PREKYBOS LOGISTIKA
Prekybos logistikos objektas, struktūra ir funkcionavimo bruožai
Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė
Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojųaptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančiųpagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai ikimažmeninės prekybos objektų klausimus.
Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninėsprekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistikątikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri perįvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekesmažmeninei prekybai.
Prekių judėjimo pagrindas – išorinis ir vidinis, t.y. veikiantis patalpųviduje, transportas.
Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:
➢ ¬ Prekių išsiuntimą ir gavimą;
➢ ¬ Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;
➢ ¬ Paketų sudarymą ir išskaidymą.
Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis(žiūrėti 1 schemą).
[pic]
1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.
Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę,arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apimasvarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikosstrateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius,techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika –atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistikaapibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas irreguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolioatžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą irkokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietąoptimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas:kokybę, kiekį, vietą ir kainą.Logistikos, kaip savarankiškos praktinės ir mokslinės veiklos, atsiradimoaplinkybės
Logistikos mokslo ir praktikos raidą galima atsekti nuo pat antikos laikų.Žodis “logistika” – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia skaičiavimą,sąskaitybą. Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto sąvoka.Logistais vadinti komisijos nariai, tikrinę visuomeninių kasų išlaidas.Mokslinėje teorijoje pabrėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejųsvarbių partnerių – siuntėjo ir gavėjo, gamintojo ir vartotojo grandis. Šiųskirtingų lyčių interesų jungimas, taip pat sėkmingas tarpusavio problemųsprendimas – pagrindinis logistikos teorijos uždavinys.
Tačiau istorinio laiko tėkmėje logistikos sąvoka kito, buvo vartojamaįvairiose srityse (žiūrėti 1 lentelę).
1 lentelė. Istorinė logistikos plėtotė.|Logistikos sąvokos vartojimas ||Laikas |Karinės sritys |Ūkio ir visuomenės mokslo || | |sritys ||Antika |Aprūpinimas, transportas ir | || |dalinių apgyvendinimas | ||Romos |Legionierių aprūpinimas maistu | ||imperija |ir priežiūra per logistiką | ||Apie 900 m. |Kaizeris Leontas IV pirmą kartą | || |pavartojo karo meno triadą: | || |strategija – taktika – logistika| ||1830 m. |Generolas Dūamini išleido | || |veikalą apie dalinių | || |apgyvendinimą ir jų aprūpinimą | ||I ir II |Tolimų karo veiksmų vietovių | ||pasauliniai |(JAV – Europa) aprūpinimas | ||karai | | ||1960 m. | |Pirmą kartą sąvoka || | |pavartota JAV ||1970 m. | |Pirmą kartą sąvoka || | |pavartota Europoje ||1977 m. | |Elektronikoje ir || | |informatikoje ||1987 m. | |Tarpįmoninė logistika ||1992 m. | |Europos Sąjungos bendroje || | |rinkoje ||2000 m. | |Aukščiausias logistikos || | |išvystymas ? |
Matome, kad logistika ilga laiką buvo vartojama karinėje srityje ir tik nuo1960 m. Perėjo į ūkinius procesus, prekyboje įsigalėjo 80 dešimtmetyje.Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, jos naudojimuvaldant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus.
Lietuvoje prekybos logistikos pradžia sietina su 1992 m. Kai VU EF buvoįvestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Prekybos logistikaiartimiausia yra prekybos technologijos sąvoka, nes siejama su prekiųjudėjimo organizavimu.
Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai
Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arbasritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios:transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).
[pic]
2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.
Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias suprekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių,geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamubiotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas įtransporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklausovežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transportologistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.
Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarpgamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekėssrautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmeninesįmones.
Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikosdalį. Ji apimą parduotuvių aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą,asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme taiviso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesųautomatizavimas ir valdymas.
Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti,įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti,apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikosbruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo
jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis
Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikossritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze(žiūrėti 3 schemą).
[pic]
3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikossritimis.Logistikos uždaviniai ir funkcijos
Meną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijoskaralius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas irpanašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenėsaprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvokarinių dalykų sritis.
Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą,infrastruktūros statybą ir t.t. Vakarų šalyse logistika siejama sumaterialiuoju srautu.
Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos suprekių judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiektiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos irpasiūlos subalansavimu.
Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:
1. Valdymo aspektu:
➢ ¬ Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.
2. Ekonominiu aspektu:
➢ ¬ Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo didesnį pelną.
3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:
➢ ¬ Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo, t.y. Kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine išraiška.
Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.
Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yraefektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dėl to ji yra kaip šaka. Josatskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:
➢ ¬ Pirkimo logistika,
➢ ¬ Pardavimo logistika,
➢ ¬ Skirstomoji logistika,
➢ ¬ Transportavimo logistika (sudėtinė).
Visos šios dalys yra susietos su IT.
Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuotiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).
[pic]
Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:
➢ ¬ Sandėliavimo;
➢ ¬ Transportavimo.
Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojorinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis,pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždaviniuslokaliniame lygyje, t.y. atskiroje įmonėje.
Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotąefektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinėsužduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:
➢ ¬ Operatyvinę;
➢ ¬ Koordinacinę.
Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.
Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymovykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.
[pic]
Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinėlogistika.
Logistikos vystymosi raida ir ją lemiantys atskiri faktoriai
Logistikos vystymosi raidoje galima išskirti 6 etapus:
1. 1. 1900 – 1940 m. – žemės ūkio produkcijos rinka. Logistikos esmę sudarė žemės ūkio prekių judėjimas iš individualių ūkių į vartojimo vietą. Logistiką įtakojo transporto priemonių vystymas.
2. 2. 1940 – 1960 m. – II pasaulinis karas. Įtaką logistikai turėjo karo sektorius, karinis mokslas. Aprūpinimas karinėmis priemonėmis ir jų paskirstymas integravosi į verslo logistikos funkcijas iki 6-jo dešimtmečio ir buvo kuriama prekių aprūpinimo sistema. Šiuo laikotarpiu ištobulėjo transporto priemonės, technologijos ir didžiausias dėmesys buvo skiriamas išorinei logistikai.
3. 3. 1960 – 1970 m. – Integruota verslo logistika. Buvo kreipiamas dėmesys į įmonės kaip sistemos valdymą, sprendžiamos pagrindinių funkcijų tikslų formulavimo problemos. Buvo kuriami kolūkiai, t.y. pasikeitė požiūris į įmonės valdymą. Logistiką įtakojo pramonės vystymosi ir augimo tempai, pramoninė ekonomika, naujų sričių atsiradimas tokių kaip pvz. kibernetika.
4. 4. 1970 – 1985 m. – Vartotojų poreikių tenkinimo etapas. Gamyba intensyvėjo, vartotojų aptarnavimas tapo paskirstymo logistikos dalimi. Klientų aptarnavimas tapo svarbia sudėtine paskirstymo logistikos dalimi. Šiame logistikos vystymosi etape buvo išsivystyta atsargų kaupimo kaštų ir kitos koncepcijos. Šiame etape didžiausią įtaką turėjo vadybos mokslas, tuo momentu atsirado marketingo koncepcijos susijusios su vartotojų poreikių tenkinimu.
5. 5. 1985 – 2000 m. – Šis laikotarpis pasižymi išskirtiniu logistikos vaidmeniu atskirų įmonių veikloje. Logistika tampa konkurencijos įrankiu. Šis etapas apibrėžiamas bendrąja verslo strategija, logistika tampa neatsiejama įmonės strategijos formavimo dalimi. Logistikoje išryškėja globalizacijos, integruoto valdymo efektyvumo, IT panaudojimo tendencijos. Taip pat logistika siejama su technologijomis.
6. 6. >2000 m. – Įmonės, vartotojo elgsenos etapas, logistikos plėtra. Šis laikotarpis susietas su logistikos teorijos formavimosi, teoriniais ir praktiniais sprendimais. Logistika suvokiama kaip nematerialios veiklos formavimo procesas jį sujungiant su klientų aptarnavimo politika. Ateities prognozės numato tiek logistikos tiek marketingo atskirų vadybinių lygmenų sprendimo procesą.
Apibendrinant visus etapus: Logistika kaip mokslas yra vystymosi stadijojeir grindžiama sociologijos, ekonomikos, vadybos, technikos, transporto,inžinerijos ir karo mokslo nuostatomis.
Logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai
Taupant laikui ir lėšoms nustatomi 2 logistikos vystymąsi lemiantys
faktoriai:1. 1. Paskirstymo sistemos kokybės faktorius;
2. 2. Lanksčių galimybių logistikos grandinėje faktorius.
Reikšmingas žingsnis logistikoje yra perėjimas nuo pardavėjų į pirkėjųrinką (strategija ir politika). Ankstesnė politika keičiama programomis,orientuotomis į paklausos struktūrą rinkoje ir yra instrumentu rinkojeįmonės konkurencinėje kovoje. Paskirstymo kokybės problema yra suvedama įlogistikos proceso optimizavimą, kuomet prasidėjo orientavimasis iš stambiųį smulkias partijas.
Veiksniai, padedantys logistikai vystytis:
1. Sisteminės ir kompromisinių taikymų teorijų panaudojimas sprendžiant logistikos vystymąsi, taisyklių ir normų modifikavimas, judant tarptautiniais maršrutais. Standartizuojant kelius, pakrovimo ir iškrovimo priemones, sudarant pasaulinius kontraktus.
2. Greitintinas komunikacijos sistemų diegimas logistikos praktinėje veikloje.
Sisteminė teorija: logistikos koncepcija susieta su srautų judėjimu, kuristuri tarpusavyje dedamųjų tiek viduje tiek išorėje, todėl logistikosteorija apima dedamųjų analizę.
Kompromisiniai taikymai: logistikoje yra taikomi mažinant išlaidas irdidinant pelną tiek atskirose grandinėse, tiek ir visame paskirstymoprocese.
Bendrųjų kaštų teorija
Logistikos koncepcijos vystymasis yra paremtas kompleksiniu visos įmonėstraktavimu. Logistikoje funkcijos sudaro visoje įmonėje vieną posistemę irnuo jos veiklos rezultatų priklauso visos įmonės rezultatai. Logistikosvaldymas yra siejamas su įmonės tikslais – maksimaliu veiklos produktyvumu.Priėjimas prie šio efektyvumo – logistikos išlaidų minimizavimas. Kaipsuderinti atskirų padalinių interesus ir pasiekti bendro rezultato yraanalizuojama paveiksle.
[pic]
Pristatymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Siekiant minimizuotipristatymo laiką, yra tikslingiausia gabenimus vykdyti per tarpiniussandelius, kuriuose yra galimybes laikyti nedideles prekių partijas. Esanttarpiniams sandėliams, trumpėja bendras pristatymo laikas. Tranzitinėprekių pristatymo forma yra mažiau efektyvi, bet ją patartina naudotilėtiems pristatymams.
Nuo 1980 m. Logistika išeina iš ekonomikos aplinkos į socialinę-ekonominęir politinę aplinką, kur išlieka maksimali nauda ir minimalūs kaštai. Šislaikotarpio apibūdinimas yra panašus į bendrąją atsakingumo koncepciją.
Logistikos sistemai yra taikomas principas: “logistikos produktas –rinkai“. Pati misija planuojama kaip: minimalūs kaštai, trumpiausiu laiku,kintamoms partijoms, optimaliais intervalais. Misija apibrėžiama įmonėstikslais pažymint funkcijas ir šių tikslų pasiekimas siejamas sualternatyviu variantu, kuris esamoje logistikos grandinėje yra optimalus.Taigi optimalus variantas – tai tas, kuris leidžia įmonei pasirinktigalimybę kuri leidžia minimaliomis išlaidomis atlikti logistinį užsakymą.
Analizuojant logistikos sistemą, kaštų centrų požiūris yra siejamas sukaštų sudarymu atskirai logistikos funkcijai ir jis turi atitikti įmonėsvadybinius bendrus interesus. Vadybinis poreikis susideda iš tarpusaviosąryšio tarp bendrųjų kaštų ir bendrojo įmonės veiklos lygio, taip patvadybiniai poreikiai susieti su funkciniais kaštais, skirtais atskiromsveiklos sritims, nustatant kiekvienos iš jų bendrą rezultatą įmonei. O taiyra prielaida įmonei siekti konkurencingumo. Taigi bendrų kaštų analizė –yra vienas iš svarbiausių aspektų jos veikloje.
Nagrinėjant kaštus, jie yra išskaidomi į:
• • pardavimo;
• • sandėliavimo;
• • transportavimo;
• • marketingo.
Todėl nuo 1960 m. pardėta taikyti bendrųjų kaštų teoriją.
[pic]
Šiandien logistikoje aktuali ekonominių kompromisų teorija, kuri leidžiaspręsti iškilusias versle problemas.
Kompromisai – vertinimas pagal išlaidų ir pajamų subalansavimo metodus.
Kompiuterinės sistemos apima strateginius, organizacinius ir kitus įmonėstikslus. Praktinėje veikloje sudaro galimybę:
1. 1. Gera informacinė sistema;
2. 2. Firmų struktūriniuose padaliniuose atliekama logistinė analizė kiekvienam firmos padaliniui.
3. 3. Pelno (nuostolio) dalies išskyrimas padaliniams.
4. 4. Logistinio konkurencingumo laipsnis.
Pagrindiniai reikalavimai logistikos procesui:
1. Logistikos ryšių įtraukimas į firmos strategiją.
2. Materialiųjų logistikos srautų judėjimo organizavimo tobulinimo.
3. Reikalingos informacijos gavimas, apdorojimas.
4. Logistikos personalo valdymas.
5. Optimalių aptarnavimo lygių logistikos funkcijos.
Vienarūšiams srautams yra naudojami terminalai.
Organizacijos tobulinimas. Užsakymo valdymo optimizavimas leidžia sumažintisąnaudas ir sutrumpinti pristatymo terminus. Organizacijos tobulinimorezultatai – kuo trumpiausi ryšiai tarp užsakovo ir kliento, t.y. ryšiųtobulinimas.
Pirkimų logistika
Funkcijos ir uždaviniai
Pagrindinė funkcija – aprūpinti gamybos ir prekybos medžiagomis irprekyboje sudarant galimybę efektyviai veikti logistinei grandinei. Dėl touždaviniai yra šie:
1. Terminų (pirkimo) nustatymas ir prisilaikymas.
2. Tikslus poreikių ir pristatymų nustatymas.
3. Pristatomų prekių kokybės reikalavimų išlaikymas.
Pirkimų veikloje dirbant su tiekėjais būtina prisilaikyti šių principų:
1. Kreiptis į tiekėjus kaip į firmos klientus;
2. Demonstruoti bendrą reikalų vedimą;
3. Pilnai supažindinti tiekėjus su savo uždaviniais;
4. Žinoti tiekėjų problemines situacijas ir padėti tiekėjams iškelti problemų sprendimus;
5. Pastoviai laikytis prisiimtų įsipareigojimų;
6. Atsižvelgti į tiekėjų interesus;
7. Palaikyti stabilius ilgalaikius kontaktus su tiekėjais.
Visi išvardinti faktoriai yra išoriniai, kurie veikia logistikos grandinę.Taip pat reikia atsižvelgti į vidinius kompromisus (kurie sąlygoja firmosvidinių padalinių veiklą).
Gausybė perkamų prekių logistikos grandinėje padaro logistikos funkcijassudėtingesnėmis, todėl yra būtinas informacijos apie rinkas kaupimas. Šiinformacija gaunama atliekant pastovias rinkos informacijos tyrimus, tikslusužinoti rinkos talpą. Todėl rinkos tyrimo algoritmas yra pateikiamasinformacijos aprūpinimo sistemai, kurią sudaro:
➢ ¬ Problemos suformulavimas;
➢ ¬ Informacijos poreikių analizė;
➢ ¬ Informacijos šaltinių paieška;
➢ ¬ Informacijos gavimas;
➢ ¬ Informacijos apdorojimas;
➢ ¬ Informacijos išsaugojimas.
Šis tyrimas reikalingas nustatyti rinkos tipą. O rinkos būna šių tipų:
➢ ¬ Tiesioginės (kur sandėriai sudaromi be tarpininkų);
➢ ¬ Tarpinės (tarpiniai tiekėjai);
➢ ¬ Pilnai ar dalinai keičiančios produktus;
➢ ¬ Naujos rinkos;
➢ ¬ Kitos rinkos.
Informacija surinkta tiriant rinką duoda atsakymus į šiuos klausimus:
➢ ¬ Rinkos struktūra;
➢ ¬ Rinkos organizavimas;
➢ ¬ Kaip bus vystoma rinkos struktūra.
Analitiniu instrumentu yra potencialių vartotojų užsakymai. Pirkimopolitikos svarbiu elementu išlieka įsigyjamų prekių kainos analizė. Į jąįeina begalybė papildomų veiksnių.
Analizės rūšys:
1. Analizė nuo produkto iki jo paskutinio vartotojo.
2. Analizė parengta bendra kaina.
3. Analizė pagal teikiamą naudingumą įvertinant pagal tam tikrus kriterijus.
4. Analizė įvertinant augimo tendencijas.
5. Analizė pagal laikotarpius.
6. Analizė pagal gamybos taškus.
7. Analizė pagal slystančius kaštus, kurie naudojami ilgalaikiuose sutartyse.
8. Analizė pagal atskirus duomenis.
Kaip matyti iš funkcijų firmai yra labai svarbus teisingas tiekėjųpasirinkimas. Jam yra galimi du metodai:
1. Galimų firmų analizė siūloma firmos agentu atsakingu už tai, pasižymi žema kaina.
2. Kolegialus variantų apsprendimas tiekėjų poreikių atžvilgiu (daugelis dedamųjų, galimybių analizė).
3. Perkama nesant ištirtai rinkai, o naudojant tarpininko paslaugas.
Šiandien pasirenkant tiekėjus yra svarbūs produkcijos kokybės klausimai,todėl kiekvienoje firmoje sukurtos struktūros siekiančios kokybiškų prekiųir paslaugų.
Atliekant pirkimų ciklą, užsakymų atlikimas yra susietas su galimomisklaidomis pildant dokumentacija. Klaidos yra neišvengiamos taip pat irtiriant kompiuteriais susietus sandėlius su savo administracinėmisfunkcijomis.
Sandėlių įjungimas į logistikos grandinę sudaro papildomas išlaidas, todėloptimizuojant procesą stengiamasi juos apeiti, o tam yra būtinitarpininkai, tada būna mažiau grandžių ir galima sumažinti sandėliuojamųprekių atsargas. Sandėlių funkcijos: prekių atrinkimas ir pristatymas,perdavimas tiekėjams, o paskirstymas – didmenininkui, kuris ir atlieka šiasfunkcijas.
Vidutiniams logistiniams paskirstymams išskiriamos 24 valandos. Šiaisąlygai realizuoti yra prekybiniai centrai su plačiu asortimentusandėliais. Viso proceso sėkmę lemia sutarčių sudarymo procesas, kuris galibūti sėkmingai kompiuterizuojamas.
Rinkos sąlygomis logistikoje problema yra tiekime: prekių poreikis rinkojepastoviai kinta ir iki pristatymo pabaigos tų gaminių poreikis galipasikeisti.
Elektroninis-komunikacinis metodas – sudaro galimybę išlyginti sistemojeklaidas ir netikslumus.
Pirkimų politika logistikoje numato pastovius ryšius tarp prekių gavimo,pardavimo, ir jų poreikio. Tam tikslui konkreti įmonė sudaro pardavimųrealizacijos prognozes jei ji netenkina pardavimo užsakymų. Ši prognozėįmonėje turi įtakos prekių, atsargų, pristatymų procesų valdymui.Suformavus apimtis firma pasirenka veiksnius lemiančius pristatymooptimizavimus:
➢ ¬ Pristatymą pagal žemiausią kainą;
➢ ¬ Pristatymą mažiausia trukme;
➢ ¬ Pristatymą operatyvinėmis susitarimais.
Pagal galiojančią tvarką, už kokybės kontrolę atsako pristatančios firmos.Kadangi pirkėjai renkasi daugybę pristatymo būdų, šaltinių, todėlpagrindiniu sutarčių objektu yra prekių kaina. Taip aptariamas trumpiausiapristatymo trukmė, ar pristatymas vykdomas su firmos ar su tiekėjotransportu. Kada yra kokybės klausimas, pirkėjai skiria padidintą dėmesį,todėl išlieka operatyvaus susitarimo galimybė pagal kokybės savybę.Stengiamasi atsiriboti nuo tiekėjo–monopolisto.
Esant tiek daug veiksnių, vienas iš svarbiausių pirkimų organizavime yrapirkimų planavimas.
Pirkimų planavimas
Pirkimų logistika yra pirma posistemė visoje logistinėje grandinėje.Reikia turėti pirkimo planą su uždaviniais:
1. 1. Poreikio analizė ir prekių kiekio apimtis.
2. 2. Pirkimo būdo pasirinkimas.
3. 3. Kainų suderinimas sutarties sudarymo metu.
4. 4. Kiekio, kokybės ir pristatymo terminų kokybės tikrinimo būdo pasirinkimas.
Poreikių analize paremtai paklausai svyruojant reikia remtis prognoze.
Pirkimo būdai yra šie:
➢ ¬ Didmeniniai pirkimai;
➢ ¬ Reguliarūs pirkimai smulkiomis partijomis;
➢ ¬ Įvairių būdų kombinacija.
Didmeniniai pirkimai – vienos partijos didelių siuntų pirkimai. Jie leidžiasupaprastinti dokumentų forminimą, garantuoja pristatymą, užtikriną kitųsąlygų vykdymą.
Reguliarūs pirkimai smulkiomis partijomis – jie vykdomi tam tikrais tarpaismažomis siuntomis. Privalumai: pagreitinamas apyvartinis kapitalas,sandėlių patalpų ekonomija, mažėja dokumentacijos kiekis sandėliuose.Trūkumai: galimybė gauti perteklinius kiekius, būtinumas visos partijosapmokėjimas. Tokių pirkimų tipai:
➢ ¬ Kasdieniniai;
➢ ¬ Tam tikrais laiko tarpais;
➢ ¬ Pagal kotiruojamus žiniaraščius (jei prekės yra pigios ir greitai suvartojamos, jos gali būti sudaromos kasdien)
Tokiuose žiniaraščiuose paprastai būna pilnas prekių išvardinimas, kiekis, jų kiekis sandelyje.
Pagal pirkimo būtinumą:
1. 1. Kiekis nenustatomas, bet priimamas apytiksliai.
2. 2. Tiekėjai prieš uždavinio vykdymą susitinka su pirkėju.
3. 3. Apmokestinimo tipas priklauso nuo pristatomų prekių kiekio;
4. 4. Pasibaigus sutarčiai nereikia mokėti už dar nepristatytas prekes.
Privalumas yra tas, kad nėra tvirtų įsipareigojimų dėl kiekio, greitinamasapyvartinis kapitalas, minimalūs dokumentavimo darbai.
Vienas iš išskirtinių pirkimo metodų: prekių pirkimas su greitu pristatymu– t.y. retai perkamų prekių asortimentui. Prekės užsakomos tik kai jos yrareikalingos. Šio metodo trūkumai: didėja išlaidos dėl dokumentavimo, nesmažėja partijos.
Tiekėjų pasirinkimas pirkimų logistikoje
Efektyvus tiekėjų parinkimas yra, kuomet naudojami:
1. 1. Tenderiai;
2. 2. Susirašinėjimas laiškais.
Tenderiai – atliekama potencialių tiekėjų paieška ilgalaikių sutarčiųsudarymo atveju. Todėl tenderiai nepasirašo ilgalaikės sutarties kolnesužino visų sąlygų.
Etapai:
➢ ¬ Reklama;
➢ ¬ Renkami dokumentai;
➢ ¬ Skelbimas,
➢ ¬ Priimami siūlymai;
➢ ¬ Vertinami siūlymai;
➢ ¬ Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas;
➢ ¬ Sutarties siūlymas.
➢ ¬ Tiekėjų parinkimas ilgalaikiai sutarčiai.
Susirašinėjimas laiškais – tai atliekama dviem būdais:
1. 1. Kai iniciatyva išplaukia iš prekių pardavėjo ir jis siūlo prekes palankiomis sąlygomis. Pardavimo laiško forma ir turinys laisva, o būtini rekvizitai yra šie:
➢ ¬ Prekės pavadinimas;
➢ ¬ Kiekis;
➢ ¬ Kokybė;
➢ ¬ Kaina;
➢ ¬ Pristatymo terminai;
➢ ¬ Atsiskaitymo forma;
➢ ¬ Priėmimo ir atleidimo tvarka;
➢ ¬ Pakuotė ir t.t.
Tuo tikslu yra sudaromi tvirti arba laisvi ofertai. Tvirti – kai negalimakeisti sąlygų. Jei tiekėjas sutinka su sąlygomis, jis atsako. Paprastaitokie laiškai yra siunčiamu daugeliui teikėjų.
Pirkimų teisinis pagrindas yra sutartis. Pagrindiniai sutarties elementai:
➢ ¬ Siūlymas ir jo priėmimas.
➢ ¬ Finansinės sąlygos.
Tiesą sudaryti sutartį turi teisę tik atitinkami pareigūnai ar firmosįgaliotiniai. Sutartis veikia tik tada jei ji neprieštarauja įstatymams irpoįstatyminiams aktams. Sutarties sąlygos yra išvardinamos raštu jei tiksutartis ne žodinė. Jei nesilaikoma sutarties sąlygų yra numatomos tamtikros baudos.
Paskirstymo logistika ir marketingas
Paskirstymo logistikos funkcijos ir uždaviniai
Paskirstymo logistikos funkcijoms priklauso:
1. 1. Pirkėjų paklausos nustatymas ir jos patenkinimas.
2. 2. Kaupimas, rūšiavimas ir atsargų talpinimas.
3. 3. Ūkinių ryšių nustatymas tiekiant prekes ir paslaugas.
4. 4. Racionalios formos pasirinkimas judant prekėms ir prekybinių ryšių plėtime.
Paskirstymas būna:
1. 1. Komercinis;
2. 2. Kanalinis;
3. 3. Fizinis.
Komerciniame paskirstyme skiriame:
➢ ¬ Tiekimo planavimo funkcijas;
➢ ¬ Analizės ir kontrolės funkcijas;
➢ ¬ Reguliavimo funkcijas.
Kanalinis paskirstymas yra apibūdinamas Kotlerio: firmų ar atskirų asmenų,kurie prisiima konkrečių prekių ar paslaugų nuosavybės teises nuo gamintojoiki vartotojo skirstymas.
Fizinis paskirstymas tradicinė apimanti daugelį logistikos dedamųjų kaipprekių saugojimo, gabenimo, sandėliavimo, perdirbimo ir ruošimo veikla.
Ekvivalentinis šiam paskirstymui yra marketinginis prekių judėjimas,apimantis veiklą nuo planavimo iki judėjimo tenkinant vartotojo poreikius.
Paskirstymo logistikos uždaviniai:
1. 1. Maksimalaus pelno siekimas ir kuo geresnis paklausos patenkinimas.
2. 2. Efektyvus gamybinio potencialo panaudojimas (tenkinant užsakymus).
3. 3. Racionali veikla rinkoje prisitaikant prie jos kintamosios konjunktūros.
Paskirstymo logistika yra visos logistikos sistemos dedamoji apimantiefektyvų paskirstymų organizavimą. Paskirstymo logistika susiformavo 6dešimtmetyje, pradėjus tobulinti ekspedicinių sistemų darbą. Paskirstymo irįvairialypiškumo specifika pasireiškia tuo, kad jame susikaupia eilėsužsakovų interesų ir jų tenkinimas yra vienas iš logistikos centriniųuždavinių.
Iš vienos pusės logistika aiškinanti poreikius – marketingo dalis, iš kitoslogistika ieško būdų ir metodų kaip tai taikyti. Todėl marketingas – antrasiš kelių tobulinant logistikos veiklą.
Rinkos tinkamumas prekybos logistikos kelia vieną iš uždavinių –prisitaikymą prie rinkos sąlygų, rinkos reikalavimų, tyrimų ir analizės,ruošia ilgalaikes prognozes.
Marketingas – įsiliejimas į logistiką ir logistika gali būti veikiama dviemaspektais:
1. 1. Analizė nustatant ryšių tarp išlaidų marketinge ir veiklos rezultatų su planinėmis išlaidomis, kurios laukiamos nuo realizacijos sumų.
2. 2. Analizės rezultato firmos veikloje yra lemiamas integracinėmis priemonėmis, kurios gali būti vykdomos horizontalia ar veiklos spartinimo kryptimi. Horizontali integracija naudojama logistikoje, kad priimtų kuo didesnį rinkos dalį ir tai išeina apjungiant keletą panašių veiklų prisiėmusių firmos dedamųjų.
Kadangi prekybos logistikos tikslai susieti su bendru paskirstymų tikslu(pristato prekes į tam tikrą vietą reikalingu laiku) todėl susidaroskirtumas nuo marketinginės strategijos (paklausos išaiškinimas irstimuliavimas), o logistika tenkina marketingu susiformulavusią paklausąminimaliais kaštais.
Logistika ir marketingas turi bendrą objektą.
Paskirstymo kanalas – tai organizaciją ar atskiri asmenys, kurie prisiimakonkretų prekių ar/ir paslaugų nuosavybės teisę ir ją perduoda kitiems,kurie prisiima nuosavybę kelyje nuo gamintojo iki vartotojo.
Gamintojo nauda nuo kanalo:
1. 1. Taupo finansines lėšas skirstant produkciją.
2. 2. Sutaupytas lėšas skiria gamybos plėtrai.
3. 3. Pardavimui naudojami pažangūs metodai.
4. 4. Efektyvesnis yra prekės pateikimas į tikslines rinkas, paskirstymo darbų apimčių sumažėjimas.
Nuo prekybos kanalų pasirinkimo priklauso prekės pateikimo laikas irgreitis.
Asmenys pasirenkantys kanalus atlieka šias funkcijas:
1. 1. Renka informaciją reikalingą paskirstymų planavimui.
2. 2. Stimuliuoja paklausą pagal tą informaciją.
3. 3. Nustato kontaktus su potencialais pirkėjais.
4. 4. Pristato prekes pagal vartotojų poreikius.
5. 5. Vykdo derybas ir pokalbius su potencialiais pirkėjais.
6. 6. Organizuoja prekių judėjimą.
7. 7. Finansuoja judėjimą paskirstymo kanalais.
8. 8. Prisiima riziką ar pristatymas bus sėkmingas ar ne.
Logistikos paskirstymo kanalai vertinami lygiais. Kanalo lygis –tarpininkas, kuris atlieka prekės priartėjimo ar įsigijimo galutiniamvartotojui datas. Kanalo tąsa – tai eilė lygių tarp gamintojo irvartotojo kurie yra prekybos kanalo dalyviai.
Yra trijų lygių paskirstymo kanalai, tačiau pirmas lygis nulinis.
0. 0. Gamintojas – vartotojas, kur nėra tarpininkų (tiesioginė pristatymo forma).
1. 1. Gamintojas – mažmeninis tarpininkas – vartotojas (kasdieninės
paklausos prekės).2. 2. Gamintojas – didmenininkas – mažmeninis tarpininkas – vartotojas.
3. 3. Gamintojas – didmenininkas – urmininkas (smulkus didmenininkas) – mažmeninis tarpininkas – vartotojas.
Kiekvienas paskirstymo dalyvis yra įmonė siekianti maksimalaus pelno.Sistemoje gali būti dalyviai su nuostolinga veikla, tačiau kontroliuojamikitų dalyvių. Ši sistema vadinama horizontalia paskirstymo sistema.
Vertikali paskirstymo sistema susideda iš gamintojo, vieno ar keliųtarpininkų veikiančių kaip viena sistema
[pic]
Pasirenkant prekybos kanalų variantus tenka apsistoti ties tarpininkųtipais. Tarpininkų klasifikacija išeina iš šių požymių:
1. Kieno vardu veikia tarpininkai.
2. Kieno sąskaita pravedamos operacijos.
Todėl tenka išskirti keturis tarpininkų tipus:
[pic]
Tarpininkų tipai yra šie:
1. 1. Dileris – veikia savo vardu ir savo sąskaita.
2. 2. Distributorius – veikia svetimu vardu ir savo sąskaita.
3. 3. Komisionierius – veikia savo vardu ir svetima sąskaita.
4. 4. Agentas ar brokeris – veikia svetimu vardu ir svetima sąskaita.
Dileriai tampa prekių savininku pilnai apmokėję sąskaitą. Jų yra du tipai:
1. 1. Ekskliuziviniai – tai vieninteliai gamintojų pristatytojai regione turintys teisę realizuoti prekes.
2. 2. Dileriai frančizės sąlygomis – autorizuoti dileriai.
Distributoriai (didmeniniai ir mažmeniniai tarpininkai) – veikia gamintojovardu ir savo sąskaita, yra prekių savininkai, pardavimus vykdo pagalsutartį, gali teikti pirkimo paslaugas sutarties ribose. Distribiutoriaiužima vietą tarp gamintojo ir dilerio.
Paskirstymo organizavimas paskirstymo logistikos kanale:
[pic]
Tai yra kanalų organizavimo per tarpininkus pavyzdys.
Komisionieriai nėra prekių ar produkcijos savininkai. Jie sudaro sutartį, oriziką ir nuostolius perima gamintojai.
Agentai – tai tarpininkai–pagalbininkai. Jie yra juridiniai asmenys irsudaro sandėrius principialo (kitu asmeniu) sąskaita ir vardu. Agentaibūna:
➢ ¬ Universalūs – kai atlieka įvairias funkcijas firmos vardu.
➢ ¬ Generaliniai – kai sudaro sandėrius pagal įgaliojimą.
Brokeriai – tai tarpininkai sandėrio užbaigimui suvedus kontrahentui. Jisnedalyvauja sutartyse kaip atstovai ir veikia tik kaip užduoties atlikėjai.
Paskirstymo grandinėje reikia dar nustatyti tarpininkų kiekį ir jispasirenkamas tokiais būdais:
1. 1. Intensyvus – pasirinkti kiek galima daugiau įmonių.
2. 2. Ekskliuzivinis – naudojamas ribotas tarpininkų skaičius prekiaujant tam tikroje teritorijoje.
3. 3. Selektyvus – kažkas tarp intensyvaus ir ekskliuzivinio būdų: leidžia gamintojui užsigriebti rinką ir ją griežtai kontroliuoti.
[pic]
Paskirstymo kanalų struktūra, jų mastas ir stabilumas priklauso nuo etapųskaičiaus, todėl norint pasiekti ekonomiją, reikia nustatyti optimalųkanalų skaičių.
Viena iš ekonominių veiklų krypčių – sandėrių skaičiaus mažinimas, prekyboskanalų stabilumas su sąlyga, kad atsižvelgiama į gamintojo ir pirkėjopatenkinamumą. Paskirstymo kanalų sėkmės strategija yra paremta vykdomastatistine kontrole, kurios tikslas – valdyti visus nukrypimus nuopaskirstymo ir labiausiai imtis koregavimo priemonių.
Sandėliai logistikos sistemoje
Sandėlių funkcionavimas logistikos paskirstymo sistemoje
Logistikos srautų efektyvumas priklauso ne nuo transportavimo intensyvumobet nuo sandėlių ūkio. Nes sandėliai sudaro posistemę, kuri padeda:
1) 1) Išsaugoti produkcijos kokybę;
2) 2) Efektyviau panaudoti ir organizuoti transportą;
3) 3) Sumažinti transportavimo išlaidas ir prastovas.
Sandėlių būtinybė kyla iš produkcijos pagaminimo ir transportavimonetolydumo. Sandėliavimo etapas – kaip išorėje atliekamų iškrovimo irpakrovimo darbų visuma bei viduje atliekamų rūšiavimo, įpakavimo,komplektavimo ir t.t. darbų visuma. Todėl nagrinėsim sandėliavimą kaipkompleksą procesų. Sandėliavimo vieta – dinaminė, besikeičianti arbastartinė – krovinių ir saugojimo.
Sandėliavimo sistema būna skirtinga:
➢ ¬ Saugojamų prekių asortimentu;
➢ ¬ Kaštais;
➢ ¬ Tipu;
➢ ¬ Informacijos perdavimo sprendimais.
Visi skirtumai priklausomi nuo krovinių valdymo strateginių sprendimų. Jųesmę sudaro:
➢ ¬ Užsakymų veiksnių skirtumai;
➢ ¬ Laiko veiksnių skirtumai;
➢ ¬ Kiekio veiksnių skirtumai.
Be to sandėliuojant prekes yra atsižvelgiama i šiuos klausimus:
➢ ¬ Minimalus atsargų lygis tenkinant paklausą?
➢ ¬ Ar produkcija kraunama iš įmonės ar tarpinių sandėlių?
➢ ¬ Kokie pasirenkami atsargų lygiai optimaliam aprūpinimui?
➢ ¬ Kaip kinta sandėliavimo kaštai priklausomai nuo atsargų kiekio?
Kroviniai gali vykti keliais paskirstymo kanalais pasirenkant sandėliavimosistemą:
➢ ¬ jas koncentruojant vienoje vietoje;
➢ ¬ naudojant daug sandėlių skirtingose vietose.
Pavyzdys: išsišakojusi sistema su vienu pagrindiniu ir keletu šalutiniųsandėlių (žiūrėti schemą).
[pic]
Daugelis sistemų yra šio požiūrio, bet ši sistema yra valdoma daugeliokompanijų o ne vienos.
Norint išanalizuoti t.t. lygio sandėlius, reikia nustatyti sandėliųvartotojus ir atsargų pildymo šaltinius. Gali būti patenkinama ir antrotipo sistema (žiūrėti schemą).
[pic]
JAV specialistai sandėliavimo sistemoje kelių lygių buvimą sieja sudraustinėmis atsargomis:
1. 1. Nepriklausoma sistema (pagrindinis sandėlis – centre, o draustinės atsargos – filialuose).
2. 2. Jungtinė sistema.
(žiūrėti schemą)
[pic]
Centrinio sandėlio pagrindinė funkcija –atskirais ciklais aprūpintifilialinius sandėlius atsargomis.
Sandėliavimo kaštai
Visoje materialinių srautų grandinėje sandėliavimo kaštus galimasuskirstyti į tokias grupes:
1. 1. pristatymo kaštai;
2. 2. atsargų saugojimo kaštai;
3. 3. užsakymo vykdymo kaštai;
4. 4. deficito kaštai, atsirandantys kai tenka pildyti atsargas;
5. 5. duomenų rinkimo, apdorojimo, sandėlių sistemos administravimo kaštai.
Pristatymo kaštai – atlyginami tiekėjui ir įtraukiami į produkcijos kainą.
Sandėliuojant susidaro tokie kaštai:
➢ ¬ užsakymo priėmimo;
➢ ¬ užsakymo apdorojimo;
➢ ¬ darbuotojų darbo užmokesčio;
➢ ¬ informacinės sistemos kaštai;
➢ ¬ transportavimo išlaidos (padengia tiekėjas);
➢ ¬ priklausantys nuo užsakymo dydžio;
➢ ¬ nepriklausantys nuo užsakymo dydžio.
Saugojimo kaštai:
➢ ¬ draudimo kaštai;
➢ ¬ mokesčiai susiję su atsargų eksploatacija.
Daugeliu atvejų šie kaštai priklauso ne nuo tiesioginių o nuo užšaldytokapitalo dalies.
Užsakymo vykdymo kaštai:
➢ ¬ su operacijų atlikimu susiję kaštai (apskaita, važtaraščių, žinynų ir kitų dokumentų pildymo kaštai).
Šių kaštų kitimas nepriklauso nuo valdymo strategijos todėl jie nėra apskaitomi.
Administraciniai:
➢ ¬ informacijos rinkimo ir apdorojimo kaštai (susiję su paklausa, kiekio pokyčiais ir t.t.)
Pagrindinėms sandėlių funkcijoms priklauso:
1. 1. Gamybinio asortimento vertimas į prekybinį pagal paklausą derinant jį su vartotojų užsakymais.
2. 2. Paklausos ir pasiūlos išlyginimas laiko svyravimų atžvilgiu tarp gamintojo ir vartotojo poreikių atsargų pagalba.
3. 3. Unitizavimas ir transportavimas. Daugelis vartotojų užsako mažus kiekius prekių, todėl sandėliai gali atlikinėti unitizavimo funkciją (apjungimo mažiems kiekiams iki t.t. dalies transporto užpildymo).
4. 4. Paslaugų klientams susijusių su produkto ruošimu, prekių tikrinimu teikimas ir paslaugos atliekant transporto ekspedicinį aptarnavimą.
Realizuojant šias pagrindines funkcijas sandėliuose, yra būtina pasirinktiteisingą sandėlio nuosavybės formą, numatyti sandėlių kiekį ir išdėstymą,labai svarbus yra sandėliavimo sistemos pasirinkimas.
Logistikos procesų ypatumai sandėliuose
Sandėliuose logistikos procesas susijęs su atsargų ruošimų, jas skirstantpagal užsakymus. Jį sudaro šios dalys:
1) 1) Atsargų sudarymas;
2) 2) Siuntų kontrolė;
3) 3) Prekių priėmimas, jas iškraunant;
4) 4) Prekių transportavimas sandėlio viduje ir perkrovimas;
5) 5) Sandėliavimas ir saugojimas;
6) 6) Klientų užsakymo komplektacija;
7) 7) Transporto ir užsakymų ekspedicija;
8) 8) Surinkimas ir tuščių transporto priemonių pristatymas;
9) 9) Užsakymo atlikimo kontrolė;
10) 10) Informacinių srautų apdorojimas;
11) 11) Aptarnavimo paslaugų klientams suteikimas.
Visas šias funkcijas galima padalinti į 3 dalis:
➢ ¬ Pirkimo operacijos;
➢ ¬ Prekių ruošimo ir dokumentų ruošimo operacijos;
➢ ¬ Pardavimų veiklos koordinavimas.
Logistikos procese galima išskirti pagrindines logistikos operacijassandėlyje:
1) 1) Prekių iškrovimas;
2) 2) Vidinis transportavimas;
3) 3) Sandėliavimas;
4) 4) Užsakymų komplektavimas.
Prekių iškrovimas atliekamas pasirenkant technines priemones. Vidiniotransportavimo priemonės – kėlimo ir panašūs įrenginiai. Saugant irsandėliuojant prekes reikalinga prisilaikyti efektyvaus sandėlio patalposišnaudojimo pagal turinį.
Saugant prekes yra būtina:
➢ ¬ turėti sandėlių aptarnavimo sistemą pagal kurias lengvai galima sekti laisvas vietas sandėlyje;
➢ ¬ prisilaikyti sandėlio aplinkos parametrų priklausomumo nuo prekių,
Komplektavimas ir apkrovimas – vykdomas pagal pirkėjų užsakymus:
1) 1) Klientų užsakymo gavimas;
2) 2) Prekių atrinkimas pagal kiekvienos prekės rekvizitus;
3) 3) Prekių atrinkimas pagal pirkėjus;
4) 4) Dokumentų forminimas ir kontrolė;
5) 5) Partijų apjungimas į siuntas. Komplektavimas vyksta t.t. zonoje ir nukreipiamas į rampą.
Visas operacijas apjungia informacinis aptarnavimas kompiuterinių tinklųpagalba. Jis apima:
➢ ¬ atvykusio krovinio dokumentų įvedimą;
➢ ¬ užsakovo siūlymą;
➢ ¬ klientų užsakymų apiforminimą;
➢ ¬ priėmimo ir išsiuntimo forminimą;
➢ ¬ buvimo sandėlyje sekimą;
➢ ¬ vartotojų užsakymų priėmimą;
➢ ¬ išsiuntimo dokumentų forminimą;
➢ ¬ dispečerinę pagalbą;
➢ ¬ klientų sąskaitų forminimą;
➢ ¬ statistinės informacijos apie logistikos procesą rinkimą.
Sėkmingas sandėliavimo procesas yra strateginis instrumentas firmųkonkurencinėje kovoje.
Trys aptarnavimo etapai:
1) 1) Iki pardavimo – susijęs su sandėlio marketingo skyriaus tarnybos veikla;
2) 2) Pardavimo metu – prekių rūšiavimas, kokybės tikrinimas, fasavimas, pakavimas, ekspedicinės paslaugos;
3) 3) Po pardavimo – sutarčių sudarymo su transporto agentūromis, garantinis aptarnavimas, aprūpinimas atsarginėmis detalėmis, medžiagomis.
Organizuojant sėkmingą logistinį procesą sandėliuose egzistuoja optimalūsšio proceso slenksčiai:
1. 1. Racionaliai išplanuoti sandėlio darbinę zoną, kas liestų sėkmingai atlikti sandėliavimo ir komplektavimo operacijas.
2. 2. Efektyviai išnaudoti sandėlių erdvę.
3. 3. Universalizuoti vidaus transportavimo įrenginius iki minimumo mažinant kaštus.
4. 4. Minimizuoti pervežimo maršrutus didinant sandėlių pralaidumą.
5. 5. Unitizuoti apkraunamų partijų įgyvendinimą, realizuojant prekių pristatymus.
6. 6. Sandėliavimo išlaidų ir laiko taupymas tvarkant informacinius srautus.
Informacinė logistika
Mažoms mažmeninės prekybos parduotuvėms reikalinga gera informacinėssistema atsargų laikymui, įkainojimui ir buhalterijai, taip pat kaip irdidelėms įmonėms. Valdymo informacinė sistema yra integruota žmogaus irmašinos sistema, teikianti informaciją, kuri sustiprina operacijų, valdymoir sprendimų priėmimo funkcijas organizacijoje. Sistema panaudojakompiuterių programinę įrangą, fizinį darbą, valdymo ir sprendimo modeliusir duomenų bazę. Informacinė sistema valdyme vaidina palaikantį vaidmenį.Ji susijusi su visomis organizacijos veiklomis ir dažniausiai iki kažkokiolygio naudoja kompiuterį.
Logistikos informacinė sistema (LIS) yra valdymo informacinės sistemosposistemė. Ji teikia informaciją, kuri yra ypatingai reikalinga logistiniamvaldymui. Logistiniai poreikiai gali būti išskirti kaip parodyta paveiksle:
[pic]
Žemiausias piramidės lygis liečia sandėrius ir patvirtinimus. Šios veiklospavyzdys yra užsakymų patvirtinimas, užsakymų vykdymas, atsargų stoviotikrinimas, važtaraščių paruošimas. Sąveika su sistema vyksta labai dažnaiir informacijos gavimo greitis yra labai svarbus.
Kitame aukštesniame lygyje informacija reikalinga stabilesnė, planavimoataskaitos yra pateikiamos kasdien. Sandėlio darbuotojai privalo vykdyti
vietos naudojimo, inventoriaus ir darbo produktyvumo kontrolę tam, kadatliktų reikalingas operacijas.Taktinis planavimas ir kontrolė papildo valdymą žemutiniame lygmenyje. Šisplanavimas atliekamas ne mažiau kaip kas metus, bet ir ne kasdien. Sandėlioišdėstymo planavimas, sezoninės erdvės ir transportavimo poreikiųnustatymas yra taktinio planavimo pavyzdžiai.
Ir pagaliau strateginis (ilgalaikis) planavimas apima tikslų, politikos,strategijos nustatymą, apsprendžia bendrą logistinę struktūrą ir nustatoišteklius, reikalingus tiekimo ir skirstymo užduotims. Informacijos gavimogreitis retai yra kritinis ir su informacine sistema sąveikaujama nedažnai.Rankų darbas ir būtinos informacijos saugojimas kompiuteriuose patenkinašio lygio planavimą.
Informacinės sistemos etapai
Geras sistemos projektas stiprina valdymą. Pagrindiniai integruotossistemos etapai yra informacijos gavimas, skaičiavimo sistema su DB irrezultatas. Šie etapai atspindi pagrindines funkcijas, kurias atlieka IS –tai informacijos perdavimas, saugojimas ir pertvarkymas. IS planavimas taippat apima minėtus tris etapus.
Duomenys logistikos valdymo tikslams patenka iš daugelio šaltinių irdaugeliu formų.
1. 1. Pirmas duomenų valdymo etapas yra organizuoti juos ir saugoti DB.
2. 2. DB apima dokumentus ir įrašus, padarytus rankomis įmonėje, taip pat ir kompiuteryje esančias bylas.
3. 3. Duomenų suradimas remiasi duomenų iššaukimu iš DB iš esmės neapdorotoje ar menkai modifikuotoje formoje.
4. 4. Paskui eina duomenų apdorojimas.
5. 5. Duomenų analizė (dažnai remiasi daugybe matematinių ir statistinių modelių).
6. 6. Gautos apdirbtos informacijos sąveika su naudotoju (veiklos ir išlaidų statistika, inventoriaus būklės ir užsakymų vykdymo ataskaitos, išimtinės ataskaitos, pirkimų ar produkcijos užsakymų ataskaitos, transportavimo važtaraščiai, sąskaitos už krovinių pervežimą ir panašiai).
Duomenų rinkimas
Šaltiniai, iš kurių gali būti gaunami duomenys gali būti klasifikuojami įketurias pagrindines kategorijas:
1. 1. Pardavimų užsakymai – tai pirmaeilis logistinės informacijos šaltinis, kadangi jame yra pagrindiniai duomenys apie pirkėją ir pardavimų apimtis, o šie duomenys yra ypatingai reikalingi planavimui ir kontrolei.
2. 2. Vidiniai dokumentai – tai yra dažnai neišnaudotas puikių duomenų šaltinis, tačiau tokie dokumentai dažnai nėra kažkaip reikšmingai paruošti logistinių sprendimų priėmimui.
3. 3. Išoriniai šaltiniai – gali būti pasiekiama informacija iš valstybės įstaigų arba konkurentų pateikiama informacija tiesiog gera valia, marketinginiai ar kitokie tyrimai, žurnaluose pateikiamos ataskaitos ir kt.
4. 4. Darbuotojai – informacija gaunama iš darbuotojų nėra laikoma organizacijos dokumentuose ar kitur, o gaunama iš žmogaus galvos, organizacijos darbuotojai (vadovai, vidaus konsultantai, veiklos specialistai) yra arti duomenų šaltinių ir patys tampa gerais informacijos šaltiniais (pavyzdžiui apie ateinančių pardavimų lygio pranašavimus, konkurencijos veiksmus, įsigytų medžiagų tinkamumą ir pan.)
Labai svarbi yra informacijos saugojimo forma. Juk kuo informacija yraprieinamesnė, tuo brangesnis jos saugojimas ir suradimas. Rekomenduojamataikyti trijų lygių laikymo metodą:
1. 1. Informaciją kuri būna reikalinga kartą per metus, neekonomiška laikyti kompiuteryje, todėl ją geriau laikyti bylose kaip dokumentus.
2. 2. Retiems planavimo ir kontrolės darbams reikalinga informacija dažniausiai nėra jau apdorotoje formoje ir gali būti gaunama iš pirminių duomenų šaltinių.
3. 3. Dažniausiai reikalingam planavimui reikalinga informacija (reikalinga kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį) turi būti saugojama kompiuteryje su gerai organizuotu elektroniniu suradimu ir pateikimu.
IS operacijos
Duomenų apdorojimas yra pati svarbiausia IS funkcija. Duomenys paverčiami įinformaciją, naudingą logistiniams sprendimams priimti ir ataskaitoms, jąkoduojant, aritmetiškai manipuliuojant, rūšiuojant ir reziumuojant.
1. 1. Geografinis kodavimas – šio duomenų apdorojimo tikslas yra paversti pirkėjo duomenis, kurie dažniausiai yra gatvės adresas, į skaitmeninį kodą, kuris yra matematiškai lengvai manipuliuojamas, kai turi būti nustatomi atstumai tarp taškų.
2. 2. Prognozavimas – dažnai remiasi ankstesnėmis paklausos, atsargų poreikių ar išlaidų tendencijomis. Duomenys yra transformuojami į prognostines reikšmes kelių rūšių modeliais (progresijos analizė, regresinė analizė ir t.t.)
3. 3. Statistinė analizė – duomenys yra pertvarkomi tolimesnei analizei reikalingai duomenų patogesnei formai pasiekti.
Duomenų analizė – tai modeliai, kurie gaunant informaciją iš pradiniųšaltinių ir duomenų apdorojimo darbų, naudoja ją, vertinant alternatyviusveikimo būdus ir stengiantis rasti geriausią galimą sprendimą. Tokiaismodeliais gali būti ir savarankiškos programos, kurios gali būti sukuriamosorganizacijos darbuotojų ar išorinių konsultantų.
Duomenų suradimas – jis remiasi greitu susiekimu su DB ir duomenųpateikimu vartotojo vietoje.
Informacijos rezultatas
Informacija dažniausiai yra išreiškiama ir kaip informacinis pranešimas irkaip veiklos ataskaita.
Informacijos pasiekimo greitis – logistinių problemų prigimti diktuoja kaipgreitai IS turi pateikti informaciją ir atliktas susiekimas su DB. Pvz.Sandėlio vietos planavimas nereikalauja ypatingo greičio, o oro uosto vietųrezervavimas – reikalauja greičiausio susisiekimo su DB, kur panaudojamostiesioginio ryšio (on-line) ar tikro laiko (real-time) sistemos.
Informacijos rezultato forma – ji yra dviejų tipų:
1. 1. Informaciniai pranešimai – svarbiausi iš jų yra apibendrinantys pranešimai ie pranešimai apie būklę.
a) a) Apibendrinantys pranešimai – liečia informaciją, kurią gavęs logistikos specialistas gali imtis veiklos (paslaugų išlaidų ataskaitos, produktyvumo ataskaitos). Turi būti numatyta
galimybė gauti detalesnę informaciją pagal šią ataskaitą.b) b) Pranešimai apie būklę – skirti padėti logistinėms operacijoms vykti sklandžiai (pranešimai apie užsakymų gavimo datą, pakrovimo datą, t.t.)
c) c) Išimtiniai pranešimai – jie pateikiami tik tada, kai yra pastebėti nukrypimai nuo planuoto stovio (transporto išlaidos kai pardavimų procentas viršija planuotą santykį ir pan.) Tokie pranešimai atvaizduoja aukštą IS sumoderninimo lygį.
2. 2. Veiklos ataskaitos – tai LIS nusiųsti įsakymai tam, kad vykdytų tam tikrą veiklą (atsargų papildymo užsakymai, sunkvežimių, maršrutų tvarkaraščiai). IS nuolat vertina duomenis ryšium su valdymo taisyklėmis ir pateikia tokią informaciją, kuri jas patenkina. Tokios veiklos ataskaitos yra gana naudingos įprastinėms veiklos sprendimams, kurie yra dažnai priimami.