodikliai Pirmieji metai Antrieji metai Tretieji metai

Dešra “Nida” Dešra “Pajūrio” Viso
Pardavimas ir paslaugos 39511 31671 91182 92200 92250
Parduotų prekių ir atliktų paslaugų savikaina 31624 41399 73023 73050 73100
Bendrasis pelnas 7887 10272 18159 18200 18250
Administracinės sąnaudos – – – – –
Palūkanos – – – – –
Kitos sąnaudos 3066 4600 7666 7679 7684
Veiklos pelnas 4821 5672 10493 10521 10566
Pelnas prieš apmokestinimą 4821 5672 10493 10521 10566
Pelno mokestis 3% 626 737 1364 1367 1373
Grynasis pelnas 4195 4935 9129 9154 9193

Prognozuojama piniginių srautų ataskaita. Šios ataskaitos tikslas parodyri, ar užteks veiklai pinigų, bet kurio projekto įgyvendinimo momentu. Šioje ataskaitoje fiksuojama ne pajamos ir sąnaudos, bet pinigų gavimai ir mokėjimai.pinigų srautų ataskaita turi būti vedama kas mėnesį, jau pirmais metais. Pinigų srautų ataskaitoje įvardinamas ir PVM mokestis. Finansinės būklės pakitimų planą pateikiu 18 lentelėje.

Finansinės būklės pakitimų planas

Rodikliai Pirmi metai Antri metai Treti metai
1. Gauta pinigų: Pardavimo pajamosIlgalaikė paskolaTrumpalaikė paskolaNuosavas indėlisIš viso gauta grynųjų pinigų: 2. Išleista pinigų: Investicijos Eksplotacijos išlaidosMokesčiaiPalūkanosPaskolų grąžinimasIš viso išleista grynųjų pinigų: 91182—25800116982258005076448–76612 92220—25800118000-258005077550–76625 92250—25800118050-258005088050–76730
Metinis grynųjų pinigų likutis 40370 41375 41320
Sukauptas grynųjų pinigų likutis 40370 41375 41320

Prognozuojamas balansas. Pelno ir nuostolio ataskaitos rodo tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus, o balansas yra verslo rezultatai konkrečiu momentu. Pateikiu 19 lentelę, kurioje matome planinio balanso sudėtį.

Planinis balansas
( lentelė 19 )
Rodikliai Metai

Pirmi metai Antri metai Treti metai
1. Ilgalaikis turtaspastataimašina ir įrengimainusidėvėjimas 25000220505300 25000220505300 25000220505300
Visas ilgalaikis turtas 41750 41750 41750
2. Trumpalaikis turtas
Žaliavos ir medžiagos 49834 49900 49980
Visas trumpalaikis turtas 91584 91650 91730
Visas turtas 91584 91650 91730

Lentelėje 20, pateikiama nuosavybės ir įsipareigojimų skaičiavimas.

Nuosavybė ir įsipareigojimai
( lentelė 20 )
Rodikliai Metai

Pirmi metai Antri metai Treti metai
1. Nuosavas kapitalassubsidijos 9158491584 9165091650 9173091730
Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 91584 91650 91730

Investicijų ekonominė nauda

Investicijų projekto įvertinimui naudojami įvairūs pelningumo rodikliai, nes jie geriausiai atspindi ūkinės veiklos rezultatus. Pagal juos sprendžiama kokios naudos gali tikėtis verslininkai, rizikuodami investuoti kapitalą. Vertinant investicinius projektus naudojami tokie pelningumo rodikliai.

1) Investicijos pelningumas = Grynasis pelnas / Investicijos
9129 / 25800 = 0.35 Lt.
Tai rodo, kad į verslą įdėtas 1 Lt., duos 0.35 Lt., pajamų, arba grynojo pelno.

2) Bendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas / pardavimų apimtis

18159 / 9182 = 0.19 Lt

3) Grynasis pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimų apimtis
9129 / 91182 = 0.10 Lt.

Gaunamą investicijų ekonominę naudą rodo jų atsipirkimo laikas.

4) Investicijų atsipirkimo laikas = Investicijos / Grynasis pelnas
25800 / 9129 = 2.8 _ 3 metais.

Naudota literatūra

1. V. Sūdžius “Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas“. Kronta 2001 m.
2. K. Lukaševičius. B. Martinkus “Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba“. Kaunas, Technologija, 1999m.
3. L. Mincienė “Verslumo pradmenys“. Vilnius 2000 m.
4. B. Martinkus, V. Žilinskas “Ekonomikos pagrindai“. Kaunas. Technologija. 1997 m.
5. B. Leonienė “Verslo pradmenys“. Kaunas. 1997 m.
6. V. Jovaiša “Kaip parengti verslo planą“. Vilnius 1996 m.
7. “Pradedančio verslininko žinynas”

Leave a Comment