Logistika

by

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FEKULTETAS

Darbą parengė: III kurso Komercijos sp. 2gr. studentai Gintautas Kėrys Ignas Žilinskas

Referatas Logistikos sistema. Integruota logistika.

Darbo vadovė: doc. J. Zaleskytė

Vilnius 2003

Įvadas

Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažintilogistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonėsviduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siektipažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jųvaldymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat norint,kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yrabūtina sukurti integruotos logistikos sistema, tai yra integruoti pardavimųkomandas, gamyba, logistika, informacines sistemas, marketingo personalą įlogistikos sistemą. Siekdami aptarti anksčiau minėtus klausimus,apžvelgsime tokias temas: • logistikos procesų schemas; • materialinius srautus įmonėse; • integruotos įdiegimo įmonėje pakopas; • logistikos sistemą.

1. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje

Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavaslaiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateiktipirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas,komunikavimas. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus: 1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis, komponentais gamybos procesą. 2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams. Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkintikliento reikalavimai produktų pristatymui. Fizinio tiekimo aspektasreikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su klientologistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labaisvarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautųpageidaujamą prekę. Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yrafokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai irinformacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus. Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančiosinformacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesyskokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmonespraplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesąįjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jįgalutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės. Kaippavyzdys, žemiau pateikiama elektros variklių gamybos įmonės tiekimograndinės schema (1 pav.).

1 pav. Elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema

Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visustiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinisproduktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniaiskaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuotiglaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimokompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos procesoesmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija,valdančia šį procesą.

2. Savalaikė logistikos sistema – konkurencinis pranašumas

Seniau logistika buvo suprantama tik kaip priemonė veiklos efektyvumuididinti ir papildomi veiklos kaštai. Šiandien logistika daugelio įmoniųsuprantama kaip strateginė priemonė konkurencinėje kovoje. Marketingospecialistai pripažįsta logistiką kaip pirminę priemonę konkurenciniampranašumui įgauti ir išlaikyti. Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimąir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.Pavyzdžiui, pirmaujanti pasaulyje kompiuterių įmonė “Compaq” pagalapytikrius jos paskaičiavimus teigia, kad kasmet ji praranda beveik 1milijardą dolerių per metus, nes įmonės nešiojami ir stacionarūskompiuteriai nėra prieinami vartotojui tuo metu, kai vartotojas nori juosįsigyti ir jam patogioje vietoje. Šiuo metu “Compaq” logistikos sistema yrapertvarkyta, tikslu dar labiau sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje.

3. Materialiniai srautai

Kiekvienai įmonei, siekiant efektyvios veiklos, svarbu suprasti,materialinių srautų schemas. Nors, dėl atskirų įmonių skirtingo veiklospobūdžio, aplinkos, kurioje jos vykdo veiklą, darbo metodikos ir kitųveiksnių jų materialinių srautų schemos yra unikalios, vis dėlto galimaišskirti kai kuriuos dėsningumus, jas grupuojant pagal opercijų, galinantproduktą, pobūdį: • gamybinės operacijos; • negamybinės operacijos.

3.1. Materialiniai srautai gamybinėse operacijose

Gamybos operacijų sistema apima šiuos etapus: žaliavų rinkimą,transformacijas, gamybos rezultatus (produkciją). Čia labiausiai pastebimasreiškinys – judėjimas. Gamyba yra dinamiškoje aplinkoje – įvairiostransporto priemonės į gamybos įmonę atveža žaliavas, o išvyksta su

gatavais gaminiais arba pusgaminiais. Didelis žmonių skaičius ir platusgamybos įrengimų spektras yra svarbūs veiksniai žaliavų valdyme. Žaliavosgamybos procese nuo vienos operacijos juda vis link kitos, koltransformacijų procese yra perdirbamos į gatavus gaminius. Gamybos įmonėsveiklos principas – gamybą vykdyti taip, kad galutinio produkto vertė būtųdidesnė nei įdėjimų. Materialinių srautų schema gamybos įmonėje pateikta žemiau (2 pav).

2 pav. Materialinių srautų schema gamybos įmonėje

Žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis:produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybosrezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas. Žaliavų valdymo sąvoka kartais vartojama apibrėžti organizacijosstruktūrinį vienetą, kuris numato pardavimus, užsiima produkcijos kontroleir fiziniu žaliavų ir gaminių paskirstymu. Robert Ballot žaliavų valdymąapibrėžia kaip koordinuojamą funkciją, atsakingą už įsigijimą,sandėliavimą, judėjimą ir kontrolę žaliavų bei gatavos produkcijos taip,kad būtų optimizuotas įrengimų, personalo ir kapitalo panaudojimas beipatenkinti vartotojų poreikiai, pasiekiant organizacijos tikslus. Tačiauvis nėra aiškumo dėl veiklos rūšių, kurios turėtų įeiti į šią sąvoką.Kartais ši sąvoka vartojama turint omeny tik veiklas, susijusias suįdėjimais t.y.: pirkimas, transportavimo kontrolė, inventoriaus kontrolė.Logistikos valdymo ir fizinio paskirstymo valdymo sąvokos kartaisvartojamos kaip jūrų ir sausumos transportavimo bei sandėliavimo veikla,susijusi su galutinio produkto reikiamo kiekio pristatymu į vartotojopageidaujamą vietą taip, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai. Materialinių srautų koordinavimas labai svarbus jei kompanija siekiasėkmingos veiklos. Materialinių srautų sistemą sudaro daug tarpusavyįvairiais ryšiais susijusių suborganizacijų. Sujungiant kelis ar visus šiossitemos elementus taip, kad jų veiklai vadovautų vienas vadovas(menedžeris) galima siekti daug efektyvesnio veiklos koordinavimo. Reikiapridurti, kad net ir turint bendrą valdymą, atsakomybė gali būti padalintatarp atskirų organizacijų. Žaliavų valdymas tampa vis svarbesnis. Greitesnis transportavimas irdaugiafunkcijinis marketingas išplėtė konkuravimo galimybes. Tai taip patpadidino spaudimą kaštų mažinimui, tikslu, kad prekės būtų labiauprieinamos vartotojams. Kad padidinti gamybos efektyvumą ir sumažintikaštus, naudojamos priemonės: įvairių procesų automatizavimas ir didelėsinvesticijos į kapitalą. Tačiau pagerinta gamybos technologija atsipirkstik tuo atveju, jei įrengimai galės veikti planuotu pajėgumu t.y. jei busgaminamas nepakankamas kiekis produkcijos, tai bus tik bereikalingosišlaidos brangiems įrengimams įsigyti ir kvalifikuotam personaluiišlaikyti. Apsisaugojimui nuo žaliavų trūkumo, įmonė gali laikyti didintibūtinų gamybai žaliavų atsargas, tačiau per didelis atsargų kiekis yrabereikalingai įšaldyti pinigai, išlaidos atsargų aptarnavimui be to čiadidelės įtakos turi infliacija, pasikeitusi situacija rinkoje ir kitimikro/makro veiksniai. Todėl įmonės priverstos diegti kompiuterinessistemas ir naudoti įvairias komunikavimo priemones tikslu, kad būtųefektyviai valdomi įeinantys žaliavų srautai, žaliavos ir nebaigta gamybaįmonės viduje, galutinė produkcija (išeinamasis srautas).

3.2. Materialiniai srautai negamybinėse operacijose

Materialiniai srautai egzistuoja ir negamybinėse operacijose. Tokiosoperacijos būdingos įvairių paslaugų įmonių procesuose. Tačiau čia labaiskiriasi materialinių srautų sudedamoji vertinė dalis galutiniam veiklosrezultatui – paslaugai. Įvairios operacijos, kurios teikia taisymopaslaugas, tokios kaip automobilių servisai, elektrotechnikos taisyklos,gali reikalauti didelio atsarginių dalių ir kitų atsargų kiekio. Pavyzdžiuiligoninei, kuri, kaip organizacija, priklauso taisymo operacijų tipui,reikia maisto, skalbinių ir įvairių specialių drabužių, vaistų, medicininėsįrangos ir kt. Daugelis anksčiau išvardintų produktų, reikalingų ligoninėsveiklai, yra sandėliuojami. Transportavimo procesas ir veiklos rezultatasyra ne toks akivaizdus ir lengvai vertinamas, kaip gamybinėseorganizacijose. Pavyzdžiui oro transporto bendrovė perka degalus, tačiauveiklos rezultatas nėra materialus daiktas – degalai sunaudojami paslaugaiteikti – keleivių ar/ir krovinių gabenimui. Nuo anksčiau minėtoorganizacijų atskiriamos šios: didmenininkai, mažmenininkai, įvairiūskarinių reikmenų tiekėjai. Šiose organizacijose gamyba yra labai maža arbajos nėra visai, taigi jų veikla pagrinde susijusi tik su gatavų produktųįsigijimu ir paskirstymu logistinės sistemos pagalba. Kadangi šiosorganizacijos neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėmsįmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei

gamybinio inventoriaus kontrolės.

4. Pardavimų, marketingo ir logistikos integracija

Didėjanti logistikos, kaip strateginio marketingo priemonės, reikšmėprivertė daugelį rinkos dalyvių integruoti pardavimų, marketingo irlogistikos funkcijas. Progresyviose kompanijose unifikuotos pardavimųkomandos, gamyba, logistika, informacinės sistemos, marketingo personalasyra integruoti į logistikos programą tam, kad geriau atitikti klientoporeikius. Taip, komunikuojant su vartotoju, randami individualūsvartotojui logistinių problemų sprendimai. Vienas iš sudėtingiausiai atsakomų klausimų yra: Kur organizacijosstruktūroje turi būti integruotos logistikos vieta? Organizuoti integruotąlogistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantąintegruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo. Daugdažniau vadybininkai tokio supratimo stokoja, todėl logistikaorganizacijoje būna fragmentuota, kas turi neigiamą poveikį siekiantintegracijos. Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktųpasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografiniopasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių. Nuo šiųveiksnių taip pat priklauso ir kaip bei kurioje organizacinės struktūrosvietoje bus integruota logistika. Logistikos literatūra išskiria penkiasorganizacijos struktūros pakopas, kuriose gali būti integruojant logistiką.

4.1. Pirmos pakopos struktūra

Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Josenėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikosfunkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir gamybosskyrių. Pirmame pavyzdyje yra parodyta organizacijos struktūra, kuriojenėra integruotos logistikos funkcinės srities. Toks fragmentiškumassumažina integruotos logistikos sistemos teikiamą naudą. Kadangi funkcinėsorganizacijos sritys, menkai tarpusavyje komunikuoja, jei išviskomunikuoja, integruotos logistikos funkcijos negali pasiekti jų pilnųpajėgumų siekiant konkurencinio pranašumo.

| | | |Prezidentas | | | ||Paklausos |Komunikacijos|Inventoriaus |Žmogiškieji ||prognozavi| |kontrolė |ištekliai ||mas | | | ||Užsakymų |Pirkimo |Užpirkimai |Teisės ||vykdymas |politika | |reikalai ||Produkcijo|Inventoriaus |Žaliavų |Duomenų ||s |politika |tvarkymas |valdymas ||pervežimas| | | ||Klientų | |Atsarginių | | ||aptarnavim| |dalių | | ||as | |tiekimas | | ||Sandėlio | |Gamyklos | | ||operacijos| |vietos | | || | |parinkimas | | ||Tarptautin| |Pakavimas | | ||iai | | | | ||produkcijo| | | | ||s | | | | ||pervežimai| | | | ||Vežėjo | |Žaliavų | | ||parinkimas| |pervežimas | | ||Sandėlio | |Tarptautiniai| | ||vietos | |žaliavų | | ||parinkimas| |pervežimai | | || | |Vidinė | | || | |logistika | | || | |Vežėjo | | || | |parinkimas | | || | | | |Produkcijos | | || | | | |planavimas | | |

1.Pavyzdys. Organizacijos su fragmentuota integruota logistikastruktūra.

Matome, transportavimo funkcija yra padalinta tarp marketingo irgamybos skyrių. Pavyzdžiui, jeigu gamybos skyrius pamiršta informuotimarketingo skyrių apie atvykstančią žaliavų siuntą, marketingo skyrius galituo pačiu metu užsakyti kitą vežėją, kuris nugabentų pagamintą produkciją įsandėlius, mažmenininkams ar galutiniams vartotojams. Jeigu transportavimąkontroliuotų vienas skyrius, žaliavų atvežimas galėtų būti suderintas sugatavos produkcijos išvežimu, o tokiu būdu subalansuojant kroviniųjudėjimą. Transporto priemonę pakraunant į abi puses būtų padidintas josproduktyvumas ir geriau išnaudojamas transporto priemonės tūris. Tai leistųvežėjui tiekti geresnes paslaugas ir sumažinti vežimo tarifus. Pirmojepakopoje integruotos logistikos modelis yra išskaidytas į tris pagrindinesdalis: žaliavų vadybą, gamybą, paskirstymą ir šioje pakopoje integruotoslogistikos funkcijos yra išsibarsčiusios tarp organizacijos skyrių ir nėravaldomos vieningai.

4.2. Antros pakopos struktūra

Antros pakopos struktūros organizacija pripažįsta fizinio paskirstymofunkciją ir poreikį valdyti ją vienam žmogui, skyriui, padaliniui, kaipvisumą. Antrajame pavyzdyje yra parodyta tokios organizacijos struktūra.Kaip parodyta pavyzdyje, daugelis funkcijų, kurios buvo vykdomos marketingoskyriaus yra perkeltos naujam paskirstymo skyriui. Marketingo skyriuireikia kompensuoti galios praradimą, kitaip toks funkcijų perkėlimas taptųlabai sunkiai įgyvendinamas.

|Paklausos | |Komunikacij|Inventoriau|Produkcijo|Žmogiškieji||prognozavima| |os |s kontrolė |s |ištekliai ||s | | | |pervežimas| ||Užsakymų | |Pirkimo |Užpirkimai |Sandėlio |Teisės ||vykdymas | |politika | |operacijos|reikalai ||Klientų | |Inventoriau|Žaliavų |Tarptautin|Duomenų ||aptarnavimas| |s politika |tvarkymas |iai |valdymas || | | | |produkcijo| || | | | |s | || | | | |pervežimai| ||Paklausos | |Komunikac|Užpirkimai |Produkcijos |Žmogiškieji||prognozavi| |ijos | |pervežimas |ištekliai ||mas | | | | | || | | |Pirkimo |Žaliavų |Sandėlio |Teisės || | | |politika |tvarkymas |operacijos |reikalai || | | |Inventori|Atsarginių |Tarptautiniai |Duomenų || | | |aus |dalių |produkcijos |valdymas || | | |politika |tiekimas |pervežimai | ||Nėra | |Komunikacijo|Gamyklos |Produkcijos |Žmogiškieji|| | |s |vietos |pervežimas |ištekliai || | | |parinkimas | | ||Nėra | |Komunikacijos |Gamyklos |Žmogiškieji || | | |vietos |ištekliai || | | |parinkimas | || | | |Pirkimo | | |Teisės reikalai|| | | |politika | | | || | | |Inventoriaus | | |Duomenų || | | |politika | | |valdymas || | | |Logistikos | | |Integruota || | | |biudžetų | | |logistika || | | |sudarymas | | | |

5.Pavyzdys. Integruotos logistikos matricos struktūra.

Matricinėje struktūroje integruota logistika yra priskirta valdymui.

Ji padeda koordinuoti produkcijos srautus į, per ir iš įmonės. Integruotoslogistikos vadovas susieja integruotą logistiką su marketingu, finansais irapskaita bei gamyba. Matricos struktūros organizacijos veikia tik su aukščiausiojo valdymolygmens vadovų pagalba, nes tam reikia komandinio viso organizacijospersonalo darbo. Norint garantuoti sėkmę sudėtinė atsakomybė, valdžiosstruktūra ir komunikacijų kanalai turi būti pastoviai prižiūrimi. Pavyzdyjefinansų ir apskaitos skyrius yra susijęs su visomis integruotos logistikosveiklos sritimis. Pavyzdyje horizontalioji rodyklė parodo, jog integruotoslogistikos klausimų sprendimas yra susijęs su visomis organizacijosfunkcinėmis sritimis.

|Integruotos |Marketingas |Finansai ir|Gamyba ||logistikos | |apskaita | ||veikla | | | || | | | || | | | ||Transporatavim|Vidaus ir |Biudžetai |Vidaus ir ||as |tarptautiniai | |tarptautiniai || |produkcijos | |žaliavų || |pervežimai, vežėjo| |pervežimai, || |parinkimas, | |vidinė || |privatus | |logistika, || |pervežimas | |vežėjo || | | |parinkimas, || | | |privatus || | | |pervežimas || | | | ||Materialinės |Vidaus sandėlio |Biudžetai |Žaliavos, ||bazės |operacijos ir | |nebaigtos ir ||struktūra |vietos parinkimas | |gatavos || | | |produkcijos || | | |sandėliavimo || | | |operacijos, || | | |gamyklos ir || | | |sandėlio vietos|| | | |parinkimas ||Inveventorius |Gatava produkcija,|Biudžetai |Žaliavos, || |atsarginių dalių | |nebaigta gamyba|| |ir paslaugų | |ir gatava || |tiekimas | |produkcija, || | | |atsarginių || | | |dalių ir || | | |paslaugų || | | |tiekimas, || | | |užpirkimai ||Žaliavų |Vidaus sandėlių |Biudžetai |Gamyklos vidaus||tvarkymas |sistemos ir | |ir sandėliavimo|| |pakavimas | |sistemos, || | | |pakavimas ||Komunikacijos |Užsakymų priėmimas|Biudžetai |Produkcijos ||ir informacija|ir paklausos | |pervežimo ir || |prognozavimas | |gamybos || | | |grafikai |

6. Pavyzdys. Integruotos logistikos matricos organizacinės sąsajos.

Penktosios pakopos integruota logistika turi strateginių tikslų,integruotus planus, bendrus uždavinius ir tikslus su visomis likusiomisorganizacijos dalimis bei sudėtingą informacinę sistemą. Integruotalogistika sukuria grandininius tiekimo santykius ir plačiai naudojaanalitines metodus. Penktoji pakopa reikalauja prognozių duomenųdalinimosi, integruotos logistikos kokybės gerinimo, tolimesnioinventoriaus, esančio sistemoje, mažinimo bei produkcijos perskirstymo.Šioje pakopoje yra įmanoma pasiekti iki 15 procentų išlaidų sumažėjimą,lyginant su ketvirtąją pakopa. Integruotos logistikos vadybininkai galisuteikti organizacijai konkurencinį pranašumą, vykdydami aukštos kokybėsintegruotos logistikos operacijas.

4.6. Integruotos logistikos kontrolė

Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kaiorganizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos. Pirma lentelėpalygina integruotos logistikos veiklų kontrolės lygį 1966 ir 1995 metais.Šiuo laikotarpiu integruota logistika organizacijoje tapo labiau matoma irlabiau integruota. Atkreipkite dėmesį, kad transportavimas daugelyjeorganizacijų visada buvo kontroliuojamas integruotos logistikosvadybininkų. Dabar integruotos logistikos vadybininkai kontroliuoja irkitas integruotos logistikos funkcijas, įskaitant pakavimą ir pirkimus, tikdaug labiau, nei anksčiau.

|Integruotos | |Procentais |Procentais ||logistikos veikla | |1966m. |1995m. ||Transportavimas | |89% |95 ||Sandėliavimas | |70 |94 ||Inventoriaus | |55 |80 ||kontrolė | | | ||Užsakymų vykdymas | |43 |59 ||Pakavimas | |8 |41 ||Užpirkimai ir | |15 |47 ||aprūpinimas | | | |

1.Lentelė. Integruotos logistikos veiklos kontrolės laipsnis procentais.

Iki pat ketvirtosios pakopos integruota logistika nelaikoma strateginepriemone, kuri galėtų padidinti įmonės pajamas, pelną, arba padėtų pasiektikonkurencinį pranašumą. Ketvirtojoje ir penktojoje pakopose integruotalogistika yra įtraukiama į strateginių valdymo sprendimų priėmimą. Įtiekėjus ir darbuotojus yra žiūrima kaip į integruotos logistikos teikiamųprivalumų dalį. Nebėra naudojami kaštų kontrolės rodikliai, vietoje jų yranaudojami produkcijos produktyvumo, įrangos panaudojimo ir atlikimorodikliai. Trumpai tariant, integruota logistika persmelkia visąorganizaciją ir yra pripažinta marketingo, finansų ir apskaitos bei gamybosskyrių dėl jos svarbos lemiant organizacijos sėkmę. Buvo atliktas tyrimas apie konkurencinį pranašumą turinčiasorganizacijas ir jų struktūras. Rezultatai parodė, kad organizacijos,kurios siekia įgauti konkurencinį pranašumą, supranta, kad logistika ištikrųjų gali prisidėti prie produkto vertės. Šiame etape, kai valdymas yrasutelkęs dėmesį į vartotoją, logistika yra ta priemonė, kuri gali padėtipatenkinti vartotojus.

4.7. Tarpiniai organizacijos projektavimo faktoriai

Kuriant integruotos logistikos funkciją arba judant nuo vienos pakoposprie kitos neapsieinama be nusivylimų ir pasimetimo. Viena yra pasakyti,kad kuri nors veikla turi būti priskirta integruotos logistikos funkcijai,bet visai kitą yra tokio priskyrimo įgyvendinimas. Be valdžiossubalansavimo keičiant veiklos priskyrimą, organizacijos turi aptarti irkitus svarbius klausimus:

1. Ar integruota logistika turi būti centralizuota ar decentralizuota? 2. Koks turėtų būti požiūris į integruotą logistiką: strateginis ar operatyvus? 3. Ar integruota logistika turėtų būti orientuota į linijinį ar personalo valdymą? 4. Kiek turėtų būti integruotai logistikai deleguota valdžios?

5. Ar integruotos logistikos funkcija tūrėtų būti atskirta? 6. Kaip turėtų būti vertinama integruotos logistikos veikla?

4.7.1. Centralizacija prieš decentralizacija

Centralizuota organizacija kontroliuoja visą integruotos logistikosveiklą iš vienos vietos, dažniausiai centrinės būstinės, kas suteikia gananemažai su centralizacija susijusių pranašumų. Pirmiausia, visi vartotojaigauna to paties lygio aptarnavimą. Antra, galima nusiderėti žemesniuspervežimo tarifus, nes centrinė būstinė gali pasiūlyti didesnius pervežimuiskirtų krovinių kiekius bei gali subalansuoti krovinių judėjimą. Užsakymųpriėmimas ir atsiskaitymas su klientais gali būti atliktas vienoje vietoje,tuo būdu sumažinant dokumentacijos tvarkymą ir tam skirtas laiko sąnaudas. Palyginimui decentralizacija taip siūlo gana nemažai privalumų.Klientų aptarnavimas gali būti pritaikytas prie specifinių geografiniųvietovių. Centralizuotos operacijos negali būti individualiai pritaikytoskiekvienam vartotojui, kai tuo tarpu decentralizuotos – gali. Turintmažiau darbuotojų, mažiau įrangos, kiekvieną vietinę operacija yra dauglengviau suvaldyti nei vieną didelę centralizuotą operaciją. Įmonė,siūlanti platų produktų spektrą įvairiems vartotojams gali atrasti, jogdecentralizacija yra labiau tinkama. Organizacijai didėjant yra įprastadecentralizuoti integruotos logistikos funkciją, nes ją tampa per daugsunku suvaldyti. Tačiau decentralizacija gali reikšti ir kaštų padidėjimądėl mažos krovinių apimties, atsiradusių nesuderinimų sistemoje, bei kaikurių padalinių nesugebėjimo sekti įsigalėjusia sėkminga praktika. Daugumaorganizacijų siekia pasinaudoti ir centralizacijos, ir decentralizacijosteikiamais pranašumais: transportavimo tarifus sulygdama iš centrinėsbūstinės, tuo pačiu leisdama pritaikyti klientų aptarnavimą vietiniuoseskyriuose bei standartizuodama didelių klientų aptarnavimą.

4.7.2. Strateginis požiūris prieš operatyvųjį

Jeigu organizacija suteikia integruotai logistikai strateginę reikšmę,organizacijoje ji tampa labai matoma. Integruota logistika visiemsorganizacijos funkcinėms sritims teikia rekomendacijas dėl operacijųvykdymo, ji neapsiriboja tik viena funkcija. Strateginis požiūris reiškia,kad integruota logistika dalyvaus strateginiuose sprendimuose inicijuotuosekitų funkcijų. Vis daugiau organizacijų stengiasi įdiegti šį požiūrį, nesjos sutinka, kad tik pilnai integruota logistika gali suteiktiorganizacijai tikrą strateginį, ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Operatyvusis požiūris reiškia, kad integruota logistika koncentruojasitik į savo tikslus. Logistikos veikloje dominuoja kasdieninės operacijos,mažai kišantis į strateginių sprendimų priėmimą.

4.7.3. Linijinis ar personalo valdymas

Linijinis ar personalo valdymas yra klasikinis uždavinysnepriklausantis nuo funkcinės srities. Linijinis valdymas reiškia, kadintegruota logistika bus įtraukta į kasdienines operacijas, linijiniųlogistikos operacijų priežiūrą ir valdymą, tokių kaip transportavimas,sandėliavimas, pakavimas, žaliavų tvarkymas, užsakymų vykdymas irinventoriaus kontrolė. Kaip personalo funkcija, integruota logistika teikia rekomendacijas irpatarimus linijiniams vadovams. Pagal apibrėžimą, tai reiškia, kadintegruota logistika stokoja galios savo rekomendacijų įgyvendinimui.Tipiška integruotos logistikos veikla gali būti sistemos projektavimas,klientų aptarnavimo strategijų sudarymas, vietos analizė, kainų ir paslaugųanalizė ir/ar planavimas. Organizacijos dažnai ieško kompromiso tarp linijinio ir personalovaldymų požiūrių.

4.7.4. Valdžios delegavimas

Valdžios delegavimas parodo kiek valdžios vadybininkams suteikiaorganizacija. Šis klausimas dažnai yra atsakomas nustatant centralizacijoslygį organizacijoje. Centralizuota organizacija žemyn deleguoja nedaugvaldžios. Pirmosios ir antrosios pakopų organizacijos dažniausiai būnacentralizuotos, todėl integruotai logistikai dažniausiai yra suteikiamamažai valdžios. Funkcinės sritys vykdydamos logistinę veiklą išlaikokontrolę. Trečiosios, ketvirtosios ir penktosios pakopų integruotoslogistikos organizacijos dažniausiai yra decentralizuotos, todėlintegruotos logistikos vadovai turi daugiau valdžios. Yra teigiančių, jogdidėjant integruotai logistikai suteikiamos valdžios kiekiui, didėja irreagavimas į klientų poreikius. Valdžios suteikimas integruotos logistikos funkcijai turi ir savųtrūkumų. Dėl to, kad integruotos logistikos funkcija šiame etapedažniausiai yra decentralizuota yra galimas masto ekonomijos praradimasvykdant pirkimus, inventoriaus valdymą ir transportavimą.

4.7.5. Integruotos logistikos atskyrimas

Kartais organizacijos atranda, kad integruotos logistikos funkcijosatskyrimas sukelia mažiau painiavos ir yra efektyvesnis, nei būtinasorganizacinės struktūros pakeitimas. Europos įmonės jau seniai yraatskyrusios savo integruotos logistikos funkcijas, JAV įmonės tai daro visdažniau, Japonijos organizacijos taip pat išsprendė kai kurias savoproblemas atskirdami integruotos logistikos funkciją.

Maišaties vengimas yra ne vienintelė atskyrimo,o ne reorganizacijospasirinkimo priežastis. Pirma, sąnaudų mažinimas verčia organizacijasatskirti integruotos logistikos funkciją. Antra, integruotos logistikosatskyrimas leidžia organizacijai sutelkti dėmesį į tai ką ji darogeriausiai, skirti savo turtą ir ribotus išteklius gamybai, didmeniniaiprekybai ir kt. veikloms, o pati leidžia trečiajai šaliai atlikti tai kąpastaroji moka geriausiai. Trečia, integruotos logistikos atskyrimas dažnaisumažina organizacijos integruotos logistikos kaštus, tuo pačiupadidindamas klientų aptarnavimo lygį. Nežiūrint į priežastis, integruotoslogistikos atskyrimas iš tikrųjų sukuria logistinės organizacijos matricą,kuri pavaizduota šeštame pavyzdyje. Kaip bebūtų, dabar, įvairios vidausfunkcinės sritys patenkina logistikos poreikius naudodamos išorėspriemones, ne vidaus.

4.7.6. Integruotos logistikos veiklos valdymas

Organizacijos siekis integruoti logistiką greičiausiai žlugtų, jeiguji nevertintų jos veiklos. Be to, kaip įmonė gali geriau patenkintivartotojus, jeigu jos vadybininkai nežino kiek vartotojų poreikiai yrapatenkinti dabar. Kai organizacija juda per integruotos logistikos pakopas,nuolatinis veiklos vertinimas tampa vis labiau ir labiau svarbesnis. Įmonėsturi įvertinti ir integruotos logistikos veiklą ir integruotos logistikosvadybininkų veiklą. Yra daugybę būdų kaip įvertinti integruotos logistikos veiklą. Daugumavertinimo technikų yra susijusios su kaštais, produktyvumu ir paslaugomis.Kaštų vertinimas įtraukia tokius rodiklius kaip pervežimo kaina.Produktyvumo kriterijus yra įeinančių medžiagų ir darbo lyginimas suišeinančios produkcijos kiekiu ir verte. Paslaugų įvertinimas tampa ypačsvarbiu šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Pristatymo ir paėmimosavalaikiškumas, užsakymų tikslumas, užsakymų nuoseklumas, pristatymo ciklolaikas yra tik kelios iš daugelio paslaugų veiklos įvertinimo rodiklių. Vertinant integruotos logistikos vadybininkų veiklą yra susiduriama sudaugiau sunkumų, nei vertinant integruotos logistikos veiklą. Individoveiklos įvertinimas yra labiau subjektyvus. Šiuo metu yra vertinamos trysveiklos pusės: linijinio valdymo sugebėjimas, problemų sprendimosugebėjimas ir projektų valdymo sugebėjimas. Į linijinio vadovavimo sugebėjimo vertinimą yra įtraukiamas asmenssugebėjimas sėkmingai vykdyti kasdienes operacijas ir mokėjimas palygintiveiklos rezultatus su nustatytais planuose. Problemų sprendimo sugebėjimoįvertinimas gali apimti kaštų mažinimo sugebėjimą, klientų aptarnavimopaslaugų pagerinimą arba investicijų grąžą iš integruotos logistikosveiklos vykdymo. Projektų valdymo įvertinimas gali būti suprantamas kaipklausimas kaip gerai integruotos logistikos personalas valdo projektus irpadidina produktyvumo lygį.

5. Just-in-time

Daugelis marketingo specialistų teigia , jog nėra kitos išeities, kaiptik turėti tokią tiekimo sistemą, kuri leistų tiekti prekes į vartojimovietas labai greitai. Ši sistema yra vadinama just-in-time. Jos principasyra toks: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų ir kt. priedųtiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis, o gatavą produkcijąį vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš vartojimą. Pagrindinisšios sistemos tikslas – laiku tiekti reikiamus produktus ir reikiamaiskiekais. Būtent kiekio atitikimas poreikiams yra labai svarbus, nes JITmetu nėra galimybės tikrinti kiekio atitikimą. Kadangi JIT sistemoježaliavų užpirkimas glaudžiai susijęs su gamybos apimtimi, tai užsakymodydis sumažėja, o užsakymų dažnumas padidėja. Visa tai daro logistikossistema sudėtingesne.

6. Logistikos sistemos elementai

Žemiau pateiktoje lentelėje (1 lentelė) išvardinti elementai, kuriuosįmonės gali kontroliuoti. Negalima priimti sprendimo konkrečiai veiklai,prieš tai neišsiaiškinus jų poveikio kitoms logistikos proceso veikloms.Sandėliavimo galimybės, prekių tiekimo įsipareigojimai, užsakymo procesųmetodai, transportavimas – visa tai apsprendžia tiekėjo galimybes laikutiekti reikalingas prekes. Prasta tiekėjo aptarnavimo kokybė verčiavartotojus didinti veiklos kaštus, didinant sandėliuojamų atsargų apimtis,sukurti brangiai kainuojančią prioritetų užsakymų ekspedicijos sistemą,sukurti antrinius tiekimo kanalus arba net pasirinkti kitą tiekėją.

1 lentelė. Logistikos sistemos kontroliujami elementai|Varotojo |Vartotojo aptarnavimas – tai nauda, kurią ||aptarnavimas |vartotojas gauna dėl laiku ir reikiamoj vietoj || |pristatytų prekių. Nuo to, kaip efektyviai yra || |aptarnaujamas klientas, tiesiogiai priklauso || |kaštai, rinkos dalis, pelningumas. ||Užsakymo vykdymas |Užsakymo vykdymas apima visas veiklas, būtinas,|| |kad prekės pasiektų vartotoją. Greitas ir || |atidus užsakymo vykdymas didina kaštus, tačiau || |gerina aptarnavimo kokybę. ||Komunikacija |Informacijos apsikeitimas yra labai svarbus bet|

|logistikoje |kuriai veiklai logistikos procese vykdyti. Tai || |pagrindinė jungtis tarp įmonės ir vartotojų. ||Transportavimas |Fizinis prekių judėjimas nuo žaliavų per || |gamybos procesą iki vartotojo yra didžiausių || |kaštų reikalaujanti veikla, kuri apima || |transportavimo būdų ir priemonių parinkimą, || |taip pat maršrutų sudarymą. ||Sandėliavimas |Prekių sandėliavimas sušvelnina vartojimo ir || |gamybos neatitikimą. Sandėliavimas taip pat || |gali būti panaudojamas aptarnavimo kokybei || |gerinti ir transportavimo kaštams sumažinti. ||Atsargų kontrolė |Atsargos reikalingos tam, kad prekės būtų || |prieinamos vartotojams ir tam, kad garantuoti || |prekių asortimentą vartotojui patogiu metu ir || |reikiamoj vietoj. ||Pakavimas |Pakavimo tikslas yra užtikrinti saugų produkto || |transportavimą (apsaugoti nuo pažeidimų), || |užtikrinti prekės atpažinimą logistinių procesų|| |metu, o taip pat sukurti transportavimui || |patogią pakuotę. ||Žaliavų valdymas |Žaliavų valdymas padidina užsakymo įvykdymo ir || |žaliavų judėjimo greitį, kelyje nuo || |sandėliavimo vietos iki transporto pasirinktos || |priemonės. ||Gamybos planavimas |Gamybos planavimas yra glaudžiai susijęs su || |logistikos planavimu. Pagrindinis šios veiklos || |tikslas – gaminti taip, kad atitikti rinkos || |poreikius asortimentui ir kiekiui. ||Gamybos įmonės ir |Tinkamai parinkta gamybos įmonės ir sandėlio ||sandėlio vieta |dislokacijos vieta didina vartotojo aptarnavimo|| |kokybę ir mažina transportavimo kaštus. |

7. Bendrųjų kaštų skaičiavimas

Bendruosius logistikos kaštus galima suskirstyti į šias dvi grupes: • bendrieji paskirstymo kaštai; • paslaugų teikimo lygis (kokybė). Logistikos sistema turi būti kuriama pasirenkant tokią anksčiau minėtųkaštų derinį taip, kad būtų pasiekiamas maksimalus pelnas.Logistiniaikaštai varijuoja priklausomai nuo konkrečios prekės pobūdžio ir logistiniųpaslaugų teikimo svarbos vartotojui. Logistiniai kaštai gali siekti nuo 16iki 36 procentų nuo pardavimo kainos gamybos lygyje, o lėšos (aktyvai),reikalingos logistinėms veikloms vykdyti gali viršyti 40 procentų,skaičiuojant nuo visų aktyvų. Be to, logistika turi labai didelės įtakosbendram pelningumui. Bendrųjų kaštų valdymas garantuoja, kad logistiniaikaštai įmonės viduje ir susijusių įmonių kanale yra minimizuoti. Pagrindinėprielaida valdant logistinius kaštus yra ta, kad atskirų veiklų kaštaitarpusavy koreliuoja (vienas su kitu yra glaudžiai susiję). Vienų kaštųpadidėjimas dažnai nulemia kitų ženklų sumažėjimą. Taigi logistinių kaštųvaldymas yra koncentruotas ne į atskirų veiklų kaštų mažinimą, o į tokįkaštų derinį, kuris leistų pasiekti bendrą šios sistemos efektyvumą.

8. Logistinės paslaugos

Atlikti tyrimai įrodė didelę logistinių paslaugų reikšmę – neretai jųgausa ir kokybė tiesiogiai siejama su tiekėjo patikimumu. Daugelyje veiklosrūšių kokybiško produkto kaina yra rinkos kaina, o vienintelis įmonėskelias diferencijuoti savo produktą yra papildomos paslaugos klientui. Taippat tyrimais įrodyta, kad įmonės su aukštesniu paslaugų kokybės (klientųaptarnavimo) lygiu veiklą vysto ir plečiasi (“auga”) 8-iais procentaisgreičiau, klientai sutinka mokėti apytiksliai 7-iais procentais didesnękainą nei rinkos, be to šios įmonės yra net dvylika kartų pelningesnės užtas, kurių teikiamų paslaugų lygis žemas. Šie faktai įrodo kokia didelėlogistinių paslaugų svarba klientui. Logistinės paslaugos gali būti apibūdinamos kaip bet kuri veikla nuoto momento, kai klientas atlieka užsakymą iki kol produktas pristatomas įreikiamą vietą. Jautri reakcija į kliento poreikius lemia jo pasitenkinimąir sukuria galimybę artimesniam ir aišku pelningesniam pirkėjo-pardavėjobendradarbiavimui. Kliento aptarnavimo kokybė apima daugybę jam svarbiųpaslaugos aspektų (lentelė žemiau). Visi šie elementai gali paveiktigamybos procesus, galutinę gamybos apimtį, kaštus arba visus anksčiauišvardintus elementus vienu metu.

8.1. Logistinio aptarnavimo poveikis klientui

Tiekėjas logistinį aptarnavimą paprasčiausiai supranta kaip produktoprieinamumą. Kad gamintojas galėtu gaminti, arba prekybininkas perparduotiprekes, jos turi būti prieinamos reikiamu laiku, reikiamoj vietoj irtinkamos naudojimui būklės. Kuo ilgesnis pristatymo laikas, tuo mažiauprieinamos yra prekės; nepastovus pristatymas taip pat mažina prekiųprieinamumą. Pavyzdžiui, tiekėjo prekių pristatymo laiko trukmėssutrumpėjimas leidžia pirkėjui laikyti mažesnes prekių atsargas, nes joporeikiai gali būti patenkinami nedelsiant. Taip pat klientas sumažinagamybos proceso pertrūkio riziką. Pastovus pristatymas leidžia efektyviau

planuoti pirkimo procesus, taip pat mažinti pirkėjo išlaidas. Ypatingaididelis pastovaus pristatymo ciklo poveikis yra draustinėms atsargoms – jasklientas gali sumažinti, tuo pačiu sumažindamas ir sandėliavimo išlaidas.Tačiau daugeliui gamybos įmonių, kurios gamina standartizuotus, mažosvieneto kainos produktus, svarbu ne sandėliavimo kaštai, o laiku turėtireikiamas prekes, nes net ir 95 procentų gamybos apimtis gali reikšti visosšios produkto linijos gamybos sustabdymą.

8.2. Paslaugos lygio nustatymas

Pirkėjai dažnai suranguoja tiekėjus pagal jų aptarnavimo lygį. Tačiaune visos prekės ar klientai reikalauja to paties logistinio aptarnavimolygio. Pavyzdžiui tokios prekės, kaip įvairūs sunkūs įrengimai nereikalaujaaukšto aptarnavimo lygio, tuo tarpu atsarginės dalys, įvairūs komponentai,mazginiai surinkimai reikalauja ypatingai aukšto logistinio aptarnavimolygio. Taip pat ir klientai yra mažiau ar labiau jautrūs logistinioaptarnavimo lygiui. Vis dėl to didžioji dalis įmonių, besinaudojančių logistinėmispaslaugomis yra jautrios aptarnavimo lygiui. Įmonė turi segmentuoti rinkąpagal jautrumą aptarnavimo kokybei. Pavyzdžiui, pirkėjai gali būtisuskirstyti į tokias grupes: privatūs juridiniai asmenys, valstybinėsįmonės, mokyklos ir t.t. Privatūs juridiniai asmenys nurodė pristatymolaiko svarbumą intensyviau nei tai padarė likusios grupės, mokyklosintensyviau nei visi kiti nurodė užsakymo atlikimo patogumą. Įmonė turitiksliai nustatyti rinkos segmentus, kuriuos siekia aptarnauti, juosizoliuoti, taikant kiekvienam segmentui skirtingą paslaugų derinį, kurioreikalauja skirtingos prekės ar klientai. Taigi, paslaugų lygis nustatomas pagal kliento keliamus reikalavimus.Logistikos įmonė taip pat analizuoja pardavimų ir išlaidų priklausomybę nuoskirtingo aptarnavimo lygio ir randa tą paslaugų derinį, kuris įgalinapasiekti maksimalų pelną. Skirtingi klientų poreikiai lemia įvairiaslogistinių sistemų konfigūracijas.

9. Logistikos poveikis kitiems tiekimo grandinės dalyviams

Tiekėjo logistinė sistema tiesiogiai įtakoja paskirstytojo galimybękontroliuoti išlaidas ir paslaugas galutiniams vartotojams. Pristatymolaikas įtakoja ne tik kliento sandėliavimo reikalavimus, bet ir paskirstymokanalo dalyvių operacijas. Jei tiekėjas neturi galimybės pristatyti prekesreguliariai prekybinei įmonei, prekybininkas yra priverstas laikytididesnes prekių atsargas, kad būtų užtikrintas prekių prieinamumasgalutiniams vartotojams. Blogas logistinis aptarnavimas turi dvejopą poveikį prekybinei įmonei:arba tai padidina prekybos įmonės išlaidas (didesnės atsargos), arbasukuria tiekėjo prekių stygių prekybos įmonės (paskirstytojo) lygmenyje. Nėviena šių pasekmių nėra naudinga: pirmu atveju mažėja prekybinės įmonėslojalumas tiekėjui ir mažėja galimybė panaudoti efektyvias marketingopriemones, antru atveju vartotojai paprasčiausiai susiranda kitą prekybinęįmonę. Kai kuriose pramonės šakose prekybinės įmonės didina savo vaidmenįlogistiniame procese, tuo būdu tapdamos naudingesnėmis tiek tiekėjui, tiekklientui. Pavyzdžiui, JAV chemijos pramonėje prekybinės įmonės(paskirstytojo) vaidmuo labai keičiasi, nes prekybinės įmonės savoklientams siūlo logistinius sprendimus: just-in-time pristatymą,perpakavimą, atsargų valdymą. Šitokia sistema, kai logistinių procesųvaldymą perima prekybinė įmonė, turi privalumą ir gamintojui – tai įgalinagamintoją koncentruoti savo veiksmus tik į produkcijos gamybą irmarketingą.

Išvados

• Logistika apima du svarbiausius produktų srautus: 1. fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis, komponentais gamybos procesą. 2. fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams. • Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus. • Gamybinėje įmonėje žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis: produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybos rezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas. • Paslaugų įmonės neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėms įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei gamybinio inventoriaus kontrolės. • Organizuoti integruotą logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantą integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo. • Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių. • Pirmojoje pakopoje logistika organizacijose būna fragmentuota. Jose nėra integruotos logistikos departamento, o integruotos logistikos

funkcijos yra paskirstytos tarp marketingo, finansų/apskaitos, ir gamybos skyrių. • Antros pakopos struktūros organizacija pripažįsta fizinio paskirstymo funkciją ir poreikį valdyti ją vienam žmogui, skyriui, padaliniui, kaip visumą. • Trečios pakopos organizacijų integruota logistika jau apima ir tokias veiklos sritis kaip užsakymų vykdymas, klientų aptarnavimas, inventoriaus kontrolė bei žaliavų atvežimas. • Ketvirtojoje pakopoje integruota logistika tampa savarankiška funkcija su savo skyriumi ir vadovu. • Penktos pakopos integruotos logistikos organizacinė struktūra veikia kaip integruotos logistikos matrica. • Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kai organizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos. • Mažesnės organizacijos turi labiau integruotą logistiką, nei didesnės. Iš to galima daryti išvadą, jog organizacijai augant, įgyvendinti integruotą logistiką darosi vis sudėtingiau. • Integruotos logistikos vadybininkų atsakomybė dramatiškai didėja, kai organizacija juda nuo pirmosio link penktosios pakopos. • Just in time principas: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų ir kt. priedų tiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis, o gatavą produkciją į vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš vartojimą. • Atlikti tyrimai įrodė didelę logistinių paslaugų reikšmę. Taip pat tyrimais įrodyta, kad įmonės su aukštesniu paslaugų kokybės (klientų aptarnavimo) lygiu veiklą vysto ir plečiasi (“auga”) 8-iais procentais greičiau, klientai sutinka mokėti apytiksliai 7-iais procentais didesnę kainą nei rinkos, be to šios įmonės yra net dvylika kartų pelningesnės už tas, kurių teikiamų paslaugų lygis žemas.

Literatūros sąrašas

1. Michael D. Hutt, Thomas W. Speh, Business marketing management, Harcourt College Publishers, 2001. 2. Bob Donath Carolyn, K. Dixon, Richard A. Crocker, James W. Obemayer, Managing sales leads, NTC business books, Illinois USA, 1995. 3. James B. Dilworth, Production and operations management 3d ed., Random house, 1986. 4. John O’Shaughnessy, Competitive marketing (a strategic approach) 3d ed., London and New York, Routledge, 1995. 5. Coyle Jonh J., Edvard J. Bardy, C.John Langley, Jr. “The management of business logistics”. 5th Edition, St.Paul, USA, West Publishing Company; 1992. 6. Lambert, Douglas M., James R. Stock “Strategic logistic management”. 3th Edition, Homewood, USA, Irwing;1993.———————–Pardavėjai

Užsakymai

Žaliavų sandėliavimas

Gamybos etapai

Prekių gabenimas

Paskirstytojas

Nebaigta gamyba

Baigtų produktų sandėlia-vimas

Pirkimas

Gavimas

ĮDĖJIMAI

PRODUK-CIJA

TRANSFORMACIJOS

v a r t o t o j a i

Sandėliavimas

Sandėliavimas

Transportavimas

Geležies rūdos gavyba

PASKIRSTYTOJAS

Geležies rūdos gavyba

Plieno gamyba

Dalių gamyba

Sandėliavimas

Elektros variklių gamykla

Transportavimas

Transportavimas

Transportavimas

VARTOTOJAS