Logistika

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FEKULTETAS

Darbą parengė:

III kurso

Komercijos sp. 2gr. studentai

Gintautas Kėrys

Ignas Žilinskas

Referatas

Logistikos sistema. Integruota logistika.

Darbo vadovė:

doc. J. Zaleskytė

Vilnius 2003

Įvadas

Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti
logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės
viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti
pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų
valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat norint,
kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yra
būtina sukurti integruotos logistikos sistema, tai yra integruoti pardavimų
komandas, gamyba, logistika, informacines sistemas, maarketingo personalą į
logistikos sistemą. Siekdami aptarti anksčiau minėtus klausimus,
apžvelgsime tokias temas:

• logistikos procesų schemas;

• materialinius srautus įmonėse;

• integruotos įdiegimo įmonėje pakopas;

• logistikos sistemą.

1. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje

Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas
laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti
pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas,
komunikavimas. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus:

1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis,

komponentais gamybos procesą.

2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus

produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.

Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkinti
kliento reikalavimai produktų ppristatymui. Fizinio tiekimo aspektas
reikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su kliento
logistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labai
svarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautų
pageidaujamą prekę.

Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra
fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, d

dėl kurios produktai ir
informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus.

Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančios
informacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesys
kokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmones
praplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesą
įjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jį
galutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės. Kaip
pavyzdys, žemiau pateikiama elektros variklių gamybos įmonės tiekimo
grandinės schema (1 pav.).

1 pav. Elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema

Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus
tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis
produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais
kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti
glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo
kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso
esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija,
valdančia šį procesą.

2. Savalaikė logistikos sistema – konkurencinis pranašumas

Seniau logistika buvo suprantama tik kaip priemonė veiklos efektyvumui
didinti ir papildomi veiklos kaštai. Šiandien logistika daugelio įmonių
suprantama kaip strateginė priemonė konkurencinėje kovoje. Marketingo
specialistai pripažįsta logistiką kaip pirminę priemonę konkurenciniam
pranašumui įgauti ir išlaikyti. Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą
ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.
Pavyzdžiui, pirmaujanti pasaulyje kompiuterių įmonė “Compaq” pagal
apytikrius jos paskaičiavimus teigia, kad kasmet ji praranda beveik 1
milijardą dolerių per metus, nes įmonės nešiojami ir stacionarūs
kompiuteriai nėra prieinami vartotojui tuo metu, kai vartotojas nori juos
įsigyti ir jam pa

atogioje vietoje. Šiuo metu “Compaq” logistikos sistema yra
pertvarkyta, tikslu dar labiau sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje.

3. Materialiniai srautai

Kiekvienai įmonei, siekiant efektyvios veiklos, svarbu suprasti,
materialinių srautų schemas. Nors, dėl atskirų įmonių skirtingo veiklos
pobūdžio, aplinkos, kurioje jos vykdo veiklą, darbo metodikos ir kitų
veiksnių jų materialinių srautų schemos yra unikalios, vis dėlto galima
išskirti kai kuriuos dėsningumus, jas grupuojant pagal opercijų, galinant
produktą, pobūdį:

• gamybinės operacijos;

• negamybinės operacijos.

3.1. Materialiniai srautai gamybinėse operacijose

Gamybos operacijų sistema apima šiuos etapus: žaliavų rinkimą,
transformacijas, gamybos rezultatus (produkciją). Čia labiausiai pastebimas
reiškinys – judėjimas. Gamyba yra dinamiškoje aplinkoje – įvairios
transporto priemonės į gamybos įmonę atveža žaliavas, o išvyksta su
gatavais gaminiais arba pusgaminiais. Didelis žmonių skaičius ir platus
gamybos įrengimų spektras yra svarbūs veiksniai žaliavų valdyme. Žaliavos
gamybos procese nuo vienos operacijos juda vis link kitos, kol
transformacijų procese yra perdirbamos į gatavus gaminius. Gamybos įmonės
veiklos principas – gamybą vykdyti taip, kad galutinio produkto vertė būtų
didesnė nei įdėjimų.

Materialinių srautų schema gamybos įmonėje pateikta žemiau (2 pav).

2 pav. Materialinių srautų schema gamybos įmonėje

Žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis:
produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybos
rezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas.

Žaliavų valdymo sąvoka kartais vartojama apibrėžti organizacijos
struktūrinį vienetą, kuris numato pardavimus, užsiima produkcijos kontrole
ir fiziniu žaliavų ir gaminių paskirstymu. Robert Ballot žaliavų valdymą
apibrėžia kaip koordinuojamą funkciją, atsakingą už įsigijimą,
sandėliavimą, judėjimą ir kontrolę žaliavų bei g

gatavos produkcijos taip,
kad būtų optimizuotas įrengimų, personalo ir kapitalo panaudojimas bei
patenkinti vartotojų poreikiai, pasiekiant organizacijos tikslus. Tačiau
vis nėra aiškumo dėl veiklos rūšių, kurios turėtų įeiti į šią sąvoką.
Kartais ši sąvoka vartojama turint omeny tik veiklas, susijusias su
įdėjimais t.y.: pirkimas, transportavimo kontrolė, inventoriaus kontrolė.
Logistikos valdymo ir fizinio paskirstymo valdymo sąvokos kartais
vartojamos kaip jūrų ir sausumos transportavimo bei sandėliavimo veikla,
susijusi su galutinio produkto reikiamo kiekio pristatymu į vartotojo
pageidaujamą vietą taip, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai.

Materialinių srautų koordinavimas labai svarbus jei kompanija siekia
sėkmingos veiklos. Materialinių srautų sistemą sudaro daug tarpusavy
įvairiais ryšiais susijusių suborganizacijų. Sujungiant kelis ar visus šios
sitemos elementus taip, kad jų veiklai vadovautų vienas vadovas
(menedžeris) galima siekti daug efektyvesnio veiklos koordinavimo. Reikia
pridurti, kad net ir turint bendrą valdymą, atsakomybė gali būti padalinta
tarp atskirų organizacijų.

Žaliavų valdymas tampa vis svarbesnis. Greitesnis transportavimas ir
daugiafunkcijinis marketingas išplėtė konkuravimo galimybes. Tai taip pat
padidino spaudimą kaštų mažinimui, tikslu, kad prekės būtų labiau
prieinamos vartotojams. Kad padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti
kaštus, naudojamos priemonės: įvairių procesų automatizavimas ir didelės
investicijos į kapitalą. Tačiau pagerinta gamybos technologija atsipirks
tik tuo atveju, jei įrengimai galės veikti planuotu pajėgumu t.y. jei bus
gaminamas nepakankamas kiekis produkcijos, tai bus tik bereikalingos
išlaidos brangiems įrengimams įsigyti ir kvalifikuotam personalui
išlaikyti. Apsisaugojimui nuo žaliavų trūkumo, įmonė gali laikyti didinti
būtinų gamybai žaliavų atsargas, tačiau per didelis a
atsargų kiekis yra
bereikalingai įšaldyti pinigai, išlaidos atsargų aptarnavimui be to čia
didelės įtakos turi infliacija, pasikeitusi situacija rinkoje ir kiti
mikro/makro veiksniai. Todėl įmonės priverstos diegti kompiuterines
sistemas ir naudoti įvairias komunikavimo priemones tikslu, kad būtų
efektyviai valdomi įeinantys žaliavų srautai, žaliavos ir nebaigta gamyba
įmonės viduje, galutinė produkcija (išeinamasis srautas).

3.2. Materialiniai srautai negamybinėse operacijose

Materialiniai srautai egzistuoja ir negamybinėse operacijose. Tokios
operacijos būdingos įvairių paslaugų įmonių procesuose. Tačiau čia labai
skiriasi materialinių srautų sudedamoji vertinė dalis galutiniam veiklos
rezultatui – paslaugai. Įvairios operacijos, kurios teikia taisymo
paslaugas, tokios kaip automobilių servisai, elektrotechnikos taisyklos,
gali reikalauti didelio atsarginių dalių ir kitų atsargų kiekio. Pavyzdžiui
ligoninei, kuri, kaip organizacija, priklauso taisymo operacijų tipui,
reikia maisto, skalbinių ir įvairių specialių drabužių, vaistų, medicininės
įrangos ir kt. Daugelis anksčiau išvardintų produktų, reikalingų ligoninės
veiklai, yra sandėliuojami. Transportavimo procesas ir veiklos rezultatas
yra ne toks akivaizdus ir lengvai vertinamas, kaip gamybinėse
organizacijose. Pavyzdžiui oro transporto bendrovė perka degalus, tačiau
veiklos rezultatas nėra materialus daiktas – degalai sunaudojami paslaugai
teikti – keleivių ar/ir krovinių gabenimui. Nuo anksčiau minėto
organizacijų atskiriamos šios: didmenininkai, mažmenininkai, įvairiūs
karinių reikmenų tiekėjai. Šiose organizacijose gamyba yra labai maža arba
jos nėra visai, taigi jų veikla pagrinde susijusi tik su gatavų produktų
įsigijimu ir paskirstymu logistinės sistemos pagalba. Kadangi šios
organizacijos neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėms
įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei
gamybinio inventoriaus kontrolės.

4. Pardavimų, marketingo ir logistikos integracija

Didėjanti logistikos, kaip strateginio marketingo priemonės, reikšmė
privertė daugelį rinkos dalyvių integruoti pardavimų, marketingo ir
logistikos funkcijas. Progresyviose kompanijose unifikuotos pardavimų
komandos, gamyba, logistika, informacinės sistemos, marketingo personalas
yra integruoti į logistikos programą tam, kad geriau atitikti kliento
poreikius. Taip, komunikuojant su vartotoju, randami individualūs
vartotojui logistinių problemų sprendimai.

Vienas iš sudėtingiausiai atsakomų klausimų yra: Kur organizacijos
struktūroje turi būti integruotos logistikos vieta? Organizuoti integruotą
logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantą
integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo. Daug
dažniau vadybininkai tokio supratimo stokoja, todėl logistika
organizacijoje būna fragmentuota, kas turi neigiamą poveikį siekiant
integracijos.

Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų
pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio
pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių. Nuo šių
veiksnių taip pat priklauso ir kaip bei kurioje organizacinės struktūros
vietoje bus integruota logistika. Logistikos literatūra išskiria penkias
organizacijos struktūros pakopas, kuriose gali būti integruojant logistiką.

4.1. Pirmos pakopos struktūra

Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Jose
nėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikos
funkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir gamybos
skyrių. Pirmame pavyzdyje yra parodyta organizacijos struktūra, kurioje
nėra integruotos logistikos funkcinės srities. Toks fragmentiškumas
sumažina integruotos logistikos sistemos teikiamą naudą. Kadangi funkcinės
organizacijos sritys, menkai tarpusavyje komunikuoja, jei išvis
komunikuoja, integruotos logistikos funkcijos negali pasiekti jų pilnų
pajėgumų siekiant konkurencinio pranašumo.

| | | |Prezidentas | | | |
|Paklausos |Komunikacijos|Inventoriaus |Žmogiškieji |
|prognozavi| |kontrolė |ištekliai |
|mas | | | |
|Užsakymų |Pirkimo |Užpirkimai |Teisės |
|vykdymas |politika | |reikalai |
|Produkcijo|Inventoriaus |Žaliavų |Duomenų |
|s |politika |tvarkymas |valdymas |
|pervežimas| | | |
|Klientų | |Atsarginių | | |
|aptarnavim| |dalių | | |
|as | |tiekimas | | |
|Sandėlio | |Gamyklos | | |
|operacijos| |vietos | | |
| | |parinkimas | | |
|Tarptautin| |Pakavimas | | |
|iai | | | | |
|produkcijo| | | | |
|s | | | | |
|pervežimai| | | | |
|Vežėjo | |Žaliavų | | |
|parinkimas| |pervežimas | | |
|Sandėlio | |Tarptautiniai| | |
|vietos | |žaliavų | | |
|parinkimas| |pervežimai | | |
| | |Vidinė | | |
| | |logistika | | |
| | |Vežėjo | | |
| | |parinkimas | | |
| | | | |Produkcijos | | |
| | | | |planavimas | | |

1.Pavyzdys. Organizacijos su fragmentuota integruota logistika
struktūra.

Matome, transportavimo funkcija yra padalinta tarp marketingo ir
gamybos skyrių. Pavyzdžiui, jeigu gamybos skyrius pamiršta informuoti
marketingo skyrių apie atvykstančią žaliavų siuntą, marketingo skyrius gali
tuo pačiu metu užsakyti kitą vežėją, kuris nugabentų pagamintą produkciją į
sandėlius, mažmenininkams ar galutiniams vartotojams. Jeigu transportavimą
kontroliuotų vienas skyrius, žaliavų atvežimas galėtų būti suderintas su
gatavos produkcijos išvežimu, o tokiu būdu subalansuojant krovinių
judėjimą. Transporto priemonę pakraunant į abi puses būtų padidintas jos
produktyvumas ir geriau išnaudojamas transporto priemonės tūris. Tai leistų
vežėjui tiekti geresnes paslaugas ir sumažinti vežimo tarifus. Pirmoje
pakopoje integruotos logistikos modelis yra išskaidytas į tris pagrindines
dalis: žaliavų vadybą, gamybą, paskirstymą ir šioje pakopoje integruotos
logistikos funkcijos yra išsibarsčiusios tarp organizacijos skyrių ir nėra
valdomos vieningai.

4.2. Antros pakopos struktūra

Antros pakopos struktūros organizacija pripažįsta fizinio paskirstymo
funkciją ir poreikį valdyti ją vienam žmogui, skyriui, padaliniui, kaip
visumą. Antrajame pavyzdyje yra parodyta tokios organizacijos struktūra.
Kaip parodyta pavyzdyje, daugelis funkcijų, kurios buvo vykdomos marketingo
skyriaus yra perkeltos naujam paskirstymo skyriui. Marketingo skyriui
reikia kompensuoti galios praradimą, kitaip toks funkcijų perkėlimas taptų
labai sunkiai įgyvendinamas.

|Paklausos | |Komunikacij|Inventoriau|Produkcijo|Žmogiškieji|
|prognozavima| |os |s kontrolė |s |ištekliai |
|s | | | |pervežimas| |
|Užsakymų | |Pirkimo |Užpirkimai |Sandėlio |Teisės |
|vykdymas | |politika | |operacijos|reikalai |
|Klientų | |Inventoriau|Žaliavų |Tarptautin|Duomenų |
|aptarnavimas| |s politika |tvarkymas |iai |valdymas |
| | | | |produkcijo| |
| | | | |s | |
| | | | |pervežimai| |
|Paklausos | |Komunikac|Užpirkimai |Produkcijos |Žmogiškieji|
|prognozavi| |ijos | |pervežimas |ištekliai |
|mas | | | | | |
| | | |Pirkimo |Žaliavų |Sandėlio |Teisės |
| | | |politika |tvarkymas |operacijos |reikalai |
| | | |Inventori|Atsarginių |Tarptautiniai |Duomenų |
| | | |aus |dalių |produkcijos |valdymas |
| | | |politika |tiekimas |pervežimai | |
|Nėra | |Komunikacijo|Gamyklos |Produkcijos |Žmogiškieji|
| | |s |vietos |pervežimas |ištekliai |
| | | |parinkimas | | |
|Nėra | |Komunikacijos |Gamyklos |Žmogiškieji |
| | | |vietos |ištekliai |
| | | |parinkimas | |
| | | |Pirkimo | | |Teisės reikalai|
| | | |politika | | | |
| | | |Inventoriaus | | |Duomenų |
| | | |politika | | |valdymas |
| | | |Logistikos | | |Integruota |
| | | |biudžetų | | |logistika |
| | | |sudarymas | | | |

5.Pavyzdys. Integruotos logistikos matricos struktūra.

Matricinėje struktūroje integruota logistika yra priskirta valdymui.
Ji padeda koordinuoti produkcijos srautus į, per ir iš įmonės. Integruotos
logistikos vadovas susieja integruotą logistiką su marketingu, finansais ir
apskaita bei gamyba.

Matricos struktūros organizacijos veikia tik su aukščiausiojo valdymo
lygmens vadovų pagalba, nes tam reikia komandinio viso organizacijos
personalo darbo. Norint garantuoti sėkmę sudėtinė atsakomybė, valdžios
struktūra ir komunikacijų kanalai turi būti pastoviai prižiūrimi. Pavyzdyje
finansų ir apskaitos skyrius yra susijęs su visomis integruotos logistikos
veiklos sritimis. Pavyzdyje horizontalioji rodyklė parodo, jog integruotos
logistikos klausimų sprendimas yra susijęs su visomis organizacijos
funkcinėmis sritimis.

|Integruotos |Marketingas |Finansai ir|Gamyba |
|logistikos | |apskaita | |
|veikla | | | |
| | | | |
| | | | |
|Transporatavim|Vidaus ir |Biudžetai |Vidaus ir |
|as |tarptautiniai | |tarptautiniai |
| |produkcijos | |žaliavų |
| |pervežimai, vežėjo| |pervežimai, |
| |parinkimas, | |vidinė |
| |privatus | |logistika, |
| |pervežimas | |vežėjo |
| | | |parinkimas, |
| | | |privatus |
| | | |pervežimas |
| | | | |
|Materialinės |Vidaus sandėlio |Biudžetai |Žaliavos, |
|bazės |operacijos ir | |nebaigtos ir |
|struktūra |vietos parinkimas | |gatavos |
| | | |produkcijos |
| | | |sandėliavimo |
| | | |operacijos, |
| | | |gamyklos ir |
| | | |sandėlio vietos|
| | | |parinkimas |
|Inveventorius |Gatava produkcija,|Biudžetai |Žaliavos, |
| |atsarginių dalių | |nebaigta gamyba|
| |ir paslaugų | |ir gatava |
| |tiekimas | |produkcija, |
| | | |atsarginių |
| | | |dalių ir |
| | | |paslaugų |
| | | |tiekimas, |
| | | |užpirkimai |
|Žaliavų |Vidaus sandėlių |Biudžetai |Gamyklos vidaus|
|tvarkymas |sistemos ir | |ir sandėliavimo|
| |pakavimas | |sistemos, |
| | | |pakavimas |
|Komunikacijos |Užsakymų priėmimas|Biudžetai |Produkcijos |
|ir informacija|ir paklausos | |pervežimo ir |
| |prognozavimas | |gamybos |
| | | |grafikai |

6. Pavyzdys. Integruotos logistikos matricos organizacinės sąsajos.

Penktosios pakopos integruota logistika turi strateginių tikslų,
integruotus planus, bendrus uždavinius ir tikslus su visomis likusiomis
organizacijos dalimis bei sudėtingą informacinę sistemą. Integruota
logistika sukuria grandininius tiekimo santykius ir plačiai naudoja
analitines metodus. Penktoji pakopa reikalauja prognozių duomenų
dalinimosi, integruotos logistikos kokybės gerinimo, tolimesnio
inventoriaus, esančio sistemoje, mažinimo bei produkcijos perskirstymo.
Šioje pakopoje yra įmanoma pasiekti iki 15 procentų išlaidų sumažėjimą,
lyginant su ketvirtąją pakopa. Integruotos logistikos vadybininkai gali
suteikti organizacijai konkurencinį pranašumą, vykdydami aukštos kokybės
integruotos logistikos operacijas.

4.6. Integruotos logistikos kontrolė

Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kai
organizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos. Pirma lentelė
palygina integruotos logistikos veiklų kontrolės lygį 1966 ir 1995 metais.
Šiuo laikotarpiu integruota logistika organizacijoje tapo labiau matoma ir
labiau integruota. Atkreipkite dėmesį, kad transportavimas daugelyje
organizacijų visada buvo kontroliuojamas integruotos logistikos
vadybininkų. Dabar integruotos logistikos vadybininkai kontroliuoja ir
kitas integruotos logistikos funkcijas, įskaitant pakavimą ir pirkimus, tik
daug labiau, nei anksčiau.

|Integruotos | |Procentais |Procentais |
|logistikos veikla | |1966m. |1995m. |
|Transportavimas | |89% |95 |
|Sandėliavimas | |70 |94 |
|Inventoriaus | |55 |80 |
|kontrolė | | | |
|Užsakymų vykdymas | |43 |59 |
|Pakavimas | |8 |41 |
|Užpirkimai ir | |15 |47 |
|aprūpinimas | | | |

1.Lentelė. Integruotos logistikos veiklos kontrolės laipsnis

procentais.

Iki pat ketvirtosios pakopos integruota logistika nelaikoma strategine
priemone, kuri galėtų padidinti įmonės pajamas, pelną, arba padėtų pasiekti
konkurencinį pranašumą. Ketvirtojoje ir penktojoje pakopose integruota
logistika yra įtraukiama į strateginių valdymo sprendimų priėmimą. Į
tiekėjus ir darbuotojus yra žiūrima kaip į integruotos logistikos teikiamų
privalumų dalį. Nebėra naudojami kaštų kontrolės rodikliai, vietoje jų yra
naudojami produkcijos produktyvumo, įrangos panaudojimo ir atlikimo
rodikliai. Trumpai tariant, integruota logistika persmelkia visą
organizaciją ir yra pripažinta marketingo, finansų ir apskaitos bei gamybos
skyrių dėl jos svarbos lemiant organizacijos sėkmę.

Buvo atliktas tyrimas apie konkurencinį pranašumą turinčias
organizacijas ir jų struktūras. Rezultatai parodė, kad organizacijos,
kurios siekia įgauti konkurencinį pranašumą, supranta, kad logistika iš
tikrųjų gali prisidėti prie produkto vertės. Šiame etape, kai valdymas yra
sutelkęs dėmesį į vartotoją, logistika yra ta priemonė, kuri gali padėti
patenkinti vartotojus.

4.7. Tarpiniai organizacijos projektavimo faktoriai

Kuriant integruotos logistikos funkciją arba judant nuo vienos pakopos
prie kitos neapsieinama be nusivylimų ir pasimetimo. Viena yra pasakyti,
kad kuri nors veikla turi būti priskirta integruotos logistikos funkcijai,
bet visai kitą yra tokio priskyrimo įgyvendinimas. Be valdžios
subalansavimo keičiant veiklos priskyrimą, organizacijos turi aptarti ir
kitus svarbius klausimus:

1. Ar integruota logistika turi būti centralizuota ar

decentralizuota?

2. Koks turėtų būti požiūris į integruotą logistiką: strateginis ar

operatyvus?

3. Ar integruota logistika turėtų būti orientuota į linijinį ar

personalo valdymą?

4. Kiek turėtų būti integruotai logistikai deleguota valdžios?

5. Ar integruotos logistikos funkcija tūrėtų būti atskirta?

6. Kaip turėtų būti vertinama integruotos logistikos veikla?

4.7.1. Centralizacija prieš decentralizacija

Centralizuota organizacija kontroliuoja visą integruotos logistikos
veiklą iš vienos vietos, dažniausiai centrinės būstinės, kas suteikia gana
nemažai su centralizacija susijusių pranašumų. Pirmiausia, visi vartotojai
gauna to paties lygio aptarnavimą. Antra, galima nusiderėti žemesnius
pervežimo tarifus, nes centrinė būstinė gali pasiūlyti didesnius pervežimui
skirtų krovinių kiekius bei gali subalansuoti krovinių judėjimą. Užsakymų
priėmimas ir atsiskaitymas su klientais gali būti atliktas vienoje vietoje,
tuo būdu sumažinant dokumentacijos tvarkymą ir tam skirtas laiko sąnaudas.

Palyginimui decentralizacija taip siūlo gana nemažai privalumų.
Klientų aptarnavimas gali būti pritaikytas prie specifinių geografinių
vietovių. Centralizuotos operacijos negali būti individualiai pritaikytos
kiekvienam vartotojui, kai tuo tarpu decentralizuotos – gali. Turint
mažiau darbuotojų, mažiau įrangos, kiekvieną vietinę operacija yra daug
lengviau suvaldyti nei vieną didelę centralizuotą operaciją. Įmonė,
siūlanti platų produktų spektrą įvairiems vartotojams gali atrasti, jog
decentralizacija yra labiau tinkama. Organizacijai didėjant yra įprasta
decentralizuoti integruotos logistikos funkciją, nes ją tampa per daug
sunku suvaldyti. Tačiau decentralizacija gali reikšti ir kaštų padidėjimą
dėl mažos krovinių apimties, atsiradusių nesuderinimų sistemoje, bei kai
kurių padalinių nesugebėjimo sekti įsigalėjusia sėkminga praktika. Dauguma
organizacijų siekia pasinaudoti ir centralizacijos, ir decentralizacijos
teikiamais pranašumais: transportavimo tarifus sulygdama iš centrinės
būstinės, tuo pačiu leisdama pritaikyti klientų aptarnavimą vietiniuose
skyriuose bei standartizuodama didelių klientų aptarnavimą.

4.7.2. Strateginis požiūris prieš operatyvųjį

Jeigu organizacija suteikia integruotai logistikai strateginę reikšmę,
organizacijoje ji tampa labai matoma. Integruota logistika visiems
organizacijos funkcinėms sritims teikia rekomendacijas dėl operacijų
vykdymo, ji neapsiriboja tik viena funkcija. Strateginis požiūris reiškia,
kad integruota logistika dalyvaus strateginiuose sprendimuose inicijuotuose
kitų funkcijų. Vis daugiau organizacijų stengiasi įdiegti šį požiūrį, nes
jos sutinka, kad tik pilnai integruota logistika gali suteikti
organizacijai tikrą strateginį, ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

Operatyvusis požiūris reiškia, kad integruota logistika koncentruojasi
tik į savo tikslus. Logistikos veikloje dominuoja kasdieninės operacijos,
mažai kišantis į strateginių sprendimų priėmimą.

4.7.3. Linijinis ar personalo valdymas

Linijinis ar personalo valdymas yra klasikinis uždavinys
nepriklausantis nuo funkcinės srities. Linijinis valdymas reiškia, kad
integruota logistika bus įtraukta į kasdienines operacijas, linijinių
logistikos operacijų priežiūrą ir valdymą, tokių kaip transportavimas,
sandėliavimas, pakavimas, žaliavų tvarkymas, užsakymų vykdymas ir
inventoriaus kontrolė.

Kaip personalo funkcija, integruota logistika teikia rekomendacijas ir
patarimus linijiniams vadovams. Pagal apibrėžimą, tai reiškia, kad
integruota logistika stokoja galios savo rekomendacijų įgyvendinimui.
Tipiška integruotos logistikos veikla gali būti sistemos projektavimas,
klientų aptarnavimo strategijų sudarymas, vietos analizė, kainų ir paslaugų
analizė ir/ar planavimas.

Organizacijos dažnai ieško kompromiso tarp linijinio ir personalo
valdymų požiūrių.

4.7.4. Valdžios delegavimas

Valdžios delegavimas parodo kiek valdžios vadybininkams suteikia
organizacija. Šis klausimas dažnai yra atsakomas nustatant centralizacijos
lygį organizacijoje. Centralizuota organizacija žemyn deleguoja nedaug
valdžios. Pirmosios ir antrosios pakopų organizacijos dažniausiai būna
centralizuotos, todėl integruotai logistikai dažniausiai yra suteikiama
mažai valdžios. Funkcinės sritys vykdydamos logistinę veiklą išlaiko
kontrolę. Trečiosios, ketvirtosios ir penktosios pakopų integruotos
logistikos organizacijos dažniausiai yra decentralizuotos, todėl
integruotos logistikos vadovai turi daugiau valdžios. Yra teigiančių, jog
didėjant integruotai logistikai suteikiamos valdžios kiekiui, didėja ir
reagavimas į klientų poreikius.

Valdžios suteikimas integruotos logistikos funkcijai turi ir savų
trūkumų. Dėl to, kad integruotos logistikos funkcija šiame etape
dažniausiai yra decentralizuota yra galimas masto ekonomijos praradimas
vykdant pirkimus, inventoriaus valdymą ir transportavimą.

4.7.5. Integruotos logistikos atskyrimas

Kartais organizacijos atranda, kad integruotos logistikos funkcijos
atskyrimas sukelia mažiau painiavos ir yra efektyvesnis, nei būtinas
organizacinės struktūros pakeitimas. Europos įmonės jau seniai yra
atskyrusios savo integruotos logistikos funkcijas, JAV įmonės tai daro vis
dažniau, Japonijos organizacijos taip pat išsprendė kai kurias savo
problemas atskirdami integruotos logistikos funkciją.

Maišaties vengimas yra ne vienintelė atskyrimo,o ne reorganizacijos
pasirinkimo priežastis. Pirma, sąnaudų mažinimas verčia organizacijas
atskirti integruotos logistikos funkciją. Antra, integruotos logistikos
atskyrimas leidžia organizacijai sutelkti dėmesį į tai ką ji daro
geriausiai, skirti savo turtą ir ribotus išteklius gamybai, didmeniniai
prekybai ir kt. veikloms, o pati leidžia trečiajai šaliai atlikti tai ką
pastaroji moka geriausiai. Trečia, integruotos logistikos atskyrimas dažnai
sumažina organizacijos integruotos logistikos kaštus, tuo pačiu
padidindamas klientų aptarnavimo lygį. Nežiūrint į priežastis, integruotos
logistikos atskyrimas iš tikrųjų sukuria logistinės organizacijos matricą,
kuri pavaizduota šeštame pavyzdyje. Kaip bebūtų, dabar, įvairios vidaus
funkcinės sritys patenkina logistikos poreikius naudodamos išorės
priemones, ne vidaus.

4.7.6. Integruotos logistikos veiklos valdymas

Organizacijos siekis integruoti logistiką greičiausiai žlugtų, jeigu
ji nevertintų jos veiklos. Be to, kaip įmonė gali geriau patenkinti
vartotojus, jeigu jos vadybininkai nežino kiek vartotojų poreikiai yra
patenkinti dabar. Kai organizacija juda per integruotos logistikos pakopas,
nuolatinis veiklos vertinimas tampa vis labiau ir labiau svarbesnis. Įmonės
turi įvertinti ir integruotos logistikos veiklą ir integruotos logistikos
vadybininkų veiklą.

Yra daugybę būdų kaip įvertinti integruotos logistikos veiklą. Dauguma
vertinimo technikų yra susijusios su kaštais, produktyvumu ir paslaugomis.
Kaštų vertinimas įtraukia tokius rodiklius kaip pervežimo kaina.
Produktyvumo kriterijus yra įeinančių medžiagų ir darbo lyginimas su
išeinančios produkcijos kiekiu ir verte. Paslaugų įvertinimas tampa ypač
svarbiu šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Pristatymo ir paėmimo
savalaikiškumas, užsakymų tikslumas, užsakymų nuoseklumas, pristatymo ciklo
laikas yra tik kelios iš daugelio paslaugų veiklos įvertinimo rodiklių.

Vertinant integruotos logistikos vadybininkų veiklą yra susiduriama su
daugiau sunkumų, nei vertinant integruotos logistikos veiklą. Individo
veiklos įvertinimas yra labiau subjektyvus. Šiuo metu yra vertinamos trys
veiklos pusės: linijinio valdymo sugebėjimas, problemų sprendimo
sugebėjimas ir projektų valdymo sugebėjimas.

Į linijinio vadovavimo sugebėjimo vertinimą yra įtraukiamas asmens
sugebėjimas sėkmingai vykdyti kasdienes operacijas ir mokėjimas palyginti
veiklos rezultatus su nustatytais planuose. Problemų sprendimo sugebėjimo
įvertinimas gali apimti kaštų mažinimo sugebėjimą, klientų aptarnavimo
paslaugų pagerinimą arba investicijų grąžą iš integruotos logistikos
veiklos vykdymo. Projektų valdymo įvertinimas gali būti suprantamas kaip
klausimas kaip gerai integruotos logistikos personalas valdo projektus ir
padidina produktyvumo lygį.

5. Just-in-time

Daugelis marketingo specialistų teigia , jog nėra kitos išeities, kaip
tik turėti tokią tiekimo sistemą, kuri leistų tiekti prekes į vartojimo
vietas labai greitai. Ši sistema yra vadinama just-in-time. Jos principas
yra toks: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų ir kt. priedų
tiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis, o gatavą produkciją
į vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš vartojimą. Pagrindinis
šios sistemos tikslas – laiku tiekti reikiamus produktus ir reikiamais
kiekais. Būtent kiekio atitikimas poreikiams yra labai svarbus, nes JIT
metu nėra galimybės tikrinti kiekio atitikimą. Kadangi JIT sistemoje
žaliavų užpirkimas glaudžiai susijęs su gamybos apimtimi, tai užsakymo
dydis sumažėja, o užsakymų dažnumas padidėja. Visa tai daro logistikos
sistema sudėtingesne.

6. Logistikos sistemos elementai

Žemiau pateiktoje lentelėje (1 lentelė) išvardinti elementai, kuriuos
įmonės gali kontroliuoti. Negalima priimti sprendimo konkrečiai veiklai,
prieš tai neišsiaiškinus jų poveikio kitoms logistikos proceso veikloms.
Sandėliavimo galimybės, prekių tiekimo įsipareigojimai, užsakymo procesų
metodai, transportavimas – visa tai apsprendžia tiekėjo galimybes laiku
tiekti reikalingas prekes. Prasta tiekėjo aptarnavimo kokybė verčia
vartotojus didinti veiklos kaštus, didinant sandėliuojamų atsargų apimtis,
sukurti brangiai kainuojančią prioritetų užsakymų ekspedicijos sistemą,
sukurti antrinius tiekimo kanalus arba net pasirinkti kitą tiekėją.

1 lentelė. Logistikos sistemos kontroliujami elementai
|Varotojo |Vartotojo aptarnavimas – tai nauda, kurią |
|aptarnavimas |vartotojas gauna dėl laiku ir reikiamoj vietoj |
| |pristatytų prekių. Nuo to, kaip efektyviai yra |
| |aptarnaujamas klientas, tiesiogiai priklauso |
| |kaštai, rinkos dalis, pelningumas. |
|Užsakymo vykdymas |Užsakymo vykdymas apima visas veiklas, būtinas,|
| |kad prekės pasiektų vartotoją. Greitas ir |
| |atidus užsakymo vykdymas didina kaštus, tačiau |
| |gerina aptarnavimo kokybę. |
|Komunikacija |Informacijos apsikeitimas yra labai svarbus bet|
|logistikoje |kuriai veiklai logistikos procese vykdyti. Tai |
| |pagrindinė jungtis tarp įmonės ir vartotojų. |
|Transportavimas |Fizinis prekių judėjimas nuo žaliavų per |
| |gamybos procesą iki vartotojo yra didžiausių |
| |kaštų reikalaujanti veikla, kuri apima |
| |transportavimo būdų ir priemonių parinkimą, |
| |taip pat maršrutų sudarymą. |
|Sandėliavimas |Prekių sandėliavimas sušvelnina vartojimo ir |
| |gamybos neatitikimą. Sandėliavimas taip pat |
| |gali būti panaudojamas aptarnavimo kokybei |
| |gerinti ir transportavimo kaštams sumažinti. |
|Atsargų kontrolė |Atsargos reikalingos tam, kad prekės būtų |
| |prieinamos vartotojams ir tam, kad garantuoti |
| |prekių asortimentą vartotojui patogiu metu ir |
| |reikiamoj vietoj. |
|Pakavimas |Pakavimo tikslas yra užtikrinti saugų produkto |
| |transportavimą (apsaugoti nuo pažeidimų), |
| |užtikrinti prekės atpažinimą logistinių procesų|
| |metu, o taip pat sukurti transportavimui |
| |patogią pakuotę. |
|Žaliavų valdymas |Žaliavų valdymas padidina užsakymo įvykdymo ir |
| |žaliavų judėjimo greitį, kelyje nuo |
| |sandėliavimo vietos iki transporto pasirinktos |
| |priemonės. |
|Gamybos planavimas |Gamybos planavimas yra glaudžiai susijęs su |
| |logistikos planavimu. Pagrindinis šios veiklos |
| |tikslas – gaminti taip, kad atitikti rinkos |
| |poreikius asortimentui ir kiekiui. |
|Gamybos įmonės ir |Tinkamai parinkta gamybos įmonės ir sandėlio |
|sandėlio vieta |dislokacijos vieta didina vartotojo aptarnavimo|
| |kokybę ir mažina transportavimo kaštus. |

7. Bendrųjų kaštų skaičiavimas

Bendruosius logistikos kaštus galima suskirstyti į šias dvi grupes:

• bendrieji paskirstymo kaštai;

• paslaugų teikimo lygis (kokybė).

Logistikos sistema turi būti kuriama pasirenkant tokią anksčiau minėtų
kaštų derinį taip, kad būtų pasiekiamas maksimalus pelnas.Logistiniai
kaštai varijuoja priklausomai nuo konkrečios prekės pobūdžio ir logistinių
paslaugų teikimo svarbos vartotojui. Logistiniai kaštai gali siekti nuo 16
iki 36 procentų nuo pardavimo kainos gamybos lygyje, o lėšos (aktyvai),
reikalingos logistinėms veikloms vykdyti gali viršyti 40 procentų,
skaičiuojant nuo visų aktyvų. Be to, logistika turi labai didelės įtakos
bendram pelningumui. Bendrųjų kaštų valdymas garantuoja, kad logistiniai
kaštai įmonės viduje ir susijusių įmonių kanale yra minimizuoti. Pagrindinė
prielaida valdant logistinius kaštus yra ta, kad atskirų veiklų kaštai
tarpusavy koreliuoja (vienas su kitu yra glaudžiai susiję). Vienų kaštų
padidėjimas dažnai nulemia kitų ženklų sumažėjimą. Taigi logistinių kaštų
valdymas yra koncentruotas ne į atskirų veiklų kaštų mažinimą, o į tokį
kaštų derinį, kuris leistų pasiekti bendrą šios sistemos efektyvumą.

8. Logistinės paslaugos

Atlikti tyrimai įrodė didelę logistinių paslaugų reikšmę – neretai jų
gausa ir kokybė tiesiogiai siejama su tiekėjo patikimumu. Daugelyje veiklos
rūšių kokybiško produkto kaina yra rinkos kaina, o vienintelis įmonės
kelias diferencijuoti savo produktą yra papildomos paslaugos klientui. Taip
pat tyrimais įrodyta, kad įmonės su aukštesniu paslaugų kokybės (klientų
aptarnavimo) lygiu veiklą vysto ir plečiasi (“auga”) 8-iais procentais
greičiau, klientai sutinka mokėti apytiksliai 7-iais procentais didesnę
kainą nei rinkos, be to šios įmonės yra net dvylika kartų pelningesnės už
tas, kurių teikiamų paslaugų lygis žemas. Šie faktai įrodo kokia didelė
logistinių paslaugų svarba klientui.

Logistinės paslaugos gali būti apibūdinamos kaip bet kuri veikla nuo
to momento, kai klientas atlieka užsakymą iki kol produktas pristatomas į
reikiamą vietą. Jautri reakcija į kliento poreikius lemia jo pasitenkinimą
ir sukuria galimybę artimesniam ir aišku pelningesniam pirkėjo-pardavėjo
bendradarbiavimui. Kliento aptarnavimo kokybė apima daugybę jam svarbių
paslaugos aspektų (lentelė žemiau). Visi šie elementai gali paveikti
gamybos procesus, galutinę gamybos apimtį, kaštus arba visus anksčiau
išvardintus elementus vienu metu.

8.1. Logistinio aptarnavimo poveikis klientui

Tiekėjas logistinį aptarnavimą paprasčiausiai supranta kaip produkto
prieinamumą. Kad gamintojas galėtu gaminti, arba prekybininkas perparduoti
prekes, jos turi būti prieinamos reikiamu laiku, reikiamoj vietoj ir
tinkamos naudojimui būklės. Kuo ilgesnis pristatymo laikas, tuo mažiau
prieinamos yra prekės; nepastovus pristatymas taip pat mažina prekių
prieinamumą. Pavyzdžiui, tiekėjo prekių pristatymo laiko trukmės
sutrumpėjimas leidžia pirkėjui laikyti mažesnes prekių atsargas, nes jo
poreikiai gali būti patenkinami nedelsiant. Taip pat klientas sumažina
gamybos proceso pertrūkio riziką. Pastovus pristatymas leidžia efektyviau
planuoti pirkimo procesus, taip pat mažinti pirkėjo išlaidas. Ypatingai
didelis pastovaus pristatymo ciklo poveikis yra draustinėms atsargoms – jas
klientas gali sumažinti, tuo pačiu sumažindamas ir sandėliavimo išlaidas.
Tačiau daugeliui gamybos įmonių, kurios gamina standartizuotus, mažos
vieneto kainos produktus, svarbu ne sandėliavimo kaštai, o laiku turėti
reikiamas prekes, nes net ir 95 procentų gamybos apimtis gali reikšti visos
šios produkto linijos gamybos sustabdymą.

8.2. Paslaugos lygio nustatymas

Pirkėjai dažnai suranguoja tiekėjus pagal jų aptarnavimo lygį. Tačiau
ne visos prekės ar klientai reikalauja to paties logistinio aptarnavimo
lygio. Pavyzdžiui tokios prekės, kaip įvairūs sunkūs įrengimai nereikalauja
aukšto aptarnavimo lygio, tuo tarpu atsarginės dalys, įvairūs komponentai,
mazginiai surinkimai reikalauja ypatingai aukšto logistinio aptarnavimo
lygio. Taip pat ir klientai yra mažiau ar labiau jautrūs logistinio
aptarnavimo lygiui.

Vis dėl to didžioji dalis įmonių, besinaudojančių logistinėmis
paslaugomis yra jautrios aptarnavimo lygiui. Įmonė turi segmentuoti rinką
pagal jautrumą aptarnavimo kokybei. Pavyzdžiui, pirkėjai gali būti
suskirstyti į tokias grupes: privatūs juridiniai asmenys, valstybinės
įmonės, mokyklos ir t.t. Privatūs juridiniai asmenys nurodė pristatymo
laiko svarbumą intensyviau nei tai padarė likusios grupės, mokyklos
intensyviau nei visi kiti nurodė užsakymo atlikimo patogumą. Įmonė turi
tiksliai nustatyti rinkos segmentus, kuriuos siekia aptarnauti, juos
izoliuoti, taikant kiekvienam segmentui skirtingą paslaugų derinį, kurio
reikalauja skirtingos prekės ar klientai.

Taigi, paslaugų lygis nustatomas pagal kliento keliamus reikalavimus.
Logistikos įmonė taip pat analizuoja pardavimų ir išlaidų priklausomybę nuo
skirtingo aptarnavimo lygio ir randa tą paslaugų derinį, kuris įgalina
pasiekti maksimalų pelną. Skirtingi klientų poreikiai lemia įvairias
logistinių sistemų konfigūracijas.

9. Logistikos poveikis kitiems tiekimo grandinės dalyviams

Tiekėjo logistinė sistema tiesiogiai įtakoja paskirstytojo galimybę
kontroliuoti išlaidas ir paslaugas galutiniams vartotojams. Pristatymo
laikas įtakoja ne tik kliento sandėliavimo reikalavimus, bet ir paskirstymo
kanalo dalyvių operacijas. Jei tiekėjas neturi galimybės pristatyti prekes
reguliariai prekybinei įmonei, prekybininkas yra priverstas laikyti
didesnes prekių atsargas, kad būtų užtikrintas prekių prieinamumas
galutiniams vartotojams.

Blogas logistinis aptarnavimas turi dvejopą poveikį prekybinei įmonei:
arba tai padidina prekybos įmonės išlaidas (didesnės atsargos), arba
sukuria tiekėjo prekių stygių prekybos įmonės (paskirstytojo) lygmenyje. Nė
viena šių pasekmių nėra naudinga: pirmu atveju mažėja prekybinės įmonės
lojalumas tiekėjui ir mažėja galimybė panaudoti efektyvias marketingo
priemones, antru atveju vartotojai paprasčiausiai susiranda kitą prekybinę
įmonę.

Kai kuriose pramonės šakose prekybinės įmonės didina savo vaidmenį
logistiniame procese, tuo būdu tapdamos naudingesnėmis tiek tiekėjui, tiek
klientui. Pavyzdžiui, JAV chemijos pramonėje prekybinės įmonės
(paskirstytojo) vaidmuo labai keičiasi, nes prekybinės įmonės savo
klientams siūlo logistinius sprendimus: just-in-time pristatymą,
perpakavimą, atsargų valdymą. Šitokia sistema, kai logistinių procesų
valdymą perima prekybinė įmonė, turi privalumą ir gamintojui – tai įgalina
gamintoją koncentruoti savo veiksmus tik į produkcijos gamybą ir
marketingą.

Išvados

• Logistika apima du svarbiausius produktų srautus:

1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis,

komponentais gamybos procesą.

2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus

produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.

• Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą ir valdymą į ilgo

laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.

• Gamybinėje įmonėje žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje

apima šias veiklų rūšis: produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę

ir žaliavų valdymą. Su gamybos rezultatais susijusios veiklos:

pakavimas, transportavimas, sandėliavimas.

• Paslaugų įmonės neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų

gamybinėms įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos

gamybos kontrolės, bei gamybinio inventoriaus kontrolės.

• Organizuoti integruotą logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos

vadybininkai suprantą integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant

konkurencinio pranašumo.

• Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų

pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio

pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių.

• Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Jose

nėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikos

funkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir

gamybos skyrių.

• Antros pakopos struktūros organizacija pripažįsta fizinio paskirstymo

funkciją ir poreikį valdyti ją vienam žmogui, skyriui, padaliniui,

kaip visumą.

• Trečios pakopos organizacijų integruota logistika jau apima ir tokias

veiklos sritis kaip užsakymų vykdymas, klientų aptarnavimas,

inventoriaus kontrolė bei žaliavų atvežimas.

• Ketvirtojoje pakopoje integruota logistika tampa savarankiška funkcija

su savo skyriumi ir vadovu.

• Penktos pakopos integruotos logistikos organizacinė struktūra veikia

kaip integruotos logistikos matrica.

• Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kai

organizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos.

• Mažesnės organizacijos turi labiau integruotą logistiką, nei didesnės.

Iš to galima daryti išvadą, jog organizacijai augant, įgyvendinti

integruotą logistiką darosi vis sudėtingiau.

• Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kai

organizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos.

• Just in time principas: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų

ir kt. priedų tiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis,

o gatavą produkciją į vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš

vartojimą.

• Atlikti tyrimai įrodė didelę logistinių paslaugų reikšmę. Taip pat

tyrimais įrodyta, kad įmonės su aukštesniu paslaugų kokybės (klientų

aptarnavimo) lygiu veiklą vysto ir plečiasi (“auga”) 8-iais procentais

greičiau, klientai sutinka mokėti apytiksliai 7-iais procentais

didesnę kainą nei rinkos, be to šios įmonės yra net dvylika kartų

pelningesnės už tas, kurių teikiamų paslaugų lygis žemas.

Literatūros sąrašas

1. Michael D. Hutt, Thomas W. Speh, Business marketing management,

Harcourt College Publishers, 2001.

2. Bob Donath Carolyn, K. Dixon, Richard A. Crocker, James W. Obemayer,

Managing sales leads, NTC business books, Illinois USA, 1995.

3. James B. Dilworth, Production and operations management 3d ed., Random

house, 1986.

4. John O’Shaughnessy, Competitive marketing (a strategic approach) 3d

ed., London and New York, Routledge, 1995.

5. Coyle Jonh J., Edvard J. Bardy, C.John Langley, Jr. “The management of

business logistics”. 5th Edition, St.Paul, USA, West Publishing

Company; 1992.

6. Lambert, Douglas M., James R. Stock “Strategic logistic management”.

3th Edition, Homewood, USA, Irwing;1993.
———————–
Pardavėjai

Užsakymai

Žaliavų sandėliavimas

Gamybos etapai

Prekių gabenimas

Paskirstytojas

Nebaigta gamyba

Baigtų produktų sandėlia-vimas

Pirkimas

Gavimas

ĮDĖJIMAI

PRODUK-CIJA

TRANSFORMACIJOS

v

a

r

t

o

t

o

j

a

i

Sandėliavimas

Sandėliavimas

Transportavimas

Geležies rūdos gavyba

PASKIRSTYTOJAS

Geležies rūdos gavyba

Plieno gamyba

Dalių gamyba

Sandėliavimas

Elektros variklių gamykla

Transportavimas

Transportavimas

Transportavimas

V
A
R
T
O
T
O
J
A
S

Leave a Comment