Logistika ir jos valdymas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Verslo vadybos katedra

Referatas

Logistika ir jos valdymas

Atliko : Audrius Peckus, IM-1

Priėmė : I.Dieninienė

Vilnius

2004

Įvadas

Logistika – tai mokslas apie materialinių ir su jais susijusių informacinių bei finansinių srautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo.

Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję materialinių bei piniginių srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.

Pasaulinė logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių plėtros krypčių, turint tikslą sustiprinti darbo, materialinių, piniginių ir energetinių išteklių ekonomiką, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.

Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra materialiai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paaiškinamas laiko intervalų tarp žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejų apskritai jų atsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką, pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.

Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio, atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę veiklą ir daugelį kitų sričių. Kiekviena iš išvardytų funkcijų gerai ištyrinėta ir aprašyta atitinkamo šakinio mokslo. Logistinio požiūrio principinis naujumas- organinis tarpusavio ryšys, aukščiau išvardytų sričių integracija į bendrą medžiagų judėjimo sistemą. Logistinio požiūrio esmė-

ištisinis materialinių srautų valdymas.

Tačiau ir dabar Lietuvoje dar daugeliui logistikos terminas ir samprata, o tuo labiau- logistikos taikymo galimybės, yra nepakankamai žinomi. Mūsų gyvenimo praktikoje logistika dažnai tapatinama su viena ar kita verslo grandimi. Kai kurie jos elementai- transportavimas, sandėliavimas, informacinės sistemos ir kt.- jau seniai pripažintos kaip gyvybiškai svarbios verslui. Tačiau iki galo neįžvelgiama šio sisteminio mokslo reikšmė ir gerokai padidėjusios jo taikymo praktikoje galimybės bei ekonominis efektas.

Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, siekiant minimalių išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio požiūrio ir jo praktinio įgyvendinimo pranašumų logistika užsienio specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų vadybos naujovių.

1. Logistikos samprata ir raida

1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai. JAV fizinio paskirstymo vadybos nacionalinės tarybos (NCPDM- profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi

1962 m.), nustatytas apibrėžimas yra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių tikslai- žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika.

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą, pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.

Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros, finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo užsiimama: ar praktika ar mokslu.

Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad šiandieną logistika suprantama kaip:

• naujų krovinių judėjimo organizavimo kryptis

• įvairių „žmogus- mašina“ srautų sistemų planavimo teorija

• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas

• gabenimo ir gamybos procesų integracija

• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugojimo sąnaudų planavimo procesas

• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;

• ekonomikos infrastruktūra;

• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus judėjimas;

• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;

• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą;

Apibrėžimų visumą galima padalyti į 2 grupes.

Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika- tai kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferose.

Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika- mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

1.2 Logistikos istorinė raida

Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujas šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė visuotiną pasaulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Senovės graikai logistiką suprato kaip skaičiavimų atlikimą. Žodis „logiškas“

(gr.logikos ) reiškia „ susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius, protingas“. „Logika“ –mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus;

taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Ištisą logistikos sistemą IV

a.pr.m.e. sukūrė Aristotelis. Svarbiausi Aristotelio sukurti logistikos principai:

• ko negalima išmatuoti, to negalima ir valdyti;

• kas būdinga visumai, tas būdinga ir jos sudedamosioms dalims;

Logistikos kriterijai pagrįsti loginiu mąstymu bei:

• sistemingumu;

• efektyvumu;

• optimalumu;

• bendru tikslumu ir tikslia apskaita;

• konkretumu;

• kokybe;

• greitu reagavimu;

• kompleksiškumu;

Archimedo liudijimu, IV a.pr.m.e. –didžiausio Atėnų galybės, demokratijos ir kultūros klestėjimo laikotarpiu – senovės Graikijoje buvo

10 logistų.Tokius specialius valstybės kontrolierius, kurie daugiausia kontroliuodavo visuomenės kasų išlaidas, senovės graikai vadino logistais.

Senovės Roma taip pat vartojo logistikos terminą, nors jis turėjo kiek kitokią reikšmę. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų paskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu lobisto titulą turėjo tarnautojai, užsiimantys maisto produktų paskirstymu. Bizantijos imperatorius Leonas IV ( 865-912 m.e. ) terminą logistika karybos vadovėlyje vartojo dviem reikšmėmis: užnugaris ir kariuomenės aprūpinimas.

Vakarų mokslininkų manymu, logistika išsiplėtojo į mokslą dėka karybos sferos. Pirmo logistikos mokslinio darbo autoriumi laikomas prancūzų karo specialistas E.Džomini, kuris XIX a. Pradžioje pateikė logistikos apibrėžimą: „kariuomenės valdymo praktinis mokslas“. Jis tvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklos sričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kt. Todėl nuo seniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo meno elementu.Taikant logistikos principus buvo laimimos kovos prieš daug didesnes armijas. Ypač sėkmingai tai praktiškai taikydavo Napoleonas

Bonapartas.

Gilias istorines šaknis turi ir kitas logistikos termino apibūdinimas. XVII-XVIII a. Sandūroje gyvenęs vokiečių filosofas-

idealistas, matematikas, fizikas Leibnicas logistika pavadino matematinę logiką. Šis terminas buvo oficialiai patvirtintas 1904 m. Filosofijos konferencijoje Ženevoje. Rusijoje, 1850 m. Išleistame „Enciklopediniame karo terminų žodyne“ logistika buvo suprantama kaip kariuomenės judėjimo valdymas ir jos užnugario aprūpinimo organizavimas.

Tačiau nepaisant tam tikrų skirtumų, logistika turi vieną bendrą bruožą- tai racionalumas ir tiksli apskaita.

Ypač audringai logistika pradėjo plėtoti Antrojo pasaulinio karo metu. Žinoma, kad logistinis požiūris buvo plačiai taikomas amerikiečių armijoje. Remiantis logistikos principais buvo kuriami strateginiai planai, derinami gynybos, užnugario ir tiekimo bazių tarpusavio veiksmai, armijos aprūpinimas ginkluote, kuru ir maistu. 1991 m. JAV pergalę Persijos įlankoje taip pat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinis taikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvyta

Irako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvo atlikta labai racionaliai ir logiškai.

Vakarų specialistai šiuolaikinėmis sąlygomis išskiria keletą logistikos rūšių:

• logistiką, susietą su gamybos aprūpinimu medžiagomis, žaliavomis, komplektavimo dalimis, t.y. pirkimo ir tiekimo logistiką;

• gamybos logistiką;

• realizavimo, t.y. rinkodaros, arba skirstymo logistiką;

• atliekų perdirbimo (utilizavimo) logistiką.

Išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra kiekvienos iš keturių logistikos dalių sudėtinė dalis.

Taip pat kiekvienos iš trijų logistikos rūšių neatskiriama ir būtina sudėtinė dalis yra logistinis informacijos srautas, apimantis duomenis apie prekių srautus ir jų perdavimą, apdorojimą. Ši logistikos posistemė dažnai vadinama kompiuterine logistika.

1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai

Logistikos principų taikymas vadybos srityje prasidėjo palyginti neseniai.Maždaug iki 8-ojo dešimtmečio produkcijos gamintojai ir vartotojai nesiėmė rimtai kurti specialių sistemų, leidžiančių optimizuoti materialinius srautus.Anglijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iki 70 %

perkės vertės, kol ji patenka galutiniam vartotojui, sudaro logistikos išlaidos ( 1 pav.), t.y. transportavimo, saugojimo, pakavimo ir kitos išlaidos.

Svarbiausios priežastys, nuo 7-ojo dešimtmečio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse sukėlusios susidomėjimą logistikos idėjomis, yra:

• konkurencinių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir tiekimo kokybės gerinimo;

• energetikos krizė;

• mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia – valdymo kompiuterizavimas;

• pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką.

Išskiriami trys logistikos tobulinimo etapai:

Pirmasis etapas – 7-asis dešimtmetis – sandėlių ūkio ir transporto integracija bei jų naudojimo koordinavimas. Šio etapo pradžioje transportas ir sandėliai buvo susiję tik su krovos operacijomis, o vėliau įgavo glaudžius tarpusavio ryšius. Siunčiant krovinį, atsižvelgiama į pasirinktą transportą, o gabenamo krovinio charakteristikos savo ruožtu lemia transportą ir t.t. (1.3 pav.)

[pic]

1.3 pav. Pirmasis logistikos etapas – transprotavimo ir sandėliavimo integracija

Antrasis etapas – 9-ojo dešimtmečio vidurys – sandėliavimo ir transportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas ( 1.4

pav.). Tai leido pagerinti vartotojų aptarnavimo kokybę bei racionaliau naudoti įrengimus, atliekami laiku dėl to užsakymai.

[pic]

1.4 pav. Antrasis logistikos etapas

Trečiasis ir ketvirtasis etapai vyksta dabartiniu metu. Trečiajame etape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo srautą, išskyrus kasdienį jų valdymą gamybos procese. Ketvirtajame etape srautų valdymas įgauna sisteminį pobūdį (1.5 pav.)

[pic]

1.5 pav. Trečiasis ir ketvirtasis logistikos etapai

Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijos neišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį.

Dabartiniu metu kai kurių įmonių ir kompanijų logistika pasiekė jau

4-ąjį raidos lygį. Tačiau daugelyje pasaulio kompanijų, turinčių didelį ekonominį potencialą, logistikos paskirstymas yra nevienodas.

Pirmojo etapo logistikos sistema yra mažiausiai išvystyta.

Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu. Ši logistinė sistema paprastai aprėpia iš gamyklos pasiųstos gatavos produkcijos saugojimą ir organizavimą ir jos transportavimą.

Įmonėms, pasiekusioms 2-ąjį logistikos lygį, būdingi pagamintų produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutinio vartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra:

• vartotojų aptarnavimas;

• užsakymų apdorojimas;

• gatavos produkcijos saugojimas įmonėje;

• logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.

Trečiosios pakopos logistikos sistemos kontroliuoja logistines operacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojo aptarnavimo. Tokių sistemų papildomos funkcijos yra šios: žaliavos pristatymas į įmonę, realizavimo prognozavimas, gamybinis planavimas, žaliavos gavyba arba pirkimas, žaliavos atsargų arba nebaigtos gamybos valdymas, logistinės sistemos projektavimas. Be to, kompanija stengiasi padidinti sistemos našumą, o ne mažinti išlaidas, kaip būdinga 2-ojo lygio sistemoms. Šiuo atveju labai svarbu, kad valdymas atliekamas ne tiesiogiai reaguojant, o iš anksto numatomų, „aplenkiamųjų“, poveikių planavimo pagrindu.

Kompanijų, taikančių 4-osios pakopos logistiką, kol kas labai mažai.

Manoma, kad tokios sistemos pradės greitai plisti. Šios pakopos logistinių funkcijų veiklos sritis analogiška 3 – iosios pakopos logistikos sistemų veiklai, tik su viena svarbia išimtimi. Tokios kompanijos integruoja logistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas ir realizavimo, gamybos ir finansų operacijomis. Integracija padeda susieti dažnai priešingus įvairių kompanijos padalinių tikslus. Sistemos valdymas vykdomas remiantis ilgalaikiu planavimu. Šiuo atveju sistemos darbas vertinamas pagal tarptautinius standartus. Kompanija veikia paprastai globaliu lygiu, o ne tik nacionaliniu arba regioniniu.

2. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos

Pateikiama supaprastinta logistikos organizacinė struktūra ir atliekamų funkcijų spektras

(2.1 pav.).

Logistikos viceprezidentas

Žaliavų valdymo skyrius Fizinio skirstymo

valdymo skyrius

Žaliavų planavimas ir kontrolė

Gatavos produkcijos srautas

Gamybos planavimas

Sandėliavimas

Pirkimų realizavimas

Pristatymas už įmonės ribų

Atsargų ir žaliavų analizė

Tiekimo paraiškų apdorojimas

Žaliavų gavimas

Transporto priemonių operacijos

Transporto priemonių operacijos

Produkcijos baigiamasis apdorojimas

Aprūpinimas dalimis

Garantinis aptarnavimas

Žaliavų judėjimas įmonės teritorijoje

Pakavimas

Žaliavų judėjimas įmonės viduje

Išorinis srautas

Pertekliaus tvarkymas

Gaunamų žaliavų patikrinimas

2.1 pav. Tipinė organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos

3. Logistikos valdymas

3.1 Logistikos valdymo koncepcija

Logistikos valdymo objektas yra veiksmai, kuriuos galima būtų suskirstyti į dvi grupes:

• Fiziniai veiksmai, kuriantys produkto formos, laiko ir vietos naudingumus. Tai pačios prekės kūrimas, jos judėjimas bei saugojimas.

• Sandorių veiksmai, einantys prieš arba po fizinių veiksmų. Šie veiksmai jungia organizacijos funkcines dalis – marketingą bei pirkimus ir inicijuoja nuosavybės judėjimą nuo pardavėjo pirkėjo link. Veiksmai apima sandorių santykių valdymą ( žaliavų, medžiagų, komponentų pirkimas ir gatavos produkcijos realizavimas) ir užsakymo ciklo valdymą (informacijos srautų valdymas ir kontrolė, kad būtų sukurtas klientų aptarnavimo lygis). Kaip logistikos valdymas integruoja organizacijos funkcines sritis, parodyta 3.1

pav.

Logistika siaurąja prasme yra tik dar vienas organizacijos funkcijų kompleksas. Kaip kad finansai rūpinasi pinigų apskaita ir valdymu, o marketingas – pardavimais ir reklama, logistika apima transportavimą, sandėliavimą, atsargų valdymą ir pan. Tačiau plačiąja prasme, logistika nėra funkcijų visuma, tai procesas. Procesą galime apibrėžti kaip informacijos srautą, judantį per tarpusavyje susijusias stadijas galutinio tikslo link. Proceso savybės :

1.tai yra visuma veiksmų, kuriuos jungia tarpusavyje susiję ir sąveikaujantys komponentai;

2. komponentai yra išsidėstę tam tikra seka;

3.šalia kitos informacijos, proceso srautas taip pat remiasi grįžtamojo ryšio informacija;

4.procesas vyksta dinamiškoje aplinkoje.

[pic]

3.1 pav. Integruotas logistikos valdymas

3.2 Logistikos valdymo elementai

1. Logistikos kanalas. Kanalo terminas yra plačiai vartojamas marketinge, čia jis reiškia visą tarpininkų ir padėjėjų visumą, užtikrinančią prekių judėjimą prie galutinio vartotojo. Logistikos kanalas apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartotojo. Antra, logistikos kanalas apima tiek firmos funkcinių sričių, (pirkimai, marketingas, gamyba), tiek kanalo narių (

tiekėjai, klientai, šalys) integraciją.

2. Misija: kliento poreikių tenkinimas. Galime rasti įvairių firmos misijos apibrėžimų. Ekonomine prasme, firmos akcininkų turto didinimas yra viena iš pagrindinių misijų. Tačiau firmos valdymo misiją geriau būtų apibrėžti kaip klientų poreikių tenkinimą. Ekonominė misija yra valdymo misijos efektyvumo matas, ekonominė misija yra tikslas, valdymo priemonė. Klientų poreikių tenkinimas priklauso nuo visų logistikos kanalo narių veiksmų. Logistikos valdymas laiduoja, kad kiekvienas kanalo narys prisideda prie klientų poreikių tenkinimo, kad didėtų produkto vertė.

3. Vertės kūrimas. Vertė atsiranda tada, kai tiek kiekviena firma, tiek kanalas kaip visuma, kuria produkto ar paslaugos savybes, kurias klientas suvokia, įvertina ir kurios atliepia jos lūkesčius. Vertės kūrimo sąnaudos turi būti susijusios su kliento vertės suvokimu.

Kitaip tariant, klientas turi būti pasiruošęs sumokėti už papildomą vertę. Antraip tai bus beprasmiškas sąnaudų didinimas. Produkto ar paslaugos vertės logistikoje reiškia tam tikrą klientų aptarnavimo lygių kūrimą. Klientų aptarnavimo lygio nustatymas neįeina į logistikos kompetenciją. Logistika tiesiog priima užduotą klientų aptarnavimo lygį kaip sistemos įvesties duomenis ir, remdamiesi bendrųjų sąnaudų koncepcija, optimizuoja visos sistemos sąnaudas.

Tai yra bendri strateginiai logistikos valdymo elementai.

3.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas

Sistemą galima apibrėžti kaip visumą dalių, kurias jungia tam tikri ryšiai. Sistemos gali būti uždaros, atviros, mechaninės, organinės, socialinės, savireguliavimo. Forresteris (1961 m.) sistemų teoriją pritaikė pramonės įmonių valdymo uždaviniams spresti. Jis atrado vadinamą

Forresterio efektą. Taip vadinamas paklausos svyravimų reiškinys, kada gamybos – paskirstymo sistemos nariai kaupia neadekvačiai dideles atsargas visame logistikos kanale. Kompanijų “kova” su atsargomis gana ilgam laikui tapo vienu iš pagrindinių logistikos valdymo uždavinių. Logistikoje sisteminis požiūris atsirado apie 1956 metus, kada pirmą kartą buvo suformuluota bendrųjų sanaudų koncepsija. Jos esmė – reikia skaičiuoti ne atskirų operacijų atlikimo sąnaudas, o visos logistikos sistemos veiklos sąnaudas.

Bendrųjų sąnaudų koncepsija – “skėtinė” sąvoka, apimanti logistikos elementų visumą :

1. klientų aptarnavimą;

2. paklausos prognozę;

3. dokumentacijos srautus;

4. tarpgamyklinius srautus;

5. atsargų valdymą;

6. užsakymo atlikimą;

7. pakavimą;

8. atsargines detales ir garantinį aptarnavimą;

9. gamyklų ir sandėlių išdėstymą;

10. gamybos planavimą;

11. pirkimus;

12. prekių gražinimą;

13. atliekų šalinimą;

14. transporto judėjimo valdymą;

15. sandėlių ir paskirstymo centrų valdymą.

Logistikos elementų skaičius gali būti mažesnis. Tradicinis “logistikos kompleksas” susideda iš septynių elementų :

1. atsargų;

2. įrangos;

3. komunikacijos;

4. konsolidavimo;

5. transporto;

6. medžiagų valdymo;

7. gamybos planavimo.

Organizacijos marketingo, gamybos, paskirstymo finansų, pirkimų skyriai dažnai „nesusišneka“ tarpusavyje, turi skirtingus tikslus, jų darbas vertinamas pagal skirtingus kriterijus. Funkcijas reikia sujungti šitaip, kaip nurodyta 3.3 pav.

[pic]

3.3 pav. Sisteminis požiūris logistikoje

Sisteminė logistikos valdymo koncepcija teigia, kad dalių darbas turi būti koordinuojamas atsižvegiant visumos tikslus.

[pic]

3.4 Logistikos susikirtimo taškai

Naudota literatūra:

1. Аникин, Б.А. Логистика, 1998

2. Garalis, A. Logistika, 2003

3. Palšaitis, A. Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje, 1994

4. Garalis, A. Logistika: sisteminis supirkimų ir tiekimo strateginis valdymas,2001