Logistika

TURINYS
ĮVADAS 3
1. LOGISTIKOS SAMPRATA 4
1.1. Termino „logistika“ aiškinimas 4
1.2. Logistikos apibrėžimas 6
2. LOGISTINĖS SISTEMOS 8
2.1. Bendroji sistemos samprata 8
2.2. Logistinės sistemos samprata 9
2.3. Įmonių logistikos sistemos aplinka 11
2.4. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje 12
2.5. Logistikos sistemos principai 13
3. LOGISTINĖS SISTEMOS ELEMENTAI 15
3.1. Vartotojų aptarnavimas 16
3.2. Užsakymų tvarkymas 17
3.3. Transportavimas 18
3.4. Sandėliavimo svarba 19
3.5. Atsargų sudarymas ir kontrolė gamybos įmonėje 19
3.6. Pakavimas 21
3.7. Žaliavų valdymas 21
3.8. Gamybos planavimas 22
3.9. Komunikacija logistikoje 22
3.10. Logistinio planavimo informacija 23
3.11. Informacinė sistema ir jos bruožai 23
4. UAB „INGMAN LEDAI“ LOGISTIKOS SISTEMA 26
4.1. Bendra informacija apie įmonę 26
4.2. UAB “INGMAN LEDAI” laimėjimai 26
4.3. UAB „Ingman ledai“ logistikos skyrius 27
4.4. Užsakymų tvarkymo procesas 28
4.5. Žaliavų valdymas 29
4.6. Įpakavimas 29
4.7. Paskirstymo sistema 30
4.8. Sandėliavimas 31
4.9. Atsargos 32
4.10. Transportavimas 32
IŠVADOS 34
Naudota literatūra 35ĮVADAS
Temos aktualumas. Į klausimą kokia yra šiuolaikinės įmonės sėkmės paslaptis, greičiausiai išgirstume tokius atsakymus: teisingai pasirinkta strategija, mokėjimas prisitaikyti prie kliento poreikių, lankstumas, teisingos ir saavalaikės investicijos, užsibrėžti ir pasiekti tikslai. Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias sudėtingas situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika. Jau didysis prancūzų karvedys Napoleonas suprato logistikos svarbą. Sėkmingi jo logistiniai sprendimai užtikrino greitą karinių pajėgų perdislokavimą ir lėmė didesnį kariuomenės efektyvumą mūšiuose. Šiais laikais terminas “Logistika” įgavo žymiai platesnę prasmę. Logistika nebėra tiik transportavimą, prekių judėjimą ir sandėliavimą apimanti veiklos rūšis. Šiuolaikinė logistika aprėpia ir tokias verslo sritis kaip marketingas, apskaita, informacinės technologijos, klientų aptarnavimas ir t.t..Logistika yra galingas ginklas, kompanijos, siekiančios užimti lyderio poziciją rinkoje, rankose.
Logistika kaip mokslinė disciplina įgauna yp

patingą vaidmenį, nes jos formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos gamybinės – ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių gamybos valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose ir lygmenyse.
Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Norint, kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti – būtina sukurti integruotos logistikos sistemą, tai yra integruoti pardavimų komandas, gamybą, informacines sistemas, marketingo personalą į logistikos vieningą sistemą.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti teorinius logistikos sistemos veiklos aspektus bei atskleisti praktiškai vykdomus logistikos procesus UAB „Ingman ledai“ įmonėje.
Darbo uždaviniai:
 Susipažinti su logistikos bei logistinės sistemos saamprata;
 Išanalizuoti pagrindines logistinės sistemos posistemes teoriniu aspektu;
 Pateikti bendrą informaciją apie UAB „Ingman ledai ” bei apibūdinti jos veiklą;

Metodai: su logistika susijusios literatūros šaltinių analizė, UAB „Ingman ledai“ logistinės sistemos tyrimas.1. LOGISTIKOS SAMPRATA
1.1. Termino „logistika“ aiškinimas
A. Garalis „Logistikos terminų aiškinamajame žodyne” aprašo logistikos termino atsiradimą, jo reikšmę visuomenėje. Iš graikų kalbos atkeliavęs žodis logistika [gr. logistike -skaičiavimo, mąstymo būdas] Senovės Graikijoje reiškė samprotavimo meną, Romos imperijoje – maisto produktų paskirstymo taisykles. Bizantijoje imperatoriaus Leono VI Išmintingojo valdymo laikotarpiu (866-912) logistika buvo vadinamas armijos aprūpinimo ir jo
os judėjimo valdymo mokslas. Terminą „logistika” G. Leibnicas (1646-1716) naudojo kaip sinonimą „matematinei logikai”. Logistikos, kaip matematinės logikos, samprata buvo patvirtinta filosofijos kongrese Ženevoje 1904 m. Logistikos terminas XIX a. Napoleono Bonaparto armijoje buvo taikomas armijos ir fronto užnugario aprūpinimo įvardijimui. Apie tai užsimena žinomas karo teoretikas A. A. Žomini (1779-1869), kuris tyrinėjo Napoleono Bonaparto karų laikotarpį.
Naujuose Amerikos enciklopedijos (The Encyclopedia Ameri-cana. International Edition. Danbury, Grolier Ine, 1991, Vol. 17, p. 688.) leidiniuose logistikos samprata apibrėžiama kaip „ginkluotų pajėgų materialinio – techninio aprūpinimo ir judėjimo valdymas”. Kartu su taktika, strategija ir žvalgyba logistika yra vienas svarbiausių karo mokslo elementų.
„Logistika” taip pat gali reikšti civilinių įmonių tiekimo – realizavimo veiklą. Devyniasdešimtais metais Vakarų Europos šalyse ir JAV šis terminas pradėtas vartoti ne tik specialioje literatūroje, bet ir masinės informacijos priemonėse apibūdinant naują kryptį – materialinių ir jiems atitinkamų informacinių srautų valdymo mokslo teoriją ir praktiką, t. y. visą klausimų kompleksą, susietą su žaliavos, medžiagų, gatavos produkcijos tiekimu (nuo tiekėjo iki gamyklos – gamintojos ir nuo gamyklos -gamintojos iki galutinio vartotojo, patenkinant šio vartotojo reikalavimus bei interesus).
Logistikos termino sinonimu kartais vartojami tokie pasakymai, kaip „medžiagų valdymas”, „totalinis paskirstymas”, „fizinis paskirstymas” (Amerikos rinkodaros asociacijos produktų paskirstymas dar 1948 m. buvo apibrėžtas kaip „fizinis paskirstymas”, t. y. krovinio apdorojimas ir prekių transportavimas nuo gamybos vietos į
vartojimo vietą).
Vadyboje ir ekonomikoje logistika apibrėžiama kaip mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kt. materialinių ir nematerialinių operacijų planavimą, kontrolę ir valdymą: žaliavų ir medžiagų tiekimą gamybinei įmonei, o taip pat vidinį gamybinio perdirbimo aprūpinimą bei gatavos produkcijos tiekimą vartotojams (2).
J. A. Urbonas „Tarptautinėje logistikoje” terminą „logistika“ aiškina apibrėžia panašiai kaip A. Garalis: logistika yra mokslas apie prekių (medžiagų, žaliavų, mašinų, galutinės produkcijos ir kt.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą, koordinavimą, planavimą, apimantį įvairių rūšių paslaugas, teikiamas atitinkamų įmonių, susijusių su prekių pateikimo vartotojui aptarnavimu, ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą (3).

E. ir R. Palšaičiai logistiką aiškina kiek kitaip. Logistika – tai mokslas apie žaliavų tiekimo, gamybos planavimo, gamybos kontrolės ir efektyvaus pagamintų produktų judėjimo iš gamybos vietos į vartojimo vietą derinimą, siekiant užtikrinti reikiamos kokybės ir reikiamo kiekio produktų pristatymą į reikiamą vietą ir reikiamu laiku, kad įmonė gautų kuo didesnį pelną. Sprendžiant įvairias praktines užduotis . plačiai taikoma matematinės atsargų teorijos, tikimybių teorijos, statistinių sprendimų teorijos, informacijos teorijos, masinio aptarnavimo teorijos, matematinės statistikos, tiesinio, matematinio, dinaminio programavimo metodų, informacinio modeliavimo, metodų optimizavimo, tinklinio planavimo ir valdymo metodų visuma. Praktinės užduotys efektyviai sprendžiamos naudojant skaičiavimo technikos programines priemones ir _ taikomuosius programinius paketus, skirtingais gamybos ir tiekimo lygmenimis – dirbtinio intelekto ir ekspertines si
istemas. Žodis logistika kilęs iš graikų kalbos (gr. logistike). Jis. vartojamas visose Europos kalbose (angliškai logisties, vokiškai Logislik, prancūziškai logistique, itališkai ir ispaniškai logistica ir t.t). Senovės Graikijoje šis žodis reiškė mąstymo meną, Romos imperijoje – produktų paskirstymo taisyklę, Bizantijoje jis reiškė kariuomenės aprūpinimo ir jos judėjimo meną. Karinių mokslų enciklopedijoje apibrėžiama kaip „karinio mokslo šaka ir veikla, susijusi su aprūpinimu, tiekimu, įrenginių eksploatacija, personalo judėjimu, paslaugų tiekimu ir panašiais dalykais”., kaip ir taktika, strategija bei žvalgyba, yra vienas iš keturių pagrindinių karinio mokslo elementų. Žodžio logistika sinonimai: medžiagų valdymas, totalinis paskirstymas, fizinis paskirstymas. (5) Pastarasis terminas buvo ir yra vartojamas paraleliai su terminu. Amerikos rinkodaros ir rinkotyros asociacijoje šis terminas buvo apibrėžtas kaip medžiagų perdirbimas ir prekių vežimas nuo gamybos vietos iki vartotojų. Užsienio šalyse yra daug logistikos organizacijų. Daugelis iš jų įeina į Europos logistikos asociaciją (ELA) – tarptautinę organizaciją, kuri koordinuoja šalių narių atliekamus /. tyrinėjimus. Daug organizacijų ir centrų yra JAV: Amerikos logistikos asociacija, Amerikos transporto ir logistikos draugija, Amerikos rinkodaros ir rinkotyros asociacija ir kt. Nalional Association ofPurchasing Management – viena iš seniausių logistinių asociacijų JAV ir visame pasaulyje. Užsienyje leidžiami tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai žurnalai, skirti /. ir jos klausimams, pvz., Canadian Transportalion and Distribution Management (Kanada), Logistica (Italija), Logisties (D. Britanija), Tara (Šveicarija), Recycling Today (JAV), Journal ofBusiness logisties (JAV) ir kt.1.2. Logistikos apibrėžimas
Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas, pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai. Pirmoji knyga, kurioje kalbama apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus, pasirodė tik 1961 m., ir tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl dar nėra visuotinai priimto logistikos apibrėžimo. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos (NCPDM – profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi 1962 m.) nustatytas apibrėžimas yra toks:
Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai – žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško i vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.
A. Garalis rašo, kad ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis (4).
Daugelyje straipsnių ir knygų vietoj verslo logistikos termino vartojami tokie terminai kaip marketingo logistika, fizinis paskirstymas, medžiagų vadyba, pramonės logistika. Logistika apima žmonių, materialinių, energetinių, finansinių ir pan. srautų valdymą.
Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros, finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo užsiimama: ar praktika, ar mokslu.
Tuo ir paaiškinama logistikos sampratos apibrėžimų įvairovė.
Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad šiandieną logistika suprantama kaip:
• nauja krovinių judėjimo organizavimo kryptis;
• įvairių „žmogus-mašina” srautų sistemų planavimo teorija;
• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas;
• gabenimo ir gamybos procesų integracija;
• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugoj imo sąnaudų planavimo procesas;
• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;
• ekonomikos infrastruktūra;
• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus judėjimas;
• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;
• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą.

J. A. Urbonas teigia, jog logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas:
1) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas;
2) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas;
3) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas;
4) medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos-paslaugas;
5) apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas;
6) gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas;
7) gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas;
8) gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas;
9) gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas;
10) gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas;
11) apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas (3).
Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes.
Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika – tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose.
Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.
Kai kurie apibrėžimai pabrėžia aukštą kūrybiškumo pradą: logistika – tai poreikių nustatymo būdas ir mokslas, taip pat įsigijimo, paskirstymo ir viso darbo ciklo išlaikymas.
Logistika laikoma unikalia strateginės orie.ntacijos kūrybos sfera.
Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Čia akcentuojamas pinigų sumokėjimo ir gavimo principas.
Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:
Logistika – mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.
Toks apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio materialinių srautų valdymo logistinio požiūrio, nes materialinės grandies pavienės grandys sujungiamos į sistemą, galinčią adekvačiai reaguoti į išorinės aplinkos iššūkius. Integruojama technika, technologijos, ekonomika, planavimo metodai ir srautų valdymas.2. LOGISTINĖS SISTEMOS
2.1. Bendroji sistemos samprata
Logistinės sistemos samprata yra viena iš pagrindinių logistikos mokslo sampratų. Egzistuoja įvairios sistemos, užtikrinančios ekonominio mechanizmo funkcionavimą. Iš šios įvairovės būtina išskirti būtent logistinės sistemas, turint tikslą jas apibendrinti, analizuoti bei tobulinti.
Logistinės sistemos samprata yra dalinė, ją lyginant su bendra sistemos samprata. Todėl iš pradžių pateiksime bendrąją sistemos sampratą, o paskui apibrėšime, prie kokios sistemos priskiriamos logistinės sistemos.
„Sistema” (iš gr. systema – sandara; junginys) (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985): 1. planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija; 2. reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip savarankišką vientisą darinį; 3. susietų organų bendros funkcijos, organizuotai sujungtos į organišką ūkinių vienetų ir įmonių visumą.
Pateikti apibendrinimai atitinka mūsų intuityvius įsivaizdavimus apie sistemas, tačiau norint atlikti logistinių sistemų analizę ir sintezę to, aišku, nepakanka. Išvardysime savybes, kuriomis turi pasižymėti sistema. Jeigu pavyks įrodyti, kad koks nors objektas turi šių savybių visumą, bus galima tvirtinti, kad šis objektas yra sistema.
A Garalis rašo, kad egzistuoja keturios savybės, kuriomis turi pasižymėti objektas, kad jį būtų galima pavadinti sistema.
Pirma savybė – vientisumas ir dalomumas. Sistema yra tarpusavyje sąveikaujančių elementų visuma. Elementai egzistuoja tik sistemoje. Be sistemos, visa tai bus tik objektai, turintys potencialias galimybes sudaryti sistemą. Sistemos elementai gali būti įvairios kokybės, tačiau kartu turi būti suderinami.
Antra savybė – ryšiai. Tarp sistemos elementų pasireiškia esminiai ryšiai, kurie dėsningai lemia šios sistemos integrinę kokybę. Ryšiai gali būti dalykiniai, informaciniai, tiesioginiai, grįžtamieji ir t.t. Ryšiai tarp elementų sistemos viduje turi būti glaudesni negu pavienių elementų ryšiai su išorine aplinka, nes priešingu atveju sistema negalėtų egzistuoti.
Trečia savybė – organizacija. Atskiri elementai turi sistemas formuojančių veiksnių, bet jie sudaro tik sistemos kūrimo prielaidas. Kad sistema susidarytų, būtina sukurti tam tikrus ryšius, t.y. būtina atitinkama struktūra bei sistemos organizacija.
Ketvirta savybė – integrinės savybės. Sistemai svarbus integrinių savybių pasireiškimas, t.y. sistemai būdingų savybių apskritai, tačiau atskirai nebūdingų nė vienam iš jos elementų.
Galima pateikti daugelio sistemų pavyzdžių. Paimkime paprastą rašiklį ir pažiūrėkime, ar turi jis šiuos keturis sistemos požymius. Pirma: rašiklis susideda iš atskirų elementų – korpuso, šerdies, spyruoklės ir t.t. Antra: tarp elementų yra ryšys – rašiklis nesubyra, jis yra visuma. Trečia: ryšiai atitinkamu būdu sutvarkyti. Visas išardyto rašiklio dalis galėtume surišti siūlu. Tokiu būdu jo dalys būtų susietos, tačiau dėl to rašiklis neįgytų būtinų savybių. Ketvirta: rašiklis turi integrinių (suminių) savybių, kuriomis nepasižymi nė vienas iš jo sudėtinių elementų – rašikliu galima lengvai naudotis: rašyti, nešiotis (4).2.2. Logistinės sistemos samprata
Iš visos sistemų įvairovės logistinės sistemos išsiskiria elementų sudėtimi, tarpusavio ryšių pobūdžiu, organizacija ir integrinėmis savybėmis. Logistinės sistemos skiriamieji požymiai:
• srautų proceso buvimas;
• atitinkamas sisteminis vientisumas.
Apibūdinkime kiekvienos logistinės sistemos savybes, būdingas bet kuriai sistemai.
Pirma savybė: logistinė sistema yra elementų, sąveikaujančių vienas su kitu, visuma. Išskiriami šie logistinių sistemų elementai (išsamiau nagrinėjant kiekvienas iš logistinės sistemos elementų pats išsiskleidžia į sudėtingą sistemą, tačiau šios sistemos logistinei klasei jau nepriskiriamos):
PIRKIMAS – posistemė, kuri užtikrina materialinio srauto patekimą į logistinę sistemą.
SANDĖLIAI – pastatai, įrenginiai ir pan., kur laikinai kraunamos ir saugomos atsargos, pertvarkomi materialiniai srautai.
ATSARGOS – medžiagų atsargos, kurios leidžia konkrečiai sistemai greitai reaguoti į paklausos kitimą, užtikrina transporto darbo tolygumą, taip pat padeda spręsti daugelį kitų logistinės sistemos uždavinių.
TRANSPORTAS – šis sistemos elementas, kaip ir kiti, pats yra sudėtinga sistema. Jis apima materialinę-techninę bazę, su kurios pagalba transportuojami kroviniai, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią jos funkcionavimą.
PERSONALAS – specialistai, atliekantys logistinės operacijas.
REALIZA VIMAS – posistemė, kuri užtikrina materialinio srauto judėjimą (išėjimą) iš logistinės sistemos.
Gamybinėse logistinėse sistemose taip pat išskiriamas „gamybos aptarnavimo” elementas, kuriuo suprantamas logistinis padalinys, aptarnaujantis gamybos procesą.
Kaip matome, logistinių sistemų elementai yra skirtingos kokybės, tačiau kartu tarpusavyje suderinti. Suderinamumą lemia vienas tikslas, kuris griežtai pajungtas logistikos sistemų funkcionavimo tikslams.
Antra savybė: tarp logistinių elementų pasireiškia esminiai ryšiai, kurie dėsningai lemia sistemos integrines savybes.
Trečia savybė: tarp logistinės sistemos elementų yra tam tikri ryšiai, t.y. logistinė sistema yra organizuota.
Ketvirta savybė: logistinė sistema pasižymi integrinėmis savybėmis, nebūdingomis nė vienam iš jos elementų atskirai paėmus. Tai sugebėjimas pristatyti reikiamos kokybės prekę reikiamu laiku į reikiamą vietą minimaliausiomis išlaidomis, taip pat sugebėjimas adaptuotis prie kintančių išorinės aplinkos sąlygų (prekių ar paslaugų paklausos kitimas, nenumatytas techninių priemonių gedimas ir pan.).
Integrines logistinės sistemos savybės leidžia pirkti medžiagas, naudoti jas gamybai ir iš jų pagamintus produktus pateikti į išorinę aplinką, siekiant iš anksto numatytų tikslų.
Logistinę sistemą, sugebančią atsakyti į didėjančią paklausą greitu reikiamo gaminio pristatymu, galima palyginti su gyvu organizmu. Raumenys – tai transporto technika, centrinė nervų sistema – logistikos kompiuterių tinklas, integruotas į bendrą informacinę sistemą. Pagal apimtį šis organizmas gali užimti gamyklos arbadidmeninės bazės teritoriją ir net aprėpti regioną arba išeiti už valstybės ribų. Jis sugeba adaptuotis, prisitaikyti prie išorinės aplinkos iššūkių, reaguoti į ją tuo pačiu tempu, atlikdamas tam tikrus veiksmus.
Logistinės sistemos apibrėžimas sako: „Logistinė sistema – tai adaptacinė sistema su grįžtamuoju ryšiu, atliekanti tas ar kitas logistinės funkcijas. Ji paprastai susideda iš keleto posistemių ir turi išvystytus ryšius su išorine aplinka. Logistinės sistemos vertinimo pavyzdys yra pramonės įmonė, teritorinis-gamybinis kompleksas, prekybos įmonė ir t.t. Logistikos sistemos tikslas – reikiamo kiekio ir rūšių, maksimaliai paruoštų gamybiniam arba asmeniniam naudojimui, prekių pristatymas į numatytą vietą nustatytomis išlaidomis.”
Logistinės sistemos ribas lemia gamybos priemonių apyvartos ciklas (4.1 pav.).
Iš pradžių superkamos gamybos priemonės. Jos materialinių srautų pavidalu patenka į logistinę sistemą. Čia jos sandėliuojamos, apdorojamos, vėl saugomos ir pagaliau palieka logistinę sistemą, perdavus jas vartoti. Taip m.aterialiniai srautai pakeičiami finansiniais ištekliais, kurių dalis vėl patenka į logistinę sistemą. Taigi paskutinėje pakopoje materialiniai srautai pasikeičia į finansinius srautus.
Gamybos priemonių apyvartoje logistinės sistemos ribų išskyrimas gavo „pinigų mokėjimo – pinigų gavimo” principo pavadinimą (1 pav.).

1 pav. Logistinės sistemos ribos
Šaltinis: A.Garalis „Logistika“, p.1012.3. Įmonių logistikos sistemos aplinka
Perfrazuojant F. Kotlerį , logistinę firmos aplinką galima apibūdinti kaip aktyvių subjektų ir veikiančių už firmos ribų ir suteikiančių firmos galimybę optimizuoti ir formuoti ekonomines sroves geriausiomis sąlygomis, bendravimą.
Reikia skirti mikrologistines ir makrologistines firmos aplinkas.
 Mikroaplinka – tai jėgos, turinčios santykius pačioje firmoje ir jos galimybės.
 Makroaplinka – tai didesnio poveikio jėgos, kurios veikia ir firmą, ir firmos logistikos mikroaplinką. Skirtingai nuo mikroaplinkos, kur akivaizdžiai matoma firmos aktyvi rolė, makroaplinka nepriklauso nuo pačios firmos, nors jos įtaka firmos logistikai ne mažesnė kaip mikroaplinkos.

Pagrindiniai firmos logistikos mikroaplinkos elementai yra:
 Tiekėjai, įskaitant pagrindinius prekių gamintojus, kurie tiekia materialinius-techninius firmos resursus;
 Vartotojai, įskaitant visus prekių ir firmos paslaugų pirkėjus;
 Tarpininkai, įskaitant visus komercinius tarpininkus, teikiančius materialus ir su jais susijusią informaciją bei finansus; (Garalis, 2003)
 Infrastruktūra, įskaitant transportą, ryšius ir kitas komunikacijas, palaikančias firmos ekonomines srautus.
Logistikos makroaplinka yra kaip keturių aplinkų junginys:
 Ekonominė aplinka, kuri apjungia savyje viską, kas susiję su firmos ekonomika (ekonominė konjunktūra, mokslinis-techninis progresas, gamybinė infrastruktūra ir t.t.);
 Socialinė aplinka, kuri apjungia viską, kas susiję su firmos ekonominių srovių valdymo socialiniais aspektais (socialiniai-demografiniai pokyčiai visuomenėje, išsilavinimo lygis, gyventojų socialinė apsauga ir t.t.);
 Politinė aplinka, kuri pagrindinai apjungia administracinį – teisinį firmos ekonominių srovių valdymą;
 Ekologinė aplinka, kuri pasireiškia ekologinėmis firmos ekonominių srovių formavimo ir optimizavimo pasekmėmis.
Logistikos ir jos išorinės aplinkos dialektika tokia, kad kuo palankesnė tampa išorinė aplinka, išauga logistikos pareikalavimas ūkinėse sistemose, ir atvirkščiai – kuo gilesnis ir platesnis ūkinių sistemų logistikos procesas, vis reikšmingesne tampa jos įtaka geresnei išorinei aplinkai.2.4. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje
Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas, komunikacijos procesai. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus:
 fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis, komponentais gamybos procesą.
 fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.
Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkinti kliento reikalavimai produktų pristatymui. Fizinio tiekimo aspektas reikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su kliento logistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labai svarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautų pageidaujamą prekę.
Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus.
Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančios informacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesys kokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmones praplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesą įjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jį galutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės.
Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija, valdančia šį procesą. (Michael D. Hutt, Thomas W. Speh, 2001)2.5. Logistikos sistemos principai
A. Garalis išskiria logistikos sistemos principus, susijusius su medžiagų (žaliavų) apsirūpinimo ir gatavos produkcijos (prekių) pateikimo pirkėjui paslaugomis. Viena vertus, logistika yra apsirūpinimo ir gatavų prekių tiekimo procesų technologinė funkcija, kita vertus, – apsirūpinimo ir tiekimo procesų organizavimo, koordinavimo, planavimo funkcija. Šios funkcijos tarpusavyje susijusios, nes organizuojami, koordinuojami, planuojami medžiagų (žaliavų) apsirūpinimo ir gatavos produkcijos (prekių) tiekimo technologiniai procesai. Visa tai vadinsime logistinių srautų valdymu.
Pirmas sistemos principas: logistikos sferos valdymo uždavinys yra ne tik tiesioginis medžiaginio srauto valdymas, bet ir srauto valdymo tikslų, uždavinių, strategijų mechanizmo veikimo užtikrinimas. Pavyzdžiui, logistikos požiūriu ne tik svarbu, kokia prekių sandėlyje turi būti temperatūra, bet ir tos temperatūros įtaka prekių kokybei iSsaugoti; arba: ne vien tik tai, kiek benzino sunaudoja transporto priemonė 100 km atstumui nuvažiuoti, bet ir tai, per kiek laiko ir kokiomis išlaidomis transporto priemonė krovinį perveš 100 km atstumu.
Antras logistikos sistemos principas tas, kad rūpinamasi ne tik logistikos veiklos rūšių, kurioms būdingos skirtingos funkcijos, integracija, bet ir tos veiklos rūšių koordinavimo sprendimų priėmimu. Pavyzdžiui, jei firmoje nėra logistikos sistemos, atsakomybė už prekių atsargas yra gamybos padalinių funkcijos, ir sprendimai dėl prekių atsargų dydžio gali būti priimti neatsižvelgiant į krovinių transportavimo sprendimus. Dėl šio funkcijų nesuderinimo įmonės veikla bus mažiau efektyvi.
Trečias – sisteminio požiūrio principas. Visos logistikos sistemos verslo veiklos rūšys tarpusavyje susijusios, ir turi būti įvertintos tiek teigiamos, tiek neigiamos skirtingų funkcinių sričių ypatybės. Versle sisteminis požiūris reiškia, kad firma savo tikslus gali pasiekti tik sąmoningai įgyvendindama pagrindinių funkcinių sričių (marketingo, gamybos ir finansų) tarpusavio sąveiką. Šis požiūris svarbus ir logistikai. Logistikos visos funkcinės sritys turi būti pusiausviros, ir procesus būtina valdyti taip, kad vienos srities prioritetai nepažeistų kitos. Taigi sisteminio požiūrio principas reikalauja ne tik vertinti sistemos kiekvieno elemento svarbą, bet ir pripažinti tų elementų tarpusavio ryšį. Tik taip galima pasiekti strateginį tikslą.
Ketvirtas – bendrųjų išlaidų principas. Visos būtinos medžiagų ir produkcijos judėjimo paslaugų išlaidos vertinamos kaip visuma. Toks požiūris leidžia vienus išlaidų elementus mažinti, kitus – didinti. Pavyzdžiui, didelės prekių pervežimo išlaidos verčia firmą ieškoti jų mažinimo būdų ne tik transporto sferoje, bet ir kontroliuoti prekių atsargų dydžius sandėliuose. Bendrųjų išlaidų principo taikymas logistikos sprendimuose perkelia šiuos sprendimus į vadinamąją bendrosios logistikos sferą. Sąvoka bendrųjų išlaidų principas vartojama ne todėl, kad, atlikdami įvairias logistines operacijas (pervežimą, sandėliavimą ir kitas), pažymime jų integruotumą, o todėl, kad visų šių operacijų integracijos į visumą dėka galime jas visas minimizuoti nesumažinę būtino logistinių paslaugų lygio. Pervežimo, sandėliavimo ir kitos paslaugos turi būti valdomos taip, kad judėjimo srautas nuo apsirūpinimo medžiagomis iki produkcijos pateikimo galutiniam vartotojui visuose etapuose būtų tolygus ir nevėluorų. Toks požiūris įgalina logistiką sieti su visomis kitomis firmos veiklos funkcijomis.
Iš pradžių superkamos gamybos priemonės. Jos materialinių srautų pavidalu patenka į logistinę sistemą. Čia jos sandėliuojamos, apdorojamos, vėl saugomos ir pagaliau palieka logistinę sistemą, perdavus jas vartoti. Taip materialiniai srautai pakeičiami finansiniais ištekliais, kurių dalis vėl patenka į logistinę sistemą. Taigi paskutinėje pakopoje materialiniai srautai pasikeičia į finansinius srautus.3. LOGISTINĖS SISTEMOS ELEMENTAI
Negalima priimti sprendimo konkrečiai veiklai, prieš tai neišsiaiškinus jų poveikio kitoms logistikos proceso veikloms. Žemiau pateiktoje lentelėje (žr.1 lentelė) išvardinti elementai, kuriuos įmonės gali kontroliuoti. Sandėliavimo galimybės, prekių tiekimo įsipareigojimai, užsakymo procesų metodai, transportavimas – visa tai apsprendžia tiekėjo galimybes laiku tiekti reikalingas prekes. Prasta tiekėjo aptarnavimo kokybė verčia vartotojus didinti veiklos kaštus, didinant sandėliuojamų atsargų apimtis, sukurti brangiai kainuojančią prioritetų užsakymų ekspedicijos sistemą, sukurti antrinius tiekimo kanalus arba net pasirinkti kitą tiekėją. (Michael D. Hutt, Thomas W. Speh, 2001)
Logistinių sistemų elementai yra skirtingos kokybės, tačiau kartu tarpusavyje suderinti. Suderinamumą lemia vienas tikslas, kuris griežtai pajungtas logistikos sistemų funkcionavimo tikslams.
1 lentelė. Logistikos sistemos kontroliuojami elementai
Vartotojo aptarnavimas Vartotojo aptarnavimas – tai nauda, kurią vartotojas gauna dėl laiku ir reikiamoje vietoje pristatytų prekių. Nuo to, kaip efektyviai yra aptarnaujamas klientas, tiesiogiai priklauso kaštai, rinkos dalis, pelningumas.
Užsakymo vykdymas Užsakymo vykdymas apima visas veiklas, būtinas, kad prekės pasiektų vartotoją. Greitas ir atidus užsakymo vykdymas didina kaštus, tačiau gerina aptarnavimo kokybę.
Transportavimas Fizinis prekių judėjimas nuo žaliavų per gamybos procesą iki vartotojo yra didžiausių kaštų reikalaujanti veikla, kuri apima transportavimo būdų ir priemonių parinkimą, taip pat maršrutų sudarymą.
Sandėliavimas Prekių sandėliavimas sušvelnina vartojimo ir gamybos neatitikimą. Sandėliavimas taip pat gali būti panaudojamas aptarnavimo kokybei gerinti ir transportavimo kaštams sumažinti.
Atsargų kontrolė Atsargos reikalingos tam, kad prekės būtų prieinamos vartotojams ir tam, kad garantuoti prekių asortimentą vartotojui patogiu metu ir reikiamoj vietoj.
Pakavimas Pakavimo tikslas yra užtikrinti saugų produkto transportavimą (apsaugoti nuo pažeidimų), užtikrinti prekės atpažinimą logistinių procesų metu, o taip pat sukurti transportavimui patogią pakuotę.
Žaliavų valdymas Žaliavų valdymas padidina užsakymo įvykdymo ir žaliavų judėjimo greitį, kelyje nuo sandėliavimo vietos iki transporto pasirinktos priemonės.
Gamybos planavimas Gamybos planavimas yra glaudžiai susijęs su logistikos planavimu. Pagrindinis šios veiklos tikslas – gaminti taip, kad atitikti rinkos poreikius asortimentui ir kiekiui.
Komunikacija logistikoje Informacijos apsikeitimas yra labai svarbus bet kuriai veiklai logistikos procese vykdyti. Tai pagrindinė jungtis tarp įmonės ir vartotojų.
Šaltinis: Michael D. Hutt, Thomas W. Speh, Business marketing management, Harcourt College Publishers, 2001.3.1. Vartotojų aptarnavimas
Klientų aptarnavimas didžiosiose Europos ir JAV korporacijose apibrėžiamas kaip „filosofija, orientuota į pirkėją, integruoti ir valdyti visus sąlyčio su klientu aspektus palaikant optimalią ir iš anksto nuspręstą aptarnavimo kainų vienovę”(Palšaitis R. 2003., p.15)
Kliento aptarnavimas – siejanti ir vienijanti jėga visose logistinės veiklos srityse. Jei firmos pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgyvendinamos – kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas firmos logistinės sistemos elementą gali turėti įtakos, ar klientas gaus laiku reikiamą gaminį reikiamoj vietoje, reikiamos būklės ir už tinkamą kainą. Taigi kliento aptarnavimo kokybė susijusi su integruotos logistikos vadybos koncepcijos įdiegimu, kad būtų užtikrintas būtinas kliento poreikių patenkinimo lygis kiek įmanoma mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis. (Palšaitis R. 2003., p.15)

Prieinamumas — tai sudėtinga koncepcija, priklausanti nuo galybės faktorių, kurie visi kartu reiškia klientų aptarnavimą. Šie faktoriai gali būti pvz. prekių pristatymo dažnis, patikimumas, užsakymo išpildymo laikas. Galima teigti, kad klientų aptarnavimas yra grindžiamas visų faktorių kurie gali paveikti produkto ar paslaugos prieinamumo pirkėjui procesą. Praktikoje daugelis kompanijų turi skirtingus požiūrius į klientų aptarnavimą. (Christopher, 1998, p.47)

Yra keletas klientų aptarnavimo elementų, kurių reikšmingumas kinta priklausomai nuo firmos ir klientų poreikių. (Palšaitis, 1997)
Esamas klientų aptarnavimo lygis gali būti pagerintas, imantis vienos ar kelių iš žemiau išdėstytų akcijų:
 nuolat tirti kliento poreikius (poreikiai keičiasi);
 nustatyti aptarnavimo lygius, pagrįstus kompromisu tarp pajamų ir išlaidų;
 naudoti naujausias užsakymų atlikimo technologijas;
 išmatuoti ir įvertinti kiekvieną logistikos funkciją.
Efektyvaus klientų aptarnavimo pagrindas yra supratimas, kaip klientas įsivaizduoja aptarnavimą. Nustačius, ko nori ir tikisi klientas, reikia parinkti tinkamą klientų aptarnavimo strategiją. Optimalus klientų aptarnavimo lygis yra tas, kuris pritraukia ir išlaiko pelningiausius klientus. Klientų aptarnavimo lygiai nustatomi pagal segmentus. Skirstymas į segmentus priklauso nuo klientų tipo, geografinės padėties, paskirstymo kanalo, produkto linijos.
Procesų automatizavimas leidžia sutrumpinti užsakymo ciklo laiką. Tačiau dažniausiai tai nėra būtina – klientams svarbiau kokybiškas, ne kuo greitesnis pristatymas. Automatizavimas pagerina aptarnavimą suteikdamas klientui papildomų privalumų:
 didesnė tikimybė, kad norima prekė yra sandėlyje;
 tikslesnės sąskaitos;
 galimybė sumažinti atsargų lygį;
 patogiau gauti informaciją apie užsakymo atlikimo eigą.
(Židonis, 2002)3.2. Užsakymų tvarkymas
Užsakymų tvarkymo procesas gali būti palygintas su žmogaus centrine nervų sistema – skatinamas produktų pasiskirstymo procesas ir „nukreipiami” veiksmai, kad būtų patenkinti užsakymų reikalavimai. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai gali būti skirstomi į 3 grupes:
 operatyviniai elementai, tokie kaip užsakymo priėmimas ir koregavimas, jo įtraukimas į gamybinį ciklą, pasiruošimas pristatyti užsakymą, dokumentų išrašymas;
 komunikaciniai elementai – užsakymų modifikavimas, pasiteiravimai dėl galimybės užsakymus išpildyti, produkto radimas ir pristatymas, klaidų taisymas, informacijos apie gaminį užklausimas;
 kredito ir rinkliavos elementai – kredito užskaitymas ir apmokėjimas už produktus bei apskaita.
Užsakymų apdorojimo sparta ir tikslumas lemia klientų aptarnavimo lygį. Pažangios užsakymų tvarkymo sistemos, nors iš pradžių firmai ir brangios, gali žymiai padidinti užsakymų apdorojimo tikslumą ir padėti juos greičiau įvykdyti. Sutaupytos logistinės išlaidos kitoms veiklos sritims (atsargų, transportavimo ir/arba sandėliavimo) ar intensyvesnė prekyba pagerinus klientų aptarnavimą pateisina šias sistemos tobulinimo išlaidas. (Pašaitis, 2003, p. 16)3.3. Transportavimas
Vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas bei grąžinti juos pardavėjui. (Pašaitis, 2003, p.17)
Darbo pasidalijimu pagrįstame rinkos ūkyje paskirstymas yra būtina ūkinė veikla, susiejanti prekių gamybą su jų vartojimu. Paskirstymo turinį sudaro visuma veiksnių, kuriais tam tikra prekė iš gamintojo tiesiogiai ar per tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Paskirstymo būtinumas atsiranda dėl neatitikimo tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės. Prekę gaminanti įmonė yra daugiau ar mažiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina šį neatitikimą pašalinti ir prekę priartinti prie jos pirkėjo. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti šiuos atotrūkius, išlyginti susidarančius neatitikimus. (Čaplikas, 1997)
Transportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies (oru, kaliais, geležinkeliais, vandeniu), transporto priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar tarptautinių transporto įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą. (Pašaitis, 2003, p.17)
Automobilių transportavimo būdo pasirinkimą lemia tokios savybės ir pranašumai:
 manevringumas;
 pristatymas „nuo durų iki durų“;
 lankstumas
Geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, o automobilių transportu galima vežti krovinius dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pervažiuojamu reljefu. Daugeliu atveju, tiek šalies, tiek užsienio prekyboje, automobilių transportas yra pirma ir paskutinė priemonė reikiamai produkcijai pristatyti. Taip pat naudojant autotransportą , reikalui esant, galima keisti tiek prekes, tiek pačią gabenimo priemonę. Pagrindinis trūkumas – santykiškai mažas transporto priemonė tūris. Dideliais kiekiais gabenamoms prekėms automobilių transportas naudojamas retai.
Vežant prekes autotransportu, patenkinami individualūs gabenimui keliami įmonių reikalavimai:
 Optimalus greitis ir palyginti nedidelė transporto rizika ( tiesioginis prekių pristatymas vežant „nuo durų iki durų“, jokios perkrovimo arba sandėliavimo būtinybės);
 Racionalus regiono aptarnavimas (surinkimas, paskirstymas pristatymas);
 Automobilių transporto parinkimas pagal prekių specifiką (savivarčiai, cisternos, refrižeratoriai ir pan.);
 Santykiškai nebrangus prekių vežimas.(Garalis, 2003)3.4. Sandėliavimo svarba
Vienas svarbiausių logistikos uždavinių yra prekių atsargų valdymas, t.y. sprendžiamas prekių sandėliavimo klausimas – kiek prekių parduotuvei laikyti sandėlyje, kad nepatirtų nuostolių nei dėl per didelio prekių kiekio, nei dėl jų trūkumo. Geriausią šio uždavinio sprendimą galima gauti optimizuojant prekių srautus sandėlyje, t.y. pasiekti tokias prekių srautų reikšmes kad prekių perteklius ir trūkumas sandėlyje nagrinėjamame laikotarpyje būtų minimalūs. Tuo tikslu yra atliekamas logistikos sistemos modeliavimas.
Gaminiai turi būti laikomi gamykloje ar už jos ribų, kad juos būtų galima parduoti vėliau, nebent klientams jie yra reikalingi tik pagaminus. Faktiškai kuo didesnis laiko tarpas nuo produkto pagaminimo iki suvartojimo, tuo didesnis atsargų kiekis sukaupiamas. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su erdvės, reikalingos laikyti ir išlaikyti atsargas, valdymu. Spręstinas klausimas, ar sandėliai turėtų būti nuosavi, ar išnuomoti. Svarbu sandėlių išdėstymas ir suplanavimas, atsargų saugumas ir išlaikymas, saugumo-apsaugos sistemos, lavinti personalą bei įvertinti darbo našumą. (Pašaitis, 2003, 17p.)
Sandėliuose vyksta daugybė procesų, kurių pagrindą sudaro gabenimo procesai tiek sandėlio viduje, tiek ir už jos ribų pristatant produkciją į paskyrimo vietą. Tam tiksliu yra būtinas efektyvus ir veiksmingas sandėlių administravimas ir valdymas. (Minalga, 2001)3.5. Atsargų sudarymas ir kontrolė gamybos įmonėje
Prekių gamyba ir jų vartojimas nevyksta tuo pačiu metu. Tad įmonėms tenka vykdyti vienokią ar kitokią politiką, susijusią su atsargų kaupimu. Atsargos turi tarsi atspėti busimąją paklausą. Norint, kad būtų greitas aptarnavimas, įmonė visada turi disponuoti pageidaujamomis įsigyti prekėmis.
“Atsargų valdymo veikla artimai susijusi su sandėlių pobūdžiu ir išsidėstymu, vartotojų aptarnavimo standartu. Čia irgi susiduriama su prieštaravimu. Kuo didesnės atsargos, tuo mažiau rizikos, kad vartotojų užsakymai gali būti nepatenkinti. Tačiau didesnių atsargų laikymo išlaidos yra didesnės. Be to, didelės atsargos mažina lėšų apyvartumą, didėja rizika, kad pasikeis situacija rinkoje ir atsargose esančios prekės apskritai liks neparduotos”. (Urbonavičius, 1990, p.147)
Dideli sunkumai iškyla dėl nenumatytų faktorių poveikio, kai sutrinka nusistovėjusi prekių apyvarta sandėlyje, t.y, prekių kiekis ženkliai išauga arba tų prekių pradeda trūkti. Renkantis prekių atsargų sudarymo politiką svarbu yra atsižvelgti ir į prekių transportavimo kaštus. Kaip tik todėl į atokesnius sandėlius prekės dažniausiai vežamos didesniais kiekiais, bet rečiau. Nors padidėja sandėliavimo kaštai, tačiau kompensuoja transportavimo kaštų sumažėjimas dėl mąsto ekonomijos. Vis tik negalima sukaupti daugiau atsargų negu yra ploto joms sutalpinti. Kritinė riba rodo, jog atsargų kiekis jau tiek sumažėjo, kad netrukus tos atsargos gali baigtis – būtina pristatyti naują partiją.
Pastaraisiais dešimtmečiais reguliuojant atsargų judėjimą vis dažniau yra pasitelkiami elektroniniai įrenginiai. Tokie elementai kaip automatinis prekių kodo skanavimas, po to automatinis gautos informacijos suvedimas į pagrindinį skaičiavimo (centrinį kompiuterį) žymiai pagreitina atsargų apskaitą, padeda išvengti klaidų.
Atsargų kontrolės ir valdymo veikla yra itin svarbi, nes ją lemia finansinė būtinybė užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pagal klientų poreikius bei prekybos reikalavimus. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti. (Pašaitis, 2003, p.17)
Atsargų sudarymas – tai būtina sąlyga siekiant išlyginti prekių gamybos ir jų paklausos bei vartojimo laiko skirtumus. Atsargos turi leisti įmonei disponuoti pirkėjo pageidaujamomis prekėmis, tuo sudarydamos palankias jų pardavimo sąlygas.
Formuojant atskirų prekių atsargas būtina atsižvelgti į jų specifiką. Prekės skiriasi savo kaina, laikymo galimybėmis, paklausos prognozės tikslumu ir pan. Nuo visų šių savybių priklauso, kur, kaip ir kokį kiekį prekių atsargų reikia sudaryti ir laikyti.
Atsargas tenka sudaryti ne tik dėl prekių gamybos ir vartojimo ar paklausos laiko skirtumo, bet ir siekiant racionaliau panaudoti transporto priemones, sumažinti prekių pervežimo kaštus. Dėl to, pavyzdžiui, regioniniams sandėliams prekės neretai tiekiamos didesniu kiekiu, negu reikėtų esamai pirkėjų paklausai patenkinti. Iš esmės taip yra irgi dėl laiko skirtumo tarp prekių ir jų pardavimo, tačiau šiuo atveju lemia noras efektyviau panaudoti transportą. (Židonis, 2002)3.6. Pakavimas
Pakavimo procese atliekamos dvi pagrindinės funkcijos:
 prekybinė;
 logistinė.
Prekybine prasme pakavimas – tai gaminio pateikimas ir reklama. Gaminio dydis, svoris, spalva ir prie jo pateikiama informacija patraukia pirkėjus. Logistinio pakavimo svarba keleriopa. Pirma, tai apsaugo gaminį nuo sužalojimų sandėliuojant ar transportuojant. Antra, tinkama pakuotė įgalina lengviau sandėliuoti, tvarkyti ir transportuoti, tad mažėja nuostolių. Pakavimo svarba itin didelė, kai firmos verslą plėtoja tarptautinėje rinkoje. Produktai, parduodami užsienio rinkose, vežami didesniais atstumais, atliekama daugiau tvarkymo operacijų, todėl pakuotės turi būti tvirtesnės. (Pašaitis, 2003, p.17)3.7. Žaliavų valdymas
Ši veikla apima kiekvieną žaliavų, gamyboje naudojamų pusfabrikačių ir nebaigtos produkcijos, pagamintų produktų judėjimo aspektą. Tvarkant medžiagas, siekiama supaprastinti krovimo procedūras, sumažinti transportavimo atstumus, produktų ir pusfabrikačių, būtinų gamybai, kiekį, nuostolius dėl blogo sandėliavimo, broko, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, išvengti sugadinimo ir vagysčių.
Firma kiekvieną kartą, kai produktas tvarkomas, patiria išlaidų. Kadangi tvarkymas neprideda jokios vertės gaminiui, šios operacijos turi būti minimalios. Gaminiams, kurių vieneto kaina nedidelė, medžiagų tvarkymo išlaidos gali būti reikšmingos. Prastas medžiagų
tvarkymas gali tiesiogiai privesti prie jų praradimo ar sugadinimo, klientų nepasitenkinimo, produkcijos gamybos sutrikimų, darbininkų ar gamybos priemonių prastovų. Gerai tvarkant medžiagas gali mažėti išlaidos atsargoms. (Pašaitis, 2003, p. 17)
Logistikos menedžeris atsakingas už visą sandėliuose esančią žaliavą kuri turi būti „sumaitinta“ produkto gamybai gali prireikti pagalbos iš šalies. Pritrūkus žaliavų gamyba gali nutrūkti arba gali pakilti gamybos išlaidos. Specialistai turėtų užtikrinti reikiamą kiekį žaliavų ir suderinti gamybos tvarkaraščius taip, kad jie atitiktų produkcijos pervežimo tiek apimtis, tiek kaštus. (Coyle J.J., Bard E.J., Langley C., J., 2003)3.8. Gamybos planavimas
Gamybos planavimas ir valdymas (žr. 2 paveikslą) suprantamas kaip gamybos kiekio ir termino planavimas, valdymas ir kontrolė.
Gamybos planavimas ir valdymas susijęs su gamyba ne vien tik siaurąja prasme, bet į jį taip pat įeina gretimos sritys. Čia ypač svarbią reikšmę turi materialinis bei techninis aprūpinimas – aprūpinimo logistika.
Gamybos planavimo ir valdymo turinį galima pateikti taip:
Jei gamyba pagrįsta logistika, nustatant strategiją dirbama lanksčiai, todėl tikslai yra tokie: absoliutus terminų patikimumas, trumpa gamybos trukmė, nulemianti nuolatinį ryšį su rinka, nenutrūkstamą gamybinio pajėgumo apkrovą.

2 pav. Gamybos planavimo ir valdymo procesas
Šaltinis: Garalis A. Logistikos projekto rengimas. 20033.9. Komunikacija logistikoje
Verslo sėkmė ir konkurencinio pranašumo įgijimas labai susiję su firmos kompleksine komunikacijų sistema. Efektyvūs informaciniai ryšiai turi būti užmegzti tarp:
 firmos, klientų, tiekėjų;
 tarp didžiausių firmos funkcinių padalinių – prekybos, gamybos, logistikos bei finansų ir apskaitos;
 įvairių logistinės veiklos sričių, kaip antai: klientų aptarnavimas, transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, užsakymų apdorojimas ir atsargų kontrolė;
 tam tikros logistinės veiklos srities įvairių komponentų.
Gyvybiškai svarbūs saitai tarp viso logistinio proceso ir firmos klientų. Tikslus ir savalaikis ryšys yra sėkmingo logistinio valdymo kertinis akmuo. Firmos logistikos informacinė sistema gali būti sudėtinga kompiuterizuota valdymo informacinė sistema arba paprastas žodinis žmonių bendravimas. Kad ir kokia bebūtų sistema, gyvybiškai svarbi informacija turi būti prieinama ir perduodama tiems, kuriems ją būtina žinoti. (Palšaitis, 2003)3.10. Logistinio planavimo informacija
Gera informacija yra neišvengiamas dalykas planavimo operacijose ir logistiniame sistemos valdyme. Kuo toliau, tuo kompiuteris labiau tapo neišvengiamo verslo veiklos dalis ir operacinės informacinės sistemos dalis. Duomenų ruošimas, laikymas, analizavimas, priskiriami prie vadybinis informacinės sistemos
Sistemos kompleksas koks jis bebūtų greitas ar lėtas, jis priklauso nuo vadybinių poreikių sužinoti apie reikiamą informaciją, sužinoti sprendimų vykdymo informacijos formą ir kaip greitai informacija yra padaroma. Informacinės sistemos tampa populiarios lobistiniame planavime ir valdyme. Kai norime padaryti sprendimus, svarbi yra informacijos kokybė. Yra pripažinta, kad vadybinis planavimas ir realizavimas yra artimai susiję su informacijos kiekybe, forma ir tvarkingumu. Duomenys rūšiuojami kompiuterio pagalba. Spartaus kompiuterio naudojimo pagalba biznyje informacijos laikymo procesas formalizuojasi. Nuodugnios vadybos informacinės sistemos dabar yra įprastos. (Garalis, 2000)3.11. Informacinė sistema ir jos bruožai
Logistinė informacinė sistema yra vadybinės sistemos subsistema, kuri parūpina informaciją, reikalingą logistiniam vadovavimui. Vadybininko informacija yra susijusi su procedūromis, su žmonėmis, kurie sukuria naudingą informaciją kasdieninėse organizacijų operacijose. Kaip bebūtų, informacinė sistema susijusi su kompiuteriu. Svarbiausia yra tai, kad valdymo informacinė sistema sudėtinės žmogaus ir kompiuterio sistemos, kurios parūpina informaciją ir parūpina operacijas. Vadybos ir sprendimo funkcijų ryšiai organizacijoje pavaizduoti
Logistiniai poreikiai gali būti skirstomi į 4 lygius:
1. Sandėrio sudarymas.
2. Vadybinė informacija, operaciniam planavimui, sprendimų atlikimui bei valdymui.
3. Vadybinė informacija taktiniams planavimui ir sprendimams.
4. Informacija strateginiam planavimui ir sprendimų vykdymui.
Galėtume išskirti sudėtingos informacijos ir modernios informacinės sistemos bruožus.
Sudėtingos informacinės sistemos bruožai atspindi esmines funkcijas. Tokios informacinės sistemos yra perkeliamos ir laikomos. Turi turėti galimybę perkelti informaciją iš vietos, kur ji yra įgyjama į kitą vietą, kur jos prireikia. Telefonai, pašto paslaugos, teletaipo paslaugose, tiesioginiai pokalbiai yra vieni iš būdų, kuriais informacija perkeliama arba perduodama per sistemą. Apdorojant informacija dažniausiai centralizuojama taip, kad perkėlimo funkcija paprasčiausiai yra susijusi su informacijos apdorojimu. Laikymo yra kita funkcija, kai duomenys yra prieinami ir kai jų prireikia sprendimų atlikimui. Valdymas kartais nesutampa laiku, informacinė sistema turi turėti saugojimo galimybę.
Modernios informacinės sistemos trys esminiai bruožai: sąnaudos, duomenų bazė ir produkcija. (Garalis, 2003)
Visi duomenys logistiniam valdymo tikslams ateina iš įvairių šaltinių, įvairiose formose. Svarbiausia kaip išlaikyti duomenis duomenų bazėje. Į ją įeina firmos įrašai, kurie laikomi žinynuose, taip pat kaip kompiuterio failuose. Informacija lemia įvairius sprendimus ir yra apdirbama ir įvertinama. Duomenis geriausia apdoroti informacinėje sistemoje, tai yra pagrindinis informacijos apdorojimo bruožas. Kompiuterinė sistema buvo sukurta tam, kad palengvintų paruošiant atsiskaitymo ataskaitas. Duomenų analizavimas yra sudėtingas ir naujas dalykas informacinėje sistemoje. Sistema gali apimti, bet kokius matematinius ir statistinius modelius. Šitie modeliai aprūpina informacija, kuri yra naudinga darant planus ir realizuojant valdymą. Pvz., kur ir kada geriausiai įkurti sandėlius, kokie yra reikalingi pakrovėjai ir kaip prekes pristatyti į prekybos vietas. Kokia yra kito mėnesio prognozė?.
Produkcija surašoma dokumentuose, tokiuose kaip gabenimo sąskaitos, pakavimo ir krovinių vežimų sąskaitos. Šita produkcija yra duomenų analizavimo (matematinių ir statistinių modelių pagalba) rezultatas. (Garalis, 2003)

Visų logistikos sistemų funkcionavimo esmė ta, kad jos veiktų kompleksiškai, kad visose logistikos grandyse būtų laikomasi vienodos technologijos, kad visi šios sistemos partneriai veiktų integruotai, nes vieno sistemos dalyvio neatsakingumas ar veiklos neefektyvumas sužlugdo visą sistemos darbą.
Logistikos veikla marketinge ir gamyboje gali dubliuotis kaip ir logistikos tikslai, tik gali trūkti tinkamo koordinavimo. Kadangi pagrindinis rinkodaros uždavinys yra užtikrinti firmai pelną, tai jis pirmiausiai tenka su pardavimu susijusioms veiklos sritimis, t.y. specializuotam sandėliavimui ir vietiniam paskirstymui. Antra vertus, gamyboje daugiausia dėmesio yra skiriama tai veiklai, kuri tiesiogiai susijusi su gamybos pagrindiniu uždaviniu – gaminti produkciją kiek įmanoma mažesne kaina.
Klientų aptarnavimas tai daugialypė koncepcija. Tai labai svarbu, norint išlaikyti rinkos skirtumus. Jei klientų norai labai panašūs jų aptarnavimo sistema vis tiek tūrėtų būti pritaikyta skirtingiems poreikiams. Klientui turi būti sukuriamos tokios sąlygos, kad jam net nereikėtų svarstyti jūsų konkurentų pasiūlymų. Dauguma rinkų c.harakterizuojamos kaip nepastovios klientų atžvilgiu. Visus šiuos procesus subalansuoti padeda efektyviai vykdoma logistikos sistema.4. UAB „INGMAN LEDAI“ LOGISTIKOS SISTEMA
4.1. Bendra informacija apie įmonę
UAB “INGMAN LEDAI”- bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė, kurios kontrolinį akcijų paketą- 80 % akcijų- valdo Suomijos koncernas “Ingman Ice Cream Oy Ab”, vienijantis ledų gamybos įmones Suomijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. UAB “INGMAN LEDAI” po 2004 m. atliktos rekonstrukcijos tapo viena moderniausių ir didžiausių valgomųjų ledų bei vaflinių indelių gamintoja Baltijos šalyse, galinti pagaminti 20 mln. litrų ledų per metus. Įmonė turi patirties gaminant produktus su “privačiomis etiketėmis” ir yra pasiruošusi įvairiems projektams.
2005 m. UAB “INGMAN LEDAI” apyvarta sudarė 8,0 mln. EUR. Įmonės pardavimų apimtys Lietuvoje, lyginant su 2004 m., padidėjo iki 4,5 mln EUR arba daugiau kaip 10%, eksporto apimtys- daugiau kaip 70% – iki 3,5 mln EUR.4.2. UAB “INGMAN LEDAI” laimėjimai
Nuo 2001 metų įmonėje veikia RVASVT kokybės valdymo sistema. 2005 metų rudenį UAB “INGMAN LEDAI” buvo pripažinta atitinkanti kokybės vadybos sistemos standartą ISO 9001: 2000 ir gavo tai liudijantį Kokybės sertifikatą. Tuo pat metu įmonėje buvo įdiegtas BRC Global Standard- FOOD pasaulinio standarto sertifikacinis įvertinimas. UAB “INGMAN LEDAI” tapo viena pirmųjų maisto pramonės įmonių Lietuvoje ir pirmąja ledų gamybos įmone Baltijos šalyse, atitinkančia šio standarto reikalavimus. Daugelis didžiųjų Europos ir pasaulio mažmeninės prekybos tinklų maisto saugos sistemos sertifikavimą pagal BRC standartą nurodo kaip vieną privalomų sąlygų maisto produktų gamintojams.
UAB “INGMAN LEDAI” sėkmę garantuoja tiek vartotojų, tiek ekspertų pripažinta produkcija, specialistų profesionalumas, patirtis bei novatoriškumas, išskirtinis dėmesys kokybei ir naujų produktų kūrimui.
UAB “INGMAN LEDAI” prioritetas yra klientų lūkesčių ir poreikių patenkinimas, nuolatinis kokybės užtikrinimo tobulinimas.
Kiekvieno darbuotojo pareiga, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų ir išsilavinimo lygio,- suprasti kokybės ir maisto saugos politikos principus ir sąmoningai visapusiškai prisidėti prie iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Išskirtinei kokybei reikia nuolatinio tobulinimo ir kiekvieno darbuotojo dalyvavimo gerinimo procese. Aukščiausio lygio vadovai prisiima visišką atsakomybę, kad kokybės ir maisto saugos politika būtų suprasta ir įgyvendinta visuose bendrovės lygiuose.
Įmonėje bus parengtos ir įgyvendintos visos reikalingos procedūros, leidžiančios savalaikiai pasiekti kokybės ir maisto saugos tikslus. Įmonės vadovybė įsipareigoja suteikti reikalingus išteklius kokybės ir maisto saugos sistemų įdiegimui, jų palaikymui reikalingame lygmenyje ir tobulinimui. UAB “INGMAN LEDAI” darbuotojai yra pagrindinis kokybės užtikrinimo veiksnys, todėl Įmonė rūpinsis jų tobulėjimu, sudarys sąlygas kvalifikacijos kėlimui ir skatins iniciatyvą.
Įmonės tiekėjai ir klientai bus laikomi partneriais kokybės klausimais.
Siekdama būti aukštos darbo kultūros, atsakinga, modernia, naudojančia pažangias technologijas įmone, vertindama bendrovės daromą poveikį aplinkai, UAB “INGMAN LEDAI” įsipareigoja:
• dirbti pagal ISO 9001:2000 ir BRC standartų reikalavimus ir nuolat siekti geriausių rezultatų;
• dirbti remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais dokumentais, Europos Sąjungos direktyvomis; vykdyti visus LR įstatymus ir kitus norminius aktus, susijusius su maisto sauga, produktų kokybe ir aplinkosauga;
• tausoti neatsinaujinančius gamtos išteklius;
• nuolat peržiūrėti kokybės ir maisto saugos politiką, jos tikslus, kad Įmonės siekiai atitiktų produktų saugos reikalavimus ir vartotojų poreikius;
• orientuotis į vartotoją, didelį dėmesį skiriant jo poreikių ir lūkesčių patenkinimui.
Su įmonės kokybės ir maisto saugos politika yra supažindinami visi įmonės darbuotojai.
UAB “INGMAN LEDAI” kokybės ir maisto saugos politika yra viešai skelbiama visoms suinteresuotoms įtakos grupėms.4.3. UAB „Ingman ledai“ logistikos skyrius
Logistikos sistemos procesams organizuoti ir kontroliuoti UAB „INGMAN LEDAI“ yra logistikos skyrius, kuriam vadovauja logistikos direktorius.
Sandėlio viršininkas yra atsakingas už sandėlio darbuotojus, pakrovimą, iškrovimą, įrangą, grąžinimus ir kitus sandėlio darbus. Taip pat šis asmuo yra atsakingas už sandėlių kontrolę, kontroliavimo sistemą ir atsiskaitymus paskirstymo direktoriui. Sandėlių viršininkas bendradarbiauja su technikos direktoriumi, gamybos direktoriumi ir paskirstymo direktoriumi.
Paskirstymo direktorius kontroliuoja savus ir išnuomotus pervėžėjus (ekspeditorius) ledų gamykloje ir už jos ribų. Jis sudaro ir atnaujina sutartis su klientais.
Paskirstymo direktorius bendradarbiauja su prekių išlydėtojais, pardavėjais ir sandėlių prižiūrėtojais.
Prekių išlydėtojas atsakingas už visus prekių išvykimus, transportą, dokumentus. Prekių išlydėtojas atsiskaito logistikos direktoriui ir bendradarbiauja su sandėlių prižiūrėtojais, paskirstymo direktoriumi, pardavimų ir finansų skyriais.

3 pav. Logistikos skyriaus struktūra UAB „INGMAN LEDAI“ centrinėje buveinėje
Šaltinis: UAB „INGMAN LEDAI“ suteikta informacija4.4. Užsakymų tvarkymo procesas
Užsakymai registruojami pardavimų skyriuje telefono, fakso bei tam tikrų, specialiai užsakymams fiksuoti skirtų, kompiuterinių programų pagalba.
Po registracijos yra būtina turėti informaciją apie visą užsakymų skaičių ir atsakymus iš sandėlių, kad visi užsakymai yra paruošti išvykimui prieš sutartą laiką. Laikas nuo užsakymo gavimo iki jo pristatymo yra vienas iš pagrindinių įmonės konkurencingumo šaltinių. UAB „INGMAN LEDAI“yra įsipareigojusi klientui pristatyti prekes per 24 val. nuo užsakymo gavimo laiko. Tuo įmonė stengiasi sumažinti papildomų atsargų laikymui kliento sandėliuose. Kaip ir daugelis kitų Lietuvos įmonių UAB „INGMAN LEDAI“ laikosi tokios nuostatos, kad užsakymo dydis turi būti 30% didesnis už pageidaujamą. To priežastis – sumažinti prekių trukumą pardavimo vietose ir patenkinti vartotojo poreikius.4.5. Žaliavų valdymas
UAB „INGMAN LEDAI“ laikosi nuostatos gaminti ledus tik iš aukščiausios kokybės žaliavų: pati, turėdama Europos Sąjungos sertifikatą, žaliavas perka tik iš sertifikatus turinčių įmonių.
Įmonėje visi įrengimai nauji, ir tai leidžia jai, nepaisant perkamų brangesnių žaliavų, sumažinti sąnaudas ir nedidinti kainų. Dėl šių priežasčių nenuolaidžiaujama ir didiesiems prekybos centrams, tai, pasak P. Blinstrubo, neretai tenka daryti kitiems gamintojams.
Su tiekėjais bendrovė dažniausiai atsiskaito pavedimais po pristatymo, tačiau kartais būna ir išankstinių apmokėjimų. Su tiekėjais, esančiais Lietuvos teritorijoje, atsiskaitoma per 2 – 3 dienas, o su užsienio įmonėmis – tiekėjais – pagal sutartyse numatytas sąlygas, t.y. 30 arba 60 dienų po prekių gavimo.

UAB „INGMAN LEDAI“ savo moderniai įrengtame ceche kepa vaflius. Valgomieji ledai įmonėje gaminami naujausiais “Tetra Pak Hoyer” firmos įrengimais, specialiai pritaikytais gaminti ledus tradiciniuose vafliniuose puodeliuose. Tokia automatizuota ledų fasavimo linija Lietuvoje įdiegta viena iš pirmųjų.4.6. Įpakavimas
Įpakavimas – labai svarbus prekės atributas. Jam keliami dideli reikalavimai. UAB „INGMAN LEDAI“ marketingo specialistai laikosi tam tikrų produkcijos įpakavimo reikalavimų
Reikia atsižvelgti į tai, kad:
 pardavėjas turi turėti galimybę parodyti produktą pirkėjui;
 produktas turi būti patrauklus;
 įpakavimas turi atitikti transporto reikalavimus;
 produktas turi užpildyti kuo didesnį įpakavimo tūrį, kad sumažintų tuštumą krovinyje;
Svoris ir forma turi būti pritaikyti atitinkamoms mašinoms ar rankiniam apdorojimui.

Įpakavimui UAB “INGMAN LEDAI” naudoja tam tikrą plėvelę, kuri padeda išlaikyti ledų tam tikras savybes. UAB „INGMAN LEDAI“ įpakavimas atitinka ir ekologinius reikalavimus – neturi kenksmingų savybių. Įpakavimas atlieka tokias funkcijas:
 prekės apsauga;
 papildomų patogumų vartotojams užtikrinimas;
 prekės identifikavimas.
Prekes apsaugos funkcija – tai prekės vartojamųjų savybių ir kiekio išsaugojimas.
Įpakavimas taip pat padeda identifikuoti prekę. Paprasčiausiai tai daroma tiesiog ant įpakavimo išdėstant visą prekės etiketei būdingą informaciją. Etiketėje pateikiamas prekės ženklas, jo sudėtis, reklaminė medžiaga, laikymo ir naudojimo kodas. UAB „INGMAN LEDAI“ gaminamų ledų kiekviena rūšis turi skirtingą etiketę ir skirtingą prekės ženklą, kurie yra užpatentuoti. Visos ledų etiketės yra beveik vienodos formos, skiriasi tik jų spalva. Etiketėje taip pat yra nurodytas ledų galiojimo laikas.4.7. Paskirstymo sistema
Reikšmingiausi fizinio paskirstymo aspektai:
 sandėliavimas;
 atsargų valdymas;
 transportavimas.
UAB „INGMAN LEDAI“ turi pardavimo skyrių, kuris atlieka pardavimo operacijas, t.y. valdo ir prekių atsargas, ir pardavimų rėmimą. Išplėtotas paskirstymo tinklas Lietuvoje: Centrinėje buveinėje pagaminama produkcija taip pat patenka į Vilniuje bei Kaune esančius UAB „INGMAN LEDAI“ filialus, iš kurių produkcija paskirstoma mažmenininkams. Suformuotas vadybininkų tinklas aptarnauja tik mažmenininkus. Jie važinėja po įvairius regionus, siūlo savo produkciją ir sudarinėja pardavimo sutartis.
Didžioji dalis produkcijos- 44%- eksportuojama į Skandinavijos šalis. “INGMAN” ledais taip pat prekiaujama Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Prognozuojama, kad eksportuojamų ledų dalis didės ir ateityje.
Kadangi yra suformuotas sandėlių tinklas – firmos filialai, visai nesunku organizuoti tinkamą prekių paskirstymą.
Dauguma firmų stengiasi pagaminti ir parduoti tik geros kokybės produkciją už pirkėjams prieinamą kainą. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei prekės tinkamu laiku atsiduria pirkėjams tinkamoje vietoje.
Galima teigti, kad paskirstymo sistema UAB „INGMAN LEDAI“ yra gerai ištobulinta ir stabili.
Kaip ir kitos įmonės UAB „INGMAN LEDAI“ yra suinteresuotas didinti prekių pardavimo mąstą, todėl jam labai svarbu teisingai pasirinkti paskirstymo kanalo tipą ir lygį.

UAB „INGMAN LEDAI“ ledai skirti tiek miesto gyventojui, tiek kaimo.
Sudaromos bendros ir specialios darbo sutartys (krovimo planas). Sudarydami planus bendradarbiauja su kitomis kompanijomis (pvz., dėl transporto priemonių nuomos), tobulina sandėlio rutiną, mokymus ir kontrolę. Rengiami įvairūs ekspeditorių (vairuotojų) apmokymai, padedantys geriau suprasti savo veiklos paskirtį ir padėti įmonės efektyvios veiklos vykdymui. Kiekvieno maršruto metu yra pildomi tam tikri dokumentai – važtaraščiai.
Tam tikrais koregavimais gali būti atlikti grąžinimai iš klientų (ne kokybiškos produkcijos gražinimo atvejai ir pan.). UAB „INGMAN LEDAI“ naudoja grąžinimų orderius, kuriuos užpildo klientai arba vartotojai tam kad būtų kontroliuojamos atsargos sandėliuose, o finansininkas užpildo sąskaitas faktūras. Grąžinti ne kokybiški produktai grąžinami į UAB „INGMAN LEDAI“ sandėlius ir išvežami utilizacijai ar perdirbimui.4.8. Sandėliavimas
Žaliavos yra saugomos gamybos vietoje – centrinėje buveinėje Mažeikiuose. UAB „INGMAN LEDAI“ taip pat turi nuosavus gamybos vietoje sandėlius medžiagoms saugoti. Didžiausi sandėliai – šaldytuvai yra pačiame fabrike, bet taip pat įmonė turi savo padalinius didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje bei Kaune.
Tačiau jei UAB „INGMAN LEDAI“ naudotų “pristatymas reikiamu laiku” („Just in time‘) sistemą, iš viso nebūtų būtinybės saugoti medžiagas sandėliuose. Pristatymas reikiamu laiku – tai medžiagų ar atsargų valdymo sistema, kurios pagrindinis tikslas – minimizuoti sandėliuojamų atsargų ar medžiagų kiekį. Atsargos ir medžiagos “neguli” laukdamos, kol bus užsakytos ar panaudotos, o įgyjamos tik atsiradus poreikiui. Šiuo atveju gamintojai, tiekėjai ir logistikos operatoriai privalo labai glaudžiai bendradarbiauti.
Taip, manyčiau, būtų sumažinami medžiagų sandėliavimo kaštai, atlaisvinama sandėlio erdvė kitoms reikmėms. Bet tam, kad naudoti „Tiksliai laiku“ koncepciją, būtinas prognozavimas.
Sandėlio viršininkas yra atsakingas už:
 dokumentus;
 prekių atrinkimą;
 pakrovimą ir iškrovimą.
Sandėlių kontroliavimo sistemą tvarko personaliniai kompiuteriai, t.y specialiai UAB „INGMAN LEDAI“ užsakymu sukurta, kompiuterinė programa. Iš sandėlio yra išduodamos ir buhalteriškai apskaitomos FIFO (first in, first out) metodu. Tai daroma norint išvengti senų prekių užsistovėjimo, jų sugedimo bei siekiant pateikti vartotojui tik šviežiausią produkciją.4.9. Atsargos
Atsargos yra dalis kompanijos turto, kuris laikomas žaliavų, nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos forma. Kompanija investuoja į atsargas tam tikrą dalį savo lėšų. Šios lėšos yra užšaldomos iki produkcijos realizacijos momento.
Atsargos gali sudaryti didelę kompanijos turto dalį. Per didelis atsargų kiekis mažina kompanijos pelningumą, nes:
 dėl išlaidų aptarnavimui, draudimui, mokesčiams, sandėliavimui ir pan. gali sumažėti
grynasis pelnas;
 atsargų vertė yra įskaičiuota į turtą, todėl sumažėja turto apyvarta, o taip pat yra įšaldomos lėšos.
Svarbus investicijų ir išlaidų, susietų su atsargomis, minimizavimas. Vienas iš nepertraukiamo žaliavos srauto sudarymo būdų – tos žaliavos stambių atsargų sudarymas ir saugojimas. Bet atsargos reikalauja kapitalo panaudojimo, kurio negalima niekur investuoti; kasmet einamųjų atsargų vertė gali sudaryti 20-50% bendros aktyvų sumos.4.10. Transportavimas
Nuo transporto veiklos priklauso klientų aptarnavimo lygis, pervežimo trukmė, aptarnavimo stabilumas, atsargų lygiai, įpakavimas, sandėliavimas, energijos suvartojimas ir pan.
Atvežimo ir išvežimo procesų kaštai UAB „INGMAN LEDAI“ įmonėje sudaro nuo 15 iki 20 proc. produkto kainos. Transporto valdymo padalinys yra susijęs su kitais UAB „INGMAN LEDAI“ padaliniais: buhalterija (sąskaitos už krovinį), juridiniu skyriumi (kontraktai dėl sandėliavimo ir pervežimo), gamyba (pristatymas reikiamu laiku), tiekimu (ekspedijavimas, tiekėjo parinkimas).
UAB „INGMAN LEDAI“ pagamintą produkciją transportuoja nuosavu transportu, t.y. specialiai ledams skirtas transportas (sunkvežimis – šaldytuvas). Viena tokia mašina vieno maršruto metu maksimaliai gali paskirstyti 500 standartinių ledų dėžių.
Įmonė įsigijusi 42 transporto priemones, skirtų ledų transportavimui į užsienio šalis, Vilniaus bei Kauno filialus bei tiesiai į prekybos vietas. 12 iš jų – aptarnauja pagrindinį ledų gamyklos sandėlį. Apie trečdalis mašinų produkciją pristato į Kaune ir Vilniuje esančius UAB „INGMAN LEDAI“ filialus. Dauguma transporto priemonių produkciją gabena užsienio rinkoms – daugiausia į Skandinavijos šalis.IŠVADOS
Sėkminga šalies ekonomikos raida ir jos tempai priklauso nuo šalies ir užsienio prekių apyvartos augimo ir jos efektyvumo. Svarbiausiu rodikliu šiame procese tampa prekių kokybė bei jų kaina, o kartu ir logistikos sistemos lygis bei jos teikiamų paslaugų kaina. Toliau sėkmingai plėtoti mūsų valstybės ūkį galima diegiant ir plečiant logistikos sistemas, užtikrinančias ryšį tarp Lietuvos verslininkų ir jų užsienio partnerių, tarp eksportuotojų ir importuotojų. Logistikos sistemos išsiskiria elementų sudėtimi, tarpusavio ryšių pobūdžiu, organizacija ir integracinėmis savybėmis. Logistika turi būti suprantama kaip priemonė veiklos efektyvumui didinti. Efektyvios logistikos sistemos veiklos vystymas užtikrina tvirtas pozicijas konkurencingoje rinkoje, suteikia galimybę tenkinti tiek išorinius, tiek vidinius įmonių vartotojus. Versle logistika yra gyvybiškai svarbi įmonės ekonomikai. Efektyvi ir naudinga logistikos sistema reiškia geresnes gyvenimo sąlygas kiekvienam. Kitaip tariant, reikia pateikti rinkai tinkamą produkciją tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tam tikromis specialiomis sąlygomis už mažiausią galimą kainą, tenkinant vartotojų poreikius, gauti maksimalų pelną.
UAB „INGMAN LEDAI“(modernaus ledų fabriko) nuoseklus bei sistemingas logistikos sistemos valdymas – viena pagrindinių įmonės sėkmingos veiklos sąlygų. Kadangi UAB „INGMAN LEDAI“ produkcijos kokybei visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys, produkcija yra aukšto lygio. Tai patvirtino ir atliktas tyrimas. Įmonė nuolat stengiasi tobulinti viską kas kelia kliento pasitenkinimą. Įmonei reguliariai formuoja bendrąją klientų aptarnavimo politiką bei standartus, analizuoja kiekvieno kliento įtaką firmos pelningumui ir nustato jų aptarnavimo prioritetus, įvertina klientų aptarnavimo išlaidas, apibrėžia klientų aptarnavimo lygį.Naudota literatūra
1. Ballou. Ronald H. (1987). Basic Business Logistic. USA, , 18, 19p.
2. Christopher M. (1998). The Logistic and Supply Chain management. New York:P. 38, 68, 47
3. Coyle J.J., Bardi E.J., Langley C., J (2003). The management of Business Logistics. 7th ed., , 18, 84, 42-45 p.
4. Čaplikas V. Prekybos logistika., – Vilnius,1997
5. Garalis A. (2000). Žmogus (vadybininkas) techninėje – informacinėje valdymo sistemoje: logistinių sistemų kūrimo aspektas. Kaunas: VDU.
6. Garalis A. (2003). Logistikos terminų aiškinamasis žodynas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. P. 54-56
7. Garalis, A. (2003). Logistika. Bendrieji pagrindai. Šiaulių universiteto leidykla. P. 98-103
8. Garalis, A. (2003). Logistikos projekto rengimas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. P. 7.
9. James R. Stock, Dauglas M. Lambert (2001). Strategic logistic mangement.-4th ed. Singapore., 6, 7, 18,19 p.
10. Michael D. Hutt, Thomas W. Speh (2001). Business marketing management. Harcourt College Publishers.
11. Minalga, L. (2001). Logistika. Vilnius: Petro ofsetas. P. 160-191,247-296.
12. Palšaitis E., Palšaitis R. (2001). Logistika. Lietuvių – anglų kalbos terminai. Sąvokos. Vilnius: Rotas. P. 148-195
13. Palšaitis R. (2003). Logistikos pagrindai. Vilnius: Technika. P. 6,7, 84
14. Palšaitis R. (2003). Logistikos pagrindai. Vilnius: Technika. P. 190-191
15. Palšaitis, R. (2005). Logistikos vadybos pagrindai. Vilnius: Technika. P. 98-141.
16. Paulauskas, V. (2005). Logistika. Klaipėda: Klaipėdos universiletcvleidykla. P. 10-19, 84-85, 121
17. Rodnikovas. A. N. (1995). Logistika: terminologinis žodynas. Ekonomika. Rusija,.
18. Urbonas J. A. (2004). Tarptautinė logistika. Kaunas: Technologija. P. 6-11, 117-120, 218-220
19. Urbonavičius. V. Marketingo pagrindai -V.: Lietuvos informacijos institutas, 1991
20. Židonis Ž. (2002). Verslo logistika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija

Leave a Comment