Kontrakto straipsniai (turinys)
Tarptautinių žodžių žodyne kontraktas apibrėžiamas kaip sutartis, nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas bei jų vykdymo terminus.
Komerciniame kontrakte pardavėjas parduoda arba sutinka parduoti pirkėjui nuosavybės teisę į prekę už piniginį jos ekvivalentą, vadinamą kaina.
Teisiniu požiūriu kontraktas yra kontrakto šalių susitartos valio pareiškimas, nusakantis turtinius santykius ir riziką. Paprastai kontraktai yra sudaromi raštu ir detalus komercinės sutarties turinys susideda iš daugybės straipsnių: prasideda nuo preambulės ir baigiasi šalių adresais.
Straipsnių kontrakte gali būti iki 50, tačiau tai būdinga stambiems, sudėtingiems kontraktams. Čia bus aptarti 26 pagrindiniai kontrakto straipsniai.
1. Kontrakto preambulė (apibrėžimas, subjektai)
Šioje dalyje būtinai įvardijamas kontrakto pobūdis, numeris, sudarymo vieta ir laikas. Taip pat nurodomi jį sudarančių šalių pilni juridiniai adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas, asmens, atstovaujančio juridinį asmenį vardas ir pavardė, pareigos, veikiantis pagal įgaliojimą arba įstatus). Tradiciškai, sutarties pradžioje pirmiau nurodomas pardavėjos įmonės pavadinimas, o vėliau – pirkėjo rekvizitai.
2. Kontrakto objektas
Sutarties objektas yra esminė sutarties sąlyga. Tai prekių pavadinimas, nusakant jų pagrindines charakteristikas. Jei prekių perkama įvairių, būtinai pateikiamas prekių asortimentas, arba nurodoma, kokios tai prekės ir pridedama specifikacija. Eksporto atveju nurodoma prekės kilmė (gamintojo šalis) ir kad tai importo prekė ir kokiomis bazinėmis kontrakto sąlygomis prekė yra perkama.
Jeigu kontrakto objektas yra prekė su sudėtingomis techninėmis charakteristikomis, tai jas galima išdėstyti papildomai priede. Tokiu atveju, objektas aprašomas trumpai, nurodant į priedą, kuriame patikslinamos prekių techninės charakteristikos.
Kai kontrakto objektas yra mašinos ar įrengimai, kontrakte arba jo prieduose gali būti nurodytos techninės sąlygos, įrengimų priėmimas ir išbandymas, reikalavimai techninei dokumentacijai, specialistų, kurie vykdys įrengimų montavimą, komandiruočių sąlygos, pardavėjo įsipareigojimai dėl įrengimų techninio aptarnavimo, remonto ir pan. Jei prekių savybės išsiskiria –
būtina išskirtinumas pabrėžti ir aptarti (spalva, ilgaamžiškumas ir kt.).
Tai apsaugo pirkėją nuo galimų pakaitalų pateikimo vietoje originalaus gaminio, Kontraktų objektu negali būti prekė, priklausanti kitam asmeniui –
tokia sutartis laikoma neteisėta. Negalima parduoti objektų, kuriais prekiauti draudžia įstatymai, tačiau sutarties objektu gali būti objektai kuriems reikalingas specialus leidimas (meninės, numizmatinės, istorinės prekės).
3. Kontraktų dokumentai
Tai sąrašas dokumentų, reikalingų pasirašant kontraktą. Sutarties tekste dokumentai tik išvardijami ir pateikiami prieduose. Dokumentai gali būti pagrindiniai ir papildomi. Prie pagrindinių dokumentų priskiriama projektas, sutartinės kainos kalkuliacija, specifikacijos, užstato dydis, laiduotojo pažyma ir pati. papildomi dokumentai papildo pagrindinius ir jais gali būti produkcijos priėmimo aktai, pretenzijų formos ir pan.
4. Šalių įsipareigojimai
Kontraktuose kontrahentų įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas arba už kontraktą garantuojanti šalis. Įsipareigojimo objektas gali būti įvairus, pvz., ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti rezultatą, panaudoti tam tikras priemones, Dažnai įsipareigojama dėl nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų.
Gali būti numatyti rankpinigiai, turtas, obligacijos, hipoteka, delspinigiai, baudos. Kontrakte gali būti numatyta skolininko ir laiduotojo solidari atsakomybė, padidinanti kontraktų įvykdymo tikimybę. Šioje sutarties dalyje pateikiamos atlygio už kontrakto nevykdymą sąlygos.
Sutariami rankpinigiai, kurie pirkėjui atsisakius vykdyti įsipareigojimus lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai pirkėjui sumokama dviguba rankpinigių suma; atlygintina suma už kontrakto nevykdymą;
avansas. Kontrakte gali būti įsipareigojimas visiškai padengti nuostolius.
Jei už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą nustatytos baudos, tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (baudos, delspinigiai). Pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai turi būti abipusiai ir atitikti „Incoterms” sąlygas.
5. Prekių kiekis
Tai esminė kontrakto sąlyga, ji gali būti neišskirta, o pateikta aprašant objektą arba nustatant bendrą kontrakto vertę. Nurodant prekių kiekį atkreiptinas dėmesys į prekių matavimo vienetą, kuris turi būti aiškus ir suprantamas, patartina šalia nurodyti tarptautinėje matavimo sistemoje priimtą vienetą. Papildomai rekomenduotina nurodyti drėgnumą, tūrį, svorį ir kitus reikalingus išmatavimus.
Jeigu prekės yra sudėtingų techninių charakteristikų, tai geriau išdėstyti specifikacijose arba specialiame skyriuje. Įrengimų kiekis nurodomas komplektais, paketais. Pateiktų įrengimų kiekio patikrinimas atliekamas pagal pardavėjo specifikacijas.
Prekių svorių charakteristikos gali ir kisti, todėl transportuojant stambias prekių siuntas, galima nurodyti leidžiamus nukrypimus į vieną ar kitą pusę nuo nominalaus svorio, kontrakte vartojant sąlygas „apie”, „arti”, „maždaug”.
6. Prekių kaina ir bendra prekių vertė
Kontrakto šalių susitarimu prekių kaina nustatoma ir įrašoma kontrakto tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta, arba nacionaline valiuta ir perskaičiuota trečios šalies valiuta. Atsiskaitymas tarp pardavėjo ir pirkėjo gali vykti ir neužfiksuota kontrakte valiuta. Prekės kaina – tai sutarta pinigų suma, kurią sumoka pirkėjas už prekę nurodytomis kontrakte sąlygomis.
Kainos sudarymo procesas susideda iš kainos tikslų nustatymo, paklausos įvertinimo, kaštų įvertinimo, konkurentų kainos analizės, kainodaros metodo parinkimo ir prekės ar paslaugos kainos nustatymo.
Pagrindinės kainų rūšys yra: gamybos, rinkos, statistinės, pirkėjų, sutartinės. Kontrakto kaina paprastai būna komercinė paslaptis Gamybos kainos gali būti kainoraštinės, kalkuliacinės, slankiosios, dalinai slankiosios. Rinkos kainos – pasaulinės, loko, pasiūlos, paklausos, monopolinės ir pan. Pirkėjų kaina – vartotojo, didmeninė, mažmeninė, statistinė-vidutinė, eksporto, importo, fiksuota ir kt.
7. Prekių kokybė
Prekių kokybė visada apibrėžiama remiantis standartais, techninėmis sąlygomis, atskirų šalių standartais arba tarptautinėmis konvencijomis.
Kokybė – tai parametrų ir savybių visuma, pagal kuriuos sprendžiama ar prekė atitinka kontrakto sąlygas arba pirkėjo reikalavimus. Kokybę nustatyti galima įvairiai. Populiarūs pirkimai su apžiūros teise, pagal bandomuosius pavyzdžius, pagal nustatytą kokybės bazę, kai nustatomi numatytos ir pristatytos prekės kokybės skirtumai. Kokybės skyriuje aptariama ir prekių markiravimo, įpakavimo, taros ir rekvizitų kokybė.
Dažnai prekių ar siuntų kokybė turi būti patvirtinta valstybinės arba kompetetingos specialios organizacijos išduotais kokybės sertifikatais.
Sudėtingų įrengimų ar produkcijos kokybė nustatoma pagal pridedamas technines sąlygas. Jei perkama pagal bandomuosius pavyzdžius, tai prekių kokybė turi atitikti kontrolinį pavyzdį. Dažniausiai pagaminami trys kontroliniai pavyzdžiai, kurių vienas būna pas pardavėją, antras pas pirkėją, trečias, ginčą lemiančioje neutralioje organizacijoje. Pretenzijos esant sutarties pažeidimams gali būti tenkinamos iš karto kompensuojant patirtus nuostolius, peržiūrint sutarties sąlygas ar nutraukiant susitarimą. Nuostolius kompensuoti galima sumokant baudas, netesybų sumas.
Netesybos gali būti numatytos įstatymų ir įvardintos kontrakte, tačiau įstatyminės netesybos mokamos visais atvejais, net jei tai nenurodyta kontrakte.
Esant nesutarimams dėl prekių kokybės jie gali būti sprendžiami tarptautinėje organizacijoje arba atliekama prekių ekspertizė. Be to, prekių kokybė apibrėžiama Jungtinių tautų konvencijos „Dėl tarptautinių prekių pirkimo pardavimų sutarčių“ straipsniuose.
8. Mokėjimai ir atsiskaitymai
Praktiškai visuose kontraktuose numatoma mokėjimo sąlygos ir atsiskaitymų formos. Ypatingai tai aktualu tarptautiniuose kontraktuose, kur atsiskaitymai vykdomi valiuta. Jei partnerių valiuta nepaklausi, tai kaina gali būti perskaičiuojama konvertuojama kita sutarta valiuta.
Rekomenduojama skaičiuoti kainas pastovia valiuta. Mokėjimai dažniausiai atliekami importuotojo šalies valiuta. Valiutos kursų sumažėjimo rizika dažniausiai tenka eksportuotojo šaliai, o padidėjimo – importuotojo. Dažnai susitariama, kad importuotojas moka už prekes, gavęs patvirtinimą apie krovinio pakrovimą išsiuntimo punkte arba gavus prekes paskyrimo punkte.
Gali būti naudojama ir mišrios atsiskaitymų sąlygos: dalis apmokama prieš gaunant prekes, kita dalis galutinai priėmus prekes. Tarptautiniai atsiskaitymai susiję ne tik su valiutų kursų svyravimu, pakeitimu, bet ir kreditų teikimu. Jeigu atsiskaitoma, kai importuotojas gauna prekes, tai eksportuotojas kredituoja importą. Jei importuotojas prekes apmoka iš anksto, jis kredituoja eksportuotoją.
Pagrindiniai dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai yra šie:
atsiskaitymai čekiais ir vekseliais, bankiniu pavedimu, akredityvais, inkaso, grynais, atvira sąskaita, barteriu, konsignacija, apmokėjimas dalimis, kreditinėmis linijomis, atidėtas atsiskaitymas, išankstinis apmokėjimas, atsiskaitymai kortelėmis.
9. Nuosavybės teisės perėmimas
Daugelio šalių teisinės sistemos įvairiai traktuoja prekės nuosavybės teisės perėmimą, kurį tradiciškai reguliuoja tos šalies Pirkimo – pardavimo įstatymas. Kontrakte numatoma, kokiu būdu bus perduota nuosavybė.
Nuosavybės teisės pereina pirkėjui, kai jam išduodamas tam tikras dokumentas, reiškiantis, kad prekės priimtos ir atitinka kontrakto sąlygas.
Dažniausiai kontrakte reikalaujama, kad nuosavybės teisė į prekes pasiliktų pardavėjo žinioje, kol sumokama už prekes. Iki nuosavybės teisės perdavimo pirkėjas disponuoja prekėmis depozitoriaus teisėmis, tai yra, kaip prekes perduotas atsakingam saugojimui. Pirkėjui priimant prekes pastebėti prekių kiekio ir kokybės neatitikimai surašomi akte ir pareiškiamos pretenzijos.
Prekių priėmimo tvarka nustatoma kontrakte, Prekių perdavimo momentu, kai pardavėjas įvykdo visus kontrakte numatytus įsipareigojimus, pirkėjui perduodama ir sugadinimo ar praradimo rizika. Prekės priėmimo sąlygas reglamentuoja Civilinis Kodeksas.
10. Kontrolė ir inspektavimas
Pirkėjas turi teisę apžiūrėti prekes Pardavėjo verslo vietoje arba prekių krovimo į Pirkėjo laivą vietoje. Bet kokios nepriimtinos prekės gali būti pakeistos į prekes, atitinkančias priede nurodytą aprašymą, technines sąlygas ir specifikacijas.
Jei pirkėjas prekių neapžiūri, jis atsisako inspektavimo teisės ir priima prekes Jei kontraktas yra gamybinis, tai užsakovas turi teisę inspektuoti gamybą, tikrinti kokybę. Gamintojas privalo sudaryti sąlygas, pateikti šiam tikslui technines priemones, ir pan.
Nustačius trūkumus, gamintojas privalo nedelsiant juos pašalinti be teisės pratęsti kontraktą. Pirkėjas, negavęs prekių ir pateikęs reklamacijas, turi teisę pakeisti prekę pardavėjo sąskaita; pardavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, pirkėjas gali pareikalauti iš naujo sudaryti kontraktą arba prašoma trečiosios šalies – arbitražo arba teismo pagalbos. Jei prekių trūkumai paaiškėja tik naudojant, tai turi būti numatyta išeitis ir galimybė atisakyti tokių prekių.
11. Tara, įpakavimas, markiravimas
Kontrakte šie klausimai aptariami, kai pagal standartus įpakavimas ir tara yra numatyti. Daugelio šalių prekybininkai laikosi Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) įpakavimo normų ir taisyklių. Svarbiausias įpakavimo ir taros tikslas yra išsaugoti prekes transportuojant, pakraunant ir iškraunant bei saugant sandėliuose. Be to, tara ir įpakavimas bei ženklinimas optimizuoja siuntų dydį, spartina pakrovimo iškrovimo darbus.
Reikalavimai prekių tarai skirstomi į bendruosius, sąlygojančius pardavėjo įsipareigojimą užtikrinti prekių saugumą jas transportuojant, bei specialiuosius, iškeltus pirkėjo.
Prekių ženklinimas arba markiravimas yra labai svarbus užsienio prekybos operacijų elementas. Jis atlieka šias funkcijas: nurodo kaip transportuotojas turi elgtis su prekėmis; Informuoja apie galimus pavojus, kurie atsirastų neteisingai elgiantis su krovinius; nurodo pirkėją;
kontrakto numerį, tranzito numerį, svorį, gabaritus ir kitas charakteristikas, siuntos apimtį, prekių skaičių siuntoje ir pan.
Pardavėjas kiekvienai prekių siuntai užpildo įpakavimo lapą, kurio turinys aptariamas kontrakte. Paprastai nurodoma: įpakuotų prekių sąrašas, kiekis, svoris neto ir bruto ir pateikiama taroje kartu su preke arba specialiuose tvirtinimuose taros išorėje, neperšlampamuose paketuose. Pagal tarptautines prekybos nuostatas, tara ženklinama aiškiai matomoje vietoje nenuplaunamais dažais net ant trijų dėžės pusių. Ženklinimo turinys aptariamas kontrakte.
Prekės dažniausia tiekiamos konteineriais, paketais, dėžėmis, plastiko maišais, statinėmis, ant padėklų, vandeniui nepralaidžioje ar kitokioje plėvelėje ir kitokia dažniausia standartinių dydžių tara.
12. Nenugalimos jėgos aplinkybės (Force majeure)
aplinkybės, nepriklausančios nuo kontrakto šalių valios bei atsirandančios dėl nenumatomų ir nenugalimų ypatingų aplinkybių, vadinamos
„Force majeure“ arba nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Joms priskiriama:
gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stichinės nelaimės, ypatingai nepalankios oro sąlygos, epidemijos, kariniai veiksmai, mobilizacijos, blokados, cunami, taifūnai, uraganai embargo, streikai, sprogimai, sukilimai, laivų užplaukimas ant seklumos ir vyriausybės priemonės, trukdančios įvykdyti įsipareigojimus (eksporto ir importo uždraudimas).
Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti dviejų rūšių: ilgalaikės ir trumpalaikės. Ilgalaikėms aplinkybėms priskiriami karai, vyriausybių apribojimai, o trumpalaikėms – stichinės nelaimės, transporto katastrofos ir pan.
Traktuodami šias aplinkybes, prekių pardavėjai paprastai stengiasi išplėsti jų sąrašą, o pirkėjas, priešingai – susiaurinti. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, įsipareigojimų sutartyse vykdymas gali būti atidedamas visam tokių aplinkybių galiojimo bei pasekmių likvidavimo terminui, jei išvardintos priežastys tiesiogiai paveikia kontrakto sąlygas, o šalys apie tai nieko nežinojo. Šalis negalinti vykdyti savo įsipareigojimo dėl šių priežasčių, privalo apie aplinkybių veikimo pradžią ir įsipareigojimų vykdymo nutraukimą pranešti kitai šaliai nedelsiant arba per nustatytą laikotarpį ir pateikti patvirtinančius dokumentus. Jei kontrahentui pranešta nebus, tai šaliai gali būti atimta teisė pasinaudoti force majeure išlyga.
Atleidimo nuo atsakomybės atvejus reguliuoja LR Civilinis Kodeksas, o tarptautinėje prekyboje – Jungtinių Tautų Konvencijos 79 straipsnis.
13. Draudimas
Kontaktuose numatomos draudimo sąlygos, kai prekės gabenamos tolimais atstumais. Skyriuje nurodoma, kas draudžiama (kontrakto ir draudimo objektas), kokia rizika apdraudžiama, kas draudžia (draudikas), kieno naudai draudžiama.
Draudimu dažniausiai rūpinasi pardavėjas, kuris apdraudžia prekes „visiems rizikos atvejams”. Tačiau ši draudimo rūšis neapima atvejų, kai žala padaroma sąmoningai sugadinant prekes, neatsakingai transportuojant, ar prekėms turint specifines savybes. Paprastai pardavėjas draudžia prekes savo arba pirkėjo naudai. Jeigu draudimo sutarties sudarymo momentu prekių pirkėjas ar gavėjas nežinomas, tai draudimo polisas išrašomas „pateikėjui”
arba draudėjas perduoda jį kitam asmeniui indosamentu. Jeigu draudimas nenumatytas, tai rizika prekes transportuojant ar sandėliuojant tenka pardavėjui iki prekių perdavimo ekspeditoriui arba pirkėjui momento.
Įprasta, kad tarptautiniai kroviniai Europoje draudžiami mažiausiai visai kontrakto sumai plius 10 proc.
Draudimo sutartyje nurodoma: sutarties šalių pavadinimai, adresai, draudžiami objektai, galimi nuostoliai, draudimo suma, draudimo premija, sutarties galiojimo terminai, apribojimai, nutraukimo sąlygos ir draudimo data. Rekomenduojama tiksliai formuluoti draudimo sąlygas ir straipsnius, nes dviprasmiškumas ir abejonės dažniausiai išsprendžiami draudimo naudai.
Svarbiausias dokumentas, patvirtinantis draudimo buvimą yra draudimo polisas. Polise pateikiami visi draudimo duomenys: draudimo objektas, suma, tarifas, terminai ir kieno naudai apdraustas krovinys. Draudimo išlaidos yra sudėtinė prekių kainos dalis.
14. Atsakomybė už produkciją
Šaliai neįvykdžius turtinių įsipareigojimų, užsakovas arba produkcijos gavėjas turi teisę nušalinti tiekėją. Nutrūkus kontraktui nuostolius apmoka tiekėjas, laiduotojas arba draudimo kompanija. Nuostoliai gali būti atsiteisiami per teismus, arba arbitražus, taip pat gali būti taikomas netesybų sumokėjimas.
Komercinėje praktikoje kontrakto šalys gindamos savo interesus taiko įvairias ekonomines, finansines bei teisines priemones, kad priverstų vykdyti įsipareigojimus. Dažniausiai taikoma netesybos, savitarpio garantijos, laidavimas, rankpinigių, užstatų mokėjimas, turto, vertybinių popierių įkeitimas, hipoteka. Kontrakto prievolių užtikrinimą reglamentuoja
LR Civilinis Kodeksas.
15. Garantijos
Garantija laikoma įstatymuose ar kontrakte numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo –
skolininkas prievolės neįvykdys ar įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė, tačiau sutartyje galima nustatyti ir solidarią ar tam tikros dalies laiduotojų ir pardavėjų atsakomybę.
Garantijos susijusios su prekių kokybe, kuri turi atitikti tarptautinius, nacionalinius ar šakinius standartus bei normatyvinius dokumentus. Jei prekės kokybė neatitinka garantijos sąlygos nurodytos sutartyje, pirkėjas garantinio periodo metu gali pareikšti pretenzijas pardavėjui.
Nustatant pretenzijas, pirkėjui dažniausiai suteikiama teisė pareikalauti iš pardavėjo per trumpiausią laiko tarpą pašalinti prekės defektus; pardavėjui laiku nepašalinus defektų, jas gali pašalinti pirkėjas, įgydamas teisę pareikalauti iš pardavėjo atlyginti patirtas išlaidas; jei defektų pašalinti negalima – pareikalauti prekes su defektais pakeisti į naujas. Prekės su defektais ar jos dalies pakeitimas paprastai yra susijęs su garantinių terminų pratęsimu. Garantinių terminų pratęsimo tvarką galima aptarti kontrakte.
Garantijas gali laiduoti bankai ar draudimo kompanijos, tačiau laidavimas taip pat įpareigos atsakyti už įmonę, jei ši neįvykdys savo prievolių ar jų dalies. Garantijos gali būti ribotos ir galioti tik pirmam pirkėjui. Tokia garantija riboja pirkėjo galimybę gauti nemokamą remontą po tam tikro nustatyto laiko. Sudėtinė garantijos dalis gali būti pardavėjo įsipareigojimas teikti patarimus ir informaciją pirkėjui eksploatavimo garantiniu laikotarpiu.
16. Sankcijos
Sankcijos gali būti numatytos dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, pavyzdžiui, už nekokybiškas prekes ar nesavalaikį ir ne visos apimties prekių pristatymą. Šiais atvejais taikomos konvencinės baudos, kurios turėtų sudaryti nuo 5 iki 10 proc. laiku nepateiktų prekių vertės. Šalys gali įteisinti kontrakte konkrečius baudų dydžius ir pirkėjo teisę reikalauti iš pardavėjo padengti nuostolius, jeigu jie nebuvo padengti sumokėtomis baudomis.
17. Transportavimas
Prekių transportavimas apima prekių paruošimą, pakrovimą, pristatymą ir iškrovimą. Krovinio transportavimo išlaidos būna gana didelės, todėl svarbu racionaliai paskirstyti šias išlaidas. Kontrakte nurodoma kam pardavėjas turi perduoti prekes ir dokumentus. Jei transportavimą vykdo pardavėjas, tai jis turi papildomai pranešti pirkėjui apie prekių pervežimo laiką, vietą. Jei transportuoja pirkėjas, tai kontrakte numatoma vieta, į kurią pardavėjas privalo pristatyti prekes pagal nustatytus terminus. Dažnai aptariama prekių išankstinio pateikimo galimybė.
Transportavimą galima vykdyti pardavėjo transportu arba naudotis ekspedicinių įmonių paslaugomis. Todėl kontrakte aptariama, kokiu transportu bus gabenama ir kaip bus užtikrinama prekių apsauga.
18. Prekių išsiuntimas ir pristatymas
Išsiunčiamas prekes lydi komplektas dokumentų: sąskaitos, kilmės sertifikatai, važtaraščiai, draudimo ir muitų rinkliavų dokumentai, transportavimo konosamentai, net leidimai bei licenzijos. Pirkėjas juos pasiima, jeigu jie atitinka kontrakte numatytas sąlygas.
Prekių transportavimo kontraktuose numatomas prekių pristatymas, aptariama kaip ir kada pardavėjas praneša pirkėjui apie atitinkamų siuntų iškrovimą. Pranešimuose nurodoma kontrakto numeris, data, transportas, prekių pavadinimas ir kaina, prekių kiekis, svoris, vietų skaičius. Dažnai kontrakte numatomas garantinių prekių pristatymo terminas, numatomi leistini prekių tiekimų svyravimai.
19. Arbitražas ir ginčų sprendimas
Arbitražas – specialus teisinis ginčų sprendimo būdas, turtiniams ginčams spręsti, kai fiziniai ar juridiniai asmenys kreipiasi ne į teismą, o į jų pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis. Tačiau prieš kreipiantis į arbitrą galimi kiti ginčų sprendimo būdai: derybos, tarpininkavimas,
Jeigu taikinamoji procedūra nepavyko, kontrakto šalis ieškovė kelia ieškinį teismui arba arbitražui. Pasirašius tarptautinį kontraktą, ginčo atveju tarptautinis komercinis arbitražas yra neišvengiamas, kadangi ginčai šalies teismuose gali būti nepripažįstami. Tokiam kontrakte būtina įtraukti straipsnį apie arbitražo vietą, taip pat numatyti teisę, kuria šalys sutinka vadovautis. Jei kontrakte nebus nurodyta taikoma teisė, arbitražinis teismas pats turės nuspręsti, kokią teisę taikyti,.
Arbitražo straipsnyje turi būti paminėta šalių pasirinkimas ginčą nagrinėti instituciniame arba „Ad hoc” arbitraže, arbitrų skaičius, vieta ir kalba. „Institucinis” reiškia, kad arbitražas bus vykdomas remiantis atitinkamos institucijos arbitražo taisyklėmis. Arbitražai „ad hoc” yra laikini ir skirti vienam ar keliems ginčams spręsti.
Šalys pačios turi teisę pasirinkti arbitrų skaičių. Trijų arbitrų dalyvavimo atveju, kiekviena ginčo šalis pasirenka po vieną arbitrą, o trečiąjį pasirenka abi šalys arba skiria atitinkama pasirinkta institucija.
Konkrečios arbitrų kandidatūros kontraktuose nerašomos. Arbitražas įgyja teisę nagrinėti konkretų ginčą šalių susitarimu, vadinamu kompromisu.
Procesas, kai šalys tariasi dėl ginčo sprendimo ateityje vadinasi arbitražine išlyga. Arbitražo procesas prasideda ieškininiu pareiškimu, kuriame pateikiami faktai, nusakantys konfliktą ir pridedami sutartiniai dokumentai ir nurodoma arbitrų skaičius. Kopiją, arbitražas siunčia oponuojančiai šaliai (atsakovui), kuris privalo per 30 dienų pateikti savo argumentus ir komentarus. Arbitras gali leisti pačioms šalims priimti sprendimą, o nepavykus, parašo sprendimą, kuris ir tampa galutiniu.
20. Licenzijos
Licenzijos objektu gali būti užpatentuotas išradimas, technologinis procesas, techninės žinios, patirtis, prekiniai ženklai ir pan. Pagal kontraktą parduodant objektą, susitarimo objektu tampa patento perdavimas.
Ši sąlyga kontrakte fiksuojama kaip pardavėjo pareiga perduoti projektą su visa informacija, specifikacijomis, brėžiniais, modeliais ir pan.
Aptariamos teisių perdavimo sąlygos. Licenzija gali būti paprastoji, išskirtinė ir visiška. Kartu įtraukiamos išlygos dėl konfidencialumo ir nurodymai apie personalo apmokymą. Neišskirtine licenzija licenciatui leidžiama panaudoti išradimą, bet pasiliekama teisė toliau ja disponuoti.
Išskirtinėje licenzijoje, suteikiama monopolinė teisė licenciatui naudotis licencija sutartoje vietoje, be teisės parduoti licenziją toje teritoriją tretiems asmenims, tačiau paliekama teisė parduoti kitoje teritorijoje.
Tokia licenzija vadinama išskirtine apribota. Dažniausiai pagal licenzijas numatomos išlygos: nesuteikiama teisė savarankiškai realizuoti produkciją, uždraudžiamas arba ribojamas produkcijos eksportas, nustatomas gaminamos produkcijos maksimumas ir pan.
Visiškoje licenzijoje licenciatas gauna išskirtinę teisę ja naudotis visą susitarimo laiką, o licenciatas netenka teisių panaudoti ją savarankiškai. Už teisių suteikimą mokamas sutartas mokestis.
21. Kontraktų perleidimas
Kontrakto perleidimas tai jo teisių ir sąlygų perdavimas tretiems asmenims. Šis punktas turi būti įrašomas kontrakte. Taip atsitinka, kai viena iš šalių nesugeba atlikti savo įsipareigojimų, pvz. pasireiškus nenugalimos jėgos aplinkybėms. Perimdama trečioji šalis gali derėtis dėl palankesnių sąlygų, kainų ir pan. Kontraktas gali būti perleidžiamas už nustatytą papildomą mokestį (šalims susitarus).
Kontrakto perleidimas dažniausiai įforminamas taip: šalys įsipareigoja neperleisti kontrakto (arba jo dalies) trečiajai šaliai be antrosios šalies raštiško sutikimo; kontrakto perėmėjas tiesiogiai perima visus šio kontrakto įsipareigojimus, teises ir sąlygas.
22. Specialios aptartys ir išlygos
Tarptautinės prekybos praktikoje pasitaiko, kad kai kurie kontraktai, specialiomis aptartimis įgyja papildomus įsipareigojimus ar teises.
Populiarios aptartys kontraktuose: reeksporto, perpardavimo uždraudimas, nuosavybės perdavimo, kontrakto peržiūrėjimo, monopolinės pardavimo teisės, pirmos rankos, išimtinės ar neišimtinės pardavimo teisės ir panašios aptartys.
Reeksporto skatinimas arba uždraudimas numatomas norint pelningiau parduoti kitoje šalyje arba palaikyti nusistovėjusias kainas rinkoje.
Aptartis dėl perpardavimo kainų riboja pirkėją ir neleidžia parduoti produkcijos aukštesnėmis kainomis nei nurodyta kontrakte, Nekonkuravimo aptartis nurodo, kokiose rinkose ir kokiu laikotarpiu pirkėjas negali pardavinėti nurodytų rūšių prekių.
Kontraktuose kartais pasitaiko prieštaravimų tarp straipsnių, todėl gali būti pažeisti įstatymai ar kita šalis gali atsidurti nepalankioje situacijoje ir nutraukti kontraktą. Norint to išvengti, į sutartis įrašoma vadinamoji „salvatorinė“ išlyga: kontraktas galioja, nors jame būtų nuostatos, prieštaraujančios įstatymams ar papročiams. Taip pat gali būti išlygos dėl kainų, kai valiuta nestabili.
23. Kontrakto anuliavimas
Kontraktas gali būti nutrauktas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei jis neįregistruotas, negaunama licencijų, nebaigti vykdyti įsipareigojimai ir pan. Kontraktas gali būti nutrauktas arba pakeistas šalių susitarimu arba gali būti nustatytas papildomas laikotarpis savo prievolėms įvykdyti.
Jeigu iki sutarties įvykdymo datos aišku, kad viena iš šalių padarys esminį sutarties pažeidimą, kita šalis gali pareikšti apie sutarties nutraukimą.
Taigi, būtina sutartyje numatyti esminius atvejus, dėl kurių kita šalis anuliuoja kontraktą. Kontraktas nutraukiamas, kai pirmoji šalis pasiunčia pareiškimą apie kontrakto nutraukimą antrajai šaliai, o antroji šalis gavusi pareiškimą dėl kontrakto anuliavimo per 10 dienų patvirtina pranešimo gavimą. Anuliavus kontraktą paliekama tiesė išieškoti nuostolius.
24. Kitos sąlygos
Čia įrašomos sąlygos, kurio neįėjo į kitus kontrakto straipsnius.
Pavyzdžiui, kontraktų papildymų, procedūrų pakeitimai, papildomi šalių veiksmai, išlaidų paskirstymas tarp šalių, konfidencialumo užtikrinimas, informavimas apie kontrakto vykdymą ar pasikeitusias aplinkybes ir pan.
Dažnai tarptautiniuose kontraktuose įrašoma aplinkosaugos ir ekologijos reikalavimai, pavyzdžiui dėl vienkartinės taros žalos aplinkai atlyginimo.
Šiame straipsnyje galima įrašyti kalbą, kuria sudaromas kontraktas ir pan.
26. Kontrakto įsigaliojimas
Kontraktas dažniausiai įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Bet kontraktas gali negalioti, jei pagal įstatymus jis turi būti didesnės apimties, nepatvirtintas notariate, neįregistruotas atitinkamame registre, nėra licenzijos ir pan. Sutartyje būtina įrašyti straipsnį, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kada kontraktas įsigalioja, Jei reikalingi leidimai, tai formuluojama, kad kontraktas įsigalioja gavus leidimą arba jį įregistravus ir iki kokio termino tai reikalinga padaryti. Dažnai įrašoma, kad kontraktas įpareigoja šalis ir įsigalioja šalių, jų teisių perėmėjų naudai, atsižvelgiant į tam tikrus nurodytus apribojimus, o jo pasirašymas ir vykdymas yra tinkamai patvirtintas visais reikalingas įgaliojimais ir formalumais.
Kontrakto pabaigoje rašoma šalių pasirašiusių kontraktą, adresai ir atsakingi už kontrakto vykdymą, kam persiųsta kopijos. Kontraktą pasirašo teisėti ir įgaliotini atstovai patvirtinant tai šalių antspaudais.