Logistikos konspektai

1.Logistikos savoka ir terminai.

Logistika-tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir valdymo priemonės, optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautams užtikrinti, vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksniu ir informacijos rinkimu, apdorojimu perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu. Logistikos valdymas-tai prekių paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas patenkinti vartotojų poreikius.

Logistikos strategija. pagrindinis kompanijos logistikos tikslas – efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti reikiamų klientų aptarnavimo lygį. Logistikos kanalas apima visas įmonėje esančias grandis tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartojimo. Reversinė logistika – tai veiksmai susiję su gamybos pakavimu, paskirstymu, atliekų pašalinimu. Logistikos sąnaudų įtaka pelnui. Jei reikia padidinti pelną, tai padaryti lengviau pasinaudojant logistikos elementais t.y. sumažinti sąnaudas nei padidinti pardavimo apimtis. Konkurentų įtaka. Tarptautinei kompanijai yra svarbu efektyviai valdyti tiekimo grandinę, kada žaliavos perkamos vienoje pasaulio dalyje, gaminama kitoje, o dar kitoje yra vartotojas. Išskiriamos 3 finansinės politikos: 1. konservatyvi finansinė politika – kai įmonė kaupia didelius atsargų, vertybinių popierių ir pinigų kiekius, o jų panaudojimas neefektyvus. Nuosaiki finansinė politika – kai įmonės atsargos auga proporcingai produkcijos realizavimo augimui. 3. agresyvi finansinė politika – kai įmonė stengiasi pasiekti maksimalų realizuojamos produkcijos kiekį su minimaliomis apyvartinėmis lėšomis.

Tai susiję su didele rizika, bet minimaliai įšaldomos lėšos, sumažėja sandėliavimo išlaidos bei paskolų palūkanos.

38. Padėklai ir konteineriai. Svarbi prekių transportavimo priemonė yra konteineris -standartinė dėžės ar kitos formos tara prekėms ir kroviniams transpor¬tuoti, pritaikyta mechanizuotai perkelti ir iškrauti. Konteineris gali turėti ir kitą formą, pvz., bako, rezervuaro, specialios konstrukcijos, kokiems nors ypatingiems kroviniams (pvz., radioaktyvioms medžiagoms) laikyti ir transportuoti. Pasaulinėje praktikoje naudojami keli šimtai įvairiau¬sios formos ir paskirties konteinerių. Jie skirstomi pagal talpą, konstruk¬ciją ir paskirtį. Konteinerių skirstymas pagal talpą arba keliamąjį pajėgu¬mą: 1. Labai maži (iki 50kg.) 2. Maži (50-200kg) 3. Vidutiniai (0,2 – 2 t.) 4. Dideli (1 – 10t.) 5. Labai dideli (10 -30t.). Labai mažos ir mažos talpos konteineriai labai plačiai naudojami ne tik prekėms vežti, bet ir prekybos logistikos procesams parduotuvėse. Iš jų pirkėjams parduodamos prekės, o po to jie vėl grąžinami gamintojams. Tai labai patogu ir ekonomiška, nes nereikia atlikti prekių perkrovimo operacijų įvairiose jų judėjimo grandyse. Vidutinės, didelės ir labai didelės talpos konteineriai naudojami tik prekėms transportuoti. Tai patogu, nes nereikia perkrauti prekių, konteineris visas įkeliamas ar iškeliamas iš transporto priemonių: automobilių, laivų, vagonų. Dideli ir labai dideli konteineriai neretai daromi priekabų formos, turi ratus. Galima vilkiko pagalba transportuoti, užvežti ar nuvežti nuo vagono platformos ar laivo denio, triumo. Didesniuose konteineriuose talpinami mažesnės talpos konteineriai. Todėl konteinerių matmenys yra unifikuoti, priderinti prie euro-padėklo. Pagal konstrukciją konteineriai skirstomi į atvirus ir uždarus, pa¬prastus ir sudėtingus, t. y. ypatingos konstrukcijos. Gaminami su specialiomis šilumai ir šalčiui nelaidžiomis sienelėmis, karštiems ir užšaldytiems produktams vežti. Tokie vadinami izoterminiais konteine¬riais. Dėka tokių konteinerių, taip pat specialių transporto priemonių -refrižeratorių – įmanoma gabenti neatšildant produktų, juos galima transportuoti dideliu nuotoliu. Konteinerių įvairovė, labai palengvina visus logis¬tikos procesus.

39. EKONOMIŠKIAUSIAS UŽSAKYMŲ KIEKIS (EUK)EUK tai užsakomų atsargų kiekis, optimizuotas pagal užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas, ne pagal bendrąsias logistikos sąnaudas. P – užsakymo sąnaudos (Lt), D – metinė paklausa arba produkto suvartojimas, C – metinės atsargų laikymo išlaidos (% nuo produkto vertės), V – vidutinė atsargų vieneto kaina arba vertė (Lt). EUK metodą galima laikyti tik tada, kai patenkinamos šios sąlygos: 1) paklausa yra pastovi ir jos dydis yra iš anksto žinomas; 2) atsargos papildomos periodiškai tuo pat metu; 3) atsargų įsigijimo kaina nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei nuo laiko; 4) transportavimo sąnaudos nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei nuo laiko; 5) visiškai patenkinama paklausa; 6) kiekvieno produkto atsarga nesusijusi su kito produkto atsarga; 7) galima planuoti veiklą kiek nori laiko į priekį. EUK koreguojamas atsižvelgiant į 2 veiksnius: nuolaidos perkant didelį kiekį ir pervežimo nuolaidos. Q’=2r*D/C+(1-R)Q0 , kur Q’ – maksimalus kiekis, kuris gali būti užsakytas, siekiant gauti nuolaidą; r – kainos nuolaida procentais, jeigu užsakomas didelis kiekis; D – metinė paklausa; C – metinės atsargų laikymo išlaidos (%); R – pervežimo nuolaida (%);Q0 – EUK iki koregavimo (dar negavus nuolaidų).

40. TARPTAUTINĖ LOGISTIKA Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagų, gatavos produkcijos bei paslaugų judėjimas vyksta globaliai. Kaip ir verslo logistika, bendrąja prasme tarptautinė logistika naudojama tais pačiais tikslais, tik kur kas plačiau. Tarptautinė logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos , skiriasi šiais požymiais:

– tarptautinis krovinių gabenimas susijęs su įvairių transporto priemonių naudojimu;

– tarptautinis krovinių ir paslaugų judėjimas susijęs su kur kas daugiau tarpininkų. Transporto frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes jie geriau žino tarptautines krovinių gabenimo sąlygas;

– finansavimo galimybės ir apmokėjimo formos bei sąlygos gali skirtis, atsižvelgiant į užsienio šalių įstatymus;

– išryškėja šalių vyriausybių vaidmuo ir įtaka užsienio prekybai. Yra žinoma, kad užsienio prekyba iš dalies yra skatinama, o ir tam tikras protekcionizmas būdingas beveik visoms užsienio prekybos sritims. todėl atsiranda naujų kliūčių ir apribojimų.

– kalba, verslo tradicijos bei papročiai gali turėti nemažos įtakos logistinės sistemos veikimui.

41. KROVINIŲ PAGRINDINIAI TERMINALAI IR KROVINIŲ KAUPIMO VIETOS Sandėliai yra privatūs ir viešieji. Pastarieji skirstomi:1) merčandaizingo (angl. merchandise); 2) šaldytuvai; 3)muitinės sandėliai – saugomos prekės, už kurias dar nesumokėtas akcizas; 4) namų ūkio daiktų sandėliai (angl. Household goods warehouses); 5) specializuoti žemės ūkio, pvz., kviečių; 6) specializuoti birių, skystų, dujinių produktų – naftos, smėlio ir pan.

42. KOKYBĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR LOGISTIKOS VALDYMAS