VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Verslo vadybos katedra
Referatas
Logistika ir jos valdymas
Atliko : Audrius Peckus, IM-1
Priėmė : I.Dieninienė
Vilnius 2004
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………….…..3
1. Logistikos samprata ir raida …………………………………….…….… 41.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas…………………………….…..41.2 Logistikos istorinė raida …………………………………………….…..51.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai …….………………..….…62. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos…………………………….8
3. Logistikos valdymas ………………………………………………………93.1 Logistikos valdymo koncepcija …………………………………………..93.2 Logistikos valdymo elementai ……………………………………………103.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas …………….……………………..10
Įvadas
Logistika – tai mokslas apie materialinių ir su jais susijusiųinformacinių bei finansinių srautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminiošaltinio iki galutinio vartotojo. Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėjęmaterialinių bei piniginių srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiailemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausiusreikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms. Pasaulinė logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kaddabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galimavertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių plėtros krypčių, turint tiksląsustiprinti darbo, materialinių, piniginių ir energetinių ištekliųekonomiką, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuotireikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę. Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yramaterialiai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platuslogistikos taikymas ūkinėje praktikoje paaiškinamas laiko intervalų tarpžaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimobūtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejųapskritai jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką,pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę. Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio,atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinęveiklą ir daugelį kitų sričių. Kiekviena iš išvardytų funkcijų geraiištyrinėta ir aprašyta atitinkamo šakinio mokslo. Logistinio požiūrioprincipinis naujumas- organinis tarpusavio ryšys, aukščiau išvardytų sričiųintegracija į bendrą medžiagų judėjimo sistemą. Logistinio požiūrio esmė-ištisinis materialinių srautų valdymas.
Tačiau ir dabar Lietuvoje dar daugeliui logistikos terminas irsamprata, o tuo labiau- logistikos taikymo galimybės, yra nepakankamaižinomi. Mūsų gyvenimo praktikoje logistika dažnai tapatinama su viena arkita verslo grandimi. Kai kurie jos elementai- transportavimas,sandėliavimas, informacinės sistemos ir kt.- jau seniai pripažintos kaipgyvybiškai svarbios verslui. Tačiau iki galo neįžvelgiama šio sisteminiomokslo reikšmė ir gerokai padidėjusios jo taikymo praktikoje galimybės beiekonominis efektas. Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdytine atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, siekiant minimaliųišlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminiopožiūrio ir jo praktinio įgyvendinimo pranašumų logistika užsieniospecialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų vadybosnaujovių.1. Logistikos samprata ir raida
1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas
Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų,rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslonaujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvienąveiklos sritį, o koordinuotai. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinėstarybos (NCPDM- profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi1962 m.), nustatytas apibrėžimas yra toks: Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kuriųtikslai- žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba,kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką,tarpusavio sąveika. Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą,paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymųtvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą,pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą,transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis. Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros,finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuoužsiimama: ar praktika ar mokslu.
Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kadšiandieną logistika suprantama kaip: • naujų krovinių judėjimo organizavimo kryptis • įvairių „žmogus- mašina“ srautų sistemų planavimo teorija • įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas • gabenimo ir gamybos procesų integracija • krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugojimo sąnaudų planavimo procesas • fizinio produkto paskirstymo valdymo forma; • ekonomikos infrastruktūra; • gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus judėjimas; • nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu; • mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą;Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes. Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika- tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose. Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą. Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaipūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymoir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavosprodukcijos pristatymą vartotojui gavimo momento. Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas: Logistika- mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitųmaterialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagųįsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos irmedžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančiosjo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamosinformacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.
1.2 Logistikos istorinė raida
Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujasšiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savopraktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškėvisuotiną pasaulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Senovėsgraikai logistiką suprato kaip skaičiavimų atlikimą. Žodis „logiškas“
(gr.logikos ) reiškia „ susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius,protingas“. „Logika“ –mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus;taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Ištisą logistikos sistemą IVa.pr.m.e. sukūrė Aristotelis. Svarbiausi Aristotelio sukurti logistikosprincipai: • ko negalima išmatuoti, to negalima ir valdyti; • kas būdinga visumai, tas būdinga ir jos sudedamosioms dalims;Logistikos kriterijai pagrįsti loginiu mąstymu bei: • sistemingumu; • efektyvumu; • optimalumu; • bendru tikslumu ir tikslia apskaita; • konkretumu; • kokybe; • greitu reagavimu; • kompleksiškumu;Archimedo liudijimu, IV a.pr.m.e. –didžiausio Atėnų galybės,demokratijos ir kultūros klestėjimo laikotarpiu – senovės Graikijoje buvo10 logistų.Tokius specialius valstybės kontrolierius, kurie daugiausiakontroliuodavo visuomenės kasų išlaidas, senovės graikai vadino logistais. Senovės Roma taip pat vartojo logistikos terminą, nors jis turėjokiek kitokią reikšmę. Logistika čia buvo suprantama kaip produktųpaskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu lobisto titulą turėjotarnautojai, užsiimantys maisto produktų paskirstymu. Bizantijosimperatorius Leonas IV ( 865-912 m.e. ) terminą logistika karybosvadovėlyje vartojo dviem reikšmėmis: užnugaris ir kariuomenės aprūpinimas. Vakarų mokslininkų manymu, logistika išsiplėtojo į mokslą dėkakarybos sferos. Pirmo logistikos mokslinio darbo autoriumi laikomasprancūzų karo specialistas E.Džomini, kuris XIX a. Pradžioje pateikėlogistikos apibrėžimą: „kariuomenės valdymo praktinis mokslas“. Jistvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklossričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kt. Todėl nuoseniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo menoelementu.Taikant logistikos principus buvo laimimos kovos prieš daugdidesnes armijas. Ypač sėkmingai tai praktiškai taikydavo NapoleonasBonapartas. Gilias istorines šaknis turi ir kitas logistikos terminoapibūdinimas. XVII-XVIII a. Sandūroje gyvenęs vokiečių filosofas-
idealistas, matematikas, fizikas Leibnicas logistika pavadino matematinęlogiką. Šis terminas buvo oficialiai patvirtintas 1904 m. Filosofijoskonferencijoje Ženevoje. Rusijoje, 1850 m. Išleistame „Enciklopediniamekaro terminų žodyne“ logistika buvo suprantama kaip kariuomenės judėjimovaldymas ir jos užnugario aprūpinimo organizavimas. Tačiau nepaisant tam tikrų skirtumų, logistika turi vieną bendrąbruožą- tai racionalumas ir tiksli apskaita. Ypač audringai logistika pradėjo plėtoti Antrojo pasaulinio karometu. Žinoma, kad logistinis požiūris buvo plačiai taikomas amerikiečiųarmijoje. Remiantis logistikos principais buvo kuriami strateginiai planai,derinami gynybos, užnugario ir tiekimo bazių tarpusavio veiksmai, armijosaprūpinimas ginkluote, kuru ir maistu. 1991 m. JAV pergalę Persijosįlankoje taip pat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinistaikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvytaIrako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvoatlikta labai racionaliai ir logiškai. Vakarų specialistai šiuolaikinėmis sąlygomis išskiria keletąlogistikos rūšių:• logistiką, susietą su gamybos aprūpinimu medžiagomis, žaliavomis, komplektavimo dalimis, t.y. pirkimo ir tiekimo logistiką; • gamybos logistiką; • realizavimo, t.y. rinkodaros, arba skirstymo logistiką; • atliekų perdirbimo (utilizavimo) logistiką. Išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra kiekvienos iš keturių logistikos dalių sudėtinė dalis. Taip pat kiekvienos iš trijų logistikos rūšių neatskiriama ir būtina sudėtinė dalis yra logistinis informacijos srautas, apimantis duomenis apie prekių srautus ir jų perdavimą, apdorojimą. Ši logistikos posistemė dažnai vadinama kompiuterine logistika.
1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai
Logistikos principų taikymas vadybos srityje prasidėjo palygintineseniai.Maždaug iki 8-ojo dešimtmečio produkcijos gamintojai ir vartotojainesiėmė rimtai kurti specialių sistemų, leidžiančių optimizuotimaterialinius srautus.Anglijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iki 70 %perkės vertės, kol ji patenka galutiniam vartotojui, sudaro logistikosišlaidos ( 1 pav.), t.y. transportavimo, saugojimo, pakavimo ir kitos
išlaidos. Svarbiausios priežastys, nuo 7-ojo dešimtmečio ekonomiškaiišsivysčiusiose šalyse sukėlusios susidomėjimą logistikos idėjomis, yra: • konkurencinių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir tiekimo kokybės gerinimo; • energetikos krizė; • mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia – valdymo kompiuterizavimas; • pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką. Išskiriami trys logistikos tobulinimo etapai: Pirmasis etapas – 7-asis dešimtmetis – sandėlių ūkio ir transportointegracija bei jų naudojimo koordinavimas. Šio etapo pradžioje transportasir sandėliai buvo susiję tik su krovos operacijomis, o vėliau įgavoglaudžius tarpusavio ryšius. Siunčiant krovinį, atsižvelgiama į pasirinktątransportą, o gabenamo krovinio charakteristikos savo ruožtu lemiatransportą ir t.t. (1.3 pav.)[pic]
1.3 pav. Pirmasis logistikos etapas – transprotavimo ir sandėliavimo integracija
Antrasis etapas – 9-ojo dešimtmečio vidurys – sandėliavimo irtransportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas ( 1.4pav.). Tai leido pagerinti vartotojų aptarnavimo kokybę bei racionaliaunaudoti įrengimus, atliekami laiku dėl to užsakymai.[pic] 1.4 pav. Antrasis logistikos etapas
Trečiasis ir ketvirtasis etapai vyksta dabartiniu metu. Trečiajameetape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo srautą,išskyrus kasdienį jų valdymą gamybos procese. Ketvirtajame etape srautųvaldymas įgauna sisteminį pobūdį (1.5 pav.) [pic] 1.5 pav. Trečiasis ir ketvirtasis logistikos etapai
Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijosneišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį. Dabartiniu metu kai kurių įmonių ir kompanijų logistika pasiekė jau4-ąjį raidos lygį. Tačiau daugelyje pasaulio kompanijų, turinčių didelįekonominį potencialą, logistikos paskirstymas yra nevienodas. Pirmojo etapo logistikos sistema yra mažiausiai išvystyta.Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu. Ši logistinėsistema paprastai aprėpia iš gamyklos pasiųstos gatavos produkcijossaugojimą ir organizavimą ir jos transportavimą. Įmonėms, pasiekusioms 2-ąjį logistikos lygį, būdingi pagamintų
produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutiniovartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra: • vartotojų aptarnavimas; • užsakymų apdorojimas; • gatavos produkcijos saugojimas įmonėje; • logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.Trečiosios pakopos logistikos sistemos kontroliuoja logistinesoperacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojoaptarnavimo. Tokių sistemų papildomos funkcijos yra šios: žaliavospristatymas į įmonę, realizavimo prognozavimas, gamybinis planavimas,žaliavos gavyba arba pirkimas, žaliavos atsargų arba nebaigtos gamybosvaldymas, logistinės sistemos projektavimas. Be to, kompanija stengiasipadidinti sistemos našumą, o ne mažinti išlaidas, kaip būdinga 2-ojo lygiosistemoms. Šiuo atveju labai svarbu, kad valdymas atliekamas ne tiesiogiaireaguojant, o iš anksto numatomų, „aplenkiamųjų“, poveikių planavimopagrindu. Kompanijų, taikančių 4-osios pakopos logistiką, kol kas labai mažai.Manoma, kad tokios sistemos pradės greitai plisti. Šios pakopos logistiniųfunkcijų veiklos sritis analogiška 3 – iosios pakopos logistikos sistemųveiklai, tik su viena svarbia išimtimi. Tokios kompanijos integruojalogistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas ir realizavimo,gamybos ir finansų operacijomis. Integracija padeda susieti dažnaipriešingus įvairių kompanijos padalinių tikslus. Sistemos valdymas vykdomasremiantis ilgalaikiu planavimu. Šiuo atveju sistemos darbas vertinamaspagal tarptautinius standartus. Kompanija veikia paprastai globaliu lygiu,o ne tik nacionaliniu arba regioniniu.
2. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos
Pateikiama supaprastinta logistikos organizacinė struktūra iratliekamų funkcijų spektras(2.1 pav.).
Logistikos viceprezidentas
Žaliavų valdymo skyrius Fizinioskirstymo
valdymo skyrius
Žaliavų planavimas ir kontrolėGatavos produkcijos srautas Gamybos planavimasSandėliavimas Pirkimų realizavimasPristatymas už įmonės ribų Atsargų ir žaliavų analizėTiekimo paraiškų apdorojimas Žaliavų gavimas Transporto priemonių operacijos Transporto priemonių operacijosProdukcijos baigiamasis apdorojimas Aprūpinimas dalimisGarantinis aptarnavimas Žaliavų judėjimas įmonės teritorijojePakavimas Žaliavų judėjimas įmonės viduje Išorinis srautas Pertekliaus tvarkymas Gaunamų žaliavų patikrinimas
2.1 pav. Tipinė organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos 3. Logistikos valdymas
3.1 Logistikos valdymo koncepcija
Logistikos valdymo objektas yra veiksmai, kuriuos galima būtų suskirstyti į dvi grupes:
• Fiziniai veiksmai, kuriantys produkto formos, laiko ir vietos naudingumus. Tai pačios prekės kūrimas, jos judėjimas bei saugojimas. • Sandorių veiksmai, einantys prieš arba po fizinių veiksmų. Šie veiksmai jungia organizacijos funkcines dalis – marketingą bei pirkimus ir inicijuoja nuosavybės judėjimą nuo pardavėjo pirkėjo link. Veiksmai apima sandorių santykių valdymą ( žaliavų, medžiagų, komponentų pirkimas ir gatavos produkcijos realizavimas) ir užsakymo ciklo valdymą (informacijos srautų valdymas ir kontrolė, kad būtų sukurtas klientų aptarnavimo lygis). Kaip logistikos valdymas integruoja organizacijos funkcines sritis, parodyta 3.1 pav. Logistika siaurąja prasme yra tik dar vienas organizacijos funkcijų kompleksas. Kaip kad finansai rūpinasi pinigų apskaita ir valdymu, o marketingas – pardavimais ir reklama, logistika apima transportavimą, sandėliavimą, atsargų valdymą ir pan. Tačiau plačiąja prasme, logistika nėra funkcijų visuma, tai procesas. Procesą galime apibrėžti kaip informacijos srautą, judantį per tarpusavyje susijusias stadijas galutinio tikslo link. Proceso savybės : 1.tai yra visuma veiksmų, kuriuos jungia tarpusavyje susiję ir sąveikaujantys komponentai; 2. komponentai yra išsidėstę tam tikra seka; 3.šalia kitos informacijos, proceso srautas taip pat remiasi grįžtamojo ryšio informacija; 4.procesas vyksta dinamiškoje aplinkoje.[pic] 3.1 pav. Integruotas logistikos valdymas
3.2 Logistikos valdymo elementai
1. Logistikos kanalas. Kanalo terminas yra plačiai vartojamas marketinge, čia jis reiškia visą tarpininkų ir padėjėjų visumą, užtikrinančią prekių judėjimą prie galutinio vartotojo. Logistikos kanalas apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartotojo. Antra, logistikos kanalas apima tiek firmos funkcinių sričių, (pirkimai, marketingas, gamyba), tiek kanalo narių ( tiekėjai, klientai, šalys) integraciją. 2. Misija: kliento poreikių tenkinimas. Galime rasti įvairių firmos misijos apibrėžimų. Ekonomine prasme, firmos akcininkų turto didinimas yra viena iš pagrindinių misijų. Tačiau firmos valdymo misiją geriau
būtų apibrėžti kaip klientų poreikių tenkinimą. Ekonominė misija yra valdymo misijos efektyvumo matas, ekonominė misija yra tikslas, valdymo priemonė. Klientų poreikių tenkinimas priklauso nuo visų logistikos kanalo narių veiksmų. Logistikos valdymas laiduoja, kad kiekvienas kanalo narys prisideda prie klientų poreikių tenkinimo, kad didėtų produkto vertė. 3. Vertės kūrimas. Vertė atsiranda tada, kai tiek kiekviena firma, tiek kanalas kaip visuma, kuria produkto ar paslaugos savybes, kurias klientas suvokia, įvertina ir kurios atliepia jos lūkesčius. Vertės kūrimo sąnaudos turi būti susijusios su kliento vertės suvokimu. Kitaip tariant, klientas turi būti pasiruošęs sumokėti už papildomą vertę. Antraip tai bus beprasmiškas sąnaudų didinimas. Produkto ar paslaugos vertės logistikoje reiškia tam tikrą klientų aptarnavimo lygių kūrimą. Klientų aptarnavimo lygio nustatymas neįeina į logistikos kompetenciją. Logistika tiesiog priima užduotą klientų aptarnavimo lygį kaip sistemos įvesties duomenis ir, remdamiesi bendrųjų sąnaudų koncepcija, optimizuoja visos sistemos sąnaudas. Tai yra bendri strateginiai logistikos valdymo elementai.3.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas
Sistemą galima apibrėžti kaip visumą dalių, kurias jungia tam tikriryšiai. Sistemos gali būti uždaros, atviros, mechaninės, organinės,socialinės, savireguliavimo. Forresteris (1961 m.) sistemų teoriją pritaikėpramonės įmonių valdymo uždaviniams spresti. Jis atrado vadinamąForresterio efektą. Taip vadinamas paklausos svyravimų reiškinys, kadagamybos – paskirstymo sistemos nariai kaupia neadekvačiai dideles atsargasvisame logistikos kanale. Kompanijų “kova” su atsargomis gana ilgam laikuitapo vienu iš pagrindinių logistikos valdymo uždavinių. Logistikojesisteminis požiūris atsirado apie 1956 metus, kada pirmą kartą buvosuformuluota bendrųjų sanaudų koncepsija. Jos esmė – reikia skaičiuoti neatskirų operacijų atlikimo sąnaudas, o visos logistikos sistemos veiklossąnaudas.
Bendrųjų sąnaudų koncepsija – “skėtinė” sąvoka, apimanti logistikoselementų visumą : 1. klientų aptarnavimą;
2. paklausos prognozę; 3. dokumentacijos srautus; 4. tarpgamyklinius srautus; 5. atsargų valdymą; 6. užsakymo atlikimą; 7. pakavimą; 8. atsargines detales ir garantinį aptarnavimą; 9. gamyklų ir sandėlių išdėstymą; 10. gamybos planavimą; 11. pirkimus; 12. prekių gražinimą; 13. atliekų šalinimą; 14. transporto judėjimo valdymą; 15. sandėlių ir paskirstymo centrų valdymą.Logistikos elementų skaičius gali būti mažesnis. Tradicinis “logistikoskompleksas” susideda iš septynių elementų : 1. atsargų; 2. įrangos; 3. komunikacijos; 4. konsolidavimo; 5. transporto; 6. medžiagų valdymo; 7. gamybos planavimo.Organizacijos marketingo, gamybos, paskirstymo finansų, pirkimųskyriai dažnai „nesusišneka“ tarpusavyje, turi skirtingus tikslus, jųdarbas vertinamas pagal skirtingus kriterijus. Funkcijas reikia sujungtišitaip, kaip nurodyta 3.3 pav.
[pic]
3.3 pav. Sisteminis požiūris logistikoje
Sisteminė logistikos valdymo koncepcija teigia, kad dalių darbasturi būti koordinuojamas atsižvegiant visumos tikslus.
[pic]
3.4 Logistikos susikirtimo taškai
Naudota literatūra:
1. Аникин, Б.А. Логистика, 1998 2. Garalis, A. Logistika, 2003 3. Palšaitis, A. Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje, 1994 4. Garalis, A. Logistika: sisteminis supirkimų ir tiekimo strateginis valdymas,2001