Verslo planas

Turinys

ĮVADAS 4
TEORINIS SUSIPAŽINIMAS SU VERSLO PLANU 6
1. VERSLO PLANO PASKIRTIS 6
2. VERSLO KŪRIMO FORMOS IR FUNKCIJOS 7
3. VERSLO PLANO SANDARA 8
VERSLO PLANAS 10
1. ĮVADAS 10
2.1. VEIKLA, JOS KRYPTYS IR TIKSLAI 10
2.2. DARBUOTOJAI 12
2.3. KAPITALAS 12
3. RINKOTYRA (MARKETINGAS) 13
3.1. RINKOS APŽVALGA 13
3.2. PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ. APKLAUSOS REZULTATAI 13
4. FINANSAI 14
4.1. PINIGŲ PASKIRSTYMAS 14
4.2. MINIMALUS PELNAS 15
5. IŠVADOS 16
ŽODYNĖLIS 17
LITERATŪRA 18
PRIEDAI 19Įvadas
Kiekvieną dieną savo veikloje mes privalome priimti naujus sprendimus, kurie suteiktų mums komfortabilesnį gyvenimą šiandien, užtikrintų geresnį, saugesnį materialiai rytojų. Kasdien mes atsiduriame situacijoje, kai reikia atsisakyti vienos gerovės dėl dar didesnės kitos gerovės. Kartais vienas pasirinkimas gali iš esmės pakeisti visą žmogaus gyvenimą.

Verslo idėją kurti gimsta netikėčiausiu momentu. Dažnai pats gyvenimas sukuria tokias aplinkybes, kaad jomis nepasinaudoti būtų absurdiška, nelogiška. Dažnas iš mūsų pasvajoja apie galimybę tapti verslininku, tačiau „verslininko verslumas matuojamas ne sukauptais, o ,,įdarbintais“ pinigais, teikiančiais naudą visiems“, todėl ,,įdarbinti“ paveldėtus pinigus taip pat gali būti nauja paskata kurti naują gyvenimą. Gimus verslo idėjai galvoje, telieka ją įgyvendinti praktikoje, realybėje.
Darbas buvo atliekamas tokiais etapais:
• darbo tikslų ir uždavinių nustatymas;
• verslo šakos analizė;
• išvados ir pasiūlymai.
Darbo tikslų ir uždavinių nustatymas. Šio darbo tikslas – sukurti naujo verslo idėja, kuri būtų sėkmingai pritaikyta realiame gyvenime Kuršėnuose, naudingai sėkmingai innvestuojant paveldėtus 25 tūkstančius eurų (86125 litų). Minėtas tikslas nustato konkrečius uždavinius – ištirti paklausą, būtinybę siūlomai verslo idėjai Kuršėnuose, verslo gyvybingumą, galimybes gaminamą produktą parduoti pasirinktoje rinkoje.
Verslo šakos analizė. Pagrindinė įmonės veikla – pilnavertis pramogų, poilsio suteikimas klientams. Todėl prieš pradedant verslą, labai sv

varbu surinkti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir galimus konkurentus, nurodant:
• kokius gaminius jie gamina;
• kokie atsiliepimai gaunami apie tų gaminių kokybę, jų kainas, pardavimo sąlygas;
• kokios yra „silpnosios“ ir ,,stipriosios“ konkurentų veiklos vietos;
• kaip numatoma įveikti konkurentus.
Kad nuomonė būtų, kuo objektyvesnė atlikta vietinių gyventojų apklausa raštu.
Išvados ir pasiūlymai. Jeigu išnagrinėjus informaciją apie konkurentus paaiškėja, kad pralenkti juos nepavyktų derėtų susimąstyti, ar ne geriau imtis kitokios veiklos. Juk savo verslo sukūrimas nėra svarbiausias tikslas. Svarbiausia yra imtis pelningo verslo, išsikovoti pripažinimą. Tačiau jei analizės rezultatai teigiami naujo verslo pradžiai tuomet belieka sukurti viską iki galo.

Teorinis susipažinimas su verslo planu

Naujam verslui pradėti neužtenka idėjos. Būtina, kad žmogus gebėtų planuoti, turėtų intuiciją, ryžtųsi rizikuoti. Tik nedaugelis žmonių apsisprendžia kardinaliai pakeisti savo socialinę padėtį, ne daugelis ryžtasi riizikuoti savo ilgą laiką kauptais pinigais. Verslo kūrimo paskatos būna skirtingos. Labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, socialinės padėties, ambicijų ir t.t.
• Jauni žmonės (17 – 25 metų) turi begales naujų idėjų, todėl jas trokšta įgyvendinti. Pasirinkdami verslo partnerius iš draugų ar pažįstamų tarpo, siekia įrodyti, kad galimos naujo tipo bendrijos, kuriose klesti tarpusavio supratimas.
• Darbininkai, kaip verslo kūrėjai, trokšta pakeisti savo socialinę padėtį. Taip pat svarbus faktorius – troškimas būti nepriklausomiems.
• Bedarbiams (dėl įvairiausių priežasčių) atsiranda būtinybė susikurti darbo vietą patiems. Jų didelis nepasitenkinimas tu

urima profesija, savarankiškumo siekimas, taip pat valstybės skiriama parama.
• Pensininkai per daugelį metų sukauptus finansinius išteklius, nori sėkmingai investuoti, pasinaudoti vertinga praktine patirtimi bei naudingais asmeniniais ryšiais.
• Tarnautojai iš esmės nori pakeisti savo socialinę padėtį. Jų laisvės siekimas ir galimybė priimti savarankiškus sprendimus dažnai tampa naujo verslo kūrimo paskatomis.1. Verslo plano paskirtis
Sėkmingą įmonės veiklos pradžią garantuoja verslo planas, kurį verslininkas turi parengti nesvarbu kokį verslo kūrimo būdą jis prasirinko. Be verslo plano jis negali tikėtis nei būsimų partnerių, nei finansinės paramos. Verslo planas akivaizdžiai parodo verslininko gebėjimą parduoti projektą anksčiau, negu jis savo prekes ar paslaugas pasiūlys rinkai. Šis planas yra svarbu ir naudingas ne tik būsimiems partneriams, finansininkams, bet ir pačiam verslininkui dėl šių priežasčių:
• jis pristabdo padriką kūrėjo veiklą, nes apimtas įkvėpimo, noro kuo greičiau įgyvendinti savo idėjas, verslininkas labai skuba; verslo plano rengimas priverčia jį viską permąstyti. Leidžia geriau įžvelgti ir įvertinti galimus sunkumus; rengiant planą, tenka savo projektą kelis kartus perrašyti, dėl to galima kai ką keisti, tobulinti ir šitaip tas planas tampa aiškesnis, tobulesnis;
• paramos ir pagalbos suteikiamas įmonės kūrėjui paprastai priklauso ne nuo vieno asmens, todėl neišvengiamai teks visus suinteresuotus asmenis supažindinti su savo projektu; bus daug greičiau ir naudingiau, jei trumpai paaiškins žodžiu bus įteiktas ir raštu pa
arengtas projektas.

2. Verslo kūrimo formos ir funkcijos

Verslo kūrimas visų pirma siejamas su nuosavybe. Verslui kurti būtinas lėšas ir gamybos priemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti. Skiriamos trys svarbiausios verslo kūrimo formos:
• Individuali verslo įmonė,
• Ūkinė bendrija,
• Akcinė bendrovė.
Naujam verslui steigti gali būti pasirinkami įvairūs jo steigimo būdai (galima pirkti jau veikiantį verslą; pirkti frančizę; steigti savo įmonę arba įsigyti verslo liudijimą; investuoti į kitą įmonę, perkant akcijas). Tačiau kuris yra geriau negalima vienareikšmiškai pasakyti. Reikia atsižvelgti į savo ambicijas, troškimus, siekius ir t.t. Apžvelgus verslo organizavimo formų teigiamybes ir trūkumus (lentelė 1) bei atsižvelgiant į tai, kad statant naują įmonę galima pačiam pasirinkti įmonės buveinės vietą, pastatų architektūrą, išdėstymą, naudoti naująsias technologijas (nors ir šiuo atveju verslo rezultatai pasiekimai per ilgesnį laiko tarpą), mano pasirinkta verslo forma yra individualioji įmonė.
Individualios įmonės yra labiausiai paplitusi įmonių forma Vakarų valstybėse, kadangi tokios įmonės lengvai steigiamos ir likviduojamos, jų veiklos nevaržo griežta teisinio reguliavimo sistema, joms sukurti nereikia didelio pradinio kapitalo. Sprendimus priima pats savininkas. Iš kitos pusės – neribota atsakomybė didina savininko veiklos riziką, yra ribotas galimybės pasiskolinti kapitalą. Verslas dažnai baigiasi savininkui mirus.

Svarbu kad sukurtas verslas atliktų šias funkcijas (pav. 1):

Verslo funkcijos pav. 1

Turint verslo idėją ir pasirinkus konkretų įmonės steigimo būdą, reikia įvertinti investicijų poreikį ir vi

isus galimus finansavimo šaltinius, t.y. atsakyti į tokius klausimus:
• Kiek pinigų reikės verslui pradėti?
• Kokiam tikslui jie bus naudojami?
• Kada bus jie grąžinami?

Verslo idėjos įgyvendinimas dažniausiai priklauso nuo finansinių lėšų. Taigi būtina sudaryti verslo planą ir įvertinti lėšų poreikį bei verslo perspektyvumą. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia turėti verslo viziją, įvertinti prekės pasiūlą ir paklausą, numatyti verslo valdymo strategiją.3. Verslo plano sandara
Verslo plano sandara priklauso:
• nuo plano rengimo tikslų,
• nuo to, kam jis skirtas,
• nuo kuriamos įmonės dydžio.
Šiuo atveju pateikiama individualios verslo įmonės, ketinančios imtis gamybos verslo plano sandara, kuria remiantis bus aprašyta verslo pramogų klubo „Geltonasis lotosas“ kūrimo idėja Kuršėnuose. Tai:
• verslo plano santrauka,
• verslo aprašymas,
• verslo šakos analizė,
• gamyba,
• rinkotyra (marketingas),
• valdymas,
• finansai,
Verslo organizavimo formų teigiamybės ir trūkumai lentelė 1
• priedai.
Įmonių tipai Nuosavybės forma Teigiamybės Trūkumai
Individuali verslo įmonė Asmeninė 1. Paprasta įsteigti
2. Sprendimus priima pats savininkas

1. Neribota atsakomybė: savininkas už veiklos rezultatus atsako visu turtu.
2. Didelė rizika, todėl galimybės gauti kreditą ribotos.
3. Savininkui mirus, įmonė turi būti perregistruota naujam savininkui.
Ūkinė bendrija Grupinė 1. Sukaupiamas didesnis kapitalas.
2. Lengviau dirbti, nes galima pasiskirstyti darbus. 1. Atsakomybė neribota: partneriai už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu.
2. Kiekvienas partneris yra atsakingas už kitų partnerių įsipareigojimus.
3. Sunkiau valdyti, nes nuomonės gali nesutapti.
4. Keičiantis narių skaičiui, tenka sudaryti naują bendrovės jungtinės veiklos sutartį.
Akcinė bendrovė Grupinė akcinė 1. Ribota akcinė atsakomybė.
2. Daugiau galimybių didinti kapitalą.
3. Bendrovę valdo specialistai, todėl jos veikla veiksmingesnė.
4. Turi didesnės finansines išgales.
5. Akcijas galima parduoti arba paveldėti. 1. Lengviau gauti kreditus.
2. Sudėtinga organizuoti veiklą, nes didelė darbų apimtis.
3. Gali kilti valdymo sunkumų, jei vadybininkai nepaisys akcinių interesų. Verslo planas
1. Įvadas
Roberta Urbietytė ketina steigti pramogų klubą Kuršėnuose pavadinimu ,,Geltonasis lotosas“, kuris siūlys pramogas, egzotiškas arbatas, kavas ir kt. Kuršėnų miesto gyventojams ir jo lankytojams.
Kuriant šį verslo planą atsižvelgiama į interesanto (vėliau vadinamo įmonės direktore) norus bei surengtos žodinės apklausos rezultatus, taip pat į tai, jog Lietuvos Respublikos ekonominė politika, įstatymų bazė, mokesčių mokėjimo tvarka ir t.t. nuolatos kinta.

2. Verslo aprašymas. Valdymas2.1. Veikla, jos kryptys ir tikslai
Pramogų klubas ,,Geltonasis lotosas“ nuomosis patalpas pirmajam ir antrajame „Paventys“ aukštuose (nuoma: 2800Lt).
• Pirmajame aukšte (nuoma: 800 Lt) įrengta kavinė – arbatinė, kuri dirbs:

I 1100 – 2200

II 1100 – 2200

III 1100 – 2300

IV 1100 – 2300

V 1100 – 2400

VI 1100 – 0200

VII 1100 – 2200
Ši kavinė – arbatinė orientuota į klientus, kurie nori relaksuoti, atsipalaiduoti, kurie renkasi ramesnį būdą kaip, tai padaryti. Grojama rami, relaksacine muzika. Kavinės meniu išsiskiria iš kitų konkurentų tuo, kad siūlomas meniu yra egzotinių šalių arbatos, kavos, tabakas, alkoholiniai gėrimai, įvairios užkandėlės prie arbatos ir ne tik. Penktadienį (nuo 1900-2400) rengiami teminiai vakarai (arbatos gėrimo ceremonijos ir pan.) (įėjimas 5 – 10 Lt)
Taip pat reikia painėti, kad teikiamos tokios paslaugos:
• Kaljeno rūkymas (25 Lt/1 val.)
• Bilijardo stalas ( iki 17 val. 6 Lt, nuo 17 val. – 21 val. 8 Lt, nuo 21 val. 10 Lt)
Salėje dirba 3 padavėjai – virėjai (atlyginimas 800 Lt + arbatpinigiai)., kurie patarnaus 2 staliukus po 4 sėdimas vietas prie staliuko, staliukas 2-jų sėdimų vietų ir 3 staliukai su minkštasuoliais po 6 vietas prie staliuko.
Penktadienio vakarams surengti skiriama 3500 Lt.
Šiuo atžvilgiu ,,Geltonasis lotosas“ neturi konkurentų, nes nei viena Kuršėnuose esanti kavinė, restoranas, tokių prekių, paslaugų neteikia.

• Antrajame aukšte (nuoma: 2000 Lt) įrengtas kavinė – klubas, kuris dirbs:
I 1100 – 2200

II 1100 – 2200

III 1100 – 2300

IV 1100 – 2400

V 1100 – 0300

VI 1100 – 0300
VII 1100 – 2200
Šioje salėje yra taip pat ir šokių aikštelė, todėl orientuota į klientus, kurie renkasi atsipalaidavimo būdą aktyvesnį. Salėje nuo ketvirtadienio iki sekmadienio dirbs 4 padavėjai (atlyginimas – 750 Lt + arbatpinigiai), kitomis dienomis dirbs 2 padavėjai, kurie aptarnaus 5 staliukus po 4 sėdimas vietas, 4 staliukus po 2 sėdimas vietas ir 5 staliukus su minkštasuoliais po 6 sėdimas vietas prie staliuko. Čia meniu tradicinis (pvz.: lietuviški patiekalai, gėrimai ir pan.) Klube nuo ketvirtadienio nuo 21 val. grojama klubinė muzika. Šeštadienio vakarais – gyva muzika, specialūs vakarai (įėjimas 5 – 10 Lt). Nuo 20 val. įėjimas nuo 18 metų griežtai kontroliuojamas dviejų apsauginių (atlyginimas – po 900 Lt). Prie baro dirba du barmenai.

Pramogų klubo ,,Geltonasis lotosas“ tikslai:
• Plėsti pramogų pasirinkimo galimybes Kuršėnų miesto gyventojams;
• Didinti klubo kapitalą ir pajamas;
• Didinti ekonominį lygį Kuršėnuose;
• Didinti darbo vietų skaičių Kuršėnų mieste;
• Siūlyti kuo patrauklesnį, modernesnį produktą – pramogas, specifines prekes;
• Užmegzti ir palaikyti ryšius su tokio tipo klubais;
• Ateityje plėstis į kitus miestus, steigti naujus filialus.2.2. Darbuotojai
Įmonės – pramogų klubo direktorė atsakinga už įmonės valdymą, planų sudarymą, užsakymų paiešką, kontaktų su klientais palaikymą, paskolų gavimą, įmonės kontrolę.
Įmonės – pramogų klubo vadybininkas atsakingas už marketingą, personalą bei jų atlyginimus.
Personalas.
• 3 padavėjai – vyrėjai kavinėje – arbatinėje,
• 4 padavėjai klube;
• 2 vyrėjai,
• 1 virėjo pagalbininkas,
• 2 apsauginiai,
• 2 barmenai.

Pramogų klubo ,,Geltonasis lotosas“ personalo hierarchija:2.3. Kapitalas
Pradinį kapitalą sudaro savininkės 25 tūkst. Eurų (86125 litų, pagal 3,445 su 1 kursą). Už šias lėšas bus išnuomotos patalpos pramogų klubui ,,Geltonasis lotosas“ įsteigti, nupirkta reikalinga įranga – stalai, kėdės, minkštasuoliai, reikalingos specifinės prekės, pasamdyti darbuotojai, jiems pasiūtos naujos uniformos. Dalis pinigų bus skirta reklamai, marketingui ir pan.3. Rinkotyra (marketingas)
Marketingo koncepcijos esmė yra siekti įmonės tikslų vartotojų poreikius per mainus. Taigi vienas iš pirmųjų jaunos įmonės tikslų yra išsiaiškinti vartotojų poreikis ir surasti optimaliausią kelią jiems patenkinti. Kitu atvėju idėja ir gali likti idėja, jei įmonė neįvertins savo galimybių realizuoti.

3.1. Rinkos apžvalga

Šiuo metu Kuršėnų mieste veikia apie 4 stambios kavinės – restoranai, kelios mažesnės užeigos. Tačiau nei viena iš jų netekia tokių paslaugų, kaip pramogų klubas ,,Geltonasis lotosas“. Dalinu konkurentu galima laikyti šokius ,,Šėlsmas“, tačiau čia negalima įsigyti maisto, gėrimo ir pan. Taigi Pramogų klubas Kuršėnų mieste neturėtų rimtų konkurentų.

3.2. Paslaugų poreikio prognozė. Apklausos rezultatai

Buvo atlikta paklausa raštu vietinių gyventojų pateikiant jiems anketą „Pramogos Kuršėnuose“ (priedas 1 ). Apklausoje dalyvavo jaunimas 16 – 20 amžiaus jaunimas. Užpildyta 70 anketų iš jų 4 buvo atmestos, todėl, kad jos nesuteikė realios informacijos, į klausymus neatsakė išsamiai.
Apklausos rezultatai. Visi apklaustieji teigė , jog pramogų pasirinkimo laisvė neužtikrinama Kuršėnuose, t.y. norint pasilinksminti, atsipalaiduoti jie neturi iš ko rinktis, jų netenkina esama pasirinkimo laisvė, siūlomos pramogos. Iš 66 anketų 37-iose į klausymą ar lankotės klubuose atsakė neigiamai, nurodydami, kad Kuršėnuose tokio nėra. Likusieji lankosi retai, tačiau jiems tenka važiuoti Šiaulius. Visi vienbalsiai teigė, kad Kuršėnuose trūksta klubo, vietos pašokti. Vienintelė vieta pašokti penktadienio – šeštadienio vakarais vykstantys Kultūros namuose šokiai „Šėlsmas“ , tačiau dauguma norinčių šokti ten neeina, nes ten įleidžiami jaunesnio amžiaus jaunimas (15 – 17 metų). Įėjimas amžiaus cenzui nėra kontroliuojamas. Paklaustieji pasidalino ir savo pasiūlymais, mintimis. Dauguma siūlančiųjų siūlė įkurti vietą ramiems pasisėdėjimams, šokiams su kontroliuojamu amžiaus cenzu, t.y. į klubą būtų įleidžiami nuo 18 metų.
Kylant žmonių pragyvenimo lygiui ir augant išsilavinimui vis daugiau žmonių ieško būdų atsipalaiduoti, ir patogiau, pigiau tai būtų daryti savo mieste nei važiuoti į kitą miestą.
Pramogų klubo vieta. Nuomojamos patalpos yra pačiame miesto centre. Taip pat netoli autobusų stotelės, taigi labai patogi susisiekimo atžvilgiu. Čia nuolat būna gausu žmonių.
Galime daryti išvadas, kad įsteigti naują pramogų verslą Kuršėnuose yra pelninga. Ši prekė – paklausi.

Reklama. Kuršėnų miestas turi savo tinklapį: http://www.kušėnai.lt, čia reklama nemokama. Tai informatyvus tinklapis apie Kuršėnus. Taigi apie atidarymą būtų efektyvu pranešti internetu. Redaktoriai suteikia galimybę reklamuotis. Taip pat apie kiekvieno savaitgalio programą pranešama skelbimais. Jų kūrimu rūpinasi vadybininkas, Justina Urbietytė, taip pat kaip galima investuotoja. Reklamai skiriama 400 Lt/ mėn.
Personalo apranga. Kad dar labiau pabrėžtume šio klubo išskirtinumą, unikalumą klubo personalui sutikta specifinė apranga. Aprangai, jos priežiūrai skiriama 500 Lt/ mėn.
Rinkotyrai (marketingui) bus skiriama 1500 Lt.4. Finansai
4.1. Pinigų paskirstymas

Didelę sėkmės dalį sudaro tinkamas kapitalo paskirstymas. Svarbu juos paskirstyti taip, kad visos trys šalys (savininkas, darbuotojai ir klientai) būtų patenkintos. Jei taupysime personalo teikiamų paslaugų ar prekių kokybės kaina klientai bus tikrai nepatenkinti, kai kurie net pasipiktinti, todėl jie jokiu būdu nenorės grįžti į šį klubą, taip šis verslas bus pasmerktas. Ką kalbėti apie vardo garsinimą.
Paveldėtą sumą 25000 eurų – 86125 litų (1 euras – 3,445 Lt) paskirstomi taip (lentelė 2):

Veikla Pinigų suma (litais – eurais)
Patalpų nuoma 2800 – 813
Personalo atlyginimai: 10700 – 3105
• 3 padavėjai – vyrėjai kavinėje – arbatinėje 2400 – 697
• 4 padavėjai klube 3000 – 871
• 2 vyrėjai 1400 – 406
• 1 virtuvės pagalbininkas 600 – 174
• 2 barmenai 1500 – 435
• 2 apsauginiai 1800 – 522
Rinkotyrai (marketingui): 1500 – 435
• Reklama 400 – 116
• Personalo aprangai 500 – 145
• Kiti 600 – 174
Patalpų įrengimui, technikai 35000 – 10160
Prekės 25000 – 7257
Kita 11125 – 3230
Kapitalo paskirstymas lentelė 24.2. Minimalus pelnas
Darome prielaidą kad ,jei klube per dieną apsilankys 50 žmonių, o penktadienio ir šeštadienio vakarais bus klubas pilnas (po 90 žmonės) , tai per tą savaitę klubo pajamos apytiksliai žmogus (paprastom dienom išleis po 10 Lt, penktadienį 20 Lt) – 6100 Lt. Per mėnesį (30 dienų) – 183000 LT (53120 eurų).

Pelno skaičiavimas:

_ 183000

2800 – patalpų nuoma,

10700 – atlyginimai,

24457 – mokesčiai,

5000 – kitos išlaidos

140043 (Lt) – 40651 (eurų)

5. Išvados

Šiuo verslo planu buvo siekta įrodyti, kad pramogų klubas,, Geltonasis lotosas“ yra naudinga ir pelninga Kuršėnų miestui.

Ištyrus rinką Kuršėnų mieste pramogų klubui steigti paaiškėjo, jog šiuo metu veikia apie 4 stambios kavinės – restoranai, kelios mažesnės užeigos. Tačiau nei viena iš jų netekia tokių paslaugų, kaip pramogų klubas ,,Geltonasis lotosas“. Todėl steigti klubą, įeiti į rinką, užkariauti kaip lyderio pozicijas būtų gana nesunku, todėl, kad šis klubas novatoriškų idėjų ir puikiai sugeba užpildyti esamų kavinių, restoranų trūkumus.

Klubas greitai taptų lyderiu Kuršėnų mieste, ir neabejotinai tarp pirmaujančių Šiaulių rajone, nes siūlytų ne tik tradicines, bet ir egzotines paslaugas, prekes. Šio klubo atsiradimas Kuršėnų mieste naudingas ne tik pačiam miestui, jo ekonomikai, bet ir gyventojams. Jis suteiktų galimybę rinktis poilsio būdą ir pan.

Pramogų klubo ,,Geltonasis lotosas“ veikla, esant verslo plane išdėstytomis sąlygomis, yra pelninga, naudinga ir naši tiek klubo savininkui, jo darbuotojams, teik pačiam miestui, rajonui.

Žodynėlis

Gamyba – ūkinė veikla, kurios tikslas tenkinti žmonių poreikius, o rezultatas – pasiūla.
Gamybos išlaidos – piniginės lėšos, naudojamos reikalingoms gamybos ištekliams įsigyti ir prekei pagaminti.
Frančizė – išimtinė teisė naudotis kitos įmonės prekės ženklu, technologija, reklama, prekių pardavimo būdais, valdymo metodais, mokymo paslaugomis.
Kapitalas – finansų ir materialiųjų išteklių, kurie naudojami prekių gamybai ir paslaugoms, vertė.
Paslaugos – ūkinės veiklos rezultatas, tiesiogiai tenkinantis materialius ar nematerialius visuomenės narių poreikius. Tai nepačiuopiami vertingi dalykai.
Prekė – plačiai vartojamas ūkinės veiklos rezultatas, skirtas mainams, Tai apčiuopiami, matomi, vertę turintys daiktai.
Verslas – tai veikla, kuria užsidirbama pragyvenimui gaminant prekes ar teikiant paslaugas, reikalingas kitiems visuomenės nariams.
Verslininkas – asmuo, savo ar skolintomis lėšomis kuriantis verslo įmonę, kuri gamins prekes arba teiks paslaugas, ir siekiantis gauti pelną.
Verslo planas – tai dokumentas. Kuriame pateikiama informacija verslo sumanymo esmė, numatomi visi poreikiai bei laukiami rezultatai. Paprastai investuotojus domina labai konkretūs verslo klausimai: pajamos išlaidos, grynųjų pinigų panaudojimas, būsimos finansinės galimybės. Planas turi būti aiškus, išsamus ir patrauklus.

Literatūra

1. Rutkauskas., Tamošiūnienė R. Verslo projektavimas. Vilnius, 2002.
2. Juozaitienė L., Staponkienė J. Verslo ir vadybos įvadas. Šiaulių universiteto leidykla, 2004
3. Garškienė A. Verslo planavimas. Vilnius, 1997
4. Leonienė B. Verslo pradmenys. Poligrafija ir informatika. Kaunas, 1997.
5. Čičinskas J., Klebanskaja N. Ekonomika ir verslas. Vilnius, 2003.
6. Garškienė A., Pelanienė N. Kaip parengti verslo pelną. Vilnius, 1992.
7. Martinkus B. Verslo vadybos pradmenys
8. Makštutis A. Veiklos vadyba, teorija ir praktika. Vilnius, 1997.
9. http://www.lvpa.lt/uploads/1094126423_REKOMENDUOJAMAS_VERSLO_PLANO_TURINYS.pdf/
10. http://www.arbata.visiems.lt/
11. http://www.presto.lt/arbata_5.php
12. http://www.skonis-kvapas.lt/
13.

Leave a Comment