1. Kaina- piniginė vertės išraiška.2. Kainos f-jos: 1)apskaita ir kontrolė:naudojamos fiziškai skirtingomsprekėms įvertinti.2)Mokėjimų ir pajamų susidarymas: kaina suprantama kaippinigų kiekis, kurį pirkėjas sumoka pardavėjui už įsigijamą prekę.Taigikainos leidžia nustatyti mokėjimus, kurios moka įvairūs ekon.subjektai.3)išteklių paskirstymas:kainų reikia paisyti skirstantišteklius,kurie yra riboti, įvairių kategorijų vartotojams, paskirstantpirkėjų pajamas.Tačiau paskirstymo f-ją kainos gali atlikti tikreguliuojamos valstybės.4)skatinimo f-ja:gali skatinti gamybą, vartojimą,išteklių taupymą.5)Pasiūlos ir paklausos reguliavimas siejasi suskatinamąja ir paskirstymo f-ja:kaina turi reguliuoti S ir D santykį.3. Rinkodaros specialistai siūlo tokį kainos nustatymo nuoseklumą: 1)tikslųformulavimas; 2)paklausos nustatymas; 3)savikanos apskaičiavimas;4)konkurentų prekių ir prekių kainų analizė; 5)kainodaros pasirinkimas;6)galutinės prekių kainos nustatymas;4. 3 pagr.kainodaros metodų grupės. Kaina g.b.nustatyta:1)Savikainospagrindu:2)Orientuojantis į paklausą3)-//- į konkurenciją.5. Kainų lygio ir dinamikos kaitos veiksnius galima suregulioti į 5gr.:1)veiksniai lemiantys kainą – kinta visuomeniškai būtinoms darbosąnaudoms arba vertės dydžiu.2)-//- -modifikuojant prekę;3)veiksniai, dėlkurių rinkos kainos nukrypsta nuo gamybos kainų;4)Veiksniai, susiję supinigais ir infliacija;5)Pagal kt. požymius klasifikuojami kainodarosveiksniai. 6. Svarbiausi veiksniai lemiantys visuomeniškai būtinų darbo sąnaudų dydįir struktūrą yra šie:1)techninis darbo aprūpinimas; )kvalifikacija; 3)darbopatirtis ir kultūra; 4)darbo intensyvumas; 5)mokslo ir technikos pažangosrezultatų panaudojimas gamybos technologijoje; 6)gamybos darboorganizavimas ir valdymas; 7)gamybos priemonių kiekis ir jų efektyvumas;8)gamybos mastas ir koncentravimas; 9)geografinė ir gamtinės sąlygos7. Daugelis valstybės išleidžiamų įstatymų ir normatyvinių aktų yra svarbūsformuojant tiek vidaus tiek užsienio kainas ir jie yra laikomi kainosformuojančiais veiksniais:1)valstybiniai aktai tiesiogiai ar netiesiogiaikeičiantys kainų santykį, lygį arba dinamiką; 2)iššaldantys beireguliuojantys kainų ir darbo užmokesčio lygį; 3)piniginių ženklų emisija;4)apmokestinimo dydžio ir pobūdžio nustatymas; 5)antitrestinė,antikartelinė, antimonapolinė įstatymų leidybą; 6)politikos įgyvendiniomas,eksporto valstybinis subsidijavimas, dempingo ir kt.administraciniųpriemonių kainų ppolitikoje įvedimas, nacionalinės valiutos kurso keitimasir kt.priemonės, leidžiančios palaikyti vidines kainas, aukštesnes užimporto.8. Svarbiausi kainodaros procesą reguliuojantys veiksniai yra šie: 1)įm.gebėjimas laisvai nustatyti kainas; 2)sprendimų dėl kainų priėmimo sparta;3)prekių kurioms t.b. nustatytos kainos, kiekis; 4)nepriklausomųrealizavimo rinkų skaičius; 5)asmenų, nustatančių kainos,kvalifikacija irskaičius; 6)laikas ir lėšos kainodaros procesui organizuoti; 7)inforeikalingos kainoms nustatyti, kiekis ir sudėtingumas.9.Vertė(suvokiama)=suvokiama nauda/suvokiami kaštai; Vertėvartotojui=norimų f-jų gavimas/kaina arba teikiama nauda/kaina10. Įm. gali turėti įv.kainodaros tikslus:1)išlikimo – nustatyti tokiąkainą, kuri leistų išsilaikyti rinkoje, jeigu gresia žlugimas; 2)pelningumo– gauti didžiausią arba pastovų pelną, pasiekti tam tikrą pelningumo lygį;3)apimties – pasiekti tam tikrą pardavimo apimtį ar užimti tam tikrąrinkos dalį; 4)padėties išsaugojimo – čia daugiau dėmesio skiriama nekainoms, o kitiems konkuravimo būdams; 5)prestižo – suformuoti tam tikrąpožiūrį į prekę; 6)kt. specifiniai įm. tikslai.12. Galima išskirti šias kainų politikos kryptis:1)nustatyti mažesnį neikonkurentų kainą;2)laikytis rinkos kainų;3)nustatyti didesnę nei konkurentų,pabrėžiant aukštą prekių kokybę;4)kainą nustatyti pagal kurio nors vienokonkurento kainą;5)kaną susieti su nustatyta investuoto kapitalo pelnoforma, didinti realizaciją mažesnėmis nei konkurentų kainomis, nereaguojantį jų kainų politiką;6)laikytis kainų, stabdančių prasiskverbimą įrinką;7)nuolat keisti realizacijos apimtį siekiant užtikrinti kainų irpelno stabilumą;8)užtikrinti rinkos pasiūlos stabilumą nedaug keičianttechnologiją, įrengimus, personalą;9)siekti kainų, užtikrintų didelespajamas iš viso prekių asortimento, o ne iš atskirų prekių;10)nustatytikonkurentams nepalankias kainas, kurios verstų juos pasitraukti išrinkos;11)nustatyti mažas, įskaitant ir dempingo kainas, užtikrinančiasprasiskverbimą į rinką.13. Galutinė kaina ir nuolaidos dažniausia priklauso nuo šiųveiksnių:1)prekių rinkos, konjunktūros (sudėties);2)perkamo įrenginio arkt.prekes įvaldymo lygio;3)perkamos prekės pasiūlos monopolizavimolaipsnio;4)galimų konkurentų analogiškų prekių kainų;5)įm. suinteresuotumogauti užsakymą;6)įm. populiarumo vidaus ir užsienio rinkoje;7)lengvatų iratsiskaitymo už prekes tvarkos;8)prekių paruošimo transportuoti, saugoti,vartoti;9)pardavėjo šalies ekon. – politinės padėties;10)įm. pardavėjosfinansinės būklės;11)asmeninių derybinių savybių, kvalifikacijos,nusistovėjusių ryšių pastovumo, patikimumo,…;14. Didelė kaina taikytina tada, kai prekė yra kokybiškai nauja, gali
tenkinti visai kitus poreikius nei konkurentų prekė15. Mažų kainų politika leidžia greičiau prasiskverbti į rinką. Tokiapolitika g.b. taikoma:1)prekėms, su kuriomis rinkoje siekiama ilgalaikiųtikslų;2)prekėms, kurių gamybos ir realizavimo masto didinimas sparčiaimažina sąnaudas 1 prekei (vienetui);3)prekėms, kurių paklausa priklauso nuokainos (elastingoms pr.); 4)tolesnės perspektyvos prekėms, kurios dar tikatsiranda.16. Yra išskirtini tokie kainodaros būdai:1)visuminių arba bendrųjų kaštųpagal vidutinius pastovius ir kintamus kaštus pridedant pelnonormą.2)Nenuostolingumo:nustatomas tam tikras pelno dydis, kad nebūtųnuostolinga 3)pagal produkto vertingumą, naudingumą ir reikšmingumą;4)pagalsusiklosčiusį rinkoje kainos lygį;5)konkurencinių pasiūlymų (aukciono)būdas;6)pagal nusistovėjusius klientų tarpusavio santykius irtradicijas;7)pagal prasiskverbimo į rinką taktiką;8) pagal kintančiuskainos nustatymo metodiką;9)pagal tarptautinių prekybos sąlygų vartojimą(incoterms); 10)Etinis , tai kai paisoma pirkėjų interesų nedidinti mažaielastingų prekių kainų.11)Prestižinis – kai nustatomos patrauklios kainosdėl kainos ir kokybės tarpusavio priklausomybės.;12)pagalsusitarimą;13)pagal analogiją (tų pačių ir panašių prekių kainas);14)pagal2 kategorijų kainų sistemą, pvz.kai nustatomos vienos kainos mažmenineiprekybai, o kitos didmeninei.15)psichologinis, siekiant paveikti pirkėjusapsispręsti pirkti.17. Taikydama nenuostolingumo metodą, Įm. prekės kainą gali nustatytikeliais variantais., vienas iš jų kaštai +antkainis Įmonei svarbu nustatytitokią kainą, kad garantuotų jai norimą pelną. Apskaičiuojant kaštus,įvertinami kintamieji ir pastovieji kaštai, antkainis suprantamas kaippelno dydis prekės vienetui. Šis būdas palankus gamintojui, kuris gaunapelną už kiekvieną prekę.Kainos nustatymas gali būti pagristas lūžio taško(išlaidų padengimo taško) radimu. Jo apskaičiavimas padeda atsakyti įklausimą, kokia turi būti mažiausia pardavimo apimtis, kad būtų galimapadengti susidariusias gamybos išlaidas. (grafikas)18. Taikydama nenuostolingą metodą, įmonė, esant nedidelėms rinkos sąlygųpokyčiams, dažnai nekeičia savo prekes kainos.Taip elgdamasi įmonėignoruoja paklausą, todel gali atitikti taip, kad prekė neturės paklausos.Orientacija vien į kaštus reiškia, kad kaina nėra panaudojama kaip aktyvuskomercinis instrumentas. Tokia kainų politika mažina įmonės veiksmų laisvęrinkoje, nesudaro galimybių nustatyti palankiausią įmonei kainą. Todel,skaičiuojant kainas, reikia remtis ir veiksmais, susijusiais su paklausą,t.y. įmonė turi rasti dviejų dalykų pusiausvyrą – to, ką norėtų už prekęsumokėti pirkėjai, ir įmonės kaštų tai prekei gaminti.19. Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje yra naudojamaelastingumo sąvoka. Elastingumas, priklausomai nuo jo apibrėžimo ir tiksloyra nustatomas dvejopai.1)Kai norima elastingumų paaiškinti , jisapibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimas procentais kainaipakitus %.2)Kai norima matematiškai apskaičiuoti elastingumą, jisapibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo irkainų procent. padidėjimo santykis. [Es] = Δ S% / Δ P% ; [Eo] = Δ D%/ Δ P% Paklausos elastingumo koeficientas yra neigamas, todėl kad jisišreiškia atvirkščią kainos ir paklausos kiekio priklausomybę.(grafikai)Yra 5 skirtingi elastingumo dydžiai: 1)absoliutus elastingumas,tai kai be galo mažas kainų skirtumas sąlygoja didelį paklausos padidėjimoprocentą. E d=Es yra begalinis;2)santykinis elastingumas – tai kai tamtikras kainų kitimas lemia didesni paklausos kiekio pasikeitimą Ed,s(1;3)vieneto elastingumas – kai tam tikras kainų kietimas išreikštasprocentais sąlygoja tokį patį paklausos ar pasiūlos kiekio pasikeitimą.Ed=1 Es(1;4)santykinis neelastingumas – kai kainų pasikeitimas sąlygojamažesnį paklausos pasikeitimą Es(1; Ed(1; 5)absoliutus neelastingumas –kai kainų kitimas nepakeičia paklausos Es=Ed=0.20. Įm.,nustatydama prekės kainą šiuo metodu, remiasi ne gamybos kaštais, overte, kurią prekė turi vartotojams. Kainų lygio pagrindas yra nustatomaspagal tai, kaip vartotojai suvokia prekę, kokią reikšmę jai suteikia savovaizduotėje. Vartotojų vertinimai ir atsispindi paklausoje, todėl nustatantkainą, remiamasi egzistuojančios paklausos pokyčiu. Paskui paklausaiišaugus, įm. kainą padidina ir atvirkščiai. Čia kaštai yra tik ribojantisveiksnys, rodantis, ar įm. gaus planuojamą pelną, jei nustatys paklausoslygį atitinkančią kainą. Kainos keitimo ir perkamo prekių ar paslaugųkiekio rinkoje ryšys yra gana pastovus ir jis paprastai formuluojamas kaippaklausos dėsnis. Paklausą gali pasiekti kitų prekių kainų kitimas rinkoje,kai kitos sąlygos nekinta. Poveikis yra skirtingas priklausomai nuo to, arprekės yra substitutai, ar papildančios viena kitą.21. Į konkurentus orientuotos kainos nustatymo metodo esmė. Nustatydamakainas šiuo metodu, įmonė daugiausiai remiasi konkurentų kainomis. Savoprekei ji nustato tokią kainą, kokią analogiškai prekei nustato joskonkurentai arba truputį didesnę/mažesnę. Taip elgdamasi įmonė orientuojasiį rinkos kainų dydį, neatsižvelgia į paklausą ar kaštus. Ji nekeičia savokainos tol, kol konkurentai nekeičia savųjų. Šiuo metodu kainas nustatoįmonės, veikiančios konkurencinėse rinkose.22. Kainos nustatymo sekant konkurentus esmė. Nors konkurentai turi kitokiąsąnaudų struktūrą, tikslus, pardavimų galimybes ir finansinius išteklius,tačiau paprastai sekama artimiausiu ir didžiausiu konkurentu, artimiausiupagal kainą, kokybę, nustatant mažesnes kainas negu jo. Šis metodaspopuliarus, kai sunku apskaičiuoti išlaidas arba sunku nuspėti klientųreakciją. Įmonė kreipia mažiau dėmesio į kaštus, o daugiau rinkoskonkurencijai.23. Bendrųjų(visuminių) kaštų metodo esmė. Naudojant visas sąnaudas kainainustatyti, prie kintamų pridedamos pastovios išlaidos proporcingaiindėliams, kuriuos atskiri kintami kaštai įneša į tą gaminį. Tokiu būduįmonė padengia savo sąnaudas ir gauna iš anksto numatytą pelną.24. Bendrųjų kaštų metodo trūkumai. 1.neatsižvelgiama į paklausą; 2. betkuris sąnaudų priskyrimo savikainai būdas yra nerealus prekės pobūdžio irrinkos sąlygų požiūriu.25. Tipinis produkto gyvavimo ciklas. Pelno gavimo priklausomybė nuo ciklostadijos. Stadijos: įvedimas, augimas, branda, smukimas. Produkto įvedimostadijoje yra stebimas lėtas pardavimų augimas. Augimo stadijoje sparčiaididėja pardavimai ir pelnas. Brandos stadijoje pardavimai stabilizuojasi,pelnas maximizuojamas. Smukimo st. pastoviai mažėjantys pardavimai irpelnas.26. Kaip siejasi kainodara ir produkto gyvavimo ciklas? Priklausomai nuoto, kokioje stadijoje yra produktas, turi būti keičiama ir kainodara.Reikia nepamiršti, kad: produkto gyvavimas yra ribotas; spartėjanttechnologijų vystymuisi, produkto gyvavimo ciklas trumpėja, tada trumpėjair pelningumo ciklo trukmė; pardavimus ir pelną galima prognozuoti;daugiausiai dėmesio turi būti skiriama kainodarai produkto įvedimo į rinkąir kūrimo stadijoms.27. Naujo produkto kainodaros ypatumai. Šiuo atveju paprastai turima labaimažai info apie tokio produkto paklausą, konkurentus, kaštus ir kitusveiksnius, kurie turi įtakos produkto sėkmei. Mažai žinoma apie rinką.Todėl kainodaros sprendimus reikia priimti turint mažai duomenų ir sudidele tikimybe, kad gali būti padarytos klaidos, prognozuojant paklausą,kaštus ir konkurentų elgseną. Maksimalios kainos ribos nustatymas priklausonuo vartotojo paklausos, žemutinę apibrėžia kaštai. Reikia nepamiršti, kadpirkėjai dažnai žiūri į kainą kaip į vertės rodiklį.28. Kainodaros ypatumai augimo stadijoje. Paklausa produktui auga. Daugėjakonkurentų, gaminančių panašių prekių. Todėl nusistovi rinkos kaina. Reikiaparinkti tokią kainą, kuri atsižvelgiant į konkurencines sąlygas, padėtųpasiekti pardavimų apimtis, užtikrinančias norimo pelno gavimą.29. Kainodaros ypatumai brandos stadijoje. Svarbu peržiūrėti buvusiuskainodaros sprendimus ir nuspręsti, ar reikia keisti kainą. Čia veikia daugkonkurentų, rinkos sąlygos nėra palankios kainos didinimui. Todėlkainodaros sprendimas yra mažinti kainą arba palikti tokią pačią. Norinttinkamai įkainoti produktą, svarbu nustatyti, kada jis pasiekė brandą.30. Brandos pasiekimo simptomai konkurenciniu požiūriu. 1)gamintojo vardoįtakos susilpnėjimas pirkėjų pirmenybių eilėje; 2)fizinių skirtumų tarpproduktų mažėjimas; 3)daug organizacijų konkurenčių, siūlančių savoanalogišką produktą; 4)rinka yra persipildžiusi; 5)gamybos metodųstabilizavimasis.31. Kainodaros ypatumai smukimo stadijoje. Čia kainodaros sprendimui yrasvarbūs tiesioginiai kaštai. Konkurencija mažina kaina ir artina ją prietiesioginių kaštų. Tiesioginiai kintamieji kaštai apsprendžia minimaliąkainą, priimtiną pardavėjui. Bet kokia kaina virš tiesioginių kintamų kaštųdaro indėlį į pelną. Todėl šioje stadijoje gamybos kaštai tampa kainodarospagrindu.32. Kainų slenksčių modelio esmė. Daugelis vartotojų prieš darydami pirkimosprendimą vertina ne vieną specifinę kainą, o tam tikrą jam priimtiną kainųintervalą. Nustatomi aukštasis kainų slenkstis (aukščiausia kaina, kuriąpirkėjas pasiruošęs mokėti) ir žemasis (mažiausia kaina, kuri gali būtisumokama neprarandant kokybės). 33. Tiesioginio klausimo metodas. Paskirtis-išsiaiškinti pirkėjų aukštąjį ir žemąjį kainų slenksčius. Vartotojamspateikiami klausimai: kokia yra minimali kaina, t.y., žemiau kokios kainosjis rimtai suabejos prekės kokybe, ir kokia yra maximali kaina, t.y., arverta tiek mokėti.34. Tiesioginio klausimo metodo trūkumai. a)gali sukelti neigiamąreakciją,nes respondentai atsakydami į tiesioginio pobūdžio klausimusgalvos, kad jų įvardijamos kainos yra per žemos ar per aukštos,todėlatsakymai gali būti neobjektyvus. b)metodas suteikia tik labai ribotą kiekįinformacijos,kad būtų galima pagal maksimalų teigiamų reakcijų skaičiųnustatyti priimtiniausią kainą pirkėjui.35. Jautrumo kainai matavimo metodo esmė. Šis metodas naudojamas pirkėjoapklausai praplečiant pateikiamų klausimų ratą: a) kokiai kainai esantpirkėjas susimąstys, kad produktas pigus ir jo kokybė kelia abejonių. b)kokiai kainai esant pirkėjas galvos, kad produktas nebrangus ir jo kokybėneabejojame. c) kokiai kainai esant pirkėjas galvoja, kad produktasbrangus,bet jį verta pirkti dėl kokybės. d) kokiai kainai esant pirkėjasgalvoja, kad produktas brangus ir jo neverta pirkti nepaisant kokybės.36. Kainų kategorizavimo metodo esmė. Šiuo metodu siekiama nustatytipirkėjams priimtinas kainas ir kainų slenksčius surūšiuojant tam tikrakainų seka į mažesnes grupes, vad. kategorijomis, pagal suvokiamą šių kainųpanašumą arba nepanašumą.Privalumas: besąlygiškai neapibrėžia vieninteliųpriimtinų kainos ribų.Be to respondentams yra pateikiamas klausimas, kuriuoprašoma nurodyti labiausiai priimtinas kainas,leidžia pagrįstai nustatytiar egzistuoja viena kaina, išsiskiriant kaip geriausio gaminio ar paslaugoskaina.Šis metodas leidžia patiems respondentams sudaryti nuosavą kategorijųsistemą, savitą tiek kategorijų skaičiumi,tiek tų kategorijų pločiu.Todėlgalima tikėtis,kad tokia rezultatų skalė atspindės tikrąjį vartotojųsuvokimą apie produkto kainą.37. Kainų rūšys. fiksuotos kainos; kontrakto; biržų; pasaulinės; loko;zoninė; dempingo; pariteto; tikslinė; informacinės; intervencinės;limituotos; transferinės; vartotojo; kainos “nuimančios grietinėlę”;keistos; taškų; linijinės; sezoninės; galutinės; neto; daugialypės;reklaminės; bazinės.38. Fiksuota kaina. Tai tvirtai nustatyta kaina,kurios negalima neisumažinti, nei padidinti. Kartais kontrakte gali būti numatyta,kad fiksuotakaina gali keistis prekių pristatymo metu.Dažniausiai leidžiama keisti 3-5proc. nuo fiksuotos kainos.39. Dempingo kaina. Tai eksporto kaina, kai ji mažesnė negu eksportuotojošalies vidaus rinkoje 20 arba 8 proc. už pasaulinę kainą. Procentai galibūti numatyti ir kitokie. Užfiksavus dempingo kainą pagal antidempingoįstatymą prekė turi grįžti į savo šalį tokia pat kaina kaip ir eksportošalyje.Antidempingas neleidžia žlugdyti silpnesniųjų valstybių gamybos.40. Pariteto kaina. Kai galima keisti savo produkciją į atitinkamą kiekįkitos produkcijos.41. Intervencinės kainos. Nustatomos ES šalyse, pagal kurias iš gamintojųsuperkama produkcija.Šios kainos yra kaip garantas produkcijosgamintojams,nes jei kaina nukrinta žemiau, produkcija realizuojama pagalanksčiau nustatytas kainas, nepriklausomai nuo padėties rinkoje.42. Transferinė kaina. Taikoma atsiskaitant tarp įmonių priklausančių taipačiai korporacijai.Tai daugiau vidinė kaina.43. Vartotojo kaina. Tai prekės įsigijimo kaina su pristatymo antkainiu,taros, sandėliavimo ir kt. išlaidomis susijusiomis su prekės įsigijimu.44. Keistos kainos. Nustatomos litais ir centais artimais litui (5,99 Lt).45. Galutinė kaina. Tai kaina, kurią moka vartotojas-pirkėjas.46. Kumuliacinė (kaupiamoji) nuolaida. Dar vadinama kiekybinė. Jospriklauso nuo metinių užsakymų dydžio, bet nepriklauso nuo pavienio pirkimodydžio.Ji palanki stambiems pirkėjams.47. Nekumuliacinė nuolaida. Priklauso nuo vienkartinio užsakymo dydžio –kuo didesnis užsakymas, tuo didesnė nuolaida.48. Apyvartos (boninė) nuolaida. Nuolaida daroma nuolatiniams klientamspagal nupirktų prekių apimtį per nustatytą laikotarpį.Jos daromos stambiemsdidmeninės prekybos pastoviems partneriams (6-8 proc. nuo apyvartos).49. Centinė nuolaida. Skatinanti realizavimą. Suteikiama pirkėjuinubraukiant centus.50. Dekortas. Yra prekių kainos nuolaida pagal jos kokybę.Jei prekėsneatitinka standarto ir yra blogesnės kokybės arba jų gauta mažiau negunumatyta kontrakte, tada atitinkamai tokių prekių kainos yra mažinamos.Šiuo atveju kontrakte reikia numatyti dėl kokių konkrečių defektų kaina bussumažinama tam, kad išvengti nesutarimų ir nesusipratimų.51. Nuolaida apmokant grynais. Nuolaidą paprastai sudaro apie 2 proc.prekiųkainos.Jei sumokama per 10 dienų-20 proc.kainos, o likusi suma sumokama per1 mėn.52. Uždaros nuolaidos. Taikomos tarp partnerių vykdančius specialiussusitarimus, taip pat specialius vyriausybės nutarimus,kurie yraneskelbiami.53. Skonto nuolaida. Daroma dėl greito apmokėjimo.Jei apmokama per 10 dienų– nuolaida 3-5 proc.,jei per 20 dienų – 2 proc.,iki 30 dienų – 0,5 arbavisai nėra.54. Grandininė nuolaida. Gali būti bendra įvairių nuolaidų deriniųprocentinė išraiška nuo prekės kainos.55. Kainų strategijos. Jų gali būti daug ir įvairių.Dažniausiai naudojamostokios: 1) ”grietinėlės nugriebimo”; 2)skverbimosi; 3) kainos ir kokybės;4) orientuotos į konkurentus; 5) lanksčiosios kainodaros strategija.56. Nugriebimo strategija. Kai naujai prekei nustatoma aukšta kaina ir kolįmanoma iš to stengiamasi gauti maksimalios naudos.Ši strategijadažniausiai taikoma naujoms prekėms arba įėjus į naujas geografinessritis.Ypač gerai tinka, kai pateikiama prekė,kuri itin gerai tenkinavartotojų poreikius, tuomet vartotojai siekia įsigyti prekes,kad ir kokiaaukšta būtų kaina.Pirmiausia,rinkos dalis apima tuos segmentus,kuriųpirkėjai nėra labai jautrūs kainai. Taip pat atsižvelgiama,ar konkurentaineturi galimybės lengvai prasiskverbti į rinką ir sumažinti kainą.“Nugriebus grietinėlę” įmonė pradeda mažinti kainą,tuo pačiu išplėsdamapirkėjų ratą.57. Skverbimosi strategijos esmė. Nustačius nedidelę kainą,siekiama įeiti įrinką arba išplėsti jos dalį.Kai kurios įmonės vietoj to,kad nustatytidideles kainas ir užimti nedidelius, bet pelningus rinkos segmentus,nustato mažas naujų prekių kainas ir greitai stengiasi prasiskverbti įrinką,pritraukti kuo daugiau vartotojų, užimti didelę rinkos dalį.Mažoskainos tinkamos tuomet, kai vartotojai jautriai reaguoja į kainas.Naudojantšią strategiją įmonei gali iškilti problemų,kai rinka pasirodo mažesnė negutikėtasi arba kai nepavyksta užimti pakankamai didelės rinkos dalies.Šiuoatveju lieka galimybė didinti ją arba mažinti.Mažinant – mažėjapelnas;didinant sulaukiama neigiamos vartotojų reakcijos.Kad to išvengtistengiamasi pardavimą didinti kitomis marketingo priemonėmis(reklama,asmeninis pardavimas).58. Kainos ir kokybės strategijos esmė. Nustatydama kainą įmonė turižinoti, kokią kainos ir kokybės poziciją užima prekė.Galimi 9 variantai:kaina aukšta – kokybė aukšta; kaina aukšta – kokybė vidutinė; kaina aukšta– kokybė žema; kaina vidutinė – kokybė aukšta; kaina vidutinė – kokybėvidutinė; kaina vidutinė – kokybė žema; kaina žema – kokybė aukšta; kainažema – kokybė vidutinė; kaina žema – kokybė žema.59. Į konkurentus orientuota strategija. Kai kurios įmonės nustato savoprekės kainą žemesnę negu artimiausio konkurento. Joms atrodo,kad mažesnėkaina pritrauks daugiau vartotojų,tačiau dažnai pasitaiko taip,kadvartotojas tokių prekių nevertina kaip konkuruojančių analogų.Įmonėtaikydama šią strategiją turi numatyti visus galimus konkurentųatsakomuosius veiksmus.Reaguojant į konkurentų kainų pasikeitimus, įmonėprivalo užduoti klausimus: * kodėl konkurentai pakeitė kainą; * ar tai buvopadaryta norint užimti didesnę rinkos dalį,kad prisitaikyti prie kintančiųkainų; * ar konkurentų kainų pasikeitimas laikinas ar visam laikui; * kaiptai atsilieps mūsų įmonės pelnui ir užimamai rinkos daliai, jei ji nesiimskitų priemonių; * ar kitos įmonės į tai reaguos; * kokia būtų konkurentų irkitų įmonių reakcija.60. Kainų diferencijavimo atvejai. 1) Kainų diferencijavimas siekiantpaklausos didėjimo,2) Kainų diferencijavimas siekiant trumpalaikio turto apyvartumo, 3) Kainųdiferencijavimas valdant paskirstymo funkcionalumą.61. Kainų diferencijavimo taikymo sritys. 1) Kainų diferencijavimaspaskirstymo kanalams; 2) kainų diferencijavimas vartotojams mažmeninėjeprekyboje.62. Kaip prognozuojamos kainos. Kainos prognozuojamos taip: remiantisįvairiais rodikliais nustatančiais rinkas ir įvairius kitus ciklinio arneciklinio pobūdžio veiksnių pakitimus, įvertinamas kainų kitimasprognozuojamu laikotarpiu.Sudaryti prognozę sudėtinga ir sunku.Dabartinėmis sąlygomis paklausos sudedamųjų dalių raidos tendencijosgreitai kinta,t.y. anksčiau buvęs veiksnių nustatančių kainų dinamikątarpusavio ryšys ateityje gali būti visai kitoks. Prognozės rengimąapsunkina ir tai,kad sudėtinga gauti išsamią,patikimą informaciją.62. Kaip prognozuojamos kainos? Prognozė įvertina galimą kainų kitimą,priklausomai nuo to ar kaina didėja ar mažėja, keičiasi ir prekėsrealizavimo ar pirkimo taktika. Kainos prognozuojamos remiantisįv.rodikliais nustatančiais rinkos ir įv. kitus ciklinio ar ne cikliniopobūdžio veiksnių pakitimus, įvertinamas kainų kitimas prognozuojamulaikotarpiu.63. Pradinė info kainoms prognozuoti trūkumai: 1.kiekiniai ir vertiniaiprekės realizavimo duomenys ne visada yra pakankamai tikslūs;2.įv.ekonominiai veiksniai naudojami sudarant prognozę taip pat dažnaipateikiami nepakankamai detalizuoti ir pavėluoti; 3.konkrečių šakų duomenysdažnai yra pasenę ir nepalyginami.64. Kainų prognozavimo metodai: 1.ekstropoliacijos-naudojamas sudarantsvarbiausių rodiklių, apibūdinančių rinkos konjunktūrą praėjusiulaikotarpiu, statistines eilutes.; 2.ekspertiniai vertinimai-remiasispecialistų patirtimi, žiniomis ir intuicija.; 3.ekonominiai-matematiniaivertinimai . Viena iš svarbiausių šio metodo sėkmės prielaidų yra tokiųrodiklių parinkimas, kurie turėjo įtaką kainų dinamikai ne tik praeityjebet ir turės ateity; 4.įv.minėtų metodų deriniai-norint įvertintiperspektyvesnius gamybinius kaštus ir ilgo gamybos ciklo techniškaisudėtingų gaminių kainas galima remtis esamo momento kaštų duomenimis, juoskoreguojant prognozuojamu infliacijos tempu.65. Valst.kainų reguliavimo ilgalaik.tikslai: Tai vyriausybės turimųteisinių ir materialinių galimybių panaudojimas siekiant stabilizuoti arpakeisti kainų lygį ir proporcijas. Tikslai: sustabdyti infliacinį kainųaugimą dėl galimo pinigų nuvertėjimo; pašalinti kainų disproporcijaskonkrečioms prekėms ir paslaugoms;siekti, kad DU nedidėtų proporcingaikainų kitimui; teikti valstybei kontroliamajai gamybai subsidijas; padėtitarp.ryšiams; perskirstyti nacionalines pajamas; spręsto ekonom.,soc.problemas.66. Kokiais būdais valstybė gali reguliuoti kainas rinkoje?1. ekonominiu-reguliuojant rinkoje paklausos ir pasiūlos santykį. 2.administraciniu-tiesiogiai keičiant ar stabilizuojant kainas. Svarbus veiksnys reguliuojantkainas yra emisinė politika, nukreipta į pinigų kiekio cirkuliacijojeapribojimą, kuriuo politika veikia kainas mažindama bendrą paklausą.67. Ekonominio valstybės kainų reguliavimo esmė: reguliuojant rinkojepaklausos ir pasiūlos santykį.68. Administracinio valst.kainų regul.esmė: tiesiogiai keičiant arstabilizuojant kainas. Reguliavimą atlieka spec.valstybiniai organairemdamiesi galiojančiais įstatymais, vyriausybės nutarimais beikonkrečiomis ek ir soc sąlygomis.69. Svarbiausi valst.kainų regul.trūkumai:1. adm.kainų reguliavimas pažeidžia laisvos konkurencijos principą, kurisyra svarb.rinkos raidos elementas, adm.kainodaros sąlygomis gamintojai irvartotojai negali laisvai manevruoti kaina, nes ją apibrėžia valst.organai.Gamintojas ir vartotojas negali laisvai apsikeisti produkcija, nesreguliuojamas pagr.mainų elementas – kaina. 2.adm.būdu reguliuojamos kainospaprastai atitrūksta nuo realių rinkos sąlygų, nes jas nustatant valstybėarba nenori, arba negali atsižvelgti į vid.rinkoje veikiančius veiksnius,jei jie prieštarauja valstybės ekonom. arba kainų politikai. 3 adm kainųregul-mas vidaus rinkos kainas atitraukia nuo pasaulinių, tai apsunkinašalies dalyvavimą tarptaut.mainuose. 70. Kas yra kontraktas? yrapagr.dokumentas, kuris reguliuoja ek.santykius ir nuo to, kaip jissudarytas priklauso požiūris į partnerį, jo prestižas. Gerai parengtasutartis leidžia išvengti nereikalingų ginčų, nesusipratimų tarpkontrahentų. 71. Koks kontrakto sudarymo tikslas? Norint sudaryti kontraktąbūtina suderinti kas bus jo subjektas, kas objektas. Subjektas nusakoveiksmų arba operacijų rūšį, objektas-tai daiktines ir materialinėspriemonės, kurias reikia parduoti ir t.t. 72. Kokia kontrakto sudarymoesmė. kontraktas suteikia jį pasirašiusioms šalims tam tikras teises irpareigas. 73. Kontrakto subjektas-fiziniai ir jurid.asmenys.74. Kontrakto objektas-tai daiktinės ir materialinės priemonės, kuriasreikia parduoti, perduoti, dovanoti ir/ar neturintis teisės liečiančios irsudarančios kontrakto operacijos esmę. Komercinių operacijų objektas yraprodukcija, paslaugos, gamybinio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimorezultatai, kurie realizuojant įgavo prekės formą, prekių pavadinimainusakant jų pagr.charakteristikos. 75. Laikoma, kad kontraktas sudarytas,kai šalys tarpusavyje susitaria dėl visų svarbiausių jo sąlygų: (remiantisšiomis taisyklėmis: valios išreiškimo, išsiuntimo, priėmimo, atpažinimo).76. Kurios šalies teise vadovaujasi kontrahentai? 77. Kas yrakontrahentas?Kontrakto šalys. 78. Kuo remiasi LR kontraktų sudarymoteisė?Remiasi LR civiliniu kodeksu, prekybos įstatymu, komercinio arbitražoįstatymu, viešųjų pirkimų įst,, konkursų organizavimo nuostatais,kt.teisiniais norminiais aktais.79. Vienos konvencijos, pasirašytos 1980m. tikslai: Nors Vienos Konvencijapriimta buvo 1980 m., bet įsigaliojo tik nuo 1988 m. sausio 1 d. VienosKonvencija yra vieningų normų, reguliuojančių tarptautinės prekybossantykius, sistema. Ji padeda vienodai suprasti ir vertinti atskirų šaliųteises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse pirkimo – pardavimo sutartyse.Ji taikoma sudarant prekių pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių, kuriųkomercinės įmonės yra skirtingose valstybėse. Konvencija reguliuojatarptautinių prekių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą ir jų vykdymą.80. GATT tikslas: 1947 m. įkurta Tarpvyriausybinė org-ja, kuri buvo kaippasaulinis forumas daugiašalių derybų muitų ir prekybos tarifų barjeromažinimo klausimais; 1995 m. perorganizuota į Pasaulio prekybos org-ją.81. Oferta –pasiūlymas sudaryti sutartį-siūlymas vienam ar keliemskonkretiems asmenims, kai nurodomos sutarčiai sudaryti būtinos sąlygos,jeigu jos yra pakankamai apibrėžtos ir išreiškia pasiūliusio asmensįsipareigojimus. Pasiūlymas sudaryti sutartį yra pakankamai apibrėžtas,jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytas jųkiekis bei kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka. Pasiūl.sudarutisutartį, skirtas nenustatytiems asmenims, laikomas tiktai kvietimupareikšti ofertą, jeigu siūlantis tiesiogiai nenumato ko kita.O.įsigalioja, kai ją gauna ofertoje nurodytas asmuo. Oferta – rašytinis,žodinis ar išplaukiantis iš elgesio pranešimas apie norą sudaryti teisinęsutartį, iš kurio sąlygų aišku, kad sutartis bus sudaryta, kai tik asmuo,kuriam adresuota oferta priims ją (akceptuos).82. Paprastoji oferta gali būti išsiųsta daugeliui įmonių ir gali būtiatšaukta.83. Tvirtoji oferta duodama nustatytas subjektui ir negali būti atšaukta.84. Išvardinkite, kokius žinote prekinius dok.:1. Sąskaita-pagr.atsiskaitymo dok., kuriame nurodoma pardavėjo, pirkėjo pav.,atsiskaitymo ir transportavimo dokumentų Nr., prekės atkrovimo ir paskyrimovieta pgl bazines tiekimo sąlygas, pilna prekių pavad., kiekis, kaina,bendra suma, prekių pristatymo sąlygos , įpakavimas, kokybė. 2.sąskaita-faktūra-įšrašoma pirkėjui priėmus prekes.3. sąskaita specifikacija-išrašoma, kai į parduodamų prekių siuntą įeina įvairios prekės. Jojenurodoma prekių vieneto kainą pagal jų rūšį, atskiros rūšies prekių suma irbendra siuntos suma. 4.sąskaita proforma; 5.specifikacija; 6.įpakavimolapas; 7.kokybės sertifikatas; 8.garantinis įsipareigojimas.85. Išvardinkite, kokius žinote transportavimo dokumentus: konosamentai,važtaraščiai, prekių priėmimo perdavimo aktai, saugojimo ir sandėliavimopažymėjimai.86. Išv., muitinės dok.: muitinės deklaracijos, exporto-importo licenzijos,prekių kilmės sertifikatai-nustatytos formos prekių identifikavimo dok.,krovinių lydraščiai-įrašyta info tranzito vykdytojui ir kt.87. Išv.pagr.atsiskaitymo už prekes formas: Atsiskaitymas čekiais,vekseliais; ats.bankui pervedimu, akredityvais, inkaso, grynaisiais,konsignacija, apmokėjimas dalimis, atidėtas atsiskaitymas, išankstinisapmokėjimas, avansiniai apmokė., atsiskaitymai kortelėmis.88. Kas yra čekis? Vert.popierius-tam tikra teisine forma sudarytas čekiodavėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai išmokėtų arba apmokėtų jameįrašytą pinigų sumą. Rūšys: riboti, atsiskaitomieji, bankų, euročekiai,kelionių čekiai.89. Kas yra vekselis? Yra finansinis vert.popierius-dokumentas, kuriuoišrašantis jį asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiaisumokėti tam tikrą kredito sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba taipadaryti paveda kitam. Vekselis gali būti paprastasis ir trata.90. Dokumento akreditavimo esmė: Dokumentinis akreditavimas-tai vienalabiausiai paplitusių tarp prekybos atsiskaitymo formų, pagal pardavėjorinką atsiskaitymo formos išdėstomos tokia rizikos mažėjimo tvarka:mokėjimo pavedimas; čekis, vekselis, dok.inkaso, dok. akreditavimas,išankstinis apmokėjimas.91. Išv.akredityvų rūšis: Atsiskaitymas akredityvais –akredityvas-tai tamtikros sumos rezervavimas akredityvą atidariusiame banke. Tai yra bankosąskaita, kuri atidaroma pirkėjo pavedimu pardavėjui jį aptarnaujančiamebanke. Yra tokio rūšys; dokumentinis, atšaukiamas, neatšaukiamas,laiduotas, rezervinis, švarus, pateikiamasis, diskontavimo, su avansu,automatiškai atnaujinamas akredityvas.92. Atsiskaitymų inkaso esmė-atsiskaitymai vykdomi dalyvaujant irtarpininkaujant exportuotojo ir importotojo bankams. Exportuotojas pateikęsprekes perduoda inkasuojančiam savo šalies bankui prekinius atsiskaitymodok.pagal kontrakto sąlygas ir persiunčia mokėtojo bankui. Jei dok.atitinkakontrakto sąlygas, importuotojas akceptuoja duodamas sutikimą apmokėti užpateiktą siuntą.93. Kreditų tipai: Kreditas masiniam exportuotojui; ilg.kreditai;lombardinis kr.; kreditinės linijos94. Kokią informaciją paprastai apima užsakymo sąlygos? Užsakymo sąlygosesurašomi techniniai-ekonominiai rodikliai, kuriuos turi įvykdyti užsakymoatlikėjas. Užsakymo sąlygos apima tokią info: užsakymo produkto arba darbųcharakteristika; bendri užsakymo reikalavimai; ypatingi užsakymoreikalavimai; garantinio įnašo mokėjimo sąlygos; užsakymo atlikimoterminai; kontrakto kainos nustatymo būdai; užsakymo atlikimo projektas;kontrakto išskaidymas į atskirus elementus ir kt. Taip pat nurodomi punktaiarba rodikliai, dėl kurių vyko konkursas arba derybos. Pvz: kontraktokainos dydis, rangovo pelno dydis, užsakymo atlikimo trukmė, darbų atlikimoorganizavimo būdai ir pan.95. Atviro konkurso esmė. Atvirą konkursą paprastai užsakovas organizuojatada, kai jis užsako pagaminti standartinę produkciją. Tam, kad pagamintųšią produkciją, iš rangovo nereikalaujama atlikti didelės techninėsužsakymo analizės.96. Atviro konkurso etapai. Užsakovas, numatęs organizuoti konkursą,parengia ir viešai paskelbia bendro pobūdžio pranešimą apie organizuojamąkonkursą. Pranešimai išsiunčiami įmonėms dalyvauti konkurse kontraktuigauti. Pranešime nurodomos techninės ekonominės užsakymo sąlygos, konkursorengimo vieta, laikas.Po pranešimo rangovai, nutarę dalyvauti, gaunaužsakymo sąlygas. Remdamiesi jomis, rangovai pateikia pasiūlymus užsakymuiatlikti užsakovo nustatyta forma. Pasiūlymai pateikiami raštu uždara forma.Užsakovas išsirenka rangovą, pasiūliusį geriausią variantą. Užsakovopasirinkimą gali nulemti: minimali kaina, kuo palankesnės mokėjimo sąlygos,kuo trumpesni atlikimo terminai. Pranešama pasirinktam rangovui raštu, kadjo pasiūlymas priimtas.97. Atviro konkurso privalumai. Leidžia pasinaudoti rangovų konkurencija irtaip pasirinkti sau naudingiausią pasiūlymą; čia paprastai vyksta didelėkonkurencija, todėl šiuo būdu sudaryti kontraktams būdingos palygintimažesnės kainos; jų organizavimo paprastumas, palyginti su uždaraisiaiskonkursais ir tiesioginėmis derybomis. 99. Uždaro konkurso esmė.Čiadalyvauja tik užsakovų pakviestos įmonės, o ne visos norinčios.Užd.konkursas paprastai organizuojamas, kai: užsakymas nedidelis; darbamsnereikia ypatingos kompetencijos; užsakymas yra specifinis ir darbus galiatlikti tik ribotas rangovų skaičius.100. Uždaro konkurso etapai. 1)užsakovas įvertina pasiūlymus, taipsumažindamas pretendentų kontraktui gauti skaičių. Tai vyksta tokiunuoseklumu: išsiunčiamas pranešimas potencialiems rangovams, viešaineskelbiamas arba skelbia viešai spaudoje. Apsisprendę rangovai teikiapasiūlymus. Užsakovas juos įvertinęs išsirenka vieną. 2)užsakovastiesiogiai derasi su rangovu. Po šių derybų galutinai suderinamos užsakymoatlikimo sąlygos, ir tarp šalių pasirašomas kontraktas.101. Uždaro konkurso privalumai. Užsakovui uždaram konkursui rengti reikiapalyginti mažiau išlaidų, nes reikia mažiau pasiūlymų įvertinti. Rangovuitaip pat reikia mažiau išlaidų, nes šiuo atveju pateikiamas palygintimažesnis pasiūlymas užsakymui gauti.102. Uždaro konkurso trūkumai. Nepašalina rangovų konkurencijos. Ji tiklabiau paslėpta negu atvirame konkurse. Čia daugiau pasireiškia ne kainų, omokslinio-techninio ir inžinerinio-gamybinio rangovų lygio konkurencija.103. Tiesioginių derybų esmė. Naudojamos, kai yra techninė būtinybė, kaiužsakymui atlikti rangovas turi turėti ypatingą techninį patyrimą iržinias, (o tokių tinkamų siauros specializacijos rangovų tėra nedaug) arbakai reikia kuo greičiau pradėti ir baigti užsakymą, arba kai analogiškaskontraktas atiduodamas vienam tam pačiam rangovui. Be to, tiesiog.derybosyra uždaro konkurso baigiamasis etapas.105. INCOTERMS sąlygų tikslai. 1)nugalėti kliūtis, kurias sukuria skirtingųkalbų vartojimas, nevienodos tradicijos ir sąlygos užsienio šalyse;2)išvengti nevienodo tų pačių prekybos sąlygų traktavimo pasauliniu mastuir taip sumažinti ginčų, teisminių bylų skaičių ir dėl jų patiriamasišlaidas ir eikvojamą laiką; 3)sukurti universalų žinyną, kuris būtųpriimtinas visoms pagrindinėms tarptautinėms finansinėms ir teisminėmsinstitucijoms; 4)skatinti tarptautinių prekybinių ryšių plėtojimą.106. INCOTERMS sąlygų esmė. Jomis išreikštos pardavėjo ir pirkėjo pareigos,susijusios su prekių pardavimu, perdavimu ir gabenimu. Jos turi svarbiąreikšmę įmonės apskaitoje. Jomis išreiškiamas rizikos, t.y., nuosavybėsteisių, perėjimo iš pardavėjo pirkėjui momentas.107. Įsipareigojimai ir rizika pagal INCOTERMS taisyklių E grupę. Joje yraviena sąlyga EXW, kuri reiškia, kad pardavėjas savo teritorijoje arsandėliuose sutartu laiku paruošia prekes išvežimui. Pirkėjas savo sąskaitair rizika turi pakrauti prekes į transporto priemones, apdrausti krovinį,sumokėti už jo transportavimą, pasirūpinti eksportui reikalingais dokais irsumokėti su tuo susijusias išlaidas. Rizika ir nuosavybės teisė išpardavėjo pirkėjui pereina pardavėjo teritorijoje, prieš pakraunant prekesį transporto priemonę. Sudaromas aktas.108. Įsipareigojimai ir rizika pagal INCOTERMS taisyklių F grupę. F grupėjeyra 3 sąlygos, pagal kurias pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekespirkėjo nurodytam vežėjui. FCA- prekės pristatymas pirkėjo ekspeditoriui į…(nurodoma kažkokia vieta).Rizika ir nuosavybės teisė iš pardavėjopirkėjui perėjo prekes perdavus vežėjui, kuris gali būti arba pirkėjoatstovas, arba transporto kompanija. Vežėjas turi būtinai pasirašytikrovinio priėmimo perdavimo aktą. FAS- apmokėta iki laiko, nurodomasišsiuntimo uosto pavadinimas. Esant šiai sąlygai, rizika ir nuosavybė išpardavėjo pirkėjui pereina krovinio peravimo metu. FOB- apmokėtastransportavimas iki laivo ir pakrovimas į laivą. Rizika ir nuosavybės teisėiš pardavėjo pirkėjui pereina prekes pakrovus į laivą. Pasirašomas priėmimopardavimo aktas.109. Įsipareigojimai ir rizika pagal INCOTERMS taisyklių C grupę. 4sąlygos. Pagal jas pardavėjas įsipareigoja pasamdyti vežėją, bet neprisiimaatsakomybės dėl galimo prekių praradimo ar apgadinimo jas transportuojant.Taip pat pardavėjas nekompensuoja jokių išlaidų po prekių perdavimovežėjui.CFR- kaina ir krovinys; CPT- už transportavimą sumokėta iki..(tamtikros vietos); CIF- kaina, draudimas ir transportavimas, paskirties uostovieta; CIP- už transportavimą ir draudimą sumokėta iki.. (paskirtiesvietos).110. Įsipareigojimai ir rizika pagal INCOTERMS taisyklių D grupę. Joje 5sąlygos. Pagal jas pardavėjas įsipareigoja padengti visas išlaidas bei jamtenka prekių pardavimo rizika iki nurodytos vietos. Dažniausiai tai būnapirkėjo šalies teritorijoje arba pirkėjo įmonės padalinyje.DAF-prekėspristatymas iki valstybės sienos; DES- parduota laive; DEQ- parduotakrantinėje; DDU- pristatyta, muitas nesumokėtas; DDP- pristatyta, muitassumokėtas.111. Kokius pagrindinius momentus apima kiekviena INCOTERMS sąlyga? Apimapirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas, rizikos (atsakomybės) ir kaštųperdavimą ir pardavimą pirkėjui.112. Galima išskirti tokias kontraktų rūšis: gamybos; finansiniai; lizingo;faktoringo; for feitingo; know-how; komerciniai; kitos.113. komerciniai kontraktai g.b:pirkimo-pardavimo;importo-eksporto;barterio; komiso; konsignacijos;klizingo ; paskirstymo;tarpininkavimo; kiti. Komerc. kontraktai g.b. skirstomi pagal apmokėjimosąlygas: pinigais; prekėmis; mišria forma.114. Yra skirstomos tokios pirkimo-pardavimo kontraktų rūšys:1)vienakartinio teikimo;(tai išankstinis susitarimas,numato prekių kiekiopateikimą tam tikrai datai.Vienkartinio kontrakto rūšys:su trumpais tiekimoterminais;-//-su ilgal.;) 2)kontraktai periodiniais teikimais;(numatoreguliarų tam tikro prekių kiekio tiekimą per tam tikrą kontrakto sąlygosenumastytą laikotarpį, kuris g.b.ir trumpalaikis(iki1metų),ir ilgal.3)kontraktai komplektiniams įrenginiams teikti.(Jie skiriasi savoįvairove,sudėtingų turiniu,daugybe skirtingų kontrakto sąlygų, pirkėjų irpardavėjų įsipareigojimų formulavimas.115. Kontraktą paprastai sudaro:1)preambulė;2)kontrakto objektas;3)prekėskokybės nustatymo būdas;4)kaina ir bendra kontrakto suma;5)prekiųpristatymo terminas;6)mokėjimo sąlygos;7)prekių įpakavimas irmarkiravimas;8)pardavėjo garantijos ir sankcijos; 9)draudimas;10)arbitražas; 11)fors mažorinė sąlyga (nenugalimos jėgosaplinkybės)12)kt.sąlygos116. Faktoringas – tai operacija,kurios metu yra parduodami tam tikros įm.debitoriniai įsiskolinimai. Faktoringo pagrindą sudaro teikėjo mokestiniųreikalavimų perleidimas faktoringo įmonei. Faktoringu yra vadinamaspirkėjų skolų pardavimas faktoringo kompanijai su nedidele nuolaida.Faktoringo operacijų privalumai:1) padidiną įm likvidumą; 2)sumažina įm. finansinę riziką, o tai didinakonkurencingumą ir prestižę.117. Forfeitingas – yra prekybos finansavimo būdas, t.y. nepadengtųįsiskolinimų pirkimas ir pardavimas, Tai labai lanksti paslauga ir jipritaikoma ir modifikuojama tam, kad geriausia patenkinti eksportotojoporeikius. Kai jis gauna apmokėjimą už savo prekes greitai po jųpristatymo. Tai dažniausiai būna vekselių komplektai. Taigi pardavėjasvietoj pinigų gauna skolinę pasižadėjimą sumokėti tam tikrą pinigų sumąnurodyta laiku. Pardavėjas, gavęs vekselių komplektą parduoda jį bankuiarba specialiai forfeitingo kompanijai be teisės jį išpirkti ir taip gaunagrynuosius pinigus sandorio pradžioje. Šio atvėju bankas arba forfeitingokompanija prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį. Forfeitingo pranašumai:1)pagreitina kapitalo apyvartą; 2)išlaisvina nuo nemokumo ir rizikos;3)nesusidaro didelių debitorinių įsiskolinimų;4) apsaugo nuo palūkanų normos rizikos.118. Kliringas – tai atsiskaitymų be grynųjų pinigų sistema, kuriospagrindas yra abipusių įsipareigojimų ir reikalavimų užskaitymas. Šisistema sumažina bankų poreikį gryniesiems pinigams. Atsiskaitymai bankuoseg.b. organizuojami keliais būdais: 1) sumos už liekvieną kontraktąpadedamos atskirai; 2) bankai per dieną kaupia klientų įsipareigojimus irreikalavimus sumos atskirai.119. Lizingo sutartimi priemonės savininkas perduoda nuomininkui teisę janaudotis apibrėžtą laikotarpį už tam tikrą mokestį. Paprastai lizingosutartis(priešingai nei nuomos)negali būti nutraukta, peržiūrėta arpakeista.Tuo garantuojamas savininkui investuotų lėšų į nuomojamą turtąsusigrąžinimas.120. Know-How kontraktai tarptautinėje praktikoje yra suprantamos kaipnaujos techninės žinios, inovacijos ir patirtis. Prie Know-How priskiriamitechniniai sprendimai, padaryti naujų išradimų lygiai, bet dėl vienų arkt. priežasčių ……..užpatentuoti.121. Konsignacija – tai tokia importo ar eksporto forma, kai prekėspateikiamos realizuoti rinkoje, o atsiskaitima už jasrealizavus.Konsignacijos sąlygomis konsignantas(arba eksportotojasarpardavėjas) pateikia prekes į konsignatoriaus rinką jas realizuoti už jasnesumokėjus. Nerealizuotas prekes konsignantas turi teisę susigrąžinti.122. Prekybos barterinių mainų pagrindu esmė ta, kad prekių arba paslaugųpirkėjas atsiskaito su pardavėju ne pinigais, o kitu turtu ar paslaugomis.Tokie prekybiniai santykiai įforminami barteriniu kontraktu. Pagal tokįkontraktą kiekviena šalis tampa ir pirkėja ir pardavėja.123. Tai išankstinis 2 asmenų- pirkėjo ir pardavėjo – sutartis pirkti arbaparduoti kapitalą būsimu laiku, sandorį pasirašant sutarta kaina. Tokiasutartis įsipareigoja abi šalis.Jei esate sandorio pirkėjas, jūsįsipareigojate nupirkti ateityje tam tikrą prekių kiekį nustatytomiskainomis.Jei esate ateities sandorio pardavėjas , jūs įsipareigojate teiktiateityje tam tikrą sutartų prekių kiekį nustatytomis kainomis. Jus esatesandorio pirkėjas, jus tikitės, kad kainos kils,ir sutinkate pirkti šiosdienos kainomis.Jei esate pardavėjas, jūs manote, kad kainos kris, ir taippat sutinkate sandorį pasirašyti šios dienos kainomis.115. Kontrakto turinys. Preambulė, kontrakto objektas, prekės kokybėsnustatymo būdas, kaina ir bendra kontrakto suma, prekių pristatymoterminai, mokėjimo sąlygos, prekių įpakavimas ir markiravimas, pardavėjogarantijos ir sankcijos, draudimas, arbitražas, fors mažorinė išlyga arbanegalimos jėgos aplinkybės, kitos sąlygos.