Kokybės vadyba
Literatūra:
1. Visuotinės kokybės vadyba / Algirdas Jurkauskas; Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas 2003 m.2. Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse : verslininko vadovas / Danutė Budreikaitė, Asta Mockutė, Girma Anuškevičiūtė 2002 m. Vilnius3. Dikavičius ir Stoškus „Visuotinė kokybės vadyba“ 2003 Kaunas4. „Europos Sąjungos verslo vadovas“5. Talley D.J. „Total quality management“ New York
Įvadas
Foster ar Coster – „kokybė nėra atsitiktinis reiškinys, ji atsiranda dėl kilnių ketinimų, pastangų, darbo. Tai išmintingai pasirinkta alternatyva.“ Kad produktas būtų kokybiškas, įmonė turi vadovautis kokybės filosofija ir siekti patenkinti vartotojų poreikius. Apibrėžimai suskirstyti:• Bendrieji• Kokybės• Kokybės sistemos• Apibrėžimai susiję su priemonėmis, metodika
LSTN ISO 8402:1995 – standartas, kokybės vadyba ir užtikrinimas.Kokybė – objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ir numatomus poreikius. Suprantama dvejopai:• Vieni supranta, kad produktas turi atitikti reikalavimus. • Kitiems tai tobulumo laipsnis.
Produktai:• Gaminiai• Intelektiniai produktai• Perdirbamos meddžiagos• Paslaugos (banko, draudimo ir kt.)
Terminai
Bendrieji terminai
1. Objektas – tai kas gali būti individualiai aprašyta ir išnagrinėta. Rūšys:• Procesas – tarpusavyje susijusių išteklių ir veiksmų visuma, kuria pertvarkomas gavinys. • Produktas – proceso ar veiklos rezultatas. • Organizacija arba asmuo.• Visų išvardintų rūšių derinys.2. Tiekėjas – organizacija teikianti produktą klientui.
Kokybė
1. Klasė, kategorija, rangas – suteikiami tiems produktams, kuriems keliami skirtingi kokybės reikalavimai. 2. Kokybės reikalavimai – poreikių išreiškimas arba jų perteikimas objekto savybėms, tam tikrais kokybiniais arba kiekybiniais rodikliais. Kokybės reikalavimai turi atspindėti klientų reikalavimus. Būtina aiškiai aprašyti kokybės reikalavimus. 3. Visuomenės reikalavimai – įstatymų, reglamentų, taisyklių ir kt. aplinkinių nustatomi įsipareigojimai. Reikalavimus nustatant būtina atsižvelgti į visuomenės nuomonę. 4. Kokybės kontrolė – veiksmas, kurio metu nustatoma, ar produktas atitinka jam keliamus kokybės reikalavimus. 5. Savikontrolė – darbo atlikėjas, savo paties darbo kontrolė pagal nustatytas taisykles. 6. Patikrinimas – darbo patvirtinimas pateikiant įrodymus, kad buvo patenkinti reikalavimai.
Kokybės sistemos terminai
1. Kokybės politika – aukščiausios vadovybės, oficialiai išreikštos organizacijos pagrindinės kryptys ir tikslai kokybės srityje. 2. Kokybės planavimas – tai veikla nustatanti tikslus ir reikalavimus kokybei, ir reikalavimus kokybės sistemų elementų panaudojimui. Apima 4-rias pagrindines sritis:• Produkto planavimą• Kokybės gerinimo planavimą• Kokybės palnų rengimą• Visos vadybos ir bendro darbo planavimą3. Kokybės valdymas – operatyvinio pobūdžio priemonės ir veikla skirti kokybei sekti. 4. Kokybės užtikrinimas – tai planuojamų i pagal kokybės sistemos reikalavimus atliekamų bei reikiamų būdų parodomų, numatytų veiksmų visuma, kuria siekiama žtikrinti, kad atitiks reikalavimus kokybei. 5. Kokybės sistemos – tai organizacijos struktūros, pareigų, procedūrų, procesų ir išteklių visuma būtina kokybės vadybai. 6. Kokybės vadyba – bendrosios valdymo funkcijos dalis, kuri remiasi kokybės sistema ir nustato kokybės politiką. Vykdo kokybės planavimą, valdymą, užtikrinimą ir gerinimą. Už kokybės vadybą atsakingi visi organizacijos darbuotojai. 7. Kokybės vadovas – dokumentas, kuriame išdėstyta organizacijos kokybės politika ir jos sistemą. 8. Kokybės planas – dokumentas, kuriame išdėstomi su konkretaus produkto, projekto ar sutarties kokybe susiję veikimo būdai. Taip pat ištekliai ir veiksmų seka.
Priemonių ir metodų terminai
1. Kokybės įvertinimas – sistemingas tyrimas, kuris atliekamas siekiant nustatyti, kiek objektas gali tenkinti nustatytus reikalavimus. 2. Kokybės priežiūra – nuolatinis objekto būklės tikrinimas bei protokolo analizė siekiant užtikrinti, kad nustatyti reikalavimai tenkinami. 3. Kokybės auditas – sistemingas ir nepriklausomas tyrimas ar su kokybe susiję veikla ir rezultatai atitinka numatytas priemones, ar jos naudojamos efektyviai, ar jos yra tinkamos. Vidaus audito tikslai:• Nustatyti ar kokybės vadybos sistema atitinka planuotas priemones, standarto reikalavimus, pačios organizacijos sukurtus reikalavimus. • Tikrina – ar yra pažanga.
Organizacijos kokybės vadyba
Kokybės vadybos veiklos įmonėje organizavimas
Visuotinės kokybės vadyba – vadybos filosofija, kurios metodais remdamasi organizacija nuolat tobulėja ir taip pat siekia kuo labiau patenkinti vartotojų poreikius, gerina savo paslaugų bei produktų kokybę ir mažina kaštus.
Įmonės vadovai turėtų patys suvokti kokybės vadybos svarbumą.
Kokybės vadyba nėra uždaras, pastovus, statiškas dalykas, ji nuolat rutuliojasi kaip kintantis, dinaminis procesas. Sisteminiu požiūriu kokybės vadyba apie tris elementus:1. Tiekėjai2. Gamintojai 3. Vartotojai
Kokybės vadybos pagrindinės nuostatos:1. Siekti ilgalaikio pelno2. Kokybės derinimo procesas yra begalinis3. Geros kokybės siekimas reiškia nuolatinis jos gerinimas4. Kokybės gerinimas sutaupo pinigus ir laiką5. Be kokybės kokybė yra nesvarbi6. Kokybė priklauso nuo valdymo sistemos7. Vadovai ieško būdų išvengti “gaisrų”8. Tiekėjai yra įmonės partneriai9. Vartotojas yra svarbiausia sudedamoji įmonės dalis10. Darbas yra integruotas procesas11. Gerą kokybę galima pasiekti su esamais žmonėmis
Siekiant įgyvendinti kokybės vadybą reikia pertvarkyti įmonės organizacinę struktūrą, valdymo sistemą, tobulinti gamybos procesus, parinkti kitas arba patobulinti esamas atlyginimo uždarymo formas. Rekomenduojama kokybės vadybą įdiegti tam tikrais etapais (nuosekliais):
1. Kokybės vadybą turi perprasti aukščiausio lygio vadovai2. Reikia sudaryti vadovaujančią visuotinės kokybės tarybą, kuri koordinuotų diegimo procesą3. Kai vadovybė yra nusprendusi diegti sistemą, reikia informuoti bei integruoti visus kitus organizacijos vadovus4. Visuotinės kokybės vadybos procesas turi vykti iš viršaus į apačią5. Į procesą reikia įtraukti visus darbuotojus6. Reikia sudaryti darbo kokybės gerinimo grupes7. Sudaryti darbo gerinimo sistemą, kuri skatintų visus darbuotojus stengtis dirbti be klaidų8. Parengti įmonėje ilgalaikę kokybės gerinimo strategijąVisuotinės kokybės sudedamosios dalys ir siteminis požiūris
Kokybės sistema
Kokybės sistema – organizacinės struktūros, procedūrų ir procesų ir išteklių visuma reikalinga kokybės vadybai.
Organizacija turi sukurti ir patvirtinti kokybės vadybos sistemos projektą, kuriuo vadovaudamasi galėtų vykdyti numatytą politiką ir siekti užsibrėžtų tikslų. Kokybės vadybos sistemos turi tenkinti šiuos reikalavimus:1. Sistema turėtų būti suprantama, kad įmonės darbuotojai galėtų ją įgyvendinti, atnaujinti2. Reikia įsitikinti, kad produktai kuriami sistemos pagrindu tenkina klientų poreikius ir lūkesčius3. Reikia atsižvelgti į visuomenės ir aplinkos poreikius4. Siekti, kad sistema užkirstų kelią problemų atsiradimui, o ne vien tik taisymui, kai jos iškyla
Kokybės vadybos sistema taikoma tiek visai organizacijai, tiek atskiroms jos dalims. Yra tokie diegimo etapai, kuriuos būtina įvykdyti kūrimo procese:1. Marketingas ir rinkos tyrimai2. Produkto projektavimo ir tobulinimo sritis3. Proceso planavimas ir kūrimas4. Pirkimas5. Gamyba arba paslaugos tiekimas6. Patikrinimas7. Pakavimas ir laikymas8. Pardavimas ir platinimas9. Įrengimas ir perdavimas klientui10. Techninė pagalba ir priežiūra11. Veikla pardavus12. Utilizavimas arba perdirbimas
Kuriant organizacijoje KV sistemą reikėtų atkreipti dėmesį į:• Kliento poreikius• Lūkesčius• Produkto reikalavimo analizės sritims ir veiklaiAtra sritis – optimalių kaštų radimas (kaip pigiausiu būdu pagaminti kokybišką produktą).
Kokybės sitemos struktūraPareigos ir įgaliojimai
Įmonėje paprastai yra aiškiai apibrėžtos pareigybės ir nusakyta jų atsakomybė. Turi būti numatytos skirtingų veiklų sąveikavimo valdymo ir koordinavimo priemonės.
Organizacinė struktūra
Turi būti aišku kas už ką atsakingas ir toje sistemoje turi būti aiškiai matomas už kokybės valdymo veiklą atsakingas asmuo arba padalinys. Turėtų būti aiškiai nusakyta įgaliojimų perdavimo tvarka ir bendravimo kanalai.
Ištekliai ir darbuotojai
Vadovybės pareiga diegiant KV sistemą yra atsisėsti ir nuspręsti kiek reikės išteklių (darbuotojų):1. Žmonių ištekliai ir speciali jų kvalifikacija2. Projektavimo ir tobulinimo įrenginiai3. Gamybos įrenginiai4. Kontrolės bandymų ir tyrimo įrenginiai5. Matavimo prietaisai ir programinė įranga
Veiklos procedūros
KV sistema turi būti organizuota tokiu būdu, kad visa veikla daranti įtaką kokybei būtų nuolatos valdoma – turi egzistuoti nuolatinė kontrolė. Kokybės sitemoje turi būti skiriama daug dėmesio prevenciniams veiksmams, kurie neleistų atsirasti problemoms. Taip pat turi būti numatytos priemonės, kaip reaguoti į nesklandumus ir juos pašalinti. Kiekviena veiklos procedūra turi būti įforminta dokumentuose – turi būti aiškiai apibrėžta procedūra, kas iš kur ką daro, testuoja ir pan.
LR kokybės sistemos organizacinė shema
Trys lygmenys:1. Veiklos krypčių formavimo organas LR vyriausybė formuoja kokybės tarybą. Ji formuoja kokybės vadybos veiklos kryptis, kokybės politiką2. Vykdomieji organai – Lietuvos standartizacijos departamentas, nacionalinis akreditacijos biuras, Lietuvos metrologijos taryba, Lietuvos valstybinė metrologijos inspekcija ir kt. visos jos įgyvendina tai ką numatė LR vyriausybė arba kokybės taryba kokybės srityje. 3. Darbo organai – ministerijų ir valdymo įstaigų padaliniai, įvairios įmonės, atliekanatys operatyvinį ir organizacinį kokybės vadybos darbą.
ISO 9000 standartų šeima
Tai kokybės vadybos standartų šeima. Juos pradėjo kurti tarptautinė standartų organizacija ISO. Pirmoji standartų laida – 1987 m.Pirmąją standartų grupę sudarė 6 standartai (1987 m.):• ISO 8402• ISO 9000• ISO 9001• ISO 9002• ISO 9003• ISO 9004
1994 m. šie standartai buvo patobulinti ir 1994 m. seriją sudarė:• ISO 8402• ISO 9000-1• ISO 9001• ISO 9002• ISO 9004-1
2000 m. laida sutraukė šiuos standartus ir liko:• ISO 9000:2000• ISO 9001:2000• ISO 9004:2000(prie kiekvieno standarto naudojami metai)
ISO 9000:2000 – „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai.“
ISO 9001:2000 – „Kokybės vadybos sistemos reikalavimai“. (aprašyti kokybės vadybos sistemų reikalavimai, kurie keliami organizacijai, kuri diegiasi kokybės vadybos sistemą arba siekia ją palaikyti)
ISO 9004:2000 – „Kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos.“ (pateikia rekomendacijas kokybės vadybos sistemų rezultatyvumui ir efektyvumui didinti)
ISO 19011:xxxx priskiriamas ne tik kokybės vadybos sistemai, bet ir aplinkos apsaugossistemoms. „Kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų auditas. Rekomendacijos.“
ISO 9000 yra standartų serija, kuria turi vadovautis organizacijos, turinčios arba norinčios įdiegti kokybės vadybos sistemą.
Kokybės politika
Organizacija turi įforminti savo kokybės politiką ir ja vadovautis. Ši politika turėtų derintis su organizacijos politika kitose srityse.
Kokybės tikslai, atsispindintys kokybės politikoje:1. Vadovybė turi įforminti tikslus ir įsipareigojimus, susijusius su pagrindiniais kokybės elementais (pvz. sauga ir patikimumas).
2. Siekti tikslo minimizuoti kokybės nuostolius. 3. Atitinkamų lygmenų vadovai turėtų įforminti konkrečius kokybės tikslus savo veiklos srityje.Kokybės palnų sudarymas
Vadovybė turi pasirūpinti, kad kiekvienam produktui, paslaugai ir procesui būtų parengti, prižiūrimi ir atnaujinami dokumentais įforminti kokybės planai. Juose turi būti nurodoma:1. Rezultatai, kurie turi būti pateikti (pvz. tam tikros savybės).2. Procesų, kurie sudaro organizacijos veiklą, etapai. 3. Pareigų, įgaliojimų ir išteklių paskirstymas įvairiuose projekto įgyvendinimo etapuose. 4. Dokumentuose įformintos procedūros ir instrukcijos, kurios turi būti taikomos. 5. Tinkamos bandymų, kontrolės, tyrimo ir audito programos. 6. Turi būti dokumentuose įformintos kokybės plano keitimo ir modifikavimo savybės. 7. Metodai, kuriais nustatoma, ar pasiekti kokybės reikalavimai. 8. Kiti veiksniai būtini, kad būtų pasiekti kokybės tikslai.
Darbuotojai ir materialiniai ištekliai, sunaudoti kokybės vadybos sistemos diegimo metu
DarbuotojaiTurėtų daugiau dėmėsio skirti motyvacijai, ugdymui, bendradarbiavimui ne jais. Jie turėtų būti parinti, pagal jų galimybes atlikti darbą. Vadovybė turėtų sudaryti darbo sąlygas, kurios skatintų siekti tobulumo. Vadovybė turėtų stengtis išnaudoti kiekvieno jų galimybes. Ji turėtų skatinti darbuotoją aktyviai dalyvauti, siekti, kad atlikdamas užduotį, darbuotojas suprastų jos paskirtį ir įtaką bendrai organizacijos veiklai. Siekti, kad darbuotojas jaustų, jog dalyvauja kokybės kūrimo procese ir jam turi įtakos. Skatinti pastangasPeriodiškai įvertinti darbuotojų tikslus. Įgyvendinti karjeros planavimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Sukurti pelningą darbuotojų įgūdžių ugdymą.
Materialiniai ištekliai:• Paslaugos tiekimo įranga ir medžiagų atsargos;• Darbo reikmės (patalpos, IS, transportavimo priemonės);• Kokybės įvertinimo priemonės (matavimo prietaisai, programinė įranga).
Kokybė marketinge
Marketingas turi skirti dėmesį produkto reikalavimų suformavimui.1. Marketingo padalinys turėtų nustatyti produkto poreikį. 2. Marketingas turi apibūdinti rinkos paklausą ir sektorių taip, kad būtų galima nustatyti produkto klasę, kiekį, kainą ir pateikimo į rinką kainą. 3. Nustatyti konkrečius kliento reikalavimus arba išanalizuoti bendruosius rinkos poreikius. 4. Informuoti visus organizacijos padalinius apie visus kliento reikalavimus. 5. Sužinoti ar padaliniai gali patenkinti kliento reikalavimus, jei ne, nustatyti priežastis ir imtis priemonių, jei įmanoma, tai pataisyti.
Kokybė perkant (tiekimo skyriuje)
Pirkiniai yra organizacijos produkto dalis ir jie tiesiogiai veikia produkto kokybę. Visa pirkimo veikla turėtų būti vykdoma pagal dokumentuose įformintas procedūras. Su kiekvienu tiekėju turėtų būti sukurti glaudūs darbo santykiai ir grįžtamojo ryšio sistema. Kokybės sistemos dalį, susijusią su pirkimu, turėtų sudaryti mažiausiai šie elementai:1. Priimtinų tiekėjų parinkimas.2. Susitarimas dėl kokybės užtikrinimo.3. Susitarimas dėl patikrinimo metodų. 4. Ginčų sprendimų tvarka.5. Aprašytos gavinių kontrolės procedūros. 6. Gavinių kokybės duomenų įrašai.7. Specifikacijos, brežiniai, pirkimo dokumentai, kiti techniniai duomenys.
Finansiniai kokybės sistemos aspektai
Kokybės sistemos veiklos finansinės apskaitos metodai
1. Kokybės išlaidų metodas. Vertinamos kokybės išlaidos:1. vidinės2. išorinėsIšlaidos gali būti išleistos:• Prevencijai – pastangoms užkirsti kelią nesklandumams.• Įvertinimui – bandymams, kontrolei, tyrimams, siekiant nustatyti, ar vykdomi kontrolės reikalavimai. Prevencijos ir įvertinimo išlaidos priskiriamos prie investicijų.
• Vidaus nesklandumai – išlaidos, patiriamos dėl to, kad produktas neatitinka kokybės reikalavimų dar nepateikus jo klientui. • Išorės nesklandumai – išlaidos patiriamos dėl to, kad produktas neatitinka reikalavimų pateikus jį klientui. Vidaus ir išorės nesklandumai priskiriami prie nuostolių.
2. Proceso išlaidų metodasJuo analizuojamos kiekvieno proceso atitikties ir neatitikties išlaidos. Atitikties išlaidos – tokios, kurių reikia, kad būtų patenkinti visi išreikšti ir numanomi kliento poreikiai, kai procesas vyksta sklandžiai. Neatitikties išlaidos – tokios, kurios patiriamos dėl nesklandžiai vykstančių procesų.
3. kokybės nuostolių metodasJuo analizuojami dėl blogos kokybės patirti vidaus ir išorės nuostoliai, kurie dar skirstomi į:• Materialius (konkrečios išlaidos, kurios atsiranda dėl nsklandumų)• Nematerialius (būsimų klientų praradimas dėl to, kad nepatenkinami esamų klientų poreikiai)
Remiantis šiais metodais, turi būti reguliariai rengiama ataskaita. Ji rengiama tam, kad įvertinti kokybės sistemos adekvatumą ir rezultatyvumą, kad nustatyti problemines sritis, kurių veiklą reikia ginti ir, kad būtų galima numatyti ateinančio laikotarpio išlaidas.
Kokybės duomenų įrašai
Ši sistema turėtų reglamentuoti kaip rinkti duomenis, juos fiksuoti, tvarkymą, priežiūrą, saugojimą ir utilizavimą. T.p. kaip pateikti duomenis subrangovams ir klientams. Kontrolės duomenų įrašai gali būti:• Kontrolės ataskaitos• Bandymų ataskaitos• Ateitavimo ataskaitos• Įteisinimo ataskaitos• Tipinių ir audito ataskaitos• Medžiagų analizės ataskaitos• Kokybės išlaidų ataskaitos
Kokybės duomenų įrašai turi būti saugomi organizacijoje tam tikrą laiką taip, kad esant reikalui būtų patogūs analizuoti.
Koregavimo veiksmai
Koregavimo veiksmai atsiranda tuomet, kaip įmonė susiduria su tam tikra problema, kurią reikia pašalinti (netinkančio produkto taisymas, perdarymas, atšaukimas, išmetimas). Ar reikia koregavimo veiksmo, galima nustatyti pravedus vidaus arba išorės auditą, atlikus ataskaitos apie proceso vykdymą analizę, po vadovybinės analizės, gavus grįžtamąją informaciją iš rinkos, gavus klientų nusiskundimus.
Koregavimo veiksmų seka:1. paskiriamas atsakingas asmuo2. įvertinama problemos svarba (ar padidėja gamybos išlaidos, kokybės išlaidos, ar nukenčia patikimumas, sauga, klientų patenkinimas)3. galimų priežaščių kūrimas (nustatomas priežasties-pasekmės ryšys)4. problemos analizė (išanalizuoti produkto specifikacijas ir visus su produktu susijusius procesus). Rekomenduojama visus netikslumus surašyti į dokumentą.5. priežaščių pašalinimas (imamasi atitinkamų priemonių, kad situacija būtų ištaisyta, ir tos priemonės turi būti tiek giliai siekiančios, kad problema nebepasikartotų)6. proceso valdymo priemonės (turi būti sukurtos taisyklės pagal kurias būtų galima patikrinti ar problema tikrai yra pašalinta)7. liekamieji pokyčiai (pokyčiai atsiranda atlikus koregavimo veiksmą turi būti užfiksuoti dokumentais)
Kokybės vadybos sistemos diegimas pagal ISO 9000 reikalavimus
Norint įmonei idiegti kokybės vadybos sistemą pagal ISO, reikia daug pastangų: turi būti aiškus vadovybės apsisprendimas. Diegimas gali užtrukti nuo 1,5 iki 2 metų. Kokybės vadybos sistemos diegimo veiksmų seka:1. oficialus įmonės vadovybės sprendimas diegti kokybės vadybos sistemą2. projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas (koordinacinė grupė – rupinasi projekto įgyvendinimu nuo pradžios iki pabaigos; bendra grupė – kiekvieno padalinio atstovas)3. kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas (seminarai ir paskaitos darbuotojams)4. esamos kokybės vadybos sistemos tyrimas arba procesų identifikavimas ir kokybės sistemos idiegimo veikmų plano sudarymas5. kokybės sistemos kūrimas (dokumentų forminimas – sukuriami visi kokybės vadybos sistemai reikalingi dokumentai)6. sistemos veikimo įvadinis laikotarpis (nustačius kokybės vadybos procesus ir sudarius dokumentaciją, reikia laiko, kad prie naujosios sistemos priprastų darbuotojai.)7. vidaus auditas ir koregavimo veiksniai (po kurio laiko idiegus sistemą, atliekamas jos auditas ir jo metu surandami kažkokie netikslumai, neatitikimai)8. vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimai
Kokybės sistemos kūrimas (dokumentų forminimas – sukuriami visi kokybės vadybos sistemai reikalingi dokumentai).Tai pagrindinis kokybės vadybos sistemos diegimo etapas. Visų dokumentų kūrimas (dokumentavimas) atliekamas dviem etapais:Pirmasis etapas: įmonės verslo procesų identifikacija ir analizė. Kokybės vadybos sistema yra kuriama analizuojant kiekvieną įmonės verslo procesą, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną iš jų būtų įtraukti ISO 9000 standartų reikalavimai. Įmonės verslo procesų identifikacija ir analizė atliekama trim etapais:1) ISO 9000 standartų reikalavimų analizė ir jų pritaikymas įmonėje.2) ISO 9000 standartų reikalavimų integravimas į įmonės verslo procesus. Efektyviausias būdas reikalavimus integruoti – bendrais terminais aptariama kaip būtų galima tenkinti kiekvieno skirsnio reikalavimus; detalizuoti veiklą, kuri turėtų tenkinti reikalavimus.3) kiekvieno verslo proceso detali analizė siekiant nustatyti jog kiekvienas procesas yra valdomas ir apima reikiamus ISO reikalavimus. Verslo procesai skirstomi į tipus:• Kiekvienoje įmonėje yra pagrindiniai • ir palaikomieji verslo procesai. Pagrindiniai procesai yra natūraliai susiję – jais įmonėje uždirbami pinigai. Palaikomojų procesų reikia pagrindiniams parengti – administravimo veikla, personalo skyriaus darbas, finansinė apskaita.Antrasis etapas: dokumentacijos paruošimas arba kokybės sistemos iforminimas dokumentais vykdomas šiais etapais.1) kokybės vadybos sistemą reikia įforminti dokumentais ir užtikrinti, kad visa įmonė vadovautusi jais.2) analizuoti ir tobulinti proceso vykdymą atliekant matavimus ir naudojantis grįžtamuoju ryšiuDokumentų sudarymo grupės:• aprašoma pati kokybės sistemos politika ir tikslai• rašytinių procedurų, darbo instrukcijų ir kasdienių darbo dokumentų derinys.Kokybės vadybos sistemos pagrindą sudaro kokybės duomenų įrašai – ai faktiniai duomenys, registrai.Tada – darbo instrukcijos. Tai išsamūs dokumentai, naudojami atliekant konkrečius darbus. 3-čias laiptelis – sistemos procedūros. Jose aprašoma principinė veiksmų atlikimo tvaka ir pateikiamos nuorodos į žemesnio lygio dokumentus. 4-tasis laiptelis – kokybės vadovas. Tai pagrindinis sistemos dokumentas. Pateikiamos nuorodos į žemesnio lygmens dokumentus. 5-asis laiptelis – politika. Įmonių strategija kokybės požiūriu.
Principai, kuriais remiantis reikia kurti kokybės vadybos sistemą:1. Organizacija turi būti orientuoti į klientą2. Lyderiavimas3. Darbuotojų itraukimas4. Proceso principas (jis reiškia, kad organizacija yra vieninga sistema ir visa joje vykdoma veikla yra vieningas procesas)5. Sistema pagrįstas vadybos principas (susijusių procesų sistemos nustatymas, supratimas ir valdymas)6. Nuolatinis gerinimas7. Faktų analize pagrįsti sprendimai (efektyvūs sprendimai gali būti priimami tik remiantis faktų analize)8. Abipusiai naudingi santykiai su pirkėjais.
Standartizacija
1. STANDARTIZACIJOS SISTEMOS ORGANIZAVIMAS
LR standartizacijos sistemą organizuoja Lietuvos standartizacijos departamentas ir aplinkos apsaugos departamentas. Kartu su jais ją organizuoja ir įvairios ministerijos, technikos komitetai. Lietuvos standartizacijos departamentą veikia LR vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Svarbiausios LT standartizacijos departamento funkcijos:1. formuoti ir įgyvendinti standartizacijos politiką;2. organizuoti ir koordinuoti standartizacijos veiklą;3. vykdyti standartizacijos darbų, finansuojamų iš biudžeto užsakovo funkcijas;4. rengti LR vyriausybės nutarimų projektus standartizacijos klausimais;5. tvirtini Lietuvos standartus, kurie nepriklauso aplinkos apsaugos departamento kompetencijai;6. skirti Lietuvos standartams žymenis, organizuoti apskaitą;7. rengti Lietuvos standartizacijos programas;8. organizuoti suinteresuotų įmonių aprūpinimą Lietuvos standartais;9. platinti informaciją apie parengtus Lietuvos standartus;10. organizuoti tarptautinių standartų fondo kaupimą; skleisti informaciją apie tarptautinius standartus;11. rengti LR vyriausybės pasiūlymus dėl įmonių skatinimo gaminti konkurencingą produktą;
12. atstovauti Lietuvai tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose, dalyvauti jų veikloje.Nusprendus kurti standarto projektą Lietuvos standartizacijos departamentas steigia technikos komitetą. Jo nariais gali būti suinteresuotos įstaigos bei įmonės.
Aplinkos apsaugos departamentas veikia pagal LR aplinkos apsaugos įstatymą. Kitų ministerijų ir įstaigų, kurių veikla susijusi su standartizacijos veikla, funkcijos:1. organzuoja standartizacijos veiklą pagal savo kompetenciją;2. rengia ir teikia Lietuvos standartizacijos departamento siūlymus dėl standartizacijos programų sudarymo.
Standartizacija – pavyzdys, etalonas. Daiktai gali būti lyginami, bet ne tik.
Standartizacija – veikla, kurios tikslas – įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje numatant bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esminiams ir galim……
Standartizacija – procesas, kurio metu kuriami normatyviniai dokumentai. Jie reglamentuoja gaminių gamybos, atliekamų procesų, paslaugų tiekimo ir raštvedybos tvarką.
2. STANDARTŲ TAIKYMAS
LR standartai gali būti taikomi:• savarankiškai / savanoriškai• privalomai
Privalomas standartų taikymas reglamentuotas įstatymų, kitų teisės normų. Kitu atveju įmonė savanoriškai įsipareigoja taikyti standartus. Kad būtų užtikrinti įmonių ir staigų interesai, vadovai pagal savo kompetenciją nusprendžia, kokius standartus įmonė turi taikyti.
Standartas yra taikomas tuo atveju, jei laikomasi visų standarto besąlygiškų reikalavimų.
3. STANDARTIZACIJOS DOKUMENTAI
1. standartas. Jame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendri principai ir charakteristikos. 2. techninis reglamentas. Tai teisės aktas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami kaip standartai.3. techninės sąlygos. Dokumentas, nustatantis techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gaminys arba paslauga. Jis nurodo, kaip gali būti atliekamos procedūros. 4. taisyklės. Reglamentuoja įrenginių konstrukcijų, gaminių projektavimo, montavimo, techninio aptarnavimo procedūras ir tvarką. 5. norma, normatyvas. Gamybos technikos eksplotacijos normų rodiklis, į kurį orientuojasi atliekant kokį nors darbą. 6. instrukcija. Normatyvinio valdymo aktas. 7. nuostatos. Rekomendacinio pobūdžio dokumentas. 8. direktyva. Aukštesnio organo nurodymas žemesniems organams. 9. metodika. Dokumentai, nurodantys būdus, kuriamam darbui atlikti.
4. STANDARTIZUOJANT SIEKIAMA PAGRINDINIŲ TIKSLŲ
1. Visuomenės gerovė – kad būtų apsaugoti: sveikata, gyvybė, saugoti aplinką, saugoti materialines vertybes, ginti vartotojų interesus. 2. Gerinti prekybos plėtojimo sąlygas – standartizuojant skatinama taikyti šiuolaikinius mokslo ir technologijų pasiekimus; didinama vartotojo galimybė pasirinkti. 3. Gerinti produktų, procesų ir paslaugų kokybę. 4. Taupyti resursus – tai galima pasiekti ekonomiškai naudojant resursus, mažinant laiko ir žaliavų naudojimo nuostolius. 5. Atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje.
5. STANDARTIZACIJOS OBJEKTAI
Tai galimybės ir intelektinės veiklos rezultatai, kurie gali būti naudojami daug kartų ir bet kurioje veikloje. Objektais gali būti:• Produktai, gaminiai;• Procesai: organizaciniai, techniniai, bendrieji technikos ir technologijų metodai.• Paslaugos• Terminai bei jų apibrėžimai.
6. STANDARTIZACIJOS PRINCIPAI
Standartizacija organizuojama ir vykdoma vadovaujantis tokiais principais:1. Standartiškumo2. Tarptautinės veiklos pimenybė3. Standartizacijos rezultatų viešumas ir skaidrumas4. Visų suinteresuotų šalių dalyvavimas5. Nuostatų įvairovė6. Technikos lygio įvertinimas7. Reikalingumas ir bendra nauda8. Siekimas, kad standartai nebūtų kartojami9. Standartų rengimo pagrįstumas10. Sprendimų priėmimas susitarimų pagrindu
7.LR STANDARTAIS GALI BŪTI
1. Perimtas tarptautinių arba Europos standartizacijos organizacijų standartas.2. Savitasis LT standartas – rengiamas tuomet, kai nėra atitikmens tarptautiniuose standartuose. Standartai rengiami:• Meno kūriniams• Eksperimentiniams maisto produktams• Kulinarijos ir konditerijos gaminiams, kurie gaminami pagal galiojančias receptūras ir technologijų aprašymus• Pagal patentą gaminamiems gaminiams (drabužiai…)• Gaminiams, pagamintiems pagal vartotojo ir gamintojo dvišalį susitarimą ir jei jis nebus plačioje rinkoje
8. STANDARTŲ RŪŠYS SKIRSTOMOS
1. Pagal standartizacijos objekto specifiką.2. Pagal nustatomų reikalavimų turinį. Rūšys:1. Pamatiniai. Nustato bendras nuostatas, dokumentų rengimo, sisteminio žymėjimo tvarką.2. Bendrieji technikos standartai. Nustato bendras technikos normas ir taisykles, kurios užtikrina ryšį kuriant ir gaminant gaminius. 3. Terminų standartai.4. Bandymų standartai. Nustato gaminio, maisto produktobandymo būdus visose jų kūrimo stadijose. 5. Gaminio paslaugos standartai. Reikalavimai (vartotojų), reikalavimas, užtikrinantis gaminio saugumą; turi būti nustatyta kaip atlikti patikrinimą, ar gaminys yra kokybiškas; gamintojo garantijos. 6. Procesų standartai. Nustato tipinius technologijų procesus, gaminio kūrimo, gaminimo, laikymo, transportavimo taisykles. 9. STANDARTIZACIJOS LYGMENYS
1. Tarptautinis standartizacijos lygmuo ir institucijos, kurios koordinuoja tarptautinę standartizaciją:• tarptautinė standartizacijos organizacija ISO• tarptautinė elektronikos komisija IEC• tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ITU2. Regioniniu lygiu reglamentuoja:• Europos regioną koordinuoja – Europos standartizacijos komitetas CEN.• Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas CENELEC• Europos telekomunikacijų ir standartų institutas ETSI• Europos tarpvalstybinė standartizacijos metrologijos sertifikacijos taryba EASC3. Nacionaliniu lygiu reglamentuoja:• Lietuvos standartizacijos departamentas
Visos šios organizacijos kuria ir platina standartus. Standartai kuriami ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus. Standartas panaikinamas tuomet, kai vietoj jo įsigalina naujas dokumentas.
Metrologijos standartizavimas
Metrologija – tai mokslas apie matavimus, matavimo metodus ir priemones jų vienovei palaikyti bei būdus reikiamam matavimo tikslumui pasiekti. Metrologijos standartizavimo pagrindiniai tikslai:• sukurti metrologijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, remiantis tarptautiniais ir Europos standartais• matavimo vienetus Lietuvoje reikšti tarptautiniais vienetų sistemos vienetais (tarptautinė vienetų sistema – SI)• įteisinti Lietuvoje naudojamas metrologines priemones tarptautinėje praktikoje pažymėtais būdais• matavimo priemonių patikrinimą ir kalibravimą atlikti akredituotose labaratorijose• įpatingą dėmesį skirti toms matavimo priemonėms, kurios yra naudojamos nustatant maisto kokybę, maisto užterštumą, aplinkos taršą, energijos kiekį, žmogaus sveikatos būklę, prekių kiekį ir kainą
Metrologijos veiklos sritis
Metrologija apima:• matavimo priemonių patikrinimas (matavimo priemonės tinkamumo įvertinimas)• matavimo priemonių kalibravimas
Teisinės metrologijos klausimus Lietuvoje spręndžia dvi institucijos:• valstybinė Lietuvos metrologinė tarnyba (atlieka įmonių, įstaigų, metrologijos normatyvinių dokumentų ekspertizę; tvarko Lietuvos metrologinių matavimų registrą)• Lietuvos metrologijos inspekcija
Valstybinė metrologijos tarnyba:• Atlieka įmonių, įstaigų metrologijos normatyvinių dokumentų dokumentų ekspertizę. • Tvarko LT matavimo priemonių rgistrą. • Organizuoja LT metrologijos specialistų rengimą, kvalifikacijos kėlimą. Valstybinei metrologijos tarnybai priklauso 4 AB. Šių AB darbuotojai atlieka:• Montavimą• Profilaktiką• Taisymą
LT metrologijos inspekcija kontroliuoja visų nuosavybės formų, metrologijos taisyklių laikymąsi. Jos funkcijos:• Tikrina ar subjektas atlieka savo matavimo priemonės patikrinimą.• Kontroliuoja matavimo priemonių patikrinimo ir kalibravimo teisėtumą ir teisingumą. • Kontroliuoja, kad fasuotų prekių kiekis atitiktų nustatytus reikalavimus. • Nagrinėja gyventojų bei įmonių poreikius ir pasiūlymus dėl jų teisių pažeidimo, susijusių su metrologijos sritimi. • Kontroliuoja matavimo priemonių tipo patvirtinimą ir įrašymą į LT matavimo priemonių registrą.
LT metrologijos inspekcijos darbuotojai turi teisę:• Vykdydami kontrolę, nekliudomai aplankyti Lt teritorijoje esančias įmones bei fizinius asmenis, kurie gamina, parduoda, naudoja matavimo priemones. • Nemokamai naudotis patikrinimo metu reikalingais dokumentais, priklausančiais įmonei. • Atrinkti ir paiimti patikrinimui matavimo priemones. Už patikrinimą moka įmonė. Gali patikrinti sufasuotų prekių kiekį.• Sustabdyti įmonės veiklą, jei patikrinimo metu rasta pažeidimų. • Nurodyti terminuotą laiką pažeidimams ištaisyti. • Taikyti administracines baudas pagal LR įstatymą.
Sertifikavimas ir akreditavimas
Sertifikavimas – veikla, kurios metu patikrinama, kad produktas, paslauga, procesas ar fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Jei atitinka, įteikiamas sertifikatas. Sertifikato objektais gali būti:1. produktas2. paslaugos3. procesai4. kokybės sistemos5. fizinių asmenų kvalifikacija
Sertifikavimas kaip veikla pradėtas taikyti po II pasaulinio karo. Sertifikavimas – būtina priemonė tarptautinėje prekyboje.
Sertifikavimo tikslai:1. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą – kuriami dokumentai, kurių susitariama laikytis. 2. Palengvinti vartotojui prekės ar paslaugos pasirinkimą. 3. Ginti gamintoją nuo konkurencijos su nesertifikuotų produktų gamintojais. 4. Padėti išvengti importo prekių, neatitinkančių šalių prekių lygmens. 5. Gerinti gamintojo reklamą.
Sertifikavimo veiklos problemos:1. Įvairių šalių standartuose yra nevienodi reikalavimai kokybei.2. Nevienodi prekių kokybės tyrimo ir bandymo metodai, techninės galimybės. 3. Nevienodi kriterijai, pagal kuriuos yra sprendžiama, ar prekė atitinka pirkėjų reikalavimus. 4. Nėra ypatingo pasikeitimo tarp šalių, dėl nacionalinių organizacijų, įgyvendinančių sertifikavimo veiklos patikimumą, bešališkumą.
Tarptautinės sertifikavimo sistemos (TSS) yra valdomos šalių vyriausybių lygiu ir nevyriausybinėmis taptautinėmis organizacijomis. Kad šalis taptų TSS dalyve, reikia, kad šalyje būtų:1. Įsteigta nacionalinė standartizacijos tarnyba.2. Nacionalinio standarto priežiūros ir kontrolės tarnyba. 3. Nacionalinės atitikties įvertinimo tarnyba. 4. Nacionalinių matų matavimo prietaisų, etalonų gamybos ir kontrolės tarnyba.
Sertifikavimo sistemos yra trijų pakraipų:1. Nacionalinės2. Regioninės (Europos)3. Tarptautinės
Sertifikavimo rūšys ir tipai:• Priklausomai nuo sertifikuojamo objekto rūšies sertifikavimas skirstomas į:1. produktų / prekių. Pagal apimtį gali būti:• bendrų reikalavimų • higieninis• saugaus vartojimo• aplinkosauginis / ekologinis• prekių kilmės2. paslaugų3. procesų4. kokybės sistemų5. fizinių asmenų kvalifikacijos• pagal teisinį statutą vertifikavimai gali būti:1. privalomas – žemės ūkio produkcija, maisto pramonės ir elektrotechnikos gaminiai, transporto priemonės ir kt.2. neprivalomas (tiekėjo / gamintojo pageidavimu)• sertifikavimas gali būti:1. pirmosios šalies – kai pats gamintojas įvertina savo produktą. 2. antrosios šalies – kai produktą įvertina vartotojas. 3. trešiosios šalies – sertifikavimą atlieka nepriklausomi specialūs centrai.
Identifikavimą Lietuvoje atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras.
Lietuvos sertifikavimo sistema (LSS)
LSS sudaro:1. Nacionalinis akreditacijos biuras – kontroliuoja visą sertifikavimo veiklą Lietuvoje, dalyvauti TS veikloje. 2. Akredituotos produktų sertifikavimo įstaigos: • Sertifikuoja produktus, procesus, paslaugas ir išduoda atitikties sertifikatus;• Naikina sertifikatus ar stabdo jų galiojimą, jei nesilaikoma jų taisyklių;• Siekia, kad Lietuvos sertifkatai būtų pripažinti kitose šalyse.3. Akredituotos kokybės sistemų sertifikavimo įstaigos• Tikrina ar kokybės vadybos sistemos įdiegtos organizacijoje, atitinka standartus…• ……4. Akredituotos fizinių asmenų sertifikavimo įstaigos:• Sertifikuoti asmenis;• Atlikti tų asmenų veiklos priežiūrą.5. Akredituotos bandymų laboratorijos – atlieka bandymus ir išduoda jų rezultatų dokumentus.6. Akredituotos kalibravimo laboratorijos – kalibruoja matavimo priemones ir išduoda kalibravimo liudijimus. 7. Akredituotos kontrolės įstaigos – tikrina, ar produktai, procesai, paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, vykdo kokybės stabilumo kontrolę, išduoda kontrolės ataskaitas, kokybės sertifikatus.
Akreditavimas – įgaliojimų vykdyti tam tikrą sertifikavimo darbą įteikimas. Teisę būti akredituotomis turi beveik visos įmonės.
Sertifikuoti gaminiai ženklinami atitikties ženklu. Jie Lietuvoje yra tokie:
– produkcijai, turi atitinka žmonių sveikatos, gyvybės, turto ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
– produkcijai, atitinkančiai jai, kaip gaminiui keliamus standartų reikalavimus.
Ženklas turi būti vienspalvis, dedamas liejimo, graviravimo, spaudos būdu.
Prekių kokybės įvertinimas. Kokybės reikalavimas
Prekių kokybė – prekių savybių visuma, kuri tenkina vartotojų išreikštus ir numatomus poreikius.
Kokybė matuojama vartotojo pasitenkinimo prekių savybėmis laipsniu. Tai pagrindinė kokybės samprata vertinan vartotojo poreikius. Yra dvi prekės kokybės rūšys:• Atitikties• Santykinė
Atitikties kokybė – kokybė, kuri atitinka deklaruotus vartotojo poreikius. Santykinė kokybė – nustatoma palyginus vienos prekės savybes su analogiškos prekės savybėmis.
Gaminių kokybę nulemia pagrindinių funkcijų atlikimas, universalumas, patikimumas, saugumas, dizainas ir kt.
Kokybės sąvokos sudėtingumą nulemia tai, kad ji turi daug teminių aspektų.
Prekės kokybė susijusi su naudingumu žmogui. Naudingumas sukuria vertę. Kadangi visuma produkto savybių apibūdiną kokybę, būtų logiška tvirtinti, kad kokybė sudaro materialinį vartojamosios vertės pagrindą. Kokybė beveik lygi vertei.
Kokybė, kaip produkto tam tikrų savybių visuma, rodo produkto gyvavimo ciklo ypatumus. Produkto gyvavimo ciklą sudaro:• Kūrimas• Gamyba• Realizavimas• Vartojimas
Kuriant produktą formuojamos jo savybės, nulemenčios jo kokybę. Sukūrus produktą, jis turi savybių komplektą. Realizuojant reikia sudaryti sąlygas, kad visos tos savybės neprapultų, nepablogėtų.
Produktas paleistas į apyvartą, turi būti vartojamas. Ir turi būti atlikti tyrimai, kad išsiaiškinti vartotojų nuomonę.
Vartotojų poreikių grupės:• Individualūs, asmeniniai, grupiniai poreikiai. • Asmeninio pobūdžio, šeimos ir namų ūkio, gamybiniai, techniniai. • Profesinės veiklos ir verslo. • Visuomenės veiklos, kolektyviniai, valstybiniai.
Individualūs asmeniniai poreikiai skirstomi:• Pirminius• Antrinius
Pirminiai: maisto, vandens, meilės, miego, oro, palankios temperatūros…
Artimi pirminiams – biogeniniai poreikiai: saugumo, emocinio kontakto, orientacijos, vietos, laiko ir erdvės požiūriu, aktyvaus judėjimo.
Čia priskiriami ir psichologiniai poreikiai: energijos atkūrimo, emocinio pasitenkinimo, laisvės, galimybės rinktis.
Antrinius poreikius nulemia aplinkybės, žmogaus patirtis. Čia priskiriami socialiniai ir dvasiniai poreikiai.
Socialiniai – įsitvirtinimas gyvenime, bendravimo kolektyve, pažinime, saviraiškos. Dvasiniai – padoraus elgesio su žmogumi, kūrybos, kūrybinio darbo poreikis, poreikis būti asmenybe, estetinio pasiginčijimo poreikis, kūrybinių sielų poreikis.
Produkto savybės skirstomos į:• Nedalomas (paprastas)• Sudėtines
Produkto savybės gali būti išmatuotos ir kiekybiškai išreikštos. Iš tokių savybių paprastai ir formuojami kokybės reikalavimai.
Paprastą savybę apibūdinantys reikalavimai vadinami vienetiniais, o sudėtines savybes – kompleksiniais.
Nemaisto prekių kokybės reikalavimai grupuojami į:1. Socialinės patirties reikalavimus. Kaip gaminys atitinka vartotojo ir vartojų grupių poreikius. 2. Funkcinis reikalavimas. Apibūdina gaminį, kaip jis atlieka savo pagrindinę paskirtį. 3. Patikimumo reikalavimus. Apibūdina gaminio patikimumą vartotojui. 4. Ergonominius. Apibūdina savybių susijusių su žmogumi ir aplinka. Čia įeina higieniniai psichologiniai reikalavimai. 5. Estetinius. Apima gaminio informacinį išraiškingumą, prekės išvaizdos tobulumą. 6. Ekologinius. Apibūdina kenksmingų / nuodingų medžiagų įtaką. 7. Saugaus vartojimo reikalavimai.
Kokybės kontrolė – veiksmai (parametrų matavimas, bandymai, …), kuriais nustatomos faktiškos produkto savybės ir palyginamos su joms keliamais reikalavimais.
Kokybės kontrolės rezultatas – žinojimas, ar prekė atitinka ar neatitinka reikalavimų.
Kokybės kontrolė – būdas atskirti blogus produktus nuo gerų, tačiau nemažina blogų produktų kiekio.
Kokybės valdymas – veikla, platesnė nei kokybės kontrolė, tai operatyviniai veiksmai, kuriais siekiama produkto ir jam keliamų reikalavimų atitikties. Ši atitiktis pasiekiama valdant patį gamybos procesą. Valdant kokybę stebimas pats kūrybos procesas ir atsiradus neatitikimams, imamasi priemonių, kad prastas produktas nebūtų agamintas.
Kokybės užtikrinimo aspektai:• Kokybės veiksmų planavimas• Kokybiškų veiksmų atlikimo sisteminimas
Kokybės veiksmų planavimas – kada ir kam bus skiriamas dėmesys, nes visko iškart stebėti neįmanoma.
Prekių kokybės veiksniai:1. Veksniai, kurie tiesiogiai veikia prekių kokybę: žaliavos, įrengimai, darbuotojų kvalifikacija, technologinių procesų kokybė. 2. Veiksniai, skatinantys prekių kokybę: darbuotojų materialinis suinteresuotumas, konkurencija, sankcijos, kurios taikomos už žemos kokybės produkciją. 3. Veiksniai, kurie padeda išsaugoti prekių kokybę: prekių laikymo, realizavimo sąlygos, pakavimas, transportavimas, prekių priežiūra ir eksplotavimo sąlygos.
Prekių kokybę lemiantys veiksniai skirstomi į:• Objektyvūs (pastovūs)• Subjektyvūs (priklauso nuo žmogaus požiūrio, veiklos)
Prekių įpakavimas
Prekės pakuotė – svarbus prekės elementas. Anksčiau pakavimas buvo į gamyba orientuota veikla, o darbas – tai vienas iš prekės kūrimo elementų. Pakuotė įtakoja marketingą, padeda vartotojui apsispręsti, kokią prekę pirkti, įtakoja jos kainą. Pakuotės privalumai:1. gali palengvinti prekės vartojimą, pristatymą į namus;2. palengvina paruošimą, dozavimą;3. palengvina prekės įvertinimą;4. palengvina prekės saugojimą;5. suteikia apsaugą nuo nepageidaujamo vartojimo (pvz. vaistų indelis).
Gamintojui naudinga skirti lėšų pakuotei, nes ji suteikia patrauklumo.
Pakuotė – svarbus informavimo instrumentas, nes joje nurodomi prekių ženklai, paskirtis, sudėtis bei kita informacija. Prie jos galima lipdyti reklaminius objektus, loterijas.
Pakuotės dar viena priežastis – prekės kokybės išlaikymas, ją laikant ir transportuojant – tara ir įpakavimo medžiagos. Taros ir pakavmo medžiagos apibūdinimas:• pakuotė – tai tara, pakavimo medžiaga…• pakuotė – tai talpa, atliekanti prekės apsaugos, identifikavimo ir rėmimo bei papildomų patogumų suteikimo funkcijos.
Bendra pakuotė – bet kokia pakuotė, į kurią įpakuotos kelios individualiai įpakuotos arba neįpakuotos prekės ir kurioješios prekės pateikiamos pardavėjui.
Prekės įpakavimas – vienas svarbiausių prekės sukūrimo užbaigimo procesų.
Skiriamos šios pakuotės funkcijos:1. Apsaugos – apsaugo prekių kiekį, nes supakuotos prekės negali būti išimtos po vieną.2. Identifikavimo ir rėmimo pakuotė:
• Informuoja;• Dalyvauja reklamos veiksme;• Dalyvauja pardavimo rėmimo veiksmuose (pogarantinė priežiūra).Ant pakuotės nurodoma prekės:• Paskirtis• Kiekis• Sudėtis ir kita prekės etiketei būdinga informacija
Taip pat didelė dalis prekių žymima brūkšniniu kodu. Jo pagalba prekę gali identifikuoti specialūs įrenginiai. Gamintojai nemažą dėmesį skiria pakuotei, kad jų prekė būtų atskiriama nuo ……..
Pakuotė suteikia papildomo patogumo funkciją:• Transportuojant;• Sandėliuojant;• Perkant;• Vartojant.
Prekei įpakuoti naudojami keli taros sluoksniai:1. Vidutinė tara – talpa, į kurią pirmiausiai dedamas produktas (coca-cola utelis).2. Išorinė tara – leidžia dar kartą supakuoti pirminę pakuotę (kvepalų dėžutė).3. Transportavimo tara – naudojama prekėms transportuoti (dėžė).
Dominuojančios medžiagos – popierius ir kartonas. Populiarėja polimerinės medžiagos. Kiekviena medžiaga turi privalumų ir trūkumų:• Kartonas – lengvas, bet nepatvarus, drėgsta. • Stiklas – atsparus druskoms, rūgštims, bet dūžta. • Polimerinės medžiagos – skaidrios, patogios reklamos piešiniams, bet teršia aplinką, kenkia žmogaus sveikatai. Jos lanksčios, lengvos patvarios, atsparios orui ir drėgmei.
Pakuotės medžiagas reglamentuoja įstatymas. Būtina atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus. Pakuotė turi būti ekologiška, lengvai naikinama.
Pakuotės dydis priklauso nuo prekės:• Sandėliavimo• Transportavimo• Pardavimo• Vartojimo procesuose jai keliamų reikalavimų
Dydį nulemia:• Prekės tinkamumo terminai• Pakavimo tradicijos• Konkurentų veiksmai
Ypatingą dėmesį pakuotei skiria transportavimo organizacijos. Jų reikalavimai:• Kad pakuotė apsaugotų prekes nuo transportavimo metu pasireiškiančio neigiamo aplinkos poveikio• Pakuotės forma – kuo kompaktiškiau sudedamos, tuo patogiau jas transportuoti ir tuo mžesnė transportavimo kaina.
Pirkėjų reikalavimai pakuotei:• Kad būtų galima patogiai prekę parsigabenti• Patogumas naudoti – kad pradėjus naudoti būtų galima patogiai uždaryti; dozuojamą prekę – patogiai pamatuoti. Pakuotės atnaujinimas sukuria papildomą prekės vertę.
Ženklinimas
Jis gali būti pateiktas spausdinant, priklijuojant etiketę arba naudojant pritvirtinamą ženklą.
Prekės ženklas – grafiškai pavaizduotas žymuo, kurio paskirtis – atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių. Geras prekės ženklas atneša įmonei nemažai naudos.
Prekės ženklu gali būti:• Žodžiai, asmenų pavardės, šūkiai.• Pavieniai skaitmenys ir raidės.• Piešiniai ir emblemos.• Erdvinės formos.• Spalva arba spalvų derinys, jų išdėstymas.
Prekės ženklo sudedamosios days gali būti:• Prekės vardas• Prekės simbolisPrekės vardas – tai žodinė arba raidinė prekės identifikavimo priemonė.Gali būti rašomas bet kokiu šriftu ar spalva, jei jis užpatentuotas.
Prekės simbolis – tai …. informacijos neturinti prekės identifikavimo priemonė.Jis suvokiamas nepriklausomai nuo mokamų kalbų ir raštingumo.
Su prekės ženklais parduodama:• ~70proc. Maisto produktų• ~80proc. Benzino• ~70proc. Buitinių prietaisų• 100proc. Automobilių
Gamintojas gali pardavinėti prekę su savo sukurtu ženklu arba nupirktu.
Prekės ženklą galima įsigyti:• Perkant licenzijas• Steigiant bendras įmones• Perkant kitas įmones
Kiti ženklinimo rekvizitai:• Spausdintinė• Rašytinė• Grafinė informacija apie prekę
Tai:• Prekės pavadinimas• Gamintojas• Gamintojo adresas• Prekės ženklas
Ženklinimo prasmė:• Informacinė. Etiketė – pirmasis gamintojo žodis vartotojui. Iš joje pateiktos informacijos vartotojas gali išsirinkti tinkamiausią gaminį. • Instrukcinė. Ant etiketės esanti informacija apibūdina konkretaus gaminio paskirtį, vartojimo būdą. • Perspėjamoji. Apie specialias medžiagas (sprogstamas ir pan.) turi perspėti užrašas.
Prekių ženklinimu rūpinasi:• Tarptautinės• Regioninės• Nacionalinės standartizacijos organizacijos
Yra patvirtinti tarptautiniai prekių ženklų standartai. LT parduodamų prekių ženklinimo taisyklės įsigaliojo nuo 1998 m. Jos reikalauja visą informaciją pateikti valstybine lietuvių kalba; jei prekė parduodama užsienyje, galima šaryti ir užsienio kalba. Ženklinimo rekvizitai turi būti matomi, gerai pritvirtinti, neištrinami, kad neklaidintų vartotojų. Virš prekės ženklo yra ženkliukas ®. Tai reiškia, kad jis užpatentuotas. Ženkliukas gali būti įvairiu kursyvu ir t.t.
Visoms prekėms būtini šie ženklinimo rekvizitai:• Prekės pavadinimas• Gamintojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas• Inportuotojo pavadinimas, adresas, jei prekė importuojama• Prekės kilmės šalis, jei ji nesutampa su gamintojo adresu• Tinkamumo terminas:o „Galutinė pardavimo data“. Galioja duonos ir konditerijos gaminiamso „geriausias iki“. Galioja prekėms, kurios laikomis nustatytomis sąlygomis iki šio termino. o „Tinka vartoti iki“. Galioja prekėms, kurios nustatytomis sąlygomis gali būti parduotuvių lentynose.• Datos žymėjimas:o Prekėms, kurias tinka vartoti ne ilgiau kaip 24 val., turi būti nurodyta mėnuo, diena, valanda.o Jei prekė tinkama vartoti 3 mėnesius., nurodomas mėnuo ir diena.o Prekėms, kurias tinka vartoti nuo 3 iki 18 mėnesių nurodomi metai ir mėnesiai. o Jei tinka vartoti ilgiau nei 18 mėnesių, nurodomi metai. Jei galioja laikant tam tikromis sąlygomis, jos turi būti nurodytos. • Pagaminimo data. Išskyrus kai prekės vartojimas nepriklauso nuo laikymo sąlygų ir galiojimo laiko. Nurodomi metai ir mėnuo. Kai kuriom prekėm tikmetai.
• Prekės paskirtis ir vartojimo ypatumai• Ženklinimo rekvizitai nustatyti rekvizitiniais dokumentais. (pvz. alkoholiniams gėrimams – banderolės, ant etiketės specialūs ženklai – stiprumas; audiniams, tekstilės gaminiams – priežiūros ženklų simboliai, matmenys pagal LT priimtą matų sistemą, pluošto sudėtis ar medžiaga iš kurios pagaminta prekė, dydis pagal LT standartus; dažams, lakui, spausdinimo dažams, lipalui, buitinės chemijos prekėms – sudedamųjų dalių pavadinimai ir jų kiekis, tirpiklio pavadinimas; pakuotei, kontaktuojančiai su maistu – specialūs ženklai; elektros įrengimai, mechanizmai, buitinė technika – būdingos charakteristikos, informacija dėl saugaus vartojimo. € – gaminys atitinka ES saugumo reikalavimus. Kosmetikos priemonėms – sudedamųjų dalių sąrašas, informacija, kad buvo atlikti bandymai su gyvūnais (jei buvo), informacija dėl laikymo sąlygų, atsparumo priemonių. Žaislams – įspėjimai dėl rizikos.Užsienio šalių rekvizitai gali būti šiek tiek kitokie.
Maisto prekių ir maisto prekių pakuočių ženklai
Maisto prekių ženklinimu rūpinasi tarptautinė maisto kodekso komisija (CAC). Ji priėmė tarptautinį maisto prekybos etikos kodeksą. Juo siekiama apsaugoti vartotojų sveikatą ir skatinti sąžiningas prekybos nuostatas. Kodeksas taikomas visam maistui, patenkančiam į taptautinę prekybą. Kodekse maistas reiškia bet kokį apdorotą, pusiau apdorotą ar neapdorotą produktą, skirtą vartoti žmogui. Taip pat gėrimai, kramtomoji guma, medžiagos skirtos maistui ruošti patenka į šią savoką. Kodeksas reglamentuoja, kad į tarptautinę prekybą neturėtų patekti tokie maisto produktai:• Kurie turi kokios nors medžiagos tiek, kad maistas tampa kenksmingas.• Visas produktas ar jo dalis susideda iš sugedusių, purvinų, nesveikų medžiagų priemaišų. • Maistas ženklintas suklastotu būdu. • Maistas, kuris gaminamas, pakuojamas, laikomas, gabenamas antisanitarinėmis sąlygomis.
Maisto produktai privalo būti paženklinti pagal visus reikalavimus. Praktiškai šio kodekso galiojimą turėtų užtikrinti kiekvienos šalies vyriausybė. Kad jo galiojimas būtų užtikrinamas, reikia atlikti teisinį ir administracinį patikrinimą. Maisto kodeksas įsigaliojo nuo 1993 m. Bet realiai pradėtas įgyvendinti 1999 m.
Maisto prekių pakuotej turi būti nurodyta:• Ingridientai (nuo didžiausio kiekio mažėjančia tvarka – visi). Įvairūs maito priedai:o Koncervantaio Antioksidantaio Emulsikliai (padeda sudaryti nesimaišančių medžiagų mišinį)o Stabilizatoriai (padeda nesimaišyti tie, kurie negali maišytis)o Tištikliaio Putojimo preparataio Dažaio Dirbtiniai saldikliaio Aromato ir skonio stiprintojaio Drėgmę išlaikančio medžiagoso Fermentaio Kietinimo medžiagoso Rūgštyso Stingdinančios medžiagosJie žymimi E skaičiukais:E100-E180 – maisto dažai. E200-E330 – koncervantai, oksidantai. E340-E600 – rūgštys, stabilizatoriai, kietinimo medžiagos. E601-E640 – aromato ir skonio stiprintojų medžiagos. E950-E967 – saldikliai. Pasaulyje leidžiama naudoti 1500, ES – 350. LT buvo 300. Neigiamą poveikį gali sukelti:Maisto dažai – E102, E124, E127, E160A, E171. Ypač pavojingi – E123, E131, E142. Konservantai oksidantai – E202, E203, E338. Ypatingai pavojingi – E211, E212. Vitaminą B naikina – E220. Virškinimo sutrikimus sukelia – E223, E222, E224. Odos bėrimus – E311, E312. Cholesterolio kiekį didiną – E320, E321. Ypatingai pavojingas saldiklis – E952. • Maisto medžiagų sudėtis (angliavandeniai, baltymai, riebalai; energetinė vertė kcal ar KJ)• Vartojimo rekomendacijos