Kontraktai

Kontrakto straipsniai (turinys)

Tarptautinių žodžių žodyne kontraktas apibrėžiamas kaip sutartis,
nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas bei jų vykdymo terminus.
Komerciniame kontrakte pardavėjas parduoda arba sutinka parduoti pirkėjui
nuosavybės teisę į prekę už piniginį jos ekvivalentą, vadinamą kaina.
Teisiniu požiūriu kontraktas yra kontrakto šalių susitartos valio
pareiškimas, nusakantis turtinius santykius ir riziką. Paprastai kontraktai
yra sudaromi raštu ir detalus komercinės sutarties turinys susideda iš
daugybės straipsnių: prasideda nuo preambulės ir baigiasi šalių adresais.
Straipsnių kontrakte gali būti iki 50, tačiau tai būdinga stambiems,
sudėtingiems kontraktams. Čia bus aptarti 26 pagrindiniai kontrakto
straipsniai.

1. Kontrakto preambulė (apibrėžimas, suubjektai)

Šioje dalyje būtinai įvardijamas kontrakto pobūdis, numeris, sudarymo
vieta ir laikas. Taip pat nurodomi jį sudarančių šalių pilni juridiniai
adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas, asmens, atstovaujančio
juridinį asmenį vardas ir pavardė, pareigos, veikiantis pagal įgaliojimą
arba įstatus). Tradiciškai, sutarties pradžioje pirmiau nurodomas
pardavėjos įmonės pavadinimas, o vėliau – pirkėjo rekvizitai.

2. Kontrakto objektas

Sutarties objektas yra esminė sutarties sąlyga. Tai prekių pavadinimas,
nusakant jų pagrindines charakteristikas. Jei prekių perkama įvairių,
būtinai pateikiamas prekių asortimentas, arba nurodoma, kokios tai prekės
ir pridedama specifikacija. Eksporto atveju nurodoma prekės kilmė
(gamintojo šalis) ir kad tai importo prrekė ir kokiomis bazinėmis kontrakto
sąlygomis prekė yra perkama. Jeigu kontrakto objektas yra prekė su
sudėtingomis techninėmis charakteristikomis, tai jas galima išdėstyti
papildomai priede. Tokiu atveju, objektas aprašomas trumpai, nurodant į
priedą, kuriame patikslinamos prekių techninės charakteristikos. Kai
kontrakto objektas yra mašinos ar įrengimai, kontrakte a

arba jo prieduose
gali būti nurodytos techninės sąlygos, įrengimų priėmimas ir išbandymas,
reikalavimai techninei dokumentacijai, specialistų, kurie vykdys įrengimų
montavimą, komandiruočių sąlygos, pardavėjo įsipareigojimai dėl įrengimų
techninio aptarnavimo, remonto ir pan. Jei prekių savybės išsiskiria –
būtina išskirtinumas pabrėžti ir aptarti (spalva, ilgaamžiškumas ir kt.).
Tai apsaugo pirkėją nuo galimų pakaitalų pateikimo vietoje originalaus
gaminio, Kontraktų objektu negali būti prekė, priklausanti kitam asmeniui –
tokia sutartis laikoma neteisėta. Negalima parduoti objektų, kuriais
prekiauti draudžia įstatymai, tačiau sutarties objektu gali būti objektai
kuriems reikalingas specialus leidimas (meninės, numizmatinės, istorinės
prekės).

3. Kontraktų dokumentai

Tai sąrašas dokumentų, reikalingų pasirašant kontraktą. Sutarties tekste
dokumentai tik išvardijami ir pateikiami prieduose. Dokumentai gali būti
pagrindiniai ir papildomi. Prie pagrindinių dokumentų priskiriama
projektas, sutartinės kainos kalkuliacija, specifikacijos, užstato dydis,
laiduotojo pažyma ir pati. papildomi dokumentai papildo pagrindinius ir
jais gali būti produkcijos priėmimo aktai, pretenzijų foormos ir pan.

4. Šalių įsipareigojimai

Kontraktuose kontrahentų įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai
kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas
arba už kontraktą garantuojanti šalis. Įsipareigojimo objektas gali būti
įvairus, pvz., ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti
rezultatą, panaudoti tam tikras priemones, Dažnai įsipareigojama dėl
nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų.
Gali būti numatyti rankpinigiai, turtas, obligacijos, hipoteka,
delspinigiai, baudos. Kontrakte gali būti numatyta skolininko ir laiduotojo
solidari atsakomybė, padidinanti kontraktų įvykdymo tikimybę. Šioje
sutarties dalyje pateikiamos atlygio už kontrakto nevykdymą sąlygos.
Sutariami rankpinigiai, kurie pirkėjui atsisakius v

vykdyti įsipareigojimus
lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai pirkėjui
sumokama dviguba rankpinigių suma; atlygintina suma už kontrakto nevykdymą;
avansas. Kontrakte gali būti įsipareigojimas visiškai padengti nuostolius.
Jei už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą nustatytos baudos,
tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (baudos,
delspinigiai). Pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai turi būti abipusiai ir
atitikti “Incoterms” sąlygas.

5. Prekių kiekis

Tai esminė kontrakto sąlyga, ji gali būti neišskirta, o pateikta
aprašant objektą arba nustatant bendrą kontrakto vertę. Nurodant prekių
kiekį atkreiptinas dėmesys į prekių matavimo vienetą, kuris turi būti
aiškus ir suprantamas, patartina šalia nurodyti tarptautinėje matavimo
sistemoje priimtą vienetą. Papildomai rekomenduotina nurodyti drėgnumą,
tūrį, svorį ir kitus reikalingus išmatavimus.

Jeigu prekės yra sudėtingų techninių charakteristikų, tai geriau
išdėstyti specifikacijose arba specialiame skyriuje. Įrengimų kiekis
nurodomas komplektais, paketais. Pateiktų įrengimų kiekio patikrinimas
atliekamas pagal pardavėjo specifikacijas.

Prekių svorių charakteristikos gali ir kisti, todėl transportuojant
stambias prekių siuntas, galima nurodyti leidžiamus nukrypimus į vieną ar
kitą pusę nuo nominalaus svorio, kontrakte vartojant sąlygas “apie”,
“arti”, “maždaug”.

6. Prekių kaina ir bendra prekių vertė

Kontrakto šalių susitarimu prekių kaina nustatoma ir įrašoma kontrakto
tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta, arba nacionaline valiuta ir
perskaičiuota trečios šalies valiuta. Atsiskaitymas tarp pardavėjo ir
pirkėjo gali vykti ir neužfiksuota kontrakte valiuta. Prekės kaina – tai
sutarta pinigų suma, kurią sumoka pirkėjas už prekę nurodytomis kontrakte
sąlygomis.

Kainos sudarymo procesas susideda iš kainos tikslų nustatymo, paklausos
įvertinimo, kaštų įv

vertinimo, konkurentų kainos analizės, kainodaros metodo
parinkimo ir prekės ar paslaugos kainos nustatymo.

Pagrindinės kainų rūšys yra: gamybos, rinkos, statistinės, pirkėjų,
sutartinės. Kontrakto kaina paprastai būna komercinė paslaptis Gamybos
kainos gali būti kainoraštinės, kalkuliacinės, slankiosios, dalinai
slankiosios. Rinkos kainos – pasaulinės, loko, pasiūlos, paklausos,
monopolinės ir pan. Pirkėjų kaina – vartotojo, didmeninė, mažmeninė,
statistinė-vidutinė, eksporto, importo, fiksuota ir kt.

7. Prekių kokybė

Prekių kokybė visada apibrėžiama remiantis standartais, techninėmis
sąlygomis, atskirų šalių standartais arba tarptautinėmis konvencijomis.
Kokybė – tai parametrų ir savybių visuma, pagal kuriuos sprendžiama ar
prekė atitinka kontrakto sąlygas arba pirkėjo reikalavimus. Kokybę
nustatyti galima įvairiai. Populiarūs pirkimai su apžiūros teise, pagal
bandomuosius pavyzdžius, pagal nustatytą kokybės bazę, kai nustatomi
numatytos ir pristatytos prekės kokybės skirtumai. Kokybės skyriuje
aptariama ir prekių markiravimo, įpakavimo, taros ir rekvizitų kokybė.
Dažnai prekių ar siuntų kokybė turi būti patvirtinta valstybinės arba
kompetetingos specialios organizacijos išduotais kokybės sertifikatais.
Sudėtingų įrengimų ar produkcijos kokybė nustatoma pagal pridedamas
technines sąlygas. Jei perkama pagal bandomuosius pavyzdžius, tai prekių
kokybė turi atitikti kontrolinį pavyzdį. Dažniausiai pagaminami trys
kontroliniai pavyzdžiai, kurių vienas būna pas pardavėją, antras pas
pirkėją, trečias, ginčą lemiančioje neutralioje organizacijoje. Pretenzijos
esant sutarties pažeidimams gali būti tenkinamos iš karto kompensuojant
patirtus nuostolius, peržiūrint sutarties sąlygas ar nutraukiant
susitarimą. Nuostolius kompensuoti galima sumokant baudas, netesybų sumas.
Netesybos gali būti numatytos įstatymų ir įvardintos kontrakte, tačiau
įstatyminės netesybos mokamos visais atvejais, net jei tai nenurodyta
kontrakte.

Esant nesutarimams dėl prekių kokybės j

jie gali būti sprendžiami
tarptautinėje organizacijoje arba atliekama prekių ekspertizė. Be to,
prekių kokybė apibrėžiama Jungtinių tautų konvencijos “Dėl tarptautinių
prekių pirkimo pardavimų sutarčių“ straipsniuose.

8. Mokėjimai ir atsiskaitymai

Praktiškai visuose kontraktuose numatoma mokėjimo sąlygos ir
atsiskaitymų formos. Ypatingai tai aktualu tarptautiniuose kontraktuose,
kur atsiskaitymai vykdomi valiuta. Jei partnerių valiuta nepaklausi, tai
kaina gali būti perskaičiuojama konvertuojama kita sutarta valiuta.
Rekomenduojama skaičiuoti kainas pastovia valiuta. Mokėjimai dažniausiai
atliekami importuotojo šalies valiuta. Valiutos kursų sumažėjimo rizika
dažniausiai tenka eksportuotojo šaliai, o padidėjimo – importuotojo. Dažnai
susitariama, kad importuotojas moka už prekes, gavęs patvirtinimą apie
krovinio pakrovimą išsiuntimo punkte arba gavus prekes paskyrimo punkte.
Gali būti naudojama ir mišrios atsiskaitymų sąlygos: dalis apmokama prieš
gaunant prekes, kita dalis galutinai priėmus prekes. Tarptautiniai
atsiskaitymai susiję ne tik su valiutų kursų svyravimu, pakeitimu, bet ir
kreditų teikimu. Jeigu atsiskaitoma, kai importuotojas gauna prekes, tai
eksportuotojas kredituoja importą. Jei importuotojas prekes apmoka iš
anksto, jis kredituoja eksportuotoją.

Pagrindiniai dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai yra šie:
atsiskaitymai čekiais ir vekseliais, bankiniu pavedimu, akredityvais,
inkaso, grynais, atvira sąskaita, barteriu, konsignacija, apmokėjimas
dalimis, kreditinėmis linijomis, atidėtas atsiskaitymas, išankstinis
apmokėjimas, atsiskaitymai kortelėmis.

9. Nuosavybės teisės perėmimas

Daugelio šalių teisinės sistemos įvairiai traktuoja prekės nuosavybės
teisės perėmimą, kurį tradiciškai reguliuoja tos šalies Pirkimo – pardavimo
įstatymas. Kontrakte numatoma, kokiu būdu bus perduota nuosavybė.
Nuosavybės teisės pereina pirkėjui, kai jam išduodamas tam tikras
dokumentas, reiškiantis, kad prekės priimtos ir atitinka kontrakto sąlygas.
Dažniausiai kontrakte reikalaujama, kad nuosavybės teisė į prekes pasiliktų
pardavėjo žinioje, kol sumokama už prekes. Iki nuosavybės teisės perdavimo
pirkėjas disponuoja prekėmis depozitoriaus teisėmis, tai yra, kaip prekes
perduotas atsakingam saugojimui. Pirkėjui priimant prekes pastebėti prekių
kiekio ir kokybės neatitikimai surašomi akte ir pareiškiamos pretenzijos.
Prekių priėmimo tvarka nustatoma kontrakte, Prekių perdavimo momentu, kai
pardavėjas įvykdo visus kontrakte numatytus įsipareigojimus, pirkėjui
perduodama ir sugadinimo ar praradimo rizika. Prekės priėmimo sąlygas
reglamentuoja Civilinis Kodeksas.

10. Kontrolė ir inspektavimas

Pirkėjas turi teisę apžiūrėti prekes Pardavėjo verslo vietoje arba
prekių krovimo į Pirkėjo laivą vietoje. Bet kokios nepriimtinos prekės gali
būti pakeistos į prekes, atitinkančias priede nurodytą aprašymą, technines
sąlygas ir specifikacijas. Jei pirkėjas prekių neapžiūri, jis atsisako
inspektavimo teisės ir priima prekes Jei kontraktas yra gamybinis, tai
užsakovas turi teisę inspektuoti gamybą, tikrinti kokybę. Gamintojas
privalo sudaryti sąlygas, pateikti šiam tikslui technines priemones, ir
pan. Nustačius trūkumus, gamintojas privalo nedelsiant juos pašalinti be
teisės pratęsti kontraktą. Pirkėjas, negavęs prekių ir pateikęs
reklamacijas, turi teisę pakeisti prekę pardavėjo sąskaita; pardavėjui
neįvykdžius savo įsipareigojimų, pirkėjas gali pareikalauti iš naujo
sudaryti kontraktą arba prašoma trečiosios šalies – arbitražo arba teismo
pagalbos. Jei prekių trūkumai paaiškėja tik naudojant, tai turi būti
numatyta išeitis ir galimybė atisakyti tokių prekių.

11. Tara, įpakavimas, markiravimas

Kontrakte šie klausimai aptariami, kai pagal standartus įpakavimas ir
tara yra numatyti. Daugelio šalių prekybininkai laikosi Tarptautinės
standartų organizacijos (ISO) įpakavimo normų ir taisyklių. Svarbiausias
įpakavimo ir taros tikslas yra išsaugoti prekes transportuojant, pakraunant
ir iškraunant bei saugant sandėliuose. Be to, tara ir įpakavimas bei
ženklinimas optimizuoja siuntų dydį, spartina pakrovimo iškrovimo darbus.

Reikalavimai prekių tarai skirstomi į bendruosius, sąlygojančius
pardavėjo įsipareigojimą užtikrinti prekių saugumą jas transportuojant, bei
specialiuosius, iškeltus pirkėjo.

Prekių ženklinimas arba markiravimas yra labai svarbus užsienio prekybos
operacijų elementas. Jis atlieka šias funkcijas: nurodo kaip
transportuotojas turi elgtis su prekėmis; Informuoja apie galimus pavojus,
kurie atsirastų neteisingai elgiantis su krovinius; nurodo pirkėją;
kontrakto numerį, tranzito numerį, svorį, gabaritus ir kitas
charakteristikas, siuntos apimtį, prekių skaičių siuntoje ir pan.
Pardavėjas kiekvienai prekių siuntai užpildo įpakavimo lapą, kurio turinys
aptariamas kontrakte. Paprastai nurodoma: įpakuotų prekių sąrašas, kiekis,
svoris neto ir bruto ir pateikiama taroje kartu su preke arba specialiuose
tvirtinimuose taros išorėje, neperšlampamuose paketuose. Pagal tarptautines
prekybos nuostatas, tara ženklinama aiškiai matomoje vietoje nenuplaunamais
dažais net ant trijų dėžės pusių. Ženklinimo turinys aptariamas kontrakte.
Prekės dažniausia tiekiamos konteineriais, paketais, dėžėmis, plastiko
maišais, statinėmis, ant padėklų, vandeniui nepralaidžioje ar kitokioje
plėvelėje ir kitokia dažniausia standartinių dydžių tara.

12. Nenugalimos jėgos aplinkybės (Force majeure)

aplinkybės, nepriklausančios nuo kontrakto šalių valios bei
atsirandančios dėl nenumatomų ir nenugalimų ypatingų aplinkybių, vadinamos
„Force majeure“ arba nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Joms priskiriama:
gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stichinės nelaimės, ypatingai
nepalankios oro sąlygos, epidemijos, kariniai veiksmai, mobilizacijos,
blokados, cunami, taifūnai, uraganai embargo, streikai, sprogimai,
sukilimai, laivų užplaukimas ant seklumos ir vyriausybės priemonės,
trukdančios įvykdyti įsipareigojimus (eksporto ir importo uždraudimas).

Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti dviejų rūšių: ilgalaikės ir
trumpalaikės. Ilgalaikėms aplinkybėms priskiriami karai, vyriausybių
apribojimai, o trumpalaikėms – stichinės nelaimės, transporto katastrofos
ir pan.

Traktuodami šias aplinkybes, prekių pardavėjai paprastai stengiasi
išplėsti jų sąrašą, o pirkėjas, priešingai – susiaurinti. Atsiradus
nenugalimos jėgos aplinkybėms, įsipareigojimų sutartyse vykdymas gali būti
atidedamas visam tokių aplinkybių galiojimo bei pasekmių likvidavimo
terminui, jei išvardintos priežastys tiesiogiai paveikia kontrakto sąlygas,
o šalys apie tai nieko nežinojo. Šalis negalinti vykdyti savo
įsipareigojimo dėl šių priežasčių, privalo apie aplinkybių veikimo pradžią
ir įsipareigojimų vykdymo nutraukimą pranešti kitai šaliai nedelsiant arba
per nustatytą laikotarpį ir pateikti patvirtinančius dokumentus. Jei
kontrahentui pranešta nebus, tai šaliai gali būti atimta teisė pasinaudoti
force majeure išlyga.

Atleidimo nuo atsakomybės atvejus reguliuoja LR Civilinis Kodeksas, o
tarptautinėje prekyboje – Jungtinių Tautų Konvencijos 79 straipsnis.

13. Draudimas

Kontaktuose numatomos draudimo sąlygos, kai prekės gabenamos tolimais
atstumais. Skyriuje nurodoma, kas draudžiama (kontrakto ir draudimo
objektas), kokia rizika apdraudžiama, kas draudžia (draudikas), kieno
naudai draudžiama.

Draudimu dažniausiai rūpinasi pardavėjas, kuris apdraudžia prekes
“visiems rizikos atvejams”. Tačiau ši draudimo rūšis neapima atvejų, kai
žala padaroma sąmoningai sugadinant prekes, neatsakingai transportuojant,
ar prekėms turint specifines savybes. Paprastai pardavėjas draudžia prekes
savo arba pirkėjo naudai. Jeigu draudimo sutarties sudarymo momentu prekių
pirkėjas ar gavėjas nežinomas, tai draudimo polisas išrašomas “pateikėjui”
arba draudėjas perduoda jį kitam asmeniui indosamentu. Jeigu draudimas
nenumatytas, tai rizika prekes transportuojant ar sandėliuojant tenka
pardavėjui iki prekių perdavimo ekspeditoriui arba pirkėjui momento.
Įprasta, kad tarptautiniai kroviniai Europoje draudžiami mažiausiai visai
kontrakto sumai plius 10 proc.

Draudimo sutartyje nurodoma: sutarties šalių pavadinimai, adresai,
draudžiami objektai, galimi nuostoliai, draudimo suma, draudimo premija,
sutarties galiojimo terminai, apribojimai, nutraukimo sąlygos ir draudimo
data. Rekomenduojama tiksliai formuluoti draudimo sąlygas ir straipsnius,
nes dviprasmiškumas ir abejonės dažniausiai išsprendžiami draudimo naudai.

Svarbiausias dokumentas, patvirtinantis draudimo buvimą yra draudimo
polisas. Polise pateikiami visi draudimo duomenys: draudimo objektas, suma,
tarifas, terminai ir kieno naudai apdraustas krovinys. Draudimo išlaidos
yra sudėtinė prekių kainos dalis.

14. Atsakomybė už produkciją

Šaliai neįvykdžius turtinių įsipareigojimų, užsakovas arba produkcijos
gavėjas turi teisę nušalinti tiekėją. Nutrūkus kontraktui nuostolius apmoka
tiekėjas, laiduotojas arba draudimo kompanija. Nuostoliai gali būti
atsiteisiami per teismus, arba arbitražus, taip pat gali būti taikomas
netesybų sumokėjimas.

Komercinėje praktikoje kontrakto šalys gindamos savo interesus taiko
įvairias ekonomines, finansines bei teisines priemones, kad priverstų
vykdyti įsipareigojimus. Dažniausiai taikoma netesybos, savitarpio
garantijos, laidavimas, rankpinigių, užstatų mokėjimas, turto, vertybinių
popierių įkeitimas, hipoteka. Kontrakto prievolių užtikrinimą reglamentuoja
LR Civilinis Kodeksas.

15. Garantijos

Garantija laikoma įstatymuose ar kontrakte numatyta vieno asmens pareiga
visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo –
skolininkas prievolės neįvykdys ar įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė
yra subsidiarinė, tačiau sutartyje galima nustatyti ir solidarią ar tam
tikros dalies laiduotojų ir pardavėjų atsakomybę.

Garantijos susijusios su prekių kokybe, kuri turi atitikti
tarptautinius, nacionalinius ar šakinius standartus bei normatyvinius
dokumentus. Jei prekės kokybė neatitinka garantijos sąlygos nurodytos
sutartyje, pirkėjas garantinio periodo metu gali pareikšti pretenzijas
pardavėjui.

Nustatant pretenzijas, pirkėjui dažniausiai suteikiama teisė
pareikalauti iš pardavėjo per trumpiausią laiko tarpą pašalinti prekės
defektus; pardavėjui laiku nepašalinus defektų, jas gali pašalinti
pirkėjas, įgydamas teisę pareikalauti iš pardavėjo atlyginti patirtas
išlaidas; jei defektų pašalinti negalima – pareikalauti prekes su defektais
pakeisti į naujas. Prekės su defektais ar jos dalies pakeitimas paprastai
yra susijęs su garantinių terminų pratęsimu. Garantinių terminų pratęsimo
tvarką galima aptarti kontrakte.

Garantijas gali laiduoti bankai ar draudimo kompanijos, tačiau
laidavimas taip pat įpareigos atsakyti už įmonę, jei ši neįvykdys savo
prievolių ar jų dalies. Garantijos gali būti ribotos ir galioti tik pirmam
pirkėjui. Tokia garantija riboja pirkėjo galimybę gauti nemokamą remontą po
tam tikro nustatyto laiko. Sudėtinė garantijos dalis gali būti pardavėjo
įsipareigojimas teikti patarimus ir informaciją pirkėjui eksploatavimo
garantiniu laikotarpiu.

16. Sankcijos

Sankcijos gali būti numatytos dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo,
pavyzdžiui, už nekokybiškas prekes ar nesavalaikį ir ne visos apimties
prekių pristatymą. Šiais atvejais taikomos konvencinės baudos, kurios
turėtų sudaryti nuo 5 iki 10 proc. laiku nepateiktų prekių vertės. Šalys
gali įteisinti kontrakte konkrečius baudų dydžius ir pirkėjo teisę
reikalauti iš pardavėjo padengti nuostolius, jeigu jie nebuvo padengti
sumokėtomis baudomis.

17. Transportavimas

Prekių transportavimas apima prekių paruošimą, pakrovimą, pristatymą ir
iškrovimą. Krovinio transportavimo išlaidos būna gana didelės, todėl svarbu
racionaliai paskirstyti šias išlaidas. Kontrakte nurodoma kam pardavėjas
turi perduoti prekes ir dokumentus. Jei transportavimą vykdo pardavėjas,
tai jis turi papildomai pranešti pirkėjui apie prekių pervežimo laiką,
vietą. Jei transportuoja pirkėjas, tai kontrakte numatoma vieta, į kurią
pardavėjas privalo pristatyti prekes pagal nustatytus terminus. Dažnai
aptariama prekių išankstinio pateikimo galimybė.

Transportavimą galima vykdyti pardavėjo transportu arba naudotis
ekspedicinių įmonių paslaugomis. Todėl kontrakte aptariama, kokiu
transportu bus gabenama ir kaip bus užtikrinama prekių apsauga.

18. Prekių išsiuntimas ir pristatymas

Išsiunčiamas prekes lydi komplektas dokumentų: sąskaitos, kilmės
sertifikatai, važtaraščiai, draudimo ir muitų rinkliavų dokumentai,
transportavimo konosamentai, net leidimai bei licenzijos. Pirkėjas juos
pasiima, jeigu jie atitinka kontrakte numatytas sąlygas.

Prekių transportavimo kontraktuose numatomas prekių pristatymas,
aptariama kaip ir kada pardavėjas praneša pirkėjui apie atitinkamų siuntų
iškrovimą. Pranešimuose nurodoma kontrakto numeris, data, transportas,
prekių pavadinimas ir kaina, prekių kiekis, svoris, vietų skaičius. Dažnai
kontrakte numatomas garantinių prekių pristatymo terminas, numatomi
leistini prekių tiekimų svyravimai.

19. Arbitražas ir ginčų sprendimas

Arbitražas – specialus teisinis ginčų sprendimo būdas, turtiniams
ginčams spręsti, kai fiziniai ar juridiniai asmenys kreipiasi ne į teismą,
o į jų pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis. Tačiau prieš kreipiantis į
arbitrą galimi kiti ginčų sprendimo būdai: derybos, tarpininkavimas,

Jeigu taikinamoji procedūra nepavyko, kontrakto šalis ieškovė kelia
ieškinį teismui arba arbitražui. Pasirašius tarptautinį kontraktą, ginčo
atveju tarptautinis komercinis arbitražas yra neišvengiamas, kadangi ginčai
šalies teismuose gali būti nepripažįstami. Tokiam kontrakte būtina įtraukti
straipsnį apie arbitražo vietą, taip pat numatyti teisę, kuria šalys
sutinka vadovautis. Jei kontrakte nebus nurodyta taikoma teisė,
arbitražinis teismas pats turės nuspręsti, kokią teisę taikyti,.

Arbitražo straipsnyje turi būti paminėta šalių pasirinkimas ginčą
nagrinėti instituciniame arba “Ad hoc” arbitraže, arbitrų skaičius, vieta
ir kalba. “Institucinis” reiškia, kad arbitražas bus vykdomas remiantis
atitinkamos institucijos arbitražo taisyklėmis. Arbitražai “ad hoc” yra
laikini ir skirti vienam ar keliems ginčams spręsti.

Šalys pačios turi teisę pasirinkti arbitrų skaičių. Trijų arbitrų
dalyvavimo atveju, kiekviena ginčo šalis pasirenka po vieną arbitrą, o
trečiąjį pasirenka abi šalys arba skiria atitinkama pasirinkta institucija.
Konkrečios arbitrų kandidatūros kontraktuose nerašomos. Arbitražas įgyja
teisę nagrinėti konkretų ginčą šalių susitarimu, vadinamu kompromisu.

Procesas, kai šalys tariasi dėl ginčo sprendimo ateityje vadinasi
arbitražine išlyga. Arbitražo procesas prasideda ieškininiu pareiškimu,
kuriame pateikiami faktai, nusakantys konfliktą ir pridedami sutartiniai
dokumentai ir nurodoma arbitrų skaičius. Kopiją, arbitražas siunčia
oponuojančiai šaliai (atsakovui), kuris privalo per 30 dienų pateikti savo
argumentus ir komentarus. Arbitras gali leisti pačioms šalims priimti
sprendimą, o nepavykus, parašo sprendimą, kuris ir tampa galutiniu.

20. Licenzijos

Licenzijos objektu gali būti užpatentuotas išradimas, technologinis
procesas, techninės žinios, patirtis, prekiniai ženklai ir pan. Pagal
kontraktą parduodant objektą, susitarimo objektu tampa patento perdavimas.
Ši sąlyga kontrakte fiksuojama kaip pardavėjo pareiga perduoti projektą su
visa informacija, specifikacijomis, brėžiniais, modeliais ir pan.
Aptariamos teisių perdavimo sąlygos. Licenzija gali būti paprastoji,
išskirtinė ir visiška. Kartu įtraukiamos išlygos dėl konfidencialumo ir
nurodymai apie personalo apmokymą. Neišskirtine licenzija licenciatui
leidžiama panaudoti išradimą, bet pasiliekama teisė toliau ja disponuoti.
Išskirtinėje licenzijoje, suteikiama monopolinė teisė licenciatui naudotis
licencija sutartoje vietoje, be teisės parduoti licenziją toje teritoriją
tretiems asmenims, tačiau paliekama teisė parduoti kitoje teritorijoje.
Tokia licenzija vadinama išskirtine apribota. Dažniausiai pagal licenzijas
numatomos išlygos: nesuteikiama teisė savarankiškai realizuoti produkciją,
uždraudžiamas arba ribojamas produkcijos eksportas, nustatomas gaminamos
produkcijos maksimumas ir pan.

Visiškoje licenzijoje licenciatas gauna išskirtinę teisę ja naudotis
visą susitarimo laiką, o licenciatas netenka teisių panaudoti ją
savarankiškai. Už teisių suteikimą mokamas sutartas mokestis.

21. Kontraktų perleidimas

Kontrakto perleidimas tai jo teisių ir sąlygų perdavimas tretiems
asmenims. Šis punktas turi būti įrašomas kontrakte. Taip atsitinka, kai
viena iš šalių nesugeba atlikti savo įsipareigojimų, pvz. pasireiškus
nenugalimos jėgos aplinkybėms. Perimdama trečioji šalis gali derėtis dėl
palankesnių sąlygų, kainų ir pan. Kontraktas gali būti perleidžiamas už
nustatytą papildomą mokestį (šalims susitarus).

Kontrakto perleidimas dažniausiai įforminamas taip: šalys įsipareigoja
neperleisti kontrakto (arba jo dalies) trečiajai šaliai be antrosios šalies
raštiško sutikimo; kontrakto perėmėjas tiesiogiai perima visus šio
kontrakto įsipareigojimus, teises ir sąlygas.

22. Specialios aptartys ir išlygos

Tarptautinės prekybos praktikoje pasitaiko, kad kai kurie kontraktai,
specialiomis aptartimis įgyja papildomus įsipareigojimus ar teises.
Populiarios aptartys kontraktuose: reeksporto, perpardavimo uždraudimas,
nuosavybės perdavimo, kontrakto peržiūrėjimo, monopolinės pardavimo teisės,
pirmos rankos, išimtinės ar neišimtinės pardavimo teisės ir panašios
aptartys.

Reeksporto skatinimas arba uždraudimas numatomas norint pelningiau
parduoti kitoje šalyje arba palaikyti nusistovėjusias kainas rinkoje.
Aptartis dėl perpardavimo kainų riboja pirkėją ir neleidžia parduoti
produkcijos aukštesnėmis kainomis nei nurodyta kontrakte, Nekonkuravimo
aptartis nurodo, kokiose rinkose ir kokiu laikotarpiu pirkėjas negali
pardavinėti nurodytų rūšių prekių.

Kontraktuose kartais pasitaiko prieštaravimų tarp straipsnių, todėl gali
būti pažeisti įstatymai ar kita šalis gali atsidurti nepalankioje
situacijoje ir nutraukti kontraktą. Norint to išvengti, į sutartis įrašoma
vadinamoji „salvatorinė“ išlyga: kontraktas galioja, nors jame būtų
nuostatos, prieštaraujančios įstatymams ar papročiams. Taip pat gali būti
išlygos dėl kainų, kai valiuta nestabili.

23. Kontrakto anuliavimas

Kontraktas gali būti nutrauktas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei
jis neįregistruotas, negaunama licencijų, nebaigti vykdyti įsipareigojimai
ir pan. Kontraktas gali būti nutrauktas arba pakeistas šalių susitarimu
arba gali būti nustatytas papildomas laikotarpis savo prievolėms įvykdyti.
Jeigu iki sutarties įvykdymo datos aišku, kad viena iš šalių padarys esminį
sutarties pažeidimą, kita šalis gali pareikšti apie sutarties nutraukimą.
Taigi, būtina sutartyje numatyti esminius atvejus, dėl kurių kita šalis
anuliuoja kontraktą. Kontraktas nutraukiamas, kai pirmoji šalis pasiunčia
pareiškimą apie kontrakto nutraukimą antrajai šaliai, o antroji šalis
gavusi pareiškimą dėl kontrakto anuliavimo per 10 dienų patvirtina
pranešimo gavimą. Anuliavus kontraktą paliekama tiesė išieškoti nuostolius.

24. Kitos sąlygos

Čia įrašomos sąlygos, kurio neįėjo į kitus kontrakto straipsnius.
Pavyzdžiui, kontraktų papildymų, procedūrų pakeitimai, papildomi šalių
veiksmai, išlaidų paskirstymas tarp šalių, konfidencialumo užtikrinimas,
informavimas apie kontrakto vykdymą ar pasikeitusias aplinkybes ir pan.
Dažnai tarptautiniuose kontraktuose įrašoma aplinkosaugos ir ekologijos
reikalavimai, pavyzdžiui dėl vienkartinės taros žalos aplinkai atlyginimo.
Šiame straipsnyje galima įrašyti kalbą, kuria sudaromas kontraktas ir pan.

26. Kontrakto įsigaliojimas

Kontraktas dažniausiai įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Bet
kontraktas gali negalioti, jei pagal įstatymus jis turi būti didesnės
apimties, nepatvirtintas notariate, neįregistruotas atitinkamame registre,
nėra licenzijos ir pan. Sutartyje būtina įrašyti straipsnį, kuriame būtų
aiškiai nurodyta, kada kontraktas įsigalioja, Jei reikalingi leidimai, tai
formuluojama, kad kontraktas įsigalioja gavus leidimą arba jį įregistravus
ir iki kokio termino tai reikalinga padaryti. Dažnai įrašoma, kad
kontraktas įpareigoja šalis ir įsigalioja šalių, jų teisių perėmėjų naudai,
atsižvelgiant į tam tikrus nurodytus apribojimus, o jo pasirašymas ir
vykdymas yra tinkamai patvirtintas visais reikalingas įgaliojimais ir
formalumais.

Kontrakto pabaigoje rašoma šalių pasirašiusių kontraktą, adresai ir
atsakingi už kontrakto vykdymą, kam persiųsta kopijos. Kontraktą pasirašo
teisėti ir įgaliotini atstovai patvirtinant tai šalių antspaudais.

Leave a Comment