Vadybos ir verslo administravimo specialistu rengimo tendencijos Lietuvoje

TURINYS
ĮVADAS .2
1. VADYBOS IR EKONOMIKOS PROGRAMŲ ISTORIJA 3
2. VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO APIBRĖŽIMAS 4
3. BENDRA VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE 5
3.1 Vadybos ir verslo administravimo bakalauras 5
3.2 Vadybos ir verslo administravimo magistras 6
4. DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS UNIVERSITETŲ VADYBOS IR VERSLO
ADMINISTRAVIMO PROGRAMŲ POPULIARUMO TENDENCIJOS 8
4.1 Kauno technologijų universitetas 8
4.2 Vytauto Didžiojo universitetas 11
4.3 Vilniaus universitetas 13
4.4 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas 16
4.5 ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 18
IŠVADOS .21
LITERATŪRA .22ĮVADAS
Rašydami šį referatą norėjome išsiaiškinti vadybos ir verslo administravimo specialistų rengimo tendencijas Lietuvoje. Sužinoti šių mokymo programų populiarumą ir sunkumą įstoti penkiuose didžiausiuose Lietuvos universitetuose. Visą surinktą informaciją pateikėme šiame darbe.
Pirmiausia supažindinome su vadybos ir verslo administravimo istorija ir jų appibrėžimu. Juos aprašėme. Tada išnagrinėjome bendras vadybos studijų programas Lietuvos universitetuose. Pateikėme bakalauro ir magistro studijų tikslus, įgyjamas žinias, tolimesnes studijų ir darbo galimybes. Taip pat aukštojo mokslo studijų programų kaitą pagal visas studijų kryptis ir formas bei tai sulyginome su vadybos ir verslo administravimo studijų kiyptimi.
Išanalizavome penkių Lietuvos didžiųjų universitetų siūlomas vadybos ir verslo administravimo programas. Abiturientų susidomėjimą jomis, sunkumą į jas įstoti, priimamų studentų skaičių 2005 ir 2006 metais.
Darbo pabaigoje palyginome nagrinėjamų universitetų duomenys ir nustatėme vadybininkų rengimo tendencijas Lietuvoje.1. VADYBOS IR EKKONOMIKOS PROGRAMŲ ISTORIJA
Vadybos ir verslo administravimo universitetinių studijų pradžia siejama su XIX amžiumi, kai įsikūrė verslo ir komercijos aukštosios mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje. Prasidėjęs spartus pramonės vystymasis darė didelę įtaką verslo studijų vystymuisi. Pagal vokiečių studijų modelį XX am

mžiaus pradžioje buvo įkurtos specializuotos verslo aukštosios mokyklos kitose šalyse, ypatingai Skandinavijoje. Pagrindiniai tuo metu dėstomi dalykai buvo ekonomika, teisė ir apskaita. Vokietijos technikos universitetai pirmieji į mokymo programas įtraukė dalykus, suformavusius šiuolaikinės vadybos pagrindus:darbo organizavimą, darbo psichologiją ir personalo valdymą.Ypatingai didelis vadybos ir verslo administravimo studijų populiarumas išaugo XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kuris siejamas su amerikietiškojo studijų modelio įsigalėjimu. Šio modelio pagrindą sudarė formalių, matematinių metodų taikymas vadyboje, o taip pat pradėję formuotis elgsenos mokslai, kurie gilinosi į organizacijų ir juos sudarančių individų veiklos analizės būdus. Pradėta visuotinai pripažinti, jog vadybos ir verslo administravimo koncepcijos pajėgia apibrėžti teorinius sėkmingos organizacijų veiklos pagrindus (Engwall, 1994m.).
Lietuvoje vadybos ir verslo administravimo akademinės disciplinos, formavimosi pradžia siejama su Ekonomikos skyriaus įkūrimu 1923 metais Kauno universiteto Teisės faakultete. Tuo metu, tarp kitų dalykų, čia pradėtas dėstyti mokslas apie prekybos ir pramonės įmonių organizavimą. 1940 metais jau Vilniaus universitete buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, pradėjęs ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, finansų ir kredito, statistikos, ūkinės apskaitos specialybių .studijas.
Po nepriklausomybės atkūrimo lietuvių akademinės bendruomenės atstovai pradėjo aktyviai lankytis JAV. Todėl greitai paplito amerikietiškasis studijų modelis. Dabar vadybos ir verslo administravimo studijos yra beveik kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

2. VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO SAMPRATA

Vadyba ir verslo administravimas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje kartu apibrėžia atskirą studijų kr

ryptį. Verslo administravimo studijos kildinamos iš ekonomikos studijų ir suprantamos kaip pagrindinis pelno siekiančių organizacijų vadovų rengimo edukacinis šakinis. Besiformuojant vadybos mokslui pradėta remtis požiūriu, kad vadyba nebūtinai visada susijusi su versiu, kuris dažniausia apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, siekiant pelno. Vadyba – tai veikla, kuria siekiama. kad organizacijos materialieji ir žmogiškieji ištekliai būtų efektyviai panaudoti ir padalinti siekiant užsibrėžtų tikslų. Vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui. Tuo tarpu verslo administravimas1 labiau orientuojamas į atskiras organizacijos funkcijas, pvz.. finansus, personalą, rinkodarą ir pan.
Vadybos mokslas formuojasi daugelio disciplinų (filosofijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, sistemų teorijos) sąveikoje, o jo rezultatai naudojami beveik visose žmogaus veiklos -taip pat ir mokslo – srityse: ir tada. kai reikia valdyti laukiamo rezultato kūrimo procesą, ir tada, kai reikia užtikrinti bet kurio mokslinio rezultato įdiegimą ar vartojimą. Šiandien daugelio problemų sprendimas vis dar svarstomas siauru ”techniniu” aspektu, dalyvaujant tik konkrečios srities ekspertams. Vadybos specialistų dalyvavimas gali sprendimo procesą paversti efektyvesniu. įvairių visuomenės interesų suderinimo poreikio ir visuomeninės naudos kontekste. Visų pirma tas pasakytina apie valstybės politikos formavimo procesą, kurio metu vadybos specialistai turėtų būti pasitelkiami:
• formuluojant svarbiausias strategines problemas,
• apibrėžiant su jų sprendimu susijusius pokyčius bei šių pokyčių įtaką visuomenei,
• identifikuojant būtinus išteklius ir ap
psirūpinimo jais mechanizmus.
• ugdant žmogiškųjų išteklių socialines kompetencijas, kurios būtinos bendro tik.slo siekimui,
• planuojant, organizuojant ir kontroliuojant patį sprendimo procesą.

3. BENDRA VADYBOS STUDTJŲ PROGRAMA LIETUVOS
UNIVERSITETUOSE3.1 Vadybos ir verslo administravimo bakalauras
Minimalus reikalavimas – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas. Priėmimo konkursinis balas formuojamas iš matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos mokomųjų dalykų.
Mokymo ir profesiniai programos tikslai:
 Rengti plataus universitetinio išsilavinimo vadybos ir verslo organizavimo specialistus apskaitai. įvairių firmų komercinei veiklai, draudimo agentūrų, įmonių personalui tvarkyti ir vadovauti ir galinčius sėkmingai dirbti besikeičiančioje Lietuvos ir Europos Sąjungos verslo aplinkoje.
 Padėti atskleisti studentų talentą ir gabumus, skatinti kūrybinei saviraiškai, lavėjimui ir tobulėjimui vadybos ir verslo administravimo srityje.
 Suteikti fundamentalių universitetinių ir praktinių įgūdžių pagrindinių verslo funkcijų vykdyme: ekonominės analizės, marketingo, vadybos, apskaitos, gamybos organizavimo ir valdymo, finansų srityse.
 Suteikti valdymo, vadovavimo žinių ir ugdyti studento kaip vadovo gebėjimus organizuoti kitų žmonių veiklą keliamiems tikslams pasiekti.
 Sugebėti taikyti šiuolaikinius verslo operacijų vadybos, modelius praktikoje bei suvokti jų įnašą į verslo įmonių plėtrą, suteikti įgūdžius įvertinti verslo įmonės ekonominę padėtį, jos techninį ir organizacinį lygį bei konkurencingumo lygį
 Rengti studentus tolimesnėms studijoms magistrantūroje.
Įgyti gebėjimai:
Baigus Verslo vadybos programą įgyjama profesinė kompetencija savarankiškai atlikti sudėtingą, su asmenine atsakomybe susijusį darbą šiose verslo įmonės kūrimo srityse: įmonės kūrimas, rinkos tyrimas, verslo įmonės (padalinio) veiklos planavimas. įmonės (padalinio) veiklos organizavimas pa

agal verslo pobūdį, vadovavimas darbuotojams, verslo būklės kontrolė, verslo plėtra. Absolventas geba taikyti kompiuterinę techniką ir šiuolaikines informacines technologijas.
Tolimesnių studijų galimybės:
Norėdami dirbti kaip profesionalūs specialistai, vadybos ir verslo administravimo bakalaurai lesia studijas rinkdamiesi vieną iš daugelio vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programų įvairiuose universitetuose: apskaita ir auditas, gamybos vadyba, personalo vadyba. paslaugų vadyba, draudimo vadyba, verslo vadyba, komercinė kokybės vadyba, tarptautinis verslas ar kt.
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali užimti vadybininko, apskaitininko, buhalterio, auditoriaus, komersanto, verslo organizavimo specialisto darbo vietą įvairiose vyriausybinėse organizacijose, šalies ir užsienio šalių įmonėse bei jų filialuose, bendrovėse ir kitose institucijose.3.2 Vadybos ir verslo administravimo magistras
Priėmimo sąlygos ir reikalavimai:
Į studijas konkurso tvarka priimami aukštųjų mokyklų ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo bei kitų krypčių pagrindinių studijų absolventai ir išlaikę stojamąjį egzaminą.
Mokymo ir profesiniai programos tikslai:
Reikšmingai pagilinti bazines verslo vadybos ir ekonomikos žinias, pasiekti aukštą funkcinių vadybos uždavinių sprendimo galimybių ir priemonių žinojimo lygį; suteikti naujas mokslo ir metodines žinias tarp dalykinėse vadybos, ekonomikos, globalizacijos, informacijos visuomenės ir kitose srityse; ugdyti valdymo įgūdžius ir praktinius vadovavimo gebėjimus nacionalinėse bei tarptautinėse verslo struktūrose.
Įgyti gebėjimai:
Verslo vadybos studijų programos absolventas moka generuoti hipotezes, planuoti ir atlikti verslo struktūrų diagnostiką; integruoti įvairių verslo vadybos priemonių gerinimo idėjas ir kurti verslo strategiją; planuoti ir atlikti verslo situacijų tyrimus; profesionaliai reaguoti į verslo organizacijos problemas įvertindamas vidinės ir išorinės aplinkos pasikeitimus; operatyviai spręsti kylančius vadybos sprendimų priėmimo klausimus: vadovauti komandai.
Tolimesnių studijų galimybės:
Norėdami tapti aukščiausio lygio vadybos ir administravimo bei ūkio valdymo specialistais ir šių krypčių mokslininkais, magistras gali tęsti studijas doktorantūroje
Profesinės veiklos galimybės:
Absolventas gali dirbti įvairių lygių vadovaujamą darbą nacionalinėse ir tarptautinėse verslo struktūrose ir valstybės valdymo institucijose, kur reikalinga aukšta vadybinė kompetencija ir sudėtingų sprendimų paieška, taip pat sėkmingai kurti ir plėtoti nuosavą verslą bei dirbti mokslo ir studijų įstaigose.

Lentelė l
Studijų ir mokymo programų kaita pagal švietimo sritis ir lygmenis
Švietimo sritys Studijų ir mokymo programos

Aukštasis mokslas Aukštesniosios studijos Pagrindinis profesinis mokymas Darbo rinkos profesinis mokymas Bendrasis ugdymas

Universitetinės studijos Neuniversitetinės studijos
Visose srityse:
2004 975 292 175 414 401 17
2005 994 305 175 421 415 21
2006 1029 321 175 512 406 21
2007 1474 336 175 483 470 21
Verslas ir administravimas
2004 88 85 17 50 20 0
2005 90 88 17 52 20 0
2006 91 91 17 89 22 0
2007 149 98 17 93 29 0

Iš lentelės galime pastebėti, kad siūlomų programų skaičius kasmet auga, o pastaraisiais metais ženkliai.

4. DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS UNIVERSITETŲ VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO PROGRAMŲ POPULIARUMO TENDENCIJOS4.1 Kauno technologijų universitetas
Kauno Technologijos universitetas turi geriausias klasikinio universiteto tradicijas, siūlydamas beveik visų sričių technologines studijas ir mokslo tyrimus. Universitete ypač akcentuojami socialiniai ir fiziniai mokslai, kadangi dabartinis absolventas turi turėti daug daugiau žinių, negu reikia jo profesijai. Neseniai labai sėkmingai buvo pradėtos humanitarinių mokslų. biomedicinos, taip pat tarpdisciplininių sričių studijos ir mokslo tyrimai. Naujos mechatronikos. sporto inžinerijos, muzikos inžinerijos ir biomedicininės inžinerijos studijos pasirodė esančios labai populiarios tarp studentų.
Universitetas savo veiklos pradžia laiko 1920 metus. Nuo tada iki dabar jį baigė daugiau kaip 100 000 absolventų, tarp jų – ir buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kiti ministrai ir Seimo nariai.
Kauno technologijos universitetas šiandien yra viena didžiausių ir iškiliausių šalies aukštųjų mokyklų. Tai didžiausias techniškasis universitetas Baltijos šalyse.
Kauno Technologijų Universitetas suteikia galimybę studijuoti vadybos ir verslo administravimo programose.
2007 metais susidomėjimas KTU verslo administravimo ir vadybos specialybėmis sumažėjo, bet tai lėmė ne kitų profesijų populiarumo išaugimas, o mažiau studijuoti panorusių žmonių skaičius. 2005 ir 2006 metais KTU priimtų studentų skaičius į vadybos ir verslo administravimo studijų programas liko nepakitęs

Lentelė 2
“Pateiktus prašymų kiekis j programą 2005 metais“
Viela Studijų programa Pateikta prašymų Priimta studentų
7 verslo administravimas 4267 103
13 vadyba 3729 99
91 verslo administravimas 1122 70
94 vadyba 1098 64
156 verslo administravimas (Panevėžyje) 649 62
194 vadyba 495 61
328 vadyba (Panevėžyje) 200 40
337 verslo administravimas (Panevėžyje) 184 27

Lentelė 3
Pateiktas prašymų kiekis j programą 2006 metais
Vieta Studijų programa Pateikta prašymų Priimta studentų
10 verslo administravimas (D) 3490 99
18 vadyba(D) 3048 99
117 verslo administravimas (N) 947 37
126 vadyba(N) 903 55 |
187 verslo administravimas (Panevėžyje) (D) 595 74
195 vadyba(V) 570 50
368 vadyba (Panevėžy]e)(V) 219 86
369 verslo administravimas (Panevėžyje) (V) 216 72

2006 metais KTU verslo administravimo specialybės populiarumas išaugo (2005 metais užėmė 7 vietą, o 2006 – buvojau dešimtuke), o vadybos studijų programos populiarumas beveik nepakito (nuo 13 vietos 2005 metais iki 18 – 2006 metais). Tačiau į KTU vadybos studijas nors ir nežymiai, tačiau sunkiau įstoti (72 vieta), verslo administravimas (89 vieta).
Pagal susidomėjusiųjų skaičių ir sunkumą įstoti KTU vadybos ir verslo administravimo programos yra pirmajame šimtuke. Šios profesijos yra populiarios.

Lentele 4
Populiarumas 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
8(13) verslo administravimas D 9.5 (9.4)
17(15) vadyba D 9.3(9,4)
102(86) vadyba N 7.8(7.9)
124 (161) vadyba V 7.4(6.6)
149(113) verslo administravimas (Panevėžyje) D 7.2 (7.3)
173(216) vadyba (Panevėžyje) V 7.0 (6.0)
189(199) verslo administravimas N 6.9(6.2)
210(207) verslo administravimas (Panevėžyje) V 6.5(6.1)
(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Lentelė 5
Sunkumas įstoti 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa

Forma Įvertinimas
74(73) vadyba D 8.8(8.6)
89 (96) verslo administravimas D 8.5 (8.4)
261 (252) verslo administravimas (Panevėžyje) D 5.7(6.8)
319(361) vadyba N 4.7(5.5)
346(351) verslo administravimas N 4.3(5.7)
365(321) vadyba V 3.9(6.1)
557(478) verslo administravimas (Panevėžyje) V 0.7(3.7)
585(546) vadyba (Panevėžyje) V 0.3(4.1)
(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Pastabos:
Planas – Oficialiai LAMAbpo paskelbtas “planas” į tam tikrą specialybę.
Priėmė – Priimti studentai į programą, neįskaitant rezervinių vietų (jie sudaro ne daugiau kaip 1% priimtų abiturientu).

4.2. Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas pagal dieninių studijų studentų. skaičių yra penktasis Lietuvos universitetas po Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus pedagoginio universitetų., o pagal visų studentų skaičių – septintas.
VDU siūlo ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo dieninių studijų ir verslo administravimo neakivaizdinių studijų programas.
Žemiau pateiksime prašymų ir priimtų studentų skaičius 2005 ir 2006 metais. Taip pat nurodysime populiarumą, sunkumą įstoti ir galutinį rezultatą – kokiais Įvertinimais studentai įstojo, kiek jų buvo tikėtasi priimti, kiek buvo priimta 2065rn.
Į VDU ekonomikos, vadybos ir veršio administravimo dieninę studijų programą 2005 metais įstoti norėjo dvidešimt penkiais kartais daugiau studentų nei universitetas priėmė (iš 3610 – 140). Neakivaizdinių studijų norėjusių ir įstojusių studentų santykis kiek mažesnis – penki kartai (iš 819 – 140).
Lentelė 17
Pateiktų prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2005 metais
Vieta Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta studentų
16 ekonomika, vadyba ir verslo administravimas (D) 3610 140
128 verslo administravimas (N) 819 140

2006 metais prašymų ir studentų priėmimo santykis panašus. Neakivaizdinių studijų – šiek tiek pakilęs, o dieninių studijų – penkiais kartais sumažėjęs. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog ir pateiktų prašymų skaičius sumažėjęs abiejų studijų formose.
Lentelė 18
Pateiktų prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2006 metais
Veita Studijų programa (forma) Pateikta
prašymų Priimta studentų
17 ekonomika, vadyba ir verslo administravimas (D) 3097 150
132 verslo administravimas (N)

858 150

Lyginant 2005 ir 2006 metus vadybos ir verslo administravimo programų populiarumas išaugo. Taip pat aukštesni įstojusių studentų įvertinimai.

Lentelė 19
Programų populiarumas 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
3(7) ekonomika, vadyba ir verslo administravimas D 9.8 (9.6)
27 (47) verslo administravimas N 9.0(8.7)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Lentelė 20
Sunkumas įstoti 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
48(45) ekonomika, vadyba ir verslo administravimas D 9.2 (8.9)
509 (467) verslo administravimas N 1.5(3.9)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Iš paskutinės lentelės matome, jog universitetas vidutiniškai aštuoniais studentais priėmė daugiau nei buvo planavęs.

Lentelė 21
Preliminarių rezultatų atitikimo statistika
Programa (forma) Planavo Priėmė
ekonomika, vadyba ir verslo administravimas(D) 130 150
verslo administravimas (N) 144 150

Pastabos:
Planas – Oficialiai LAMAbpo paskelbtas “pianas” į tam tikrą specialybę.
Priėmė – Priimti studentai į programą, neįskaitant rezervinių vietų (jie sudaro ne daugiau kaip 1 % priimtų abiturientu).

Ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo programos yra populiarios Vytauto Didžiojo universitete, iš populiarumo lentelės, kuri buvo pateikta pradžioje, galime matyti, jog šių programų populiarumas auga. nors pateiktų pareiškimų skaičius sumažėjęs. C) įvertinimai yra mažesni nei 2005 metais.
Įvertindami Lietuvos aukštojo mokslo plėtros tendencijas Vytauto Didžiojo universitetas savo 2006 metų ataskaitoje prognozavo, jog universiteto studentų skaičius ateityje turėtų būti apie 9 tūkstančius.

4.3. Vilniaus universitetas

Universitetas turi išsiskirti moksline veikla plačiame fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų spektre. Jis siekia vaidinti lyderio vaidmenį tarp kitų Lietuvos institucijų visose klasikinio universiteto prigimti išreiškiančiose mokslų srityse ir tapti tarptautiniu mastu pripažintu centru tarp dalykinio pobūdžio moksliniuose tyrimuose. Universitetui tenka misija sudaryti sąlygas gabiausiam visų Lietuvos regionų jaunimui įgyti universalų išsilavinimą ir tapti veikliais bei atsakingais specialistais, pasižyminčiais plačiais pažinimo ir profesinio tobulėjimo poreikiais ir gebančiais nuolat juos tenkinti. Universitetas siekia, kad visų formų stud.ijų kokybė atitiktų šiuolaikinį kultūros ir technologijų lygį bei tenkintų valstybės ir visuomenės poreikius.
Vilniaus universitetas tai vienas iš populiariausių universitetų Lietuvoje. Šį universitetą sudaro 7 fakultetai ir vienas orientalistikos centras. Ekonomikos fakultetas turi 7 studijų programas.
Lentelė 6
Pateiktų prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2005 metais
Studijų programa (forma) Pateiktų prašymų kiekis į programą Priimtų kiekis i programą

vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 5336 164
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 3052 147
kultūros vadyba (Kaune) (D) 2363 27
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (V) 1194 83
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (N) 1164 81
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (V) 2363 75
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (N) 472 58

Šeštoje lentelėje taip pat kaip ir trečioje lentelėje pateikiame 2005 metų pateiktų prašymų vadybos ir veršio administravimo programą bei jai giminingas specialybes.

Lentelė 7
Preliminarių rezultatų atitikimo statistika
Programa (forma) Planavo Priėmė
kultūros vadyba (Kaune) (D) 22 27
verslo informacijos vadyba (D) 40 45
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 150 150
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (N) 20 20
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 40 40
vadybos informacinės sistemos (D) 36 39
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (V) 1 70 82
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (N) 71 90
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (V) 53 62

Septintoje lentelėje pateikiame duomenis planuotų priimtų žmonių skaičius ir priimtų skaičius į vadybą ir verslo administravimą, taip pat į jai giminingas profesijas.
Lentelėje pastebime, kad daugelio atvejų buvo priimta truputėlį didesnis skaičius prašymų negu buvo pianuota.

Lentelė 8
Pateiktų prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2006 metais
Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta i programą
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 4773 150
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 2676 140
verslo informacijos vadyba (D) 2339 45
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (V) 1360 82
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (V) 763 62
vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (N) 551 20
vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (N) 1291 90

Aštuntoje lentelėje pateikiame 2006 metų pateiktų prašymų į vadybos ir verslo administravimo programą bei jai giminingas programas, ir priimtų prašymų į šias programas.

Lentelė 9
Populiarumas 2005 ir 2006 metai
Viela Programa Forma Įvertinimas
5 (3) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) D 9.8 (9.8)
30 (46) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) V 9.0(8.7)
32 (53) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) N 9.0(8.5)
340(-) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) N 4.9(-)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Devintoje lentelėje pateikiame 2005 ir 2006 metų programų populiarumą vertinant balais, skiltyje „Vieta“ nurodoma vieta pagal populiarumą, šios profesijos, Lietuvoje, skiltyje „Įvertinimas“ programas įvertinamas balais dešimtbalėje sistemoje.

Iš lentelės galima pastabėti, kad Vilniaus Universitete dėstoma specialybė, visos Lietuvos mastu, per metus pakilo iš penktos į trečią vietą.

Lentelė 10
Sunkumas įstoti 2005 ir 2006 melais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
10(15) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) D 9.9 (9.4)
15(6) vadybos informacinės sistemos D 9.8(9.6)
31 (38) kultūros vadyba (Kaune) D 9.5(9.0)
43 (75) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) D 9.3 (8.6)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Lentelė 11
Pateikta prašymų į studijų forma prioritetų būdu 2006 m.
Vieta Programa Forma Įvertinimas
HD vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) D 9.5(9.3)
20 (46) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) D 8.8(8.2)
29(18) vadybos informacinės sistemos D 8.6(8.8)
33 (33) kultūros vadyba (.Kaune) D 8.5(8.4)
59(31) verslo informacijos vadyba D 8.2 (8.4)
73(102) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) V 7.9(7.4)
183 (-) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) N 6.4 (-)
300 (293) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) V 5.1(5.2)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Analizuodami kiekvieną šią lentele ir suvesdami visus rezultatus į vieną, galime teigti, kad Vilniaus universitetas siūlo tikrai plačią ir kokybišką mokymosi programą. Šioje studijų programoje vyksta dideli konkursai. Tai galime pastebėti atkreipdami dėmėsi į populiarumo reitingus: kuo toliau, tuo vadyba ir verslo administravimas tampa vis populiaresnė ir populiaresnė specialybė. Vadyba ir verslo administravimas Vilniaus universitete patenka į penkių populiariausių profesijų ratą. Studentai ir abiturientai teikia absoliučią pirmenybę šiai specialybei tiek 2005, tiek 2006 metais. Dešimtbalėje sistemoje vadyba ir verslo administravimas vertinamas nuo 9.4 iki 9.8 balų.

4.4. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas

Nuo 1996 metais Vilniaus technikos universitetui suteiktas LDK Gedimino vardas ir toliau vadinamas Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
VGTU verslo vadybos fakultetas įkurtas 1993 metais. Šiuo metu fakultete yra 6 katedros: finansų, įmonių ekonomikos ir vadybos, socialinės ekonomikos ir vadybos, tarptautinės ekonomikos ir vadybos, teisės, verslo technologijų. Taip pat viena moksline laboratorija — verslo projektavimo ir aplinkos ekonomikos.
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas siūlo šias vadybos programas: įstaigų vadyba, nekilnojamojo turto vadyba, transporto inžinerine ekonomika ir vadyba, verslo vadyba.
2005 metais daugiau abiturientų rinkosi vadybos studijų programas VGTU nei 2006 metais. Jų skaičius pamažėjo beveik tūkstančiu. Tai lemia ne vadybos studijų programos, bet pamažėjęs stojančiųjų į universitetus skaičius.
Priimtų studentų kiekis, nors neženkliai, tačiau išaugo. Tai, kad daugiau abiturientų priimama į VGTU vadybos studijų programas rodo, jog vadyba ne tik populiari, bet ir reikalinga profesija

Lentelė 12
Pateiktas prašymų ir priimtų studentų kiekis į programą 2005 metais
Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta studentų
įstaigų vadyba (D) 6096 75
verslo vadyba (D) 6063 195
nekilnojamojo tūrio vadyba (D) 5043 62
transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba (D) 2534 65
verslo vadyba (V) 1502 30
verslo vadyba (N) 1276 28
transporto inžinerine ekonomika ir vadyba (N) 696 10

Lentelė 13
Pateiktas prašymų kiekis į programą 2006 metais
Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta studentų
įstaigų vadyba (D) 5381 79
verslo vadyba (D) 5120 216
nekilnojamojo tūrio vadyba (D) 4519 60
transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba (D) 22S6 60
verslo vadyba (V) 1297 40
verslo vadyba (N) 1251 39
transporto inžinerine ekonomika ir vadyba (N) 560 44

Pagal populiarumą 2006 metais VGTU vadybos dieninė studijų programa (verslo vadyba) užima pirmąją vietą, t.y. yra pati populiariausia profesija, kurią renkasi busimieji studentai. 2005 metais ji užėmė antrą vietą. VGTU įstaigų vadybos programos populiarumas taip pat išaugo (buvo 34 vietoje 2005 metais , o 2006 metais – 29 vietoje). Tačiau nekilnojamojo turto vadybos ( iš 68 vietos į 80) ir transporto inžinerijos, ekonomikos ir vadybos (iš 84 į 100) paklausa sumažėjo.
Programų populiarumas lėmė tai, jog dabar į jas sunkiau įstoti.
Visos VGTU vadybos programos pagal populiarumą ir sunkumą įstoti patenka į pirmąjį šimtuką. Tai rodo, jos abiturientų susidomėjimas šia studijų programa yra didelis.

Lentelė 14
Populiarumas 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
1 (2) verslo vadyba D 9.8 (9.8)
29(34) įstaigų vadyba D 9.0 (8.9)
80 (68) nekilnojamojo turto vadyba D 8.1 (8.1)
100(84) transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba D 7.9(7.9)
121 (225) verslo vadyba V 7.5(5.9)
123(174) verslo vadyba N 7.5 (6.4)
176(352) transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba N 7.0 (4.0)
* (prie vi.etų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)
Lentelė 15
Sunkumas įstoti 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
14(28) nekilnojamojo turto vadyba D 9.8 (9.2)
35 (34) verslo vadyba D 9.4 (9.0)
42 (48) įstaigų vadyba D 9.3 (8.9)
51 (53) transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba D 9.2(8.8)
111 (148) verslo vadyba V 8.2(7.7)
112(238) verslo vadyba N 8.2(6.9)
244 (245) transporto inžinerine ekonomika ir vadyba N 6.0 (6.9)
* (prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)
Lentelė 16
Preliminarių rezultatų atitikimo statistika
Programa (forma) Planavo Priėmė
nekilnojamojo turto vadyba (D) 50 60
verslo vadyba (D) 180 216
įstaigų vadyba (D) 66 79
transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba (D) 50 60

Pastabos:
Planas – Oficialiai LAMAbpo paskelbtas “planas” į tam tikrą specialybę.
Priėmė – Priimti studentai į programą, neįskaitant rezervinių vietų (jie sudaro ne daugiau kaip 1% priimtų abiturientų).

4.4 ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – tai pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji vadybos mokykla, suteikianti galimybę studijuoti vadybos ir administravimo mokslų krypties bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas.
Žemiau pateikti 2005 ir 2006 metais prašymų stoti į ISM ir priimtų studentų skaičiai, kiek buvo jų priimti ir įstojusių studentų įvertinimai, programų populiarumas ir sudėtingumas į jas įstoti, taip pat vietos Lietuvos universitetų reitinguose.
ISM maždaug trečdalį abiturientų pareiškimų 2005 metais patenkino visose vadybos ir verslo administravimo programų formose.

Lentelė 22
Pateikiu prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2005 metais

Vieta Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta
studentų
164 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 628 200
297 vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 257 75
321 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (N) 213 40

2006 metais vadybos ir verslo administravimo programose Vilniuje ISM studentų skaičių padidino beveik penkiasdeširnčia. Tačiau ir Vilniuje, ir Kaune norinčiųjų stoti į Vadybos ir ekonomikos universitetą taip pat padaugėjo.

Lentelė 23
Pateiktų prašymų ir priimtų studentų skaičius į programą 2006 metais

Vieta Studijų programa (forma) Pateikta prašymų Priimta studentų
175 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 670 250
333 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (N) 267 80
364 vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 226 70

Populiarumas vadybos ir verslo administravimo programų Vilniuje išaugo, taigi ir stojančiųjų įvertinimai yra aukštesni. Tačiau Kaune atvirkščiai – gerokai sumažėjo populiarumas ir įvertinimai.

Lentelė 24
Populiarumas 2005 ir 2006 metais
Vieta
ieta Programa Forma Įvertinimas
34(40) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) D 9.0(8.8)
169(218) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) V 7.0 (6.0)
291(209) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) D 5.6(6.1)
*(prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Lentelė 25
Sunkumas įstoti 2005 ir 2006 metais
Vieta Programa Forma Įvertinimas
501(393) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) D 1.7(5.1)
522(443) vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) V 1.3(4.4)
538(417) vadyba ir verslo administravimas (Kaune) D 1.1 (4.8)
* (prie vietų ir įvertinimų skliaustuose pateikti 2005 metų rodikliai)

Iš paskutinės lentelės matome, jog vadybos ir verslo administravimo programa ypatingai populiari Vilniuje. Universitetas šimtu studentų priėmė daugiau nei ketino. Nors kitose tos programos formose ir mieste šis skaičius liko beveik nepakitęs.

Lentelė 26
Preliminariu rezultatu atitikimo statistika
Numeris Programa (forma) Planavo Priėmė
443 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (D) 150 250
482 ekonomika (Vilniuje) (D) 150 150
442 vadyba ir verslo administravimas (Kaune) (D) 60 80
444 vadyba ir verslo administravimas (Vilniuje) (V) 60 70

Pastabos:
Pl.anas -Oficialiai LAMAbpo paskelbtas “planas” į tam tikrą specialybę.
Priėmė – Priimti studentai į programą, neįskaitant rezervinių vietų (jie sudaro ne daugiau kaip 1 % priimtų abiturientų).
ISM Vadybos ir verslo administravimo universiteto programos tiek dieninių, tiek vakarinių studijų formos vis populiarėja, ypatingai Vilniaus mieste. Kadangi šis universitetas siūlo ypatingai novatoriškas mokymo priemones ir metodus.IŠVADOS
Darydami šį darbą išsiaiškinome, jog dabar Lietuvos universitetuose vadybos ir verslo administravimo programos yra labai paklausios. Nagrinėdami dviejų pastarųjų metų duomenis pastebėjome, kad visos su vadyba susijusios programos yra ganėtinai aukštose vietose, pagal populiarumą ir sunkumą įstoti. Taip pat keliami dideli įvertinimų reikalavimai, t.y. stojamasis balas turi būti aukštas. Duomenys rodo, kad stojančiųjų abiturientų skaičius sumažėjo. Tačiau taip yra ne dėl mažėjančio susidomėjimo šiomis profesijomis, o dėl didesnio programų ir apskritai mažėjančio norinčių studijuoti austosiose mokyklose skaičiaus.
2005 metais į vadybos ir verslo administravimo studijas buvo priimta 2231 abiturientas, o 2006 metais jų skaičius padidėjo iki 2399 abiturientų. Kadangi priimamų studentų kiekis į vadybos bei verslo administravimo programas auga, galime teigti, jog specialybė yra ne tik populiari, bet ir reikalinga. Šių profesijų specialistų paklausa yra didelė. Taip yra todėl, kad plečiasi Lietuvos ekonomika ir įsikuria vis daugiau verslo įmonių, kurioms reikalingi šių profesijų žmonės.
Manome, jog vadybos ir verslo administravimo specialistų ruošimas ateityje tik augs dėl aukščiau paminėtų faktų.LITERATŪRA
1. Baršauskienė V.. Mačerinskienė 1.. Studijų darbų parengimo tvarka.
Kaunas, 2001 – 78 p.
2. www.aikos.smm.lt
3. www.ef.vu.lt
4. www.ism.lt
5. www.ktu.lt
6. www.lamabpo.lt
7. www.stojimai.lt
8. www.vdu.lt
9. www.vgtu.lt
10. www.vu.lt

Leave a Comment