Tarptautinių komercinių sutarčių principai

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. KAS TAI YRA UNIDROIT 4
1.1 STRUKTŪRA 5
1.2 ĮSTATYMŲ LEIDIMO POLITIKA 5
1.3 Darbo metodai 7
1.4 Dabartinė darbo programa 8
2. UNIDROIT TARPTAUTINIŲ KOMERCINIŲ SUTARČIŲ PRINCIPAI 11
2.1 UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų turinys 11
2.2 UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų reikšmė 16
IŠVADOS 19
LITERATŪROS ŠALTINIAI 20ĮVADAS
Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) – tai nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija, įsikūrusi Villa Aldobrandini, Romoje. Jos paskirtis – nagrinėti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir koordinuoti privatinę ir ypač komercinę teisę tarp valstybių ir valstybių grupių.
1994 m. buvo išleisti UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai. Tai apie trisdešimties metu darbo, kurį dirbo geriausi daugiau nei 50 valstybių teisės teoretikai ir prraktikai, rezultatas. Šis taisyklių rinkinys gali būti apibūdintas kaip bendroji tarptautinė komercinių sutarčių teisė. Tarptautinių komercinių sutarčių principai laikomi vienu iš sėkmingiausiu UNIDROIT reguliuojamų sričių.
Pirmoje šio darbo dalyje bus detaliau aprašytas pats Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas, jo struktūra , įstatymų leidimų politika, darbo metodai, bei dabartinė darbo programa. Antroje darbo dalyje bus analizuojami UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principai, jų turinys, bei reikšmė.1. KAS TAI YRA UNIDROIT
Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) – tai nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija, įsikūrusi Villa Aldobrandini, Romoje. Joos paskirtis – nagrinėti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir koordinuoti privatinę ir ypač komercinę teisę tarp valstybių ir valstybių grupių [2].
UNIDROIT įkurtas 1926 metais kaip pagalbinis Tautų lygos organas, Institutas, po Lygos uždarymo, atkurtas 1940 metais daugiašalio susitarimo, UNIDROIT Statuto, pagrindu. <


UNIDROIT organizacijos narystė apribota Valstybėmis prijungtomis prie UNIDROIT Statuto. UNIDROIT narės valstybės yra iš penkių kontinentų bei reprezentuoja skirtingų įstatymų leidimo, ekonominių bei politinių sistemų įvairovę bei skirtingą kultūrinę kilmę. UNIDROIT priklauso 59 narės valstybės. Valstybės yra šios: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Bulgija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Kroatija, Kuba, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Egiptas, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vatikanas, Vengrija, Indija, Iranas, Irakas, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Liuksemburgas, Malta, Meksika, Nyderlandai, Nikaragva, Nigerija, Norvegija, Pakistanas, Paragvajus, Lenkija, Portugalija, Korėjos Respublika, Rumunija, Rusijos Federacija, San Marinas, Serbija ir Juodkalnija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Afrikos valstybė, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turnisija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Urugvajus, Venesuela [2].
Institutas finansuojamas per kasmetinius narių valstybių įnašus, kuriuos fiksuoja Generalinė Asamblėja, bei per kaasmetines įmokas gaunamas iš Italijos Vyriausybės. Taip pat gali būti sudaromi papildomi biudžetiniai įnašai skirti tam tikriems, aukotojo nurodytiems tikslams (Patikėtinių fondas).
Oficialios UNIDROIT kalbos yra anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų; organizacijos darbo kalbos yra anglų ir prancūzų kalba.1.1 STRUKTŪRA
UNIDROIT turi iš esmės trijų pakopų struktūrą, kurią sudaro Sekretoriatas, Valdymo Taryba ir Generalinė Asamblėja.
• Sekretoriatas yra vykdomasis UNIDROIT organas atsakingas už kasdieninį savo Veiklos programos vykdymą. Sekretoriatui vadovauja Generalinis Sekretorius, kurį paskiria Valdymo Taryba, remdamasi Instituto prezidento iškelta kandidatūra. Generaliniam se
ekretoriui padeda tarptautinis valstybės tarnautojų personalas bei įvairus pagalbinis personalas.
• Valdymo Taryba prižiūri visus priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti Instituto įstatyminius tikslus, politikos aspektus, bei Sekretoriato Darbo Programos (kurios sudarymas yra jos atsakomybė) įgyvendinimą. Tai atlieka vienas ex officio narys, Instituto Prezidentas, bei 25 išrinkti nariai, paprastai garsūs teisėjai, specialistai, profesoriai bei valstybės tarnautojai.
• Generalinė Asamblėja yra pagrindinis UNIDROIT sprendimus atliekantis organas: ji balsų dauguma nutaria kasmetinį Instituto biudžetą; ji kas trejus metus patvirtina Veiklos programą; ji kas penkerius metus renka Valdymo Tarybą. Generalinę Asamblėją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos narės valstybės Vyriausybės [2].1.2 ĮSTATYMŲ LEIDIMO POLITIKA
Pagrindinis UNIDROIT įstatyminis tikslas yra paruošti modernias ir atitinkamas suderintas vienodas privatinės teisės bendrąja prasme taisykles. Tačiau patirtis parodė atsitiktinių įsibrovimų į valstybinius įstatymus poreikį, ypatingai tose įstatymų srityse, kuriose sunku sudaryti griežtas ir tvirtas ribų nustatymo linijas bei ten kur susipina transakciniai bei reguliavimo įstatymai. UNIDROIT paruoštos pastovios taisyklės siejasi su esminėmis įstatymų taisyklėmis; beje, jos apima tik pastovias įstatymų konflikto taisykles [2].
UNIDROIT nepriklausoma padėtis tarp tarpvyriausybinių Organizacijų įgalino šį Institutą vykdyti darbo metodus, kurie padarė jį ypatingai tinkamu susirinkimu sprendžiant labiau techninius, o ne politinius klausimus.
Naujos technologijos, komercinė veikla ir t.t. reikalauja naujų sprendimų, ir kur transakcijos savo pobūdžiu linkusios būti transnacionalinės, sprendimai tu
urėtų būti suderinti bei plačiai priimtini. Bendrai tariant, subjektų derinimo ar net unifikacijos tinkamumas didžiąja dalimi priklausys nuo valstybių noro priimti jų municipalinių įstatymų taisyklių pakeitimus remiant naują to subjekto tarptautinį sprendimą. Įstatyminiai ar kiti argumentai susiję su subjekto derinimu bus atitinkamai pasverti turint omenyje šias aplinkybes. Panašios aplinkybės taip pat apibrėš tinkamiausią tokių taisyklių taikymo sritį, t.y. ar taisyklės turi būti apribojamos vien tiktai tarptautinėms situacijoms ar ryšiams, ar praplėstos apimti taip pat ir grynai vidines situacijas ar ryšius.
UNIDROIT sudarytos pastovios taisyklės, atitinkančios organizacijos tarpvyriausybinę struktūrą, tradiciškai pateikiamos tarptautinių Konvencijų forma, ta, kad jos įsigaliotų, jos labiau skirtos automatiškai taikyti Valstybės municipaliniam įstatymui nei visų formalių valstybės vidaus įstatymų reikalavimams [2]. Tačiau menkas prioritetas kurį Vyriausybės pasirenka įgyvendinant tokias Konvencijas bei laikas, kurio prireikia, kad tos Konvencijos įsigaliotų, lėmė vis augantį alternatyvių unifikavimo formų populiarumą tose srityse, kur nejaučiama, jog įpareigojantis instrumentas yra esminis dalykas. Tokios alternatyvos apima pavyzdinius įstatymus, kuriuos valstybės aptaria sudarydamos subjektams skirtus vidaus įstatymus arba bendrus principus tiesiogiai skiriamus teisėjams, arbitrams bei susitariančioms šalims, kuriems vistiek paliekama laisvė rinktis, ar naudoti šiuos principus, ar ne. Ten, kur subjektas įvertinamas kaip pasiruošęs pastovioms taisyklėms, kitas alternatyvas apima įstatyminių programų sudarymas; paprastai programos susijusios su naujais ve
erslo metodais, sandorių tipais arba su rinkos organizavimo struktūra tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu. Bendrai kalbant, ten, kur taisyklių mastas peržengia dvipolį santykį, kurio pagrindą sudaro įprastas sutarčių įstatymas, ir kur trečiosios šalys arba kur pavojuje atsiduria viešieji interesai, kaip yra privatinės teisės atveju, reikalingi “griežto įstatymo” sprendimai [2].1.3 Darbo metodai
Subjektui patekus į UNIDROIT Darbo Programą, Sekretoriatas, jei reikia padedamas tos srities specialistų, sudarys įgyvendinamumo tyrimą ir/arba preliminarų lyginamąjį įstatymo pranešimą skirtą nustatyti įstatymo reformos norimumą bei įvykdomumą [3]. Kur reikalinga ir kur prieinamas tiekiamas finansavimas, atliekamas ekonominės įtakos įvertinimo tyrimas. Tada, pranešimas, kartais apimantis apytikslius principų projektus ar taisykles, bus pateikiamas Valdymo Tarybai, kuri, siekiant paruošti preliminarią Konvenciją ar vieną iš ankščiau minėtų alternatyvų, paprastai paprašys Sekretoriato surinkti tyrimo grupę, kuriai paprastai pirmininkauja Tarybos narys. Tokių tyrimo grupių, kurias sudaro ekspertai turintys jų kvalifikaciją atitinkančius postus, dalyvavimas yra Sekretoriato rūpestis, kadangi Sekretoriatas siekia užtikrinti kiek įmanoma subalansuotą skirtingų pasaulio įstatyminių bei ekonominių sistemų ir geografinių regionų reprezentavimą.
Tyrimų grupės sudarytas preliminarus instrumento projektas pateikiamas Valdymo Tarybai, kad ji jį patvirtintų bei patartų, kokių žingsnių tinkamiausia toliau imtis. Paprastai, preliminarios Konvencijos projekto atveju, tai bus prašymas Sekretoriato sušaukti vyriausybinių ekspertų komitetą, siekiant užbaigti Konvencijos projektą, pasirenkant diplomatinę Konferenciją. Vienos iš alternatyvos Konvencijos projektui atveju, kuomet alternatyva savo pobūdžiu netinka būti perduota vyriausybiniam ekspertų komitetui, bus sušaukta Taryba, tokiu būdu siekiant pateisinti savo paskelbimą bei UNIDROIT platinimą srityse, kurioms jis buvo skirtas.
Dalyvavimas UNIDROIT vyriausybinių ekspertų komitetuose yra atviras visų UNIDROIT narių valstybių atstovams. Sekretoriatas gali papildomai pakviesti tokias kitas valstybes, kurios atrodo tinkamos, ypač turint omenyje subjekto klausimą, ir kitas susijusias tarptautines Organizacijas bei profesionalias asociacijas, kurios gali dalyvauti kaip stebėtojai. Konvencijos projektas, kurį užbaigs vyriausybinių ekspertų komitetas, bus pateiktas Valdymo Tarybai, kuris jį patvirtins ir patars, kokių žingsnių tinkamiausia toliau imtis. Paprastai, žiūrima, ar Konvencijos projektas atspindi valstybių, dalyvaujančių vyriausybiniame ekspertų komitete, bendrą sutarimą, ir ar jis atitinkamai sudaro gerą galimybę būti pasirinktas diplomatinės Konferencijos metu. Tokią Konferenciją sušauks UNIDROIT valstybės narės.
UNIDROIT išlaiko artimus bendradarbiavimo ryšius su savo susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, tiek tarpvyriausybinėmis, tiek nevyriausybinėmis; bendradarbiavimo ryšiai daugeliu atvejų išreiškiami bendradarbiavimo susitarimų, sudarytų tarp-Sekretoriato lygmenyje, forma [3].
Dėl kompetencijos tarptautinio unifikavimo įstatymo srityje, UNIDROIT dažniau įgaliojama kitų tokių organizacijų paruošti lyginamuosius įstatymų tyrimus ir/arba Konvencijų projektus, skirtus tarnauti tarptautiniu tų Organizacijų instrumentų ruošimo ir/arba įforminimo pagrindu.
UNIDROIT gebėjimas iš skirtingų valstybių gauti naujausią informaciją apie įstatymų padėtį yra esminis dalykas norint pasiekti įstatyminių tikslų. Kartais šią informaciją gauti yra sudėtinga ir todėl UNIDROIT prižiūri tiek valstybių narių, tiek kitų valstybių, kurias nurodo Valdymo Taryba, korespondentų tinklą1.4 Dabartinė darbo programa
Sutartys
Po UNIDROIT Tarptautinių Komercinių Sutarčių Principų sėkmės tiek sutarčių planavimo, tiek arbitražo veikloje, bei dėl dažno jų kaip modelio taikymo Amerikos, Azijos bei Europos įstatymų leidėjų, dabartiniu metu nauja darbo grupė dirba ties II Principų dalimi, kuri susijusi su atstovavimu, perdavimu, trečiųjų šalių teisėmis, veiksmų ribotumu bei atsisakymu. Dar daugiau, grupė atsižvelgia į elektroninės komercijos klausimus. Šio proceso pabaigoje (iki šiol, įvyko trys darbo posėdžiai Romoje, Bolzane ir Kaire), mes turėsime beveik išbaigtą taisyklių, susijusių su sutarčių įsipareigojimais, bendrą dalį. Paskelbiamo įstatymo modelis bei netinkamo pateikimo pasekmės suteikiant teises, šiais metais pereis nuo tyrimo grupės prie vyriausybinio konsultavimo proceso.
Kreditas, Finansai, Kapitalo Rinkos
Dabartiniu metu galioja dvi 1988-ųjų metų UNIDROIT Finansinio Lizingo ir Skolos Išpirkimo Konvencijos, kurias reguliuoja pagrindinės prekybinės valstybės [3]. Dabartiniu metu jos patraukė Lotynų Amerikos, Rytų Europos ir Azijos dėmesį. Ypatingai netolimoje ateityje tikimąsi daugiau Lizingo Konvencijos ratifikavimų, bei jos panaudojimo kaip vidaus įstatymų reformos modelio. Dabartiniu labiausiai pretenzingas ir daug laiko reikalaujantis projektas yra Tarptautinių Interesų dėl Mobilių Įrenginių Konvencijos projektas (komercinėse srityse pramintas turtu garantuota finansų konvencija), pateikiantis naują tarptautinį garantinių transakcijų, pritaikytų kredito išlaidų mažinimui, už didelės vertės mobilią infrastruktūrą tokią kaip lėktuvai, erdvės objektai (ypatingai telekomunikacijų ir meteorologiniai palydovai) bei geležinkelio riedmenys. Kai kurie stebėtojai tiek specialistai, tiek mokslinės bendruomenės numato naujo režimo išplitimą į kitas didelės vertės mobilios įrangos sritis, pavyzdžiui naftos bokštų ar net laivų vėlesnėse pakopose.

Konvencijos projektas drauge su Aviacijos Įrangos Klausimų Protokolų projektu, buvo patvirtinti UNIDROIT Valdymo Tarybos ir 2001-ais metais bus pasiūlyti Diplomatinėje Konferencijoje su tikslu juos pritaikyti Pietų Afrikoje. Taip pat ruošiami Protokolai dėl Geležinkelio riedmenų bei Erdvės nuosavybės. Sudarytojas bus pasiūlytas Vyriausybiniam Ekspertų Komitetui vėliau šiais metais. Tuo tarpu, kai tarpvyriausybiniai procesai susiję su tekstais apie aviacijos įrangą yra finansuojami UNIDROIT ir Tarptautinės Aviacijos Organozacijos (ICAO), tekstai susiję su geležinkelio riemenimis bus tikrinami tarpvyriausybinių organų, kuriuos finansuos UNIDROIT ir Tarptautinė Geležinkelio Transporto Organizacija (OTIF) [2].
Kultūrinio Palikimo apsauga
1995-ųjų metų UNIDROIT Konvencija Dėl Pavogtų ir Nelegaliai Išgabentų Kultūrinių Objektų kai kuriose valstybėse itin pasisekė ir skatina stiprų pasipriešinimą iš tam tikrų sluoksnių, ypatingai neribotos meno komercijos laisvės advokatų. Toliau esminis dalykas bus valstybių, kuriose aktyvi meno darbu prekyba, vyriausybių pastangos bei stipresnis įsipareigojimas.
Civilinė Procedūra
UNIDROIT ir Amerikos Įstatymo Institutas (ALI) suvienijo jėgas plėtojant Tarpvalstybinės Civilinės Procedūros Principus bei Taisykles. Šios taisyklės skirtos atitikti netipiškas tačiau vis dažnėjančias bylinėjimosi situacijas, kuriose dalyvauja šalys iš kitų, ne susirinkimo jurisdikcijų. Darbo grupė, sudaryta iš garsių teisėjų, advokatūros narių bei mokslininkų iš viso pasaulio neseniai baigė savo pirmą sesiją.
Papildoma veikla
Unidroit prižiūri visame pasaulyje garsią biblioteką, leidžia “Įstatymo apžvalgą” bei yra įsipareigojęs sudaryti įstatymų duomenų bazę. Organizacijos stipendijų programa tiekia laikiną apgyvendinimą jauniems vyriausybės tarnautojams bei dėstytojams iš besivystančių valstybių [3].2. UNIDROIT TARPTAUTINIŲ KOMERCINIŲ SUTARČIŲ PRINCIPAI
2.1 UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų turinys
Tarptautinių komercinių sutarčių principai (toliau – UNIDROIT Principai) nustato bendrąsias tarptautinių komercinių sutarčių taisykles. Jais gali arba turi būti vadovaujamasi šiais atvejais:
 kai šalys susitarė, jog jų sutartims bus taikomi bendrieji teisės principai, lex mercatoria (prekybos teisė) ar pan;
 kai šalys susitaria, jog jie taikomi jų sutarčiai;
 sprendžiant klausimą, kilusį, kai neįmanoma nustatyti tinkamos taikytinos teisės taisyklės;
 aiškinant ir pildant tarptautinius unifikuojančius teisės aktus/dokumentus;
 jais, kaip pavyzdžiu, gali naudotis nacionalinės ir tarptautinės teisėkūros institucijos.
Bendrosios nuostatos
Remiantis UNIDROIT principais šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti jos turinį. Ši sutartis, jei yra sudaryta teisėtai ir yra galiojanti, šalims turi įstatymo galią. Ji gali būti pakeista ar nutraukta tik vadovaujantis jos sąlygomis, šalių susitarimu arba kitais būdais, numatytais šiuose Principuose [1]. Sutarties forma gali būti rašytinė arba žodinė, taip pat nėra reikalaujama, kad sutartis atitiktų bet kokį kitą formos reikalavimą. Sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas bet kokiomis priemonėmis.

Šiuose principuose taip pat reglamentuojama sąžiningumas ir sąžininga praktika bei papročiai, kurių šalys turi laikytis jei tas paprotys yra plačiai žinomas tarptautinėje prekyboje ir jo šalys nuolat laikosi atitinkamoje prekybos srityje, išskyrus atvejus, kai tokį paprotį taikyti būtų neprotinga [1].
Sutarties sudarymas
Sutartis gali būti sudaroma priimant pasiūlymą arba kitu šalių susitarimą pakankamai įrodančiu elgesiu. Pasiūlymas sudaryti sutartį, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu akcepto atveju. Pasiūlymas yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti prekių kiekis ir kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka. Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertos adresatas. Kol sutartis nesudaryta, oferta gali būti atšaukta, jeigu ofertos adresatas pranešimą apie atšaukimą gauna dar neišsiuntęs akcepto.
Pareiškimas ar kitoks ofertos adresato elgesys, išreiškiantis sutikimą su oferta, yra akceptas. Tylėjimas ar neveikimas pats savaime nėra akceptas. Ofertos akceptas įsigalioja tuo momentu, kai oferentas gauna sutikimą. Akceptas neturi galios, jeigu oferentas negauna sutikimo per jo nustatytą terminą, arba, jeigu terminas nenustatytas – tai per protingą terminą, tinkamai atsižvelgiant į sandorio aplinkybes, įskaitant oferento panaudotų ryšio priemonių greitį. Žodinė oferta, jeigu kitkas neatšaukia iš aplinkybių, turi būti akceptuojama nedelsiant.
Pavėluotas akceptas vis dėlto galioja kaip akceptas, jeigu oferentas nedelsiant praneša apie tai ofertos adresatui žodžiu arba nusiunčia jam apie tai pranešimą. Jeigu iš laiško ar kitokio rašytinio pranešimo, kuriame yra pavėluotas akceptas, matyti, kad jis buvo išsiųstas tokiomis aplinkybėmis, kad jeigu jo persiuntimas būtų buvęs normalus, tai oferentas jį būtų gavęs laiku, pavėluotas akceptas galioja kaip akceptas, jei oferentas nedelsiant nepraneša ofertos adresatui žodžiu, jog jis laiko savo ofertą netekusią, arba nenusiunčia jam apie tai pranešimą [1].
UNIDROIT principai taip pat nustato konfidencialumo bei nesąžiningumo principą: nesąžiningumu laikoma, kai šalis pradeda derybas arba jas tęsia neturėdama tikslo sudaryti sutartį su kita šalimi. Tokiu atveju nesąžininga šalis atsako už kitos šalies patirtus nuostolius.
Kalbant apie sutarties sudarymą taip pat derėtų atkreipti dėmesį į principuose numatytas standartines sutarties sąlygas, kurias viena šalis parengia iš anksto ir nuolat naudoja visose savo sudaromose sutartyse, su kita šalimi iš anksto jų jau nederindama. Tačiau jei tai kitai šaliai yra netikėta sąlyga, kurios negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje, šalis gali jos nesilaikyti, nes ji tampa negaliojančia. Esant standar.tinių ir šalių individualiai sutarčiai aptartų sutarties sąlygų prieštaravimui, pirmenybė teikiama nestandartinėms [1].

Sutarties galiojimas
Sutarties negaliojimo atvejai:
 Šalis gali atsisakyti sutarties, kai sudarant sutartį buvo suklysta ir suklydimas buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų jos nesudaręs, jei būtų žinojęs tikrąją padėtį.
 Šalis gali atsisakyti sutarties, sudarytos dėl apgaulingų kitos šalies pareiškimų arba sudarant nesąžiningai nuslepiant faktus, kuriuos, vadovaujanti protingais komercinės veiklos standartais, reikia pranešti kitai šaliai.
 Šalis gali atsisakyti sutarties, kurią ji sudarė veikdama nepagrįsto kitos šalies grasinimo, kuris, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo toks realus ir rimtas, jog kita šalis neturėjo protingos alternatyvos..
 Sutarties šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu jos sąlyga sutarties sudarymo metu suteikia kitai šaliai nepagrįsto pranašumo [1].

Problematiškesni sutarties galiojimo atvejai:
 Vien faktas, kad sutarties sudarymo momentu prisiimtos pareigos vykdymas buvo neįmanomas, neturi įtakos sutarties galiojimui.
 Tik faktas, kad sutarties sudarymo momentu sutarties šalis neturėjo įgaliojimų disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui.
 Suklydusi šalis negali atsisakyti sutarties, jeigu suklysta dėl didelio jos aplaidumo arba klaida susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių ši šalis buvo prisiėmusi riziką.
 Šalis negali atsisakyti sutarties dėl suklydimo, jeigu aplinkybės, kuriomis ji remiasi ar galėjo remtis, suteikia jai gynybos priemones dėl nevykdymo.

Sutarties aiškinimas
Remiantis UNIDROIT principais sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią. Jeigu valia negali būti nustatyta, sutartį reikia aiškinti pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip sutarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis [1].
Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:
 preliminarias šalių derybas;
 tarp šalių susiklosčiusią praktiką;
 šalių elgesį sudarius sutartį;
 sutarties prigimtį ir tikslą;
 konkrečioje verslo srityje visuotinai priimtą atitinkamų sąlygų ir teiginių reikšmę;
 papročius.
UNIDROIT principuose yra taikytina Contra Proferentem taisyklė: jeigu vienos šalies pasiūlyta sąlyga yra neaiški, sąlyga aiškinama šios šalies nenaudai.
Pareigos, kainos ir kokybės nustatymas
Nustatant, kiek šalis turi dėti pastangų sutarčiai įvykdyti ar kiek ji turi stengtis, kad pasiketi tam tikrą rezultatą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į:
 kokiu būdu sutartyje išreikšta prievolė;
 sutarties kainą ir kitas sutarties sąlygas;
 normalios rizikos laipsnį siekiant norimo rezultato;
 kitos šalies galimybę įtakoti įsipareigojimo vykdymą.
Taip pat principuose yra apibrėžta sutarties įvykdymo kokybės bei kainos nustatymas. Jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, sutarties šalis turi vykdyti sutartį atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes: sutarties įvykdymo kokybė turi būti protinga ir ne žemesnė už vidutinę.
Kalbant apie kainą, jei jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą [1]. Taip pat kaina, nustatoma remiantis protingumo kriterijais kai: kainą turi nustatyti trečiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti; taip pat kuomet sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų.
Sutarties vykdymas ir nevykdymas
Sutartis turi būti įvykdyta pagal sutartyje nustatyta terminą, arba sutartu konkrečiu laiku, nebent sutartyje nustatyta kitaip. Jeigu nėra nustatyto termino tai per protingą laiką, nuo sutarties sudarymo momento. Šalis turi įvykdyti savo prievoles iš karto, jeigu jas galima. įvykdyti vienu metu ir aplinkybės nenumato kitaip. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti sutarties įvykdymą anksčiau nustatyto termino, nebent jis neturi jokio teisėto intereso taip daryti. Papildomas kreditoriaus išlaidas dėl prievolės įvykdymo anksčiau termino be kitų nuostolių atlyginimo turi kompensuoti skolininkas [1].
Jei sutartyje jos įvykdymo vieta neaptarta, šalis turi įvykdyti piniginę prievolę kreditoriaus komercinės įmonės vietoje, visas kitas prievoles – prievolę vykdančios šalies komercinės įmonės vietoje. Atsiskaitymai tarp šalių gali būti vykdomi bet kokia verslo santykiams mokėjimo vietoje priimtina forma. Jeigu prievolė išreikšta kitokia nei mokėjimo vietos valiuta, skolininkas gali atsiskaityti mokėjimo vietos valiuta, išskyrus jei ta valiuta nėra laisvai konvertuojama, arba šalys susitarė atsiskaityti tik tokia valiuta, kuria išreikšta prievolė.
Taip pat UNIDROIT principai reguliuoja santykius tarp šalių iškilus sutarties vykdymo sunkumams.
Sutarties neįvykdymu laikomas šalies bet kokios sutartinės prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą [1]. Čia reiktų išskirti tai, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
Šalis turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tuomet, kai šalys sutartį privalo įvykdyti viena paskui kitą, šalis, turinti sutartį įvykdyti vėliau, iki savo sutarties prievoles įvykdys kita šalis.
Šalis atleidžiama nuo sutarties nevykdymo, jeigu įrodo sutartį nebuvus įvykdyta dėl kliūties, kurios ji negalėjo kontroliuoti ir kurios ji negalėjo protingai numatyti sudarydama sutartį, ir šios klaidos ar jos padarinių negalėjo išvengti ar pašalinti (Force Majeure).
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutartį netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas [1].
Taip pat principuose nagrinėjamos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės bei nuostolių atlyginimas, nustatant žalos dydį ir piniginės kompensacijos būdus.2.2 UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų reikšmė
Per pastaruosius metus Lietuvos įmonės ženkliai plečia savo tarptautinius ryšius. Lietuvos ūkio subjektai sudaro vis daugiau ir vis įvairesnių tarptautinių komercinių sutarčių su užsienio valstybių, kurių ratas taip pat plečiasi, įmonėmis.
Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės neišvengiama vis dažniau susiduria su tarptautinės privatinės teisės klausimais, tokiais kaip – kokios valstybės teisę pasirinkti kaip sutarčiai taikytiną teisę? Ar sutarties šalys gali pasirinkti bet kurios trečios valstybės teisę? Kokios valstybės teisė bus taikoma iš sutarties kilusiam ginčui spręsti, jei šalys sutarčiai taikytinos teisės nepasirinks? Pagal kokios valstybės teisės normas turi būti išspręstas jau kilęs ginčas [6]?
Šalia jau egzistuojančių šių problemų sprendimų – kolizinės teisės normos, tarptautinės konvencijos unifikuojančios tam tikrą teisės sritį, atskirose verslo srityse susiformavusių papročių “kodifikacijos” (INCOTERMS, UCP ir pan.) – Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) 1994 m. tarptautiniam verslu pasiūlė dar vieną išeitį, kaip gali būti peržengti tarptautinius komercinius santykius varžantys įvairiausių nacionalinių teisės sistemų keliami barjerai [6].
1994 m. buvo išleisti Tarptautinių komercinių sutarčių principai. Tai apie trisdešimties metu darbo, kurį dirbo geriausi daugiau nei 50 valstybių teisės teoretikai ir praktikai, rezultatas. Šis taisyklių rinkinys gali būti apibūdintas kaip bendroji tarptautinė komercinių sutarčių teisė.
Viena iš šios sistemos praktinio taikymo formų – UNIDROIT Principų pasirinkimas kaip sutarčiai taikytinos teisės. Šiuo atveju yra išvengiama sutarties šalių nelygybės, kuomet pasirinkus vienos sutarties šalies valstybės teisę kita sutarties šalis susiduria su jai visiškai svetima teisės sistema. Taip pat išvengiama netikrumo, kuris kyla tada, kai šalys sutartyje visai neaptaria taikytinos teisės klausimų ir neaišku pagal kurios valstybės teisę turi būti sprendžiamas ginčas.
UNIDROIT Principai yra geresnis pasirinkimas ir tada, kai šalys iš pagarbos viena kitai ar dėl kitų priežasčių yra linkusios pasirinkti kompromisinį variantą – trečiosios valstybės teisę. Šiuo atveju trečiosios valstybės teisės normos yra orientuotos reguliuoti specifinius toje valstybėje veikiančių subjektų santykius, tuo tarpu UNIDROIT Principai siekia pateikti tokius sprendimus, kurie būtų priimtini bet kurios šalies verslininkui. Tačiau šioje vietoje turi būti atsakyta į eilę kitų klausimų.
Ar galima pasirinkti sutarčiai taikytina teisę ne konkrečios valstybės teisę, o tam tikrą savarankišką nevalstybinio pobūdžio taisyklių sistemą (lex mercatoria)? Panašu, kad naujasis Lietuvos civilinis kodeksas (1.37 str. 1 d.) suteikia šalims tokią laisvę [6]. Terminas “teisė” doktrinoje aiškinamas ne tik kaip tam tikros valstybės nacionalinė teisės sistema. Tai gali būti ir elgesio taisyklės, kurios nėra valstybinio pobūdžio, t.y. lex mercatoria. Tačiau, ar pakanka to, kad Lietuvos civilinis kodeksas leidžia pasirinkti UNIDROIT Principus, kaip sutarčiai taikytiną teisę. Juk ne mažiau svarbu, ar kitos sutarties šalies valstybė taip pat pripažįsta tokį šalių pasirinkimą ir, ar pasirinkus UNIDROIT Principus kaip taikytina teisę, nekils problemų įgyvendinant būsimą teismo sprendimą užsienio valstybėje?
Bent jau Europos Sąjungos valstybėse tokių problemų neturėtų kilti. ES valstybėse galiojanti 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės buvo orientuota spręsti klausimus, kurios valstybės teisė turi būti taikoma. Tačiau šioje konvencijoje nėra įtvirtinto tiesioginio ribojimo pasirinkti šalims tik konkrečios valstybės teisę. Be to, pastaruoju metu konvencijos nuostatas yra linkstama aiškinti atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes tarptautinių sutarčių teisės srityje. Juk 1980 m. UNIDROIT Principai dar neegzistavo.
Aptariamos probleminės situacijos galima išvengti (ir ne tik su ES valstybėmis) įtraukus sutartyje arbitražinę išlygą su nuoroda, kad arbitražas spręsdamas ginčą t.uri vadovautis UNIDROIT Principais. 1985 m. UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo modelinio įstatymo nuostatos, leidžiančios arbitražui spręsti ginčą pagal šalių susitarimu pasirinktas teisės normas (rules of law), nesiejant jų su konkrečios valstybės teise, yra įtvirtintos daugelio šalių teisėje.
Tačiau UNIDROIT Principai ūkio subjektams gali būti naudingi ne tik kaip galima pasirinkti taikytina teisė. Šie principai gali būti panaudoti kaip tipinės sąlygos rengiant sutarčių (ir nebūtinai su užsienio kontrahentais) projektus. UNIDROIT Principai taip pat gali būti vienas iš sprendimo šaltinių, kai ginčo santykiui taikytina teisė nepateikia atsakymo. Dar daugiau, UNIDROIT Principai buvo panaudoti rengiant naujojo Lietuvos civilinio kodekso projektą (ypač 6 knygos II dalį “Sutarčių teisė”), todėl UNIDROIT Principais turi būti remiamasi aiškinant civilinio kodekso nuostatas [6].
Einant aštuntiesiems UNIDROIT Principų egzistavimo metams yra aišku, kad UNIDROIT Principai neliko vien mokslinis kūrinys. Kaip rodo atliekami tyrimai bei literatūros, kurioje apie juos diskutuojama, gausa, principai yra aktyviai taikomi tiek arbitražo, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje. UNIDROIT Principai laikomi vienu iš sėkmingiausių UNIDROIT projektų.
Be abejo tai, ar UNIDROIT Principais bus naudojamasi kaip pažangia priemone nacionalinių teisės sistemų skirtumų sudaromiems barjerams išvengti, priklauso nuo to, kiek apskritai šie principai bus žinomi komerciniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams, o labiausiai nuo to, kiek šiuos principus studijuos teisininkai praktikai.IŠVADOS
 Greta Hagos Konvencijos dėl privatinės tarptautinės teisės, Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT) yra seniausia tarpvyriausybinė organizacija dirbanti privatinės bei komercinės teisės derinimo ir modernizavimo srityje. Įkurta 1926 metais kaip pagalbinis Tautų lygų organas.
 Šiandien UNIDROIT yra nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija finansuojama per kasmetinius 58 narių valstybių įnašus.
 UNIDROIT narės valstybės yra iš penkių kontinentų bei reprezentuoja skirtingų įstatymų leidimo, ekonominių bei politinių sistemų įvairovę bei skirtingą kultūrinę kilmę.
 UNIDROIT reguliuojamos sritys: sutarčių sudarymo principai; kreditas, finansai, kapitalo rinkos; kultūrinio palikimo apsauga, civilinė procedūra.
 Tarptautinių Komercinių Sutarčių Principai laikomi vienu iš sėkmingiausiu UNIDROIT projektu.
 UNIDROIT Tarptautinių Komercinių Sutarčių Principai reguliuoja sutarties sudarymo, galiojimo, aiškinimo, sutarties turinio, bei sutarties vykdymo ir nevykdymo klausimus.
 Einant aštuntiesiems UNIDROIT Principų egzistavimo metams yra aišku, kad UNIDROIT Principai neliko vien mokslinis kūrinys. Kaip rodo atliekami tyrimai bei literatūros, kurioje apie juos diskutuojama, gausa, principai yra aktyviai taikomi tiek arbitražo, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje.LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai –

http://www.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/tf/ckk/DOKUMENTAI%20I I/unidroit_vertimas.htm . Prieiga per Internetą 2005 lapkričio 5d.
2. http://www.unidroit.org/english/home.htm . Prieiga per Internetą 2005 lapkričio 5d.
3. HERBERT KRONKE. UNIDROIT: Current Work Programme and Future Challenges – http://web10.epnet.com. Prieiga per Internetą 2005 lapkričio 5d.
4. VIOLA HEUTGER. UNIDROIT Principles OF internationally Commercial Contracts
5. 2004 – http://web10.epnet.com. Prieiga per Internetą 2005 lapkričio 5d.
6. STASYS DRAZDAUSKAS. UNIDROIT. -http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=771075. Prieiga per Internetą 2005 lapkričio 5d.

Leave a Comment