TURINYS
Įvadas 31 Trumpa AB “Alita” charakteristika 42 Esamos logistikos sistemos analizė 5 2.1 Materialinių srautų analizė 5 2.2 Informacinių srautų analizė 9 2.3 Organizacinė įmonės struktūra: bendra ir iš logistikos pusės 11 2.4 Kaip logistikos sistema įtakoja marketingo komplekso elementus ir įmonės strategiją 14 2.5 Logistikos sistemos kaštų struktūra ir kitimo tendencijos 15 2.6 Kokie naudojami logistikos įvertinimo rodikliai 183 AB “Alita” logistikos sistemos tobulinimas 18Išvados ir pasiūlymai 21Literatūra 22
ĮVADAS
Šiuolaikinės įmonės, norėdamos sėkmingai spręsti problemines situacijas, privalo sukurti joms adekvačias valdymo bei našumo sistemas. Logistikos mąstymo ir veiklos principai atveria naujų galimybių verslininkystėje, yra pagrindas naujiems sugebėjimams ir įgūdžiams tobulinti. Logistika nesukuria naujų įmonės funkcijų, tačiau, atsižvelgiant į kryptingą požiūrį ir bendrųjų išlaidų principą, tradicinės užduotys sujungiamos taip, kad, esant bendram vadovavimui, negali būti nepriklausomos nuo kitų sričių.Šiame kursiniame darbe nagrinėjama AB “Alita” logistikos sistema. Pasirinktosios įmonės pagrindinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, iš kurių vienas pagrindinių yra šampanizuotas vynuogių vynas. Tokioms įmonėms kaip AB “Alita” logistikos kaštai sudaro didžiąją visų jos kaštų dalį. Todėl manau kad pasirinkta įmonė yra aktuali kursiniam darbui.Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti materialius ir informacinius srautus nagrinėjamoje įmonėje, transportavimo organizuotumą ir atsargų valdymą įmonėje. Nustatyti esamus trūkumus ir pasiūlyti galimus tobulinimo sprendimus.
1. TRUMPA AB “ALITA” CHARAKTERISTIKA
Įmonė įkurta 1963 metais Alytaus mieste. 1995 metais balandžio mėn. 13 d. valstybinė firma “Alita” buvo perregistruota į specialios paskirties akcinę bendrovę. “Alita” – savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios kapitalas padalintas į dalis – akcijas. Bendrovė įregistruota ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių”, Lietuvos Respublikos įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir bendrovės įstatus. AB “Alita” yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, turi atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose ir savarankišką balansą. Bendrovė turi antspaudą, kuriame įrašyta “Lietuvos Respublika. Alytus. Akcinė bendrovė “Alita”. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Aukščiausias valdymo organas: Visuotinis akcininkų susirinkimas ; Valdyba; Administracijos vadovas.Verslo idėja – gaminti paklausius, kokybiškus ir šiuolaikiškai apipavidalintus produktus; – tenkinti vartotojų poreikius ir užimti dominuojančią padėtį Lietuvos rinkoje.Bendrovėje dirba 500 darbuotojų. Įstatinis kapitalas – 73.088.135 Lt.; Valstybės akcijų 83%; Rentabilumas 39,6% AB “Alita” yra specialios paskirties akcinė bendrovė. Bendrovėms, vykdančioms valstybei gyvybiškai būtinas f-jas arba toms bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti nustatomas specialios paskirties bendrovių statusas. Specialios paskirties bendrovėse vienai iš valstybinės valdžios ir valdymo institucijų priklausanti akcijų dalis negali būti mažesnė kaip suteikianti 70% balsų. Specialios paskirties bendrovėse valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, turinčios kontrolinį paketą turi teisę papildomai nustatyti:– privalomus darbus (užduotis);– prekių (paslaugų) kokybės reikalavimus; – prekių (paslaugų) kainas arba kainų skaičiavimo taisykles.
Taip pat pateikiu prekių pervežimo organizavimo schemą (1pav.) joje matoma kaip organizuojamas prekių transportavimas Lietuvos teritorijoje.
1 pav. Gamykla, ir keliai vedantys pas vartotus (Kuo didesnis pavaizduotas butelis, tuo didesnės prekybos apimtys) Spindulinė prekių pervežimo organizavimo schema.
2. ESAMOS LOGISTIKOS SISTEMOS ANALIZĖ
2.1 MATERIALINIŲ SRAUTŲ ANALIZĖ
Mano pasirinktoje tyrinėti įmonėje yra keletas informacinių ir materialiųjų srautų. Logistikos sistemoje nagrinėjami materialūs srautai:
– žaliavų,– nebaigtos produkcijos– gatavų gaminių.Įmonės aprūpinimas žaliavomis. Šampanizuoto vynuogių vyno materialiniai aprūpinimo srautai pavaizduoti 2 paveiksle. Matome, jog materialūs srautų pradžia aprūpinimas žaliavomis, t.y. įvairios rūšies vyno, kuris vėliau bus naudojamas gamybai. Iš tiesų vyno rūšis nėra vienintelė ir jo laikymo sąlygos yra skirtingos ir žaliavų sandėliavimui bei pervežimui keliami atitinkami reikalavimai. Kai kurios šalys – žaliavų tiekėjos tiesiogiai veža žaliavas į AB “Alita” sandėlius, tačiau dalis jų atkeliauja iš kitų šalių vagonais ir tuomet AB “Alita” savo transportu parsigabena žaliavas į savo sandėlius, esančius Alytuje, arba tiesiai veža jas į gamybos liniją. Taip pat norėčiau paminėti, jog dažniausiai žaliavos yra vežamos tiesiai I gamybos liniją, tačiau kada būna žaliavos perteklius strategija pasikeičia ir žaliavos jau vežamos į sandėlius.Visi tiekimai vykdomi pagal pasirašytas sutartis ir išankstinius užsakymus. Gatava produkcija iš gamybos padalinio patenka į centrinius AB “Alita” sandėlius. Sandėlių logistika išsiskiria tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos(šiuo atveju – AB”Alita” ir mažmeninės bei didmeninės prekybos parduotuvės). Jai būdingi dideli ir intensyvūs prekių srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į prekybos įmones. Šios bendrovės sandėliuose vyksta ne tik prekių priėmimas-išsiuntimas, bet ir prekių kiekybinis, o kartais ir kokybinis patikrinimas, taip pat prekių indeksavimas atsižvelgiant į jų laikymo vietas. Sandėliuose veikia daug logistinės technikos: įvairaus tipo prekių laikymo stelažai, konvejeriai, vidaus transportavimo priemonės, paketų išardymo ir jų surinkimo įtaisai, šaldymo, ventiliacijos ir šildymo įrengimai. Produkcija yra sandėliuojama bei saugoma iki užsakymo vykdymo. Iš šių sandėlių AB “Alita” , savo autotransportu, išvežioja savo produkciją į pagrindinius filialus Lietuvos teritorijoje. Į kitas šalis įmonė pasirenka tarpininkus, kadangi gerai žinome jog nuo atstumo didėja kaštai. Taip pat pažymėtina, jog AB “Alita” gaminama produkciją tiesiai iš sandėlių perka ir didmeninės bei mažmeninės įmonės, kurios pasiima šią produkciją savo transportu. Pagrindinės šalys į kurią eksportuojama produkcija yra Estija ir Latvija, taip pat eksportuojame ir į Rusiją. Čia naudojami tarpininkai iš kitų šalių, tokių kaip Rusija, Lenkija, Latvija, Estija.
2 pav. Materialusis srautas įmonėje
Prekės – pagrindinis logistikos objektas. Visi logistikos darbuotojų įgūdžiai, naudojama technika yra skirta ir pritaikyta, kad plataus vartojimo prekių masė būtų surinkta iš daugybės gamintojų, atitinkamai pertvarkyta ir per kiek galima trumpiausią laiką pateikta vartotojams. Todėl transportas, prekybos sandėliai, parduotuvės yra pagrindinės priemonės pateikiant tą didelę ir labai įvairią prekių masę iš gamybos vartotojams. Realizavus prekes, logistikos funkcija baigiasi.
1 LentelėApyvartos ir „Alitos“ dalisDidmenininkas Apyvarta „Alitos“ dalis„Artrio-2“, Vilnius„Giluva“, Kaunas„Vilpa“, Klaipėda„Mintaka“, Šiauliai„Mintaka“, Šiauliai„Naujieji Pilėnai“, Panevėžys„Dainvilas“, Alytus+Marijampolė„Molupis“, Tauragė„Artrio-2“, Utena 854632347862294634604452301513830294515817375160521760981738565 255048433977752033.4
2 pav. Apyvartos ir „Alitos“ dalis pagal didmenininkus (proc.)
Prekių pirkimas yra viena iš įmonės veiklos sričių. Nors svarbiausia prekybos veiklos sritimi laikoma prekių realizacija, tačiau įmonė norėdama realizuoti prekes, pirmiausia turi įsigyti jas. Pasirinkus partnerius, kurie siūlo įmonei palankiausias tiekimo ir atsiskaitymo sąlygas, yra įforminamas prekių tiekimo užsakymas.Prekių atsargos įmonėje sudaromos sąmoningai. Tai reiškia, kad įmonė norėdama užtikrinti nenutrūkstamą prekybą, laiku pateikti klientams prekes, turi turėti prekių atsargas. Turima įmonės prekių atsarga yra apsidraudimas nuo galimų tiekimo sąlygų pasikeitimo, nuo tiekėjų praradimo (kol bus realizuotos paskutinės atsargos, per tą laiką įmonė gali susirasti naujus tiekėjus). Jei taip atsitinka, kad atsargos labai sumažėja ar jos pasibaigia, tuomet įmonei gresia pavojus, kad sutriks pardavimas, prekių nepakaks pirkėjų paklausai patenkinti, kol bus gauta nauja prekių partija. Dėl šios priežasties pirkėjai gali nusivilti įmone ir pereiti pas konkurentus. Prekių atsargos susidaro ir tuomet, kai sandėliavimo kaštai yra mažesni negu jų pristatymo kaštai. Įmonei labiau apsimoka įsigyti rečiau ir didesniais kiekiais prekes. Paprastai perkant didesniais kiekiais įmonė gauna tam tikras nuolaidas, be to sumažėja pristatymo kaštų kiekis vienam vienetui. Įmonė priversta atsigabenti didesnį prekių kiekį, atsižvelgdama į nemažą atstumą.
Ne visuomet gautas prekes įmonė iš karto realizuoja. Taip atsitinka todėl, kad viena iš atsargų susidarymo priežasčių yra būtinybė gautas iš gamintojų prekes paruošti prekybai. Prekių atsargos taip pat priklauso nuo įmonės vykdomos politikos asortimento atžvilgiu. Nesąmoningas atsargų susidarymas, įtakojamas įvairių priežasčių. Prekių atsargos susidaro dėl paklausos staigaus pasikeitimo, dėl klaidingų verslininkų sprendimų, susijusių su perkamų prekių asortimentu ir kiekiu. Prekės gali užsigulėti sandėliuose ir tada, jei sparčiai kinta prekių kainos. Pasitaiko, kad prekybos įmonė įsigyja prekes viena kaina, o vėliau dėl įvairių priežasčių tų prekių kainos rinkoje smarkiai krenta. Prekes tenka sandėliuoti tuomet, kai įmonė pasirenka laukimo, kol vėl pakils prekių kainos rinkoje ir atmeta prekių kainų mažinimo politiką, siekiant išvengti nuostolių dėl prekių įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. 3 pav. AB “Alita” gaminamos produkcijos pardavimai mėnesiais ( 1997 – 1999 m.)Taigi iš 3 pav. matome, jog AB “Alita” gaminamos produkcijos pardavimai kiekvienais metais pradėjo mažėti. Didelis pardavimų nuosmukis pastebimas 1997 metų spalio bei lapkričio mėnesiais. Žinoma, gruodžio mėnesį pardavimai atsigavo, tačiau jau nuo sekančių – 1998 metų pastebimas žymus produkcijos pardavimų apimties sumažėjimas lyginant su 1997 metų rugsėjo mėn. Nors sekančiais mėnesiais prekyba alkoholiniais gėrimais šiek tiek atsigaudinėjo ir gruodžio pardavimai visada pasiekdavo aukščiausius visų metų pardavimų rezultatus.Taigi, kas įtakojo tokius AB “Alita” gaminamos produkcijos pardavimų šuolius bei bangavimą? Į šį klausimą pabandysime atsakyti.Prekybos įmonės atsargų dydis priklauso nuo jos dydžio, asortimento, prekių tiekimo sąlygų, paklausos intensyvumo, ir kitų sąlygų. Pernelyg didelės atsargos įšaldo lėšas, užima patalpas, apsunkina manevravimo laisvę, sulėtina investuoto kapitalo apyvartumą. Per mažos atsargos neigiamai veikia prekių asortimento formavimo procesą, didina prekių užsakymo ir pristatymo išlaidas, gali turėti didelės įtakos aptarnavimo kultūrai. Prekių atsargų dydis turi būti toks, kad palankiai veiktų prekių pristatymo ir realizavimo procesą, o atsargų formavimo ir laikymo bendros išlaidos būtų mažiausios. Čia įmonė susiduria su optimalaus prekių užsakymo dydžio problema, kuri pasireiškia tada, kai įmonė turi suderinti du pagrindinius tikslus:1) garantuoti maksimalų pirkėjų paklausos patenkinimą bet kuriuo momentu, tam laikant pakankamai dideles atsargas,2) siekti, kad atsargų laikymo ir prekių įsigijimo kaštų suma būtų mažiausia. Nustačius optimalų užsakymo dydį, įmonė turi nustatyti užsakymo momentą. Teisingas užsakymo momento nustatymas turi garantuoti nenutrūkstamą prekybą, klientų patarnavimą. Paprastai užsakymo momentą parodo atsargų dydis, kuris dažniausiai vadinamas kritiniu dydžiu.98% produkcijos parduodama Lietuvoje. Iš AB “Alita” tiesiogiai produkciją perka 60 didmeninių prekybos įmonių, kurios ją išplatina po visas parduotuves esančias visoje Lietuvos teritorijoje. Akcinė bendrovė “Alita” yra Alytaus mieste, nuo didžiausių miestų – Vilniaus skiria 100km, o nuo Kauno – 60 km., tai nėra labai dideli atstumai, todėl galimas efektyvus prekių judėjimas ir adekvatus rinkos padengimas. Eksportuojant prekes į užsienio šalis įmonė kreipiasi į tarpininkus, kadangi dideli atstumai didina kaštus, kurie būna daug didesni nei tiesioginio pateikimo. AB “Alita” bendrauja su tarpininkais iš tokių šalių kaip Vokietija, Rusija, Lenkija, Latvija, Estija. Šių šalių tarpininkai dažniausiai atsigabena įmonės gaminamus produktus savo transportu.Tarpininkų vaidmuo paskirstymo kanale yra pakankamai svarbus, nes dažniausiai jie yra parenkami dėl to, kad geriau žino rinką, yra pakankamai didelės pardavimo apimtys, turi daugiau kontaktų ir su gamintojais, ir su klientais (nes tai yra jų specializacija).2.2 INFORMACINIŲ SRAUTŲ ANALIZĖ
Informacinė logistika atspindi informacinius srautus. Ji sujungia visus logistikos sistemos elementus (tiekimą (aprūpinimą), gamybą, pardavimą).Taip pat reikėtų pabrėžti informacijos gavimo operatyvumą, gana žymiai įtakojantį sėkmingą firmos veiklą visose srityse. Be to, šiuolaikinėje ekonomikoje informacija įgavo ir naują privalumą: ji vis dažniau generuoja materialinių srautų atsiradimą ir jų judėjimą. Todėl didelę reikšmę turi aprūpinimo informacija padalinys.Kadangi planavimo vertė didėja kartu su gaunamos informacijos pilnumu ir duomenų apdirbimo greičiu, gamybinių įmonių materialinio aprūpinimo tarnybos turi būti apsirūpinusios gera šiuolaikine skaičiavimo ir kita technika, sudarančių vientisą tinklą, kuri nenuginčijamai pagreitins informacijos, tiek įeinančios, tiek ir išeinančios, priėmimo ir apdirbimo procesą.Dėka informacinės logistikos veikimo, esant apsikeitimui su tiekėjais produkcija, padidėja atsargų valdymo efektyvumas. Pasikeitimas tiekimo informacija tarp eilės firmų – tiekėjų ir transporto kompanijų – gamintojui leidžia sumažinti išlaidas, susijusias su aprūpinimu veikla pilną logistikos grandinę. Padidinus jos efektyvumą – firma – gamintoja neabejotinai gauna ženklią ekonomiją, kuri pasidalina tarp trijų sąveikaujančių pusių – gamintojo, tiekėjo ir transporto kompanijos, kompensuodama išlaidas, skirtas sukūrimui ir išlaikymui bendrų informacinių sistemų, kurios leidžia gauti papildomą pelną nuo panaudojimo.Galima išskirti informacinės logistikos sistemos, kuri turi vykdyti daugelį specifinių funkcijų (tiekėjų aprūpinimas, valdymas, planavimas, koordinavimas) funkcijas (4 pav.). Realizacijos pirmame etape formuojama pasiūla, dirbama su klientais, renkami užsakymai. Konkurencijos sąlygomis prekybos įmonė negali sau leisti laukti, kol pirkėjas sugalvos apsilankyti prekybos įmonėje. Paprastai tokioje įmonėje vyrauja prekių pasiūlymas raštu. Pasiūlyme turėtų atsispindėti tokia svarbi informacija apie prekę: prekės pavadinimas, kokybinės charakteristikos, kiekis, svoris, įpakavimas, tiekimo terminai ir pristatymo sąlygos, kainos ir atsiskaitymo sąlygos. Pasiūlyme turėtų būti nurodyti telefonai, kuriais susidomėjęs klientas galėtų pasiteirauti nepaminėtos pasiūlyme informacijos arba patikslinti pateiktą informaciją. Pirkėjams labiausiai priimtini neįpareigojantys ir visiškai laisvi pasiūlymai. Galimybė derėtis ir rinktis visuomet labiau pritraukia pirkėjus, negu pasiūlymai be tokios galimybės. Greito atsako paprastai sulaukia klientų poreikius atitinkantys pasiūlymai. Norint geriau žinoti klientų poreikius, galimybes, būtina gerai ištirti rinką. Vienas iš svarbiausių bei patikimiausių rinkos tyrimo būdų yra pirkėjų apklausa ir pokalbiai. Žodinė apklausa gali vykti tiesiogiai parduodant prekes, parodose, aplankant klientus.Vidiniai informaciniai srautai bendrovėje yra gan sudėtingi:· Marketingo specialistai tiria vietinę rinką, vartotojų poreikius;· Marketingo specialistų surinkti duomenys pateikiami komercijos padalinio vadovui;· Komercijos direktorius AB “Alita” produkcijos pirkėjų ir galutinių vartotojų, pageidavimus perduoda tiekėjams, kurie tiekia žaliavą;· Komercijos padalinys, gavęs iš didmenininkų, mažmenininkų, bei užsienio pirkėjų užsakymą, perduoda užsakymą žaliavų tiekėjui paskaičiuotam kiekiui;· Transporto skyrius žaliavas veža į gamybos liniją iš pagrindinių AB “Alita” sandėlių arba žaliavas gabenasi iš Vilniaus geležinkelio stoties. Pagamintą produkciją iš tiekimo linijos veža į gatavos produkcijos saugojimo sandėlius arba gabena juos į AB “Alita” prekybinius taškus esančius didžiausiuose Lietuvos miestuose.· Produkcija mažmenininkams pristatoma AB “Alita” transportu;· Didmenininkai pasiima gatavą produkciją iš AB “Alita” sandėlių savo transportu.· Transporto skyrius informuojamas apie pervežimus. · Transporto skyrių informuoja pardavimo vadybininkai.
Kalbant apie išorinį įmonės informacijos srautą, galime pateikti tokią schemą, kokia vaizduojama 4 pav.
Informacija apie pasiūlą, kainas, tiekimo sąlygas,užsakymo įvykdymo laiką, vietą ir pan.
Informacija apie paklausą, rinkos būklę, konkurenciją bei įvairius kitus veiksnius, priklausomai nuo informacijos tiekimo šaltinio.4 pav. Išoriniai įmonės informacijos šaltiniai ir srautai
2.3 ORGANIZACINĖ ĮMONĖS STRUKTŪRA: BENDRA IR IŠ LOGISTIKOS PUSĖS
Kiekvienas organizacijos narys turi atlikti tam tikrą dalį darbo verčiant darbo objektą darbo produktu. Tą dalį nusako organizacijos narių darbo pasidalijimas arba specializacija. Kadangi darbą apibūdina jo vieta, laikas, turinys ir produktas, šiais požymiais jis ir dalijamas tarp organizacijos narių. Darbų padalijimas pagal jų atlikimo vietą būdinga organizacijoms, kai naudojamasi tarpininkavimo technologija: pardavėjai dirba skirtuose parduotuvės skyriuose, ryšininkai – teritoriniuose skyriuose. Darbai dalijami pagal laiką tais atvejais, kai procesų trukmė prašoka vieno žmogaus galimybes, pavyzdžiui, ligonių slaugymas dieną ir naktį, nenutrūkstama energetikos bei transporto įrengimų priežiūra ir kt. Tada žmonės pasidalija darbus pagal pamainas. Darbų padalijimas pagal jų turinį arba technologine specializacija dažniausiai taikoma ten, kur daug žmonių gamina daug vienodų produktų. Visas darbas suskaidomas į technologines operacijas, reikalaujančias mažesnės įgūdžių įvairovės; tada žmogus greičiau išmoksta darbą, sparčiau ir geriau dirba; pavienės operacijos pavedamos tam tikriems organizacijos nariams. Tai ir yra nuoseklioji technologija. Didinant organizacijos narių atsakomybę už produkto kokybę, jiems arba jų grupėms pavedamas visas darbas, susijęs tu tam tikru produktu. Kad būtų geresni bendri organizacijos darbo rezultatai, darbų padalijimas arba darbuotojų specializacija, leidžianti kiekvienam organizacijos nariui našiau ir geriau dirbti, būtinai turi būti koordinuojama, darbai derinami. Naudojami tokie organizacijos darbų derinimo būdai: tarpusavio prisitaikymas, tiesioginis nurodymas, rezultatų, darbo procedūrų, žinių ir įgūdžių bei elgesio normų standartizavimas.
5 pav. Organizacinė AB “ALITA” struktūra
AB “Alita” kiekvienam darbuotojui skiriamas darbas pagal jo specializaciją, sugebėjimą atlikti užduoti, taip pat ir sveikatos būseną. Bendradarbiaujant su klientais, kartais iškyla būtinybė padaryti kai kuriuos pakeitimus produkcijoj. Bendrovės direktorius šias pastabas perduoda gamybos direktoriui, kuris apie šiuos pakeitimus informuoja meistrus, o pastarieji parodo darbuotojams, kaip tai atlikti ir yra tiesiogiai atsakingi gamybos direktoriui už savalaikį ir kokybišką šio darbo atlikimą.Finansų direktorius atlieka šias funkcijas:Kasdien: a) kreditų valdymas; b) atsargų valdymas; c) firmos lėšų gavimas ir panaudojimas.Esant būtinumui: a) akcijų išleidimas. b) kapitalinių įdėjimų planavimas ir pagrindimas; c) dividendų politikos nustatymas ir sprendimai.Ilgalaikis tikslas-akcininkų turto maksimizavimas.Direktorius finansam atlieka aukščiau išvardintas funkcijas tik vyr. buhalterio ir kitų buhalterių padedamas, tačiau visą sunkiausią apskaitos darbą atlieka buhalteriai.Realizacijos direktorius vadovauja marketingo ir realizacijos tarnyboms. Marketingo tarnyba užsiima produkcijos reklamavimu ir gamybos planavimu. Prie reklamos yra priskiriama ir naujų realizacijos rinkų paieška. Marketingo tarnyba yra tiesiogiai atsakinga realizacijos direktoriui, kuris apie viską informuoja įmonės direktorių. Marketingo tarnybos surinkta informacija disponuoja tik realizacijos direktorius ir įmonės direktorius. Įmonės direktorius, pasitaręs su savo patarėjais, nusprendžia, kokia informacija yra reikalinga kitiems įmonės padaliniams ir ją jiems suteikia. Realizacijos tarnyba užsiima produkcijos realizavimu ir, esant būtinumui, jos pristatymu į vietą. Pastoviems klientams didelius kiekius produkcijos realizacijos tarnyba, įgaliota įmonės direktoriaus, pristato nemokamai. Realizacijos tarnyba atsako už saugų ir punktualų produkcijos pristatymą.
2.4 KAIP LOGISTIKOS SISTEMA ĮTAKOJA MARKETINGO KOMPLEKSO ELEMENTUS IR ĮMONĖS STRATEGIJĄ
Logistikos kaip marketingo įrankio reikšmė ilgai nebuvo reikiamai įvertinta. Laikytasi požiūrio, kad fizinis prekių pateikimas yra tik pagalbinė funkcija vykdant kitais marketingo veiksmais gautus prekių užsakymus, kad jo vaidmuo marketinge pasyvus. Vėliau buvo įsitikinta, kad sudarius vartotojui laiko ir vietos atžvilgiu palankesnes prekių įsigijimo galimybes, galima tikėtis didesnės sėkmės parduodant savo prekes. Ypač tai būdinga vartojimo prekių rinkai, o būtent ir mano nagrinėjamos AB “Alita” produkcijos, kurioje vienos paskirties prekės kainomis ir kokybe dažnai yra panašios ir gali viena kitą pakeisti.
Marketingo logistikos sprendimai ir veiksmai yra glaudžiai susiję su kitais marketingo komplekso elementais.Sprendimai dėl paskirstymo kanalo ilgio ir paskirstymo sistemos pločio turi lemiamą reikšmę marketingo logistikos aptarnaujamų pirkėjų skaičiui. Paskirstymo kanalo institucijos ir marketingo logistikos institucijos turi būti viena su kita suderintos. Tačiau fizinis prekių judėjimas nebūtinai turi sutapti su nuosavybės į jas teisių, mokėjimo priemonių ir komercinės informacijos srautų judėjimu, t.y. jie nebūtinai turi judėti per tas pačias institucijas. Kartais net tikslinga vienus srautus nuo kitų atskirti.Laiko ir vietos atžvilgiu rėmimo politikos priemones būtina koordinuoti su marketingo logistikos priemonėmis. Pavyzdžiui, vykstant reklamos kampanijai reikia atitinkamų logistikos veiksmų, kad galima būtų patenkinti staiga padidėjusią paklausą.Logistikos sistemos pokyčių reikalauja gamybinės programos plėtimas, naujų prekių gamyba, kadangi tai kelia naujų reikalavimų užsakymų vykdymui, prekių įpakavimui, jų gabenimui, atsargų sudarymui bei jų sandėliavimui.Marketingo komplekso elementas – pateikimas – labiausiai susijęs su logistikos sistema. Jis yra neatskiriamas nuo transportavimo, o tai viena iš logistikos f-jų. AB “Alita” gamina plataus vartojimo prekes, kurioms skirtingai nuo gamybinių prekių, dažniausiai reikalingi tarpininkai, kurių žaliavos kainuoja pigiau negu gamybinių prekių ir kurių gamyba technologiniu požiūriu yra lengvesnė nei gamybinių prekių. Taip pat plataus vartojimo prekės transportuojamos daug didesniais kiekiais bei didesniais kiekiais talpinamos sandėliuose. Produkcija gaminama dideliais kiekiais, o ne vienetinėmis partijomis, žaliavos užperkamos reguliariai ir atitinkamais fiksuotais kiekiais, o tai žymiai sumažina prekės vieneto kaštus. Todėl šie veiksniai sudaro sąlygas naudoti ilgesnį prekių paskirstymo kanaląLogistikos sistema mažiausiai įtakoja rėmimą. AB “Alita” derina “traukimo” ir “stūmimo” rėmimo strategijas. Ji stengiasi dalyvauti įvairiose parodose, ir demonstruoti naujoves, su kuriomis susipažįsta būsimi alkohololinių gėrimų pirkėjai – didmenininkai ir mažmenininkai. Konkurencija Lietuvoje smarkiai stiprėja, taigi savo klientams AB “Alita” turi pasiūlyti kažką konkurentabilaus. Ji siūlo vartotojams greitą gaminių pristatymą, taip pat stengiasi visada turėti sandėlyje paklausių prekių, tačiau tai didina logistikos kaštus.Glaudus ryšys pastebimas tarp logistikos ir kainų politikos. Nustatant kainas, ypač jų žemutinę ribą, būtina atsižvelgti į logistikos kaštus. Pakopinė nuolaidų struktūra remiasi prekių užsakymų dydžiu, jų pirkimo apimtimi, reikalavimais prekių pervežimui, atsargų sudarymui, įpakavimui ir t.t. Vienas svarbiausių teritorinės kainų diferenciacijos veiksnių yra logistikos kaštai.2.5 LOGISTIKOS SISTEMOS KAŠTŲ STRUKTŪRA IR KITIMO TENDENCIJOS
Logistikos kaštai – tai prekių transportavimo ir sandėliavimo kaštai.Visus marketingo logistikos sistemos kaštus sudaro atskirų jos subsistemų kaštų suma. Kartu jie apibrėžia paslaugų (klientų aptarnavimo) lygį, kurį logistikos sistema gali garantuoti. Aukštesnis klientų aptarnavimo lygis, esant vienodoms kitoms sąlygoms, reikalauja didesnių kaštų.Logistikos kaštų mažinimas šiuo metu laikomas vienu didžiausių rezervų gamybos įmonių veiklos efektyvumui didinti. Techninė pažanga, ypač modernios informacijos ir komunikacijos technologijos, sudaro tam palankias sąlygas.Logistikos kaštų mažinimo problemos sudėtingumas pasireiškia tuo, kad priimant sprendimus dėl atskiros logistikos subsistemos, o kartu ir visos sistemos optimizavimo tenka susi-durti su daugybe alternatyvų ir vadinamųjų kaštų konfliktų (jų savitarpio priklausomybe). Pavyzdžiui, sumažinti prekių tiekimo terminus galima tiek didinant sandėlių skaičių ir juos priartinant prie pirkėjų, tiek prekes tiekiant iš centrinių sandėlių greitesnėmis transporto priemonėmis, tiek įvedus vadinamąją JiT (Just-in-Time) sistemą. Kaštų mažinimas vienoje subsistemoje neretai sukelia jų didėjimą kitoje. Pavyzdžiui, prekių transportavimo kaštų mažinimas didina sandėliavimo kaštus (žr. 6 paveikslą). Todėl priimant sprendimus būtina atsižvelgti į logistikos sistemoje esančius tarpusavio ryšius ir remtis bendraisiais kaštais.
Antrasis kriterijus, į kurį atsižvelgiama planuojant logistikos sistemą, yra klientų aptarnavimo lygis.Klientų aptarnavimo lygis – tai įmonės marketingo logistikos rezultatas, kurį apibūdina tiekimo terminai, jo patikimumas, lankstumas ir prekių pristatymo kokybė. Tiekimo terminai – tai laikotarpis nuo pirkėjo užsakymo pateikimo iki prekės gavimo.Teikimo patikimumas – tai tikimybė, kad bus laikomasi tiekimo terminų. Jis priklauso nuo tiekimo parengties, t.y. kaip tiekėjas sugeba iš turimų atsargų įvykdyti gautą užsakymą.Tiekimo paslaugų lygis labai priklauso ir nuo marketingo logistikos sistemos lankstumo, jos sugebėjimo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Didėjant vartotojų elgsenos neapibrėžtu-mui, ypač perkant vartojimo prekes, ir sparčiai kintant paklausai, minėtoji sistemos savybė įgauna ypatingą svarbą.Prekių pristatymo kokybę lemia du parametrai: tiekimo rūpestingumas (ar buvo gautos tos prekės ir toks jų kiekis, kokios ir kiek buvo užsakyta) ir pristatytų prekių būklė (ar jos buvo tinkamai įpakuotos ir transportuojant nesugadintos). Dėl netinkamos prekių pristatymo kokybės tiekėjui gali būti pareikštos pretenzijos.Logistikos kaštai ir klientų aptarnavimo lygis, kaip svarbiausi marketingo logistikos kriterijai, pasižymi prieštaringumu. Todėl iškyla optimalaus jų suderinimo problema. Pakėlus pirkėjų aptarnavimo lygį, išaugs logistikos kaštai, reikės padidinti teikiamų paslaugų kainą ir dėl to kils pavojus prarasti pirkėjus. Tačiau juos galima prarasti ir dėl nepakankamo aptarnavimo lygio. Todėl reikia stengtis, kad klientų aptarnavimo kaštai, t.y. logistikos kaštų ir klientų praradimo kaštų suma, būtų kuo mažesni (žr. 7 paveikslą).6 pav. Sandėliavimo ir transportavimo kaštai 7 pav. Logistikos kaštai ir klientų aptarnavimasDaugelis tiekėjų nežino, kokį aptarnavimo elementą jų pirkėjai labiausiai vertina. Tuo tarpu vieni pirkėjai gali pirmenybę teikti trumpiems tiekimo terminams, kiti – tiekimo patikimumui. Neabejotina, kad atsakymai labai skirsis pagal pirkėjų grupes ir tiekiamų prekių grupes. Todėl būtinas diferencijuotas požiūris.Aukštesnis konkurentų teikiamo aptarnavimo lygis gali lemti, kad pirkėjas juos pasirinks savo partneriais. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas netoliese esančių bei analogiškas prekes parduodančių įmonių pirkėjų aptarnavimo analizei.AB”Alita” prekių saugojimo kaštai susideda iš trijų komponentų:Ø Sandėliavimo kaštai. Į šiuos kaštus įeina kintami vietos kaštai, draudimas ir mokesčiai. Kai kuriais atvejais dalis saugojimo kaštų yra fiksuoti, pavyzdžiui, kai sandėlis yra nuosavas ir negali būti panaudotas kitiems tikslams. Mokesčiai ir draudimas bus įtraukti į laikymo kaštus tik tada, jei jie priklauso nuo atsargų lygio.Ø Kapitalo kaštai – tai į atsargas investuotas kapitalas, kurio negalima panaudoti kitiems tikslams. Tai atspindi susilaikymo nuo kitų investicijų kaštai.Ø Senėjimo, gedimo ir praradimo kaštai. Senėjimo kaštai turėtų būti priskiriami toms prekių rūšims, kurios gali greitai pasenti. Kuo didesnė senėjimo rizika, tuo didesni kaštai. Praradimo kaštai apima vagiliavimo ir sugadintų prekių kaštus, atsirandančius laikant atsargas.
Nustatant optimalų atsargų dydį, svarbu įsitikinti, ar medžiagų kiekis atsargose yra pakankamas ir leis patenkinti visų pirkėjų paklausą. Pažymėtina, kad nereikalingos ir atliekamos atsargos įmonėje sunkina jos finansinę padėtį, lėtina apyvartinių lėšų apyvartumą, mažina pelningumą. Puikia žinome jog AB „Alita“ neapsiriboja vien tik šampanizuoto vyno gamyba, ji taip pat gamina ir brendžius, vynus, pilsto obuolių sultis, ir visi šie produktai reikalauja skirtingų laikymo sąlygų ir tuo pačiu negalima jų sukrauti į vieną sandėly, kuriame yra kažkokia pastovi temperatūra, yra sunku išlaikyti vieno produkto kiekį didesnį viename sandėlyje, kitą kitame sandėlyje, o AB „ Alita“ laiko savo produkciją būtent keliuose sandėliuose nesuskirstant produktų, jie žiūri tik į kiekį kuris telpa. Tai neteisingas požiūris ir aš siūlyčiau suskirstyti produktus pagal jų naudojimo taisykles taip išvengiant produktų gedimo, o taip pat gerinant produktų atrinkimą bei pakrovimą, t.y. pakrovimo laiką. Tikslinga yra atilikti detalią atsargų valdymo analizę pagal didžiausią paklausą turinčias prekes.
AB “Alita” transportavimo kaštai. Ištyrinėję AB “Alita” prekybos išlaidas, pastebime, kad transporto išlaidos sudaro 24% išlaidų, o išlaidos kurui – 20% suminių išlaidų. Kita, dalis išlaidų tenka darbo užmokesčiui. Tiriant transporto bendras išlaidas pastebime, jog mokami dideli draudimo mokesčiai, įskaičiuojamas transporto priemonių gedimų pašalinimas. Gedimų skaičiaus augimas – tai signalas įmonei keisti transportavimo mašinas, kadangi įmonė laiku nesusitvarkiusi transporto priemonės yra priversta nuomotis ją, o kaip žinome tai daug kainuoja ir geriau tuos pinigus skirti naujo transporto įsigijimui. Didėjant degalų kainoms, įmonei yra būti sudaryti tinklinius pervežimo grafikus efektyviai pasiekiant realizavimo vietas.Taip pat transportavimo kaštų mažinime įtakos turi pigesnio kuro pasirinkimas ar dujinės įrangos montavimas.2.6 KOKIE NAUDOJAMI LOGISTIKOS ĮVERTINIMO RODIKLIAI
Mano pasirinktoje įmonėje – AB “Alita” atsargų valdyme derina periodinės ir nuolatinės kontrolės sistemą. Tai matyti dėl to, kad kiekvieno ketvirčio pabaigoje įmonėje yra vykdoma inventorizacija, ir galima matyti tikslius žaliavų bei atsargas dydžius. Tai vadiname periodine atsargų valdymo sistema.Įmonė atsižvelgdama į tai, labiausiai trūkstamas žaliavas stengiasi užsakyti kartu, įvertinus dar ir tai jei jas reiktų vežti iš tų pačių tiekėjų. Trūkstamų prekių kiekis užsakomas iki tokio lygio, kad užtektų iki sekančios partijos ir kartais netgi užsakomos draustinės atsargos.Taip pat įmonėje neperseniausiai buvo įdiegta kompiuterizuota kontrolės sistema, kuri mano bei bendrovės manymu leis greičiau reaguoti į trūkstamų žaliavų bei atsargų kiekį, o tuo pačiu tai vadinsis nuolatinės kontrolės sistema, kadangi bet kuriuo momentu bus galima pamatyti kiek ko trūksta. Be to niekas neskaičiuoja tikslių logistikos kaštų, tad ir jokie logistikos įvertinimo rodikliai nėra naudojami. Tačiau didmeninės prekybos įmonei, logistikos kaštai sudaro didelę jos visų kaštų dalį ir tokių rodiklių skaičiavimas, gali duoti nemažai naudos pačiai įmonei.AB “Alita” tikslių logistikos kaštų skaičiavimo problema tampa vis aktualesnė nes logistikos kaštai auga ir didėja jų dalis bendruose kaštuose, tuo pačiu galime teigti jog nėra naudojami jokie logistikos įvertinimo rodikliai. Bent jau tai buvo išgirsta iš AB “Alitos “ marketingo skyriaus darbuotojų lupų.
3. AB “ALITA” LOGISTIKOS SISTEMOS TOBULINIMAS
Mano manymu, įmonėje svarbiausia patobulinti tarpininkų bei tiekėjų parikimą. Kai kuriuos elementus įmonė taiko jau seniai, tačiau visuose reikia “užlopyti skyles”.Parenkant tiekėjus visada reikia žiūrėti į produkcijos kokybę bei kainą ir atsižvelgti į vartotojus.Parenkant tarpininkus būtina geriau juos išnagrinėti – finansinės galimybės bei bendradarbiavimas. Tarpininkai vaidina svarbų vaidmenį produktų paskirstyme bei produkcijos populiarinime. Visų pirma pateikiant produkciją visiems tarpininkams reikia turėti licenziją prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tarpininkai turi būti gerai susipažinę su visa AB ”Alita” asortimento linija, turi žinoti kiekvieno gaminio specifines ypatybes (stiprumą, cukringumą, ir kitas savybes), o ypatingai naujo produkto. Kadangi jiems reikia tai žinoti norint reklamuoti produkciją bei parduoti ją. Tarpininkų parinkimas yra svarbus žingsnis realizuojant produkciją. Tik nuo tinkamai pasirinktų tarpininkų galimas geras bendradarbiavimas ir bendras tikslų siekimas įgyvendinant bendrą planą – pelno maksimizavimas ir rinkos užimtumas (nepertraukiamumas). Įmonė renkasi tarpininką, o tarpininkas renkasi tiekėjus. Negalime teigti, jeigu mums tiekėjas yra priimtinas, tai tiekėjas – 100 proc. norės su mumis bendradarbiauti. Norint gerai užtikrinti prekės paskirstymą per tarpininkus visų pirma reikalingas geras tarpusavio bendradarbiavimas ( reikia teikti marketingo duomenis, kartu analizuoti ir spręsti iškilusias problemas produkcijos realizavime, jų perkamume ir t.t.)
Vienas iš svarbesnių kriterijų pasirenkant tarpininką AB “Alita” gaminamai produkcijai – yra jo finansinių galimybių įvertinimas (kreditingumas), tarpininkų pardavimų veiklos įvertinimas pagal patirtį bei pardavimų apimtį. Taip pat nemažą vaidmenį vaidina tarpininko reklamos ir pardavimų skatinimo programų efektyvumas, transportavimas bei sandėliavimas. Taip pat reikėtų paminėti rinkos aprėpimo kriterijų, kadangi pagrindinis pateikimas vyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pateikimo kanalus į užsienio šalis, reikia įvertinti didmenininko ryšius su mažmenininkais toje šalyje.Pagrindinis AB “Alita” produkcijos tarpininko parinkimo kriterijus turi žinios apie rinką, tos rinkos platus aprėpimas – optimalus prekių paskirstymas, žinios apie prekę bei užsakymų dažnumas.Įmonė naujam produktui, kaip ir ankstesniems savo produktams taikys intensyvaus pateikimo strategiją – pardavinės savo produkciją įsteigtose parduotuvėse įvairiuose miestuose. Kadangi “Alita” nėra vienintelė gamykla gaminanti vyną ir kitus alkoholinius gėrimus, jos tikslas – įtraukti į paskirstymą kuo daugiau įvairių tarpininkų.8 pav. Naujas pateikimo kanalas
Pateikiant AB „Alita“ produkciją į Lietuvos rinką turi būti naudojamas 2 lygių Lietuvos rinkoje bei užsienio rinkoje paskirstymo kanalai bei tiesioginis “Alitos” produktų pateikimas vartotojams per firmines parduotuves. Pateikimo kanalai pavaizduoti 8 pav.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Atlikus AB“Alita“ analizę, galima suformuluoti tokias išvadas:
1) Įmonės tiekimas vykdomas teigiamai, nuolat yra ieškoma naujų tiekėjų, o tiesioginių žaliavų teikėjų suradimas – reiškia prekių kainų sumažėjimą. Tuo labiau įvertinant tai, jog žaliavos tiekiamos iš tokių šalių kaip Vengrija, Rumunija, Portgalija.2) Didžiausią logistikos kaštų dalį sudaro transportavimo kaštai.3) Atsargų valdymas buvo viena iš didžiausių įmonės problemų, tačiau įvedus kompiuterinę apskaitą ši problema su laiku išsispręs. Iki sistemos įdiegimo buvo pastebėta nuolatinės ir periodinės atsargų kontrolės sistemos derinimas.4) Įmonė, savo produkcijos pateikimui naudoja intensyvaus pateikimo strategiją – pardavinėja savo produkciją įsteigtose parduotuvėse įvairiuose miestuose bei naudoja 2 lygių pateikimo kanalą parduodant produkciją Lietuvoje bei užsienyje (didmenininkai – mažmenininkai – vartotojai), tačiau to vis vien neužtenka jog išsilaikyti konkurencinėje kovoje, todėl ir buvo pasiūlyta parinkti kuo daugiau AB “Alita” gaminamos produkcijos tarpininkų bei tobulinti jų parinkimą.
Pasiūlymai: 1) Kadangi nėra naudojami jokie logistikos įvertinimo rodikliai, konkurencingumui augant būtina juos gerai išnagrinėti ir intensyviai taikyti.1) Nuolat ieškoti naujų tiekėjų, todėl taip yra užtikrinama optimaliausia kaina vartotojui bei geriausia prekių kokybė; Parenkant naujus tiekėjus užsienio šalyse reikia atsižvelgti ir į atstumus bei kelius.2) Parenkant paskirstymo kanalą reikia parinkti optimalią paskirstymo kanalo variantų alternatyvą, kuri leistų mažiausiomis išlaidomis pasiekti reikiamą efektyvumą. Jų skaičius priklauso nuo rinkos pobūdžio ir dydžio, tarpininkų galimybių, prekės savybių, įmonės dydžio. 3) Esant nedideliems atstumams tarp miestų Lietuvos rinkoje, produkciją geriausiai pervežinėti autotransportu, pasirinkus pigiausią kurą. 4) Didėjant degalų kainoms, įmonei yra būti sudaryti tinklinius pervežimo grafikus efektyviai pasiekiant realizavimo vietas. Taip pat transportavimo kaštų mažinime įtakos turi pigesnio kuro pasirinkimas ar dujinės įrangos montavimas.5) Suformuoti realiai veikiančią transporto srautų planavimo sistemą; bei sudaryti įmonėje tinklinį transportavimo grafiką ir nuolat jį tobulinti bei pritaikyti prie kintančių sąlygų;
Literatūros sąrašas
1. Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S., Virvilaitė, R. “ Marketingas “ Kaunas: Eugrimas, 1999m. 2. Urbanskienė, R., Obelenytė, 0. Reklama ir rėmimas.- Kaunas.: Technologija, 1995m.3. http://www.alita.lt ( Oficialus AB “Alita” puslapis internete)4. V. Jovaišienė, K. Levišauskaitė, I. Valainytė. Kaštų apskaita. I dalis. Kaunas. Technologija. 1994 m.
5. V.Čaplikas. Prekybos prognostinis modelis. Vilnius, 1994m.6. V.Čaplikas. Prekybos logistika. Vilnius, 1997m.