Logistikos kursinis darbas

TURINYS

ĮVADAS 1
VEŽIMAS ORO TRANSPORTU 2
VEŽIMAS VANDENS TRANSPORTU 4
VEŽIMAS AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU 5
IŠVADOS 7
LITERATŪRA

ĮVADAS

Logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui užtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu (Minalga, 2001).

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra žaliavų, medžiagų, pusgaminių ir pagamintos produkcijos bei prekių perkėlimas (gabenimas) erdvės ir laiko požiūriu iš vienos vietos į kitą. Šiam tikslui yra pasitelkiamos transporto sistemos.

Efektyvi ekonominė šalies raida bei galimybių ir prekybinių firmų verslo sėėkmė neįmanoma be efektyvios transporto sistemos. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos veiklų, glaudžiai susijusių su kitomis logistikos veiklomis, todėl ir jis turi būti efektyviai naudojamas, jei firma nori pasiekti gerų verslo rezultatų.

Transportu firmos produkcija nugabenama į realizavimo vietas, kurias nuo gamybos vietų dažnai skiria dideli atstumai. Jei efektyviai įvykdomas klientų užsakymas, laimimas kliento palankumas, kadangi gaminiai jį pasiekia reikiamu laiku. Pirkėjo poreikių patenkinimas yra svarbi rinkodaros dalis.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kokia transporto rūšimi ekonomiškiau transportuoti pjautinę medieną.
Uždavinys – nuvežti krovinį į reikiamą vietą kuo mažesne kaina.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 11 tūkstančių įvairių transporto firmų. Jų gausu todėl, kad norint pradėti savo verslą nereikia didelio kapitalo.

Šiame darbe rašysiu apie 80 kubų pjautinės medienos atvežimą iš Kauno į Atėnus. Paanalizuosiu automobilių ir kombinuotą transporto rū

ūšis, kuria geriau ir naudingiau vežti medieną, atsižvelgiant į kainą, laiką, transportavimo sąnaudas ir pan.

1
1. VEŽIMAS AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU

Svarbiausia automobilių transporto savybė yra jo manevringumas. Jeigu geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, automobiliais galima vežti krovinius geros dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Daugeliu atveju automobiliai yra pirma ir paskutinė priemonė kroviniams pristatyti įvairiarūšėje transporto priemonių grandinėje.

Pagrindinis autotransporto pranašumas yra savo paslaugų siūlymo galimybė pristatyti krovinius į bet kurią vietą. Krovininio autotransporto neriboja kliento buvimo vieta. Transporto priemonė juda tiesiai iš krovinio siuntėjo pas gavėją. Šiuo metu egzistuojanti krovimo ir transportavimo įranga ir darbo organizavimas padeda sutrumpinti pristatymo laiką, palyginti su geležinkelių ir vandens transportu.

Automobilių transporto darbe nėra tokių operacijų, kaip autotraukinių formavimas, nes dauguma junginių, priekabos ir puspriekabės, turi saavo vilkiką ir automobilį ir gali dirbti nepriklausomai. Todėl transporto priemonė juda tiesiai iš krovinio siuntėjo pas gavėją. Šiuo metu egzistuojanti krovimo ir transportavimo įranga ir darbo organizavimas padeda sutrumpinti pristatymo laiką, palyginti su geležinkelių ir vandens transportu. Prastovos muitinėse, oro sąlygos ir kelio būklė gali trukdyti automobilių transportui ir, žinoma, trukdyti pristatyti krovinius laiku.

Automobilių transportas yra skirstomas į 3 grupes:
1) kombinuoto tipo automobiliai (300-600 kg. kroviniams vežti);
2) lengvieji sunkvežimiai (iki 3 t kroviniams vežti);
3) sunkvežimiai.
Sunkvežimiai bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi transporto priemonė, skirta
kroviniams gabenti tolimais ma

aršrutais. Pjautinei medienai vežti pasirinksiu automobilį-vilkiką su tentuota puspriekabe. Į vieną vilkiką galima pakrauti apie 40 kubų medienos, o kadangi man reikia nuvežti 80 kubų, tai krausiu į du vilkikus. Pakrovimui reikalingas autokrautuvas, kuris kainuos apie 100 Lt.

Krovinys gali būti supakuojamas. Paketams sutvirtinti naudojama viela, medžiagos juostos (gumotos arba padengtos plastmase), popierius (sustiprintas bitumu, sintetinėmis dervomis arba stiklo pluoštu), taip pat polimero plėvelė, kuri po terminio poveikio stipriai apgaubia paketą. Geriausia pjautinę medieną apsukti plėvele, tai kainuotų apie 200 Lt.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. pradedamas taikyti pridėtinis kuro mokestis, kuris papildomai sudaro 8 proc. vežimo sumos. Nuo Kauno iki Atėnų yra apie 2500 km. Transportavimo kaina už 1 km yra apie 2,20 Lt. (įskaitant pridėtinį kuro mokestį) be PVM . Viską sudėjus, išeitų apie 6490 Lt
2
suma. Pjautinė mediena vežama 2 vilkikais, tai suma dvigubėja. Iš viso apie 12980 Lt.

Kadangi tai tarptautinis maršrutas ir atstumas yra didelis reikės dviejų vežėjų kiekviename vilkike. Jų atlyginimams bus sumokėta apie 1600 Lt. Esant dviems vairuotojams, nesitrukdomas laikas poilsiui, pavalgymui ir pan. Automobilis gali važiuoti nestodamas. 2500 km kelią, vilkikai važiuodami 100 km/ val. greičiu, pasiektų Atėnus apytiksliai po 30 valandų.

Sudėjus visas išlaidas, krovinio nuvežimas iš Kauno į Atėnus kainuotų apie 15000 Lt.

Daugelis firmų, siekdamos užtikrinti efektyvų krovinių pristatymą, naudoja dviejų ir daugiau rūšių transportą.

3
2. KOMBINUOTASIS TRANSPORTAS

Kelių ir geležinkelio transporto sujungimas yra logiška transporto alternatyva, leidžianti iš

šlaikyti lankstumą ir kartu išvengti grūsties kelių transporte.

Kombinuotasis transportas – tai toks krovinių vežimas, kai didžioji atkarpos dalis įveikiama geležinkeliu, vidaus vandenimis ar jūra, o krovinys pradine ir /arba paskutine maršruto atkarpa vežamas autotransportu trumpiausiu keliu.

Teigiamos šių pervežimų pusės:
1. Greitesnis ir lengvesnis perkrovimas tarp įvairių transporto priemonių.
2. Efektyvesnis transporto priemonių ir su jomis susijusių išteklių panaudojimas.
3. Mažesnis krovinių pažeidimo laipsnis, taigi ir mažesnės įpakavimo bei draudimo

išlaidos.

Taikant kombinuotą transportavimą, išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Keičiant transporto priemones, perkrovimo operacijų turi būti kuo mažiau. Siekiant sklandžiau organizuoti transportavimo procesą, būtina turėti pakankamai transporto priemonių.

Kombinuotas gabenimas nėra greitesnė kelių transportui alternatyva.

Dėl transportavimo derinių įvairovės gali būti suteiktos specializuotos arba pigesnės paslaugos, kurios dažniausiai nėra prieinamos, naudojant vieną transportavimo būdą.

Tarkime, kad pjautinę medieną į Atėnus mes vešime kombinuotu kelių ir geležinkelio transportu. Automobilių transportą naudosime pirmoje ir paskutinėje pakopoje, t.y. krovinį į Kauno geležinkelio stotį atvešime autotransportu, o atvykus į paskyrimo vietą (Atėnus), krovinį iš traukinio vagono gavėjui taip pat pristatysime automobilių transportu. Iki Kauno geležinkelio stoties medieną nuveš vilkikai su puspriekabėmis. Dažniausiai naudojama 13,6 m ilgio, dviejų ar trijų ašių puspriekabė su aptraukta danga. Paprastai ji 2,5 m pločio ir 4 m aukščio. Krovinio, kai jis tempiamas 7 t sveriančiu puspriekabių vilkiku, leidžiamas naudingas svoris yra 24,5 t, o bendrasis transporto priemonės bruto svoris 40 t –
tokios yra Europos Sąjungos normos. Manau, kad 80 kubų pjautinę medieną gerai supakavus, galima sukrauti į dvi puspriekabes. Sukrauti medienai bus reikalingas autokrautuvas. Darbas kainuotų apie 100 Lt.

Autotransportu gabenamų krovinių įpakavimas gali būti ne toks tvirtas, kaip vežamų geležinkeliu, nes padangos ir gana tobula stabdžių sistema sudaro galimybes pervežti krovinius saugiai bei minkštai. O kadangi didžiausias atstumas bus vežamas geležinkeliu, tai krovinį reikėtų supakuoti tvirtai, nes medienos kokybė gali nukentėti nuo nelygaus važiavimo metaliniams ratams daužantis į metalinių bėgių sandūras. Pakuotė apsaugos nuo neigiamų veiksnių transportuojant,
4
kraunant, sandėliuojant, taip pat nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, krovinį nuo lietaus apsaugos apgaubiama savaime susitraukianti plastikinė plėvelė. Apgaubti šia plėvele 80 kubų medienai kainuotų apie 200 Lt.

Kadangi pjautinė mediena bus tiesiogiai iš lentpjūvės, o tokios paskirties patalpos dažniausiai būna miesto pakraštyje, tai atstumas iki Kauno geležinkelio stoties bus apie 50 km. Vilkikai važiuoja su dizeliniu kuru, 100 km sunaudoja apie 30 l kuro. 50 km sunaudos apie 15 l dizelino. 1 l dizelinio kuro degalinėse kainuoja apie 2.40 Lt. Iš viso būtų apie 36 Lt. Šią sumą dauginsime iš 2, nes veš dvi mašinos. Taigi medienos nuvežimas iki geležinkelio stoties kainuotų apie 80 Lt.

Stotyje krovinį reikia perkrauti į traukinio vagonus. Krovinių perkrovimui tarp sunkvežimių ir geležinkelio vagonų yra taikoma net keletas technologijų. Tradicinę įrangą sudaro ožiniai kranai, autokrautuvai su pakėlimo šakėmis bei dideli atsvariniai autokrautuvai su teleskopine strėle. Perkraunant tarp geležinkelio ir kelių transporto priemonių dominuoja ožiniai kranai. Jie juda ant plieninių ar guminių ratų išilgai keleto geležinkelio kelių arba sunkvežimių takų, kuriuos apjuosia. Vienetiniai kroviniai fiksuojami naudojant automatinę užkabinimo įrangą. Be ožinių kranų yra naudojami ir autokrautuvai, leidžiantys padidinti krovos pajėgumus. Jie būna dviejų modelių: su kėlimo šakėmis ir teleskopine strėle. Mano atveju labiau tiktų autokrautuvas su teleskopine strėle, nes jis gali pakelti puspriekabes, keičiamuosius kėbulus, konteinerius, nenaudojant specializuotų griebimo įtaisų, be to, jis gali pasiekti už geležinkelio vagono antrajame kelyje esančius krovinius. 80 kubų medienos perkėlimas į vagonus kainuotų apie 100 Lt.

Be to, ne visada galima gauti reikiamos rūšies ar reikiamo skaičiaus vagonų. Geležinkelių bendrovės naudoja viena kitos vagonus, ir kartais šie vagonai nebūtinai būna ten, kur jų labiausiai reikia. Kartais vagonų gali pritrūkti, kadangi tuo metu jie yra kraunami, rūšiuojami ar remontuojami. Kiti vagonai gali stovėti be darbo ar būti nepastebėti plačiame geležinkelio tinkle.

Geležinkelių transportas gauna mažiausią pelną už vieną tonkilometrį palyginti su kitų rūšių transportu. Vienas iš didesnių krovinių pervežimo geležinkeliu trūkumas – gana ilgas pristatymo laikas. Vidutinis geležinkelio ruožo greitis – 30 km/ val., techninis greitis – 40 km/val. Traukinio greitis tiesiuose kelio ruožuose gali pasiekti iki 90 km/val. Problema – skirstymo stotys, kuriose vagonai yra rūšiuojami ir jungiami į sąstatus, taip pat atkabinami nuo vieno sąstato ir kabinami prie kito. Šis grupavimas ir pergrupavimas daro įtaką pristatymo laikui. Tačiau ilgą pristatymo laiką kažkiek kompensuoja kaina. O ji yra 4-6 kartus pigesnė už automobilių transportą. Geležinkelis išlieka dominuojanti transporto rūšis, kai krovinių apimtys viršija 40-60 tonų.

Vežant medieną į Atėnus, tarpinių stotelių bus gana daug, nes atstumas didelis. Tarkime,
5

kad traukinio vidutinis važiavimo greitis bus apie 70 km/val., su visais sustojimais manyčiau, kad
traukinys turėtų nuvažiuoti per 2,5, 3 dienas. Vežimas geležinkelio transportu kainuotų apie 4000 Lt.

Po vežimo geležinkeliu krovinį vėl reikia pristatyti adresatui automobilių transportu. Pirmiausia krovinį reikia perkrauti iš vagono į vilkiką. Tam reikalingas autokrautuvas – 100 Lt, reikalingos 2 automašinos, kurios pristatys krovinį gavėjui. Tarkime, kad adresatas yra už 100 km nuo Atėnų geležinkelio stoties, dizeliniui kurui reikės apie 500 Lt. Nuvažiavus į reikiamą vietą, medieną vėlgi reikia iškrauti. Šiam darbui pasamdyti techninę įrangą – apie 100 Lt.

Sudėjus medienos pakrovimus į vilkikus, traukinio vagonus ir iškrovimus iš jų, krovinio įpakavimą, kurą transporto priemonėms, kelionę geležinkelio transportu, iš viso būtų apie 5200 Lt suma.

6
3. TRANSPORTAVIMO PROCESE DALYVAUJANČIOS PUSĖS

Dalyvaujančios transportavimo procese pusės teikia daug įvairių paslaugų, naudodami savo ar kitų firmų išteklius.

Viena iš dalyvaujančių pusių – tai krovinių siuntėjai. Krovinių siuntėjų veiklą sudaro krovos vienetų pateikimas, kartais jie eksploatuoja ir krovimo įrangą, veža krovinius vietiniais keliais. Stambūs krovinių siuntėjai naudoja savo terminalų įrangą ir privažiavimo kelius.

Dažniausiai krovinių siuntėjas, prireikus transporto paslaugų, susisiekia su ekspeditoriumi. Siuntėjas nusako, kiek ir kokio transporto jam reikia, koks turi būti vežimo laikas bei dažnumas, kainų lygis ir pan. Pagrindinių transporto paslaugų pirkėjas yra ekspeditorius, tačiau krovinių siuntėjas reikalauja, kad šis atliktų jo užsakymą, pasirinkdamas įvairius transporto operatorius.

Ekspeditoriai – kita iš dalyvaujančių pusių. Ekspeditorius yra kaip tarpininkas, sudarant transporto paslaugų sandėrį tarp transporto paslaugų pirkėjų ir operatorių, teikiančių transporto paslaugas. Ekspeditorius siūlo tokias paslaugas:
1) krovimą terminaluose bei siuntų grupavimo paslaugas;
2) sandėliavimo, saugojimo bei krovinių tvarkymo paslaugas;
3) informacijos ir dokumentacijos tvarkymą;
4) krovos vienetų pateikimą.

Ekspeditorius, gabenantis krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais, privalo turėti leidimą (licenciją). Licencijų išdavimo tvarka atskirose Europos valstybėse šiek tiek skiriasi, tačiau gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais visoje Europoje galioja vienodos taisyklės, kurias nustatė 1956 m. Ženevoje pasirašyta konvencija.
Dar viena iš transporto procese dalyvaujančių pusių yra vežėjai. Vežėjų vaidmuo

vietiniame ir tarptautiniame transporte skiriasi. Vietinių vežimų paslaugas atlieka 1 vežėjas, o tarptautiniame – du vežėjai. Tarptautiniame transporte vežėjai veikia kaip ekspeditoriaus subrangovas, kuriam iškeltas vienintelis uždavinys – atlikti vieną vežimą. Kai kuriose Europos šalyse ekspeditoriai su vežėjais sudaro sutartis, todėl trūksta verslo organizavimo, nukreipto į krovinių siuntėjus.

7
4. KROVINIŲ, GABENAMŲ TARPTAUTINIAIS
MARŠRUTAIS, DOKUMENTAI

Tarptautiniais maršrutais gabenami įvairiomis transporto priemonėmis kroviniai privalo turėti įvairių dokumentų, atliekančių mokėjimo, draudimo, garanto ir kitas funkcijas. Ūkine-praktine reikšme šie dokumentai gali būti suskirstyti į tokias grupes:
1. Kontraktai (pirkimo ir pardavimo sutartys).
2. Išsiuntimo dokumentai.
3. Draudimo dokumentai.
4. Prekybiniai ir muitinės dokumentai.
5. Sandėliavimo dokumentai.
Kontraktas yra dokumentas, išreiškiantis susitariančių pusių norus, teises ir pareigas,
taip pat vykdymo terminus bei rizikos pasidalijimą tarp abiejų partnerių. Kontrakte numatyta:
1. Objektas
2. Kaina ir kokybė
3. Pateikimo sąlygos
4. Apmokėjimo sąlygos
5. Garantijos
6. Įpakavimas ir žymėjimas
7. Nenumatytos aplinkybės (force majeure)
8. Konvencinės baudos
9. Šalių teisėtvarka ir teisėtumas
10. Kitos sąlygos
11. Šalių juridiniai adresai ir sąskaitos.
Tarptautinis važtaraštis – tai dokumentas, kuris išduodamas pagal transportavimo

kontraktą ir pažymi išsiuntėjo pavedimą transportuotojui prekes pristatyti važtaraštyje nurodytam gavėjui. Jis taip pat patvirtina, kad prekės transportuoti yra pateiktos. Važtaraštis lydi prekes iki pat jų gavimo. Važtaraštyje nurodoma:
1) išdavimo data ir vieta;
2) išsiuntimo ir paskyrimo vieta;
3) gavėjo adresas;
4) prekių aprašymas ir jų vertės deklaracija;
5) svoris, pakuotės vienetų skaičius, matmenys;
8
6) lydimieji dokumentai;
7) išsiuntėjo adresas ir parašas;
8) transportuotojo adresas.

Tarptautiniai važtaraščiai naudojami gabenant krovinius geležinkeliais, oro ir automobilių transportu.

Tarptautiniame kelių transporto važtaraštyje (CMR) nurodoma:
1) išdavimo vieta ir data;
2) išsiuntėjo adresas ir jo pavadinimas;
3) vežėjo adresas ir pavadinimas;
4) krovinio priėmimo vieta ir pristatymo vieta;
5) gavėjo adresas ir jo pavadinimas;
6) krovinio pakuotė;
7) krovinio vietų skaičius ir masė;
8) muitinės formalumų instrukcijos;
9) kiti dokumentai.
Išduodami trys važtaraščio egzemplioriai, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Pirmas
važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antras lydi krovinį, trečias egzempliorius lieka transporto firmoje (ekspedicijoje).

Transporto draudimo dokumentas yra draudimo polisas. Jis išduodamas kaip vardinis dokumentas. Jei draudimo sutartis sudaroma vienam prekių vežimui, tuomet išduodamas vienetinis draudimo polisas. Jei yra dažnai vežamos vienarūšės prekės, išduodamas generalinis draudimo polisas.

Muitinės deklaracija – tai nustatytos formos dokumentas, kuriame surašomi duomenys apie muitinei pateikiamas prekes. Užpildžius šį dokumentą, būtina sumokėti nurodytus muitus ir kt.

Prekybinė sąskaita-faktūra – tai dokumentas, pagal kurį pardavėjas atsiskaito su pirkėju ir kurio pagrindu už parduotas prekes apskaičiuojami muitai ir kiti mokesčiai, užpildoma muitinės deklaracija.

Licencija – tai valstybinių žinybų išduotas dokumentas, leidžiantis vykdyti užsienio prekybos (importo ir eksporto) operacijas. Šis leidimas reguliuoja tam tikru laikotarpiu prekių išvežimą arba įvežimą nustatytais kiekiais.

9
IŠVADOS

Išanalizavus krovinio vežimą automobilių bei kombinuotu transportu, paaiškėjo, kad:

1. Vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas. Transportavimas suteikia produkcijai vietos ir laiko vertę. Transportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies (oru, keliais, geležinkeliais, vandeniu), transporto priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar tarptautinių transporto įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą.

2. Esant daug autotransporto firmų, automobilių transportas labai parankus vartotojui – juk jos išsidėsčiusios kur kas tankiau nei geležinkelio stotys ir siūlo daug įvairių paslaugų. Tačiau transportavimas automobiliais yra ir daug brangesnis. Vidutinė vieno tonkilometrio kaina yra 4-6 kartus brangesnė nei geležinkelio ir 25 kartus – nei vandens transporto. Dėl šios priežasties autotransporto vežimų kokybė ir efektyvumas turi atitikti transportavimo kainą.

3. Geležinkelis pirmauja gabenant dideliais kiekiais mažos vertės krovinius ilgais atstumais.

4. Vežant pjautinę medieną automobilių transportu, kainuotų apie 15000 Lt.

5. Vežant pjautinę medieną kombinuotu (kelių ir geležinkelio) transportu, kainuotų apie 5200 Lt.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kokia transporto rūšimi ekonomiškiau transportuoti pjautinę medieną. Skaičiai rodo, kad ekonomiškiau yra vežti kombinuotu transportu, nes tai kelis kartus pigiau už automobilių transportą. Įvykdytas ir uždavinys, pjautinė mediena iš Kauno į Atėnus bus vežama kombinuotu transportu, nes pigiau.

10
Literatūra

Baublys,A. 1999. Krovinių transportavimas. Vilnius: VGTU.

Minalga, R. 2001. Logistika. Vilnius: Petro Ofsetas.

Minalga, R. 1997. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais: tarptautinė logistika. Vilnius: Pačiolis.

Palšaitis, R. 2003. Logistikos pagrindai: mokomoji knygi. Vilnius: Technika.

Interneto svetainė ,,www.tnt.lt.“

Leave a Comment