Prekybos logistika

PREKYBOS LOGISTIKA

 

Prekybos logistikos objektas, struktūra ir funkcionavimo bruožai

Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė

Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų
aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių
pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki
mažmeninės prekybos objektų klausimus.

Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninės
prekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistiką
tikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri per
įvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekes
mažmeninei prekybai.

Prekių judėjimo pagrindas – išorinis ir vidinis, tt.y. veikiantis patalpų
viduje, transportas.

Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:

➢ ¬         Prekių išsiuntimą ir gavimą;

➢ ¬         Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;

➢ ¬         Paketų sudarymą ir išskaidymą.

Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis
(žiūrėti 1 schemą).

[pic]

1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.

Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę,
arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apima
svarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikos
strateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius,
techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika –
atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistika
apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas ir
reguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio
atžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą ir
kokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą
optimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas:
kokybę, kiekį, vietą ir kainą.
Logistikos, kaip savarankiškos praktinės ir mokslinės ve

eiklos, atsiradimo
aplinkybės

Logistikos mokslo ir praktikos raidą galima atsekti nuo pat antikos laikų.
Žodis “logistika” – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia skaičiavimą,
sąskaitybą. Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto sąvoka.
Logistais vadinti komisijos nariai, tikrinę visuomeninių kasų išlaidas.
Mokslinėje teorijoje pabrėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejų
svarbių partnerių – siuntėjo ir gavėjo, gamintojo ir vartotojo grandis. Šių
skirtingų lyčių interesų jungimas, taip pat sėkmingas tarpusavio problemų
sprendimas – pagrindinis logistikos teorijos uždavinys.

Tačiau istorinio laiko tėkmėje logistikos sąvoka kito, buvo vartojama
įvairiose srityse (žiūrėti 1 lentelę).

1 lentelė. Istorinė logistikos plėtotė.
|Logistikos sąvokos vartojimas |
|Laikas |Karinės sritys |Ūkio ir visuomenės mokslo |
| | |sritys |
|Antika |Aprūpinimas, transportas ir |  |
| |dalinių apgyvendinimas | |
|Romos |Legionierių aprūpinimas maistu |  |
|imperija |ir priežiūra per logistiką | |
|Apie 900 m. |Kaizeris Leontas IV pirmą kartą |  |
| |pavartojo karo meno triadą: | |
| |strategija – taktika – logistika| |
|1830 m. |Generolas Dūamini išleido |  |
| |veikalą apie dalinių | |
| |apgyvendinimą ir jų aprūpinimą | |
|I ir II |Tolimų karo veiksmų vietovių |  |
|pasauliniai |(JAV – Europa) aprūpinimas | |
|karai | | |
|1960 m. |  |Pirmą kartą sąvoka |
| | |pavartota JAV |
|1970 m. |  |Pirmą kartą sąvoka |
| | |pavartota Europoje |
|1977 m. |  |Elektronikoje ir |
| | |informatikoje |
|1987 m. |  |Tarpįmoninė logistika |
|1992 m. |  |Europos Sąjungos bendroje |
| | |rinkoje |
|2000 m. |  |Aukščiausias logistikos |
| | |išvystymas ? |

Matome, kad logistika ilga laiką buvo vartojama karinėje srityje ir tik nuo
1960 m. Perėjo į ūkinius procesus, prekyboje įsigalėjo 80 dešimtmetyje.
Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, jos naudojimu
valdant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus.

Lietuvoje prekybos lo

ogistikos pradžia sietina su 1992 m. Kai VU EF buvo
įvestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Prekybos logistikai
artimiausia yra prekybos technologijos sąvoka, nes siejama su prekių
judėjimo organizavimu.

Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai

Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arba
sritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios:
transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).

[pic]

2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.

Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su
prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių,
geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu
biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į
transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso
vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto
logistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.

Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp
gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės
srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines
įmones.

Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos
dalį. Ji apimą parduotuvių aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą,
asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme tai
viso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesų
automatizavimas ir valdymas.

Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti,
įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti,
apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikos
bruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo
jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).

Prekybos lo

ogistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos
sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze
(žiūrėti 3 schemą).

[pic]

3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikos
sritimis.
Logistikos uždaviniai ir funkcijos

Meną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijos
karalius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas ir
panašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenės
aprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvo
karinių dalykų sritis.

Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą,
infrastruktūros statybą ir t.t. Vakarų šalyse logistika siejama su
materialiuoju srautu.

Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos su
prekių judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiek
tiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos ir
pasiūlos subalansavimu.

Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:

1. Valdymo aspektu:

➢ ¬       Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos

lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.

2. Ekonominiu aspektu:

➢ ¬       Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma

susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku

nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri

parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo

didesnį pelną.

3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:

➢ ¬       Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir

veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo,

t.y. Kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine

išraiška.

Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.

Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yra
efektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dė

ėl to ji yra kaip šaka. Jos
atskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:

➢ ¬       Pirkimo logistika,

➢ ¬       Pardavimo logistika,

➢ ¬       Skirstomoji logistika,

➢ ¬       Transportavimo logistika (sudėtinė).

Visos šios dalys yra susietos su IT.

Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuo
tiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).

[pic]

Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:

➢ ¬       Sandėliavimo;

➢ ¬       Transportavimo.

Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojo
rinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis,
pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždavinius
lokaliniame lygyje, t.y. atskiroje įmonėje.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotą
efektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinės
užduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:

➢ ¬       Operatyvinę;

➢ ¬       Koordinacinę.

Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.

Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymo
vykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.

[pic]

Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinė
logistika.

Logistikos vystymosi raida ir ją lemiantys atskiri faktoriai

Logistikos vystymosi raidoje galima išskirti 6 etapus:

1. 1.      1900 – 1940 m. – žemės ūkio produkcijos rinka. Logistikos esmę

sudarė žemės ūkio prekių judėjimas iš individualių ūkių į vartojimo

vietą. Logistiką įtakojo transporto priemonių vystymas.

2. 2.      1940 – 1960 m. – II pasaulinis karas. Įtaką logistikai turėjo

karo sektorius, karinis mokslas. Aprūpinimas karinėmis priemonėmis ir

jų paskirstymas integravosi į verslo logistikos funkcijas iki 6-jo

dešimtmečio ir buvo kuriama prekių aprūpinimo sistema. Šiuo

laikotarpiu ištobulėjo transporto priemonės, technologijos ir

didžiausias dėmesys buvo skiriamas išorinei logistikai.

3. 3.      1960 – 1970 m. – Integruota verslo logistika. Buvo kreipiamas

dėmesys į įmonės kaip sistemos valdymą, sprendžiamos pagrindinių

funkcijų tikslų formulavimo problemos. Buvo kuriami kolūkiai, t.y.

pasikeitė požiūris į įmonės valdymą. Logistiką įtakojo pramonės

vystymosi ir augimo tempai, pramoninė ekonomika, naujų sričių

atsiradimas tokių kaip pvz. kibernetika.

4. 4.      1970 – 1985 m. – Vartotojų poreikių tenkinimo etapas. Gamyba

intensyvėjo, vartotojų aptarnavimas tapo paskirstymo logistikos

dalimi. Klientų aptarnavimas tapo svarbia sudėtine paskirstymo

logistikos dalimi. Šiame logistikos vystymosi etape buvo išsivystyta

atsargų kaupimo kaštų ir kitos koncepcijos. Šiame etape didžiausią

įtaką turėjo vadybos mokslas, tuo momentu atsirado marketingo

koncepcijos susijusios su vartotojų poreikių tenkinimu.

5. 5.      1985 – 2000 m. – Šis laikotarpis pasižymi išskirtiniu

logistikos vaidmeniu atskirų įmonių veikloje. Logistika tampa

konkurencijos įrankiu. Šis etapas apibrėžiamas bendrąja verslo

strategija, logistika tampa neatsiejama įmonės strategijos formavimo

dalimi. Logistikoje išryškėja globalizacijos, integruoto valdymo

efektyvumo, IT panaudojimo tendencijos. Taip pat logistika siejama su

technologijomis.

6. 6.      >2000 m. – Įmonės, vartotojo elgsenos etapas, logistikos

plėtra. Šis laikotarpis susietas su logistikos teorijos formavimosi,

teoriniais ir praktiniais sprendimais. Logistika suvokiama kaip

nematerialios veiklos formavimo procesas jį sujungiant su klientų

aptarnavimo politika. Ateities prognozės numato tiek logistikos tiek

marketingo atskirų vadybinių lygmenų sprendimo procesą.

Apibendrinant visus etapus: Logistika kaip mokslas yra vystymosi stadijoje
ir grindžiama sociologijos, ekonomikos, vadybos, technikos, transporto,
inžinerijos ir karo mokslo nuostatomis.

Logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai

Taupant laikui ir lėšoms nustatomi 2 logistikos vystymąsi lemiantys
faktoriai:

1. 1.      Paskirstymo sistemos kokybės faktorius;

2. 2.      Lanksčių galimybių logistikos grandinėje faktorius.

Reikšmingas žingsnis logistikoje yra perėjimas nuo pardavėjų į pirkėjų
rinką (strategija ir politika). Ankstesnė politika keičiama programomis,
orientuotomis į paklausos struktūrą rinkoje ir yra instrumentu rinkoje
įmonės konkurencinėje kovoje. Paskirstymo kokybės problema yra suvedama į
logistikos proceso optimizavimą, kuomet prasidėjo orientavimasis iš stambių
į smulkias partijas.

Veiksniai, padedantys logistikai vystytis:

1. Sisteminės ir kompromisinių taikymų teorijų panaudojimas sprendžiant

logistikos vystymąsi, taisyklių ir normų modifikavimas, judant

tarptautiniais maršrutais. Standartizuojant kelius, pakrovimo ir

iškrovimo priemones, sudarant pasaulinius kontraktus.

2. Greitintinas komunikacijos sistemų diegimas logistikos praktinėje

veikloje.

Sisteminė teorija: logistikos koncepcija susieta su srautų judėjimu, kuris
turi tarpusavyje dedamųjų tiek viduje tiek išorėje, todėl logistikos
teorija apima dedamųjų analizę.

Kompromisiniai taikymai: logistikoje yra taikomi mažinant išlaidas ir
didinant pelną tiek atskirose grandinėse, tiek ir visame paskirstymo
procese.

Bendrųjų kaštų teorija

Logistikos koncepcijos vystymasis yra paremtas kompleksiniu visos įmonės
traktavimu. Logistikoje funkcijos sudaro visoje įmonėje vieną posistemę ir
nuo jos veiklos rezultatų priklauso visos įmonės rezultatai. Logistikos
valdymas yra siejamas su įmonės tikslais – maksimaliu veiklos produktyvumu.
Priėjimas prie šio efektyvumo – logistikos išlaidų minimizavimas. Kaip
suderinti atskirų padalinių interesus ir pasiekti bendro rezultato yra
analizuojama paveiksle.

 

[pic]

Pristatymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Siekiant minimizuoti
pristatymo laiką, yra tikslingiausia gabenimus vykdyti per tarpinius
sandelius, kuriuose yra galimybes laikyti nedideles prekių partijas. Esant
tarpiniams sandėliams, trumpėja bendras pristatymo laikas. Tranzitinė
prekių pristatymo forma yra mažiau efektyvi, bet ją patartina naudoti
lėtiems pristatymams.

Nuo 1980 m. Logistika išeina iš ekonomikos aplinkos į socialinę-ekonominę
ir politinę aplinką, kur išlieka maksimali nauda ir minimalūs kaštai. Šis
laikotarpio apibūdinimas yra panašus į bendrąją atsakingumo koncepciją.

Logistikos sistemai yra taikomas principas: “logistikos produktas –
rinkai“. Pati misija planuojama kaip: minimalūs kaštai, trumpiausiu laiku,
kintamoms partijoms, optimaliais intervalais. Misija apibrėžiama įmonės
tikslais pažymint funkcijas ir šių tikslų pasiekimas siejamas su
alternatyviu variantu, kuris esamoje logistikos grandinėje yra optimalus.
Taigi optimalus variantas – tai tas, kuris leidžia įmonei pasirinkti
galimybę kuri leidžia minimaliomis išlaidomis atlikti logistinį užsakymą.

Analizuojant logistikos sistemą, kaštų centrų požiūris yra siejamas su
kaštų sudarymu atskirai logistikos funkcijai ir jis turi atitikti įmonės
vadybinius bendrus interesus. Vadybinis poreikis susideda iš tarpusavio
sąryšio tarp bendrųjų kaštų ir bendrojo įmonės veiklos lygio, taip pat
vadybiniai poreikiai susieti su funkciniais kaštais, skirtais atskiroms
veiklos sritims, nustatant kiekvienos iš jų bendrą rezultatą įmonei. O tai
yra prielaida įmonei siekti konkurencingumo. Taigi bendrų kaštų analizė –
yra vienas iš svarbiausių aspektų jos veikloje.

Nagrinėjant kaštus, jie yra išskaidomi į:

• •         pardavimo;

• •         sandėliavimo;

• •         transportavimo;

• •         marketingo.

Todėl nuo 1960 m. pardėta taikyti bendrųjų kaštų teoriją.

 

[pic]

Šiandien logistikoje aktuali ekonominių kompromisų teorija, kuri leidžia
spręsti iškilusias versle problemas.

Kompromisai – vertinimas pagal išlaidų ir pajamų subalansavimo metodus.

Kompiuterinės sistemos apima strateginius, organizacinius ir kitus įmonės
tikslus. Praktinėje veikloje sudaro galimybę:

1. 1.      Gera informacinė sistema;

2. 2.      Firmų struktūriniuose padaliniuose atliekama logistinė

analizė kiekvienam firmos padaliniui.

3. 3.      Pelno (nuostolio) dalies išskyrimas padaliniams.

4. 4.      Logistinio konkurencingumo laipsnis.

Pagrindiniai reikalavimai logistikos procesui:

1. Logistikos ryšių įtraukimas į firmos strategiją.

2. Materialiųjų logistikos srautų judėjimo organizavimo tobulinimo.

3. Reikalingos informacijos gavimas, apdorojimas.

4. Logistikos personalo valdymas.

5. Optimalių aptarnavimo lygių logistikos funkcijos.

Vienarūšiams srautams yra naudojami terminalai.

Organizacijos tobulinimas. Užsakymo valdymo optimizavimas leidžia sumažinti
sąnaudas ir sutrumpinti pristatymo terminus. Organizacijos tobulinimo
rezultatai – kuo trumpiausi ryšiai tarp užsakovo ir kliento, t.y. ryšių
tobulinimas.

 

Pirkimų logistika

Funkcijos ir uždaviniai

Pagrindinė funkcija – aprūpinti gamybos ir prekybos medžiagomis ir
prekyboje sudarant galimybę efektyviai veikti logistinei grandinei. Dėl to
uždaviniai yra šie:

1. Terminų (pirkimo) nustatymas ir prisilaikymas.

2. Tikslus poreikių ir pristatymų nustatymas.

3. Pristatomų prekių kokybės reikalavimų išlaikymas.

Pirkimų veikloje dirbant su tiekėjais būtina prisilaikyti šių principų:

1. Kreiptis į tiekėjus kaip į firmos klientus;

2. Demonstruoti bendrą reikalų vedimą;

3. Pilnai supažindinti tiekėjus su savo uždaviniais;

4. Žinoti tiekėjų problemines situacijas ir padėti tiekėjams iškelti

problemų sprendimus;

5. Pastoviai laikytis prisiimtų įsipareigojimų;

6. Atsižvelgti į tiekėjų interesus;

7. Palaikyti stabilius ilgalaikius kontaktus su tiekėjais.

Visi išvardinti faktoriai yra išoriniai, kurie veikia logistikos grandinę.
Taip pat reikia atsižvelgti į vidinius kompromisus (kurie sąlygoja firmos
vidinių padalinių veiklą).

Gausybė perkamų prekių logistikos grandinėje padaro logistikos funkcijas
sudėtingesnėmis, todėl yra būtinas informacijos apie rinkas kaupimas. Ši
informacija gaunama atliekant pastovias rinkos informacijos tyrimus, tikslu
sužinoti rinkos talpą. Todėl rinkos tyrimo algoritmas yra pateikiamas
informacijos aprūpinimo sistemai, kurią sudaro:

➢ ¬         Problemos suformulavimas;

➢ ¬         Informacijos poreikių analizė;

➢ ¬         Informacijos šaltinių paieška;

➢ ¬         Informacijos gavimas;

➢ ¬         Informacijos apdorojimas;

➢ ¬         Informacijos išsaugojimas.

Šis tyrimas reikalingas nustatyti rinkos tipą. O rinkos būna šių tipų:

➢ ¬         Tiesioginės (kur sandėriai sudaromi be tarpininkų);

➢ ¬         Tarpinės (tarpiniai tiekėjai);

➢ ¬         Pilnai ar dalinai keičiančios produktus;

➢ ¬         Naujos rinkos;

➢ ¬         Kitos rinkos.

Informacija surinkta tiriant rinką duoda atsakymus į šiuos klausimus:

➢ ¬         Rinkos struktūra;

➢ ¬         Rinkos organizavimas;

➢ ¬         Kaip bus vystoma rinkos struktūra.

Analitiniu instrumentu yra potencialių vartotojų užsakymai. Pirkimo
politikos svarbiu elementu išlieka įsigyjamų prekių kainos analizė. Į ją
įeina begalybė papildomų veiksnių.

Analizės rūšys:

1. Analizė nuo produkto iki jo paskutinio vartotojo.

2. Analizė parengta bendra kaina.

3. Analizė pagal teikiamą naudingumą įvertinant pagal tam tikrus

kriterijus.

4. Analizė įvertinant augimo tendencijas.

5. Analizė pagal laikotarpius.

6. Analizė pagal gamybos taškus.

7. Analizė pagal slystančius kaštus, kurie naudojami ilgalaikiuose

sutartyse.

8. Analizė pagal atskirus duomenis.

Kaip matyti iš funkcijų firmai yra labai svarbus teisingas tiekėjų
pasirinkimas. Jam yra galimi du metodai:

1. Galimų firmų analizė siūloma firmos agentu atsakingu už tai, pasižymi

žema kaina.

2. Kolegialus variantų apsprendimas tiekėjų poreikių atžvilgiu (daugelis

dedamųjų, galimybių analizė).

3. Perkama nesant ištirtai rinkai, o naudojant tarpininko paslaugas.

Šiandien pasirenkant tiekėjus yra svarbūs produkcijos kokybės klausimai,
todėl kiekvienoje firmoje sukurtos struktūros siekiančios kokybiškų prekių
ir paslaugų.

Atliekant pirkimų ciklą, užsakymų atlikimas yra susietas su galimomis
klaidomis pildant dokumentacija. Klaidos yra neišvengiamos taip pat ir
tiriant kompiuteriais susietus sandėlius su savo administracinėmis
funkcijomis.

Sandėlių įjungimas į logistikos grandinę sudaro papildomas išlaidas, todėl
optimizuojant procesą stengiamasi juos apeiti, o tam yra būtini
tarpininkai, tada būna mažiau grandžių ir galima sumažinti sandėliuojamų
prekių atsargas. Sandėlių funkcijos: prekių atrinkimas ir pristatymas,
perdavimas tiekėjams, o paskirstymas – didmenininkui, kuris ir atlieka šias
funkcijas.

Vidutiniams logistiniams paskirstymams išskiriamos 24 valandos. Šiai
sąlygai realizuoti yra prekybiniai centrai su plačiu asortimentu
sandėliais. Viso proceso sėkmę lemia sutarčių sudarymo procesas, kuris gali
būti sėkmingai kompiuterizuojamas.

Rinkos sąlygomis logistikoje problema yra tiekime: prekių poreikis rinkoje
pastoviai kinta ir iki pristatymo pabaigos tų gaminių poreikis gali
pasikeisti.

Elektroninis-komunikacinis metodas – sudaro galimybę išlyginti sistemoje
klaidas ir netikslumus.

Pirkimų politika logistikoje numato pastovius ryšius tarp prekių gavimo,
pardavimo, ir jų poreikio. Tam tikslui konkreti įmonė sudaro pardavimų
realizacijos prognozes jei ji netenkina pardavimo užsakymų. Ši prognozė
įmonėje turi įtakos prekių, atsargų, pristatymų procesų valdymui.
Suformavus apimtis firma pasirenka veiksnius lemiančius pristatymo
optimizavimus:

➢ ¬         Pristatymą pagal žemiausią kainą;

➢ ¬         Pristatymą mažiausia trukme;

➢ ¬         Pristatymą operatyvinėmis susitarimais.

Pagal galiojančią tvarką, už kokybės kontrolę atsako pristatančios firmos.
Kadangi pirkėjai renkasi daugybę pristatymo būdų, šaltinių, todėl
pagrindiniu sutarčių objektu yra prekių kaina. Taip aptariamas trumpiausia
pristatymo trukmė, ar pristatymas vykdomas su firmos ar su tiekėjo
transportu. Kada yra kokybės klausimas, pirkėjai skiria padidintą dėmesį,
todėl išlieka operatyvaus susitarimo galimybė pagal kokybės savybę.
Stengiamasi atsiriboti nuo tiekėjo–monopolisto.

Esant tiek daug veiksnių, vienas iš svarbiausių pirkimų organizavime yra
pirkimų planavimas.

Pirkimų planavimas

Pirkimų logistika yra pirma posistemė visoje logistinėje grandinėje.
Reikia turėti pirkimo planą su uždaviniais:

1. 1.      Poreikio analizė ir prekių kiekio apimtis.

2. 2.      Pirkimo būdo pasirinkimas.

3. 3.      Kainų suderinimas sutarties sudarymo metu.

4. 4.      Kiekio, kokybės ir pristatymo terminų kokybės tikrinimo būdo

pasirinkimas.

Poreikių analize paremtai paklausai svyruojant reikia remtis prognoze.

Pirkimo būdai yra šie:

➢ ¬         Didmeniniai pirkimai;

➢ ¬         Reguliarūs pirkimai smulkiomis partijomis;

➢ ¬         Įvairių būdų kombinacija.

Didmeniniai pirkimai – vienos partijos didelių siuntų pirkimai. Jie leidžia
supaprastinti dokumentų forminimą, garantuoja pristatymą, užtikriną kitų
sąlygų vykdymą.

Reguliarūs pirkimai smulkiomis partijomis – jie vykdomi tam tikrais tarpais
mažomis siuntomis. Privalumai: pagreitinamas apyvartinis kapitalas,
sandėlių patalpų ekonomija, mažėja dokumentacijos kiekis sandėliuose.
Trūkumai: galimybė gauti perteklinius kiekius, būtinumas visos partijos
apmokėjimas. Tokių pirkimų tipai:

➢ ¬         Kasdieniniai;

➢ ¬         Tam tikrais laiko tarpais;

➢ ¬         Pagal kotiruojamus žiniaraščius (jei prekės yra pigios ir

greitai suvartojamos, jos gali būti sudaromos kasdien)

Tokiuose žiniaraščiuose paprastai būna pilnas prekių išvardinimas, kiekis,

jų kiekis sandelyje.

Pagal pirkimo būtinumą:

1. 1.      Kiekis nenustatomas, bet priimamas apytiksliai.

2. 2.      Tiekėjai prieš uždavinio vykdymą susitinka su pirkėju.

3. 3.      Apmokestinimo tipas priklauso nuo pristatomų prekių kiekio;

4. 4.      Pasibaigus sutarčiai nereikia mokėti už dar nepristatytas

prekes.

Privalumas yra tas, kad nėra tvirtų įsipareigojimų dėl kiekio, greitinamas
apyvartinis kapitalas, minimalūs dokumentavimo darbai.

Vienas iš išskirtinių pirkimo metodų: prekių pirkimas su greitu pristatymu
– t.y. retai perkamų prekių asortimentui. Prekės užsakomos tik kai jos yra
reikalingos. Šio metodo trūkumai: didėja išlaidos dėl dokumentavimo, nes
mažėja partijos.

Tiekėjų pasirinkimas pirkimų logistikoje

Efektyvus tiekėjų parinkimas yra, kuomet naudojami:

1. 1.      Tenderiai;

2. 2.      Susirašinėjimas laiškais.

Tenderiai – atliekama potencialių tiekėjų paieška ilgalaikių sutarčių
sudarymo atveju. Todėl tenderiai nepasirašo ilgalaikės sutarties kol
nesužino visų sąlygų.

Etapai:

➢ ¬         Reklama;

➢ ¬         Renkami dokumentai;

➢ ¬         Skelbimas,

➢ ¬         Priimami siūlymai;

➢ ¬         Vertinami siūlymai;

➢ ¬         Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas;

➢ ¬         Sutarties siūlymas.

➢ ¬         Tiekėjų parinkimas ilgalaikiai sutarčiai.

Susirašinėjimas laiškais – tai atliekama dviem būdais:

1. 1.      Kai iniciatyva išplaukia iš prekių pardavėjo ir jis siūlo prekes

palankiomis sąlygomis. Pardavimo laiško forma ir turinys laisva, o būtini

rekvizitai yra šie:

➢ ¬        Prekės pavadinimas;

➢ ¬        Kiekis;

➢ ¬        Kokybė;

➢ ¬        Kaina;

➢ ¬        Pristatymo terminai;

➢ ¬        Atsiskaitymo forma;

➢ ¬        Priėmimo ir atleidimo tvarka;

➢ ¬        Pakuotė ir t.t.

Tuo tikslu yra sudaromi tvirti arba laisvi ofertai. Tvirti – kai negalima
keisti sąlygų. Jei tiekėjas sutinka su sąlygomis, jis atsako. Paprastai
tokie laiškai yra siunčiamu daugeliui teikėjų.

Pirkimų teisinis pagrindas yra sutartis. Pagrindiniai sutarties elementai:

➢ ¬         Siūlymas ir jo priėmimas.

➢ ¬         Finansinės sąlygos.

Tiesą sudaryti sutartį turi teisę tik atitinkami pareigūnai ar firmos
įgaliotiniai. Sutartis veikia tik tada jei ji neprieštarauja įstatymams ir
poįstatyminiams aktams. Sutarties sąlygos yra išvardinamos raštu jei tik
sutartis ne žodinė. Jei nesilaikoma sutarties sąlygų yra numatomos tam
tikros baudos.

 

Paskirstymo logistika ir marketingas

Paskirstymo logistikos funkcijos ir uždaviniai

Paskirstymo logistikos funkcijoms priklauso:

1. 1.       Pirkėjų paklausos nustatymas ir jos patenkinimas.

2. 2.       Kaupimas, rūšiavimas ir atsargų talpinimas.

3. 3.       Ūkinių ryšių nustatymas tiekiant prekes ir paslaugas.

4. 4.       Racionalios formos pasirinkimas judant prekėms ir prekybinių

ryšių plėtime.

Paskirstymas būna:

1. 1.       Komercinis;

2. 2.       Kanalinis;

3. 3.       Fizinis.

Komerciniame paskirstyme skiriame:

➢ ¬       Tiekimo planavimo funkcijas;

➢ ¬       Analizės ir kontrolės funkcijas;

➢ ¬       Reguliavimo funkcijas.

Kanalinis paskirstymas yra apibūdinamas Kotlerio: firmų ar atskirų asmenų,
kurie prisiima konkrečių prekių ar paslaugų nuosavybės teises nuo gamintojo
iki vartotojo skirstymas.

Fizinis paskirstymas tradicinė apimanti daugelį logistikos dedamųjų kaip
prekių saugojimo, gabenimo, sandėliavimo, perdirbimo ir ruošimo veikla.

Ekvivalentinis šiam paskirstymui yra marketinginis prekių judėjimas,
apimantis veiklą nuo planavimo iki judėjimo tenkinant vartotojo poreikius.

Paskirstymo logistikos uždaviniai:

1. 1.       Maksimalaus pelno siekimas ir kuo geresnis paklausos

patenkinimas.

2. 2.       Efektyvus gamybinio potencialo panaudojimas (tenkinant

užsakymus).

3. 3.       Racionali veikla rinkoje prisitaikant prie jos kintamosios

konjunktūros.

Paskirstymo logistika yra visos logistikos sistemos dedamoji apimanti
efektyvų paskirstymų organizavimą. Paskirstymo logistika susiformavo 6
dešimtmetyje, pradėjus tobulinti ekspedicinių sistemų darbą. Paskirstymo ir
įvairialypiškumo specifika pasireiškia tuo, kad jame susikaupia eilės
užsakovų interesų ir jų tenkinimas yra vienas iš logistikos centrinių
uždavinių.

Iš vienos pusės logistika aiškinanti poreikius – marketingo dalis, iš kitos
logistika ieško būdų ir metodų kaip tai taikyti. Todėl marketingas – antras
iš kelių tobulinant logistikos veiklą.

Rinkos tinkamumas prekybos logistikos kelia vieną iš uždavinių –
prisitaikymą prie rinkos sąlygų, rinkos reikalavimų, tyrimų ir analizės,
ruošia ilgalaikes prognozes.

Marketingas – įsiliejimas į logistiką ir logistika gali būti veikiama dviem
aspektais:

1. 1.      Analizė nustatant ryšių tarp išlaidų marketinge ir veiklos

rezultatų su planinėmis išlaidomis, kurios laukiamos nuo realizacijos

sumų.

2. 2.      Analizės rezultato firmos veikloje yra lemiamas integracinėmis

priemonėmis, kurios gali būti vykdomos horizontalia ar veiklos

spartinimo kryptimi. Horizontali integracija naudojama logistikoje, kad

priimtų kuo didesnį rinkos dalį ir tai išeina apjungiant keletą panašių

veiklų prisiėmusių firmos dedamųjų.

Kadangi prekybos logistikos tikslai susieti su bendru paskirstymų tikslu
(pristato prekes į tam tikrą vietą reikalingu laiku) todėl susidaro
skirtumas nuo marketinginės strategijos (paklausos išaiškinimas ir
stimuliavimas), o logistika tenkina marketingu susiformulavusią paklausą
minimaliais kaštais.

Logistika ir marketingas turi bendrą objektą.

Paskirstymo kanalas – tai organizaciją ar atskiri asmenys, kurie prisiima
konkretų prekių ar/ir paslaugų nuosavybės teisę ir ją perduoda kitiems,
kurie prisiima nuosavybę kelyje nuo gamintojo iki vartotojo.

Gamintojo nauda nuo kanalo:

1. 1.      Taupo finansines lėšas skirstant produkciją.

2. 2.      Sutaupytas lėšas skiria gamybos plėtrai.

3. 3.      Pardavimui naudojami pažangūs metodai.

4. 4.      Efektyvesnis yra prekės pateikimas į tikslines rinkas,

paskirstymo darbų apimčių sumažėjimas.

Nuo prekybos kanalų pasirinkimo priklauso prekės pateikimo laikas ir
greitis.

Asmenys pasirenkantys kanalus atlieka šias funkcijas:

1. 1.      Renka informaciją reikalingą paskirstymų planavimui.

2. 2.      Stimuliuoja paklausą pagal tą informaciją.

3. 3.      Nustato kontaktus su potencialais pirkėjais.

4. 4.      Pristato prekes pagal vartotojų poreikius.

5. 5.      Vykdo derybas ir pokalbius su potencialiais pirkėjais.

6. 6.      Organizuoja prekių judėjimą.

7. 7.      Finansuoja judėjimą paskirstymo kanalais.

8. 8.      Prisiima riziką ar pristatymas bus sėkmingas ar ne.

Logistikos paskirstymo kanalai vertinami lygiais. Kanalo lygis –
tarpininkas, kuris atlieka prekės priartėjimo ar įsigijimo galutiniam
vartotojui datas. Kanalo tąsa – tai eilė lygių tarp gamintojo ir
vartotojo kurie yra prekybos kanalo dalyviai.

Yra trijų lygių paskirstymo kanalai, tačiau pirmas lygis nulinis.

0. 0.      Gamintojas – vartotojas, kur nėra tarpininkų (tiesioginė

pristatymo forma).

1. 1.      Gamintojas – mažmeninis tarpininkas – vartotojas (kasdieninės

paklausos prekės).

2. 2.      Gamintojas – didmenininkas – mažmeninis tarpininkas –

vartotojas.

3. 3.      Gamintojas – didmenininkas – urmininkas (smulkus didmenininkas)

– mažmeninis tarpininkas – vartotojas.

Kiekvienas paskirstymo dalyvis yra įmonė siekianti maksimalaus pelno.
Sistemoje gali būti dalyviai su nuostolinga veikla, tačiau kontroliuojami
kitų dalyvių. Ši sistema vadinama horizontalia paskirstymo sistema.

Vertikali paskirstymo sistema susideda iš gamintojo, vieno ar kelių
tarpininkų veikiančių kaip viena sistema

[pic]

Pasirenkant prekybos kanalų variantus tenka apsistoti ties tarpininkų
tipais. Tarpininkų klasifikacija išeina iš šių požymių:

1. Kieno vardu veikia tarpininkai.

2. Kieno sąskaita pravedamos operacijos.

Todėl tenka išskirti keturis tarpininkų tipus:

[pic]

Tarpininkų tipai yra šie:

1. 1.     Dileris – veikia savo vardu ir savo sąskaita.

2. 2.      Distributorius – veikia svetimu vardu ir savo sąskaita.

3. 3.      Komisionierius – veikia savo vardu ir svetima sąskaita.

4. 4.      Agentas ar brokeris – veikia svetimu vardu ir svetima sąskaita.

Dileriai tampa prekių savininku pilnai apmokėję sąskaitą. Jų yra du tipai:

1. 1.      Ekskliuziviniai – tai vieninteliai gamintojų pristatytojai

regione turintys teisę realizuoti prekes.

2. 2.      Dileriai frančizės sąlygomis – autorizuoti dileriai.

Distributoriai (didmeniniai ir mažmeniniai tarpininkai) – veikia gamintojo
vardu ir savo sąskaita, yra prekių savininkai, pardavimus vykdo pagal
sutartį, gali teikti pirkimo paslaugas sutarties ribose. Distribiutoriai
užima vietą tarp gamintojo ir dilerio.

Paskirstymo organizavimas paskirstymo logistikos kanale:

[pic]

Tai yra kanalų organizavimo per tarpininkus pavyzdys.

Komisionieriai nėra prekių ar produkcijos savininkai. Jie sudaro sutartį, o
riziką ir nuostolius perima gamintojai.

Agentai – tai tarpininkai–pagalbininkai. Jie yra juridiniai asmenys ir
sudaro sandėrius principialo (kitu asmeniu) sąskaita ir vardu. Agentai
būna:

➢ ¬         Universalūs – kai atlieka įvairias funkcijas firmos vardu.

➢ ¬         Generaliniai – kai sudaro sandėrius pagal įgaliojimą.

Brokeriai – tai tarpininkai sandėrio užbaigimui suvedus kontrahentui. Jis
nedalyvauja sutartyse kaip atstovai ir veikia tik kaip užduoties atlikėjai.

Paskirstymo grandinėje reikia dar nustatyti tarpininkų kiekį ir jis
pasirenkamas tokiais būdais:

1. 1.      Intensyvus – pasirinkti kiek galima daugiau įmonių.

2. 2.      Ekskliuzivinis – naudojamas ribotas tarpininkų skaičius

prekiaujant tam tikroje teritorijoje.

3. 3.      Selektyvus – kažkas tarp intensyvaus ir ekskliuzivinio būdų:

leidžia gamintojui užsigriebti rinką ir ją griežtai kontroliuoti.

[pic]

Paskirstymo kanalų struktūra, jų mastas ir stabilumas priklauso nuo etapų
skaičiaus, todėl norint pasiekti ekonomiją, reikia nustatyti optimalų
kanalų skaičių.

Viena iš ekonominių veiklų krypčių – sandėrių skaičiaus mažinimas, prekybos
kanalų stabilumas su sąlyga, kad atsižvelgiama į gamintojo ir pirkėjo
patenkinamumą. Paskirstymo kanalų sėkmės strategija yra paremta vykdoma
statistine kontrole, kurios tikslas – valdyti visus nukrypimus nuo
paskirstymo ir labiausiai imtis koregavimo priemonių.

 

Sandėliai logistikos sistemoje

Sandėlių funkcionavimas logistikos paskirstymo sistemoje

Logistikos srautų efektyvumas priklauso ne nuo transportavimo intensyvumo
bet nuo sandėlių ūkio. Nes sandėliai sudaro posistemę, kuri padeda:

1) 1)     Išsaugoti produkcijos kokybę;

2) 2)     Efektyviau panaudoti ir organizuoti transportą;

3) 3)     Sumažinti transportavimo išlaidas ir prastovas.

Sandėlių būtinybė kyla iš produkcijos pagaminimo ir transportavimo
netolydumo. Sandėliavimo etapas – kaip išorėje atliekamų iškrovimo ir
pakrovimo darbų visuma bei viduje atliekamų rūšiavimo, įpakavimo,
komplektavimo ir t.t. darbų visuma. Todėl nagrinėsim sandėliavimą kaip
kompleksą procesų. Sandėliavimo vieta – dinaminė, besikeičianti arba
startinė – krovinių ir saugojimo.

Sandėliavimo sistema būna skirtinga:

➢ ¬         Saugojamų prekių asortimentu;

➢ ¬         Kaštais;

➢ ¬         Tipu;

➢ ¬         Informacijos perdavimo sprendimais.

Visi skirtumai priklausomi nuo krovinių valdymo strateginių sprendimų. Jų
esmę sudaro:

➢ ¬         Užsakymų veiksnių skirtumai;

➢ ¬         Laiko veiksnių skirtumai;

➢ ¬         Kiekio veiksnių skirtumai.

Be to sandėliuojant prekes yra atsižvelgiama i šiuos klausimus:

➢ ¬         Minimalus atsargų lygis tenkinant paklausą?

➢ ¬         Ar produkcija kraunama iš įmonės ar tarpinių sandėlių?

➢ ¬         Kokie pasirenkami atsargų lygiai optimaliam aprūpinimui?

➢ ¬         Kaip kinta sandėliavimo kaštai priklausomai nuo atsargų

kiekio?

Kroviniai gali vykti keliais paskirstymo kanalais pasirenkant sandėliavimo
sistemą:

➢ ¬         jas koncentruojant vienoje vietoje;

➢ ¬         naudojant daug sandėlių skirtingose vietose.

Pavyzdys: išsišakojusi sistema su vienu pagrindiniu ir keletu šalutinių
sandėlių (žiūrėti schemą).

[pic]

Daugelis sistemų yra šio požiūrio, bet ši sistema yra valdoma daugelio
kompanijų o ne vienos.

Norint išanalizuoti t.t. lygio sandėlius, reikia nustatyti sandėlių
vartotojus ir atsargų pildymo šaltinius. Gali būti patenkinama ir antro
tipo sistema (žiūrėti schemą).

[pic]

JAV specialistai sandėliavimo sistemoje kelių lygių buvimą sieja su
draustinėmis atsargomis:

1. 1.      Nepriklausoma sistema (pagrindinis sandėlis – centre, o

draustinės atsargos – filialuose).

2. 2.      Jungtinė sistema.

(žiūrėti schemą)

 

[pic]

Centrinio sandėlio pagrindinė funkcija –atskirais ciklais aprūpinti
filialinius sandėlius atsargomis.

Sandėliavimo kaštai

Visoje materialinių srautų grandinėje sandėliavimo kaštus galima
suskirstyti į tokias grupes:

1. 1.      pristatymo kaštai;

2. 2.      atsargų saugojimo kaštai;

3. 3.      užsakymo vykdymo kaštai;

4. 4.      deficito kaštai, atsirandantys kai tenka pildyti atsargas;

5. 5.      duomenų rinkimo, apdorojimo, sandėlių sistemos administravimo

kaštai.

Pristatymo kaštai – atlyginami tiekėjui ir įtraukiami į produkcijos kainą.

Sandėliuojant susidaro tokie kaštai:

➢ ¬         užsakymo priėmimo;

➢ ¬         užsakymo apdorojimo;

➢ ¬         darbuotojų darbo užmokesčio;

➢ ¬         informacinės sistemos kaštai;

➢ ¬         transportavimo išlaidos (padengia tiekėjas);

➢ ¬         priklausantys nuo užsakymo dydžio;

➢ ¬         nepriklausantys nuo užsakymo dydžio.

Saugojimo kaštai:

➢ ¬         draudimo kaštai;

➢ ¬         mokesčiai susiję su atsargų eksploatacija.

Daugeliu atvejų šie kaštai priklauso ne nuo tiesioginių o nuo užšaldyto
kapitalo dalies.

Užsakymo vykdymo kaštai:

➢ ¬         su operacijų atlikimu susiję kaštai (apskaita, važtaraščių,

žinynų ir kitų dokumentų pildymo kaštai).

Šių kaštų kitimas nepriklauso nuo valdymo strategijos todėl jie nėra

apskaitomi.

Administraciniai:

➢ ¬         informacijos rinkimo ir apdorojimo kaštai (susiję su

paklausa, kiekio pokyčiais ir t.t.)

Pagrindinėms sandėlių funkcijoms priklauso:

1. 1.      Gamybinio asortimento vertimas į prekybinį pagal paklausą

derinant jį su vartotojų užsakymais.

2. 2.      Paklausos ir pasiūlos išlyginimas laiko svyravimų atžvilgiu

tarp gamintojo ir vartotojo poreikių atsargų pagalba.

3. 3.      Unitizavimas ir transportavimas. Daugelis vartotojų užsako

mažus kiekius prekių, todėl sandėliai gali atlikinėti unitizavimo

funkciją (apjungimo mažiems kiekiams iki t.t. dalies transporto

užpildymo).

4. 4.      Paslaugų klientams susijusių su produkto ruošimu, prekių

tikrinimu teikimas ir paslaugos atliekant transporto ekspedicinį

aptarnavimą.

Realizuojant šias pagrindines funkcijas sandėliuose, yra būtina pasirinkti
teisingą sandėlio nuosavybės formą, numatyti sandėlių kiekį ir išdėstymą,
labai svarbus yra sandėliavimo sistemos pasirinkimas.

Logistikos procesų ypatumai sandėliuose

Sandėliuose logistikos procesas susijęs su atsargų ruošimų, jas skirstant
pagal užsakymus. Jį sudaro šios dalys:

1)            1)            Atsargų sudarymas;

2)            2)            Siuntų kontrolė;

3)            3)            Prekių priėmimas, jas iškraunant;

4)            4)            Prekių transportavimas sandėlio

viduje ir perkrovimas;

5)            5)            Sandėliavimas ir saugojimas;

6)            6)            Klientų užsakymo komplektacija;

7)            7)            Transporto ir užsakymų

ekspedicija;

8)            8)            Surinkimas ir tuščių transporto

priemonių pristatymas;

9)            9)            Užsakymo atlikimo kontrolė;

10)        10)            Informacinių srautų apdorojimas;

11)        11)            Aptarnavimo paslaugų klientams

suteikimas.

Visas šias funkcijas galima padalinti į 3 dalis:

➢ ¬             Pirkimo operacijos;

➢ ¬             Prekių ruošimo ir dokumentų ruošimo

operacijos;

➢ ¬             Pardavimų veiklos koordinavimas.

Logistikos procese galima išskirti pagrindines logistikos operacijas
sandėlyje:

1)      1)      Prekių iškrovimas;

2)      2)      Vidinis transportavimas;

3)      3)      Sandėliavimas;

4)      4)      Užsakymų komplektavimas.

Prekių iškrovimas atliekamas pasirenkant technines priemones. Vidinio
transportavimo priemonės – kėlimo ir panašūs įrenginiai. Saugant ir
sandėliuojant prekes reikalinga prisilaikyti efektyvaus sandėlio patalpos
išnaudojimo pagal turinį.

Saugant prekes yra būtina:

➢ ¬         turėti sandėlių aptarnavimo sistemą pagal kurias lengvai

galima sekti laisvas vietas sandėlyje;

➢ ¬         prisilaikyti sandėlio aplinkos parametrų priklausomumo nuo

prekių,

Komplektavimas ir apkrovimas – vykdomas pagal pirkėjų užsakymus:

1) 1)            Klientų užsakymo gavimas;

2) 2)            Prekių atrinkimas pagal kiekvienos prekės

rekvizitus;

3) 3)            Prekių atrinkimas pagal pirkėjus;

4) 4)            Dokumentų forminimas ir kontrolė;

5) 5)            Partijų apjungimas į siuntas. Komplektavimas vyksta t.t.

zonoje ir nukreipiamas į rampą.

Visas operacijas apjungia informacinis aptarnavimas kompiuterinių tinklų
pagalba. Jis apima:

➢ ¬       atvykusio krovinio dokumentų įvedimą;

➢ ¬       užsakovo siūlymą;

➢ ¬       klientų užsakymų apiforminimą;

➢ ¬       priėmimo ir išsiuntimo forminimą;

➢ ¬       buvimo sandėlyje sekimą;

➢ ¬       vartotojų užsakymų priėmimą;

➢ ¬       išsiuntimo dokumentų forminimą;

➢ ¬       dispečerinę pagalbą;

➢ ¬       klientų sąskaitų forminimą;

➢ ¬       statistinės informacijos apie logistikos procesą rinkimą.

Sėkmingas sandėliavimo procesas yra strateginis instrumentas firmų
konkurencinėje kovoje.

Trys aptarnavimo etapai:

1) 1)            Iki pardavimo – susijęs su sandėlio

marketingo skyriaus tarnybos veikla;

2) 2)            Pardavimo metu – prekių rūšiavimas, kokybės tikrinimas,

fasavimas, pakavimas, ekspedicinės paslaugos;

3) 3)            Po pardavimo – sutarčių sudarymo su transporto

agentūromis, garantinis aptarnavimas, aprūpinimas atsarginėmis

detalėmis, medžiagomis.

Organizuojant sėkmingą logistinį procesą sandėliuose egzistuoja optimalūs
šio proceso slenksčiai:

1. 1.      Racionaliai išplanuoti sandėlio darbinę zoną, kas liestų

sėkmingai atlikti sandėliavimo ir komplektavimo operacijas.

2. 2.      Efektyviai išnaudoti sandėlių erdvę.

3. 3.      Universalizuoti vidaus transportavimo įrenginius iki

minimumo mažinant kaštus.

4. 4.      Minimizuoti pervežimo maršrutus didinant sandėlių

pralaidumą.

5. 5.      Unitizuoti apkraunamų partijų įgyvendinimą, realizuojant

prekių pristatymus.

6. 6.      Sandėliavimo išlaidų ir laiko taupymas tvarkant

informacinius srautus.

Informacinė logistika

Mažoms mažmeninės prekybos parduotuvėms reikalinga gera informacinės
sistema atsargų laikymui, įkainojimui ir buhalterijai, taip pat kaip ir
didelėms įmonėms. Valdymo informacinė sistema yra integruota žmogaus ir
mašinos sistema, teikianti informaciją, kuri sustiprina operacijų, valdymo
ir sprendimų priėmimo funkcijas organizacijoje. Sistema panaudoja
kompiuterių programinę įrangą, fizinį darbą, valdymo ir sprendimo modelius
ir duomenų bazę. Informacinė sistema valdyme vaidina palaikantį vaidmenį.
Ji susijusi su visomis organizacijos veiklomis ir dažniausiai iki kažkokio
lygio naudoja kompiuterį.

Logistikos informacinė sistema (LIS) yra valdymo informacinės sistemos
posistemė. Ji teikia informaciją, kuri yra ypatingai reikalinga logistiniam
valdymui. Logistiniai poreikiai gali būti išskirti kaip parodyta paveiksle:

[pic]

Žemiausias piramidės lygis liečia sandėrius ir patvirtinimus. Šios veiklos
pavyzdys yra užsakymų patvirtinimas, užsakymų vykdymas, atsargų stovio
tikrinimas, važtaraščių paruošimas. Sąveika su sistema vyksta labai dažnai
ir informacijos gavimo greitis yra labai svarbus.

Kitame aukštesniame lygyje informacija reikalinga stabilesnė, planavimo
ataskaitos yra pateikiamos kasdien. Sandėlio darbuotojai privalo vykdyti
vietos naudojimo, inventoriaus ir darbo produktyvumo kontrolę tam, kad
atliktų reikalingas operacijas.

Taktinis planavimas ir kontrolė papildo valdymą žemutiniame lygmenyje. Šis
planavimas atliekamas ne mažiau kaip kas metus, bet ir ne kasdien. Sandėlio
išdėstymo planavimas, sezoninės erdvės ir transportavimo poreikių
nustatymas yra taktinio planavimo pavyzdžiai.

Ir pagaliau strateginis (ilgalaikis) planavimas apima tikslų, politikos,
strategijos nustatymą, apsprendžia bendrą logistinę struktūrą ir nustato
išteklius, reikalingus tiekimo ir skirstymo užduotims. Informacijos gavimo
greitis retai yra kritinis ir su informacine sistema sąveikaujama nedažnai.
Rankų darbas ir būtinos informacijos saugojimas kompiuteriuose patenkina
šio lygio planavimą.

Informacinės sistemos etapai

Geras sistemos projektas stiprina valdymą. Pagrindiniai integruotos
sistemos etapai yra informacijos gavimas, skaičiavimo sistema su DB ir
rezultatas. Šie etapai atspindi pagrindines funkcijas, kurias atlieka IS –
tai informacijos perdavimas, saugojimas ir pertvarkymas. IS planavimas taip
pat apima minėtus tris etapus.

Duomenys logistikos valdymo tikslams patenka iš daugelio šaltinių ir
daugeliu formų.

1. 1.      Pirmas duomenų valdymo etapas yra organizuoti juos ir saugoti

DB.

2. 2.      DB apima dokumentus ir įrašus, padarytus rankomis įmonėje,

taip pat ir kompiuteryje esančias bylas.

3. 3.      Duomenų suradimas remiasi duomenų iššaukimu iš DB iš esmės

neapdorotoje ar menkai modifikuotoje formoje.

4. 4.      Paskui eina duomenų apdorojimas.

5. 5.      Duomenų analizė (dažnai remiasi daugybe matematinių ir

statistinių modelių).

6. 6.      Gautos apdirbtos informacijos sąveika su naudotoju (veiklos ir

išlaidų statistika, inventoriaus būklės ir užsakymų vykdymo

ataskaitos, išimtinės ataskaitos, pirkimų ar produkcijos užsakymų

ataskaitos, transportavimo važtaraščiai, sąskaitos už krovinių

pervežimą ir panašiai).

Duomenų rinkimas

Šaltiniai, iš kurių gali būti gaunami duomenys gali būti klasifikuojami į
keturias pagrindines kategorijas:

1. 1.      Pardavimų užsakymai – tai pirmaeilis logistinės informacijos

šaltinis, kadangi jame yra pagrindiniai duomenys apie pirkėją ir

pardavimų apimtis, o šie duomenys yra ypatingai reikalingi planavimui

ir kontrolei.

2. 2.      Vidiniai dokumentai – tai yra dažnai neišnaudotas puikių

duomenų šaltinis, tačiau tokie dokumentai dažnai nėra kažkaip

reikšmingai paruošti logistinių sprendimų priėmimui.

3. 3.      Išoriniai šaltiniai – gali būti pasiekiama informacija iš

valstybės įstaigų arba konkurentų pateikiama informacija tiesiog gera

valia, marketinginiai ar kitokie tyrimai, žurnaluose pateikiamos

ataskaitos ir kt.

4. 4.      Darbuotojai – informacija gaunama iš darbuotojų nėra laikoma

organizacijos dokumentuose ar kitur, o gaunama iš žmogaus galvos,

organizacijos darbuotojai (vadovai, vidaus konsultantai, veiklos

specialistai) yra arti duomenų šaltinių ir patys tampa gerais

informacijos šaltiniais (pavyzdžiui apie ateinančių pardavimų lygio

pranašavimus, konkurencijos veiksmus, įsigytų medžiagų tinkamumą ir

pan.)

Labai svarbi yra informacijos saugojimo forma. Juk kuo informacija yra
prieinamesnė, tuo brangesnis jos saugojimas ir suradimas. Rekomenduojama
taikyti trijų lygių laikymo metodą:

1. 1.      Informaciją kuri būna reikalinga kartą per metus,

neekonomiška laikyti kompiuteryje, todėl ją geriau laikyti bylose

kaip dokumentus.

2. 2.      Retiems planavimo ir kontrolės darbams reikalinga

informacija dažniausiai nėra jau apdorotoje formoje ir gali būti

gaunama iš pirminių duomenų šaltinių.

3. 3.      Dažniausiai reikalingam planavimui reikalinga informacija

(reikalinga kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį) turi būti saugojama

kompiuteryje su gerai organizuotu elektroniniu suradimu ir

pateikimu.

IS operacijos

Duomenų apdorojimas yra pati svarbiausia IS funkcija. Duomenys paverčiami į
informaciją, naudingą logistiniams sprendimams priimti ir ataskaitoms, ją
koduojant, aritmetiškai manipuliuojant, rūšiuojant ir reziumuojant.

1. 1.      Geografinis kodavimas – šio duomenų apdorojimo tikslas yra

paversti pirkėjo duomenis, kurie dažniausiai yra gatvės adresas, į

skaitmeninį kodą, kuris yra matematiškai lengvai manipuliuojamas, kai

turi būti nustatomi atstumai tarp taškų.

2. 2.      Prognozavimas – dažnai remiasi ankstesnėmis paklausos, atsargų

poreikių ar išlaidų tendencijomis. Duomenys yra transformuojami į

prognostines reikšmes kelių rūšių modeliais (progresijos analizė,

regresinė analizė ir t.t.)

3. 3.      Statistinė analizė – duomenys yra pertvarkomi tolimesnei

analizei reikalingai duomenų patogesnei formai pasiekti.

Duomenų analizė – tai modeliai, kurie gaunant informaciją iš pradinių
šaltinių ir duomenų apdorojimo darbų, naudoja ją, vertinant alternatyvius
veikimo būdus ir stengiantis rasti geriausią galimą sprendimą. Tokiais
modeliais gali būti ir savarankiškos programos, kurios gali būti sukuriamos
organizacijos darbuotojų ar išorinių konsultantų.

Duomenų suradimas – jis remiasi greitu susiekimu su DB ir duomenų
pateikimu vartotojo vietoje.

Informacijos rezultatas

Informacija dažniausiai yra išreiškiama ir kaip informacinis pranešimas ir
kaip veiklos ataskaita.

Informacijos pasiekimo greitis – logistinių problemų prigimti diktuoja kaip
greitai IS turi pateikti informaciją ir atliktas susiekimas su DB. Pvz.
Sandėlio vietos planavimas nereikalauja ypatingo greičio, o oro uosto vietų
rezervavimas – reikalauja greičiausio susisiekimo su DB, kur panaudojamos
tiesioginio ryšio (on-line) ar tikro laiko (real-time) sistemos.

Informacijos rezultato forma – ji yra dviejų tipų:

1. 1.      Informaciniai pranešimai – svarbiausi iš jų yra

apibendrinantys pranešimai ie pranešimai apie būklę.

a) a)     Apibendrinantys pranešimai – liečia informaciją, kurią

gavęs logistikos specialistas gali imtis veiklos (paslaugų

išlaidų ataskaitos, produktyvumo ataskaitos). Turi būti numatyta

galimybė gauti detalesnę informaciją pagal šią ataskaitą.

b) b)     Pranešimai apie būklę – skirti padėti logistinėms

operacijoms vykti sklandžiai (pranešimai apie užsakymų gavimo

datą, pakrovimo datą, t.t.)

c) c)     Išimtiniai pranešimai – jie pateikiami tik tada, kai yra

pastebėti nukrypimai nuo planuoto stovio (transporto išlaidos

kai pardavimų procentas viršija planuotą santykį ir pan.) Tokie

pranešimai atvaizduoja aukštą IS sumoderninimo lygį.

2. 2.      Veiklos ataskaitos – tai LIS nusiųsti įsakymai tam, kad

vykdytų tam tikrą veiklą (atsargų papildymo užsakymai, sunkvežimių,

maršrutų tvarkaraščiai). IS nuolat vertina duomenis ryšium su

valdymo taisyklėmis ir pateikia tokią informaciją, kuri jas

patenkina. Tokios veiklos ataskaitos yra gana naudingos įprastinėms

veiklos sprendimams, kurie yra dažnai priimami.

Leave a Comment