TURINYS
ĮVADAS 2
LR VALSTYBĖS SIENOS CHARAKTERISTIKA 4
VSAT ĮSTATYMINĖ BAZĖ 4
VSAT STRUKTŪRA 5ĮVADASŽmogaus gyvenimo “bendrakeleivis” yra baimės dėl savo ateities jausmas, bei siekis saugumo sau ir artimiesiems. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami patenkinti saugumo poreikius, ėmė taikyti įvairius draudimo būdus bei formas. Vienas iš saugumo užtikrinimo būdų yra valstybės sienų apsauga. Vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo būdų, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, yra patikima valstybės sausumos ir jūros sienų, bei oro erdvės kontrolė ir apsauga. Valstybės sienos apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos vyriausybė. Ją sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, oro erdvėje- Krašto apsaugos ministerija.Tema pasirinkta neatsitiktinai, mat integruojantis į ES ir NATO valstybės sienų apsauga tapo ypač aktuali. Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri būdama ES ir NATO nare turės užtikrinti didelį ruožą išorinės ES sienos. Pastaruoju metu valstybės sienų apsauga yra ne tik politikų , teisininkų, bet ir ES pareigūnų dėmesio centre ir niekada nepraras savo aktualumo, kadangi efektyvi valstybės sienų apsauga yra stabilios ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas.Pavadinimas “ VSAT kaip viešojo administravimo subjektas” iš esmės apibūdina tyrimo objektą. Darbe nagrinėjami klausimai , kuriais siekiama atskleisti VSAT tarnybos vaidmenį užtikrinant valstybės sienų apsaugą , bei vykdant viešojo administravimo funkcijas.Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti koks yra VSAT vaidmuo užtikrinant jei pavestas viešojo administravimo funkcijas. Taip pat išnagrinėti kokios problemos ir kokie trūkumai , pasiūlyti galimus sprendimo būdus.Darbo tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:● LR valstybės sienos charakteristika;● išanalizuoti VSAT įstatyminę bazę;● panagrinėti finansinę politika;● išnagrinėti VSAT struktūra;● atlikti personalo analizę;● apibūdinti strateginį planavimą , bei integracija į ES;● aptarti pareigūnų etiką ir etiketą.Tyrimo šaltiniai. Vadovaujantis darbo tikslais ir siekiant nustatytų uždavinių panaudoti ne tik oficialūs šaltiniai – galiojantys teisės aktai, bet ir teoriniai darbai. Pagrindinis tyrimo šaltinis VSAT veikla reglamentuojanti teisinė bazė, Lietuvos bei užsienio autorių teoriniai darbai , praktinė bei metodinė medžiaga , taip pat publikacijos spaudoje, informacija interneto puslapiuose.Tiriant pasirinktą objektą labai svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo metodiką, tai leidžia kiek įmanoma preciziškiau įgyvendinti nustatytus uždavinius ir pasiekti darbo tikslą. Baigiamajame darbe daugiausia remiamasi:● filosofinio pažinimo metodu;● Lyginamosios analizė, bei teisėtyros metodas;● istorinis metodas;● analitinis – kritinis metodas.Renkant bei gaunant literatūrą baigiamajam darbui iškilo nemažai problemų, kadangi nėra daug mokslinių ir teorinių darbų susijusių su VSAT veikla.LR VALSTYBĖS SIENOS CHARAKTERISTIKALietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis:šiaurėje – su Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose – su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra. Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra 1735 km ilgio.Sieną kerta 54 upės ir upeliai, 306 plentai, keliai ir vieškeliai (59 pravažiuojami ir 247 nepravažiuojami), 15 geležinkelių, 83 tiltai. Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis: – Latvija – 588 km (su jūros siena – 610,3 km); – Baltarusija – 653,5 km; – Lenkija – 103,7 km; – Rusijos Federacija – sausuma -249,3 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,2 km; Su kaimyninėmis valstybėmis ribojasi 9 iš 10 Lietuvos Respublikos apskričių.Lietuvoje yra Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių tarptautiniai oro uostai, Klaipėdos tarptautinis jūrų uostas ir 5 upių uostai.VSAT ĮSTATYMINĖ BAZĖŠiame skyriuje išnagrinėsiu VSAT įstatyminę bazę ir tarnybos veiklą reglamentuojančius įstatymus. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš jų. LR Konstitucijos 10 straipsnis sako: Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. Kaip matome pagrindinis ir aukščiausiais Lietuvos Respublikos įstatymas sako kad Lietuvos teritorija turi būti griežtai saugoma ir nedaloma į jokius valstybinius darinius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos viena iš funkcijų apsaugoti valstybės teritoriją. Vienas iš būtinų valstybės elementų yra jos teritorija. VSAT ir užtikrina šios teritorijos apsaugą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir išplaukia kiti LR įstatymai reglamentuojantys VSAT veiklą: Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas: Įstatymas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas: Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius rėžimus, reglamentuoja pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organižavimą.Vidaus tarnybos statutas:Šis statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose įpatumus.Valstybės sienos apsaugos nuostatai, nustato valstybės sienos apsaugos planavimą, organizavimą ir vykdymą užkardos veiklos teritorijoje.Tarptautinės sutartys.VSAT STRUKTŪRAVSAT vieta vidaus reikalų sistemoje ir darbo organizavimas (hierarchija ir struktūra) VSAT vieta vidaus reikalų sistemoje.VSAT yra sienos apsaugos teisės aktus įgyvendinanti institucija, esanti vidaus reikalų ministerijos pavaldume.Vidaus reikalų ministerija vykdo valstybės valdymo funkcijas šiose srityse: 1. viešojo saugumo užtikrinimo; 2. valstybės sienos apsaugos; 3. valstybės pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir civilinės saugos; 4. migracijos procesų kontrolės; 5. viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos; 6. vietos savivaldos plėtros; 7. regionų plėtros; 8. valstybės tarnybos sistemos kūrimo; 9. informatikos .Valstybės sienos apsauga taip pat yra sudėtinė LR nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis.VSAT steigėjas yra Lietuvos respublikos Vyriausybė, kuri tvirtina, jos nuostatus, reorganizavimą, likvidavimą.VSAT vykdomą veiklą kuruoja vienas iš vidaus reikalų ministerijos viceministrų, jam ši sritis yra priskirta pagal kuruojamas programas, šiuo atveju tai yra: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM.
Pagal VSAT įstatymą, VSAT vadovauja VRM ministras per VSAT vadą. Jis: inicijuoja teisės aktų susijusių su sienos apsauga rengimą, ir teikia jų projektus vyriausybei; suderinęs su premjeru skiria penkerių metų kadencijai VSAT vadą; VSAT vado tekimu skiria jo pavaduotojus; teikia vyriausybei tvirtinti VSAT nuostatus.VSAT organizacinė struktūra sekanti: tarnybos vadas;- tarnybos štabas;- tarnybos rinktinės; -tarnybos užkardos; kiti padaliniai(Priedas Nr.1).VSAT centriniai struktūriniai padaliniai.VSAT tiesiogiai vadovauja VSAT vadas(toliau – tarnybos vadas), kuris yra pavaldus ir atsakingas vidaus reikalų ministrui, jis kontroliuoja tarnybos veiklą ir atsako už bendrą VSAT padalinių veiklą. Vadas tiesiogiai vadovauja: referentų grupei; vidaus audito ir kontrolės skyriui; biudžeto planavimo ir apskaitos valdybai, ir tarnybos rintinėms bei kitiems struktūriniams padaliniams, turi patariamąją instituciją VSAT tarybą.Sienos apsaugos taryba (toliau – taryba) yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) vado patariamoji institucija, kuri svarsto ir rengia pasiūlymus bei išvadas dėl tarnybos vykdomos valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės strategijos, tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo metodų ir būdų, tarnybos, jos centrinių, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių veiklos organizavimo, finansavimo, materialinio aprūpinimo, teisės aktų projektų rengimo, personalo parinkimo ir ugdymo bei kitų aktualių, prioritetinių ar ginčytinų (nesuderintų) problemų sprendimo . Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Esant būtinumui, tarybos sprendimai įgyvendinami tarnybos vado įsakymais (jais patvirtintais kitais teisės aktais). Gerai yra tai kad, Tarybos posėdžiai vyksta esant būtinumui, tai suteikia VSAT vadui veiksmų laisvę ir neįpareigoja, be reikalo kviesti visus tarybos narius. VSAT štabas yra tarnybos centrinis struktūrinis padalinys, padedantis tarnybos vadui vieningai vadovauti teritoriniams ir kitiems padaliniams. Jis organizuoja ir kontroliuoja tarnybos vidinį administravimą(administravimo veikla, kuria užtikrinamas VSAT savarankiškas funkcionavimas(struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad VSAT galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus viešojo administravimo ir veiklos uždavinius).VSAT Štabą sudaro: sienos apsaugos, personalo, biudžeto planavimo ir apskaitos, informatikos ir ryšių, infrastruktūros plėtros valdybos; teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos, vidaus audito ir kontrolės skyriai; kanceliarija ir ryšių su visuomene poskyris .Analizuojant VSAT štabo teisinę padėtį VSAT, yra neaišku, kodėl jis kaip ir VSAT struktūriniai padaliniai rinktinės(toliau- rinktinės) nėra juridinis asmuo. Štabas veikia visos tarnybos vardu ir naudojasi savo veikloje, visos VSAT kuri yra juridinis asmuo, spaudu. Čia iškyla dar viena problema, …kodėl VSAT yra juridinis asmuo, juk VSAT yra visuma, išdėstyta visoje Lietuvos respublikoje. O VSAT štabas lyg ir ,,kabo ore”.Manau VSAT kaip ir policija yra sienos apsaugos institucijų ir pareigūnų, visuma, kurie užtikrina sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (apie visas šias ir kitas reorganizacijos ir iki reorganizacijos problemas kalbėsime sekančiame skyriuje), o jos padaliniai štabas ir rinktinės turi būti juridiniais asmenimis. Policija kaip visuma, irgi nėra juridinis asmuo, ir tai buvo protingai suvokta, nustatant jos teisinį statusą. VSAT štabui vadovauja štabo viršininkas, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras tarnybos vado teikimu. Jis turi įgaliojimus tarnybos administravimo klausimais, ir nesant tarnybos vado jį pavaduoja.VSAT štabo viršininkas turi tris pavaduotojus: pavaduotoją plėtrai, kurio vadovavimo sričiai priklauso apsaugos ir aptarnavimo centras ir infrastruktūros plėtros valdyba.(tačiau pvz. infrastruktūros plėtros valdybos investicijų skyrius yra pavaldus tik šio skyriaus viršininkui, ir investicijų skyriaus viršininką skiria VSAT vadas, čia nukrypstama nuo pavaldumo VSAT štabo vadui ir jo pavaduotojo plėtrai).; -sienos apsaugos valdybos viršininką; – tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos skyriaus viršininką; VSAT štabas atlieka šias pagrindines funkcijas, kurios numatytos VSAT nuostatuose: 1. organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų ir kitų valstybės sienos apsaugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą tarnybos padaliniuose; 2. renka, kaupia, analizuoja informaciją apie būklę tarnybos rinktinėms nustatytuose pasienio ruožuose sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl valstybės sienos apsaugos tobulinimo, tarnybos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo; 3. pagal kompetenciją organizuoja ieškomų asmenų, pavogtų transporto priemonių, meno vertybių, kitų daiktų ir dokumentų paiešką; 4. kontroliuoja, kaip tarnybos struktūriniuose padaliniuose užtikrinamas pasienio teisinis režimas ir pasienio kontrolės punktų režimas; 5. užtikrina metodinį vadovavimą tarnybos struktūriniams padaliniams valstybės sienos apsaugos organizavimo, valstybės sienos, pasienio teisinių režimų ir pasienio kontrolės punktų veiklos klausimais; 6. rengia ilgalaikes tarnybos veiklos programas ir kompleksinius planus, ataskaitas ir teikia juos tarnybos vadui; 7. pagal kompetenciją rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia juos tarnybos vadui; 8. pagal kompetenciją rengia valstybės investicijų programų projektus, organizuoja perspektyvinių ir metinių kapitalinės statybos, remonto ir projektavimo darbų vykdymą, viešuosius pirkimus, kontroliuoja statybų eigą tarnybos rinktinėse ir kituose struktūriniuose padaliniuose; 9. kontroliuoja valstybės sienos ženklų, įrenginių būklę; 10. teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl biudžeto asignavimų paskirstymo;Be tokių funkcijų, kaip organizavimas, kontroliavimas, koordinavimas, metodinis vadovavimas žemesniems padaliniams įgyvendinant teisės aktus, vykdant sienų apsaugą. atlieka tarnybos žinioje esančių kompiuterinių tinklų administravimą; centralizuotai teikia rinktinėms kelionės dokumentų pavyzdžius.VSAT štabas atlieka kai kurias manoma jam nebūdingas veiklos funkcijas, kurios geriau būtų vykdomos teritoriniuose padaliniuose:– vykdo valstybės sienos žymėjimo vietovėje atliktų darbų techninę priežiūrą, šia funkciją manau geriau atliktų rinktinės, kurios gali pačios prižiūrėti kaip vykdoma žymėjimo darbai, tik po to atsiskaitant štabui, štabui vykdyti tokią priežiūrą turi kainuoti dideles lėšas, nes specialistas iš Vilniaus turi važiuoti į tolimiausius Lietuvos kraštus.– pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant pasienio incid…entus, aišku šią funkciją vykdo ir teritoriniai padaliniai- rinktinės ir užkardos, ir štabo pareigūnai čia galėtų tik padėti.– nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti valstybės sieną, patekti į pasienio kontrolės punktus, valstybės sienos apsaugos zonas ir kitas tarnybos kompetencijai priskirtas bei kontroliuojamas teritorijas, bei teikia pasiūlymus dėl sprendimo priėmimo. Šią funkciją tikrai geriau perduoti į rinktinių lygį, nes centre svarstyti leidimų išdavimą yra neefektyvu, tai gali užtrukti gan ilgą laiką. Tačiau VSAT štabe turėtų likti šios funkcijos kontrolė. Tuo pačiu nustačius leidimų išdavimo tvarką rinktinėms. Šie padaliniai ne tik kontroliuoja tarnybos organizavimą, bet ir jos vykdymą. Pvz.:VSAT štabo sienos apsaugos valdybos viena iš funkcijų yra: kontroliuoti valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą tarnybos struktūriniuose padaliniuose ; Tai decentralizavimo požiūriu yra neefektyvu, nes VSAT štabo vykdoma tarnybos vykdymo kontrolė dubliuoja rinktinių štabų vykdomą sienos apsaugos vykdymo kontrolę.Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba, ir vidaus audito ir kontrolės skyrius yra tiesiogiai pavaldūs VSAT vadui. Kiti yra tiesiogiai pavaldūs štabo viršininkui.Operatyvinės veiklos valdyba, yra pavaldi VSAT vado pavaduotojui – operatyvinės veiklos valdybos viršininkui. Ši valdyba ne tik vykdo operatyvinę veiklą visos šalies mastu, bet ir vykdo operatyvinius veiksmus tarnybos pareigūnų atžvilgiu . Ji yra vienas iš operatyvinės veiklos subjektų.Jos viršininką VSAT vado tekimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Operatyvinės veiklos valdyba yra tiesiogiai pavaldi VSAT vadui ir jam atskaitinga.Tardymo valdyba – VSAT prie VRM specializuotas struktūrinis padalinys, atliekantis parengtinį tardymą tardomojo priklausomumo bylose Tarnybos padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi tarnybos vado patvirtintais padalinio nuostatais. Padalinių vadovai yra asmeniškai ir tiesiogiai atsakingi tarnybos vadui ar jo pavaduotojams pagal tarnybos vado patvirtintas veiklos sritis, už padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už tarnybos vadovybės rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Tarnybos interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose atstovauja tarnybos vadas, jo pavaduotojai ar Štabo viršininko pavaduotojai.Regioniniai VSAT padaliniai.Sekantis VSAT struktūrinis padalinys yra tarnybos rinktinė (toliau vadinama – rinktinė) yra tarnybos teritorinis struktūrinis padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse.Rinktinė yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, herbinį antspaudą, vėliavą ir ženklą. Yra septyni tarnybos teritoriniai struktūriniai padaliniai – rinktinės. Jos paskirstytos valstybės teritorijoje ir saugo atitinkamą valstybės sienos su užsienio valstybe ruožą: 1. Vilniaus ir Varėnos rinktinės – su Baltarusijos Respublika; 2. Ignalinos rinktinė – su Baltarusijos Respublika ir Latvijos Respublika; 3. Lazdijų rinktinė – su Lenkijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija ; 4. Pagėgių rinktinė – su Rusijos Federacija; 5. Pakrančių apsaugos rinktinė – su Rusijos Federacija ir Latvijos Respublika esamą valstybės sieną Baltijos jūroje ir jos pakrantę; 6. Šiaulių rinktinė – su Latvijos Respublika.Rinktinių pagrindinis veiklos uždavinys yra: organizuoti ir įgyvendinti tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože- sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse.Rinktinei vadovauja rinktinės vadas. Rinktinės vadas yra pavaldus ir atskaitingas tiesiogiai tarnybos vadui, ir asmeniškai atsako už rinktinei pavestų uždavinių, bei funkcijų vykdymą(turi VSAT vado pavaduotojo statusą).Rinktinės vadas turi pavaduotojus(rinktinės štabo viršininką), kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų tarnybos vadas rinktinės vado teikimu. Rinktinės vado nesant, jį pavaduoja rinktinės štabo viršininkas, kuris yra rinktinės v…ado pavaduotojas.Rinktinės organizacinę struktūrą sudaro:– rinktinės vadas; – rinktinės štabas; – užkardos; – kiti neteritoriniu principu steigiami struktūriniai padaliniai .(Priedas Nr.1)Rinktinės štabas yra centrinis struktūrinis padalinys, jis organizuoja ir kontroliuoja rinktinės vidinį administravimą, jo pagrindiniai uždaviniai yra: – įgyvendinti rinktinės vado sprendimus dėl valstybės sienos apsaugos ir kontroliuoti jų vykdymą; -padėti rengti ir įgyvendinti rinktinei priskirto sienos ruožo apsaugos strategiją; – padėti rinktinės vadui užtikrinti vieningą vadovavimą rinktinės struktūriniams padaliniams. Rinktinės štabui vadovauja rinktinės vado pavaduotojas- rinktinės štabo viršininkas, kurį skiria ir atleidžia VSAT vadas rinktinės vado teikimu. Rinktinės štabo viršininkas asmeniškai atsako už rinktinės štabui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.Rinktinės štabą sudaro: sienos apsaugos skyrius; personalo skyrius; kanceliarija ir juridinė grupė. Jiems vadovauja viršininkai, kuriuos skiria ir atleidžia rinktinės vadas štabo viršininko teikimu. Rinktinės štabo nuostatus tvirtina VSAT vadas.Suomijoje pasienio apsaugos tarnybos rinktinės štabas analogiškai kaip ir VSAT nevykdo jokių veiklos funkcijų jis – padeda rinktinės vadui vadovavimo rinktinei ir administravimo veikloje, rūpinasi priimtų sprendimų atitinkančiu planavimu ir įsakymų leidyba, kontroliuoja ir padeda padaliniams vykdyti jiems priskirtas užduotis. Rinktinės Štabas taip pat nuolat informuoja pasienio apsaugos tarnybos Štabą apie situaciją pasienyje, palaiko ryšį su kitomis institucijomis ir organizacijomis dėl reikalų, susijusių su pasienio apsaugos tarnybos funkcijomis. Kitas rinktinės struktūrinis padalinys yra užkardos. Reikia pažymėti tai, kad užkardos VSAT įstatyme paminėtos kaip vienas iš jos padalinių, kaip ir VSAT štabas ar rinktinės, tačiau tuo pačiu užkardos yra ir rinktinių struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai įgyvendina nustatytas sienos apsaugos funkcijas priskirtoje teritorijoje. Ji neturi juridinio asmens teisių.Užkardai vadovauja užkardos vadas, kurį skiria ir atleidžia VSAT vadas, rinktinės vado teikimu. Užkardos struktūrą sudaro: užkardos vadas, sargybų būrys (kai kuriose užkardose remiantis Suomijos ir Vokietijos pavyzdžiu yra sukuriama keturi būriai, jos veikimo mechanizmą aptarsime kitame skyriuje) ir aptarnavimo grupė.Užkardos vadas:1.Tinkamai paskirsto saugomo valstybės sienos ruožo apsaugą, pajėgų ir priemonių panaudojimą;2. Nustatyta tvarka vykdo operatyvinį darbą užkardos saugomame ruože;3.palaiko dalykinius ryšius su valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir pareigūnais, pastovius ryšius su bendradarbiaujančiais kitais rinktinės struktūriniais padaliniais;4. Planuoja tarnybinę-kovinę valstybės sienos apsaugos veiklą;5. Kontroliuoja tarnybinių gyvulių priežiūrą, panaudojimą;6.Nustato būtinas saugumo priemones ir užtikrina jų vykdymą, atliekant valstybės sienos apsaugą, eksploatuojant ginkluotę ir techniką, inžinerinius įrenginius ir užtvaras;7.Užtikrina užkardos tarnybinės ir įslaptintos dokumentacijos apsaugą;8.Pagal kompetenciją dalyvauja reguliuojant pasienio incidentus priskirtame sugoti valstybės sienos ruože;9.Informuoja fizinius ir juridinius asmenis apie valstybės sienos bei pasienio teisinį režimą, (pasienio kontrolės punktų veiklos teisinį režimą), reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;10.Tikrina, kaip užkardos pareigūnai pasiruošę vykdyti jiems pavestas užduotys ir kaip jie vykdo savo pareigas;11.Sprendžia iškilusius pasienio sargyboms klausimus ir pagal kompetenciją priima sprendimus, susijusius su asmenų, transporto priemonių praleidimu per valstybės sieną, valstybės sienos pažeidėjų paieška ir sulaikymu;12. Įstatymų nustatyta tvarka taiko administracinės atsakomybės priemones valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo (pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių) pažeidėjams; Sargybų būrys, yra pagri…ndinis visos VSAT struktūrinis padalinys, jis įgyvendindamas užkardos uždavinius, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1.vykdo užkardai priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą ir neliečiamumą; 2.pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamumo kontrolės prevenciją pasienio ruože ir pasienio kontrolės punktuose; 3.užtikrina valstybės sienos apsaugą, pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą; 4.kontroliuoja asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną tvarką; 5.tikrina ir sulaiko asmenis, transporto priemones, pažeidusius valstybės sienos, pasienio ir pasienio kontrolės punktų veiklos teisinius režimus; Į VSAT užkardų struktūrą taip pat įeina ir pasienio kontrolės punktai, išskyrus Vilniaus oro uosto ir Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktus, kurie priklauso Vilniaus VSAT rinktinei. Aptarnavimo grupė- vykdo užkardos materialinį aprūpinimą ir priešgaisrinės ir darbų saugos reikalavimų laikymąsi.VSAT STRATEGINIS PLANAVIMAS IR INTEGRACIJA Į ES IR ŠENGENO ERDVĘ
I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.2. Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Valstybės sienos apsaugos užtikrinimas yra būtina Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga. Orientuojantis į būsimą narystę Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos sausumos siena su valstybėmis, siekiančiomis narystės, traktuojama kaip būsima Europos Sąjungos valstybių vidaus siena (toliau – būsima vidaus siena). Sausumos siena su kitomis valstybėmis ir jūros siena traktuojama kaip būsima išorinė Europos Sąjungos valstybių siena (toliau – būsima išorinė siena). Būsimos išorinės sienos apsaugos režimas turės būti taikomas tarptautiniams jūrų ir oro uostams, iš kurių bus vykdomas tarptautinis susisiekimas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis.3. Prioritetinė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės kryptis – būsimos išorinės sienos apsauga.4. Programos tikslai:4.1. užtikrinti valstybės sienos bei pasienio teisinius režimus;4.2. įgyvendinti reikalavimus, susijusius su integracija į Europos Sąjungą;4.3. užtikrinti nuolatinį pasirengimą neutralizuoti prie valstybės sienos nuo geopolitinės aplinkos priklausančius išorinius rizikos veiksnius ir galimus pavojus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
II. PROGRAMOS UŽDAVINIAI5. Tolesnė Lietuvos valstybės sienos apsaugos plėtra siejama su šių pagrindinių uždavinių įgyvendinimu:5.1. valstybės sausumos sienos demarkavimas; 5.2. Europos Sąjungos reikalavimų dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinimas;5.3. laipsniškas kontrolės prie būsimos vidinės sienos paprastinimas ir pertvarkymas;5.4. teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, tobulinimas ir jų derinimas su Europos Sąjungos teise;5.5. bendradarbiavimo plėtra;5.6. profesionalios Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) kūrimas.
III. VALSTYBĖS SIENOS DEMARKAVIMAS
6. Svarbi Lietuvos valstybės sienos efektyvios apsaugos sąlyga yra jos paženklinimas vietovėje (demarkavimas). Bus siekiama, kad valstybės siena būtų patvirtinta tarptautinėmis sutartimis, demarkuota ir tinkamai prižiūrima.
IV. ES REIKALAVIMŲ DĖL BŪSIMOS IŠORINĖS SIENOS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMAS
7. Lietuva, būdama asocijuota Europos Sąjungos narė, įgyvendina Europos (Asociacijos) sutarties reikalavimus dėl valstybės sienos apsaugos.8. Rengiant ir įgyvendinant valstybės sienos apsaugos priemones, numatoma ir toliau remtis Europos Bendrijos Komisijos dokumentų nuostatomis, Europos Sąjungos ekspertų atliktais valstybės sienos apsaugos būklės vertinimais.9. Bus siekiama praktiškai įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus išorinių sienų kontrolės srityje, iš kurių pagrindinis yra… užkirsti kelią nesankcionuotiems sienos kirtimams.10. Būtina užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija bei jūros sienos kontrolę. Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijų lėšomis baigti ir dar įgyvendinami plaukiojimo priemonių, stebėjimo įrangos įsigijimo, kompiuterinės informacinės sistemos diegimo, naujų užkardų statybos ir kiti valstybės sienos apsaugos plėtros investiciniai projektai didina valstybės sienos apsaugos efektyvumą. Ir toliau turi būti siekiama praktinėje veikloje kuo veiksmingiau naudoti įgytas (įdiegtas) priemones, taip pat didinti mobilaus patruliavimo intensyvumą, gerinti parengtį operatyviai reaguoti į įvykius prie valstybės sienos. Tam tikslui numatoma nustatyti ir nužymėti valstybės sausumos sienos apsaugos zonos ribas, nustatyti leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje tvarką, prie valstybės sienos įrengti patrulinius kelius, steigti užkardas, vietose, kur daroma daugiau pažeidimų, statyti užtvarus, montuoti stebėjimo įrangą, perimetrines signalizacijos sistemas, naudoti mobilią termovizorinę įrangą, aviaciją. Patruliuojant prie valstybės sienos daugiau naudoti tarnybinius šunis. 11. Plėtojant valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą, pirmenybė teikiama ne stacionariems valstybės sienos apsaugos įrengimams, o tokios pat funkcinės paskirties mobiliems (kilnojamiems) įrenginiams. Ypač svarbus yra gebėjimas vykdyti valstybės sienos apsaugos užduotis naktį ir blogo matomumo sąlygomis.12. Kuriama efektyvų valdymą užtikrinanti radijo, laidinio ir kompiuterinio ryšio sistema.
13. Būtina užtikrinti, kad visi teritorinėje jūroje ir prie jos esančiuose vandenyse plaukiojantys objektai būtų aptikti, atpažinti ir nenutrūkstamai stebimi visą parą nepaisant oro sąlygų. Tam tikslui bus plačiau naudojamos karinių jūrų pajėgų jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos bei kitų institucijų ir ūkio subjektų infrastruktūra.14. Siekiant užkardyti valstybės sienos teisinio režimo pažeidimus teritorinėje jūroje, būtina turėti pakankamai patrulinių plaukiojimo priemonių, šias priemones tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti, efektyviai naudoti visų institucijų turimas priemones ir galimybes, glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, tobulinti vadovavimą.15. Valstybės sienos jūroje diegiamos apsaugos plėtotės priemonės bus kiek įmanoma įtraukiamos į bendras visų institucijų ir ūkio subjektų veiklos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose tobulinimo programas.16. Tarptautinius reikalavimus atitinkančio per valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas siejamas su informacinių sistemų kūrimu, modernios stebėjimo, matavimo, dokumentų klastočių aptikimo bei stacionarios radiacijos matavimo įrangos diegimu.Numatoma diegti technines priemones, kurios reguliuotų transporto priemonių eismą pasienio kontrolės punktuose ir užtikrintų, kad nebūtų apeitos patikrinimo vietos ar kitokiu būdu išvengta patikrinimo. 17. Lietuvos Respublikos valstybės siena su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika taps Europos Sąjungos vidaus siena. Būsimos vidaus sienos apsaugą numatoma pertvarkyti ir supaprastinti. Dalis būsimos vidaus sienos apsaugai naudojamų išteklių laipsniškai perkeliama prie būsimos išorinės sienos. 18. Per būsimą vidaus sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolės supaprastinimas derinamas su kompensacinių priemonių, skirtų Europos Sąjungos valstybių saugumui garantuoti, diegimu. Prie būsimos vidaus sienos plečiamas bendradarbiavimas su gretimų valstybių sienų apsaugos tarnybomis. Siekiama pereiti nuo operatyvaus keitimosi informacija apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus prie bendro su gretimos valstybės sienos apsaugos tarnyba veiksmų planavimo ir koordinavimo.19. Numatoma palaipsniui pertvarkyti valstybės sienos su Latvijos Respublika apsaugą ir nustatyti tokią pat kontrolę, kokią Europos Sąjungos valstybės taiko savo vidaus sienoms.20. Valstybės …sienos su Lenkijos Respublika apsaugai užtikrinti numatoma parengti ir įdiegti inžinerinius, techninius ir organizacinius sprendimus, kurie leistų atsisakyti tolesnio pasenusių signalizacinių sistemų eksploatavimo ir sumažintų sienos apsaugos išlaidas bei ją supaprastintų.21. Lietuvos Respublikai ir gretimoms valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis bei pasiekus aukštą išorinių sienų ir migracijos kontrolės lygį, reguliarūs vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimai prie vidaus sienų bus panaikinti, tuo įgyvendinant Europos Sąjungos laisvo judėjimo principą, leidžiantį kirsti valstybės sieną bet kurioje vietoje. Kartu turės būti parengtos ir įdiegtos priemonės, kurios leistų operatyviai atnaujinti patikrinimus prie valstybės sienos, susidarius nepalankiai kriminogeninei ar kitokiai krizinei situacijai.VI. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGĄ, TOBULINIMAS IR JŲ DERINIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ
22. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės sienos apsaugą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą, bus tobulinami ir derinami su Europos Sąjungos teise vadovaujantis Europos Sąjungos acquis reikalavimais. 23. Numatoma įgyvendinti šias teisės aktų tobulinimo ir derinimo priemones:23.1. sudaryti tarptautines sutartis su Baltarusijos Respublika, Latvijos Respublika ir Rusijos Federacija dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ir su valstybės siena susijusių teisinių santykių bei bendradarbiavimo sienų apsaugos srityje;sudaryti tarptautines sutartis su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika, kuriose būtų numatyta galimybė stebėti ir persekioti pažeidėjus gretimos valstybės teritorijoje;23.2. inicijuoti Europos Sąjungos acquis reikalavimų neatitinkančių tarptautinių sutarčių dėl asmenų vykimo per valstybės sieną pakeitimą ir papildymą;23.3. parengti valstybės sienos apsaugą ir patikrinimus pasienio kontrolės punktuose reglamentuojančius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus;23.4. inicijuoti tarptautines sutartis dėl asmenų grąžinimo (readmisijos) su nelegalių migrantų kilmės valstybėmis ir tomis valstybėmis, iš kurių jie dažniausiai atvyksta.VII. BENDRADARBIAVIMO PLĖTRA
24. Bus plėtojamas ir tobulinamas Šengeno acquis atitinkantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su policija, muitine, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis. Nelegali migracija ir kita su valstybės sienos kirtimais susijusi nusikalstama veika bus užkardoma bendromis konsulinių įstaigų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos, atsakingų už migracijos procesų kontrolę šalies viduje, ir kitų teisėsaugos institucijų pastangomis.Numatoma integruoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą į bendrą valstybės informacinę sistemą, sudaryti galimybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos registrais naudotis kitoms suinteresuotoms institucijoms.25. Bus pasinaudota valstybės sienos apsaugos srityje toliau pažengusių valstybių patirtimi ir parama. Bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių sienų apsaugos bei kitomis institucijomis turi užtikrinti konkrečių praktinės veiklos tobulinimo projektų įgyvendinimą. 26. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui su Europos Sąjungos valstybių, turinčių išorines sienas, institucijomis. Bendradarbiavimui spartinti ir plėsti keičiamasi ryšio pareigūnais.Rengiami ir įgyvendinami bendri mokymo ir techninės paramos projektai, kurie sustiprins Lietuvos Respublikos institucijų pasirengimą integruotis į bendrą Europos Sąjungos sienų kontrolės sistemą. Sukūrus Lietuvoje nacionalinį SIRENE biurą, numatoma integruoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą į Šengeno informacinę sistemą, kaip vieną iš pagrindinių kompensacinių priemonių, užtikrinančių, kad patikrinimų prie Europos Sąjungos vidaus sienų panaikinimas nekeltų pavojaus valstybių saugumui.
VIII. PROFESIONALIOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOSTARNYBOS KŪRIMAS
27. Valstybės sienos apsaugos patikimumą daugiausia lemia Valstybės si…enos apsaugos tarnybos pareigūnų kvalifikacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai bus formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais. Nuo 2002 m. rudens valstybės sienos apsaugoje atsisakoma privalomosios pradinės karo tarnybos karių tarnybos.28. Atsižvelgus į greitai kintančią veiklos norminę bazę, diegiamą naują techniką, organizuojamas nuolatinis personalo profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas.Numatoma pertvarkyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimo (mokymo) programas, įgyvendinti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius mokymo, studijų bei pratybų planus ir pagal Gynybos štabo planus rengti pareigūnus ginkluotos gynybos veiksmams valstybės gynybos (karo) atveju.
29. Pareigūnai mokomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitose mokymo įstaigose, taip pat užsienio valstybių mokymo įstaigose pagal gautus iš užsienio šalių pasiūlymus ir atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius. Bus siekiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlieka tarnybą rinktinių (užkardų) valdymo grandyse bei pasienio kontrolės punktuose, mokėtų užsienio kalbų.30. Organizuojami mokymai, pratybos ir įgyvendinamos kitos priemonės, užtikrinančios:30.1. operatyvų kariuomenės panaudojimą prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą; 30.2. pasirengimą bendriems Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės padalinių veiksmams, nustatytiems valstybės sienos apsaugos priedangos planuose;30.3. aukštą nuolatinę parengtį vykdant kitas pavestas užduotis. 31. Numatoma užtikrinti pareigūnų socialines garantijas, toliau gerinti pareigūnų tarnybos sąlygas, aprūpinti juos reikiama įranga, apranga ir avalyne, tinkama patruliuoti nepalankiomis oro sąlygomis.IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
32. Programa įgyvendinama 2002–2010 metais.33. Numatomi tokie programos įgyvendinimo etapai:33.1. pirmasis etapas apima laikotarpį iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Šiuo parengtiniu laikotarpiu stiprinama būsimos išorinės sienos apsauga siekiant užtikrinti apsaugos lygį, pagal efektyvumą taikomus veiklos būdus ir metodus, atitinkančius Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolės standartus. Išlaikomas pakankamas būsimos vidaus sienos apsaugos efektyvumas;33.2. antrasis etapas – iki visiško Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimo. Šio pereinamojo laikotarpio pabaigoje Lietuvos Respublika be išlygų turi taikyti Šengeno acquis reikalavimus dėl išorinių ir vidaus sienų kontrolės;33.3. trečiasis etapas prasideda nuo visiško Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimo. Tolesnė valstybės sienos kontrolės plėtra bus orientuota užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių saugumo interesus. 34. Programai įgyvendinti Vyriausybė parengia ir patvirtina Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių planą.35. Programai įgyvendinti skiriamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Jas Valstybės sienos apsaugos tarnyba planuoja atitinkamų metų biudžete ir valstybės investicijų programoje. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Dalis programos priemonių bus įgyvendinama iš tarptautinių organizacijų ir fondų lėšų.36. Transporto priemonės, ryšių sistemos ir kita technika įsigyjama atsižvelgiant į eksploatavimo išlaidas ir tarnavimo laiką, valstybės sienos apsaugos plėtotės prioritetus, Europos Sąjungos standartus, užsienio pagalbą. Laivų, sraigtasparnių, automobilių, ryšių įrangos tipai derinami su Krašto apsaugos ministerija. Siekiama kuo veiksmingiau ir taupiau panaudoti plėtros projektams skiriamas lėšas. 37. Programos įgyvendinimas vertinamas kiekvienais metais, atliekant situacijos prie valstybės sienos pokyčių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos rezultatų analizę.38. Rezultatų vertinimo kriterijai:38.1. patruliavimo prie valstybės sienos pėsčiomis, automobiliais, plaukiojimo priemonėmis ir orlaiviais intensyvumo bei nustaty…tų pažeidimų skaičiaus kitimas palyginti su ataskaitiniais 2000 metais;38.2. saugomo valstybės sienos ruožo dalis, kurioje techninėmis priemonėmis užtikrinama nuolatinė didelė valstybės sienos pažeidimų aptikimo tikimybė;38.3. kokybinių veiklos rodiklių ir panaudotų lėšų santykis;38.4. taikomų valstybės sienos apsaugos būdų ir metodų, atliekamų patikrinimų bei kitų procedūrų suderinimas su Šengeno acquis reikalavimais. 39. Informaciją apie programos įgyvendinimą Vyriausybė pateikia metinėje nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitoje.PERSONALO ANALIZĖ IR FINANSAVIMAS
Nagrinėjant VSAT prie LR VRM ir taip pat jei pavaldžių padalinių 2004 m. darbo užmokeščio ir etatų plano vykdymą nustatyta, kad 2004 m. patvirtinta 5052 finansuojamų etatinių vienetų darbuotojų. LR valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir kuršių mariose, Šengeno ACQUIS reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimui, 4213 etatų , LR Vyriausybė skyrė 117796.0 ( tūkst.lt), privatus fondas – 5901,0 (tūkst..lt.). Neteisėtai atvykusių į LR ir esančių joje, pasiprašiušių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybės 89 etatai LR Vyriausybė skyrė 2874,0 (tūkst.lt). Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto ginybai, kvalifikacijos kėlimui,110 etatų, LR Vyriausybė skyrė 3349,0 (tūkst.lt). Privatus fondas skyrė 59,0 (tūkst.lt). Specialiosios Kaliningrado tranzito programai įgyvendinti įsteigti 208 etatai. Šios programos įgyvendinimui ES skyrė 1433,0 ( tūkst.lt). Specialiosios Ignalinos atominės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programoms įgyvendinti, 432 etatams, LR Vyriausybė skyrė 13056,0 ( tūkst.lt). PHARE programai įgyvendinti ES skyrė 5169,0 (tūkst..lt.). Laisvos Šengeno ACQUIS programai įgyvendinti ES skyrė 123900,0 (tūkst..lt.). Lietuvos Respublikos vyriausybė iš valstybės biudžeto skyrė 138125,0 (tūkst..lt.). Europos Sąjunga specialiosioms programoms įgyvendinti skyrė 130502,0 (tūkst.lt.).Iš viso VSAT prie VRM iš valstybės biudžeto gavo 268627,0 (tūkst.. lt.), o privatus fondas skyrė – 6151,0 (tūkst..lt.).Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:• Pareigybinė alga;• Priedas už laipsnius;• Priedas už tarnybos stažą;• Priemokos;• Priedas už kvalifikacinę kategoriją.Pareiginė alga mokama už valstybės tarnautojo kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareigybės algos dydis nustatomas pagal pareiginės algos koeficientą, kurio dydžius pareigybių kategorijoms nustato įstatymas. Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais ir centais yra lygi vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesio algos dydžiui. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš minimalios mėnesinės algos dydžio.Pareigybinių kategorijų yra dvidešimt:LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiaisPAREIGYBIŲ KATEGORIJOS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI 1 2,35 2 2,55 3 2,75 4 2,95 5 3,2 6 3,5 7 3,8 8 4,1 9 4,4 10 4,8 11 5,2 12 5,7 13 6,3 14 7,0 15 7,8 16 8,7 17 9,7 18 10,8 19 11,9 20 13,0
Pavyzdys: sargybų būrio pasieniečio pareigybinė kategorija yra I , koeficientas – 2,35, tai būtų 430×2,35=1010,50 Lt.
Priedas už laipsnius
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šio Statuto 13 straipsnyje, apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) koeficientai:1) grandinis – 0,1 MMA;2) jaunesnysis puskarininkis – 0,15 MMA;3) puskarininkis – 0,2 MMA4) vyresnysis puskarininkis – 0,3 MMA;5) leitenantas – 0,4 MMA;6) vyresnysis leitenantas – 0,5 MMA;7) kapitonas– 0,6 MMA;8) majoras – 0,7 MMA;9) pulkininkas leitenantas – 0,8 MMA;10) pulkininkas – 0,9 MMA;11) generolas – 1 MMA. Pavyzdys: … 430×1=430Lt.
Priedas už tarnybos stažą mokamas valstybės pareigūnui už metus, ištarnautus valstybės tarnyboje. Priedą už tarnybos stažą sudaro 3% pareiginės algos už kiekvienus ištarnautus trejus metus. Šio priedo suma neturi viršyti 30% pareiginės algos.
1. 3metai – 3%2. 6 metai – 6%3. 9 metai – 9%4. 12 metų – 12%5. 15 metų – 15%6. 18 metų – 18%7. 21 metai – 21%8. 24 metų – 24%9. 27 metai – 27%10. 30 metų – 30%Pavyzdys: 1000×6%=60 lt.
1. Pareigūnams mokamos šios priemokos:1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu.2. Pareigūnams, tarnaujantiems Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų pajėgų misijose už Lietuvos Respublikos ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.3. Pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.5. Pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.Kvalifikacinės kategorijos:1. Pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-ioji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos. 3-ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dvejų metų vidaus tarnybos stažą. 2-oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1-oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dešimties metų vidaus tarnybos stažą.2. Duomenys apie pareigūnui suteiktą ar patvirtintą kvalifikacinę kategoriją įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.3. Konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.4. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:1) už 3-iąją – 10 procentų pareiginės algos;2) už 2-ąją – 20 procentų pareiginės algos;3) už 1-ąją – 30 procentų pareiginės algos.Pavyzdys:1000×10%=100 lt.VSAT PAREIGŪNŲ ETIKA IR ETIKETAS
Bendrosios tarnybinio elgesio normos ir principai:Pasieniečio etika yra juridinės etikos sudedamoji dalis. Jos pagrindiniai uždaviniai yra išaiškinti tiesą, garantuoti teisėtumą, atkurti teisingumą.Teisiniai profesiniai santykiai turi specifinių bruožų, kurių nėra kitose veiklos sferose. Tai lemia darbo specifika, pasienio pareigūnų poelgius, jų motyvus, formuoja atitinkamas santykių tradicijas. VSAT yra padalinys užtikrinantis valstybės sienos apsaugą , garantuoja teisėsaugą, taiko prievartos sankcijas pažeidėjams, prireikus gali apriboti jų teises bei laisves. Taip pat padeda asmenims nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Tokia pasieniečio vieta visuomenėje ir jam suteiktos juridinės ir dorovinės teisės kelia didelius reikalavimus policijos pareigūnui. Jis turi visur ir visada žinoti, kad vykdo valdžios atstovo funkcijas, turėti „imunitetą“ blogiui, būti dorovingumo pavyzdys, formuoti teisėsaugos pareigūnų prestižą, kelti jų autoritetą, būti teisingas ir objektyvus.Nuo pareigūno elgesio lygio, santykių su piliečiais, su savo kolektyvu, priklauso bendro darbo kokybė, rezultatai ir požiūris į teisėsaugos sistemą.Todėl kiekvienas teisėtvarkos saugotojas privalo gerai žinoti dorovinius reikalavimus, LR įstatymus ir savo viršininkų reikalavimus, realizuoti juos nelengvoje savo veikloje.Pareigūno etika nu…rodo jų dorovines savybes, įtvirtina jų teises, atskleidžia garbingo elgesio ir poelgių ypatumus, jų reikšmę visuomenei.Todėl šioje darbo dalyje išdėstysime pagrindinius pareigūnų profesinės etikos reikalavimus ir principus.Draugystė, bičiulystė, įžvalgumas, dėmesingumas, mandagumas su piliečiais, kolektyvo nariais padeda formuoti gerą pareigūnų įvaizdį.Bendraudamas su kitais žmonėmis, visada prisimink etinę auksinę taisyklę: „Visuomet daryk kitam tai, ko norėtum, kad kitas darytų tau“.Svarbiausia nelaukti kol tave ims kas nors auklėti, o pats ugdyk savo charakterio dorovines savybes, įtvirtink gero elgesio įpročius, kurk gėrį ir naikink blogį, užkirsk kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams.Atsimink, kad ta teisinės atsakomybės teisėsaugos darbe egzistuoja tavo dorovinė atsakomybė, todėl nuolat puoselėk ir saugok šį jausmą, jis padės Tau tapti ne tik geru darbuotoju, bet ir tauria, gerbiama asmenybe.Būk kultūringo, garbingo, dalykiško bendravimo aktyvus dalyvis kolektyve, sąžiningo, humaniško, taktiško, doro ir gražaus elgesio pavyzdys kitiems. Saugok profesinę garbę ir savo gerą vardą, nes nuo to priklausys Tavo darbo sėkmė, autoritetas, prestižas. Visada atsimink, kad policininko darbas yra sunkus ir reikalaujantis pasiaukojimo bet labai kilnus skirtas visuomenės ir žmonių labui.
Pasieniečių tarpusavio santykiai:Pasieniečiai ir kiti teisėsaugos darbuotojai, vykdydami profesines pareigas ir įvairias užduotis, neišvengiamai susiję įvairiapusiais tarpusavio santykiais. Šie santykiai negali būti reglamentuoti vien tik teisės aktais ar tarnybinėmis normomis, juos reguliuoja ir dorovė. Profesinė etika formuoja bendrus dorovinius reikalavimus šiems santykiams, normuoja juos, nurodo pagrindinius dorovinius orientyrus, dorovinius kriterijus.Labai svarbu, kokie santykiai susiklosto tarp vadovo ir pavaldinių, todėl etika ir nusako dorovines normas ir kasdieninio elgesio taisykles. Etikos normos sukonkretina teisines normas ir kartu nustato vadovo elgesį. Vadovas turi mokėti aiškiai ir glaustai atskleisti tarnybos tikslus bei pavaldiniams pateikti sprendimus. Valdininko kalbos skiriamasis bruožas – tiesumas, nereikalingų miglotų komentarų.Vadovavimo ir kitų bendravimo savybių kolektyvuose reikia pradėti mokytis studijų metais ir po truputį tobulinti sugebėjimus.Pacituosiu kai kurias rekomendacijas, kurios padės bendrauti kolektyvuose:– Atsimink, kad dalykiški ir nuoširdūs tarpusavio santykiai kolektyve nesuderinami su išdidumu, pasipūtėliškumu ir bendradarbių žeminimu.– Nebūk smalsus, nesikišk į savo draugų ir bendradarbių asmeninius reikalus, jų asmeninį gyvenimą, nesvarstyk jų reikalų už akių.– Jei bendradarbis prašo pagalbos, patarimo, niekada neatsisakyk. Padėk, patark jam dalykiškai, ramiai apgalvotai, o jeigu nori parodyti jo klaidas, atskleisti trūkumus, ydas, žalingus įpročius, daryk tai tiesiai, draugiškai, taktiškai, neįžeisdamas.– Prisimink, kad plepumas ar išsiblaškymas, perdėtas smalsumas tai nėra gero pareigūno savybės. Netaktiška visiems garsiai pasakinėti arba klausinėti apie neskelbiamą ar slaptą informaciją.
– Ginčydamasis gerbk pašnekovą, būk jam pakantus. Ginčas tai ne barnis, rietenos ar kivirčas – tai minčių, idėjų išraiškos forma. Todėl visada leisk išsakyti savo poziciją pašnekovui, pasistenk suprasti jo argumentus, nedaryk iš karto išvados, kad vienintelė teisinga pozicija yra tavo. Argumentus, įrodymus pateik ramiai, korektiškai, be emocijų.– Atsimink, kad drausmingumas, organizuotumas, tvarkingumas, slaptumas, punktualumas darbe, žodžio laikymasis – tai dorovinės savybės, rodančios tavo išsiauklėjimą ir kultūros lygį, pagarbą bendradarbiams.– Draugiškumas, sugebėjimas lengvai bendrauti – gero tono, malonaus žmogaus požymis. Tačiau nesistenk visuomet dominuoti tarp draugų, aštrialiežuvauti, tarti paskutinį žodį. Būk pats savimi, pasidalyk kolektyvo sėkmes ir nesėkmes, džiaugsmus ir sielvartą.– Būk dėmesingas sergančiam, į nelaimę patekusiam draugui ar bendradarbiui, kur…is jaučiasi vienišas ir nelaimingas. Dėmesys, užuojauta sukelia teigiamas emocija, suteikia ligoniui jėgų. Be to, dėmesingumas moraliniu požiūriu reikšmingas ir tau pačiam.– Visada stenkis tau pavestą darbą atlikti profesionaliai. Tam reikia turėti pakankamai žinių, sugebėjimų. Būk savarankiškas, sąžiningas, ryžtingas, atkaklus. Norėdamas tai pasiekti nuolat tobulinkis, užsiimk savianalizei, savikontrolei, išmok kritiškai vertinti save.Priklausomai nuo užimamų tarnybinių pareigų ir pareiginių laipsnių teisėsaugos darbuotojų padėtis kolektyve yra skirtinga. „Vadovo ir pavaldinio“ santykiai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingi. Vadovas turi teisę statutine tvarka įsakinėti, reikalauti ir kontroliuoti, o pavaldinys – privalo sąžiningai vykdyti.Iš tikrųjų ši sistema yra sudėtingesnė. Tarpusavio santykių atmosferą sukuria patys žmonės. Savo elgesiu jie gali supurvinti, suardyti optimalią ją sudarančių elementų proporciją, tačiau tie patys žmonės gali šią atmosferą ir pataisyti, pakeisti ją taip, kad susidaręs klimatas skatintų pareigūnų pasitenkinimą tarnyba ir taip gėrėtų galutiniai veiklos rezultatai. Europos policininkų chartija pabrėžia, kad valdininkų funkcijos yra užtikrinti pagarbą įstatymui, piliečių gynybą bei saugumą. Nuo to, kaip valdininkas organizuoja tų funkcijų atlikimą, priklauso moralinis tarnybos kolektyvo klimatas, atsiliepia pavienių asmenų bei visos visuomenės gyvenimo kokybei.Pasieniečio elgesys su teisės pažeidėjais:Pasieniečiai ir kitos teisėsaugos tarnybos yra institucijos, kurių pagrindinis uždavinys – saugoti valstybės sieną, palaikyti viešąją tvarką, ginti nuo nusikalstamų veikų gyventojus, jų turtą ir sulaikyti teisės pažeidėjus. Kiekvienas pareigūnas sulaikydamas pažeidėjus turi skirti ar pažeidimas padarytas tyčia ar netyčia. Jeigu pažeidimas padarytas netyčia, pažeidėjas to nenorėjo, nesiekė tų padarinių, reikia draugiškai paaiškinti, patarti, nenaudoti prievartos ir jei pažeidėjas supranta savo kaltę ir gailisi, nebausti. Antru atveju, kai pažeidimas padarytas tyčia, ryžtingai imtis visų reikiamų priemonių, patraukti pažeidėją atsakomybėn. Tokiam pažeidėjui keliami reikalavimai turi būti grindžiami tik įstatymu, galiojančiais norminiais aktais, pagrysti teisingi, išdėstomi taktiškai ir įtikinamai be išankstinio neigiamo nusistatymo. Užkertant kelią teisės pažeidimams reikia veikti principingai, ryžtingai, bet ramiai ir šaltakraujiškai. Nuo pareigūno elgesio priklauso aplinkinių žmonių teigiama ar neigiama reakcija, pareigūnų darbo vertinimas. Pareigūnas neprivalo pradėti ginčo, kivirčų, rietenų su pažeidėju, taip pat jis neturi naudotis išankstinėmis neigiamomis nuostatomis, priešiškumu pažeidėjui ar kitiems piliečiams.Kartais pažeidėjui reikia suteikti galimybę pasiaiškinti dėl savo neteisėtų veiksmų ir tik po to priimti galutinį sprendimą, ką toliau daryti. Jei pažeidėjas su tavo sprendimu nesutinka, ramiai paaiškinkite kur jam dėl to bus galima kreiptis, skųstis. Sulaikydamas pažeidėją piliečių susibūrimo vietose, reikia teisingai įvertinti piliečių nuotaikas, galimą jų reakciją ar jie nusiteikę padėti, jeigu taip tai pasinaudoti jų pagalba sulaikydamas pažeidėją.Jeigu žmonės nusistatę neigiamai ir nėra galimybės sulaikyti pažeidėją, reikia apsiriboti pažeidėjo asmenybės nustatymu, o sulaikyti jį patogesniu momentu, taip pat jeigu nėra galimybių įveikti, sutvarkyti pažeidėją galima prašyti aplinkinių pagalbos.Labai svarbu sulaikant agresyvų pažeidėją, kad būtų liudininkų, nes gali apkaltinti tarnybinių įgaliojimų viršijimu.Ypatingo atsargumo reikia imtis sulaikant ginkluotus pažeidėjus, čia išnyksta visos etikos normos, reikia veikti tiksliai ir apgalvotai.
Bendravimas su užsienio piliečiais ir diplomatais:Mokėjimas bendrauti su užsieniečiais ir diplomatais labai svarbus pasieniečių darbe. Pasienietis pirmas pasitinka atvykstantį žmogų į Lietuvą ir paskutinis išlydi. Todėl jis pirmas suformuoja vaizdą apie visą Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą.Pasienietis …bendraudamas su užsienio piliečiais turi atsiminti, kad atstovauja Lietuvos Respublikai, todėl turi elgtis mandagiai ir korektiškai.Dažnas atvejis praleidimo punkte, kai į pasienietį kreipiasi užsienietis prastai kalbantis lietuviškai arba pasienietis nesupranta jo kalbos:– išsiaiškinti kokia kalba galėtumėt kalbėti,– dėmesingai išklausyk,– išsiaiškink klausimo esmę,– jei gali padėk, patark kur tuo klausimu galima kreiptis.Jeigu užsienio pilietis nežymiai pažeidė visuomeninę tvarką, reikia apsiriboti žodiniu įspėjimu. Sulaikyti ar pristatyti užsienio pilietį į policijos komisariatą galima tik kraštutiniais atvejais, kada po įspėjimų jis piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ir nepaklūsta teisėtiems pareigūno reikalavimams.Reikia žinoti, kad užsienio pilietis, turintis diplomatines privilegijas ir imunitetus (t. y. jo asmens ir užimamos patalpos neliečiamybę), negali būti sulaikomas ar areštuotas. Tai diplomatinių atstovybių vadovai (ambasadoriai, reikalų patikėtiniai), diplomatinio korpuso darbuotojai (patarėjai, sekretoriai, atašė), taip pat prekybos atstovai ir specialūs atašė (kultūros, karo, spaudos ir t.t.), be to imunitetas taikomas ir diplomatų šeimų nariams, gyvenantiems kartu su jais. Pasieniečio kaip valstybės teisėsaugos atstovo pareiga „elgtis su juo pagarbiai“ ir visomis turimomis priemonėmis saugoti nuo pasikėsinimo į jo asmeninę laisvę ir orumą. Diplomatinio atstovo gyvenamoji vieta, dokumentai ir korespondencija turi tokią pačią neliečiamybės teisę ir privalo būti saugomi. Net kilus ginkluotam konfliktui, priimanti valstybė sudaro galimybę diplomatiniams atstovams ar jų šeimos nariams nepaisant jų tautybės, kuo greičiau išvykti. Prireikus, ji turi pateikti jų dispozicijon visas reikiamas susisiekimo priemones jiems patiems ir jų turimam turtui gelbėti.
Taip pat reikia žinoti, kad „diplomatinės privilegijos atleidžia diplomatą nuo visų priimančios valstybės mokesčių ir rinkliavų, darbo, karo prievolių, taip pat nuo muito mokesčių. Diplomato bagažas muitinėje netikrinamas… ne tik asmenys, bet ir diplomatinių atstovybių pastatai, butai yra neliečiami. Į minėtas patalpas, net ypatingų situacijų metu (gaisras, žemės drebėjimas, potvyniai) galima įeiti tik gavę oficialų šios atstovybės vadovo leidimą. Pasieniečiai turi mokėti elgtis, kai įvyksta nesusipratimai su diplomatais gatvėse, keliuose.IŠVADOS
Taigi VSAT yra pertvarkoma tačiau netiksliai formuojami teisės aktais, ir nevisiškai efektyviai panaudojami naujojo viešojo administravimo metodai.Naujuoju viešojo administravimo modeliu yra siekiama kuo geresnių rezultatų, mažesnėmis sąnaudomis. Čia ypatingas dėmesys yra skiriamas: rezultatams; -kuriamos lankstesnės organizacijų struktūros, keičiami reikalavimai personalui, priėmimo į darbą sąlygos ir terminai; aiškiai apibrėžiama organizaciniai ir personalo komplektavimo klausimai; – pripažįstama jog aukštieji valdininkai yra daugiau politizuoti negu neutralūs; – didelis dėmesys skiriamas tam kad institucijoje laiku būtų vykdomi pokyčiai; – kreipti dėmesį, kad būtų tenkinami klientų poreikiai, o ne biurokratų; – veikla turi būti prevencinio pobūdžio; institucija turi veikti decentralizuotai kiek, tai yra įmanoma jos veiklos specifikoje; – viešojo administravimo tarnautojų negalima visiškai varžyti procedūrų taisyklėmis; diegti darbo motyvacijos sistemą; – pripažįstama, kad priimamų sprendimų racionalumas yra ribotas.Decentralizacija tai valdžios išskaidymas, institucijos veiklos planavimo, organizavimo, kontrolės ir veiklos funkcijų vykdymo, bei sprendimų priėmimo, atsakomybės už atliktą veiklą srityse, tam tikru laipsniu, kartu suteikiant perduotoms funkcijos vykdyti finansavimą, ir perdavimas iš centrinio institucijos padalinio teritoriniams (VSAT iš jo štabo į rinktines, iš rinktinių į užkardas). Mūsų darbe atsispindi Europos Sąjungos išorinių sienų vykdoma decentralizacija, o vidinių Europos Sąjungos sienų – centralizacija. Euro…pos Sąjungos išorinių sienų neturi viršyti 35 km. užkardos veikimo teritorija, o Europos Sąjungos vidinės sienos – 50 km. Decentralizacija tai vienas iš būdų viešojo administravimo sistemai įgyvendinat teisės aktus tapti efektyvesne. Ji tai tik žingsnis šioje srityje įgyvendinant reformas, ją deklaravus teisės aktuose, iškyla problema kaip ją įgyvendinti, žemesnėse grandyse, kaip pasiekti norimą efektyvumą. Ji stiprina ir pagrindinius valdžios siekius – būti demokratiška, atskaitinga visuomenei, skaidria. Nes kuo valdininkas arčiau žmonių tuo geriau yra matomas, jis geriau supranta jų poreikius bei lūkesčius. Ilga hierarchinė komandos grandinė tampa neefektyvia ir atgyvenusia valdymo forma.Tačiau negalima teigti, kad viešojo administravimo sistema turi veikti taip, kaip biznio organizacijos. Vadinasi turėtų būti apibrėžtos tam tikros sritys, ar klausimai, kurių sprendimo priėmimo teisė galėtų būti nuleista į žemesnį lygmenį taip supaprastinant sprendimų priėmimą, tačiau jokiais būdais to nesuabsoliutinant. Svarbu taikant decentralizaciją yra, tai daryti laiku, kai organizaciją jos nariai ir visuomenė yra tam subrendusi.Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos kaip valstybinis viešojo administravimo subjektas-yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę. Analizuojant teisės aktus reglamentuojančius VSAT veiklą, ir esamą padėtį remiantis pareigūnų apklausa, pastebima kad VSAT iš esmės yra diegiama decentralizacija, organizacinė struktūra yra trijų lygių su kiekvienam lygiui skirta kompetencija. Nors kai kurios funkcijos yra dubliuojamos.2001m. PPD prie VRM vykdyta reorganizacija sienos apsaugos institucijoje, kurios tikslai buvo:- tobulinti už valstybės sienos apsaugą atsakingos institucijos veiklos viešąjį administravimą; mažinti valdymo išlaidas; optimizuoti ir modernizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrą ir funkcijų atlikimą; suformuoti profesionalią, decentralizuotai valdomą, visuomenei suprantamą ir jos remiamą, efektyviai veikiančią valstybės sienos apsaugos instituciją; orientuotą į Lietuvos Respublikos būsimą narystę Europos Sąjungoje ir užtikrinančią Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme nustatytų uždavinių, funkcijų bei įgaliojimų įgyvendinimą.2000-2001m. vykdyta reorganizacija padarė VSAT teisinių ir organizacinių pakeitimų (struktūros pakeitimus, sukurti atskiri teisės aktai reglamentuojantys sienų apsaugą, priimti nauji struktūrinių padalinių nuostatai, įdiegta VSAT veiklos rezultatų apskaičiavimo sistema).Planuojant sienos apsaugą, daug lemia VSAT rinktinės įsakymas dėl sienos apsaugos. Čia nurodoma kai kurių sienos ruožų apsauga: kokiomis priemonėmis ir kokiu laiku turi jį saugoti, o užkardos vadas, tik paskirsto turimus išteklius. Jis savarankiškai nustato apsaugą tų sienos ruožų, kurie yra neįvardinti rinktinės įsakyme. Tačiau šešis mėnesius vienodai saugoti sienos ruožą gali būti labai neefektyvu, nes tas ruožas kuris buvo pažeidžiamiausias, tam tikru periodu dabar vykdant nuolatinę jo apsauga, jis gali būti mažiausiai pažeidžiamas.Išnagrinėjus VSAT paskirtį, darbo organizavimą, struktūrą, galima sakyti, kad galutinė po reorganizacijos šios institucijos struktūra nėra optimali, o sienos apsaugos planavimo procesas yra pernelyg centralizuotas. Galutiniai sienos apsaugos vykdytojai – užkarda labai priklauso nuo rinktinės štabo, o VSAT štabas vykdo kontrolę ne, tik veiklos organizavimo bet ir vykdymo(tai motyvuojama tuo kad VSAT rinktinių vykdoma veiklos vykdymo kontrolė gali neatspindėti tikrosios padėties ir patikrinti ar iš tiesų yra taip, kaip sako rinktinės yra labai sunku), tai leidžia atsirasti tokiai situacijai, kai yra funkcijų dubliavimasis, dėl ko atsiranda papildomos finansinės išlaidos.Vykdoma centrinio padalinio VSAT štabo kontrolė žemesnių VSAT struktūrinių padalinių, neturi nustatytų kriterijų. Apie tikrinimo rez…ultatus nebūtina atsiskaityti, jei tikrinimas yra to skyriaus ar valdybos veiklos kompetencijoje.Reikia nepamiršti, kad vienos idealios valdomumo normos nėra, norint ją tinkamai pasirinkti reikia įvertinti aplinką ir vadovų, bei pavaldinių sugebėjimus.Mokėdamas bendrauti su Lietuvos Respublikos piliečiais ir užsieniečiais pasienietis suformuoja vaizdą apie visą Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą. Todėl pasienietis su Lietuvos Respublikos piliečiais, kolektyvo nariais bei užsieniečiais turi elgtis laikydamasis draugystės, bičiulystės, įžvalgumo, dėmesingumo, mandagumo principų.
VSAT strateginis planavimas ir integracija į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę ne tik priklauso nuo VSAT vadovybės, bet ir nuo politinių sprendimų. Lietuvos Respublikos politikai labai laikėsi aiškios pozicijos dėl Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, valstybės sienos delimitacija, ( valstybės sienos nužymėjimas vietovėje) kuri ribojasi su Lietuvos Respublika. Ši pozicija ir nulėmė teigiamą sprendimą dėl delimitacijos bei redmisijos ( VS pažeidėjų gražinimas į kilmės šalį, iš kurios buvo padarytas VS pažeidimas).Mūsų kaimynams latviams ir estams dar nepavykę susitarti su Rusijos Federacija dėl delimitacijos ir redmisijos.Strateginio plano pagrindiniai uždaviniai: Valstybės sausumos sienos delimitacija ir demarkacija, išorinės sienos kontrolės įgyvendinimas, vidinės ES sienos paprastinimas, teisės aktų derinimas su ES teise, bendradarbiavimo plėtra ir profesionalios VSAT kūrimas. Gerėjant Lietuvos Respublikos ekonominei situacijai VSAT gauna stabilų finansavimą iš VRM ir iš Europos Sąjungos. Savalaikis finansavimas lemia organizacijos planavimą efektyviam galutiniam tikslui pasiekti.LITERATŪRA
1. LR Konstitucija.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, 2000 m. spalio 10d. Nr. VIII – 1996.3. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, 2000 m. gegužės 9d. Nr. VIII – 1666.4. Valstybės sienos apsaugos nuostatai, 2001 m. gruodžio 29d. Nr. 396.5. Valstybės sienos apsaugos plėtotės programa, LRS; 2002 m. gegužės 30d. Nr. IX – 911. 6. VSAT prie VRM vado 2001 m.įsakymas Nr200.Dėl sienos apsaugos tarybos įsteigimo. Vilnius.2001m. 7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. įsakymas Nr.206//VSAT prie VRM štabo nuostatai.Vilnius.2001. 8. VSAT prie VRM vado 2001m. įsakymas Nr.97. Dėl nuostatų patvirtinimo. 2001m. Vilnius. 9.VSAT prie VRM vado 2001m. įsakymas Nr.270// valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos tardymo valdybos nuostatai. Vilnius.2001m. 10. Vidaus reikalų ministerijos įsakymas. Nr.9.Dėl nuostatų patvirtinimo //Valstybės žinios’2001 Nr.39-1387 11. WWW.pasienis.lt 12. WWW.seimas.lt…