KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASEKONOMIKOS KATEDRA
TARPTAUTINIŲ KOMERCINIŲ KONTRAKTŲ SUDARYMO SĄLYGOS IR PRINCIPAIkursinis darbas
Autorius: VMR 5/1 gr. stud. A. Venckus
Priėmė: doc. dr. D. Bernatonytë
KAUNAS 2003
TURINYS1. Įvadas2. Komercinio kontrakto samprata3. Kontraktų rūšys 4. Kontrakto šalys 5. Parengiamasis kontrakto sudarymo etapas 6. Kontrakto sudarymas7. Kontrakto struktūra ir turinys 8. Pirkimo pardavimo kontrakto reguliavimas9. Incoterms sąlygų apžvalga10. Išvados11. Literatūra
ĮVADAS
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pereinant nuo planinės ekonomikos į rinkos ekonominę sistemą, labai pasikeitė tarptautinė prekyba. Anksčiau visas importas ir eksportas buvo monopolizuotas valstybės ir vykdomas per jos atitinkamas struktūras. Užsienio prekyba tapo neatskiriama šalies ūkinio-ekonominio gyvenimo dalimi. Dabar visų rūšių įmonės, esančios šalies teritorijoje, turi teisę bendradarbiauti su užsieniu, t.y. pirkti žaliavas, medžiagas, parduoti gatavus gaminius ir t.t. Pirkimo – pardavimo sutartys vykdomos kontraktų su užsienio firmomis pagrindu. Nuo kontraktų sąlygų tiesioginio parinkimo ir suformulavimo labai priklauso eksporto – importo sandorių rezultatyvumas. Šiame darbe bus apžvelgiama labiausiai paplitusi tarptautinių kontraktų forma – tarptautinis prekių pirkimo-pardavimo kontraktas, jo turinys ir sudarymo tvarka. Pirmuose skyriuose pasistengsiu supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis bei terminais: kas yra kontraktas, kokios jų rūšys, kas yra kontrakto šalys ir k.t., bei apibrėšiu bendrąsias užsienio kontraktų sudarymo nuostatas. Manau, kad toks susipažinimas su tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto vieta ir reikšme visų galimų kontraktų sferoje turėtų palengvinti tolesnę tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto analizę. Vėliau apžvelgsiu parengiamąjį tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto sudarymo etapą: kaip surasti užsienio partnerį, išsiaiškinti jo galimybes, suinteresuotumą; užmezgus pirminį kontaktą, kaip jį vystyti toliau, kad tai baigtųsi abiems pusėms naudingu pirkimo-pardavimo kontraktu. Šeštame skyriuje analizuojama tarptautinio pirkimo-pardavimo kontrakto struktūra ir turinys. Atliekama gilesnė tokio tipo kontrakto analizė, atkreipiant dėmesį į aibę, iš pirmo žvilgsnio atrodančių smulkmenomis, dalykų, kurie vėliau gali turėti labai didelę reikšmę. Čia analizuojami kontrakto objektai, subjektai, kaina, prekių pristatymo terminai, mokėjimo sąlygos, įpakavimas, markiravimas, garantijos, draudimas ir kitos sąlygos. Septintame skyriuje trumpai aptariami tarptautinių kontraktų teisinio reguliavimo aspektai. Šiek tiek pakomentuojama Vienos konvencija, nes tai vieninga normų, reglamentuojančių tarptautinės prekybos santykius sistema, betarpiškai susijusi su tarptautiniais pirkimo-pardavimo kontraktais.Šiame referate nemažai dėmesio skiriama INCOTERMS taisyklėms, nes jomis remiantis sudarinėjami tarptautiniai pirkimo-pardavimo kontraktai. Apie tai- aštuntajame skyriuje. Referato pabaigoje pateikiamos išvados bei pasiūlymai, naudotos literatūros sąrašas ir priedai.
1. KOMERCINIO KONTRAKTO SAMPRATA
Kontraktas yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Dviejų ar keleto šalių užsienio prekybos sandoriai įforminami kontraktu, kuris paprastai sudaromas raštu. Santykiai, kylantys iš kontrakto, vadinami kontraktiniais, o šalių įsipareigojimai- įsipareigojimais pagal šį kontarktą. Tarptautiniu kontraktu suprantamas sandoris tarp 2 ar keleto šalių, esančių skirtingose valstybėse, tiekti nustatytą kiekį prekių ir / arba paslaugų pagal šių šalių suderintas sąlygas. Šalių susitarimai įforminami raštu dokumente, kurie įvairiose šalyse gali būti įverdijami skirtingai: “kontraktas” (angl. contarct), “susitarimas” (angl. agreement), bendrasis kontraktas (angl. general agreement). Taip pat gal būtio naudojamas terminas “sutartis” (angl. contract). Atsižvelgiant į objektą, taip pat kitas sąlygas, yra skirtingų rūšių kontraktai, besiskiriantys forma ir turiniu. Bendrosios kontraktų sudarymo taisyklės atsispindi įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose (susitarimuose, konvencijose, taisyklėse), taip pat daugybėje metodinių dokumentų. Kontraktai gali būti konsensualūs (sudarant tokius kontraktus pakanka šalių susitarimo) ir realūs (juos sudarant ir vykdant reikia atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., gauti banko garantiją, kreditą, paskolą, turtą ar pan. Praktikoje taip pat skiriami : 1) kontraktai tarp dalyvaujančiųjų, kurie sudaromi jiems dalyvaujant tuo metu, kai viena šalis pateikia siūlymą, o kita siūūlymui iš karto pritaria. Kontraktą pasirašo kiekvienos šalies pirmieji asmenys, atsakingi arba įpareigoti atlikti tokius veiksmus. Kontraktas patvirtinamas antspaudu; 2) kontraktai tarp nedalyvaujančiųjų. Tokius kontraktus sudaryti sudėtingiau, nes per laikotarpį, praėjusį nuo sprendimo priėmimo iki kontrakto sudarymo gali įvykti įvairių atsitikimų, kurie gali turėti esminės įtakos vienos ar abiejų šalių sprendimams. Tokių kontraktų tekste būtina pažymėti apie jų tikrumą, pateikti galiojimo terminus ir pan. Laikoma, kad kontraktas sudarytas (veiksmingas), kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų jo sąlygų. Pastarosios yra trijų rūšių: 1) pagrindinės (angl. basic conditions). Jas nusako šalys. Pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutartyje sąlyga yra parduodamo daikto nurodymas. Dalis sąlygų pripažįstamos pagrindinėmis pagal įstatymą ar prekybos papročius. 2) įprastinės sąlygos. Jos atsiranda iš įstatymo, reguliuojančio šiuos santykius, normų. Jei kontrakte nėra specialių nuorodų, naudojamasi bendromis tesės normomis. 3) atsitiktinės sąlygos. Jos nepriklauso svarbiausioms sąlygoms, bet įtrauktos į kontraktą šalims reikalaujant. Jos skiriasi nuo įprastinių, numatytų įstatymu, bet įstatymui neprieštarauja. Atsitiktinių sąlygų nevykdymas vertinamas kaip kontrakto pažeidimas.
2. KONTRAKTŲ RŪŠYS
Tarptautiniai kontraktai skirstomi į pagrindinius (prime contacts) ir aprūpinančius (prekių judėjimo, tarpininkavimo kontraktai, susiję su prekių judėjimu nuo pardavėjo iki pirkėjo). Pagrindiniams kontraktams priskiriami: pirkimo pardavimo arba keitimosi kokia nors produkcija kontraktai, mokslo – technikos žinių (prekyba patentais, licenzijomis) kontraktai, mokslo technikos paslaugų (konsultavimas, inžineriniai darbai) kontraktai, kino, teleprodukcijos ir kitos meno produkcijos kontraktai, nuomos, įskaitant lizingą, kontraktai; tarptautinio turizmo kontraktai.
Tarptautinės prekių apyvartos kontraktai- tai tarptautinių krovinių gabenimo kontraktai, transporto – ekspedicinių paslaugų kontraktai; krovinių draudimo paslaugų kontraktai; tarptautinių krovinių saugojimo paslaugų kontraktai; agentų ir dilerių paslaugų kontraktai; tarptautinių atsiskaitymų paslaugų kontraktai; faktoringo kontraktai.Yra skiriamos kelios pirkimo – pardavimo kontraktų rūšys:
1. Vienkartinio tiekimo kontraktai- vienkartinis susitarimas (sandoris), kuris numato prekių kiekio pateikimą tam tikrai datai. Prekės pateikiamos vieną arbe kelis kartus per nustatytą laiką. Įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, juridiniai santykiai tarp šalių nutraukiami. Skiriamos tokios vienkartinių kontraktų rūšys: a) trumpais tiekimo terminais, būdingi žaliavinių prekių tiekimui; terminai gali būti nustatomi konkrečiai datai ar laikotarpiui ir be konkrečių terminų (nedelsiant, po derliaus nuėmimo, prasidėjus navigacijai); b) ilgais tiekimo terminais, būdingi komplektiniams ir sudėtingiems įrengimų tiekimams, laivams, tiekimo terminai – 3…5 ir daugiau metų.
2. Kontraktai su periodiniais tiekimais numato reguliarų (periodinį) tam tikro prekių kiekio, prekių partijos tiekimą per visą numatytą kontrakto sąlygomis laiką, kuris gali būti trumpas – trumpalaikis kontraktas, paprastai vieneri metai, ir ilgalaikis – nuo 5 iki 10, o kartais net iki 20 metų. Ilgalaikiai kontraktai paprastai sudaromi tiekti žaliavas ir pusfabrikačius, anglį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, celiuliozės ir porpieriaus produkciją.
3. Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti skiriasi savo įvairove, sudėtingu turiniu, daugybe skirtingų sąlygų, pirkėjų ir pardavėjų įsipareigojimų formulavimų subtilybėmis. Kontraktai komplektiniams įrengimams tiekti numato ryšius tarp įrengimo eksportuotojo ir pirkėjo importuotojo, taip pat tarp specializuotų firmų -subtiekėjų, dalyvaujančių tiekiant tokius komplektus. Tuo tarpu pagrindinis tiekėjas organizuoja ir atsako už komplektų kokybę ir savalaikį tiekimą. Stambių projektų įgyvendinimas garantuoja efektyvius gamybinius kontraktus tarp eksportuotojo ir importuotojo objekto projektavimo, kūrimo ir montavimo procese, veiksmų koordinavimą atiduodant objektą aksploatuoti ir jį įsisavinant. Priklausomai nuo apmokėjimo už prekes formos, skiriami kontarktai apmokami pinigais ir visiškai (ar iš dalies) apmokami prekėmis. Dabartiniu metu plačiai paplitę mišrios formos apmokėjimo formos kontraktai.
3. KONTRAKTO ŠALYS
Kontraktų subjektais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisinė asmens padėtis civiliniuose santykiuose, tarp jų ir prekybiniuose, atskleidžiama per teisnumo ir veiksnumo kategorijas. Teisnumu suprantame galėjimą turėti civilines teises ir pareigas. Jis nepriklauso nuo žmogaus amžiaus,sveikatos. Veisknumas yra asmens galėjimas savo veiksmais įgyti teises ir sukurti sau civilines pareigas. Jis atsiranda pasiekus pilnametystę. Pilnametystės amžius įveiriose šalyse svyruoja nuo 18 iki 21 metų. Asmens teisnumą ir veiksnumą įstatymo numatyta tvarka gali apriboti teismas. Kai kuriose šalyse (JAV, Didžiojoje Britanijoje) teisnumas ir veiksnumas išreiškiamas teisniu sugebėjimu. Vokietijoje greta teisnumo ir veiksnumo egzistuoja trečia fizinio asmens padėtį apibūdinanti kategorija- deliktinis gabumas, kuris paibūdina asmens galimybę atsakyti už žalą, padarytą jo neteisėtais veiksmais. Įmonė yra pagrindinis kontraktų subjektas. Įmonė yra savo vardą turinti ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustayta tvarka tam tikrai ūkinei (gamybinei, komercinei, finansinei) veiklai. Įmonė kaip teisėtas subjektas gali turėti juridinio asmens teises arba vaikti kaip fizinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus juridinio asmens teises turi valstybinės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, įvairios bendrijos, bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės. Juridinio asmens teisių neturi ir kaip fizinis asmuo veikia individualiosios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.Vakarų valstybių teisinėse doktrinose juridiniai asmenys skirstomi į viešosios teisės juridinius asmenis ir privačios teisės juridinius asmenis. Juos atskirti naudojami įvairūs kriterijai. Vienas jų- juridinio akto, kurio pagrindu juridinis asmuo buvo įsteigtas, prigimtis. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami įstatymų, administracinio normatyvinio akto pagrindu. Prie viešosios teisės juridinių asmenų priskiriamos ir valstybinės įmonės.Prie privačios teisės juridinių asmenų priskiriami tokie kolektyviniai junginiai, kurių steigimo iniciatyva priklauso nuo privačių asmenų nuožiūros. Privatūs asmenys sudaro tokio juridinio asmens funkcionavimo materialų pagrindą, nustato jo veiklos tikslus.Įmonės teinės forma lemia jos veiklos įveirais sritis: įgaliojimų ar atsakomybės apimtį, valdymo arganų struktūrą, atskaitomybės formą, likvidavimo tvarką ir kitus aspektus. Firmų teisnis statusas, jų teisiniai santykiai ūkinėje veikloje reguliuojami civiliniais ir prekybiniais įstatymais.
4. PARENGIAMASIS KONTRAKTO SUDARYMO ETAPAS
Kontrakto sudarymo parengiamojo etapo uždavinys ura surasti užsienio partnerį ir užmegzti su juo kontaktą. Iniciatyvą pradėti derybas gali parodyti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas.
4.1. Kontaktai pirkėjo iniciatyvaPirkėjas kontaktą su potencialiu pardavėju gali užmegzti išsiųsdamas jam paklausimą, užsakymą, pro formą ar komercinį laišką, dalyvaudamas tarptautinėse mugėse ir parodose, organizuodamas konkursą.
4.1.1. Kontaktai per paklausimąPirkėjas pardavėjui gali išsiųsti paklausimą apie jį dominančias prekes. Paklausime nurodoma: prekių pavadinimas, kokybiniai parametrai, kiekis, pageidaujami pristatymo terminai, priimtinos mokėjimo sąlygos. Teiraujamasi apie papildomas pardavėjo teikiamų paslaugų rūšis. Kaina, kurią pirkėjas pasiruošęs mokėti, paklausime nenurodoma. Prekės kainą nurodo pats pardavėjas atsakydamas į paklausimą. Jei pirkėjas buvo iš anksto susipažinęs su gamintojo kainininkais, paklausime paprastaio apibrėžia laikotarpį, kurį jis lauks atsakymo iš potencialaus pardavėjo. Pardavėjas atsako į paklausimą, išsiųsdamas ofertą arba komercinį laišką.
4.1.2. Kontaktai per užsakymą
Gerai žinomam pardavėjui, su kuriuo pirkėjas jau bendradarbiavo praeityje, gali būti išsiųstas užsakymas. Užsakyme nurodoma: prekės pavadinimas, kiekis, pristatymo terminai ir kt. sąlygos. Užsakyme nenurodytos sąlygos atitinka bendrąsias tiekimo sąlygas, suformuluotas ankstesniuose prekybos partnerių sandoriuose. Užsakyme tik fiksuojama kontrakto, kuriame apibrėžtos bendrosios sąlygos, numeris ir data. Užsakymo sąlygas pardavėjas arba patvirtina (akceptuoja), arba atmeta, nenurodydamas priežasties.4.1.3. Pro formaPirkėjas, remdamasis išankstinėmis derybomis su pardavėju ar kitais išankstiniais susitarimais, gali išsiųsti pardavėjui būsimo kontrakto pro formą. Pro forma naudojama, kai tiekimai vykdomi reiantis tarpvalstybiniais susitarimais, kai prekės pardavėjas yra monopolistas pasaulinėje rinkoje ir kai sandoris yra skubus ar konfidencialus.
4.1.4. Kontaktai su partneriais tarptautiniuose renginiuose kontaktą su potencialiu pardavėju pirkėjas gali užmegzti ir dalyvaudamas tarptautinėse mugėse ar parodose. Mugėse kontraktas gali būti sudaromas remiantis pavyzdžiais ar katalogais, numatant prekių tiekimą ateityje. Dažnai mugių organizatoriai nustato leidžiamų parduoti eksponatų kvotas. Šiuo atveju prekės nuosavybės teisė pereina pirkėjui tik pasibaigus mugei. Kai kuriais atvejais kontrakte gali būti numatyta sąlyga, kad už prekės pristatymą iš mugės ar parodos pirkėjui atsakingas jos pardavėjas.
4.1.5. Konkursai Prekiaujant mašinomis ir įrengimais, statant komplektinius objektus, pardavėjai (rangovai) gali būti parenkami, pirkėjui (užsakovui) organizavus konkursą. Konkursui organizuoti pirkėjas sudaro tenderinį komitetą. Į jį įeina technikos ir komercijos ekspertai bei įmonės-konkurso organizatorės administracijos atstovai. Tenderinis komitetas rengia tenderinių dokumentų, reglamentuojančių pasiūlymo pristatymo, nagrinėjamo ir sprendimų priėmimo tvarką, paketą. Parengiamajame etape potencialūs pardavėjai atrenkami, atsižvelgiant š jų patirtį atliekant panašius užsakymus bei ankstesnių užsakovų atsiliepimus. Konkursui atrenkami 3-5 pretendentai. Konkurso dalyviai turi išpirkti tenderinės dokumentacijos paketą, kurį sudaro: kvietimas dalyvauti konkurse, instrukcija, tenderinio pasūlymo forma, norimos įsigyti prekės charakteristika. Kvietime patikslinama konkurso vykdymo vieta ir laikas, detalizuojami užpildytos tenderinės dokumentacijos pristatymo terminai. Instrukcijoje nurodoma, kaip turi būti užpildytas tenderinis pasiūlymas. Čia apibrėžiamas ir garantinio užstato, kurį turi pateikti konkurso dalyviai, dydis. Paskutinę konkurso vykdymo dieną tenderinio komiteto vadovas atplėšia gautus tenderinių pasiūlymų paketus. Tenderinis komitetas detaliai išanalizuoja visus gautus pasiūlymus ir paskelbia konkurso nugalėtoją.
4.2. Kontaktai pardavėjo iniciatyva Pardavėjas kontaktą su potencialiu pirkėju gali užmegzti išsiųsdamas jam ofertą, pro formą ar komercinį laišką, taip pat dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose bei pirkėjų skelbiamuose konkursuose. Pasiūlymas sudaryti kontraktą tam tikromis pardavėjo keliamomis sąlygomis yra vadinamas oferta. Ofertoje nurodoma: prekės pavadinimas, kiekis, kokybė, kaina, tiekimo sąlygos, pristatymo sąlygos, pristatymo terminai, mokėjimo sąlygos, prekių įpakavimas ir kitos sąlygos. Derėdamasis su pardavėju, pirkėjas kai kurias ofertos sąlygas gali pakeisti. Ofertos rūšis nurodoma jos tekste. Skiriamos 2 rūšių ofertos:· tvirtoji oferta. Ji išsiunčiama tik vienam pirkėjui. Ofertoje nurodomas laikotarpis, per kurį prekės pardavėjas au analogišku pasiūlymu nesikreips į kitus pirkėjus. Tvirtoji oferta negali būti atšaukta. Tam, kad sutartis su pirkėju būtų sudaryta, pastarasis turi akceptuoti (patvirtinti) ofertą;· laisvoji oferta išsiuntinėjama keliems pirkėjams. Jos galiojimo laikas nenurodomas. Kol sutartis nesudaryta, laisvoji oferta gali būti atšaukta, jei pranešimą apie tai adresatas gaus iki ofertos patvirtinimo. Pirkėjas laisvąją ofertą patvirtina išsiųsdamas atsakomąją ofertą. Pirkėjas gautą ofertą patvirtina: a) pateikdamas atitinkamą pareiškimą (t.y. nusiunčiamas pranešimas, kad pasiūlymas sudaryti sutartį priimtas); b) konkludenciniais veiksmais (t.y. pervesdamas pinigus ar pan.); c) tylėjimu (jeigu toks akceptavimo būdas buvo aptartas tarp sutarties šalių, pvz., ofertoje nurodoma, kad per savaitę nesulaukus neigiamo atsakymo, bus laikoma, kad pasiūlymas priimtas). Jeigu pirkėjo atsakyme yra tam tikrų oferento pasiūlymo pakeitimų ar apribojimų, tai jis negali būti laikomas akceptu, o vertinamas kaip atsakomoji oferta (t.y. laikomas nauju pasiūlymu suadryti sutartį). Tačiau jei tame atsakyme pakeitimai nekeičia pagrindinių pasiūlymo sąlygų, jis vertinamas kaip akceptas. Esminiai pasiūlymai yra: kainos, prekių kiekio ir kokybės, pristatymo vietos ir laiko, šalių tarpusavio atsakomybės dydžio, ginčų sprendimo sąlygos. Telegramoje arba rašte sutarties siūlytojo nustatytas akcepto terminas prasideda nuo telegramos perdavimo momento arba nuo laiško išsiuntimo momento, patvirtinto pašto antspaudu ant voko. Sutarties siūlytojo telegrama, teletaipu ar kitomis momentinio ryšio priemonėmis nustatyti akceptui terminai prasideda nuo ofertos gavimo laiko. Valstybinės šventės arba nedarbo dienos skaičiuojant akcepto terminą neiškiriamos. Tačiau, jei pranešimas apie akceptą negali būti pristatytas ofertos gavėjui per paskutinę nustatyto termino dieną dėl to, kad ši diena sutarties siūlytojo komercinės įmonės buvimo vietoje yra valstybinė šventė arba nedarbo diena, terminas pratęsiamas iki pirmos po jos esančios darbo dienos. Pavėluotas akceptas galioja, jeigu sutaties siūlytojas apie sutikimą priimti jį nedelsdamas praneša telegrama, momentinio ryšio priemonėmis arba raštu.
Pavėluotas akceptas galioja ir tuomet, jei jis buvo išsiųstas laiku, o sutarties siūlytojas nedelsdamas, momentinio ryšio priemonėmis arba laišku nepranešė, kad laiko savo ofertą netekusią galios. Akceptas gali būti panaikintas, jeigu sutarties pranešimą apie panaikinimą anksčiau to momento arba tuo pačiu momentu, kai akceptas turi įsigalioti.5. KONTRAKTO SUDARYMAS
Kontrakto sudarymo momemtas turi svarbią reikšmę, nes nuo jo priklauso galimo ginčo sprendimas. Jis svarbus nustatant tiekimo terminus, prekių kainas, perkeliant riziką, perduodant muosavybės teisę. Konkretūs sprendimai siekiant nustatyti šį momentą tarp nesančių subjektų gali būti grindžiami tokiomis keturiomis taisyklėmis: 1. taikant valios išreiškimo taisyklę, kontrakto sudarymo momentu laikomas kitos šalies sutikimas priimti pasiūlymą bet kokiu būdu. Pavyzdžiui, jeigu subjektas, kuriam pateiktas pasiūlymas, gautame raštiškame pasiūlyme parašė “sutinku” ar “priėmu” ir nurodo datą, tai laikoma, kad kontraktas sudarytas. 2. Taikant išsiuntimo taisyklę, pasiūlymo priėmimo juridinės pasekmės atsiranda, kai pranešimas apie sutikimą priimti pasiūlymą dėl kontrakto sudarymo atsiskiria nuo subjekto, kuriam buvo siūloma jį sudaryti; 3. Taikant priėmimo taisyklę, kontrakto sudarymu laikomas momentas, kai pasiūlymo iniciatorius gauna pranešimą apie to pasiūlymo priėmimą (Bendroji taisyklė); 4. Taikant atpažinimo taisyklę, pasiūlymo iniciatoriui pranešama, kad jo pasiūlymas priimtas. Siekiant išvengti nesusipratimų dėl kontrakto sudarymo momento, ofertoje būtina nurodyti vieną iš minėtų taisyklių arba vadovautis praktikoje taikoma bendra taisykle. Detalizuojant komercinių derybų eigą, sudaroma atskira sutartis, kurioje nustatomos derybų taisyklės ir sąlygos,siekiant sudaryti galutinį kontraktą. Tačiau sutartis dėl derybų jos šalių neįpareigoja sudaryti galutinį kontraktą. Komercinės derybos yra tradicinis kontrakto sąlygų derinimo etapas. Derybas veda kontrahentų vadovai ar kiti jų įgalioti atstovai. Galutiniame derybų etape šalys sudaro bendrą kontrakto projektą, kuris turi būti atspausdintas dviem egzemplioriais ir kiekvienas puslapis parafuotas (vizuotas) atstovų parašais. Iki derybose numatyto kontrakto pasirašymo datos šalys suderina kontrakto sąlyga su savo funkciniais padaliniais. Tarptautinio kontrakto formos klausimu Vienos konvencijoje įtvirtintas kompromisinis variantas, nes įvairiose šalyse reikalavimai sutarties formai yra skirtingi. Vienu atveju reikalaujama, kad sutartis būtų raštiška, kitais- ne. Iš pokalbių su kolegomis, padariau išvadą, kad šiuo metu tiek vietiniai, tiek ir tarptautiniai kontraktai su normaliomis kompanijomis dažniausiai sudaromi žodžiu ar kita kokia laisva forma. Taigi Konvencija nereikalauja, kad pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaroma ir tvirtinama raštu. Sutarties buvimas gali būti įrodinėjamas bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir liūdytojų parodymais. Kontraktas gali būti sudaromas ir kitomis formomis (laiškais, telegramomis, panaudojant kitas ryšio priemones), patvirtintomis šalių įsipareigojimu. Beje, pranešimai teletaipu ar telegrafu konvencijoje priskiriami prie rašytinės formos. Tokiais atvejais kontrakto sudarymo procesas prasideda nuo ofertos pateikimo. Kontrakto sudarymo momentu daugelyje šalių laikoma pasiūlymo akcepto išsiuntimo data, o vieta- akcepto išsiuntimo vieta.
6. KONTRAKTO STRUKTŪRA IR TURINYS
Sudarant kontraktus, dažnai naudojamasi tipiniais kontraktais. Tipinis kontraktas- tai pagal nustatytas taisykles parengtas dokumentas, kuriame pateikti konkrečios sutarties sąlygų pavyzdiniai formulavimai. Tipinis kontraktas neturi juridinės galios ir susitariančios šalys neprivalo griežtai laikytis jo turinio. Svarbiausia tipiniame kontrakte yra tai, kad jis padeda suformuluoti būtinas kontrakto sąlygas sugaištant kuo mažiau laiko. Kiekvienas sandoris sudaromas konkrečioje, dažnai net unikalioje situacijoje. Todėl suprantama, kad tipinis kontraktas negali numatyti visų niuansų. Taigi tipinis kontraktas yra tik gairės, padedančios sudaryti realios sutarties dokumentus. Praktinėje verslo veikloje žinoma nemažai užsienio prekybos sutarčių rūšių. Daugiausia paplitusi tarptautinė pirkimo pardavimo sutartis. Kita, mažiau paplitusi,- tarptautinė barterinių mainų sutartis. Gana dažnai tarptautinės prekybos praktikoje naudojama tarpininkavimo arba atstovavimo sutartis. Kontraktą paprastai sudaro:· preambulė;· kontrakto dalykas (objektas);· prekės kokybės nustatymo būdas;· kaina ir bendra kontrakto suma;· prekių pristatymo terminai;· mokėjimo sąlygos;· prekių įpakavimas ir markiravimas;· pardavėjo garantijos ir sankcijos;· draudimas;· fors mažoro išlyga;· arbitražas;· kitos sąlygos.
Preambulė Kontrakto tekstas paprastai pradedamas preambule, kurioje nurodomi jį sudarančių šalių detalūs juridiniai adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas; asmens, atstovaujančio juridinį asmenį, pavardė ir vardas, pareigos; sąskaitos banke numeris ir kiti banko rekvizitai). Preambulėje taip pat nurodomas kontrakto registravimo numeris, jo pasirašymo data ir vieta.
Kontrakto dalykas Šiame kontrakto skyriuje nurodoma sandorio rūšis (pirkimas- pardavimas, lizingas, ranga ar kt.). Čia taip pat nurodomos ir bazinės kontrakto sąlygos, prekės pavadinimas ir kiekis, pavyzdžiui “<…>Pardavėjas pardavė, o Pirkėjas nupirko FOB Klaipėdos jūrų uoste vieną automobilį “Rover” <…>”. Jei kontrakto objektas yra prekė su sudėtingomis techninėmis charakteristikomis, tai jos išdėstomos skyriuje “Techninės sąlygos” arba “Techninė specifikacija”. Tuo atveju kontrakto skyriuje, kuriame aprašomas jo objektas, trumpai apibūdinama prekė, darant nuorodas į specialų kontrakto skyrių ar priedus, kuriuose patikslinamos prekės techninės charakteristikos. Kai kontrakto objektas yra mašinos ar įrengimai, kontrakte gali būti tokie skyriai: techninės sąlygos; priėmimas ir išbandymas; reikalavimai techninei dokumentacijai; pardavėjo įsipareigojimai dėl įrenginių techninio aptarnavimo ir kt. Šie skyriai gali būti įrašyti į kontrakto tekstą arba išdėstyti ir pateikti kontrakto prieduose.
Mašinų, įrengimų kiekis, plataus ilgalaikio vartojimo prekių kiekis nurodomas vienetais, komplektais, poromis ir panašiai. Pateiktų prekių kiekio patikrinimas atliekamas pagal pardavėjo sudarytas specifikacijas. Šiame skyriuje būtina aiškiai susitarti dėl matavimo vienetų, nurodant prekių kiekį vienetais, komplektais, kilogramais ir pan., atsižvelgti į skirtumus tarp įvairių svorio ir mato sistemų. Kiekis gali būti nustatomas fiksuotu dydžiu arba nurodant atitinkamą svyravimą. Pastarasis daugiau liečia žaliavų išteklius.Prekės kokybės nustatymo būdas Prekės kokybė- tai visuma parametrų, iš kurių sprendžiama, ar prekė tenkina pirkėjo reikalavimus. Kokybė gali būti nustatoma tokiais būdais:· iš kontrakte nurodyto standarto ar techninių sąlygų;· iš kokybės sertifikatų;· iš daiktinių pavyzdžių. Kontrakto šalys suderina ir patvirtina prekės etaloną. Kontrakte nurodoma pasirinkto etalono pavyzdžių skaičius ir prekių kokybės palyginimo su etalonu tvarka. Paprastai atrenkami 3 pavyzdžiai: vienas paliekamas pirkėjui, vienas- pardavėjui ir dar vienas – nepriklausomai organizacijai (pvz., Prekybos ir pramonės rūmams). Kontrakte fiksuojamas pavyzdžio saugojimo laikas;· apžiūrint prekes. Šis būdas taikomas parduodant prekes aukcionuose ir iš sandėlių;· iš kitų požymių, pvz., iš produkcijos specifikacijų, sudėties ir pan.
Kaina ir bendra kontrakto suma Kontrakto šalių susitarimu prekės kaina fiksuojama kontrakto tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta ar trečios šalies valiuta. Atsiskaitymams tarp pardavėjo ir pirkėjo gali būti pasirenkama ir kita valiuta, t.y. nebūtinai ta, kuri užfiksuota kontrakte. Esant nestabilioms valiutoms, kainos fiksuojamos stabilia valiuta, o mokėjimai- dažniausiai šalies importuotojos valiuta. Prekybiniuose sandoriuose naudojami keli kainų tipai:· tvirta kaina- nustatoma kontrakto sudarymo momentu ir nekeičiama kontraktą vykdant;· kainos vėlesne fiksacija- nustatomos kontrakte numatytais terminais. Pavyzdžiui, kontrakte gali būti numatyta, kad kainos už parduodamas prekes bus nustatytos pagal tos rūšies prekių kainas, susiformavusias tam tikroje prekių rinkoje jų pateikimo pirkėjui dieną. Kontrakte gali būti nurodoma, kaip nustatydamos kainas šalys naudosis informacija, skelbiama tam tikruose žinynuose, kainoraščiuose, kataloguose ar pan.;· slankios ir iš dalies slankios kainos. Šios rūšies Kainos naudojamos kontraktuose, kai prekės pateikimo terminai ilgi (ilgesni nei 1 metai) ir kontrakto sudarymo momentu neaišku, kaip prekės kaina gali pasikeisti. Dažniausiai slenkančios kainos nustatomos sudarant kontraktus dėl prekybos mašinomis, kai pateikimo terminai yra ilgesni nei 1 metai arba kai kontraktai sudaromi atlikti didelės apimties darbus. Slenkanti kaina susideda iš dviejų dalių: bazinės, kuri nustatoma kontrakto pasirašymo momentui, ir kintančios, kuri nustatoma prekės pagaminimo ar pateikimo datai. Kintančioji kainos dalis paprastai nustatoma pagal kainų ir darbo užmokesčio indeksus. Pirkėjas ir Pardavėjas turi galimybę susitarti kontrakte, kuriuos šaltinius naudos, nustatydami minėtus indeksus.
Prekės pateikimo terminai Pateikimo terminas- laiko periodas (kalendorinė data), per kurį pardavėjas turi pateikti prekes į kontrakte numatytus geografininius punktus. Paprastai kontrakte nurodoma konkreti kalendorinė data. Nustatant prekės pristatymo terminus, gali būti nefiksuojama konkreti jos pristatymo data ar periodas, pvz., parduodant prekes parodose ar mugėse, kontrakte gali būti numatoma sąlyga “pateikti nedelsiant”, kas pagal tarptautinę praktiką reiškia, kad prekė turi būti pristatyta pasibaigus laikotarpiui, kuris reikalingas sandorio formalumams atlikti ir transportuoti. Aptariant prekės pateikimo terminus, gali būti vartojamos ir tokios sąvokos kaip “prasidėjus navigacijai”, “sukomplektavus prekių partiją” ir pan. Tokiu būdu pardavėjas, trumpindamas prekės pateikimo terminus, gali gauti papildomą ekonominę naudą- sutaupyti lėšų saugojimo, sandėliavimo sąskaita. Prekę pristatyti anksčiau numatyto termino galima, jei šalys tokią galimybę aptarė ir užfiksavo sutartyje. Tada kontrakte nurodomos specialio išlygos “galimas ankstesnis prekių pristatymas” arba “ankstesnis prekių pateikimas galimas tik esant raštiškam pirkėjo sutikimui”. Priklausomai nuo prekių transportavimo sąlygų, importo licenzijų gavimo ir prekių panaudojimo specifikos, šiame kontrakto skyriuje pardavėjui gali būti nurodytos papildomos instrukcijos, pvz., pateikti sukomplektuotas prekes, informuoti pardavėją apie prekės išsiuntimą ir pan. Kai prekės pateikiamos atskiromis partijomis, kontrakte arba jo priede gali būti nurodomi atskirų prekių partijų pateikimo terminai. Įprasta, kai kontraktuose nurodoma aiški prekės formuluotė, pvz., “prekės pristatymo data laikoma pirkėjo šalies pasienio geležinkelio stoties, priimančios prekę pervežti, važtaraštyje nurodyta data”. Šiame kontrakto skyriuje kartais nurodoma, kokius keliamus reikalavimus turi atitikti prekės, pvz., “nurodytam terminui prekės privalo būti pagamintos, išbandytos, supakuotos, markiruotos ir pateiktos į išsiuntimo stotį”.
Mokėjimo sąlygos Šiame kontrakto skyriuje šalys fiksuoja susitarimus dėl tarusavio atsiskaitymo formos ir tvarkos bei mokėjimo įvykdymo garantijų. Atsiskaitymo formos gali būti labai įvairios. Dažniausiai naudojamos šios: atsiskaitymas banko pervedimu; čekiais; akredityvinis atsiskaitymas; atsiskaitymas inkaso; atsiskaitymas kreditan. Minėtos atsiskaitymo formos aptariamos žemiau.
Avansinis mokėjimas – kai pirkėjas sumoka už prekes iš anksto. Atsiskaitymas banko pervedimu Naudojant šią atsiskaitymo formą, prekės pardavėjas siunčia sąskaitas ir kitus kontrakte numatytus dokumentus pirkėjui, kad šis pavestų jį aptarnaujančiam bankui iš jo sąskaitos pervesti į pardavėjo sąskaitą tam tikrą pinigų sumą. Atsiskaitant šiuo būdu, susitariama dėl finansinių mokėjimo garantijų (tuo tikslu, kad, pvz., vykdant kontraktą, gali pablogėti finansinė pirkėjo padėtis).
Akredityvinis atsiskaitymas Akredityvas- tai banko sąskaita, atidaroma pardavėjui pirkimo pavedimu, pardavėją aptarnaujančiame banke. Akredityvų yra kelios rūšys: dokumentinis akredityvas, neatšaukiamas akredityvas, patvirtintas akredityvas. Dokumentinis akredityvas – tai banko ir kliento tarpusavio sutartis, kuria bankas įsipareigoja pardavėjui perduoti nustatytą pinigų sumą pastarajam pateikus dokumentus, reikalaujamus akredityvo sąlygomis ir visiškai jas atitinkančius. Kontrakte gali būti numatytas pirkėjo įsipareigojimas atidaryti akredityvą kiekvienai pateikiamųjų prekių partijai. Akredityvai gali būti atidaryti tiek pirkėjo, tiek ir pardavėjo šalies. Už akredityvų atidarymą bankui mokami komisiniai, kurių dydis priklauso nuo akredityvo sumos ir atsiskaitymo sudėtingumo. Atsiskaitymas inkaso Dokumentų inkasavimas (kitaip – dokumentinis inkaso) yra mokestinių atsiskaitymų vykdymo ir laidavimo būdas, kurio metu pirkėjas, dalyvaujant kredito institucijoms, gauna išsiųstų prekių dokumentus arba tik už juos sumokėjus, arba akceptavus pateiktą vekselį, arba įvykdžius kokias tai kitas pardavėjo iškeltas sąlygas. Inkaso gali būti tokių rūšių: su išankstiniu akceptu; su vėlesniu akceptu Atsiskaitymas kreditan (atidėtas atsiskaitymas) Kreditas- komercinis pasitikėjimas, t.y. prekių ar pinigų skolinimas už palūkanas. Dažniausiai kreditan parduodamos mašinų, įrenginių ir kitų didelių prekių partijos. Pagrindinė komercinio kredito forma yra finansinis arba prekinis kreditas. Dažniausiai paplitusi prekinio kredito forma yra mokėjimų už pateiktas prekes atidėjimas tam tikram laikui. Pagal mokėjimų atidėjimo trukmę prekinis kreditas gali būti: trumpalaikis (iki vienerių metų) ir ilgalaikis (virš penkerių metų). Atsiskaitymas atvira sąskaita – kai eksportuotojas išsiunčia pirkėjui prekes ir tik tada pateikia jam sąskaitą-faktūrą sumokėjimui (įskaitant ir prekių pateikimą konsignacijos pagrindais). Vekselis yra vertybinis popierius ir tuo pačiu dokumentas, kurį išduodantis ar akceptuojantis asmuo (vadinamas mokėtoju) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikrą vekselyje nurodytą sumą nurodytam šiame dokumente asmeniui. Vekseliai gali būti įsakomieji ir paprastieji. Banko ar asmens čekis bei jo panaudojimo būdas atsiskaitymuose yra panašus į vekselį. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: čekis nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis skolą, jis teturi tik moralinį aspektą patvirtinant finansinį įsipareigojimą. Neapmokėtas čekis, priešingai negu vekselis, negali būti protestuojamas (t.y. pradedama teisminė skolos išieškojimo procedūra) ir bankai jį paprasčiausiai grąžins čekio pateikėjui. Sąlyginio indėlio (“escrow”) s¹skaita – panašus atsiskaitymo būdas į akredityvą. Vartojamas palyginti neplačiai (kiek populiaresnis tiktai Šiaurės Europos šalyse), tačiau tinkamas naudoti, jeigu atrodo, kad akredityvas kainuoja brangiai, o savo partneriu dar negalima pasikliauti visu šimtu procentų. Atsiskaitant sąlyginio indėlio sąskaita, pirkėjas deponuoja pinigus savo banke ir jį informuoja, kokiom sąlygom esant bankas turi sumokėti šiuos pinigus pardavėjui. Dažniausiai tos sąlygos yra reikalavimas pateikti prekių išsiuntimo dokumentus arba jų kopijas (kai kada galima faksu), pervežėjų patvirtinimus faksu ar elektroninio ryšio priemonėmis pirkėjo bankui. Bankinės garantijos. Banko išduota garantija reiškia banko įsipareigojimą sumokėti garantijos sumą, jei mokėtojas negali susimokėti pats. Ji skirta apsisaugoti nuo sandorių nevykdymo, atsiskaitymų ar darbo kokybės rizikos. Garantas, t.y. garantuojantis bankas, bankine garantija duoda neatšaukiamą įsipareigojimą išmokėti gavėjui nurodytą sumą.Prekių įpakavimas ir markiravimas Prekių įpakavimo reikalavimai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Bendruosius prekės įpakavimo reikalavimus sąlygoja pardavėjo įsipareigojimai garantuoti prekių saugumą jas transportuojant. Pagal INCOTERMS sąlygas prekės pirkėjui turi būti pristatytos tokiame įpakavime, kuris leistų prekes transportuoti jūrų ir vidaus vandenų transportu. Pardavėjas privalo atsakyti už prekių sugadinimą, jeigu tai atsitiko dėl netinkamo jų įpakavimo. Specialius prekės įpakavimo reikalavimus pirkėjas gali iškelti dėl tokių priežasčių: a) pirkėjas nori perparduoti prekes be pakartotinio jų pakavimo; b) pirkėjas planuoja prekes laikyti atviroje aikštelėje, todėl prekių įpakavimo hidroizoliacija turi būti padidinta; c) pirkėjas turi tam tikras prekių sandėliavimo sąlygas ir prekių krovimo mechanizmus, kurie gali kelti tik tam tikro svorio ir tam tikrų gabaritų krovinius. Prekės markiravimas yra svarbus tarptautinių sutarčių elementas, kuris atlieka tokias funkcijas:· nurodo kaip transportuotojas turi elgtis su prekėmis;· informuoja apie pavojus, kurie gali iškilti netinkamai elgiantis su kroviniu;· suteikia informaciją apie pirkėją, pardavėją, kontrakto numerį, įpakavimo vieneto numerį, paskirties punktą, prekės gabaritus, partijos dydį, pakrovimo ir iškrovimo instrukcijas (“viršus”, “apačia”, “nemėtyti” ir kt.).
Garantijos Kontraktuose pardavėjas įtvirtina garantijas pirkėjui. Pardavėjas garantuoja prekių atititikimą techninėms kontrakto sąlygoms, nacionaliniams ar tarptautiniams standartams. Jei prekės neatitinka techninių kontrakto sąlygų, pirkėjas per garantinį laiką gali pareikšti pardavėjui pretenzijas dėl prekių kokybės. Tokiu atveju pardavėjas turi pašalinti atsiradusius prekės defektus arba pakeisti defektinę prekę kita.
Draudimas Šiame skyriuje aptariamos keturios pagrindinės draudimo sąlygos: kas draudžiama (kokia prekė); kokia rizika apdraudžiama; kas apdraudžia; kieno naudai draudžiama. Dažniausiai draudžia ta šalis, kuri labiausiai suinteresuota gauti kompensaciją už nuostolius. Kontrakte dažniausiai susitariama, kas (pirkėjas ar pardavėjas) apdraus prekes. Jei kontrakte nenumatyta kitaip, tai paprastai pardavėjas apdraudžia prekes “visiems rizikos atvejams”.
Fors mažorinė išlyga (nenugalimos jėgos aplinkybės) Kontrakto įvykdymui gali turėti įtakos iš anksto nenumatytos aplinkybės, atsiradusios dėl nenumatytų ir neįveikiamų ypatingų aplinkybių. Tokios plinkybės vadinamos fors mažorine išlyga. Tai blokada; gaisras, potvynis, streikai, sukilimai, audros, žemės drebėjimai ir pan. aplinkybės. Kai kurių valstybių teisėje (Britanijos) joms nepriskiriamos aplinkybės, priklausančios nuo žmogaus veiklos (karas, streikas). Kontrakte būtina įrašyti viisas nenugalimos jėgos aplinkybes, kurioms susidarius kontrahentai atleidžiami nuo atsakomybės. Būtina nurodyti, kad pirkėjas ir pardavėjas imsis visų įmanomųpriemonių, siekdami išvengti nenugalimos jėgos aplinkybių poveikio kontrakto vykdymui. Atsiradus fors mažorinėms aplinkybėms, kontrakto įsipareigojimų vykdymas atidedamas visam tokių plinkybių buvimo laikui. Kontrakte paprastai nurodoma, kad atsiradus tokioms aplinkybėms viena šalis privalo per tam tikrą laiką apie tai informuoti kitą šalį ir pateikti visus tai patvirtinančius dokumentus.
Arbitražas Arbitražas- specialus organas turtiniams ir neturtiniams ginčams spręsti. Arbitražiniai teismai yra dviejų rūšių:· pastoviai veikiantys arbitražai, kuriuose ginčai sprendžiami pagal juose galiojančius reglamentus. Tokie arbitražai paprastai veikia prie prekybinių rūmų, biržų, prekybos ir pramonės asociacijų;· “ad hoc” arbitražai, kurie sudaromi pagal konkretų kontraktą iškilusiems ginčams spręsti. Kontrakte gali būti nurodoma, kokios rūšies, valstybės arbitražui perduodamas galimo ginčo sprendimas, kokia teise remiantis ginčas sprendžiamas, kaip bus padengiamos arbitražo išlaidos. Paprastai nurodoma, kad išlaidas dengs pralaimėjusioji šalis.
Kitos sąlygos Šiame kontrakto skyriuje gali būti aptartos įvairios papildomos sąlygos, pvz., kontrakto sąlygų pakeitimo ar papildymo tvarka, pasirašytinų kontrakto egzempliorių skaičius, kontrakto apimtis puslapiais bei kiti svarbūs patikslinimai.
Kontraktą pasirašo pardavėjas ir pirkėjas arba jų atstovai, turintys tam įgaliojimus.
7. PIRKIMO PARDAVIMO KONTRAKTO REGULIAVIMAS
Įvairių šalių skirtingi įstatymai trukdo tarptautinei prekybai. Siekiant suvienodinti pirkimo-pardavimo kontrakto sudarymo procedūros traktavimą, 1966 m. Komisija prie Jungtinių Tautų parengė JT konvencijos projektą dėl prekių pirkimo – pardavimo tarptautinių sutarčių. 1980 metais Vienoje buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste- JT Konvencija), kuri įsigaliojo nuo 1988 m. sausio 1 d. Vienos Konvencija yra vieningų normų, reguliuojančių tarptautinės prekybos santykius, sistema. Ji sudaro prielaidas vienodai suprasti ir traktuoti atskirų šalių teises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse prekių pirkimo – pardavimo sutartyse. Ji taikoma sudarant prekių pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių (valstybių), kurių komercinės įmonės yra skirtingose valstybėse. JT Konvenciją sudaro keturios dalys:· pirma dalis “Taikymo sfera ir bendrieji nuostatai”;· antra dalis “Sutarties sudarymas”;· treči dalis “Prekių pirkimas ir pardavimas”;· ketvirta dalis “Baigiamieji nuostatai”. Konvencijoje išdėstytos taisyklės yra svarbus tarptautinės teisės šaltinis. Ji palengvina komercines derybas, sudaro sąlygas sumažinti nacionalinių teisinių sistemų skirtumus, palengvina įvairių šalių (valstybių) partneriams vienodai suprasti savo teises ir pareigas. Konvencija netaikoma parduodant prekes, įgytas asmeniniam, šeimyniniam ar namų ūkiui, išskyrus, kai pardavėjas iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašydamas, nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad prekės įgyjamos būtent tokiam tikslui. Ji taip pat netaikoma parduodant prekes aukcione, parduodant biržose fondų popierius, akcijas, padengtus popierinius pinigus, apyvartinius dokumentus ir pinigus; laivus ir oro transportą, elektros energiją. Konvencija taip pat netaikoma sutartims, kuriose prekes tiekiančios šalys įsipareigoja atlikti darbus arba kitas paslaugas; įrodyti pardavėjo atsakomybę, jei prekės kenkia sveikatai arba sukelia asmenų mirtį. PPO atlieka svarbų vaidmenį vienijant jos narių pastangas užsienio prekybos reguliaviumo srityje, rengiant tarptautines prekybos sutartis ir normas, garantuojant prekybos laisvę. UNCITRAL (United Nation Commission on International Trade Law)- autoritetinga organizacija, dirbanti tarptautinės prekybos teisės reguliavimo srityje. Ji rengia tipinių kontraktų nuostatus, vieningas normas, kurias šalys gali įtraukti į savo kontraktus ir kitus susitarimus. Užsienio prekybos kontraktuose dažnai aptariami “prekybos papročiai”- prekių apyvartos praktikoje susiklosčiusios vieningos taisyklės. Įvairių šalių užsienio prekybos papročių unifikavimą vykdo Tarptautiniai prekybos rūmai. Šios organizacijos darbo rezultatas- bazinės tiekimo sąlygos INCOTERMS. Tarptautinių papročių taikymo tvarką Lietuvos Respublikoje numato LR Civilinio kodekso 606 straipsnis: “Tarptautiniai papročiai taikomi tais atvejais, kai tai numato LR įstatymai, tarptautinės sutartys, šalių susitarimai, taip pat, kai atitinkami santykiai nesureguliuoti ar nepakankamai sureguliuoti įstatymuose ar šalių susitarimuose”. Papročių taikymo tarptautiniuose kontraktuose klausimai yra aptarti JT Konvencijos 8,9 ir 18 straipsniuose. Užsienio prekybos sutartis sudariusių šalių ginčų atveju, arbitražas arba teismas, atsižvelgdamas į vidaus įstatymus ir tarptautinius susitarimus, nustato, kurios šalies teisė turi būti taikoma kontrakte. Normos, reguliuojančios, kurios šalies teisė turi būti taikoma teisiniuose santykiuose, vadinamos kolizinėmis normomis. Kontraktų garantijų unifikuotos taisyklės (toliau tekste- Taisyklės) yra publikuotos Tarptautinių prekybos rūmų 1978 metų laidinyje Nr. 325. Jų taikymas užsienio prekybos dalyviams yra neprivalomas ir taikomas tik tais atvejais, kai šalys kontrakte susitaria dėl konkrečios šaių Taisyklių garantijos ir jos taikymo ypatumų. Taisyklėse numatyti tokie garantijų tipai:· prekių pateikimo deklaracijos garantija;· įvykdymo garantija;· mokėjimų grąžinimo garantija. Sudarant tarptautinius komercinius kontraktus, kurių objektas- maisto prekės, būtina laikytis Jungtinių Tautų tarptautinės maisto prekybos etikos kodekso nuostatų.
8. INCOTERMS SĄLYGŲ APŽVALGA
Komercinio sandorio šalys, siųsdamos prekes iš vienos valstybės į kitą, tam tikru laipsniu rizikuoja. Norint sumažinti riziką, sudarant kontraktą būtina numatyti, kas organizuoja ir apmoka prekių pervežimo iš pardavėjo pirkėjui išlaidas, kas atsako už tai ir kas atsako už riziką, pražuvus prekėms ar sugadinus jas. Rizika paskirstoma pardavėjui ir pirkėjui pagal tarptautinės prekybos sąlygas INCOTERMS, kurias nustatė Tarptautiniai prekybos rūmai. INCOTERMS sąlygos kontrakte nustatomos abiems pusėms sutikus. Norint išvengti įveirių nesusipratimų. Kontrakte galima įrašyti frazę “šis kontraktas sudarytas remiantis INCOTERMS sąlygomis, pagal jos redakciją”. Todėl, jei kartais kontrakte numatytos sąlygos prieštarautų INCOTERMS, tai pirmiausia būtų vadovaujamasi pastarosiomis. INCOTERMS- 90 rinkinyje pateikta 13 bazinių sąlygų bei paaiškinimai, kaip jas taikyti. INCOTERMS sąlygos nusako, kaip pardavėjas ir pirkėjas pasidalija atsakomybę, išlaidas ir riziką vykdant kontraktą. Todėl su tuo susijusios sąlygos suskirstytos į keturias pagrindines grupes (žr. 1 priedą) – pradedant sąlyga, pagal kurią praktiškai visa atsakomybė tenka pardavėjui ir baigiant tuo, kad visos išlaidos ir rizika pereina pirkėjui. E grupė – šiai grupei priklauso tik vienas terminas EXW. Pagal šį terminą pardavėjas pateikia prekes pirkėjui savo teritorijoje (įmonėje, sandėlyje). Eksportuotojas neprivalo pakrauti prekių į pirkėjo transportą, gauti muitinės leidimo išvežti prekes. Atskirais atvejais sutartyje gali būti numatyta pardavėjo atsakomybė už prekių pakrovimą. Pirkėjui tenka visos išlaidos ir rizika, susijusi su prekių transportavimu. Šis terminas gali būti taikomas visoms transportavimo rūšims. C grupė – šiai grupei priklauso CFR, CIF, CPT ir CIP terminai. Pagal šiuos terminus pagrindinė dalis pristatymo išlaidų yra padengiama eksportuotojo. CFR – Kaina ir frachtas – pagal šį terminą eksportuotojas apmoka visas išlaidas ir frachtą iki nurodyto punkto (uosto). Prekių praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi kaštai, atsirandantys po perdavimo laivo denyje (kai prekės perkeliamos per laivo bortą išsiuntimo uoste), tenka pirkėjui. Pagal CFR terminą pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. CIF – Kaina, draudimas ir frachtas – pagal šį terminą eksportuotojas apmoka išlaidas kaip ir CFR atveju, tik papildomai privalo apdrausti krovinį jūriniu draudimu ir nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Draudimo suma gali būti minimali. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. CPT – Transportavimas apmokėtas iki … – pagal šį terminą eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos. Prekių praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi kaštai pereina pirkėjui po to, kai prekės yra pristatomos į nurodytą vietą. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas visoms transporto rūšims. CIP – Transportavimas ir draudimas apmokėtas iki … – pagal šį terminą eksportuotojas turi tuos pačius įsipareigojimus kaip ir pagal CPT terminą, tik papildomai privalo apdrausti krovinį nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Draudimo suma gali būti minimali. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. F grupė – šiai grupei priklauso terminai FCA, FAS, FOB. Pagal šiuos terminus pagrindinio transportavimo išlaidas apmoka pirkėjas. FCA – Franko transportuotojas – pagal šį terminą eksportuotojas gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas perduoda pirkėjo nurodytam transportui paskirtame punkte. Jei prekių perdavimas vyksta pardavėjo patalpose, tai pardavėjas turi ir pakrauti prekes, jei prekių perdavimas vyksta kitur, tada pardavėjas prekes pakrauti neprivalo. Jei pirkėjui reikalinga eksportuotojo pagalba sudarant kontraktą su transportuotoju, eksportuotojas tai gali atlikti pirkėjo rizika ir sąskaita. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. FAS – Franko laivas – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra pristatomos iki laivo krantinėje arba į lichterį nurodytame išsiuntimo uoste. Pagal šį terminą eksportuotojas turi sutvarkyti visus muitinius formalumus. is terminas taikomas tik vandens transportui. FOB – Franko laivo denis – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės yra įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste. Pagal šį terminą eksportuotojas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. D grupė. šiai grupei priklauso terminai DAF, DES, DEQ, DDU, DDP. Pagal šiuos terminus eksportuotojas prekes pristato iki nurodyto punkto.
DAF – Pristatyta iki sienos – pagal šį terminą eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą išvežti prekes, jas pateikia pirkėjui į nurodytą pasienio punktą (dažniausiai prieš gretimos šalies pasienio punktą). Tačiau “siena” gali turėti ir kitokias reikšmes (pvz., eksportuotojo šalies siena), todėl būtina tiksliai apibrėžti pristatymo vietą ir punktą. Šis terminas gali būti taikomas visoms transporto rūšims, nors dažniausiai vartojamas geležinkelių ir automobilių transportui. DES – Pristatyta laive – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus laivo denyje nurodytame paskyrimo uoste. Eksportuotojui nereikia gauti leidimo įvežti prekes. Eksportuotojas prisiima visus kaštus ir riziką iki prekių atgabenimo į nurodytą paskirties punktą. Šis terminas taikomas tik vandens transportui. DEQ – Pristatyta krantinėje (muitas sumokėtas) – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes bei įsipareigojimus nurodyto paskyrimo uosto krantinėje. Eksportuotojas prisiima visus kaštus ir riziką iki prekių atgabenimo į nurodytą paskirties punktą. Visus muitinius formalumus sutvarko ir importo muitus sumoka pirkėjas. Šis terminas taikomas tik vandens transportui.
DDU – Pristatyta, muitas nesumokėtas – pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visus kaštus, atsirandančius gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Pirkėjas taip pat apmoka papildomus kaštus, kurie gali atsirasti laiku negavus muitinės leidimo įvežti prekes ir prisiima visą su tuo susijusią riziką. Šis terminas vartojamas visoms transportavimo rūšims. DDP – Pristatyta, muitas sumokėtas – pagal šį terminą eksportuotojas prekes ir įsipareigojimus perduoda importuotojo nurodytoje jo šalies vietoje. Eksportuotojas, gavęs muitinės leidimą įvežti prekes, prisiima prekių pristatymo į nurodytą vietą kaštus, įskaitant įvairius mokėjimus ir rinkliavas, ir riziką. Šis terminas taikomas visoms transportavimo rūšims. Jei EXW reiškia minimalų eksportuotojo įsipareigojimą, tai terminas DDP – maksimalų.Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) rekomenduoja atkreipti dėmesį į tokius veiksnius, nustatant pristatymo sąlygas: · C grupėje eksportuotojas apmoka transportavimo išlaidas, todėl svarbu tiksliai nurodyti pristatymo punktą, iki kurio turi būti apmokėtas transportavimas. · C grupėje eksportuotojas laikomas įvykdęs savo įsipareigojimus prekių išsiuntimo šalyje. Tai reiškia, kad į eksportuotojo įsipareigojimus įeina išlaidų apmokėjimas už prekių pervežimą įprastiniu būdu iki paskirties vietos, o atsitiktinio prekių sugadinimo ar praradimo rizika ir papildomos išlaidos, atsiradusios perdavus prekes transportuotojui, tenka pirkėjui. · Vartodamos C grupės terminus, šalys dažnai patikslina, iki kokio laipsnio eksportuotojas užtikrina transportavimą. Dažnai šalia termino yra nurodoma “su iškrovimu (landed)”. · Dažnai pirkėjas šalia C grupės terminų siūlo prirašyti “iškrovimas (išsiuntimas) ne vėliau kaip…”. Tačiau toks terminas yra dviprasmiškas, nes bet kokia vėlavimo rizika gabenimo metu šioje terminų grupėje tenka pirkėjui. · Pagal D grupės terminus eksportuotojas atsako už prekių pristatymą į numatytą punktą ar uostą. Eksportuotojui priklauso visa rizika ir jis apmoka visas išlaidas už prekių pristatymą į numatytą vietą. · Pagal DAF, DES ir DDU terminus eksportuotojas neprivalo sutvarkyti būtinų importo formalumų, o pagal DEQ ir DDP eksportuotojas privalo sutvarkyti visus prekių importo formalumus. · Prekių praradimo ir sugadinimo rizika, taip pat įsipareigojimai apmokėti tam tikras išlaidas pereina iš eksportuotojo pirkėjui nuo to momento, kai eksportuotojas įvykdo prekių tiekimo įsipareigojimus.
INCOTERMS sąlygas galima klasifikuoti ir kiek kitaip- pagal transporto priemonę (žr. 2 priedą).Renkantis transportavimo būdą, iš pradžių reikia atsižvelgti ir įvertinti šiuos veiksnius: pristatymo greitis; pristatymo kaštai; saugumas ir apsauga nuo pažeidimų; žalos produkcijai rizika transportuojant; pakavimo reikalavimai.1 lentelėTransporto rūšių efektyvumo lyginamoji analizė**1 – aukščiausias įvertinimas, 4 – žemiausiasCharakteristika Transporto rūšis Geležinkelio Automobilio Vandens OroKaina 2 3 1 4Pristatymo laikas 3 2 4 1Patikimumas 2 1 4 3Galingumas 1 2 4 3Saugumas 2 3 4 1Pasiekiamumas 2 1 4 3altinis: LEPA
IVADOS1. Tarptautinė prekyba yra sudėtinga veiklos rūšis su padidinta rizika, reikalaujanti specialių žinių. Skirtingai nei sudarant pirkimo – pardavimo kontraktus vidaus rinkoje, prekes parduodant už šalies ribų pardavėjas – eksportuotojas ir pirkėjas – importuotojas gali būti niekada iki šiol vieni su kitais neturėję reikalų ir visiškai nenusimanyti tos šalies teisinėje bei ekonominėje sistemoje. 2. Kontraktas- tai sutartis, nustatanti susitarianciuju aliu teises ir pareigas bei ju vykdymo terminus. Teisiniu po˛iuriu kontraktas yra abieju aliu susitartos valios ireikimas. Komerciniu po˛iuriukontraktas yra svarbiausias instrumentas, ribojantis eksportuotojo ir importuotojo rizika.3. Gerai parengtas kontraktas leidžia išvengti nereikalingų ginčų ir nesutarimų tarp kontrahentų. 4. Kontrakto sudarymas – tai nuolatinė kompromiso paieška. Surasti ir kontrakte atsispindintys sprendimai visada nusakomi šalių interesais ir galimybėmis, susiklosčiusiais tarp šalių santykiais, taip pat praktine patirtimi konkrečioje prekybos srityje.5. Tarptautinėse rinkose susitariančios šalys sudaro įvairių tipų kontraktus. Rekomenduojama sudaryti detalizuotą, o ne apibendrintą ir formalų kontraktą. Visos kontrakto sąlygos turi būti juridiškai teisingai suformuluotos. 6. Nors kiekviena kontrakto sąlyga gali būti derybų objektas, bendrieji duomenys, pasikartojantys daugumoje kontraktų paprastai nurodomi naudojantis tarpvalstybiniais susitarimais. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kontrakto tekstą. Vis dėlto individualių kontraktų charakteristikos (prekių kiekis, kaina, pristatymo data) gali skirtis nuo bendrųjų sąlygų.7. Pasaulinėje ekonomikos sistemoje veikia tam tikros normos ir taisyklės, kurios reguliuoja tarptautinius prekybinius kontraktus. Jos išdėstytos daugelyje dokumentų, kuriais vadovaujasi viso pasaulio verslininkai. Svarbiausi dokumentai yra tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės (INCOTERMS) ir Vienos Konvencija. Todėl, rengiant konkrečią sutartį, tikslinga išstudijuoti INCOTERMS, Vienos Konvenciją; galbūt pasitelkti teisininką, kuris sutartį įformintų juridiškai nepriekaištingai ir preciziškai, teisingai ir vienareikšmiškai suformuluotų sutarties nuostatas.
LITERATURA1. Bagdonas V. Kontraktai.- VTU, 1995.2. Čeikauskienė M. Užsienio prekybos kontraktų sudarymas. LII, -V., 1994.3. Čeikauskienė M. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriais. LII,- V., 1995.4. Čeikauskienė M. INCOTERMS taikymas kontraktų sudarymo praktikoje. V., 1996.5. Kišonas A., Tamulevičius J. Kontraktai su užsienio firmomis (teisiniai ir ekonominiai aspektai. V., 1991.6. Kionas A. Tarptautiniai komerciniai kontraktai // Verslas ir teisė.-Nr.5/6,-1993.7. Kuvykaitė R. Ryšių su užsieniu organizavimas. Paskaitų konspektas.- Kaunas: Technologija, 1995.8. 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl Tarptautinių prekių pirkimo – pardavimo sutarčių.9. INCOTERMS 1990. Tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės. -Kaunas, 1991.10. Lietuvos Ekonominės Plėtros Agentūra (http://www.lda.lt)
1 PRIEDAS. INCOTERMS SALYGU KLASIFIKAVIMAS PARDAVEJO ISIPAREIGOJIMU PO˛IURIU
Pardavėjo įsipareigojimai INCOTERMS sąlygų pavadinimai INCOTERMS sąlygų lietuviškas atitikmuo GrupėPrekės išsiuntimas EXW Ew Works EXW Iš įmonės EPagrindinis transportavimas neapmokėtas FCA Free CarrierFAS Free Alongside ShipFOB Free ON Board FCA Franko transportuotojasFAS Franko laivasFOB Franko laivo denis FPagrindinis transportavimas apmokėtas CFR Cost and FreightCIF Cost, Insurance and FreightCPT Carriage and Insurance Paid ToCIP Carriage and Insurance Paid To CFR Kaina ir frachtasCIF Kaina, draudimas ir frachtasCPT Transportavimas apmokėtas ikiCIP Transportavimas ir draudimas apmokėtas iki CPrekės pristatymas DAF Delivered At FrontierDES Delivered Ex ShipDEQ Delivered Ex QuayDDU Delivered Duty UnpaidDDP Delivered Duty Paid DAF Perduoda pasienyjeDES Perduota laiveDEQ Perduota krantinėjeDDU Perduota, muitas nesumokėtasDDP Perduota, muitas sumokėtas D
2 PRIEDAS. INCOTERMS SALYGU KLASIFIKAVIMAS PAGAL NAUDOJAMO TRANSPORTO RUIS
Transporto rūšis INCOTERMS sąlygų pavadinimas INCOTERMS sąlygų lietuviškas atitikmuoOro transportas FCA Free Carrier (…named place) FCA Franko transportuotojas (…vietos pavadinimas)Gele˛inkelio transportas FCA Free Carrier (…named place) FCA Franko transportuotojas (…vietos pavadinimas)Jūrų ir vidaus vandens kelių transportas FAS Free Alongside Ship (…named port of shipment)FOB Free On Board (…named port of shipment)CFR Cost and Freight (… named port of destination)CIF Cost, Insurance and Freight (… named port of destination)DES Delivered Ex Ship (… named port of destination)DEQ Delivered Ex Quay (… named port of destination) FAS Franko laivas (…išsiuntimo uosto pavadinimas)FOB Franko laivo denis (…išsiuntimo uosto pavadinimas)CFR Kaina ir frachtas (…pristatymo uosto pavadinimas)CIF Kaina, draudimas ir frachtas (…paskyrimo uosto pavadinimas)DES Perduota laive (…pristatymo uosto pavadinimas)DEQ Perduota krantinėje (…pristatymo uosto pavadinimas)Visos transporto rūšys, įskaičiuojant ir kombinuotą transportą EXW Ex Works (…named place)FCA Free Carrier (…named place)CPT Carriage and Insurance Paid To (… named place of destination)DAF Delivered At Frontier (…named place)DDU Delivered Duty Unpaid (… named place of destination)DDP Delivered Duty Paid (… named place of destination) EXW Iš įmonės (…vietos pavadinimas)FCA Franko transportuotojas (…vietos pavadinimas)CPT Transportavimas apmokėtas iki (…pristatymo vietos pavadinimas)DAF Perduota pasienyje (…vietos pavadinimas)DDU Perduota, muitas nesumokėtas (…pristatymo vietos pavadinimas)DDP Perduota, muitas sumokėtas (…pristatymo vietos pavadinimas)