VILNIAUS KOLEGIJAVerslo vadybos fakultetas
1. Lietuvos standartizacijos departamento uždaviniai, funkcijos, teisės.
Lietuvos standartizacijos departamentas prie valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, formuojanti ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką standartizacijos srityje. Įkurtas Vyriausybės nutarimu 1991 m. gruodžio 2 d. Departamentas vadovaujasi nuostatais, kuriuos patvirtino Valdymo reformų ir savivaldybės reikalų ministerija 1997 m. gruodžio 30d.Pagrindiniai Lietuvos standartizacijos departamento uždaviniai:1. Dalyvauti formuojant ir įgivendinant kartu su suinteresuotomis Vyriausybės institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką standartizacijos srityje;2. Plėtoti ir tobulinti Lietuvos standartizacijos sistemą.
Spręsdamas jam pavestus uždavinius, Lietuvos SD vykdo šias funkcijas:1. Koordinuoja visą standartizacijos veiklą, metodiškai jai vadovauja bei organizuoja šios srities teisių aktų bei normatyvinių dokumentų rengimą;2. Organizuoja lietuviškos terminijos standartų rengimą;3. Tvirtina Lietuvos standartus ir kitus normatyvinius dokumentus;4. Nustato tarptautinių, Europos, užsienio valstybių standartų ir kitų normatyvinių dokumentų taikymo Lietuvoje tvarką;5. Plėtoja ir tobulina standartizacijos informacijos sistemą, nustatyta tvarka teikia informaciją apie standartus;6. Sudaro specialistų grupes- standartizacijos technikos komitetus- Lietuvos standartams ir kitiems normatyviniams dokumentams rengti, koordinuoja jų veiklą ir metodiškai jiems vadovauja (2000 01 01 Lietuvos SD technikos komitetų yra 55);7. Dalyvauja organizuojant kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemų kūrimą;8. Nustatyta tvarka teikia įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms informaciją apie normatyvinius dokumentus ir kitas paslaugas ;9. Palaiko tarptautinius ryšius ir nustatyta tvarka atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse, regioninėse ir užsienio šalių atitinkamose institucijose.
Lietuvos SD teisės:1. Leisti ir platinti Lietuvos standartus ( išimtinė teisė) ;2. Rengti ir tvirtinti pagal savo kompetenciją privalomus vykdyti kitoms Vyriausybės institucijoms ir ūkio subjektams dokumentus, nustatyta tvarka juos suderinus;3. Spręsti dėl standartų ir kitų normatyvinių dokumentų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės institucijų įsakymams, taikymo klausimus;4. Tvarkyti Lietuvos normatyvinių dokumentų registrus, atlikti įmonių normatyvinių dokumentų ekspertizę ir t.t.
2. Apskaičiuokite 200g pieno energinę vertę, jei piene yra 3% baltymų, 2,5% riebalų, 5% angliavandenių. Pieno įsisavinimo laipsnis 98%.
3 × 4 = 122,5 × 9 = 22,55 × 4 = 20100g – 12 + 22,5 + 20 = 54,5 kcal200g – 54,5 × 2 = 109 kcal109 × 98% = 106,82 kcal
Ats.: 106,82 kcal.
3. Tekstilės gaminių priežiūra, jų ženklai.Eksploatuojamos nekokybiškos medžiagos (audiniai ar trikotažinės medžiagos) kelia nemažai problemų: išskalbus ar nuo saulės (ultravioletinių) spindulių išblunka spalvos, medžiagos struktūroje vyksta destrukciniai reiškiniai, mažinantys audinio ilgaamžiškumą, negrįžtamai deformuojasi forma, lyginant nepavyksta atsikratyti gręžimo metu susidariusių raukšlių ir t. t. Visa tai mus erzina. Kad taip neatsitiktų, rinkdamiesi medžiagas nepamirškime pažvelgti į gaminio sudėties bei priežiūros etiketes ar į kortelę, kurioje nurodomos audinio charakteristikos: storis, tankumas, vieno kvadratinio metro masė bei pluoštinė (cheminė) sudėtis, nulemianti eksploatacines savybes. Pravartu žinoti ir audinių nudažymo technologinius parametrus, tačiau jie vartotojui dažnai yra nepasiekiami… Šilkas, aksomas, organza, veliūras, tiulis, satinas, medvilnė, drobė, linas, poliesteris, akrilas, tafta – tai tik pavadinimai, atspindintys tekstilės medžiagų gamybos būdą ar struktūrą, bet mažai sakantys apie jų sudėtį.Savybės ir priežiūra.Šilkiniai audiniai sulaukia didžiausio pripažinimo. Šilkas buvo minimas jau Aristotelio laikais ir tapo svarbiu prekiniu kapitalu tiek Graikijoje, tiek Romoje. Šiomis dienomis šilkas yra tarsi elegancijos sinonimas. Šilko pluoštas yra pats stipriausias iš visų natūraliųjų pluoštų. Jo gija yra netgi stipresnė už to paties skerspjūvio ploto plieno giją. Šilkas gerai sugeria drėgmę, lengvai dažomas, gerai išlaiko jam suteiktą formą, lengvai drapiruojamas, o į draperijas krintanti šviesa dėl pluošto blizgesio sukuria nuostabų spalvų žaismą. Dėl saulės spindulių audiniuose vyksta destrukciniai procesai. Šilkiniai audiniai pasižymi vidutiniu atsparumu trinčiai, glamžymui. Šilkas gali būti skalbiamas, o po skalbimo tankūs audiniai nesusitraukia. Retesni audiniai skalbiami tankėja, todėl sumažėja jų matmenys. Audiniai negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Šilkinius audinius geriausia skalbti rankomis su šampūnais, kurie pašalina riebalines dėmes ir juos atgaivina. Nepatartina naudoti šarminių šampūnų ar tokių priemonių, kuriose yra vaško, naftos ar jos produktų, nes šie produktai palieka riebalinių dėmių. Jei šilkiniai audiniai elektrinasi, į skalavimo tirpalą reiktų įpilti plaukų kondicionieriaus. Šilkas greitai džiūsta, jo negalima džiovinti automatinėje džiovyklėje ar gręžti, geriausia džiovinti susukus į rankšluostį. Audiniai lyginami ne aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu su garais. Lyginami šilkiniai audiniai gali pagelsti arba išblukti. .
Medvilninių audinių savybės labai priklauso nuo jų apdailos, pluošto grynumo. 100 proc. medvilninis audinys yra matinis, gerai drapiruojamas ir lygus liečiant. Jei jam netaikyta speciali glamžumą mažinanti apdaila, labai glamžosi. Rūgštys, patekusios ant audinio, yra kenksmingos. Net ir nuo vaisių sulčių susidaro dėmės, kurias kuo skubiau reikėtų išplauti šaltu vandeniu. Veikiami saulės spindulių audiniai oksiduojasi ir pagelsta. Balti audiniai gali būti skalbiami 95, spalvoti – ne aukštesnės kaip 60, o labai tamsių spalvų – ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje. Šiltame vandenyje skalbiami audiniai, neapdoroti specialiomis priemonėmis, traukiasi. Balti audiniai gali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi visais įprastais valikliais, tačiau tai mažina pluošto ilgaamžiškumą. Audiniai gali būti lyginami ir aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu.Lininiai audiniai yra 2–3 kartus stipresni už medvilnę, lengvai dažomi, labai glamžūs, gali būti virinami, nepažeidžiant jų struktūros. Iš audinių užfiksuotos klostės gerai išlaiko formas, bet briaunų zonose greitai dyla. Balti audiniai gali būti skalbiami 95 laipsnių, spalvoti – ne aukštesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje, gali būti lyginami ir aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu, balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, sausai valomi įprastais tirpikliais. Akriliniai audiniai greitai išdžiūsta sudrėkinus, minkšti liečiant, pasižymi dideliu atsparumu spalvai, deformacijoms, gerai išlaiko suteiktą formą, neglamžūs, gerai drapiruojami, nesitraukia skalbiant, atsparūs saulės spinduliams, įvairioms cheminėms medžiagoms. Dėl šių savybių jie yra nesudėtingai prižiūrimi. Audiniai gali būti skalbiami ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginami ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu).
Acetatiniai audiniai yra stiprūs, blizga kaip šilkas, blogai sugeria drėgmę, greitai džiūsta, nesitraukia, nesiglamžo, gerai drapiruojami. Jie gali būti skalbiami ne aukštesnės kaip 30 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginami ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). . Poliamidinės trikotažinės medžiagos bei audiniai (nailonas, kapronas) yra stiprūs, blogai sugeria drėgmę, greitai džiūsta. Baltos medžiagos turi būti skalbiamos atskirai nuo spalvotų, kad nepapilkėtų, eksploatuojant gali pagelsti, tačiau negali būti balinamos priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomos tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Jos gali būti skalbiamos ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros vandenyje automatinėmis skalbimo mašinomis, skalbiamos pumpuruojasi (pilinguojasi). Kai kurių medžiagų negalima lyginti arba jos turėtų būti lyginamos ne aukštesnės kaip 120 laipsnių temperatūros lygintuvu be garo. Poliesterinės trikotažinės medžiagos ir audiniai yra matiniai ar net labai blizgūs, stiprūs, neglamžūs ir gerai išlaiko jiems suteiktas formas, blogai sugeria drėgmę, labai atsparūs trinčiai, nesiglamžo, linkę elektrintis, nejautrūs daugumos rūgščių, šarmų tirpalų poveikiui, atsparūs saulės spindulių poveikiui, atspariausi iš visų sintetinių medžiagų aukštų temperatūrų poveikiui. Medžiagos gali būti skalbiamos ne aukštesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje, lyginamos ne aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu, negali būti balinamos priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomos tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Panašiomis savybėmis pasižymi bei panašiai prižiūrimos ir kitos interjere naudojamos tekstilės medžiagos: sienų, baldų apmušalai, servetėlės, staltiesės ir netgi drabužiai. Tačiau skirtingos paskirties tekstilės gaminių ar daiktų apmušalų priežiūrai reikalingi skirtingi valymo būdai (skalbimas, sausas valymas, siurbimas ir pan.) ir skirtingos priemonės. Visais atvejais valymo priemonės parenkamos pagal valomojo ir valančiojo elemento cheminę sudėtį ir konstrukciją (geometrinę sandarą).Audiniams, drabužiams, trikotažo ir tekstilės prekėms būtinas ženklinimo rekvizitas- priežiūros ženklų simboliai. Remiantis ISO standartu yra patvirtintas Lietuvos ženklų simbolių standartas (LST ISO 3756: 1995).Simboliai grupuojami:1. Skalbimo grupė:Skalbti ne aukštesnėje kaip 95°C temperatūroje. Atsargus skalbimas mašina. Atsargus centrifugavimas. Skalbimas palaipsniui mažinant temperatūra (aušinant).
Skalbti ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Ypatingai atsargus skalbimas mašina. Normalus skalavimas. Normalus centrifugavimas. Negalima gręžti rankomis.
Skalbti tik rankomis. Mašina skalbti negalima. Aukščiausia temperatūra 40°C. Skalbti rankomis atsargiai.
Skalbti negalima. Atsargiai elgtis su šlapiu drabužiu.
Aukščiausia skalbimo temperatūra – 70°C. Normalus skalbimas mašina.Normalus skalavimas. Normalus centrifugavimas.
2. Balinimo grupė:
Chloru balinti galima. Tik šaltu ir atskiestu tirpalu.
Chloru balinti negalima.
3. Mechaninio džiovinimo grupė:
Mechaniškai džiovinti negalima.
Mechaniškai džiovinti galima. Džiovinimas žemesnėje negu aplinkos temperatūroje.
Mechaniškai džiovinti galima. Džiovinimo ciklas normalus.
4. Cheminio valymo grupė:
Chemiškai valyti negalima. Negalima valyti dėmių tirpikliais.
Valyti su tirpikliais pažymėtais raide F. Valymo procesas be apribojimų.
Valyti visais tirpikliais, įskaitant visus su simboliu P sąraše esančius tirpiklius ir trichoretileną bei tri chloretaną.
Valyti tirpikliais su simboliu P. Griežtai ribojamas vandens priedas ir/arba mechaninis poveikis ir/arba šildymas valant ir/arba džiovinimas. Negalima valyti pačiam.
Cheminis valymas vaitspiritu, triflortrichoretanu (distiliavimo temperatūra tarp 150°C ir 210°C, užsidegimo temperatūra 38°C- 60°C). Normalus valymo procesas be apribojimų.
5. Lyginimo grupė:
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 110°C. Lygintuvas su garais pavojingas.
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 150°C.
Aukščiausia lygintuvo pagrindo temperatūra 200°C.
Lyginti negalima. Garinti negalima.
4. Tauriųjų metalų prabos sąvoka, prabų sistemos. Tauriųjų metalų dirbinių prabavimas Lietuvoje, naudojamos prabos.
Praba – tai, tauriojo metalo kiekis lydinyje arba jo dirbinyje.
Taurieji metalai yra auksas, sidabras, platina, paladis.Prabavimo istorija prasidėjo viduramžiais: Anglijoje ir Italijoje- 15a., Prancūzijoje- 16a.,Amerikos žemyne- tik 20a., Kanadoje- 1913m., Australijoje- 1923m. daugelyje šalių yra institucija, kuri atlieka prabavimo priežiūrą. Ji gali būti valstybinė arba privati. Pastaroji yra valstybės organų prižiūrima ir kontroliuojama. Prabavimą dažniausiai kontroliuoja valstybės Finansų ministerija arba centrinis bankas.Nepriklausomoje Lietuvoje 1922m. buvo įkurti ir veikė iki 1940m. Prabavimo rūmai. Jie buvo Lietubos banko prižiūrimi.1994m. Lietuvoje įsikūrė UAB „Lietpraba“. Jos buveinė – Druskininkuose. Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, ateityje bus ir kitur) yra prabavimo inspekcijos. Prabavimo įstaigas Lietuvoje prižiūri Finansų ministerija.Prabavimo institucijų pagrindinės funkcijos:1. Tauriųjų metalų lydinių ir jų dirbinių tyrimas. Tam reikalingos specialios laboratorijos (lydimo priemonės, tiksliųjų svarstyklių ūkis ir kt.)2. Tauriųjų metalų lydinių ir jų dirbinių žymėjimas.3. Prekybos tauriųjų metalų dirbiniais kontrolė.Kai kuriose valstybėse prabavimą vykdo juvelyrinius dirbinius gaminančios firmos savo iniciatyva. Kai kuriose šalyse valstybės valdymo organai kontrlės nevykdo arba kontrolė silpna (Danija, Belgija, Vokietija, Švedija, JAV ir kt.).Yra dvi prabos reiškimo vienetų sistemos: metrinė ir karatinė.Metrinė, – kai tauriojo metalo kiekis išreiškiamas tūkstantosiomis lydinio masės dalimis- promilėmis.Ši sistema paplitusi daugelyje šalių: Vakarų Europoje, NVS šalyse. Lietuvoje ji buvo įvesta 1922m. (kai buvo įsteigti Prabavimo rūmai). Naudojama ir dabar.Karatinė prabos reiškimo sistema yra senesnė (ją galima vadinti senąja), bet tebeveikia Anglijoje ir Anglijos įtakos šalyse, Šveicarijoje, JAV. Ši sistema pradėta naudoti tik aukso kiekiui lydiniuose nustatyti. Grynas auksas atitinka 24 karatus (sutrumpintai „ct“). Pagal šią sistemą yra trys aukso lydinių prabos: 1-a praba – 23 karatai (ct), t.y. 23/24 grynojo aukso dalys;2-a praba – 18 karatų;3-ia praba – 14 karatų.Sidabro yra dvi prabos: 1-oji – 22 karatai, 2-oji – 21 karatas.
Tauriojo metalo kiekiui lydinyje (arba dirbinyje) pažymėti naudojamas prabos ženklas. Prabos ženklas susideda iš keturių elementų:1. Emblemos. Kiekviena šalis turi ją savą. (Lietuvoje- Gedimino stulpai);2. Triženklio skaičiaus, rodančio metrinės sitemos prabą;3. Gamintojo ženklo (vienas arba du skaitmenys arba viena raidė);4. Šifro, raidės arba skaičiaus (vieno), rodančio pagaminimo metus.Prabos ženklo neturi daugelio šalių ordinai, apdovanoti skirti medaliai, monetos, tačiau naudojamo metalo lydinio sudėtis šalių įstatymais yra griežtai reglamentuojama. Gyvenime ir verslininkystėje yra vartojamos sąvokos: aukšta praba, žema praba, vidutinė praba.Įvairiose šalyse tauriųjų metalų kiekis lydiniuose ir dirbiniuose gali būti skirtingas. Kad būtų mažiau problemų tarptautinėje prekyboje yra ISO rekomendacijos, bet kai kurios šalys laikosi senų tradicijų.Tauriojo metalo kiekis lydiniuose ir dirbiniuose priklauso nuo:1. Lydinio arba dirbinio paskirties. Tauriojo metalo kiekis turi užtikrinti lydinio arba dirbinio:1.1 pakankamą fizinį patvarumą;1.2 cheminį patvarumą (antikorozinį, antioksidacinį);1.3 fiziologinį- biologinį efektą;1.4 psichologinį efektą;1.5 estetinį efektą.2. Šalyje (valstybėje) turimų tauriųjų metalų atsargų. Kokia turi būti lydinio (arba dirbinio) sudėtis, nustato šalių įstatymai. Visuose Lietuvos organizuotoje rinkoje parduodamuose lydiniuose su tauriaisiais metalais yra praba. Svarbu reglamentuoti lydinių, naudojamų pramonėje, prabas (elektrotechnikoje, elektronikoje, tele-video aparatūroje).Lietuvos Respublikoje nuo 1994 sausio mėnesio yra nustatytos šios tauriųjų metalų prabos:Platinos – 950;Aukso – 375, 585, 750;Sidabro – 800, 830, 925;Paladžio – 500, 850;Plėvelinio aukso ir sidabro praba nustatyta nuo 910 iki 1000 kas dešimt vienetų, t.y. 910, 920, 930 ir t.t.Žaliojo plėvelinio aukso praba (aukso, nikelio, cinko lydinys) – 750.Dantų techninės produkcijos (apkabėlių, lydmedalių ir kitų detalių) aukso prabos: 916 ir 750.Žemiau pateiktos žinios apie tauriųjų metalų lydinių ir dirbinių prabas.
Prabavimo sistema Spalva Sudėtis Panaudojimasmetrinė karatinė AUKSAS958 23 geltona varis sutuoktuvių žiedai750 18 raudona varis, sidabras juvelyriniai dirbiniai750 18 balta varis, nikelis, cinkas briliantiniai dirbiniai583 14 raudona, žalia varis, sidabras juvelyriniai dirbiniai, (jų atskiros detalės)
375 – raudona varis, sidabras laikrodžių korpusai, kontaktinės detalėsSIDABRAS960 – balta varis juvelyriniai dirbiniai925 – balta varis stalo serviravimo įrankiai916 22 balta varis gaminiai su emale875 21 balta varis buitiniai ir juvelyriniai dirbiniai800 – balta varis buitiniai ir juvelyriniai dirbiniai750 – baltai geltona varis smulki galanterijaPLATINA950 – balta sidabras, nikelis juvelyriniai dirbiniai, briliantai850 – balta sidabras, nikelis sutuoktuvių žiedai500 – balta sidabras juvelyriniai dirbiniaiLiteratūra:1. M. R. Vilkelis. Prekių kokybės vadyba. Vilnius, 2000.2. A. Jurkauskas. Visuotinės kokybės vadyba. Kaunas, 2003.3. http://www.drobe.lt/produkcija_patarimai.htm4. http://alpha.lsd.lt/lt/doc/LST_nuostatai.pdf5. http://www.tavonamai.lt/straipsnis_2005_3_2.php