ŠENGENO ANKETA

ŠENGENO ANKETA
LIETUVA

TURINYS

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA............. 2

A. JŪROS SIENOS.............................. 20

B. ORO UOSTAI.............................. 23

C. SAUSUMOS SIENOS........................... 25
II. ĮVAŽIAVIMAS.............................. 27
III. READMISIJA.............................. 32
IV. ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA................... 37
V. VIZŲ IŠDAVIMAS / KONSULINIS BENDRADARBIAVIMAS..... 37
VI. TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS.................... 43
VII. ĮSTATYMAI DĖL ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ................ 46
VIII. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS................... 47
IX. NARKOTIKAI.............................. 60
X. DUOMENŲ APSAUGA............................ 66

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1. Kurioms Jūsų šalies valdžios institucijoms pavesta sienų kontrolė? Kurios ministerijos ar ministerijų pavaldume yra sienų kontrolė ir kokia administracinė valdymo struktūra?
Kaip koordinuojami veiksmai tarp skirtingų įstaigų aukščiausiame ir darbo lygmenyje?

Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. už sienų valdymą (sienų stebėjimą ir pasienio tikrinimus) Lietuvoje yra atsakinga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos viidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). VSAT priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja.
VSAT paskirtis, uždaviniai, funkcijos, pareigūnų teisės ir pareigos yra apibrėžtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme.
VSAT struktūrą sudaro:
– Tarnybos vadas;
– Tarnybos Štabas;
– 7 rinktinės;
– Užsieniečių registracijos centras;
– Visagino pasieniečių mokykla;
– Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė.

VSAT struktūra yra pateikta 1 priede.
Bendradarbiavimas centriniame, operatyviniame lygyje, tarp su sienos kontrole susijusių institucijų – policijos, pasienio ir muitinės yra apibrėžtas 2002 metų sudarytame susitarime. Pagal šio susitarimo nuuostatas, yra sudarytos centrinio, regioninio ir vietinio lygmens darbo grupės, sukurta kontaktinių asmenų sistema. Vadovaujantis minėtu trišaliu susitarimu, regioniniame lygyje tarp atitinkamų policijos, muitinės ir pasienio padalinių taip pat sudaryti tarpžinybiniai bendradarbiavimo susitarimai, kur detaliau apibrėžtos bendradarbiavimo formos tiek regioniniame, ti

iek lokaliame lygyje. Pagrindinės formos:
– reguliarūs susitikimai centrinio, regioninio ir lokalaus lygmens vadovų;
– naudojimasis kitos žinybos duomenų bazėmis;
– keitimasis rizikos analizės duomenimis;
– bendri mokymo kursai
– bendros (tikslinės) operacijos
– bendras patruliavimas prie sienos ir pasienio ruože.

2. Kokios laikomasi strategijos dėl informacijos, susijusios su nelegalia migracija, sienos pažeidimais ir organizuotu nusikalstamumu, naudojimo? Ar valstybiniu/vietos lygmeniu sukurta pavojų įvertinimo strategija?

Sutinkamai su pasirašytomis sutartimis dėl informacijos suteikimo, siekdamos užkirsti kelią nelegaliai migracijai, sienos pažeidimams ir užkardyti organizuotą nusikalstamumą, teisėsaugos institucijos leidžia naudotis savo duomenų bazių duomenimis. Sienos priežiūros informacija teisėsaugos institucijos gali naudotis remdamosi pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis: 2002 m. gegužės 20 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Finansų ministerijos Muitinės departamento, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento. Lietuvos Muitinės departamentas naudodamas visus prieinamus informacijos šaltinius atlieka rizikos įvvertinimą, sudaro pavojų profilius, kuriais apie gresiančius pavojus automatiškai įspėjami pasienio muitinės postų pareigūnai.

Informacija apie kontrabandą ir kitus su muitais susijusius pažeidimus renkama iš kitų teisėsaugos institucijų, įmonių, organizacijų ir privačių asmenų. Muitinė aukščiausiu ir regioniniu lygmeniu sudaro savo pavojų profiliavimo sistemą.

VSAT gauna informaciją apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Muitinės kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento ir kitų teisėsaugos institucijų, kaimyninių šalių sienos apsaugos tarnybų, Europolo, Interpolo, ES Tarybos darbo grupių ir t.

.t. VSAT, savo kompetencijos ribose, informacijos apie nelegalią migraciją ir sienos pažeidimus naudojimo atžvilgiu nustatė savo procedūras. VSAT sudarė ir valdo savo vidaus duomenų bazę (VSATIS informavimo sistemą). Remiantis tarpžinybiniais susitarimais informacijos apsikeitimo tikslais kitos teisėsaugos institucijos turi prieigą prie VSAT valdomų duomenų bazių.

Toliau pateikiamas institucijų, kurios gali prieiti prie VSATIS duomenų, sąrašas:
– Finansų ministerijos Muitinės departamentas
(2002 04 10 d. sutartis Nr. 21/137/018 dėl Asmens duomenų suteikimo);
– Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas
(2001 10 23 d. sutartis Nr. 96/21/149 dėl Asmens duomenų suteikimo);
– Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnyba
(2001 11 21 d. sutartis Nr. 147/119 dėl Asmens duomenų suteikimo);
– Valstybinis Lietuvos saugumo departamentas
(2001 06 27 d. sutartis Nr. 21/75/41 dėl Asmens duomenų suteikimo);
– Finansų ministerijos Mokesčių inspekcija
(2002 20 21 d. sutartis Nr. 21/321/02-18-18 dėl Asmens duomenų suteikimo).

Rizikos įvertinimas VSAT atliekamas aukščiausiu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Vietos lygmuo apima rizikos įvertinimą sienos perėjimo punktuose, kuriuose atliekama kertančių sieną keleivių ir transporto priemonių kontrolė, ir pasienio užkardose, kurios atsako už sausumos sienos saugumą. Renkami, analizuojami ir nustatyta tvarka perduodami duomenys apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus, sienos perėjimo nusikaltimus, modus operandi.

Regioninis lygmuo apima rizikos įvertinimą pasienio rinktinių atžvilgiu. Surinkti duomenys apie nelegalią migraciją, pasienio režimo pažeidimus, nusikalstamą sienos perėjimą ir organizuotą nusikalstamumą naudojami pasienio rinktinėse planuojant išteklių paskirstymą, kad būtų užtikrinta labiausiai pažeidžiamų sienos sektorių apsauga.

Rizikos įvertinimas aukščiausiu lygmeniu paprastai apima visas valstybės sienas ir jį

į atlieka VSAT Štabas. Pavojai įvertinami apdorojant surinktus duomenis. Rizikos įvertinimo pagrindu nustatomos grėsmės ir numatomos jų šalinimo priemonės.

Ar sienos kontrolės ir priežiūros institucijos gauna informaciją apie įtartinas transporto priemones ir asmenis, jei taip – kokie mechanizmai ir procedūros sudaro jiems prielaidas laiku gauti ir panaudoti šią informaciją?

VSAT disponuoja informacija apie įtartinas transporto priemones ir asmenis. Vykdydama pasienio patikrinimus ir sienos priežiūrą VSAT naudojasi informacine sistema. Informacinėje sistemoje yra duomenys apie ieškomus asmenis ir transporto priemones, užsieniečius, kuriems draudžiama įvažiuoti į Lietuvą ir negaliojančius dokumentus. Šie duomenys automatiškai gaunami iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių, kurias administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas. Visus duomenis administruoja (įveda, pašalina ir pan.) Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas.

Tam tikrais atvejais duomenis apie įtartinus asmenis ir transporto priemones į VSAT Informacinę sistemą gali įvesti atsakingi VSAT pareigūnai. Ypatingais atvejais duomenys sienos apsaugos padaliniams (pasienio užkardoms, sienos perėjimo punktams) gali būti perduoti telefonu, faksu ar VSAT vidaus elektroninio pašto sistema.

Muitinės nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tyrimų duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie įtartinus asmenis ir transporto priemones. Informacija surenkama vykdant operatyvinę veiklą, ikiteisminio tyrimo dėl kontrabandos ir kitų su muitais susijusių nusikaltimų metu, keičiantis informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių te

eisėsaugos institucijomis.

3. Ar yra globalus nacionalinio saugumo planas arba valstybinis sienos apsaugos planas, kuriuose būtų numatyta sienos valdymo strategija?

2002 m. lapkričio 12 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Be viso kito, strategija numato labai svarbias nuostatas bendradarbiavimo užsienio politikos srityje, kurios atspindi tokias sritis, kaip būsimų ES vidinių sienų apsauga ir pasienio kontrolės panaikinimas prie vidinių sienų, vizų politika, Valstybinė Šengeno informacinė sistema ir t.t. Strategijoje nurodoma, kad deramas dėmesys turi būti kreipiamas tarptautinio bendradarbiavimo su valstybių ES narių, kurios turi išorines sienas, sienos apsaugos institucijomis užtikrinimui. 2002 m. gegužės 28 d. Seimo nutarimu patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Pagrindinis šios strategijos tikslas yra numatyti pagrįstą saugumu valstybės raidą, nustatyti pagrindinius nacionalinės saugumo politikos tikslus ir uždavinius, apibrėžti nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones. Strategija reikalauja išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti gerus kaimyninių ryšius tarp VSAT ir užsienio valstybių sienos apsaugos institucijų ir įgyvendinti saugumo didinimo priemones. Viešojo saugumo srityje ypatingas dėmesys skiriamas nelegalios migracijos ir nusikaltimų abipus sienos prevencijai.

Pagrindiniai 2002 m. gegužės 30 d. Seimo nutarimu Nr. IX-911 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos vystymo programos tikslai yra:

– užtikrinti valstybės sienos saugumą;

– įvykdyti reikalavimus, susijusius su integracija į ES;

– užtikrinti nuolatinę parengtį neutralizuoti išorės pavojus ir galimas grėsmes, kuriuos sąlygoja geopolitinė situacija, ir pašalinti grėsmes nacionaliniam Lietuvos saugumui. Įgyvendindama šią programą Vyriausybė patvirtino smulkų Veiksmų planą (2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1562), kuriame numatytos priemonės, kurių privalo imtis Lietuva, kol pilnai susijungs su Šengeno erdve.

2003 m. liepos 2 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-250 patvirtinta Viešojo saugumo raidos strategija iki 2010 m. Strategijoje akcentuojama, kad siekiant padidinti nacionalinį saugumą labai svarbu stiprinti valstybės sienos apsaugą. Siekdamas įgyvendinti šią strategiją VSAT vadas 2003 m. spalio 15 d. išleido įsakymą Nr. 4-514, kuriuo patvirtino Viešojo saugumo raidos strategijos iki 2010 metų įgyvendinimo programą valstybės sienos apsaugos srityje. Pagrindiniai šios programos tikslai yra:

– sukurti bendradarbiavimo su visuomene sistemą (numatyti ir įgyvendinti visuomenės informavimo ir atsiskaitymo jai procedūras; nustatyti bendradarbiavimo su pasienio zonos gyventojais taisykles);

– pasiekti, kad pareigūnų apmokymas atitiktų valstybės sienos kontrolės reikalavimus;
– pasiruošti vykdyti Šengeno Sutarties reikalavimus.

Siekdama minėtose strategijose numatytų tikslų VSAT kasmet sudaro Strateginį veiksmų planą, kuriame nustato tikslų siekimo priemones ir veiksmus, ir pateikia jį tvirtinti Vidaus reikalų ministrui.

4. Kiek pareigūnų dirba sienos perėjimo punktuose? Jūros, sausumos ir oro sienų?

VSAT šiuo metu iš viso dirba 4377 personalo. Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atliekantis personalas yra išdėstytas užkardose. Pareigūno bazinis parengimas leidžia jį skirti vykdyti sienos stebėjimą arba atlikti pasienio tikrinimus PKP.

Personalo išdėstymas pagal sienas:
sausumos sienos:

siena su Baltarusija – 1500

siena su Rusija – 600
Jūros sienos – 409
Oro sienos – 126

Personalo skaičius didžiausiuose PKP:
Sausumos sienos:

Siena su Baltarusija:

Kenos geležinkelio PKP – 44

Medininkų kelio PKP –52

Šalčininkų kelio PKP – 20

Siena su Rusija:

Kybartų geležinkelio PKP- 40

Kybartų kelio PKP – 24

Panemunės kelio PKP – 24

Jūros sienos:

Malkų įlankos PKP – 76

Molo ir Pilies PKP – 51

Oro sienos:

Vilniaus oro uostas – 84

Kauno oro uostas – 20

Palangos oro uostas – 20

Zoknių oro uostas – 2

Prie išorinių ES sienų sienos perėjimo punktų muitinės postuose dirba 603 Lietuvos Muitinės departamento pareigūnai: Jūros pasienyje – 130 muitinės pareigūnų, sausumos pasienyje – 296 muitinės pareigūnai kelio postuose ir 82 muitinės pareigūnai geležinkelio postuose, oro pasienyje – 95 muitinės pareigūnai.

5. Kiek yra sienos perėjimo punktų?

Sienos perėjimo punktai įsteigti remiantis tarptautinėmis Lietuvos sutartimis su kaimyninėmis šalimis (Baltarusija, Lenkija, Rusija ir Latvija) ir atitinkamais Vyriausybės potvarkiais:
1. 1995 07 18 d. Tarpvyriausybinė Lietuvos ir Baltarusijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1996, Nr.107-2439), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);
2. 1995 06 09 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Latvijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 1-1), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);
3. 1992 08 12 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 28-666), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);
4. 1995 02 24 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Rusijos sutartis „Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1995, Nr. 22-510), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);
5. 1994 04 06 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 242 „Dėl tarptautinių Lietuvos oro uostų veiklos“ (Valstybės žinios, 1994, Nr. 27-473), (tarptautinių PKP įsteigimas);
6. 1999 05 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 675 „Dėl Būtingės naftos terminalo sienos perėjimo punkto įsteigimo“ (Valstybės žinios, 1999, Nr. 48-1549), (tarptautinio PKP įsteigimas);
7. 2003 05 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 585 „Dėl Molo, Pilies ir Malkų įlankos sienos perėjimo punktų valstybiniame Klaipėdos Jūrų uoste įsteigimo“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.2118), (tarptautinių PKP įsteigimas).

Sausumos sienos:
Siena su Baltarusija – 20 PKP
Siena su Rusija – 9 PKP
Jūros sienos: 4 PKP
Oro sienos: 4 PKP (Vilniuje, Kaune, Palangoje, Zokniuose).

Kiek naujų sienos perėjimo punktų pastatyta per pastaruosius tris metus? Šiuos duomenis nurodykite atskirai jūros, sausumos pasienyje ir oro uostuose ir, jei įmanoma, pagal sienos perėjimo taškus.

Lietuvoje per 2002-2005 metus pastatyti arba rekonstruoti šie PKP:
Siena su Baltarusija: Raigardo kelio PKP, Kenos geležinkelio PKP, Šalčininkų kelio PKP, Lavoriškių kelio PKP (statybą numatoma užbaigti 2006 metais).
Siena su Rusija: Panemunės kelio PKP, Kybartų geležinkelio PKP.

Koks sienos perėjimo punktų aptvėrimo mastas?

Kelio, oro ir jūros uostų PKP paprastai aptveriami 2 m aukščio tvora. Tai pakankamai rimta kliūtis nelegaliai kertant sieną. Pagal technines PKP statybos sąlygas (Valstybinis statybos standartas RSN 146-92) PKP turi būti aptverti. Be to, pagrindiniuose PKP įrengiamos stebėjimo kameros. Prie didesnių sienos perėjimo punktų išilgai sienos linijos abiejose punkto pusėse pastatyta vieno-dviejų kilometrų ilgio tvora.

Kokiais principais pagrįsta sausumos (žalioji)/pajūrio sienos priežiūra?

Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos apsaugos organizavimu ir vadovavimu rūpinasi rinktinės, o betarpiškai už sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atsako rinktinei pavaldžios užkardos, kurios yra išdėstytos pagal visas sienas. Sausumos ir jūros sienos stebėjimas grindžiamas patruliavimu, vadovavimo ir ryšių sistema bei techninių kontrolės sistemų naudojimu.

Žaliosios sienos stebėjimas susideda iš mobilių patrulių, vykdančių tarnybą pėsčiomis arba patruliniu automobiliu/ valtimi. Paprastai daugiausia patruliuojama prie pat sienos linijos, taip pat periodiškai patruliuojama valstybės sienos apsaugos zonoje bei pasienio ruožo gilumoje. Prie Baltarusijos sienos tikrinama įrengta kontrolinė pėdsakų juosta, ar nėra neteisėto sienos kirtimo pėdsakų. Patruliavimui yra naudojami pėdsekystės apmokyti šunys. Iš viso VSAT turi 152 tarnybinius šunis, iš jų 123 šunys yra naudojami prie išorinių sienų.

Sienos stebėjimą sustiprina VSAT Aviacijos eskadrilės orlaivių patruliniai skrydžiai, jie koncentruojami prie sienos su Baltarusija ir Rusija, ypač svarbių sektorių kontrolei. Yra sukurtos prie sienos iš oro pastebėtų reiškinių (objektų) registravimo, kaupimo ir informacijos perdavimo rinktinėms procedūros. Artimiausiu metu, įsigijus papildomos įrangos, planuojama pradėti patrulinius skrydžius virš jūros.

Situacija prie sausumos ir jūros sienų yra kontroliuojama ir stebima, prireikus į įvykius pasienyje yra reaguojama nedelsiant. VSAT Štabe, rinktinių Štabuose, užkardose, patruliniuose laivuose, Aviacijos eskadrilėje yra organizuotas budėjimas ištisą parą. Duomenys apie įvykius yra registruojami ir perduodami pagal subordinaciją. Taktinis planavimas grindžiamas rizikos analize.

VSAT regioninis padalinys – rinktinė, savo struktūroje (be užkardų) turi Specialiosos paskirties būrį, kuris yra tam tikras rezervas. Prireikus, jis gali būti panaudojamas sienos stebėjimui ir pasienio tikrinimams sustiprinti prie sausumos, jūrų ir oro sienų. Daugiau apie Specialiosios paskirties būrius informacijos pateikta 9 punkte.

Jūros sienos kontrolė vykdoma techninėmis priemonėmis. Šiuo metu VSAT naudojasi Karinio jūrų laivyno stebėjimo sistema. VSAT pareigūnai ir karo operatoriai nuolatos dirba karinio jūrų laivyno stebėjimo centre. Be to, valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste įrengta paprasta uosto vartų stebėjimo sistema, kuri leidžia kontroliuoti įplaukiančius/išplaukiančius laivus. Jūros stebėjimą sustiprina reguliarus VSAT laivų patruliavimas.

Kokia visų žinomų nelegalių sienos perėjimo atvejų statistika?

Koks yra apytikris ir numanomas nelegaliai kertančių sieną asmenų skaičius? Kaip tai įvertinama/kokiais faktais pagrindžiama?

2004 metais užregistruoti 947 nelegalaus sienos perėjimo faktai, tarp kurių:

465 – pasienyje su Baltarusija

108 – pasienyje su Rusija

146 – pasienyje su Lenkija

171 – pasienyje su Latvija

19 – jūros sienos perėjimo atvejų

38 – oro sienos perėjimo atvejų

Pirmame 2005 metų pusmetyje užregistruoti 393 nelegalaus sienos perėjimo atvejai, tarp kurių:

142 – pasienyje su Baltarusija

105 – pasienyje su Rusija

58 – pasienyje su Lenkija

53 – pasienyje su Latvija

4 – jūros sienos perėjimo atvejų

31 – oro sienos perėjimo atvejų

6. Apibūdinkite įstatymus (arba administravimo metodus ir instrukcijas), kurie padeda kovoti su nelegalia migracija ir dalinai kontroliuoti asmenis šalies teritorijoje?

Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Baudžiamąją ar administracinę atsakomybę už nelegalią imigraciją ir neteisėtą buvimą šalies teritorijoje nustato Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimo kodeksas. Detalesnė informacija apie atsakomybę už nusikaltimus ar administracinius pažeidimus yra pateikta 37 punkte.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004-04-29 Nr. IX-2206) 23 straipsnis nustato neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje atvejus. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties, Europos Sąjungos teisės akto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos laiką;

2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;

3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą vizą pasibaigus įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos terminui;

4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

5) turi vizą, kuri yra suklastota;

6) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina;

7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus;

8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamentas prie VRM yra atsakinga institucija, kuri priima sprendimus dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, sąrašo. Teisėsaugos institucijos, tarp jų ir VSAT, turi teisę nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl užsieniečių, pažeidusių atvykimo ir buvimo taisykles Lietuvoje, įtraukimo į šį „juodąjį sąrašą“.
VSAT pagal savo kompetenciją kontroliuoja užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Pagal LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (2000-05-09 Nr.VIII-1666)
prie valstybės sienos yra suformuotas pasienio ruožas. Tuo pačiu tai yra VSAT veikimo teritorija. Pasienio ruožas gali būti iki 5 kilometrų pločio. Lietuvos piliečiai, besilankantys pasienio ruože, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užsieniečiai privalo turėti pasą ar kitą kelionės dokumentą, suteikiantį teisę būti šalies teritorijoje. Pasienio ruožo riba prie kelių pažymėta ženklais su užrašu „Pasienio ruožas“. Be to, minėtas įstatymas nustato valstybės sienos apsaugos zoną (paprastai iki 1 km ilgio), kuri nustatoma tose vietose, kurios laikomos pažeidžiamomis nelegalios migracijos ar su pasieniu susijusios kitos nusikalstamos veiklos požiūriu. Valstybės sienos apsaugos zonos riba pažymėta vietovėje (laukuose, miškuose, vandens telkiniuose). Norint būti šioje, prie pat sienos esančios zonos, reikia turėti VSAT raštišką leidimą.

Pasienio ruože bei kitose VSAT padalinių veikimo teritorijose, užsieniečiai VSAT pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 str. užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų. VSAT pareigūnai turi teisę nagrinėti tokius pažeidimus ir skirti pinigines baudas.

Ar šiuose įstatymuose (arba administravimo metoduose ir instrukcijose) numatyti skirtumai tarp sričių prie vidinių sienų/ribų arba vidinių pasienio zonų ir likusios teritorijos dalies? jei taip, skirtumus apibūdinkite.

Skirtumų nėra.

Kiek nelegalių imigrantų užregistruota pasienyje arba teritorijos viduje, ir kokios jų kilmės šalys? Kur jie sulaikyti (konkrečiuose keliuose, konkrečiose vietose/regionuose, prie kitos vidinės sienos)? Pateikite duomenis per 3 paskutinius metus.

2002-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija
Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 468 90 15 230 65 20 48
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 284 40 3 200 41 0 0
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 87 18 6 4 2 11 46
– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 97 32 6 26 22 9 2

2003-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija
Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 477 71 35 207 53 26 85
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 200 1 4 149 38 7 1
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 117 10 26 13 0 10 58
– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 160 60 5 45 15 9 26

2004-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija
Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 541 79 26 237 85 74 40
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 153 28 2 78 45 0 0
– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 75 36 12 1 0 4 22
– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 313 15 12 158 40 70 18

Dažniausiai pasitaikančios nelegalių imigrantų pilietybės: Rusija (32,0%), Baltarusija (20,2%), Ukraina (9,7%), be pilietybės (3,4%), Indija (3,0%), Kazachstanas (2,3%), Pakistanas (4,99%).

Didžiausią sulaikytų nelegalių imigrantų dalį sudaro kaimyninių valstybių piliečiai: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Šių valstybių piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, tačiau išbūna ilgesnį negu numatyta vizoje laikotarpį, arba atvyksta į Lietuvą, kirtę valstybės sieną neleistinoje vietoje. Galima išskirti Rusijos Federacijos piliečius, kurie legaliai ar nelegaliai atvyksta į Lietuvą, pateikia prieglobsčio prašymus, o gavę reikiamus dokumentus, bando išvykti į Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis.

Ukrainos ir Moldovos piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, o išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis bando su Lietuvos Respublikos suklastotais ar svetimais pasais.

Nelegalūs imigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių dažniausiai atvyksta į Lietuvą pėsčiomis per Lietuvos-Baltarusijos „žaliąją sieną“, o vėliau bando nelegaliai kirsti Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, arba, kai būna sulaikyti, pateikia prieglobsčio prašymus, o vėliau vėl bando patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pastaruoju metu vis dažniau jie bando patekti į Lietuvą su suklastotais dokumentais arba atvykę į oficialiai organizuojamus renginius, neišvyksta iš šalies, o pateikia prieglobsčio prašymus ar kitaip bando įsitvirtinti šalyje.

7. Kokie pravedami mokymai arba nuolatinio mokymo priemonės siekiant Šengeno reikalaujamo kontrolės lygio? Ar dažnai sienos kontrolės pareigūnams sudaromos (išklauso) mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos?

VSAT pareigūnų rengimas pagrįstas nacionalinėmis mokymo programomis.

Bazinis profesinis pasieniečių rengimas vykdomas VSAT Visagino pasieniečių mokykloje (įsteigta 1999 m., reorganizavus mokymo centrą). Vidaus tarnybos sistemoje pasieniečiai priskiriami pirminei pareigūnų grandžiai.

2000 m. parengtas nacionalinis pasieniečio rengimo standartas, pagal kurį pailginta mokymo trukmė nuo 6 mėn. iki 2 m. 2005 m. patvirtinta nauja Pasieniečio mokymo programa, kuri atitinka nacionalinės švietimo sistemos profesinio mokymo standartą. Programa suderinta su Common Core Curicculum (CCC). Naujojoje mokymo programoje daugiausia valandų skirta valstybės sienos apsaugos taktikos, pasienio kontrolės organizavimo vykdymo (atsižvelgiant į ES/Šengeno teisės reikalavimus) ir karinio rengimo (šio dalyko 1000 val. mokymo programa privaloma pagal nacionalinio saugumo koncepciją, programą) mokymo dalykams, 2 kartus padidintas užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų) mokymui skirtų valandų skaičius.

Teorinis mokymas derinamas su praktiniu mokymu (įvadinė praktika ir 2 stažuotės VSAT rinktinėse – 920 val. arba 30 proc. iš viso mokymo programoje skirto laiko).

Pasieniečio rengimo (mokymosi) trukmė – 2 metai, sėkmingai išlaikius baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus, suteikiama valstybės pripažįstama pasieniečio kvalifikacija (diplomas), taip pat mokyklos absolventui užskaitoma kaip atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba.

Pasieniečiai, turintys ne mažesnį kaip 1 metų tarnybos stažą, tačiau neturintys pasieniečio profesinės kvalifikacijos, pasieniečio kvalifikaciją (profesinį išsilavinimą) gali įgyti eksternu.

Vidurinės, aukštesniosios (ir aukščiausios) grandies VSAT pareigūnų rengimas. Vidurinės grandies pareigūnus rengia M.Romerio universitetas (4 m. trukmės bakalauro studijos Kauno policijos fakultete pagal mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (4 m. trukmės bakalauro studijos).

Bendradarbiaujant su VSAT parengta M.Romerio universiteto bakalauro studijų mokymo programa atitinka Bolonijos proceso reikalavimus, teigiamai įvertinta ją ekspertavusių ES specialistų. Mokymo procesas akademinis-praktinis, t.y. pagal patvirtintą mokymo planą, studentai nukreipiami stažuotis VSAT padaliniuose.

2005 m. M.Romerio universiteto Kauno policijos fakultetą baigė 1-oji laida pagal bakalauro dieninių studijų mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“.

Aukštesniosios ir aukščiausios grandies VSAT pareigūnai, atsižvelgus į VSAT poreikius, rengiami šalies aukštosiose mokyklose pagal 1,5 – 2 m.trukmės magistro studijų programas.

Įvadinio mokymo kursai. Šie kursai skirti asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ir norintiems tapti VSAT pareigūnais. Atsižvelgiant į tarnybos VSAT padaliniuose specifiką, parengtos 2 savaičių ir 15 savaičių trukmės mokymo programos.
Mokymų metu kursų dalyviai supažindinami su statutinę tarnybą, sienos apsaugą reglamentuojančiais ir kitais teisės aktais, reikalingas eiti atitinkamos grandies pareigūno pareigas.

Kvalifikacijos tobulinimo kursai. VSAT pareigūno išsilavinimas, sistemingas, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – pagrindas pareigūno karjeros klausimams spręsti. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo taisyklės nustato, kad pareigūnų kvalifikacija turi būti tobulinama (keliama) nuolatos, planingai. Pareigūnas per vienerius tarnybos metus kvalifikaciją privalo tobulinti ne mažiau kaip 8 akademines valandas tarnybos laiku.

VSAT vadas kasmetiniu įsakymu dėl profesinio rengimo nustato tarnybos pareigūnų profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo tikslus, tvirtina mokymo planus, kurių pagrindu vyksta kvalifikacijos tobulinimo kursai. Jie vyksta Visagino PM, kitose šalies mokymo įstaigose, darbo vietose. Pareigūnai gali būti siunčiami stažuotis užsienio šalių aukštosiose mokyklose.
VSAT pareigūnų specializuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymai organizuojami, atsižvelgiant į VSAT rinktinių bei užkardų poreikius, pagal patvirtintą grafiką. Kasmet organizuojami seminarai už profesinį rengimą darbo vietoje atsakingiems pareigūnams, rengiami instruktoriai (pagal atskiras veiklos sritis), kurie kursų metu gautas žinias, suformuotus įgūdžius perteikia kolegos tarnybos vietoje.

VSAT pareigūnų profesinio rengimo darbo vietose instrukcija užtikrina kvalifikacijos tobulinimo organizaciją, privalomą pareigūnams mokyti darbo vietoje laiką (VSAT, rinktinės Štabos pareigūnų profesiniam rengimui darbo vietose turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 val. per metus (po 4 val. per mėnesį); užkardų pareigūnų – ne mažiau kaip 70 val. per metus; Specialiosios paskirties būrių pareigūnų – ne mažiau kaip 140 val. per metus).

Mokymai darbo vietoje (Štabuose, užkardose) vyksta reguliariai, pagal padalinio vadovo sudarytą tvarkaraštį.

Be to, pareigūnai, betarpiškai prieš pradedant vykdyti sienos stebėjimo arba pasienio tikrinimo užduotis, yra instruktuojami užkardoje arba PKP. Instruktažo metu pateikiama naujausia teisinė ir kitokia pareigūnams aktuali informacija.

Mokymai, skirti pasirengimui taikyti Šengeno ACQUIS reikalavimus. Visagino PM nuo 2002 m. vykdo kvalifikacijos kėlimo kursus ,,Šengeno sistemos poveikis sienos apsaugai ir pasienio kontrolei”. 2005 m. parengta nauja pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa ,,ES/Šengeno teisyno reikalavimai sienų apsaugai“ (trukmė – 24 val.), pagal kurią apmokomi VSAT struktūrinių padalinių štabuose arba pasienio kontrolės punktuose dirbantys pareigūnai. Šengeno teisynas yra išverstas į lietuvių kalba ir išplatintas CD-ROM, taip pat prieinamas pareigūnams per VSAT vidinį tinklą.

Be to, didelę paramą mokymo apie Šengeno acquis ir jo praktinį taikymą srityje Lietuvos VSAT yra gavusi 1999-2005 metais pravestų Dvynių projektų metu bei per dvišalio bendradarbiavimo rėmus. Mokymo kursus Šengeno tematika pravedė Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Anglijos, Ispanijos instruktoriai.

Užsienio kalbų mokymas. Užsienio kalbos mokomi ne tik Visagino PM kursantai (bazinis profesinis rengimas), bet ir tarnaujantys pareigūnai.
Nuo 2002 m. įgyvendinamas VSAT ir Britų Tarybos bendras projektas dėl anglų kalbos mokymo, skirtas sukurti standartizuotą VSAT pareigūnų užsienio kalbų mokymo sistemą: parengta anglų kalbos mokymo koncepcija, keturių lygių anglų kalbos mokymo programos, įkurtas anglų kalbos mokymo centras Medininkuose. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje pagalba organizuojami vokiečių kalbos kursai (dauguma jų dalyvių – Pakrančių apsaugos ir Vilniaus rinktinių pareigūnai, dirbantys tarptautiniuose PKP).

8. Ar pradedantys sienos kontrolės tarnybą pareigūnai trumpai supažindinami su Bendrijos įstatymais dėl išorinių sienų, ar pasirengę juos taikyti?

Visagino pasieniečių mokykloje numatyta bazinė mokymo programa apie Bendrijos įstatymus, neišskiriant Šengeno sutarties. Be to, VSAT karininkai reguliariai apmokomi specialiuose kursuose apie Šengeno sutartį ir jos taikymą.

Pradedantys darbą muitinės pareigūnai, kurie vykdo muitinę kontrolę pasienyje, trumpai supažindinti su Bendrijos įstatymais apie išorines sienas ir pasirengę juos taikyti.

9. Pristatomos arba planuojamos naujos intervencijos koncepcijos, pavyzdžiui:
– organizaciniai regioninio lygio kompetencijos padaliniuose, veikdami įvairiose zonose (sienos perėjimo punktuose ir sausumos/jūros pasienyje) sudaromos mobilios grupės, kurias galima greitai išskleisti organizuotos intervencijos atveju.

Visuose VSAT teritoriniuose padaliniuose, t.y. kiekvienoje pasienio rinktinėje, yra specialios paskirties padalinys – greitojo reagavimo būrys, tam tikros rūšies rezervinės pajėgos, kuriomis gali naudotis pasienio rinktinė. Jei reikia sustiprinti sienos priežiūrą arba patruliavimą prie sienos ir pasienio zonoje, siekiant suteikti pagalbą, būrį galima išsiųsti į pasienio užkardą nedelsiant. Kiekvieną būrį sudaro 30 pareigūnų, jis turi visą reikalingą įrangą ir transporto priemones, kurios užtikrina judrumą ir galimybę greitai dislokuotis pasienio rinktinės kontroliuojamoje teritorijoje. Be to, tarnybos vado įsakymu šie būriai gali būti išsiųsti į pagalbą kitai pasienio rinktinei. Todėl VSAT lanksčiai reaguodama į susidariusią situaciją gali sustiprinti sienos kontrolę. Rezervinės pajėgos gali būti dislokuojamos ir, esant reikalui, dislokuojamos prie sienos per trumpą laiką.

2004 metais Lietuvos Muitinė įsteigė mobilias muitinės pareigūnų grupes, kurios atlieka muitinius patikrinimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

– Kokią operatyvinę veiklą atlieka vietiniai struktūriniai padaliniai ir specialių tyrimų grupės?

VSAT yra vienas iš Lietuvos operatyvinės veiklos subjektų. Operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurioms numatytos veiklos funkcijos, o jų darbuotojai įgalioti jas vykdyti. Operatyvinė veiklą sudaro atviros ir slaptos tyrimų operacijos, kurias laikydamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu (patvirtintas 2002 m. birželio 20 d. Seimo nutarimu Nr. IX-965) apibrėžtų procedūrų atlieka operatyvinės tarnybos.

VSAT sukurti specialūs padaliniai (Centrinio Štabo operatyvinės veiklos valdyba ir operatyvinės veiklos padaliniai kiekvienoje pasienio rinktinėje), kurie įgalioti vykdyti operatyvinę veiklą. Operatyvinės veiklos ir slapto bendradarbiavimo su asmenimis tikslas yra nusikalstamos veiklos, susijusios su nelegaliu sienos perėjimu, prekių ir žmonių gabenimu per sieną, kontrabanda, vogtų transporto priemonių pervežimu ir kitais sienos perėjimo nusikaltimais, prevencija.

Be to, VSAT turi teisę atlikti ikiteisminį tyrimą. VSAT sudėtyje įsteigti specialūs kriminalinių nusikaltimų tyrimo padaliniai (Centriniame štabe yra Ikiteisminio tyrimo valdyba, o kiekvienoje pasienio rinktinėje – ikiteisminio tyrimo padalinys). Šie padaliniai atlieka ikiteisminį tyrimą remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis (patvirtinta 2002 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr.IX-785).

Siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamą veiklą, susijusią su valstybės siena, užtikrinamas glaudus paminėtų VSAT padalinių bendradarbiavimas. Operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo VSAT padaliniai taip pat glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis kitų teisėsaugos institucijų tarnybomis, ypatingai su kriminalinės policijos valdyba ir Muitinės nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Atskirais atvejais remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu tirdamas sunkius nusikaltimus, prokuroras turi teisę sudaryti jungtinę tyrimo grupę, kurią sudaro atsakingi ikiteisminio tyrimo kelių tarnybų pareigūnai (pasieniečiai, muitininkai, policijos pareigūnai ir kt.).

– specialių tyrimo grupių, numatytų kovai su organizuotų tarptautiniu nusikalstamumu, sudarymas;

Pagrindinė institucija, kuri atsako už kovą su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, yra Lietuvos kriminalinės policijos valdyba. Tiriant susijusius su sienos perėjimu organizuotų grupuočių nusikaltimus VSAT ikiteisminio tyrimo ir operatyvinės veiklos padaliniai gali suteikti pagalbą policijai ir dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse.

– sienos priežiūra prie pat sienos linijos ir pasienio rajonuose dalyvaujant įprastoms policijos tarnyboms.

Savo kompetencijos ribose VSAT dalyvauja įvairiose tikslinėse operacijose, kurias paprastai organizuoja ir vykdo policija. Šios operacijos vykdomos pasienio zonoje arba PKP (pavyzdžiui, narkotinių augalų plantacijų naikinimas, kova su nelegalia alkoholinių gėrimų gamyba, prostitucija, kontrabanda ir pan.).

Be to, pagal 2002 metų sienos apsaugos, muitinės ir policijos tarnybų tarpžinybinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu sudarytas sutartis tarp pasienio užkardos vado ir policijos komisaro reguliariai sudaromos bendros patrulių grupės. Šie patruliai pasiunčiami prie sienos arba į pasienio zoną.

10. Kokia technine įranga disponuoja pasienio kontrolės postai? Kokia pastaruoju metu įdiegta arba numatoma įdiegti įranga prieš pilnai prisijungiant prie Šengeno sutarties, pavyzdžiui:

– SIS informacijos rinkimo terminalai (stacionarūs ir mobilūs),

– Šengeno įvažiavimo ir išvykimo spaudai,

– dokumentų patikrinimo įranga?

Pasienio patikrinimams visuose PKP naudojama VSAT informacinė sistema (VSATIS); per ją prieinami šie valstybiniai registrai:

– Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, registras

– Ieškomų asmenų registras

– Ieškomų transporto priemonių registras

– Ieškomų daiktų registras

– Negaliojančių dokumentų registras

Atliekant traukiniais kertančių valstybės sieną keleivių patikrinimą naudojami mobilūs terminalai.

Nuo šių metų dokumentų žymėjimui pradedame naudoti Šengeno įvažiavimo/išvykimo spaudus, kurie pagaminti pagal nustatytus techninius reikalavimus.

Pirmoje pasienio kontrolės linijoje atliekant patikrinimus naudojamos UV lempos (stacionarios ir portatyvinės), vaizdo didinimo technika, retrospektyvinės lempos, portatyviniai dokumentų patikrinimo komplektai. Ne visi PKP antroje kontrolės linijoje aprūpinti nuodugnaus dokumentų patikrinimo įranga. Šiais metais be kitos įrangos užsakyti 19 standartinių ir 1 padidinto efektyvumo video spektro komparatorius; be to, visi PKP bus aprūpinti strereomikroskopais.

VSAT Dokumentų tyrimo centre yra pirmo lygio FADO sistema, todėl visas reikalingas konsultacijas suteikia šio centro specialistai.

Be jau minėtos įrangos, visuose PKP įrengti radiacijos kontrolės prietaisai (stacionarūs/ mobilūs) ir vaizdo stebėjimo sistemos (VSAT dispozicijoje). Muitinė krovininių autobusų/ vilkikų patikrinimui aprūpinta 4 mobiliomis skenavimo rentgeno spinduliais sistemomis. Didesniuose sienos perėjimo punktuose įrengtos privačios patalpos, kuriose atliekama išsamus transporto priemonių patikrinimas.

Pagal ES Komisijos finansuojamą programą „Pervežimų pažeidimų kontrolės sistemos tobulinimas prie išorinių ES sienų Lietuvoje, finansuojama pereinamojo laikotarpio priemonė“ iki 2007 metų gruodžio mėnesio numatoma įrengti automatizuotą valstybinių registravimo numerių atpažinimo (ALPR) ir konteinerių kodavimo atpažinimo (CCR) sistemas. Šias sistemas numatoma įrengti 9-iuose ES Komisijos išrinktuose PKP:
– Siena su Baltarusija: Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų, Raigardo kelio PKP.
– Siena su Rusija: Panemunės, Ramoniškių, Kybartų, Nidos kelio PKP.
– Jūros sienos: Malkų įlankos PKP. Sistemą administruos Finansų ministerijos Muitinės departamentas; prie sistemos taip pat galės prisijungti kitos teisėsaugos institucijos, neišskiriant ir VSAT.

11. Kokiomis techninėmis priemonėmis gali naudotis už sienos priežiūrą atsakingos pajėgos, pavyzdžiui:

– sraigtasparniais/ lėktuvais,

– radarais/naktinio matymo/infraraudonųjų spindulių įranga?

– laivais, kateriais; kiek patrulinių laivų paskirta jūros sienos stebėjimui [išdėstykite kategorijomis pagal ilgį ir maksimalų greitį mazgais],

Vienas iš struktūrinių VSAT padalinių yra Aviacijos eskadrilė, kuri dislokuota Vilniaus priemiestyje – Paluknyje. Aviacijos eskadrilėje yra šie orlaiviai:

– Vienas lėktuvas C 172 RG

– Vienas sraigtasparnis EC 120B (modernizuotas, FLIR)

– Vienas sraigtasparnis EC 120 B.

Iki 2006 metų pabaigos numatoma įsigyti ir įvesti į eksploataciją sekančias priemones:

– Du dviejų variklių malūnsparnius (keliamoji galia iki 3 tonų) su specialia priežiūros ir gelbėjimo įranga FLIR.

– Vieną dviejų variklių malūnsparnį (keliamoji galia virš 3,5 tonų) su specialia priežiūros ir gelbėjimo jūroje įranga FLIR.

– 143 naktinio matymo prietaisus, 3 portatyvinius infraraudonojo spektro optinius prietaisus ir 3 mobilias priežiūros sistemas (VW automobilio bazėje), kurios bus naudojamos sienos priežiūrai.

Jūros sienos stebėjimui VSAT turi šiuos laivus:

– „Lialian“ ilgis – 25 m, maks. greitis – 22 mazgai

– „Kihu“ ilgis – 26,8 m, maks. greitis – 25 mazgai

– „Kristina“ (laivas ant oro pagalvės) ilgis – 12,5 m, maks. greitis – 35 mazgai

Be to, laivą „Medeleinė“ (ilgis – 25 m, maks. greitis – 10 mazgų) naudojame Kuršių mariose; ežeruose ir upėse patruliuojame naudodami 15 motorinių valčių, 6 katerius ir 2 laivus ant oro pagalvės.

12. Kiek sienos priežiūros priemonių yra sugedusios pagal jų tipus?
Neskaitant 10 ir 11 punktuose išvardintos įrangos, VSAT naudoja sekančias stebėjimo priemones:

Stebėjimo priemonė Siena su Baltarusija Siena su Rusija Jūros sienos
Stacionari stebėjimo sistema 8 2 1
PKP stebėjimo sistemos su kameromis 8 2 1
Tranzito į Kaliningradą stebėjimo sistema 1 1 –
Stebėjimo bokšteliai 19 8 4
Kontrolinė pėdsakų juosta, km 360 – –
Apsauginė tvora palei sieną (h-2m), km 65 1 –
Patrulinis takas, km 503 – –

13. Kokiomis ryšio priemonėmis užtikrinamas ryšys tarp veikiančių padalinių, kuriems pavesta stebėti sausumos ir jūros sienas, ir valdymo centrų.

Balso ir duomenų perdavimas atliekamas per tarnybinį telekomunikacijos tinklą (FRAME RELAY). Belaidis ryšys užtikrinamas per tarnybinę radijo sistemą (136-174 MHz diapazone).

14. Kiek valandų per parą (apytiksliai) turimais ištekliais užtikrinamas išorinės sienos stebėjimas (nutraukiamas įvairiose vietose)?

Nuo 2000 metų VSAT naudojama Veiklos rezultatų apskaitos sistema, kuri suteikia šiuos statistinius duomenis. Pateikiami 2004 metų statistiniai duomenys Vienos dienos duomenis gausime statistinius 2004 metų duomenis padalinę iš 365 dienų.

Duomenų pavadinimas Siena su Baltarusija Siena su Rusija Jūros sienos
Patruliavimo trukmė (pėsčiomis, motociklais, automobiliais, moto-rogėmis), žmogaus-valandos/dieną 1656 536 7
Patruliavimas orlaiviais, valandos/dieną 0,6 0,7 0,1
Stacionari kontrolė (naudojant radarus, termovizorius, vaizdo kameras), valandos/dieną 216 12 52
Patruliavimas laivais, valandos/dieną – – 0,7

15. Ar planuojami tolimesnis, kalbant apie techninę įrangą ir kadrus, tobulinimas? Kada/pagal kokį grafiką?

Pagrindiniai iš Šengeno fondų finansuojami projektai yra šie:

– Pasienio užkardų pastatų, patrulinių laivų dokų, aviacijos priemonių angarų, šunų laikymo centro, patrulių namų statyba.

– Naujų transporto priemonių įsigijimas ir jau naudojamų modernizavimas.

– Patrulinių laivų/ katerių įsigijimas, turimų laivų modernizavimas.

– Sraigtasparnių įsigijimas.

– Papildoma patruliavimo ekipiruotė (naktinio matymo prietaisai, rankiniai termografai, žiūronai ir t.t.).

– Skaitmeninės belaidžio ryšio sistemos įdiegimas.

– Dokumentų tyrimo įrangos ir Šengeno spaudų įsigijimas.

– Techninių stebėjimo priemonių (jūros, Kuršių marių ir sienos per vandens telkinius stebėjimui).

– Vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimas/ PKP modernizavimas.

– Techninių stebėjimo priemonių prie sausumos sienos įdiegimas.

– VSATIS modernizavimas pašalinant seną programinę ir aparatinę dalį ir įdiegiant naują, kad ateityje per VSATIS būtų užtikrinta N.SIS prieiga.

Be to, pagal PHARE projekto „Signalizacijos, kontrolės ir ryšio priemonių išdėstymas ateityje prie išorinių Lietuvos sienų“ (projekto numeris 2003.004-341.05.01) 2 punktą, iki ketvirto 2006 metų ketvirčio numatoma įsigyti 11 mobilių stebėjimo sistemų (visureigio bazėje).
Tribonių (siena su Baltarusija) ir Bardinų (siena su Rusija) pasienio užkardų veiklos ruožuose bus įrengtos stacionarios kontrolės sistemos, kurias sudaro įvairaus tipo jutikliai, termovizoriai, dieninio matymo kameros, valdymo ir ryšio elementai.

16. Ar muitinės tarnybos arba kitos įstaigos ir tarnybos dalyvauja vykdant sienos kontrolę? Koks jų vaidmuo? Ar pakanka darbuotojų? Kaip vykdomas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su sienos kontrolės tarnybomis)?

PKP be VSAT pareigūnų savo funkcijas kompetencijos ribose vykdo ir kitos tarnybos. Jos yra:
– Muitinės departamentas (priklauso Finansų ministerijai). Lietuvos muitinė atsako už ekonominių ES sienų saugumą ir Lietuvos Respublikos muitų sieną. Vienas pagrindinių Lietuvos muitinės uždavinių yra užkirsti kelią nelegaliam importui arba eksportui iš (į) ES teritoriją prekių pervežimo per sieną taškuose. Visuose sienos perėjimo taškuose (kelių, geležinkelio, oro ir jūrų uostuose) muitinė dirba kartu su valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri atsako už kertančių sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę.
– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (pavaldi Aplinkos apsaugos ministerijai) atlieka veterinarinę kontrolę;
– Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (pavaldi Žemės ūkio ministerijai) vykdo fitosanitarinę kontrolę;
– Valstybinis visuomenės higienos centras (pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai) vykdo karantiną ir medicininę kontrolę.

Minėtų institucijų bendradarbiavimas reguliuojamas Veiklos sienos perėjimo punktuose taisyklėmis (patvirtintos 2001 m. vasario 2 d. vyriausybės nutarimu Nr. 126) ir Veiklos pasienio perėjimo punktuose reglamentu, kurį bendrai išleido VSAT vadas ir Muitinės departamento direktorius. PKP už minėtų tarnybų veiklos koordinavimą atsako VSAT. Veiklos koordinavimo įgaliojimai suteikti 2002 m. gegužės 28 d. vyriausybės nutarimu Nr. 763.

17. Kiek kartų priimtas sprendimas neleisti įvažiuoti į šalį? (bendras skaičius, išklotinė pagal pilietybę, išklotinė pagal pasienio punktus).

2 priede pateikiama informacija apie įvažiavimo į Lietuvos Respublikos teritoriją suvaržymus 2004 metais.

18. Kaip elgiatės, kai pats asmuo pasienyje pateikia kitos valstybės, ES narės išduotą vizą?

Šiuo metu asmenims, kuriems vizas išduoda kitos ES narės, neleidžiama įvažiuoti į Lietuvą. Jie privalo gauti Lietuvos vizas.

19. Apibūdinkite valdžios įstaigų veiklą nukreiptą prieš nelegalią migraciją trečiosiose šalyse, ypatingai kilmės ir tranzito valstybėse, ir taip pat esamą bendradarbiavimą tarp ryšių tarnybų pareigūnų.

Lietuva neturi ryšių tarnybų ir imigracijos pareigūnų trečiosiose arba tranzito šalyse. Kovojant su nelegalia migracija, teisėsaugos institucijos savo kompetencijos ribose bendradarbiauja su diplomatinėmis ir konsulinėmis Lietuvos Respublikos misijomis užsienio šalyse.

Policijos ryšių atstovai dirba Lenkijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir Europole, ir 2 pareigūnai Europole.

20. Pateikite bendrą dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo sienos saugumo aspektu apžvalgą, įskaitant organizacijas vietose, kuriose keičiatės informacija ir vykdote junginės veiklos operacijas.

Dvišalis:

Kaimyninių šalių valstybės sienos apsaugos tarnybų atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustatė tris bendradarbiavimo lygius, būtent: 1) aukščiausias lygis – valstybės sienos apsaugos tarnybų centriniai štabai, 2) regioninis lygis – VSAT pasienio rinktinių lygyje ir 3) vietos lygis – tarp pasienio užkardų ir sienos perėjimo punktų. Pastaruosiuose lygiuose neatidėliotinais atvejais apsikeičiant informacija tarp atitinkamų padalinių palaikomas tiesioginis (telefoninis) ryšys.

Bendradarbiavimas su Baltarusijos pasienio kariuomene vykdomas per tarnybų vadų susitikimus, kurie organizuojami kas pusę metų, ir kurių metu jie apsikeičia informacija apie statistinius duomenis, bendras sienos problemas ir priima sprendimus dėl veiklos konkrečiose srityse. Vėliau sprendimai įgyvendinami žemesniu lygiu. VSAT pasienio rinktinių vadai reguliariai kas ketvirtį susitinka su atitinkamomis Baltarusijos struktūromis ir apsikeičia informacija bei sudaro veiklos aptarnaujamuose sienos ruožuose planus. Centrinio ir regioninio lygio operatyvinės veiklos padaliniai bendrauja 2000 metais pasirašyto protokolo pagrindu. 2000 metais patvirtintas bendrų sienos operacijų grafikas ir numatytos pagrindinės bendros nusikalstamumo užkardymo veiklos formos. Šunų dresavimo padaliniai bendradarbiauja 2005 metais pasirašyto protokolo pagrindu. 1992 metais pasirašytos teisinės pagalbos sutarties pagrindu VSAT vykdydama ikiteisminį neteisėtos veiklos pasienyje tyrimą siunčia paklausimus ir priima atsakymus iš Baltarusijos pasienio kariuomenės. 2005 metų spalio mėn. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl sienos atstovų veiklos, kuriuo numatoma suteikti tvirtesnį pagrindą sprendžiant dvišalio bendradarbiavimo uždavinius (laukia ratifikavimo). Visose konkrečiose srityse, ar tai būtų tyrimas, sienos apsauga, teisinių dokumentų kūrimas, ar šunų dresavimas ir pan., atitinkamos tarnybos abipus sienos bendrauja tiesiogiai. VSAT aktyviai dalyvavo jungtinėje Lietuvos ir Baltarusijos sienos demarkavimo komisijoje, kuri užsiėmė sienos linijos įteisinimu ir įforminimu.

Bendradarbiavimas su Rusijos pasienio tarnyba grindžiamas tarpžinybiniais protokolais dėl: 1) bendradarbiavimo sienos klausimais, 2) bendradarbiavimo operatyvinės ir paieškos veiklos ir 3) tarnybų atstovų veiklos, kurie pasirašyti 1996 metais. Tarnybų vadų susitikimai būna atsitiktinio pobūdžio ir, dvišalio bendradarbiavimo požiūriu, daugiau dėmesio skiriama dvišalių santykių su Rusijos Kaliningrado srities sienos direktorato tarnybomis. Kasmet vyksta tarnybų vadovybės atstovų susitikimai, t.y. VSAT vado pavaduotojo – štabo viršininko su Kaliningrado valdybos administracijos vadovu. Bendradarbiavimo formos apima regioninio ir vietinio lygio jungtines pasienio operacijas, operatyvinės informacijos apsikeitimą ir pan. Tarnybų atstovai sprendžia abiem pusėms rūpimus klausimus, pavyzdžiui, pasienio patikrinimų efektyvumo padidinimas ir trukmės sumažinimas, bendradarbiavimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose laivų stebėjimo klausimais ir specialios Kaliningrado tranzito schemos įdiegimas. VSAT vado pavaduotojas – štabo viršininkas vadovauja Lietuvos ir Rusijos ilgalaikio bendradarbiavimo tarp Lietuvos regionų ir Kaliningrado srities tarybos sienos perėjimo punktų komisijai, kurios tikslas – optimizuoti transporto srautų valdymo sienos perėjimo punktuose procedūras.

Bendradarbiavimas su Lenkijos sienos apsauga grindžiamas tarpvalstybine sutartimi dėl sienų, su ja susijusių teisinių santykių ir teisinės pagalbos šioje srityje, kurios pagrindu sukurta sienos apsaugos atstovų (vadovų) institucija, į kurią įeina tarnybų vadai ir įgalioti spręsti su siena susijusius klausimus ne diplomatiniu lygiu regioninių padalinių vadovai. Tarnybų vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo nustatoma susitikimų vieta Kalvarijų – Budzisko sienos perėjimo punkte, ir kuris yra pagrindinis informacijos apie einamuosius migracijos, suklastotų dokumentų ir pan. klausimus apsikeitimo taškas.

Tarpvyriausybinis Lietuvos ir Latvijos susitarimas dėl sienos apsaugos atstovų veiklos palengvina su siena susijusių klausimų sprendimą ir informacijos regioniniu lygiu apsikeitimą. Be to, Lietuva ir Latvija pasirašė sutartį dėl veiklos bendruose sienos perėjimo punktuose, kuriuose vienos valstybės sienos apsaugos institucijos savo įgaliojimus sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimų atžvilgiu perduoda kitos valstybės sienos apsaugos institucijoms.

Bendrieji dvišalio bendradarbiavimo dokumentai pasirašyti su Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba 2000 metais, Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba 2001 metais, Suomijos pasienio apsaugos tarnyba 2002 metais, Vokietijos federalinės pasienio policijos valdybos direktoratu 2003 metais, Vokietijos federalinės pasienio policijos šiaurės štabais 2005 metais. Šiais dokumentais nustatytos bendradarbiavimo formos, procedūros ir sritys (dažniausiai jos susijusios su kasdiene sienos apsaugos tarnybų veikla) bei institucijos, kurios atsako už ryšių palaikymą.

Per pastaruosius metus VSAT užmezgė dvišalius santykius su Vengrijos, Gruzijos, Ukrainos sienos apsaugos tarnybomis, kuriais siekiama keistis informacija ir specialistų grupėmis.

Daugiašalis:

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienos apsaugos tarnybų vadai iki pastarojo meto sudarė Baltijos Ministrų Tarybos vyriausiųjų sienos apsaugos tarnybų atstovų komitetą, kuris dirbo sienos saugumo standartų harmonizavimo, informacijos apsikeitimo ir patirties pasidalijimo tarp trijų šalių srityse. Vėliau komitetas reorganizuotas į vyriausiųjų vidaus reikalų pareigūnų pakomitetį sienų klausimais.

Bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnyboms (iš viso 12institucijų) metinių susitikimų forma, kurių pirmajam pirmininkavo Suomija, supaprastinta sąveika ir bendrų operacijų planavimas valstybiniu ir tarptautiniu mastu.

VSAT dalyvauja COASTNET informacijos apie įtartiną ir neteisėtą veiklą Baltijos jūroje mainuose tarp nacionalinių informacijos centrų, kuriuos įsteigė institucijos, dalyvaujančios Baltijos jūros valstybių tarybos (ji apima visas Baltijos pakrančių valstybes) veiklos rėmuose organizuoto Baltijos jūros regiono sienos kontrolės bendradarbiavime.

Tokia pati VSAT struktūra užtikrina pagrindą įtraukiant VSAT į vykdomąjį komitetą kovai su organizuotu nusikalstamumu, kuris papildomai dalyvauja keičiantis informacija apie nelegalią migraciją ir panašiais klausimais.

Tarptautinės operacijos:

2004:

Pagal Baltijos Ministrų Tarybos vyriausiųjų pareigūnų komiteto veiklos planą vadovaujant Latvijai įvykdyta tarptautinė, nukreipta prieš nelegalią migraciją sienos operacija „Žaliasis keliautojas-2004“. Operacijoje dalyvavo policijos, muitinės ir sienos apsaugos institucijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Operacijos rezultatas – didžiausias 2004 metais konfiskuotos kontrabandos kiekis, 366 000 pakelių cigarečių ir 16,1 tonos gryno alkoholio.

Pagal vykdomojo komiteto (CBSS) tvarkaraštį pravestos jūros operacijos „Baltijos žiūronai-2004“ ir „Baltijos šturmanas-2004“.

VSAT Varėnos pasienio rinktinė ir partneriai iš Baltarusijos 2004 metais pravedė nukreiptą prieš nelegalią migraciją bendrą operaciją, kurios metu pasienio zonoje sulaikyta 20 nelegalių migrantų iš Pakistano. Vilniaus pasienio rinktinė pravedė dar 2 bendras su Baltarusijos sienos kariuomene operacijas.

2005:

Pagal vykdomojo komiteto (CBSS) tvarkaraštį kovo mėnesį pravesta tarptautinė jūrų operacija „Baltijos gintarai 2005“, kurios metu sustipinta įtrauktų į juodąjį sąrašą ir iš Azijos bei Afrikos atplaukusių arba iš ten gabenančių keleivius laivų kontrolė. Operacija apėmė visus nacionalinius koordinacinius centrus. Liepos mėnesį pravesta operacija „Baltijos lašiša-2005“.

2005 metų balandžio mėn. VSAT dalyvavo specialioje operacijoje „Baltijos strėlė I”, kurią organizavo Latvijos nacionalinis koordinacinis centras. Operacijos metu Lietuvoje patikrinti 43 laivai, vienas iš jų sulaikytas įtariant vogtos transporto priemonės gabenimu, 5 Indonezijos piliečiams (jūreiviams) neleista išlipti į krantą, kadangi jie neturėjo vizų. 2005 metų gegužės mėnesį VSAT dalyvavo to paties NCC vadovaujamoje operacijoje „Baltijos strėlė I“, kuri buvo nukreipta prieš nelegalią migraciją, kontrabandą ir suklastotus dokumentus, buvo sustiprintas laivų įgulų patikrinimas.

2005 metų rugsėjo 6-8 dienomis vadovaujant Norvegijos NCC Baltijos jūros regiono šalys dalyvavo jūros operacijoje „Baltijos apkabinimas 2005″. Operacija siekta sustiprinti tarnybų bendradarbiavimą, patobulinti laivų stebėjimą, pagerinti informacijos mainus.

Pagal Vokietijos vadovaujančio sausumos sienų centro planą Vokietijos sienos policijos karininkas nuo 2005 m balandžio 12 iki gegužės 20 d. laikinai komandiruotas į Medininkų PKP.

Pagal vadovaujančio Vokietijos sausumos sienos centro planą įvykdyta 23-ia jungtinė operacija, nukreipta prieš vogtų automobilių kontrabandą ir nelegalią migraciją kartu su Austrija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Operacijos laikotarpiu VSAT pareigūnas buvo laikinai komandiruotas į Lenkijos Teraspolio centrinio punkto prie sienos su Baltarusija pareigas.

2005 metų lapkričio 2-11 dienomis atlikta 31-a sausumos sienos centro jungtinė operacija kartu su Austrija, Lenkija ir Vokietija, kuri buvo nukreipta prieš nelegalią migraciją per sausumos sieną ir dokumentų klastojimą.

A. JŪROS SIENOS

21. Kokių priemonių infrastruktūros atžvilgiu (fizinių, administracinių, įrangos) ėmėtės arba planuojate imtis, kurios garantuotų keltų keleivių iš Šengeno linijų atskyrimą nuo keltų keleivių iš ne Šengeno linijų?

Keltų terminalas. Šiuo metu Lietuva turi tik vieną reguliarią keltų liniją (Klaipėda-Baltijskas, Rusijos Federacija, pradėta eksploatuoti 2005 m.) su ne – Šengeno šalimi. Keltas vyksta vieną kartą per savaitę, pervežimų apimtys nedidelės, paprastai 10-20 keleivių. Keleivių srautus numatoma atskirti administracinėmis priemonėmis (derinant keltų atvykimo grafikus). Keleivių iš ne Šengeno šalių pasienio tikrinimą numatoma atlikti keleivių terminale tuo metu, kai jame nebus keleivių iš Šengeno šalių.

Kruizinių laivų terminalas. Kruizinių laivų krantinėje Pilies PKP keleivių terminalas nėra įrengtas, tačiau keleivių srautas iš ne Šengeno šalių sudaro labai nedidelę bendro srauto dalį (6-8 %), todėl šių keleivių atskyrimą numatoma užtikrinti organizacinėmis priemonėmis (patikrinti trečiųjų šalių piliečius laive, o ES piliečius – administracinėmis priemonėmis). Be to atsižvelgiama, kad pažeidimų tikimybė kruizinių laivų keleivių tarpe yra labai maža.
Kruizinių laivų operatorius numato įrengti terminalą 2006-2007 m., ir tuomet atskirti srautus fizinėmis priemonėmis (įrengiant atskirus kanalus patikrinimo juostose), o tarp laivo ir patikrinimo vietos – atskirti juos kilnojama įranga (pertvaromis) bei stebėti vaizdo įranga.

22. Ar keltų linijų už Šengeno ribų keleiviai nukreipiami į atskirus patikrinimo kanalus, kad būtų užtikrintas asmenų, kuriuos saugo Bendrijos įstatymai, nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Šiuo metu keltų keleiviai (Malkų įlankos PKP), kuriuos globoja Bendrijos teisė, nėra atskirti nuo trečiųjų šalių piliečių.

Tuo atveju, jei pradėjus pilnai taikyti Šengeno acquis išliks reguliarūs keltų reisai į Rusijos Federaciją, bus pažymėtos atskiros juostos, skirtos tik keleiviams, kuriuos globoja Bendrijos teisė (EU/EEA/CH) ir atskiros juostos, per kurias bus nukreipiami kitų šalių keleiviai (All passports). Juostos bus pažymėtos Tarybos sprendimu 2004/ 581 numatyto pavyzdžio ženklais.

Toks keleivių skirstymas numatytas kruizinių laivų terminale, kai kruizinių laivų operatorius 2006-2007 m. įrengs terminalą.

23. Pateikite statistinius duomenis apie užsukančius į uostą laivus (keltus, kruizinius laivus, krovininius laivus, žvejybos tralerius ir pramogų laivus) iš ES ir trečiųjų šalių uostų.

Navigacinių laivų skaičius 2002-aisiais 2003-aisiais 2004-aisiais

ES Ne ES ES Ne ES ES Ne ES
Keltai 1018 0 1025 0 950 0
Kruiziniai laivai 23 26 2 45 3
Krovininiai laivai 3276 363 4012 417 3860 387
Žvejybiniai laivai 2515* 625* 2296*
Pramogų laivai 295 289 6 412 8
*Pastaba. Lietuvos žvejybiniai laivai ekonominėje Lietuvos Respublikos zonoje.

Kaip inspektuojami laivai jiems stovint uoste?

Visi laivai identifikuojami dar jiems neįplaukus į uostą ir uosto akvatorijoje stebimi vaizdo kameromis. Priėjimą prie prieplaukose prisišvartavusių laivų prižiūri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija per vaizdo stebėjimo sistemas, kurias įrengė uosto įmonės (vaizdas taip pat perduodamas į VSAT pasienio rinktinę).

Prie prieplaukų esantys laivai stebimi iki jų patikrinimo pabaigos, o išplaukiantys laivai po patikrinimo stebimi tol, kol juos išlydi VSAT pareigūnai. Stovinčius uoste laivus stebi VSAT arba muitinės pareigūnai ir gali patikrinti bet kuriuo metu.

Kaip tikrinami įvairių tipų laivai (keltai, kruiziniai laivai, krovininiai laivai, žvejybos laivai ir pramogų laivai)?

Laivo kapitonas tiesiogiai ar per laivo agentą priimtinu būdu prieš 24 val. iki planuojamo laivo atvykimo praneša tikrinimą atliekančioms institucijoms preliminarų atvykimo į uostą ir kuo anksčiau išvykimo iš jo laiką, vykimo maršrutą, švartavimosi vietą, įgulos, keleivių skaičių bei jų numatomą pasikeitimą. Atvykus laivui į uostą, laivo kapitonas turi užtikrinti, kad iki patikrinimo pradžios, o išvykstant – po patikrinimo nebūtų įlaipinami/ išlaipinami žmonės, iškraunamos/pakraunamos transporto priemonės ir prekės.

Pagal 2004 m. balandžio 28 d. LR VRM įsakymu Nr. IV-143 „Dėl pasienio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytą pasienio tikrinimo tvarką visų rūšių laivai, vykstantys per valstybės sieną patikrinami. Pasienio tikrinimas atliekamas tiek atvykstantiems, tiek išvykstantiems laivams.

Keltų tikrinimas

Laivų agentūros aptarnaujančios keltus VSAT pareigūnams pateikia keleivių ir autotransporto sąrašus dar prieš laivui atvykstant. Įvertinama pažeidimų rizika, trečiųjų šalių piliečių duomenys patikrinami VSATIS duomenų bazėje. Jų pagrindu taip pat sprendžiama dėl patikrinimo nuodugnumo.

Keltai atvyksta ir išvyksta pagal suderintą tvarkaraštį. Keltais atvykstančių ir išvykstančių keleivių pasienio tikrinimas atliekamas pasienio kontrolės punkto teritorijoje keleivių terminale (tarp pasienio tikrinimo vietos ir kelto keleiviai be autotransporto priemonių gabenami autobusais), o autotransporto priemonių – netoli krantinių įrengtose patikrinimo zonose (autotransporto juostose (kanaluose)).

Visi atvykstantys ir išvykstantys keleiviai ir transporto priemonės yra patikrinami (asmenys, kuriuos gina Bendrijos teisė paprastai tikrinami tik minimaliai, o trečiųjų šalių piliečiams ir jų transporto priemonėms visada atliekamas išsamus patikrinimas). Keleivių grupės vykstančios autobusais išlaipinamos atlikti pasienio tikrinimą keleivių terminale.
Keltų patalpos retkarčiais patikrinamos pasirinktinai arba turint operatyvinės informacijos. Keltų įgulų nariai visada patikrinami keičiantis įgulai, o kitais atvejais pasirinktinai patikrinami ir identifikuojami pavieniai įgulos nariai arba dalis įgulos.

Kruizinių laivų tikrinimas

Laivų agentūros aptarnaujančios kruizinius laivus VSAT pareigūnams pateikia keleivių ir įgulos sąrašus dar prieš laivui atvykstant. Trečiųjų šalių piliečių duomenys patikrinami VSATIS duomenų bazėje.
Atvykus kruiziniam laivui VSAT pareigūnai atlieka keleivių identifikavimą jiems išlipant prie laivo trapo (kol neįrengtas kruizinių laivų terminalo pastatas).
Kruizinių laivų įgulos nariai fiziškai patikrinami pasirinktinai.
Visada identifikuojami prisijungiantys prie kruizo nauji keleiviai bei pasikeičiantys įgulos nariai.
Krovininių laivų tikrinimas

Visus krovininiais laivais atvykstančius ir išvykstančius asmenis ir laivą patikrina atvykę VSAT pareigūnai (mobili pasienio sargyba). Laivų kapitonai tiesiogiai ar per laivo agentą privalo pateikti įgulos ir keleivių sąrašus. Asmenys (įgulos nariai ir, jei yra, keleiviai), kuriuos gina Bendrijos teisė, paprastai tikrinami tik minimaliai, o trečiųjų šalių piliečiams visada atliekamas išsamus patikrinimas. Įgulos keitimosi atveju į laivą atvykstantys nauji ir išvykstantys įgulos nariai bei pavieniai keleiviai visada identifikuojami.

Žvejybinių ir pramoginių laivų tikrinimas

Žvejybinių, kitų pramoginių plaukiojimo priemonių teritorinėje jūroje pasienio tikrinimo procedūros reglamentuotos Pasienio teisinio režimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai ir laivavedžiai, neketinantys išplaukti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš išplaukdami į teritorinę jūrą, Kuršių marias privalo ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą grįžimo laiką. Jie taip pat privalo pranešti apie grįžimą į uostą, prieplauką ar kitą plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietą.

Žvejybiniams ir pramoginiams laivams, kurie ketina išplaukti už teritorinės jūros ribų, atliekamas pasienio tikrinimas. Jei šie laivai išvyksta į užsienio šalis arba iš ten atvyksta, pasienio kontrolės punktuose jie patikrinami kaip ir krovininiai laivai. Keleiviai visada identifikuojami.

Fiziškai šiuose laivuose atliktų patikrinimų kiekis? Patikrinimų rezultatai? Kaip priimami tokių patikrinimų sprendimai?

Atlikta patikrinimų 2002-aisiais 2003-aisiais 2004-aisiais

Laivų Asmenų Laivų Asmenų Laivų Asmenų
Malkų įlankos PKP 1856 185561 2154 215820 2142 224487
Pilies PKP 3238 93093 3162 94075 1994 80406
Molo PKP 522 13862 1167 32342
Būtingės naftos terminalo PKP 60 3000 82 3974 34 1608
Pastaba. Patikrinimų, kurie atlikti įplaukiant į uostą, skaičius.

Visus laivus, išskyrus keltus ir kruizinius laivus, praplaukiant jiems pro pasienio kontrolės postus patikrina laive VSAT pareigūnai. Patikrinimo nuodugnumo lygis priklauso nuo laivo kurso, keleivių ir krovinio, o taip pat nuo iš aptarnaujančių tarnybų gautos informacijos, pavojaus elementų ir žvalgybos informacijos. Priklausomai nuo kontrolės lygio laivas patikrinamas pagal standartines arba nuodugnaus patikrinimo procedūras. Atliekant standartinį patikrinimą, patikrinami laive esantys asmenys ir laivo patalpos. Atliekant nuodugnų patikrinimą taikomos standartinio patikrinimo procedūros ir papildomos priemonės – atplombuojamos, atidaromos ir kruopščiai patikrinamos visos laivo patalpos, erdvės, saugyklos, krovinių sekcijos.

24. Prašome paaiškinti metodus ir praktinius būdus atliekant taktinę ir operatyvinę pavojų prie jūros sienų analizę.

Rizikos analizė grindžiama įvairiapusiais duomenimis, gautais stebint jūrą bei atliekant laivų tikrinimus uoste. Be savo disponuojamų duomenų, kitus kriminalinės žvalgybos duomenis apie įtartinus laivus, jų maršrutus, krovinius ir pan. VSAT tarpžinybinio bendradarbiavimo pagrindu gauna iš policijos, Muitinės kriminalinės tarnybos, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos jūrų uosto administracijos ir kitų institucijų.

Nustatant rizikingus laivus įvertinama kokios vėliavos yra laivas, jo tipas, maršrutas, gabenamas krovinys ir pan.. Atsižvelgiant į tokius duomenys, yra nusprendžiama kokio lygio kontrolė bus taikoma konkrečiam laivui.

Didelį vaidmenį jūros sienos stebėjimui turi tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos VSAT dalyvauja Baltijos Jūros Regiono Sienų Apsaugos Bendradarbiavimo Konferencijos veikloje. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje yra įsteigtas Nacionalinis koordinacinis centras (NKC). NKC koordinuoja Lietuvos nacionalinių institucijų organizuojamas operacijas, kontroliuoja bendrą nacionalinės situacijos jūroje vaizdą (tuo užtikrinant saugumą), keičiasi informacija su kitais NKC, analizuoja informaciją, susijusią su sienų apsauga ir jų stebėjimu. NKC keičiasi su kitais NKC savaitės ir ketvirčio įvykių suvestinėmis Baltijos jūros regione bei raportais, skirtais perduoti skubią su kasdienine veikla susijusią informaciją, pavyzdžiui, apie įtartinų laivų judėjimą Baltijos jūroje.

Informacijos perdavimui tarp NKC nuo 2002 metų yra naudojama COASTNET sistema. Siekiant vykdyti įtartinių laivų kontrolę, buvo sukurtas Įtartinų laivų sąrašas, į kurį Baltijos jūros regiono (BJR) pasienio tarnybų siūlymu įtraukiami bei tam tikrą laiką stebimi įtariami įvairia neteisėta veikla arba kada nors ją vykdę laivai. Toks apsikeitimas informacija vykdomas per Tarptautinį koordinacinį centrą (TKC), kurio funkcijas vienerius metus vykdo pirmininkaujančios šalies pasienio tarnyba. TKC bendradarbiauja su tarptautiniais INTERPOLO, EUROPOLO forumais.

25. Ar paskirtos atsakingos įstaigos dalyvaujant EISICS sistemoje ir kokiu mastu?

Ne. Kadangi analogiški duomenys apie laivus kitai Baltijos regiono Šengeno pusei (uostui) perduodami per NKC (išsamiau skaitykite paskutinėje 24 punkto dalyje).

26. Ar yra atsakingos įstaigos, naudojančios elektroninių duomenų tarpusavio mainus (EDI) prie jūros sienų?

NKC informacijos mainams tarp Baltijos jūros šalių naudoja COASTNET sistemą (išsamiau skaitykite paskutinėje 24 punkto dalyje).

B. ORO UOSTAI

27. Kokių priemonių infrastruktūros atžvilgiu (fizinių, administracinių, įrangos) ėmėtės arba planuojate imtis, kurios garantuotų skrydžių keleivių iš Šengeno oro linijų atskyrimą nuo skrydžių keleivių ne iš Šengeno oro linijų?

Lietuvoje yra 4 tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Zoknių oro uostas; didžiausias yra Vilniaus oro uostas.

Keleivių, vykstančių per tarptautinius oro uostus skaičius per pastaruosius tris metus:
Oro uostas 2002 2003 2004
Vilniaus oro uostas 612 344 711 754 1 010 555
Kauno oro uostas 19 180 21 063 18 890
Palangos oro uostas 41 474 43 243 63 842
Zoknių oro uostas 2 843 4 998 8 896
Viso: 675 841 781 058 1 102 183

Skrydžių skaičius 2004 metais:
Oro uostas Skrydžiai už Šengeno ribų (%) Skrydžiai Šengeno ribose (%)
Vilniaus oro uostas 10,2 89,8
Kauno oro uostas 35,6 64,4
Palangos oro uostas 17,4 82,6
Zoknių oro uostas 35,6 64,4

Iki 2007 metų Vilniaus oro uoste siekiant atskirti tarptautinius ir vietinius skrydžius numatoma pastatyti skrydžių už Šengeno ribų terminalą, kuris tenkins visus fizinio keleivių atskyrimo reikalavimus. Naujajame terminale bus panaudotos pažangiausios srautų valdymo technologijos: kompiuterizuota srauto valdymo sistema, izoliuotos galerijos, stebėjimo kamerų ir signalizacijos sistema, kitos informacinės sistemos.

Kituose, mažesniuose Kauno, Palangos ir Zoknių tarptautiniuose oro uostuose skrydžių į Šengeno šalis ir už Šengeno ribų atskyrimą numatoma laiku įvesti organizacinėmis priemonėmis ir pagrindiniais infrastruktūros pakeitimais (dėl mažo srauto už Šengeno ribų).

28. Kokių ėmėtės arba planuojate imtis priemonių, kurios garantuotų, jog skrydžių už Šengeno ribų keleiviai būtų nukreipiami taip, kad būtų užtikrinamas Bendrijos įstatymų ginamų asmenų atskyrimas nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Vilniaus oro uoste, įrengus Šengeno išorinių reisų terminalą, asmenys, kuriuos globoja Bendrijos teisė ir asmenys iš trečiųjų šalių, bus atskirti kanalų pagalba. Terminale bus numatytos atskiros juostos, skirtos tik keleiviams, kuriuos globoja Bendrijos teisė ir atskiros juostos, per kurias bus nukreipiami visi kiti likę keleiviai (All passports). Juostos bus pažymėtos Tarybos sprendimu 2004/ 581 numatyto pavyzdžio ženklais.

Keliuose oro uostuose keleivių atskyrimas vykdomas arba bus vykdomas fizinėmis priemonėmis?

Fiziškai atskyrimas bus vykdomas tik Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

29. Ar oro uostuose yra atskiros zonos laikinam prašančių prieglobsčio ir nepageidautinų keleivių apgyvendinimui?

Šiuo metu atskirų patalpų, skirtų prieglobsčio prašytojams arba neįleistiems asmenims, laikinai apgyvendinti oro uostuose nėra. Prireikus, tokie asmenys yra laikomi VSAT tarnybinėse patalpose. Tačiau, Vilniaus oro uoste statome Šengeno išorinių reisų terminale, yra numatytos atskiros patalpos, skirtos minėtiems asmenims.

30. Ar oro uostuose yra atskiros tarptautinio tranzito zonos?

Tranzito zona su tranzitinių keleivių poilsio patalpomis numatyta statomame Vilniaus oro uosto skrydžių už Šengeno ribų terminale. Palangos oro uoste įrengta tokia tranzito zona. Kauno ir Zoknių oro uostuose tokios zonos nėra.

31. Apibūdinkite oro uostuose įdiegtas priemones, kurios užtikrintų adekvačią privačiais skrydžiais keliaujančių asmenų kontrolę.

Pasienio patikrinimas visuose Lietuvos oro uostuose nenumato specialių privačiais skrydžiais keliaujančių asmenų aptarnavimo sąlygų, kadangi tokių skrydžių kiekis yra ypatingai mažas. Privačiais skrydžiais keliaujantiems keleiviams taikomas standartinis keleivių patikrinimas; tokių lėktuvų kontrolės efektyvumas užtikrinamas organizacinėmis priemonėmis.

Oro uosto muitinės pareigūnai keleivių sąrašą gauna prieš 1 valandą iki lėktuvo nusileidimo.

32. Kokias taikote bendradarbiavimo su oro vežėjais formas? Ar jie privalo perduoti keleivių duomenis?

2003 12 17 VSAT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su AB „Lietuvos avialinijos“ (nacionalinis oro vežėjas). Pagrindinės bendradarbiavimo tarp VSAT ir oro vežėjų formos yra informacijos apsikeitimas ir oro vežėjų atstovų apmokymas kelionės dokumentų, jų klastojimo, užsieniečių atvykimo į Lietuvos teritoriją terminų ir sąlygų aspektais.

Siekiant sukurti atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatyminius aktus pagal Tarybos direktyvos 2004/82/EB reikalavimus dėl vežėjų prievolės perduoti keleivių duomenis sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri dokumentų projektus nustatyta tvarka privalo pateikti Lietuvos vyriausybei iki 2006 m. sausio 1 d.

C. SAUSUMOS SIENOS

33. Ar tarptautinių perėjimo punktų keleiviai nukreipiami į atskirus patikrinimo kanalus, kad būtų užtikrintas asmenų, kuriuos saugo Bendrijos įstatymai, atskyrimas nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Didžiausiuose tarptautiniuose PKP pasienyje su Baltarusija ir Rusija įrengtos atskiros transporto linijos asmenims, kuriuos gina Bendrijos įstatymai ir atskiros eismo juostos trečiųjų šalių piliečiams. Šios transporto linijos pažymėtos specialiais ženklais, patvirtintais Tarybos sprendimu 2004/ 581.

34. Kaip sausumos sienoms taikomos Šengeno sienų kataloge nurodytos Šengeno nuostatos dėl sausumos sienų pagrindiniuose tarptautiniuose sienos perėjimo punktuose ir mažesniuose PKP, ir kokiais aspektais vykdoma sienos kontrolė?

Ar planuojate iki pilno įsiliejimo įdiegti kokius nors esminius patobulinimus?

Pasienio tikrinimai atliekami dviejose kontrolės linijose. Pirmoje linijoje yra tikrinama, ar asmuo kertantis sieną atitinka teisės aktų nustatytas atvykimo ar išvykimo sąlygas. Pagal Bendrojo vadovo nuostatas, pasienio tikrinimo metu atsižvelgiant į sieną kertančių asmenų pilietybę, yra taikomos minimalaus ar išsamaus tikrinimo procedūros. Sudėtingesni atvejai (neįleidimas, įtarimas dėl dokumento klastotės, prieglobsčio prašymai ir pan.), yra nagrinėjami antroje kontrolės linijoje, paprastai tai yra atskiros VSAT pamainos vyresniojo patalpos. Jose yra daugiau galimybių ir aukštesnio lygio techninės įrangos. Asmenys, kurių atžvilgiu reikia atlikti detalesnį tyrimą, iš pirmos kontrolės linijos yra palydimi į antrą kontrolės liniją.

VSAT ir muitinės pareigūnas prie patikrinimo juostos dirba kartu, tuo siekiama, kad visi sieną kertantys asmenys bei transporto priemonės būtų patikrintos bei, kad eismas per PKP vyktų sklandžiai.

Prieigos prie sausumos PKP yra stebimos patrulių arba techninės kontrolės priemonėmis. Prie sienos su Baltarusija į abi puses nuo didelių tarptautinių PKP yra įrengta apsauginė tvora, kuri apsunkina asmenų, siekiančių apeiti PKP ir išvengti pasienio kontrolės, veiksmus. Stebint sieną, prieigos prie PKP yra priskiriamos ypač svarbiems sektoriams, jų apsaugai skiriama daugiau dėmesio ir resursų.

Persekiojant asmenis, neteisėtai kirtusius sieną, VSAT padaliniai turi galimybę kreiptis ir gauti reikiamą paramą iš teritorinių policijos ir muitinės padalinių. Pagal dvišalius susitarimus, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos pasienio tarnybos rinktinių lygiu keičiasi skubia informacija apie sienos pažeidimus, sulaikytus pažeidėjus ar aptiktus neteisėto sienos kirtimo požymius.

Išsamesnę informaciją su sienos apsauga susijusiais klausimais rasite 5, 10–12 klausimų atsakymuose.

35. Kaip pasienio patikrinimai atliekami tarptautiniuose traukiniuose, kokia, konkrečiai, įranga gali naudotis pasieniečiai vykdydami šiuos patikrinimus?

Tarptautinių traukinių pasienio patikrinimas atliekamas įvažiavimo taškuose. Pasienio patikrinimas atliekamas vagonuose kol traukinys stovi prie perono. Traukinio sustabdymo laikas yra nuo 30 iki 40 minučių. Važiuojančiame traukinyje pasienio patikrinimas neatliekamas, išskyrus atvejus, kai traukinys važiuoja iš Kenos stoties (prie sienos su Baltarusija) link Vilniaus stoties. Traukiniuose atlikdami pasienio patikrinimus pasieniečiai dažniausiai naudojasi tokia įranga:
– nešiojamas kompiuteris (su prieiga prie valstybinių duomenų bazių) su pasų nuskaitymo įrenginiu;
– dokumentų patikrinimo komplektas;
– įvažiavimo/ išvykimo spaudas;
– radijo ryšio stotis;
– prožektorius;
– specialus liukų ir vagonų pagalbinių patalpų durų atidarymo raktas;
– ginkluotė (pistoletas, antrankiai ir dujų balionėlis).

Geležinkelio stotyse VSAT patalpose (t.y. antros linijos patikrinimams) yra:
– stacionarūs kompiuteriai (su prieiga prie valstybinių duomenų bazių) su pasų nuskaitymo įrenginiais;
– šiuolaikinė dokumentų patikrinimo įranga (spektriniai komparatoriai, stereomikroskopai, UV spindulių šviestuvai, poliarizuotos šviesos šaltiniai ir t.t.);
– rankiniai radiacijos matuokliai;
– vaizdo stebėjimo sistemos (tik Kenos, Vilniaus ir Kybartų geležinkelio stotyse);
– portatyvinė traukinių judėjimo Lietuvos teritorijoje valdymo sistema (skirta sekti tik Kaliningrado tranzito traukinius).

Visose stotyse (išskyrus Pagėgių ir Stasylos geležinkelio stotis) įrengti stacionarūs radiacinės kontrolės prietaisai (stacionarūs radiacijos vartai), kuriuos prižiūri VSAT pareigūnai.

Muitinės pareigūnai patikrina visus įvažiuojančius ir išvykstančius iš Lietuvos Respublikos teritorijos traukinius, keleivius ir krovinius. Tikrinant naudojama įvairių tipų įranga: specialūs keleivinių traukinių atidarymo raktai, speciali patikrinimo įranga, dresuoti šunys.

36. Ar su kaimyninėmis šalimis esate pasirašę kokius nors susitarimus dėl vietinio pasienio susisiekimo? Jei taip, kaip šiame kontekste atliekami pasienio patikrinimai?

Nuo Lietuvos pripažinimo de jure tokių susitarimų nėra. Laikinajame susitarime tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos vyriausybės dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2003, Nr. 1-1) numatytos sąlygos, pagal kurias pasienio gyventojams supaprastintas vizų išdavimas ir sienos perėjimas. Šiuo metu jis ne pilnai atitinka Šengeno sutarties reikalavimus. Tačiau įsigaliojus ES Tarybos reglamentui dėl vietinio pasienio susisiekimo, minėtas susitarimas bus peržiūrėtas. Be to, apsikeista diplomatinėmis notomis, ir siekiant palengvinti sienos perėjimą pasienyje gyvenantiems žmonėms švenčių metu atidaromi papildomi sienos perėjimo punktai.

II. ĮVAŽIAVIMAS

37. Kokios valstybiniuose įstatymuose numatytos administracinės ir baudžiamosios teisės bausmės:
(a) nelegaliai atvykstantiems į valstybės teritoriją?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už nelegalų sienos perėjimą dėl neatsargumo (205 straipsnis (2)). Skiriama piniginė bauda nuo 250 iki 500 litų.
– Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnis nustato atsakomybę už užsienio piliečių įvažiavimo, buvimo, tranzito ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkos pažeidimus. Skiriama piniginė bauda nuo 250 iki 1000 litų arba įspėjimas.
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnis (2) numato atsakomybę už nelegalų valstybės sienos perėjimą. Galima bausmė – piniginė bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 2 metų. Remiantis 291 (1) straipsniu užsienio pilietis gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis (ji) atvyko į Lietuvą ieškodamas prieglobsčio. Užsienio valstybės gyventojas, kuris pagal šio straipsnio 1 paragrafe nustatytas procedūras grąžinamas į šalį, iš kurios teritorijos nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į šalį, kurios pilietis yra, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už autentiškų dokumentų klastojimą ir panaudojimą arba suklastotų dokumentų pardavimą. Asmeniui taikoma bausmė už autentiškų dokumentų padirbimą ir klastojimą arba panaudojimą, arba už padirbtų ar suklastotų dokumentų pardavimą gali būti bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 3 metų. Bet kuris asmuo įvykdęs šio straipsnio 1 paragrafe nurodytą veiką, kuri sukelia didelę žalą, baudžiamas įkalinimu laikotarpiui iki 5 metų. Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.

(b) asmenys padedantys/palengvinantys nelegalią migraciją?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato atsakomybę už gyvenamosios vietos suteikimą užsieniečiui, kuris neturi paso arba atitinkamo dokumento, Lietuvos vizos, leidimo laikinai arba nuolatos gyventi Lietuvoje. Skiriama piniginė bauda nuo 1000 iki 2000 litų. Asmuo, kuris jau baustas administracine nuobauda už šio straipsnio 1 paragrafe nurodytus pažeidimus, baudžiamas bauda nuo 2000 iki 3000 litų.
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Už užsieniečio, kuris Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelegalų pervežimą (pervedimą) per sieną, arba už nelegaliai perėjusio valstybės sieną užsieniečio gabenimą ar laikymą Lietuvos teritorijoje gali būti skiriama piniginė bauda, areštas arba įkalinimas laikotarpiui iki 6 metų.
Jei asmuo įvykdo šio straipsnio 1 paragrafe nurodytas veikas iš savanaudiškų paskatų arba, jei veika sukelia grėsmę žmogaus gyvybei, skiriama bausmė įkalinimas laikotarpiui iki 8 metų.
Šio straipsnio 1 paragrafe nurodytos veikos organizatoriams skiriama bausmė įkalinimas nuo 4 iki 10 metų laikotarpiui.

Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už autentiškų dokumentų klastojimą ir panaudojimą arba suklastotų dokumentų pardavimą. Asmeniui taikoma bausmė už autentiškų dokumentų padirbimą ir klastojimą arba panaudojimą, arba už padirbtų ar suklastotų dokumentų pardavimą gali būti bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 3 metų. Bet kuris asmuo įvykdęs šio straipsnio 1 paragrafe nurodytą veiką, kuri sukelia didelę žalą, baudžiamas įkalinimu laikotarpiui iki 5 metų. Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.

(c) asmenys, kurie naudoja nelegaliai gyvenančių užsieniečių darbo jėgą?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato atsakomybę už neturinčių leidimo dirbti, laikinai arba nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje užsieniečių įdarbinimą arba sąlygų sukūrimą, kuriomis jie įtraukiami į kitą veiklą, iš kurios gaunamos lėšos pragyvenimui. Skiriama piniginė bauda nuo 2000 iki 3000 litų.

38. Ar Jūsų šalis jau pasirašė arba ratifikavo papildomus JT konvencijos protokolus dėl kovos su prekybos žmonėmis ir nelegalaus migrantų gabenimo tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu?

– Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ratifikuota įstatymu Nr. IX-794, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2002 m kovo 19 d.;
– protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypatingai moterimis ir vaikais, draudimo, užkardymo ir baudžiamumo, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ratifikuotas įstatymu Nr. IX-1525, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2003 m balandžio 22 d.;
– protokolas, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliam migrantų gabenimui sausuma, jūromis ir oru, ir kuris papildo Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ratifikuotas įstatymu Nr. IX-1397, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2003 m kovo 25 d.

39. Kokias įgyvendinote priemones taikydami Konvencijos 27 straipsnį, kuris nukreiptas prieš tuos, kurie padeda užsieniečiams nelegaliai atvykti į vienos iš Šengeno valstybių teritoriją?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už užsieniečio, kuris Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelegalų pervežimą (pervedimą) per sieną, arba už nelegaliai perėjusio valstybės sieną užsieniečio gabenimą ar laikymą Lietuvos teritorijoje (skaitykite 37 (b) punktą viršuje).

40. Ar numatytos bausmės tiems, kurie padeda asmenims išvykti iš šalies ir nelegaliai atvykti į kitą šalį?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos piliečių kelionių organizavimą su tikslu pasilikti užsienyje nelegaliai arba siekiant palikti juos be pagalbos. Šio straipsnio 1 paragrafas sako, kad tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

41. Ar remiantis Konvencijos 26 straipsnio nuostatomis nacionaliniai įstatymai įpareigoja jūros arba oro vežėjus arba tarptautinių keleivių pervežimo tarnybų operatorius imtis visų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad užsieniečiai išvykimo vietoje turėtų kelionės dokumentus, kurių reikia atvykstant į kitos šalies teritoriją?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo (Nr. X-214, įsigaliojo nuo 2005 m birželio 7d.) 20 (1) straipsnis numato, kad jūros arba oro vežėjai arba tarptautinių keleivių pervežimo tarnybų operatoriai, organizuojantys specialius arba čarterinius reisus į Lietuvą, privalo užtikrinti, kad užsieniečiai išvykimo vietoje turėtų Lietuvoje pripažįstamus kelionės dokumentus. Kad įsitikintų, ar keleiviai turi galiojančius dokumentus, kurie yra būtini įvažiuojant į Lietuvą, vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus.

42. Ar įvesta baudžiamoji atsakomybė arba kitos poveikio priemonės tuo atveju, kai nesilaikoma šio įpareigojimo?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo 20 (2) straipsnis numato, kad vežėjai už kiekvieno neturinčio reikalingų kelionės dokumentų keleivio atvežimą į Lietuvą baudžiami pinigine bauda nuo 11 000 iki 18 000 litų.

43. Ar vežėjai turi juridinę prievolę grąžinti užsieniečius, kurie neturi reikiamų dokumentų?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo 19 (1) straipsnis numato, kad vežėjai savo sąskaita privalo:
• grąžinti užsienietį į šalį, iš kurios jis/ji atvyko;
• grąžinti užsienietį į šalį, kuri išdavė kelionės dokumentus;
• nuvežti užsienietį į valstybę, į kurią jis/ji turi įvažiavimo teisę.

44. Ar yra statistiniai duomenys apie tai, kiek skirta nuobaudų ir ar dažnai jos efektyviai pritaikomos?
Kokia valdžios įstaiga yra kompetentinga šioje srityje? Kokia remiamasi teisine baze ir administravimo praktika?

Vežėjų atsakomybę reguliuoja Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymas. VSAT įgaliota surašyti įstatymo pažeidimo protokolus ir įstatymo pažeidimo atvejais skirti pinigines baudas. Kadangi įstatymas įsigaliojo tik nuo 2005 m. birželio 7 d., iki šiol nenustatytas nė vienas pažeidimo atvejis.

45. Kokios kompetentingos administracinės ir/arba teisėsaugos institucijos užsiima kova su nelegalia migracija teritorijos viduje, ir kokius turi konkrečius įgaliojimus, teisines ir praktines priemones vykdydami savo uždavinius?

Lietuvos teritorijoje už užsieniečių kontrolę atsako policija, VSAT ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas. Kovoje su nelegalia migracija kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą savo kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties, policijos reikalavimu užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jų tapatybę (kelionės dokumentus, leidimą gyventi arba kitokį dokumentą) ir kitus dokumentus, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos bei patvirtinamas užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas.

Siekdamas nustatyti sulaikyto užsieniečio tapatybę policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentus, kelionės bilietus, kitus dokumentus (kai užsienietis turi kokius nors dokumentus) iki bus patvirtinta užsieniečio tapatybė ir dokumentų autentiškumas.
Nustatydamas tapatybę policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų procedūrų turi teisę apieškoti asmenį ir patikrinti jo asmeninius daiktus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais nustatant asmens tapatybę dėl informacijos apie sulaikytą užsienietį galima kreiptis į užsienio valstybę.

Remiantis paminėtais įstatymais, užsienietį policijos arba kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai gali sulaikyti ne ilgesniam, kaip 48 valandų laikotarpiui.

Užsienietį galima sulaikyti šiais atvejais:
1) siekiant neleisti užsieniečiui be leidimo įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) jei užsienietis nelegaliai atvyko arba pasiliko Lietuvos Respublikoje;
3) kai imamasi priemonių grąžinti užsienietį į šalį, iš kurios jis atvyko, jei atsisakoma įsileisti jį į Lietuvos Respubliką;
4) kai užsienietis įtariamas dokumentų klastojimu;
5) kai priimtas nutarimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos;
6) siekiant neleisti platinti pavojingas ir labai pavojingas užkrečiamas ligas;
7) jei užsienietis pasilikdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelią grėsmę viešajam saugumui, teisėsaugai ar visuomenės sveikatai.

Nepavykus įvykdyti alternatyvių, teismo nutartimi skirtų priemonių, teritorinis policijos komisariatas gali kreiptis į teismą su prašymu užsienietį sulaikyti.
Esant pakankamam užsieniečio sulaikymo pagrindui pagal paminėtus įstatymus, policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas per 48 valandas nuo sulaikymo gali kreiptis į užsieniečio buvimo vietos rajono teismą su prašymu sulaikyti užsienietį ilgesniam, nei 48 valandų laikotarpiui, arba paskirti kitą kardomąją priemonę.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos savo kompetencijos ribose priima ir prižiūri jo vykdymą policija ir VSAT. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo priima migracijos departamentas, o sprendimo vykdymą užtikrina VSAT ir policija. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo arba tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją priima migracijos departamentas arba VSAT, o jį įvykdo policija arba VSAT.

Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti, jų išsiuntimo, grąžinimo arba tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo procedūras nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-429 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 1-22, 2005, Nr. 4-70).

Valstybės sienos apsaugos įstatymo 9 straipsnis VSAT suteikia įgaliojimus nelegaliai perėjusių valstybės sieną asmenų atžvilgiu. Šie įgaliojimai yra tokie:
1. Vykdydama valstybinę imigracijos kontrolę VSAT turi teisę:
1) visoje valstybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka demaskuoti ir sulaikyti nelegaliai kirtusius valstybės sieną užsieniečius;
2) nustatyti nelegaliai kirtusių valstybės sieną užsieniečių tapatybę;
3) iki atitinkamo įgaliotų valdžios institucijų sprendimo priėmimo užtikrinti nelegaliai kirtusių valstybės sieną užsieniečių apsaugą užsieniečių registracijos centre;
2. Demaskuodama užsieniečius, kurie nelegaliai kirto valstybės sieną, VSAT turi teisę taikyti operatyvinės veiklos priemones ir metodus.
3. Nustatydama nelegaliai valstybės sieną kirtusių užsieniečių tapatybę VSAT gali naudoti visus prieinamus informacijos šaltinius, neišskiriant ir užsienio valstybių.

Remiantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsniu, kuris numato atsakomybę už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus, ir administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 2 straipsniu, kuris nustato atsakomybę už gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pasieniečiai įgalioti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir atlikti tyrimą.

Savo kompetencijos ribose VSAT įgaliota pritaikyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir deportavimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, VSAT kontroliuoja tokių sprendimų vykdymą.

46. Ar siekiant palengvinti pasų kontrolę Bendrųjų Konsulinių instrukcijų 4 priede pateikiamų gyvenamosios vietos dokumentų kopijos išsiuntinėtos pasų kontrolės tarnyboms? Kaip dažnai atnaujinamas išsiuntinėjimas?

Šiuo metu PKP yra naudojami ir prieinami elektroniniai turimų ES originalių ir suklastotų tapatybės dokumentų aprašymai, kuriuos ruošia VSAT Dokumentų tyrimo centras. Taip pat pareigūnai gali peržiūrėti kitų Europos Sąjungos valstybių atsiųstus originalių ir suklastotų kelionės dokumentų aprašymus. Nauji aprašymai elektroniniu būdu PKP pasiekia tuoj pat kai tik jie yra paruošiami ar apdorojami VSAT Dokumentų tyrimo centro specialistų. Taip pat VSAT Dokumentų centre galima pasinaudoti 1 etapo FADO.

47. Kokiais metodais užtikrinamas įvažiavimo/išvykimo spaudų vienodumas?

VSAT yra vienintelė institucija, turinti teisę administruoti visus pasienio patikrinimams naudojamus spaudus. Siekiant užtikrinti vienodus įvažiavimo/išvykimo spaudus, jie užsakomi centralizuotai iš vieno gamintojo pagal bendrus techninius reikalavimus. Kai nenaudojami, spaudai PKP laikomi užrakintoje lentoje/seife; Už spaudus atsako pamainos vyresnysis. Spaudų išdavimas pareigūnams ir jų gražinimas registruojamas žurnale, ir už juos pareigūnai privalo pasirašyti. Registravimas ir administravimo dokumentai leidžia nustatyti, kas ir kada naudojosi konkrečiu spaudu, koks spaudas panaudotas. Patikrinimo metu pareigūnas atsako asmeniškai už deramą įvažiavimo/išvykimo spaudo panaudojimą.

48. Kokiu būdu ir periodiškumu keičiami apsauginiai unifikuotų įvažiavimo/išvykimo spaudų skaitiniai kodai?

Apsauginiai spaudų kodai centralizuotai keičiami kartą per mėnesį pagal VSAT vado įsakymą. Vienu metu spaudų apsaugos kodai yra vienodi visuose Lietuvos Respublikos PKP.

49. Ar yra memorandumas, kuriuo nustatomas kompetentingų valdžios įstaigų bendradarbiavimą kovojant su nelegalia migracija šalyje?

Pagrindinė institucija, kuri atsako už užsieniečių kontrolę Lietuvos teritorijoje yra policija. Kompetentingų valdžios įstaigų bendradarbiavimą kovojant su nelegalia migracija šalies viduje, vietoje memorandumo nustato:
• 2002 m gegužės 20 d. bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansų ministerijos Muitinės departamento ir Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento;
• 2002 m gruodžio 31 d. bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos departamento dėl apsikeitimo informacija.

50. Kiek užsieniečių prašėsi politinio prieglobsčio?

Skaitykite 3 priede.

III. READMISIJA

51. Kokios readmisijos sutartys pasirašytos su

(a) kitomis Šengeno valstybėmis?
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos federalinės tarybos dėl asmenų readmisijos (1996 m rugsėjo 26 d. Readmisijos sutartis);
• 1997 m vasario 10 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės vyriausybės dėl vizų panaikinimo (įsigaliojo apsikeitus notifikacijomis);
• 1997 m kovo 18 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos vyriausybės dėl Asmenų, kurie be leidimo atvyko ir gyvena šalyje, Readmisijos;
• 1997 m balandžio 4 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Respublikos vyriausybės dėl Asmenų, kurie be leidimo atvyko ir gyvena šalyje, Readmisijos;
• 1997 m. gegužės 20 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos vyriausybės dėl asmenų readmisijos;
• 1998 m lapkričio 18 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės dėl nelegaliai gyvenančių asmenų readmisijos;
• 1998 m gruodžio 9 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos federacinės vyriausybės dėl nelegaliai atvykusių į valstybės teritoriją asmenų readmisijos;
• 1998 m gruodžio 4 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos vyriausybės dėl nelegaliai gyvenančių asmenų readmisijos;
• 1998 m gruodžio 16 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos respublikos federacinės vyriausybės dėl asmenų readmisijos / priėmimo;
• 1999 m vasario 11 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Portugalijos vyriausybės dėl Asmenų, kurie be leidimo atvyksta ir pasilieka šalyje, readmisijos;
• 1999 m gruodžio 9 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beniliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Didžiosios Liuksemburgo kunigaikštystės, Olandijos Karalystės) vyriausybių dėl nelegaliai gyvenančių asmenų readmisijos (Readmisijos sutartis);
• 1999m liepos 1 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos vyriausybės dėl nelegaliai gyvenančių asmenų readmisijos.

(b) su kitomis valstybėmis, ES narėmis
• 1995 m birželio 30 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos vyriausybių dėl nelegaliai gyvenančių asmenų readmisijos;
• 1996 m gegužės 6 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos vyriausybės dėl asmenų, kurių įvažiavimas arba buvimas šalyje prieštarauja nacionaliniams įstatymams, readmisijos;
• 1998 m liepos 13 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos vyriausybės dėl asmenų readmisijos ir priėmimo.

(c) trečiosiomis šalimis?
• 1996 m rugsėjo 23 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos vyriausybės dėl asmenų readmisijos;
• 1998 m gegužės 28 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos vyriausybės dėl asmenų, kurių įvažiavimas arba buvimas yra nelegalus, readmisijos;
• 2003 m gegužės 12 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės dėl asmenų, nelegaliai gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje, readmisijos (Readmisijos sutartis);
• 2001 m gruodžio 6 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos respublikos vyriausybės dėl asmenų, kurie nelegaliai atvyksta arba gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Moldovos respublikos teritorijoje, readmisijos;
• 2003 m rugsėjo 15 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos vyriausybės dėl asmenų, neturinčių teisės pasilikti readmisijos;
• 2004 m vasario 19 d. sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos vyriausybės dėl šių šalių piliečių ir užsieniečių readmisijos.

52. Kiek asmenų nuo 2000 metų kasmet grąžinta atgal pagal šias sutartis?

Pagal šias sutartis atgal neišsiųstas nė vienas asmuo.

53. Koks grąžintų užsieniečių pasiskirstymas procentais (pagal valstybes)
(a) į kitas Šengeno valstybes?
(b) į kaimynines valstybes?
(c) į susijusių asmenų kilmės šalis?

Kiek iš viso išnagrinėtų atvejų? Iš kokių kilmės šalių?

Remiantis įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties (126 str., 1 paragrafu ir 129 str. 1 paragrafu):

– užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei:
1. užsienietis per nustatytą laiką nepaklūsta reikalavimui išvykti iš Lietuvos Respublikos;
2. į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko arba pasiliko neteisėtai;
3. užsieniečio pasilikimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę visuomenės saugumui arba viešajai tvarkai.
– užsieniečiai, neišskiriant nepilnamečių iki 18 metų amžiaus, kurie neteisėtai pasilieka Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali grįžti savanoriškai arba būti priverstinai grąžinami į kilmės šalį arba į užsienio šalį, į kurią turi teisę išvykti.

2005 metais į kilmės šalį arba užsienio valstybę, į kurią turi teisę išvykti, iš viso grąžinta 11 užsieniečių (iki spalio 1 d.); 5 iš jų buvo Rusijos Federacijos piliečiai, 2 – Ukrainos, 1 Azerbaidžano pilietis, 1 – Baltarusijos, 1 – Irako ir 1 – Pakistano.

2005 metais (iki spalio 1 d.) grąžintų į kilmės šalis arba į užsienio valstybes, į kurias užsieniečiai turėjo teisę įvažiuoti, užsieniečių pasiskirstymas procentais (pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos migracijos departamento duomenis):
(a) į kitas Šengeno valstybes – 9,1 procento
(b) į kaimynines valstybes – 54,5 procento
(c) į kilmės atitinkamų asmenų šalis – 90,9 procento

Iš Lietuvos Respublikos išsiųsti užsieniečiai

Eil. Nr. Pilietybė 2000 2001 2002 2003 2004 2005 (iki spalio 1) VISO
1 AFGANISTANO 7 12 19
2 ALBANIJOS 1 1
3 ARMĖNIJOS 10 11 2 7 6 1 37
4 AZERBAIDŽANO 29 25 14 16 4 5 93
5 BANGLADEŠO 9 9
6 BALTARUSIJOS 61 60 50 44 43 27 285
7 BOSNIJOS-HERCEGOVINOS 1 1
8 BRAZILIJOS 1 1
9 CAMERŪNO 1 1
10 KANADOS 1 1
11 KINIJOS 4 1 4 11 3 23
12 CONGO 1 1
13 EGIPTO 1 20 3 24
14 ESTIJOS 8 3 7 2 2 22
15 PRANCŪZIJOS 2 2
16 GRUZIJOS 3 6 1 2 4 16
17 VOKIETIJOS 1 3 4
18 INDIJOS 4 4 18 39 2 67
19 IRANO 1 1
20 IRAKO 2 1 3 6
21 IZRAELIO 1 2 1 4
22 JORDANIJOS 1 1
23 KAZAKSTANO 2 4 2 2 10
24 KIRGIZIJOS 2 3 1 1 1 8
25 LATVIJOS 20 27 23 18 2 90
26 LIBANO 3 1 4
27 MALIO 1 1
28 MOLDOVOS 13 14 11 5 2 10 55
29 NIGERIJOS 1 1 2 1 5
30 PAKISTANO 3 4 4 2 20 8 41
31 LENKIJOS 1 1 2
32 RUSIJOS FEDERACIJOS 91 91 86 92 49 39 448
33 SERBIJOS-JUODKALNIJOS 1 1
34 SIERA LEONĖS 2 2
35 SIRIJOS ARABŲ RESPUBLIKOS 1 1
36 SOMALIO 2 2
37 ŠRI LANKOS 3 3
38 BE PILIETYBĖS 27 26 17 19 8 13 110
39 TADŽIKISTANO 2 1 2 5
40 TURKIJOS 2 13 5 2 22
41 TURKMĖNISTANO 1 2 1 1 5
42 UKRAINOS 32 25 29 32 20 20 158
43 JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ 1 1
44 UZBEKISTANO 2 3 1 4 10
45 VIETNAMO 17 32 18 50 3 120

VISO 345 342 312 376 206 142 1723

54. Kokios teisinės ir praktinės priemonės pritaikytos užtikrinant nelegaliai gyvenančių asmenų išsiuntimą? Ar efektyvios šios priemonės?

Remiantis įstatymo dėl teisinės užsieniečių padėties (Nr. IX-2206, 2004 m.) 125-130 straipsniais užsieniečiui gali būti nurodyta išvykti arba jis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jei:
1. atšaukiama užsieniečio viza;
2. panaikinamas laikinas arba nuolatinis leidimas užsieniečiui gyventi Lietuvoje;
3. užsienietis pasiliko Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo terminui;
4. užsienietis liko gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigus laikino leidimo gyventi galiojimo terminui;
5. užsienietis teisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau pasilieka Lietuvos Respublikoje neturėdamas laikino arba nuolatinio leidimo gyventi, nors privalo jį turėti;
6. užsienietis pasilieka Lietuvos Respublikoje ilgiau, nei numato bevizio buvimo režimas pagal tarptautines Lietuvos Respublikos sutartis, teisinius ES arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktus.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos savo kompetencijos ribose priima ir prižiūri jo vykdymą policija ir valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimą užsienietį įpareigojantį išvykti iš Lietuvos Respublikos privaloma įvykdyti per 15 dienų nuo jo priėmimo.
Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei:
1. užsienietis per nustatytą laiką nepaklūsta reikalavimui išvykti iš Lietuvos Respublikos;
2. į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko arba pasiliko neteisėtai;
3. užsieniečio pasilikimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę visuomenės saugumui arba tvarkai.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio įstatymo 126 straipsnio 1 paragrafo 1 ir 2 punktuose numatytu pagrindu priima migracijos departamentas, dėl užsieniečio išsiuntimo 126 straipsnio 3 paragrafo punktuose numatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o paminėtus sprendimus įvykdo valstybės sienos apsaugos tarnyba ir policija.

Nesant aplinkybių, kurios leistų atidėti sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą, jis turi būti įvykdytas nedelsiant.

Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo arba tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją priima vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas arba VSAT, o jį įvykdo policija arba VSAT.

Sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas atidedamas, jei:
1) sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas apeliacine tvarka, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
2) užsienio valstybė, į kurią reikia išsiųsti užsienietį atsisako jį priimti;
3) užsieniečiui reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, kurios būtinumą turi patvirtinti sveikatos priežiūros institucijos specialistai;
4) užsieniečio neįmanoma išsiųsti dėl objektyvių priežasčių (užsienietis neturi galiojančių kelionės dokumentų, neįmanoma gauti kelionės bilietų, ir t.t.).

Užtikrinant sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymą taikomos tokios priemonės:
– užsienietį sprendimą vykdančios institucijos pareigūnai palydi iki sienos perėjimo punkto iš Lietuvos Respublikos;
– užsienietis įsodinamas į atitinkamą pervežimo priemonę, kuri nuveža jį į kilmės šalį (tais atvejais, kai kilmės šalis ne kaimyninė valstybė);
– tuo atveju, kai užsieniečio kilmės šalis yra kaimyninė valstybė, jis tiesiog perduodamas jo kilmės šalies sienos apsaugos pareigūnams.
– jei reikia, užsienietį į jo kilmės šalį palydi sprendimą dėl jo išsiuntimo vykdančios institucijos pareigūnai.
– dėl išsiuntimo laiko, datos ir maršruto susitariama su pervežimo įmonėmis ir tranzito šalių kompetentingomis institucijomis.
– jei reikia, kompetentingoms tranzito šalių institucijoms išsiunčiamas prašymas padėti.

Visos paminėtos teisinės ir praktinės priemonės yra akivaizdžiai veiksmingos.

55. Kaip traktuojamas užsieniečių, kurių negalima išsiųsti dėl įvairių priežasčių, buvimas?

Ar tai taip pat taikoma asmenims, kurie atvyko į šalį nelegaliai ir nepateikė prašymo prieglobsčiui?

Kokiomis priemonėmis valdžios įstaigos padeda užsieniečiams, kurie privalo išvykti iš šalies, įsigyjant kelionės dokumentus, ar visi šie rūpesčiai paliekami pačiam užsieniečiui?

Remiantis įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties (128 str. 2 ir 3 paragrafas) sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas atidedamas, jei:
1. sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas apeliacine tvarka, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
2. užsienio valstybė, į kurią reikia išsiųsti užsienietį, atsisako jį priimti;
3. užsieniečiui reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, kurios būtinumą patvirtina sveikatos priežiūros institucijos specialistai;
4. užsieniečio neįmanoma išsiųsti dėl objektyvių priežasčių (užsienietis neturi galiojančių kelionės dokumentų, neįmanoma gauti kelionės bilietų, ir t.t.).

Pašalinus paminėtas priežastis sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privaloma įvykdyti nedelsiant.

Remiantis įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties (132 str.), jei užsieniečio išsiuntimas atidėtas dėl šio įstatymo 128 straipsnio 2 paragrafo 2 – 4 punktuose nurodytų priežasčių, kurios neišnyksta per vienerius metus nuo sprendimo dėl užsieniečio priverstinio išsiuntimo iš šalies vykdymo atidėjimo, jam šio įstatymo 40 straipsnio 1 paragrafo 8 punkte nurodytu pagrindu išduodamas laikinas leidimas gyventi, o sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš naujo nagrinėja teismas.

Remiantis įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties (40 str. 1 par. 8 punktu), jei užsieniečio neįmanoma išsiųsti iš Lietuvos Respublikos remiantis šiame įstatyme numatytomis procedūromis arba jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos atidėtas remiantis šio įstatymo 132 straipsnyje nustatytomis procedūromis, jam išduodamas arba pratęsiamas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje.

Įsigyjant atitinkamus kelionės dokumentus pagrindiniai reikalavimai yra asmens tapatybės ir kartu pilietybės, o atskirais atvejais buvimo gyvenimo nustatymas. Tapatybė išvykimo šalyje nustatoma atitinkamoms Lietuvos įstaigoms ir konsulinėms atstovybėms glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis užsienio šalių valdžios įstaigomis.

Konsulinė numanomos kilmės šalies atstovybė nuo tapatybės/pilietybės nustatymo procedūros pradžios pateikia visą informaciją apie užsienietį tolesniam patikrinimui ir galutinėms kelionės dokumentų išdavimo procedūroms. Esant teigiamiems patikrinimo numanomoje kilmės šalyje rezultatams, konsulinė atstovybė išduoda kelionės dokumentus.

56. Ar priverstinis grąžinimas yra teisinė galimybė, jei užsienietis pagaunamas nelegaliai atvykstant į šalį arba ką tik perėjęs sieną?

Kai užsienio šalies gyventojas turi galiojančius kelionės dokumentus ir dokumentus, kurie jam suteikia teisę įvažiuoti į šalį, iš kurios jis neteisėtai atvyko į Lietuvą, priverstinis grąžinimas yra teisinė galimybė. Jei paminėtos sąlygos netenkinamos, klausimą dėl priverstinio grąžinimo galima nagrinėti tik tų šalių atžvilgiu, su kuriomis Lietuva pasirašiusi readmisijos sutartis.

Iš dalies tai numato Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugos tarnybų vadų susitikimo, kuris įvyko 2000 m vasario 4 d., memorandumas ir bus taikomas, kol nebus ratifikuotas ir įsigalios tarpvyriausybinė Lietuvos ir Baltarusijos sutartis dėl sienos atstovų veiklos (papildomai skaitykite atsakymą į 20 klausimą):
– asmenys, kurie netyčia pereina sieną ir sulaikomi kitos šalies teritorijoje, pasienio tarnyboms atlikus bendrą tyrimą grąžinami šalies, iš kurios jie perėjo sieną, pasienio tarnybai;
– asmenys, kurie netyčia pereina sieną ir juos sulaiko pasienio tarnyba, per 24 valandas grąžinami šalies, iš kurios teritorijos perėjo sieną, sienos apsaugos tarnybai, kartu pateikiant neteisėto sienos perėjimo įrodymus;
– paminėti punktai netaikomi, kai: a) sienos apsaugos tarnyba sulaiko savo šalies gyventojus, b) užsienio šalies gyventojai šalies, kurioje juos sulaiko sienos apsaugos tarnyba, teritorijoje padaro kitą nusikaltimą, ir c) užsienio šalies gyventojas pasiprašo prieglobsčio.

57. Ar yra kokia nors centrinė valdžios įstaiga atsakinga už kelionės dokumentų repatriacijai išdavimą? Kokią patirtį ji sukaupė šioje srityje? Ar yra kokios nors kitos (t.y. necentralizuotos) valdžios įstaigos, kurios užsiima repatriacijos dokumentais?

Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas yra centrinė institucija atsakinga už ES Kelionės Laiško išdavimą. ES Kelionės Laiškas išsiunčiant trečiųjų šalių gyventojus yra standartinis kelionės dokumentas, kurį Taryba įvedė 1994 m lapkričio 30 d. rekomendacija dėl standartinių kelionės dokumentų pritaikymo išsiunčiant iš šalies trečiųjų šalių piliečius.

Lietuva pasinaudojusi ES Kelionės Laišku grąžino vieną asmenį į Kosovą. Užsieniečio grąžinimą IOM Vilniaus biuras suderino su kompetentingomis Kosovo provincijos valdžios įstaigomis, be to, užsienietis turėjo karinį bilietą.

IV. Šengeno informacinė sistema

[Klausimų sąrašas bus įtrauktas po Šengeno Įvertinimo WP diskusijų ir patvirtinimo.]

V. VIZŲ IŠDAVIMAS / KONSULINIS BENDRADARBIAVIMAS

58. Kokios/kurios valdžios įstaigos Jūsų šalyje turi teisę išduoti vizas?

Sprendimą dėl vizos išdavimo arba atsisakymo išduoti ją priima:
1. dėl trumpalaikių vizų – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
2. dėl visų tipų vizų – Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai;
3. išimtiniais, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministrų bendrai nustatytais atvejais, dėl trumpalaikių ir tranzito vizų – VSAT;
4. dėl trumpalaikių ir ilgalaikių vizų – Vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas.

59. Kokiu mastu diplomatinės atstovybės ir konsulatai pasirengę SIS prieigai (ar konsulatuose bus įmanomos konsultacijos internetu ar naudojant CD-ROM laikmenas.)?

Lietuva kurdama nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinę vizų informacinę sistemą diegia valstybinį projektą, kurį finansuoja Šengeno fondai („Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos techninės ir informacinės infrastruktūros sukūrimas ir įvedimas“). Po pirmo šio projekto etapo bus priimtas sprendimas, kokios rūšies prieiga reikalinga diplomatinėse atstovybėse ir konsulatuose, kad būtų prieiga prie SIS.

Planuojame įvesdami VIS/SIS įdiegti prieigą internetu.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai jau naudojasi konsulinių procedūrų valdymo sistema, kuri sujungia juos per saugią ryšio liniją (šifruotą kanalą) su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministerijomis. Sistema naudojama informacijos dėl vizų, užsieniečių, kuriems išduotas pranešimas apie atsisakymą įsileisti į Lietuvos Respubliką, sąrašo apdorojimui, kitai konsulinei veiklai.

Kokia juose yra įranga, skirta atpažinti padirbtus dokumentus?

Diplomatinės atstovybės ir konsulatai aprūpinti pagrindinės suklastotų dokumentų nustatymo įrangos komplektais, kuriuos sudaro UV šviesos lempa, vaizdo didinimo įranga, ir t.t. Konsuliniai darbuotojai įtardami dokumentų klastojimą visada gali telefonu gauti išsamias instrukcijas iš užsienio reikalų ministerijos ir VSAT. Užsienio reikalų ministerijoje ir VSAT yra išsamūs užsienio šalių kelionės dokumentų aprašymai.

Vidaus reikalų ministerijos migracijos departamento Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos migracijos tarnybos dėl dokumentų falsifikavimo ir padirbinėjimo vizų procedūrų metu laikomos žemos rizikos įstaigomis. Šių įstaigų darbuotojai aprūpinti: ultravioletinės šviesos šaltiniais; portatyvinėmis ultravioletinėmis lempomis, didinimo/peršvietimo prietaisais ir apmokyti nustatyti klastotes.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę pagal griežtą valstybinį reglamentą išduoti vizas devyniolikoje (19) sienos perėjimo punktų. Kad nesikartotume, informacija apie turimą pasieniečių įrangą, kuri padeda nustatyti klastotes pasienio kontrolės postuose, pateikta atsakyme į 10 klausimą. Daugiau panašios įrangos sienos apsaugos tarnybos įsigis iš Šengeno pagalbos fondų.

60. Kokių ėmėtės arba planuojate imtis priemonių Šengeno vizų įklijų atžvilgiu perduodant jas iš centrinių įstaigų į atstovybes, o taip pat ir konsulatuose?

Vieningos formos vizų įklijos į konsulines atstovybes perduodamos diplomatiniu paštu (užantspauduotuose diplomatinių siuntų maišuose, kurias pristato diplomatiniai kurjeriai), laikomi saugiuose seifuose arba saugyklose.

Remiantis griežta Užsienio reikalų ministerijos dokumentų apskaitos tvarka kiekvienoje konsulinėje atstovybėje yra konsulato pareigūnas (diplomatas), kuris materialiai atsako už paminėtų dokumentų apskaitą. Dokumentai iš Užsienio reikalų ministerijos į konsulines atstovybes perduodami pagal specialų pristatymo-priėmimo lydraštį. Kiekviena į konsulinę atstovybę pristatyta įklija iškarto užregistruojama Konsulinių procedūrų valdymo sistemoje ir paskiriamas konkretus už išdavimą atsakingas pareigūnas. Todėl visada galima atsekti kiekvienos vizos įklijos kelią.

Kiekvieno ketvirčio pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam departamentui, Užsienio reikalų ministerijos finansų departamentui pateikiamos ataskaitos apie pristatytas vizų įklijas. Be to, Komisija (kurią sudaro atstovybės vadovas) patikrina visų konsulinių atstovybių vizų įklijų balansą ir kiekvieną mėnesį apiformina specialią ataskaitą.

61. Kaip diplomatinių atstovybių ir konsulatų personalas informuojamas apie bendrąją vizų politiką ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų taikymo metodus?

Užsienio reikalų ministerijos konsulinis departamentas reguliariai informuoja diplomatines atstovybes ir konsulatus apie Bendrųjų konsulinių instrukcijų bei kitų acquis communautaire reglamentų ir metodų pasikeitimus. Be to, informacija apie acquis pasikeitimus perduodama reguliariai vykdomų konsulinių darbuotojų mokomųjų seminarų metu (papildomai skaitykite punkte Nr. 62).

62. Ar prieš konsulinių darbuotojų paskyrimą į tarnybą apmokote juos pagal specialią programą? Jei taip, apibūdinkite šią programą? Ar vykdomas tolimesnis konsulinių darbuotojų mokymas?

Taip, kiekvienas diplomatas ir techninis darbuotojas dalyvauja specialiuose 3-4 savaičių apmokymuose, kurių metu paruošiamas konsulinių funkcijų vykdymui Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulatuose.

Kursus Užsienio reikalų ministerijoje praveda kvalifikuoti Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento ir kitų institucijų darbuotojai. Visų pirma kiekvienas klausytojas susipažįsta su ES ir nacionalinių įstatymų konsulinių paslaugų srityje pagrindais. Konsuliniai pareigūnai atlieka praktines užduotis – sprendžia įvairias konsulines problemas ir dirba su kompiuterizuota konsulinių procedūrų valdymo sistema. Kursų pabaigoje pareigūnai privalo išlaikyti teorinius ir praktinius testus (pavyzdžiui, išrašyti vizą, grąžinimo sertifikatą ar pan.). Be to, visiems mūsų misijų diplomatiniams ir konsuliniams darbuotojams rekomenduojame išmokti reziduojamos šalies kalbą. Užsienio kalbų mokymąsi taip pat organizuoja Užsienio reikalų ministerija.

Kartą metuose Užsienio reikalų ministerija organizuoja “Konsulinį suvažiavimą”, kurio metu vykdomas Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų tęstinis mokymas, jie supažindinami su įstatyminės konsulinių ryšių bazės pasikeitimais, turi galimybę apsikeisti savo praktine patirtimi ir aptarti bendras problemas.

Kiekvienais metais Užsienio reikalų ministerija, esant reikalui, organizuoja 1-2 „regioninio mokymo“ sesijas. Paprastai šios rūšies kursai organizuojami vienoje iš ambasadų, kuriuose dalyvauja to paties regiono kitų ambasadų konsuliniai darbuotojai. Tai padeda diplomatams taupyti darbo laiką. 2005 metais vizų išdavimo sistemoje įvedus pakeitimus (vizų įklijose įvedus foto nuotraukas ir t.t.) buvo organizuoti 5 regioniniai mokymo kursai Minske, Niujorke, Paryžiuje, Prahoje ir Ankaroje.

63. Kaip užtikrinate tikslų grįžtamą ryšį iš konsulatų ir prižiūrite konsulinę jų veiklą, ypatingai atitinkamų bendrijos įstatymų taikymo atžvilgiu?

Kas mėnesį konsulinės atstovybės Užsienio reikalų ministerijai pristato ataskaitas apie konsulinių funkcijų vykdymą. Kasmet, metų pabaigoje konsulinės atstovybės visais konsuliniais aspektais pateikia bendrą apžvalgą ir tikslią statistinę ataskaitą.

Metų pabaigoje įvertinama konsulinių atstovybių veikla ir pateikiamos jos tobulinimo rekomendacijos. Kvalifikuoti Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai reguliariai į konsulines atstovybes organizuoja „įvertinimo ir kontrolės misijas“, kurių metu įvertina jų veiklą. Anksčiau paminėto „Konsulinio suvažiavimo“ metu pareigūnai apsikeičia informacija dėl „acquis communautaire“ įgyvendinimo problemų. Konsuliniai darbuotojai reguliariai informuojami apie teisinius pokyčius ir skatinami pasitarti visais sudėtingais atvejais.

64. Kaip užtikrinate, kad su konsuline veikla susijusiais Tarybos ir Komisijos priimamais sprendimus ir dokumentus susipažintų užsienyje dirbantys konsuliniai darbuotojai?

Užsienio reikalų ministerijos konsulinis departamentas atsako už informacijos apie ES/Šengeno erdvės pasikeitimus išplatinimą. Minėta institucija pastoviai Lietuvos konsulatams perduoda naujausią informaciją apie atitinkamus Reglamentus, ruošia įstatyminių aktų projektus dėl Direktyvų įgyvendinimo ir t.t. Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento diplomatai dalyvaudami įvairiose ES Tarybos ir Komisijos darbo grupėse bei komitetuose (Vizų darbo grupė, Standartizuotos vizų formos: 6 straipsnio komitetas, Vizų/biometrinių duomenų darbo grupė, SIS II/VIS darbo grupė, „Cocon“ ir t.t.) gerai susipažįsta su ES įstatymais.

65. Kaip organizuotas informacijos perdavimas iš Jūsų šalies diplomatinių ir konsulinių atstovybių į atitinkamas centrinės valdžios įstaigas (ypatingai, kalbant apie konsultacijas)?

Konsultacijos vizų klausimais vykdomos per kompiuterizuotą konsulinių procedūrų valdymo sistemą naudojant slaptus tinklus (šifruotą kanalą (tunelį)), kurie sujungia Užsienio reikalų ministeriją Vilniuje ir visas konsulines atstovybes. Be to, kompiuterių tinklo gedimo atveju, konsultacijos gali būti atliekamos visą reikalingą informaciją išsiunčiant faksogramomis. Šiuo metu, Lietuva kurdama nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinę vizų informacinę sistemą diegia valstybinį projektą, kurį finansuoja Šengeno paramos fondai (“Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos techninės ir informacinės infrastruktūros sukūrimas ir įvedimas”).

66. Kokios davėte arba numatote duoti instrukcijas, kad užtikrintumėte efektyvų konsulinį bendradarbiavimą vietose?

Lietuvos konsulinės atstovybės pastoviai gauna Prezidiumų pranešimus (Presidencies Reports) apie paskirties atstovybes dėl konsulinio bendradarbiavimo vietose (pateikiami ES Tarybos vizų darbo grupės susitikimuose). Konsulinėms atstovybėms siūloma laikytis Prezidiumų rekomendacijų.

67. Kaip Jūsų šalis ketina dalyvauti automatizuotame konsultavimo procese, kuris yra išdėstytas Konvencijos (VISION network) 17(2) straipsnyje?

Šiuo metu, Lietuva kurdama nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinę vizų informacinę sistemą diegia valstybinį projektą, kurį finansuoja Šengeno paramos fondai (“Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos techninės ir informacinės infrastruktūros sukūrimas ir įvedimas”). Šis projektas apima ir VISION konsultavimo tinklo sukūrimą.

68. Kokia valdžios įstaiga atsako už vieningą vizų galiojimo termino pratęsimą pagal SCH/Com-ex (93) 21 nutarimą?

Sprendimą dėl turimos vizos galiojimo termino pratęsimą priima Vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas ir teritorinės migracijos tarnybos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pratęsiant turimos buvimo vizos galiojimo terminą pareiškėjui išduodama nauja viza.

69. Kokius įvedėte arba planuojate taikyti reikalavimus įvesdami kelionės sveikatos draudimą (Tarybos Nutarimas 2004/17/EC)?

Minėtas Tarybos nutarimas Nr. 2004/17/EC įdiegtas 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-2206 dėl Teisinės užsieniečių padėties (įsigaliojo nuo 2004 m. balandžio 30 d.).

2005 m. kovo 6 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 230 dėl užsieniečių sveikatos draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriame apibrėžiamos sveikatos draudimo procedūros.

Minėtais teisės aktais pilnai įgyvendinti visi Tarybos nutarimo 2004/17/EC reikalavimai.

70. Kokius įvedėte arba planuojate taikyti reikalavimus įvesdami harmonizuotą vizų išdavimo prašymų formą (Tarybos Nutarimas 2002/354)

Lietuvos Respublika pagal 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl teisinės užsieniečių padėties ir 2004 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymą dėl unifikuotos ES vizų formos parvirtinimo nuostatas harmonizuotą prašymų dėl vizų išdavimo formą taiko nuo 2004 m. gegužės 1 d.

71. Kuriose iš 539/2001/EC Reglamento I priede išvardytų šalių neturite diplomatinių atstovybių arba konsulinių misijų? Jei neturite diplomatinių atstovybių arba konsulinių misijų, ar norėtumėte, kad šaliai atstovautų kita valstybė-ES narė? Jei taip, kuriose trečiosiose šalyse norėtumėte būti atstovaujami? Ar jau kreipėtės į kitą valstybę-ES narę?

Daugelyje trečiųjų šalių išvardintų 539/2001/EC Reglamento I priede Lietuvos Respublika neturi diplomatinių atstovybių ir konsulinių misijų (Skaitykite 4 priede).

Kai kuriais atvejais Lietuvą atstovauja kitose šalyse reziduojančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai.

Lietuvos Respublika suinteresuota turėti ambasadas trečiosiose šalyse pagal Reglamento I priedą. Šiuo metu svarstomas konkretus trečiųjų šalių sąrašas.

72. Ar Jūsų šalies valstybės įstatymai įpareigoja nurodyti atsisakymo išduoti vizą motyvus? Jei taip, ar numatyta apie tai pareiškėjui pranešti pagal ICC V.2.4 punkto reikalavimus?

Nacionaliniai įstatymai (įstatymas dėl teisinės užsieniečių padėties, pareiškimų ir atitinamų dokumentų dėl vizos išdavimo pateikimo taisyklės, vizų išdavimą, vizų išdavimą pasienio kontrolės postuose, turimų buvimo vizų galiojimo termino pratęsimo apibrėžiančios sąlygos, Vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymas dėl atsisakymo išduoti vizą motyvų patvirtinimo) nenumato prievolės nurodyti atsisakymo išduoti vizą motyvų (nei raštu, nei žodžiu).

73. Ar esate pasirašę kokius nors susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios susijusios su vizų išdavimu? Ar tokių susitarimų sąlygos pilnai tenkina Bendrijos įstatymų reikalavimus? jei ne, kada planuojate peržiūrėti/ nutraukti šiuos susitarimus?

Lietuvos Respublika sudarė šiuos dvišalius susitarimus, kurie ne visiškai atitinka Bendrijos įstatymus:
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2003, Nr. 1-2);
• Laikina sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos vyriausybės dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2003, Nr. 1-1);
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto dėl piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 92-3351);
• Laikina sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos respublikos vyriausybės dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2005, Nr. 85-3145);

Lietuva supranta, kad visos paminėtų sutarčių nuostatos turi būti harmonizuotos su Šengeno sutartimi iki Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės datos. Galimybė anuliuoti arba peržiūrėti susitarimus neatitinka Šengeno sutarties, arba būtina peržiūrėti visas sutartis. Nepaisant to, Lietuva įsipareigoja ateityje derybose dėl vizų režimo palengvinimo daugiau dėmesio skirti jau pasirašytų sutarčių nuostatoms. Paprastai šios sutartys apima specifinį foną, kuris atsirado iš sudėtingų, ilgalaikių dvišalių derybų. Klausimai dėl dvišalių sutarčių nuostatų, kurios neprieštarauja ES/Šengeno sutarties reikalavimams, bus apsvarstyti vizų darbo grupėje darbo tvarka. Be to, Lietuva tiki, kad Bendrijos vizų režimo palengvinimo sutartys nesudarys blogesnių sąlygų už tas, kurias numato dabar galiojančios dvišalės sutartys tarp valstybių-ES narių ir trečiųjų šalių.

74. Koks bendras išduotų vizų per paskutinius trejus metus skaičius? (pagal žinybinį pavaldumą, pareiškimų skaičių, išduotų vizų tipą, atsisakymų išduoti skaičių). Kokie yra ryškiausi augimo tempai?

Skaitykite 5 priede.

75. Ar tarnybos, kurios atsako už vizų išimtiniais atvejais pasienyje išdavimą, pagal Šengeno sutarties 17(3)(c) straipsnio, Reglamento 415/2003/EC ir Bendrojo vadovo 14 priedo reikalavimus supažindintos su atitinkamais reikalavimais ir pasirengusios juos taikyti? Kurios valdžios įstaigos už tai yra atsakingos?

Teisės aktais apibrėžtais išimtiniais atvejais VSAT turi teisę išduoti vizą PKP. Už sprendimo priėmimą atsakingi sienos apsaugos pareigūnai yra apmokyti ir turi atitinkamą žinių bagažą. Be to, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas pareigūnams, kurie atsako už sprendimus dėl vizų išdavimo pasienyje, periodiškai praveda trumpalaikius kursus.

76. Kokiomis pasiruošimo priemonėmis planuojate užtikrinti, kad ateityje konsulinės atstovybės išduotų tik Šengeno vizas?

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai neturi nei teisinio pagrindo, nei techninių galimybių išduoti Lietuvos Respublikos nacionalines vizas. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-40 dėl vieningos ES vizų formos nustatė vieningą vizų formą ir paskelbė, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos nebegalios nacionalinė vizų forma. Pakeitus vizų įklijas ir programinę įrangą vizų išdavimo taškuose, neliko techninių galimybių išduoti seno pavyzdžio nacionalines vizas.

77. Ar pravedami specialūs apmokymai, kaip nustatyti dokumentų klastojimą?

Du kartus per metus Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas teritorinių migracijos tarnybų darbuotojams organizuoja vienos savaitės trukmės kartojimo kursus. Į kursų programą visada įtraukiamos temos apie suklastotų dokumentų nustatymą. Skaityti paskaitas kviečiami lektoriai iš kompetentingų institucijų.

Suklastotų dokumentų nustatymas taip pat įtrauktas į Užsienio reikalų ministerijos konsulinių pareigūnų apmokymo programas.

78. Ar yra dokumentų pavyzdžių aprašymai, pagal kuriuos galima patikrinti pateiktų dokumentų autentiškumą?

Kompetentingos Lietuvos Respublikos tarnybos naudoja originalius kelionės dokumentų pavyzdžių aprašymus (metinis pasų vadovas pagal Keesing Security Documents Publishing B.V., Olandija, pasų atlasas iš ZAO NPP „Regula“, Baltarusijos Respublika ir t.t.).

Išankstinės konsultacijos

79. Kaip numatoma suteikti informaciją kitoms šalims? Kokias įdiegsite technines priemones?

Šiuo metu, Lietuva kurdama nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinę vizų informacinę sistemą diegia valstybinį projektą, kurį finansuoja Šengeno paramos fondai (“Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos techninės ir informacinės infrastruktūros sukūrimas ir įvedimas”). Šis projektas apima ir konsultavimo tinklo (VISION) sukūrimą.

80. Koks numatomas apytikslis atsakymo į informacijos užklausą terminas?

Remiantis nacionaliniais įstatymais atsakymą į konsulato paklausimą privaloma pateikti ne vėliau, kaip per 7 dienas nuo paklausimo gavimo centrinėje įstaigoje datos. Ypatingais atvejais konsulatas gali prašyti atsakyti greičiau. Tokiais atvejais centrinė įstaiga privalo atsakyti kaip galima greičiau, bet ne vėliau, kaip per 3 dienas nuo paklausimo gavimo. Šiuo metu, Lietuva kurdama nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinę vizų informacinę sistemą diegia valstybinį projektą, kurį finansuoja Šengeno paramos fondai (“Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos techninės ir informacinės infrastruktūros sukūrimas ir įvedimas”). Pirmajame projekto etape numatoma užsiimti konsultavimo procedūromis (techniniu aspektu).

81. Kokioms sąlygomis Jūsų šalies konsulai konsultuosis su savo centrinėmis įstaigomis? Kokius kriterijus taikysite?

Konsuliniai pareigūnai su Užsienio reikalų ministerijos konsuliniu departamentu konsultuojasi išduodami šių kategorijų vizas:
• Daugkartinio įvažiavimo „B“ (tranzito) vizas;
• Daugkartinio įvažiavimo „C“ (trumpalaikes) vizas, kai buvimo šalyje trukmė viršija 30 dienų;
• Konsuliniai pareigūnai konsultuojasi su Vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentu išduodami „D“ (ilgalaikes) vizas.
• Išduodant vizas asmenims, kurie turi Diplomatinius/aptarnavimo pasus;
• Išimtiniais/ypatingais atvejais;
• Kitų atvejų/valstybių sąrašas yra ribotas, bet, prisijungus prie Šengeno sutarties, jį reikia suderinti su CCI V B priedu.

82. Ar numatote įtraukti į V B priedą trečiąsias šalis dėl išankstinio konsultavimo? Kiek?

Šiuo metu neketiname į CCI V B priedą įtraukti papildomas valstybes. Numatome peržiūrėti jį, kai tik prisijungsime prie Šengeno sutarties.

VI. TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS

83. Ar Jūsų šalis gavo paklausimų arba pati kreipėsi dėl tarpusavio pagalbos srityse, kurios nurodytos Šengeno Konvencijos 49 ir 50 straipsniuose?

Lietuvos Respublika negavo ir nesikreipė pati dėl tarpusavio pagalbos pagal Šengeno Konvenciją, tačiau mūsų įstaigos gauna paklausimus ir kreipiasi pačios dėl tarpusavio pagalbos tose pačiose srityse, kurios numatytos Šengeno Konvencijos 49 straipsnyje, pagal kitus teisinius instrumentus, t.y.:
– 1959 m. Europos Konvenciją ir papildomus 1978 bei 2001 m. protokolus dėl Tarpusavio pagalbos nusikalstamumo klausimais;
– Konvenciją ir papildomą jos protokolą dėl Tarpusavio pagalbos nusikalstamumo klausimais tarp valstybių, Europos Sąjungos narių (2000 m. ES MLA Konvencija);
– 1970 m. Europos Konvenciją dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo;
– 1972 m. Europos Konvenciją dėl teisminio persekiojimo baudžiamosiose bylose;
– 1983 m. Konvenciją ir papildomą 1997 m. jos protokolą dėl nuteistų asmenų perdavimo;
– dvišales sutartis dėl abipusės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose.

84. Kokia dabar situacija taisyklių dėl paklausimų pateikimo ir leidimų išdavimo atitikimo Konvencijos 50(3) straipsniui atžvilgiu?

Reikia paminėti, kad kiti teisiniai instrumentai, kuriuos taiko Lietuvos Respublika, tokių sąlygų nenumato. Šioje srityje taikome 1959 m. Europos Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose 3 straipsnio 1 paragrafą. Šis paragrafas nenumato, kad informaciją ir įrodymų medžiagą pagal iš anksto pasiektą šalies, kuri pateikia informaciją ir įrodymų medžiagą, susitikimą galima perduoti arba panaudoti kitiems tikslams, kurie nenurodyti paklausime.

85. Ar Konvencijos 52 straipsnio taikymas kelia kokių nors problemų?

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi informacijos, kad atitinkamų nuostatų, kurias apima 1959 m. Europos Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose antrojo papildomo protokolo 15 straipsnio 3 ir 4 paragrafai bei Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose tarp valstybių-Europos Sąjungos narių (2000m. ES MLA Konvencija) 5 straipsnio 3 paragrafas, taikymas keltų kokias nors problemas.

86. Kaip numato Konvencijos 53 straipsnis, ar yra kokie nors nurodymai ar direktyvos, kurios apibrėžtų, kokiais kanalais reikėtų siųsti paklausimus dėl tarpusavio pagalbos, ar tai nėra palikta teisingumo įstaigų nuožiūrai?

ir

87. Ar teisminės įstaigos gavo valstybių ES narių miestų katalogą, kad galėtų, kaip tai numato Konvencija, paklausimus dėl tarpusavio pagalbos išsiųsti betarpiškai? Ar teisminės įstaigos gali prieiti prie Europos teismų tinklo priemonių (konkrečiai, naudotis Atlaso teikiama nauda)? Ar Europos teismų tinklo kontaktiniai taškai žinomi atitinamoms teisminėms įstaigoms?

Nėra specialių nurodymų arba direktyvų, kurios apibrėžtų kanalus siunčiant paklausimus dėl tarpusavio pagalbos ir mūsų teisminės įstaigos negavo valstybių ES narių miestų katalogo, tačiau jos prieina prie Europos teismų tinklo priemonių ir naudojasi Europos teismų atlasu, kuriame nurodyti kompetentingi teismai ir įstaigos. Visos atitinkamos teisminės įstaigos žino kontaktinius Europos teismų tinklo taškus.

88. Ar buvo teigiamai išspręstų paklausimų dėl ekstradicijos pagal Šengeno Konvencijos 66 straipsnį? Kiek iki šiol išduota ekstradicijos leidimų?

Lietuvos Respublika pagal šią Konvenciją negavo nė vieno paklausimo dėl ekstradicijos. Kompetentingos įstaigos taiko supaprastintą ekstradicijos procedūrą remdamosi kitais teisiniais instrumentais: 2002 m. birželio 13 d. Įstatyminį Tarybos nutarimą 2002/584/JHA dėl Europos arešto orderio ir perdavimo procedūrų tarp valstybių ES narių ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą.

Nuo 2005 m. pradžios patenkintas 21 ekstradicijos prašymas taikant supaprastintą ekstradicijos procedūrą.

89. Kaip išplatintos ir naudojamos prašymų dėl ištraukų iš teisminių įrašų perdavimo formos (SCH/III (97) 41 4 red.)?

Lietuvos Respublika netaiko specialių formų pagal (SCH/III (97) 41 4 red.) nutarimą, kadangi remiantis Tarybos nutarimu 1999/436/EC nėra Šengeno erdvės dalimi.

90. Ar patenkinamai išnaudojamos teismų tarpusavio pagalbos baudžiamosiose ir ekstradicijos bylose galimybės, kurias numato Šengeno sutarties įgyvendinimo Konvencija?

Patenkinamai išnaudojamos kitomis teisinėmis priemonėmis apibrėžtos teismų tarpusavio pagalbos baudžiamosiose ir ekstradicijos bylose galimybės.

91. Ar 51 a) straipsnio taikymas kelia kokių nors problemų? Kokios 51 a) ir b) straipsnio taikymo sąlygos?

Teisminė Lietuvos Respublikos pagalba užsienio šalims teikiama remiantis principais, kuriuos nustato tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Atsisakyti patenkinti prašymą dėl teisminės pagalbos galima tik remiantis pagrindais, kuriuos numato tarptautinės sutartys, arba, jei prašymo patenkinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba pagrindiniams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso principams arba kelia grėsmę valstybės suverenitetui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungdama prie 1959 m. Europos Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose pareiškė, kad pasilieka teisę nepatenkinti prašymo tiek, kiek tai susiję su:
a. teisės pažeidimais, kurie pagal Lietuvos įstatymus nėra kvalifikuojami kaip „nusikaltimas“ ir jiems netaikomos baudžiamojo poveikio priemonės;
b. teisės pažeidimu, dėl kurio Lietuvos Respublikoje arba trečiojoje šalyje pradėtas baudžiamojo teismo procesas;
c. tesės pažeidimais, kurių atžvilgiu Lietuvos Respublikos teisminės instancijos atsisako pradėti arba nutraukia baudžiamąjį persekiojimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi informacijos, kad atitinkamų nuostatų, kurias apima 1959 m. Europos Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose 1 ir 2 straipsniai bei Konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose tarp valstybių-Europos Sąjungos narių 3 straipsnis (atitinkanti Šengeno Konvencijos 51 straipsnį), taikymas keltų kokias nors problemas.

92. Kaip priimamas sprendimas tuo atveju, kai Europos arešto orderis prieštarauja pateiktam ekstradicijos prašymui pagal Šengeno konvencijos 66 straipsnį; kokia vykdoma procedūra – Europos arešto orderio ar ekstradicijos prašymo nagrinėjimas? Ar juos derindami pastebėjote tam tikrus sunkumus?

Europos arešto orderio (EAO) tikslas – supaprastinti ekstradicijos ir išdavimo procedūras tarp valstybių Europos Sąjungos narių, tačiau jis nepakeičia taikant tarptautinius dokumentus, kuriais reguliuojami ekstradicijos klausimai su trečiosiomis šalimis. EAO, kurį išduoda valstybė Europos Sąjungos narė neturi viršenybės arba prioriteto trečiosios šalies pateikto ekstradicijos prašymo atžvilgiu.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 73 straipsnio 5 paragrafas numato, jog tuo atveju, kai yra keli to paties asmens ekstradicijos iš Lietuvos Respublikos arba paklusti tarptautiniam baudžiamųjų bylų teismui prašymai ar pagal Europos arešto orderį, sprendimą remdamasis toliau nurodytomis taisyklėmis priima Vilniaus apygardos teismas:
1) prašymas paklusti tarptautiniam baudžiamųjų bylų teismui viršesnis už kitus prašymus;
2) prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo viršesnis už prašymą dėl paskirtos bausmės vykdymo;
3) kitais atvejais, ypatingai asmens ekstradicijos atžvilgiu, nagrinėjamos visos aplinkybės, konkrečiai – nusikalstamos veikos pobūdis ir mastas, nusikalstamos veikos įvykdymo vieta ir asmens ekstradicijos (išdavimo) prašymo data. Įstatymų nustatytais atvejais teismas gali konsultuotis su tarptautinėmis baudžiamojo persekiojimo institucijomis (neišskiriant Eurojust).

VII. ĮSTATYMAI DĖL ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ

93. Ar ES direktyvos (91/477) dėl šaunamųjų ginklų turinys perkeltas į nacionalinius įstatymus. Ar pritaikytas siūlomas vieningos formos modelis kontroliuojant šaunamųjų ginklų įsigijimus?

Tarybos Direktyva 91/477/EEC perkelta į įstatymą dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrolės (2002, Valstybės žinios, Nr. 13-467; 2004, Valstybės žinios Nr. 52-1011) ir į 2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 665 dėl ginklų ir šaudmenų pervežimų (2003, Valstybės žinios, Nr. 52 2341).

Siekdama įgyvendinti 1993 m. vasario 25 d. Komisijos rekomendacijas (93/216/EEC) dėl Europos leidimo šaunamajam ginklui Vyriausybė 2003 m gegužės 27 d. pritaikydama Rezoliuciją Nr. 665 dėl ginklų ir šaudmenų pervežimo patvirtino Europos leidimą šaunamajam ginklui.

94. Kokių ėmėtės organizacinių priemonių ir priemonių kadrų srityje, kad užtikrintumėte, jog kompetentingos įstaigos taikytų ES direktyvos arba atitinkamų nacionalinių įstatymų nuostatas?

Sutinkamai su Įstatymo dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės ir 2003 m gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 665 dėl ginklų ir šaudmenų pervežimų reikalavimais, nuo 2004 m gegužės 1 d. Vidaus reikalų ministerijos policijos departamento leidimų išdavimo skyriui priskirtos papildomos funkcijos: tikrinti asmenis, išduoti pervežimo leidimus, suteikti išankstinius leidimus, išduoti Europos leidimus šaunamiesiems ginklams ir keistis susijusia informacija su valstybėmis ES narėmis. Kadangi darbo apimtis padidėjo nežymiai, skyriaus nereikėjo reorganizuoti. Lietuvai tapus valstybe ES nare leidimų skyrius nebeišduoda ginklų importo/arba eksporto leidimų, jei jie pervežami per vidines ES sienas. Vietoje jų, išduoda jau minėtus pervežimo leidimus, išankstinius sutikimus ir Europos leidimus šaunamiesiems ginklams. Per visą Leidimų skyriaus egzistavimo laikotarpį jame dirba 5 pareigūnai, kurie užtikrina deramą Direktyvos ir atitinkamų įstatymų taikymą.

Policijos departamentas 2004 m liepos 23 d. laišku Nr. S5-4658 Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių įstaigoms perdavė informaciją dėl ginklų, kurių negalima įvežti be išankstinio leidimo. Be to, leidimų skyrius informuoja paskirties ir tranzito valstybes nares apie pervežamus ginklus, kuriems jis išdavė leidimą. Ši informacija kompetentingoms įstaigoms perduodama telefaksu.

95. Kaip įgaliotos Jūsų šalies įstaigos keičiasi informacija apie ginklų įsigijimą (ir kita privaloma pagal Direktyvos reikalavimus informacija) su partneriais kitose valstybėse ES narėse? Kiek kartų per metus keičiasi informacija?

Sutinkamai su Šengeno Konvencijos 91 straipsniu ir Tarybos Direktyvos Nr. 91/477/EEC 13(2) straipsniu valstybė narė turi pranešti apie jos teritorijoje kitos valstybės narės piliečių ginklų įsigijimą. Šią informaciją privalu perduoti valstybei ES narei, kurios subjektas įsigijo ginklą. Ši nuostata perkelta į įstatymo dėl ginklų ir šaudmenų 46 straipsnį, kuris sako, kad Leidimų skyrius privalo nedelsdamas pranešti visoms užsienio valstybėms apie ginklus ir šaudmenis, kuriuos Lietuvos Respublikos teritorijoje pardavė ar padovanojo užsienio subjektui arba išveža iš Lietuvos Respublikos kaip prekes. Ši informacija kompetentingoms valstybės narės įstaigoms perduodama tiesiogiai, o trečiosioms šalims – per nacionalinį Interpolo padalinį.

96. Kokius šaunamuosius ginklus galima įvežti į Jūsų šalį be išankstinio leidimo, naudojant tik Europos leidimą?

Sutinkamai su Įstatymo dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės ir 2 m gegužės 37 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 27 dėl ginklų ir šaudmenų pervežimų reikalavimais, asmuo turintis Europos leidimą šaunamajam ginklui ir kvietimą` gali įsivežti B, C, D kategorijų visų modelių šaudymo į taikinį šaunamuosius ginklus, C, D kategorijų medžioklinius šautuvus ir šaudmenis, tačiau užtikrinant, kad jie neįtraukti į draudžiamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų sąrašą. Draudžiamų ginklų ir šaudmenų sąrašas pateiktas Ginklų ir šaudmenų įstatymo 7 straipsnyje. Policijos departamentas savo 2004 m liepos 23 d. laišku Nr. S5-4658 Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių įstaigoms perdavė informaciją apie Lietuvoje draudžiamus ginklus ir šaudmenis. Pagal Įstatymo dėl ginklų ir šaudmenų 37(6) straipsnį draudžiama įsivežti daugiau, nei 3 medžioklinius šautuvus, o šaudmenų kiekis negali viršyti po 200 vienetų kiekvienam įvežtam šautuvui. Sportinių ginklų ir šaudmenų kiekis neribojamas.

97. Kokiems šaunamiesiems ginklams įvežant juos į Jūsų šalį nereikia Jūsų šalies kompetentingų įstaigų leidimo Direktyvos 91/477/EEC 11(4) straipsnio atžvilgiu?

Visiems B, C, D kategorijos ginklams įvežamiems į Lietuvos Respublikos teritoriją reikia įsigyti išankstinį Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento leidimą (išskyrus atvejus, kai pateikiamas Europos šaunamojo ginklo leidimas). Remiantis Direktyvos 11(4) straipsniu valstybė narė turi pateikti šaunamųjų ginklų, kurių negalima įvežti į jos teritoriją, sąrašą. Policijos departamentas 2004 m liepos 23 d. laišku Nr. S5-4658 Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių įstaigoms perdavė informaciją dėl ginklų, kurių negalima įvežti į Lietuvą be išankstinio leidimo.

VIII. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

98. Pateikite bendrą Jūsų šalies pajėgų, kurios atlieka policijos funkcijas, apžvalgą ir nurodykite svarbiausias jų kompetencijos sritis.

Už bendrą vadovavimą Lietuvos policijai ir jos kontrolę atsako Generalinis Policijos komisaras, kurį Vidaus reikalų ministro teikimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimu 5 metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Generalinis Policijos komisaras tiesiogiai pavaldus Vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Prezidentui.

Lietuvos policijoje dirba 12 959 pareigūnai, iš kurių 2 336 policininkės moterys (20,3 % bendro darbuotojų skaičiaus).

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 90-2777; Nr.101 (pataisymas)).

Sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais policija bešališkai gina visus Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius asmenis, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų, įsitikinimų ir pažiūrų. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės normų, teisėtumo, profesinio atvirumo principais, ir būtinais atvejais proporcingos prievartos panaudojimo principais.

Lietuvos policija yra statutinė organizacija, kuri užtikrina viešąją tvarką ir saugumą, registruoja ir tiria nusikalstamas veikas ir kitus įstatymų pažeidimus ir teikia kitą socialinę (humanitarinę) pagalbą žmonėms.

Policijos sistemą sudaro Vidaus reikalų ministerijos policijos departamentas; specializuoti policijos padaliniai, teritoriniai policijos komisariatai; policijos profesinio mokymo institucijos.

Policijos departamentas pavaldus Vidaus reikalų ministrui.

Tai įstaiga, kuri padeda Generaliniam Policijos komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, organizuoti teritorinių policijos komisariatų vadovavimą. Policijos departamentas užtikrina jo kompetencijai priskirtų policijos funkcijų vykdymą, kontroliuoja ir koordinuoja žemesnio rango policijos padalinius, teikia jiems rekomendacijas ir instrukcijas, ugdo policijos personalą, užtikrina valstybinių programų diegimą policijos padaliniuose, organizuoja generalinio policijos komisaro sprendimų įgyvendinimą ir kontroliuoja jų vykdymą. Policijos departamentą įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Specializuoti policijos padaliniai.

Specializuoti policijos padaliniai yra policijos padaliniai, sudaryti ne teritoriniu principu, ir jie atlieka tam tikras (specialias) teisės aktais jiems numatytas funkcijas. Yra 12 specializuotų policijos tarnybų:

1) Lietuvos kriminalinės policijos valdyba. Pagrindinis Lietuvos kriminalinės policijos valdybos uždavinys yra sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos, kuri kelia visuomenės susidomėjimą, su nusikalstamomis grupuotėmis susijusios veiklos prevencija ir atskleidimas, organizuotų grupių ir jų narių demaskavimas bei tyrimų koordinavimas. Lietuvos kriminalinės policijos valdybos pareigūnai atlieka dingusių, besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ir teismų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas valdybos padaliniuose, žmonių paieškas.

Tarptautiniai Lietuvos kriminalinės policijos valdybos ryšiai užtikrina ir įgyvendina praktinį policijos bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu. Šią tarnybą sudaro Nacionalinis Lietuvos Interpolo biuras (1991 m. lapkričio mėn. Generalinėje Interpolo sesijoje Urugvajuje Lietuva buvo priimta į šią tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją. 1991 m. lapkričio 30 d. oficialiai įsteigtas Nacionalinis Lietuvos Interpolo biuras), Nacionalinis Sirene padalinys ir Nacionalinis Europolo padalinys ( 2003 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europolo nare). Tarnyba atstovauja Lietuvos policiją organizacijos darbe projekto Task Force rėmuose, kuris nukreiptas kovai su organizuotu nusikalstamumu Baltijos jūros regiono valstybėse.

2) Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba sukurta 1991 metais. 2003 metais ji tapo savarankišku šalies policijos specializuotu padaliniu. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, tarnyba savarankiškai arba kartu su kitais kriminalinės policijos padaliniais vykdo nusikaltimų nustatymo ir užkardymo funkcijas. Teisinių aktų nustatyta tvarka Lietuvos Policijos operatyvinės veiklos tarnyba taikydama įvairias operatyvinės veiklos priemones renka, saugo ir analizuoja informaciją apie padarytus nusikaltimus ir ketinimus juos įvykdyti bei įtariamus asmenis.

3) Lietuvos policijos teismo medicinos centras pareigūnams atliekant nusikalstamos veiklos ikiteisminį tyrimą ir vykdant prevenciją teikia koordinuotą mokslinę ir techninę pagalbą. Centre dirbantys profesionalai tiria įvykių vietas, suranda, registruoja ir paima nusikalstamos veiklos pavyzdžius ir nusikaltimų įkalčius bei kitus objektus, kurie reikšmingi atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus; atlieka nusikaltimų įkalčių ir kitų objektų tyrimus naudodami mokslinio tyrimo įrangą ir šiuolaikinius tyrimo metodus; renka ir tvarko centrinę nusikaltimų bylų kartoteką ir surinktus įkalčius ir juos naudoja nusikalstamos veiklos tyrimuose.

4) Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba užtikrina integruotą liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, visoje šalyje ir, remiantis tarptautinėmis sutartimis, užsienyje įgyvendina operatyvines priemones.

5) Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlieka specialias operacijas, reikalaujančias kryptingai parengtos, ginkluotos, specialia technika bei įranga aprūpintos jėgos panaudojimo. Pagrindiniai rinktinės uždaviniai – vykdyti specialias antiteroristines, įkaitų išlaisvinimo bei pavojingų nusikaltėlių sulaikymo operacijas, reikalaujančias kryptingai parengtos jėgos, specialios technikos bei įrangos panaudojimo. Rinktinė „Aras“ taip pat ieško ir neutralizuoja savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir karinius sprogmenis, panaudotus teroristiniais ar kriminaliniais tikslais.

6) Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba vykdo eismo priežiūrą Lietuvos Respublikos keliuose, eskortuoja užsienio šalių vadovus, vyriausybės atstovus ir kitas oficialias delegacijas, visoje šalyje atlieka ne teritoriniu principu pagrįstas kitas specialias funkcijas, kurias numato teisiniai aktai.

7) Lietuvos viešosios policijos rinktinė “Vytis” – užtikrina viešąją tvarką prie užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir saugomų objektų, patruliuoja prie saugomų objektų ir kompetencijos ribose vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, prižiūri eismą, gina teisėtus piliečių, įstaigų ir organizacijų interesus ir turtą.

8) Lietuvos policijos logistikos centras atsako už materialinį ir techninį policijos aprūpinimą.

9) Lietuvos policijos mokymo centro misija yra remiantis nuolatinio mokymosi viso tarnybos laikotarpio metu principais teikti nuolatinį apmokymą tobulinant policijos darbuotojų kvalifikaciją ir kovinės savigynos efektyvumą, ugdyti tarnybinių policijos šunų naudojimo įgūdžius. Centras siekia ištirti policijos pareigūnų profesinių sugebėjimų ir apmokymų poreikį; kelti policijos darbuotojų kvalifikaciją, kad jie galėtų policijos užduotis vykdyti efektyviai, profesionaliai ir etiškai; tobulinti pažangiausius ir efektyviausius mokymo metodus; paruošti policijos pareigūnus pareigų vykdymui Europos Sąjungos aplinkoje.

10) Lietuvos policijos ryšių priemonių remonto centras.
11) Lietuvos policijos kinologijos centras.
12) Lietuvos policijos žurnalo “policija” redakcija.

Teritoriniai policijos padaliniai

Teritoriniai policijos padaliniai yra policijos įstaigos, kurios vykdo įstatyminiais aktais jiems numatytas funkcijas nustatytoje teritorijoje. Teritorinius policijos padalinius sudaro 10 regioninių aukštesnio lygio policijos valdybų ir 49 žemesnio lygio policijos įstaigas.

Regioninės aukštesnio lygio policijos valdybos įsteigtos šalies centruose ir užtikrina policijos uždavinių įgyvendinimą visoje šalies teritorijoje. Jų funkcijos apima vietinių žemesnio lygio policijos padalinių, kurie funkcionuoja atitinkamos apskrities teritorijoje, veiklos koordinavimą ir nuostatais bei kitais teisiniais dokumentais nustatyta tvarka jų kontrolę; teikti generaliniam policijos komisarui visų policijos institucijų, kurios veikia atitinkamos apskrities teritorijoje, biudžetų projektus; vykdyti kitas užduotis ir funkcijas, kurias numato nuostatai ir kiti teisiniai dokumentai, bei atsiskaityti Generaliniam policijos komisarui apie jų vykdymą.

Vietiniai žemesnio lygio policijos padaliniai įkurti administraciniuose savivaldybių centruose ir aptarnauja atitinkamų savivaldybių teritorijas. Tokie vietiniai policijos padaliniai užtikrina visuomenės saugumą ir viešąją tvarką; įvertindami vietos gyventojų poreikius ir kartu su vietos valdžios įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis ir gyventojais sudaro ir įgyvendina nusikalstamumo prevencijos, gyvybės, sveikatos ir nuosavybės apsaugos bei viešosios tvarkos užtikrinimo programas; vykdo nusikalstamos veiklos ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas ir kitus įstatymų pažeidimus; teikia biudžeto projektus aukštesnio lygio policijos valdybų vadovams; vykdo nuostatais ir kitais teisės dokumentais priskirtas jų kompetencijai užduotis ir funkcijas ir t.t.

Policijos profesinio mokymo institucijos yra Generalinio policijos komisaro įsteigti profesinio mokymo padaliniai, kurie užtikrina nuolatinį policijos pareigūnų profesinį tobulėjimą.

Lietuvos policijos prioritetai nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Strateginiame plane 2005 – 2008 metams, kurį 2005 m. vasario mėn. įsakymu Nr. 1V-36 dėl strateginių planų patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Prioritetai grindžiami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir Vyriausybės programa 2004-2008 metams (patvirtinta 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. X-43 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (Valstybės žinios, 2004, Nr. 181-6703). Prioritetai yra:
1. Gerinti sunkių ir smurtinių nusikaltimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, aukštųjų technologijų/ internetinių nusikaltimų, nusikaltimų intelektinei ir pramonės nuosavybei prevenciją, atskleidimą ir tyrimą;
2. Gerinti ikiteisminį tyrimą policijos institucijose;
3. Vystyti ir gerinti Lietuvos policijos bendradarbiavimą su valstybių ES narių ir kitų valstybių policija. Įdiegti ES erdvės reikalavimus teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
4. Pagerinti Lietuvos policijos įvaizdį ir sudarant bei įgyvendinant prevencijos programas skatinti gerus santykius su visuomene.

Siekiant prioritetų įgyvendinimo numatytos pagrindiniai veiksmai kiekvienam paminėtam prioritetui. Pagrindinis trečio prioriteto tikslas yra Šengeno erdvės reikalavimų ir visų reikalingų pasiruošimo priemonių įdiegimas siekiant 2007 metais prisijungti prie Šengeno sutarties.

99. Su kuriomis Šengeno ir ne Šengeno valstybėmis pasirašytos arba paruoštos sutartys policijos bendradarbiavimo klausimais (įskaitant Konvencijos 40(6), 41(9), 41(10) straipsniais pasiektus susitarimus ar deklaracijas)?

Apibūdinkite šių sutarčių turinį.

Lietuvos praktika rodo, kad tarptautinis policijos bendradarbiavimas dažniausiai reguliuojamas bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu sutartimis. Policijos bendradarbiavimo sritį reglamentuoja toliau išvardintos sutartys ir susitarimai.

Galiojantys susitarimai su Šengeno valstybėmis:
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės vyriausybės sutartis dėl policijos bendradarbiavimo // Valstybės žinios, 2004, Nr. 79-2792.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais // Valstybės žinios, 2001, Nr. 75.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje // Valstybės žinios, 1997, Nr. 96.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais // Valstybės žinios, 2002, Nr. 57.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteisėta narkotikų kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais // Valstybės žinios, 2002, Nr. 104.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos vyriausybės dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Graikijos Respublikos Viešosios tvarkos ministerijos bendradarbiavimo jų kompetencijos ribose.

Sutartys su ne Šengeno valstybėmis:
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu, neteisėtu vaistų ir psichotropinių medžiagų gabenimu, terorizmu ir kitais nusikaltimais // Valstybės žinios, 2001, Nr. 75.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėtu vaistų gabenimu ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų cirkuliacija ir kitais sunkiais nusikaltimais // Valstybės žinios, 2004, Nr.122.
• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės Uzbekistano Respublikos vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovoje su nusikalstamumu // Valstybės žinios, 2002, Nr. 70.

Vedamos derybos dėl sutarčių projektų su sekančiomis ne Šengeno ir Šengeno valstybėmis
• Italijos Respublika dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
• Prancūzijos Respublika dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
• Ispanijos Karalyste dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
• Slovakijos Respublika dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
• Rusijos Federacija dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu.

Įprastos paminėtų sutarčių nuostatos nurodo kompetentingiausias institucijas, kurios atsako už jų įgyvendinimą; bendradarbiavimo sritys iš esmės apima kovą su sunkiausių kategorijų nusikaltimais, įskaitant, bet neapsiribojant smurtiniais nusikaltimais, su narkotikais susijusiais nusikaltimais, su terorizmu susijusiais nusikaltimais, neteisėtu gabenimu branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų, neteisėtu ginklų, šaudmenų ir sprogmenų gabenimu, nusikaltimais gamtos aplinkai, nusikaltimais nuosavybei, visuomenės veikėjų korupcija, nusikalstamais būdais įgytų pinigų plovimu, neteisėtu sienų perėjimu ir žmonių gabenimu, konkrečius bendradarbiavimo metodus ir formas bei asmens duomenų apsikeitimo ir apsaugos klausimus. Kai kuriose sutartyse numatytas bendradarbiavimas tyrimų ir apmokymų srityse.

Pagal Konvencijos 40(6), 41(9), 41(10) straipsnius dar nesudaryta nė viena dvišalė sutartis.

Tačiau yra sutarties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais ir jungtinių operacijų pasienio zonoje, dėl kurio nesenai užbaigtos derybos. Pasirašytas Lietuvos vidaus reikalų ministro įgaliojimo pasirašyti sutartį raštas, o sutartis nepasirašyta vien dėl pastarųjų rinkimų Lenkijoje ir Lenkijos vyriausybės pasikeitimų. Sutartį su Lenkija tikimės pasirašyti per artimiausius mėnesius.

Derybos dėl analogiškos sutarties su kita Lietuvos kaimyne – Latvija – vyksta jau kelerius metus. Dėl požiūrių į sutartį skirtumų (Latvija atmetė pradinį Lietuvos siūlomą sutarties projektą, o Lietuva atmetė alternatyvų Latvijos sutarties projekto variantą) nesenai pasiektas susitarimas, kad anksčiau paminėtą sutarties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą galima laikyti jungtiniu variantu ir jo pagrindu atnaujinti derybas. Sudarius sutartis bus išleisti išsamūs vadovai su būtinomis instrukcijomis dėl abipus-sienos bendradarbiavimo.

100. Su kuriomis Šengeno sutarties ir ne Šengeno valstybėmis pasiekti arba ruošiami ar nagrinėjami susitarimai policijos bendradarbiavimo klausimais pasienio zonose pagal Konvencijos 39(4) straipsnio nuostatas (papildomai skaitykite 1998 12 16 Vykdomojo komiteto nutarimą SCH/Com-ex (98) 51 3 red.)? Apibūdinkite šių sutarčių turinį.

Sutarties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kitais nusikaltimais bei jungtinių operacijų pasienio zonoje numato galimybę sudaryti susitarimus dėl sutarties įgyvendinimo, kuriuose būtų numatytos bendradarbiavimo sąlygos ir procedūros, įsteigtas jungtiniai kontaktiniai taškai ir, jei reikia, tariamasi.

Minėtas sutarties projektas apima bendradarbiavimo nuostatas keičiantis šia informacija:
• apie nusikalstamas grupuotes, nusikaltėlių susivienijimus ir jų narius;
• apie nusikaltimų kurstytojus ir organizatorius;
• apie nusikaltimų laiką, vietą, būdą, požymius, objektus, už juos numatomą atsakomybę;
• apie planuojamus nusikaltimus;
• apie kelių, jūros ir oro transporto priemonių registracijos numerius, savininkus ir naudotojus, licencijas;
• apie faktinę buvimo ir gyvenamąją vietą, teisinį buvimo pagrindą;
• telekomunikacijų tinklo vartotojo asmens duomenis;
• dabartinių ir buvusių ginklų savininkų asmens duomenis;
• juridinius asmenis ir jų savininkus;
• pasienio zonoje planuojamas veikas;
• su nusikaltimais susijusius objektus;
• kovai su nusikalstamumu naudojamas priemones;
• kita informacija pagal paklausimą.

101. Su kuriomis Šengeno sutarties ir ne Šengeno valstybėmis pasirašytos sutartys dėl ryšių pareigūnų apsikeitimo (Konvencijos 7 ir 47 straipsniai)?
Pateikite komandiruočių apžvalgą. Su kuriomis Šengeno sutarties valstybėmis pasirašytos sutartys dėl komandiruotų į trečiąsias šalis ryšių pareigūnų, kurie tuo pačiu atstovautų Jūsų šalies interesus? Nurodykite, kaip Jūsų šalis informuoja arba informuos kitas Šengeno sutarties valstybes apie savo ryšių pareigūnų komandiruotes į trečiąsias šalis (Tarybos nutarimo 2003/170/JHA 3 straipsnis).

Įgyvendinant nacionalinį prisijungimo prie Šengeno erdvės planą Generalinis policijos komisaras 2003 metais patvirtino trijų ryšių pareigūnų pareigas Lenkijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir Europole. Dar viena ryšių pareigūno pozicija 2004 metais įkurta Olandijoje ir Europole. Šie ryšių pareigūnai atsako už policijos bendradarbiavimo koordinavimą su Lenkija, Ispanija, Olandija ir Europolu.

Galimybė keistis ryšių pareigūnais numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės vyriausybės sutartyje dėl policijos bendradarbiavimo (Valstybės žinios, 2004, Nr. 79-2792).

Visuose paruoštuose sutarčių dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu projektuose su Šengeno valstybėmis yra nuostatos dėl apsikeitimo ryšių pareigūnais ir jų komandiravimo į trečiąsias šalis.

Informaciją apie komandiruotus iš Lietuvos ryšių pareigūnus valstybėms narėms numatoma pateikti policijos bendradarbiavimo darbo grupėje ir Europos Sąjungos Tarybai, kuri ją įtrauktų į policijos bendradarbiavimo abipus-sienos vadovą.

102. Apibūdinkite policijos pareigūnų mokymo programas, ypatingai jų apmokymo taikyti Šengeno sutarties nuostatas atžvilgiu? Kokios instrukcijos, administracijos potvarkiai išleisti prisijungimo prie Šengeno sutarties atžvilgiu? Apibūdinkite šių taisyklių atnaujinimo mechanizmą?

Siekiant sukurti apmokymų tinklą visiems teritoriniams padaliniams pirmiausia paruošėme instruktorius. Po to policijos pareigūnus apmokėme mokymo kursuose: Šengeno sutarties taikymas, tarptautinis policijos bendradarbiavimas Šengeno erdvėje, policijos veikla integracijos procesuose, kvalifikacijos ir anglų kalbos žinių lygio kėlimas. Policijos pareigūnams suteikta visa Šengeno rekomendacijų žinyne rekomenduojama informacija. 2005 metais pravesti bendri Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų praktiniai mokymai taikant praktikoje 40 ir 41 straipsnį. Lietuvos policijos pareigūnai mokėsi Lenkijos pasienio policijos įstaigose. 2005 metų rugsėjo mėnesį įvyko susitikimas su Latvijos partneriais, kurio metu aptartos bendradarbiavimo ir mokymų organizavimo galimybės.

Numatyti šie apmokymai:
1. Nuo 2005 m. lapkričio iki 2007 m. kovo mėn. – 6000 policijos pareigūnų apmokymas su Šengeno sutartimi susijusiomis temomis.
2. Nuolatinis administracijos mokymas. Planuojame, kad 2007 metais ne mažiau, kaip 200 pareigūnų bus apmokyti Lietuvoje ir užsienyje (CEPOL).
3. Su SIS susiję mokymai įdiegus SIS II.
4. Užsienio kalbų įgūdžių lavinimas.
5. Specialūs mokymo kursai įvertinant specifinius poreikius.

103. Apibūdinkite mokymo programas ir metodus, kuriuos taikote policijos pareigūnus supažindindami su Policijos bendradarbiavimo abipus-sienos vadovu?
Ar vadovas yra ir naudojamas visuose policijos padaliniuose? Ar parengėte atitinkamus Vadovo pritaikymo Jūsų šaliai patobulinimus ir ar išsiuntėte juos SG Tarybai? Ar yra kiti informavimo kanalai, kuriais informuojate Šengeno valstybes apie atitinkamas taisykles, kuriomis remiantis numatomas abipus-sienos bendradarbiavimas ir informacijos mainai?

Policijos pareigūnų mokymo programos apima visus Šengeno sutarties aspektus. Tiksliniuose mokymo kursuose ES ir Šengeno sutarties klausimais policijos pareigūnai supažindinti su Vadovo nuostatomis. Pareigūnai apmokyti naudotis vadovu ir jo nuostatas taikyti praktikoje. Nuspręsta, kad Lietuva naudos geriausius metodus užtikrinant Vadovo prieinamumą visiems policijos pareigūnams ir tuo pačiu numatė galimybė sukurti paskesnius papildymus, kurių dėka Vadovas bus prieinamas Intranete. Be to, ruošiama pagrindinių Šengeno dokumentų santrauka, kurią numatoma perduoti visiems policijos komisariatams. Papildomai rengiamos brošiūros, kuriose bus pagrindinė informacija apie pagrindines Šengeno taisykles ir nuostatas bei praktinį jų taikymą. Tokia brošiūra bus įteikta kiekvienam policijos pareigūnui.

104. Ar Šengeno Konvencijos 39(1-3) straipsnio apie bendradarbiavimą abipus-sienos požiūriu Jūsų šalies nacionaliniai įstatymai policijos tarnyboms suteikia teisę nesikreipiant į teismines instancijas imtis priemonių, kurios išvardintos Vykdomojo Šengeno komiteto 1999 m. balandžio 28 d. patvirtintame dokumente (SCH/Com ex (99) 18; SCH/I (98) 75, 5 red.) apie policijos bendradarbiavimo principus teisės pažeidimų prevencijos ir atskleidimo veikloje? Jei ne, kokių priemonių taikyti policija neturi teisės?

Lietuvos kriminalinės policijos valdybos tarptautinių santykių skyrius papildomai nesikreipė į teismines instancijas dėl minėtame dokumente nurodytos informacijos. Tarptautinio skyriaus perduotą informaciją kitos valstybės narės tiriamoje baudžiamojoje byloje galima panaudoti kaip įrodymą.

105. Kokias papildomas priemones (jei tokios numatytos), neskaitant nurodytų ankstesniame klausime paminėto Vykdomojo komiteto nutarime, turi teisę taikyti Jūsų šalies policijos tarnybos nesikreipdamos į teismines instancijas?

Pagal nacionalinius įstatymus Lietuvos policijos institucijos turi teisę nesikreipdamos į teismines instancijas suteikti visų rūšių informaciją, nurodytą Vykdomojo Šengeno komiteto 1999 m. balandžio 28 d. nutarimu patvirtintame dokumente (SCH/Com ex (99) 18; SCH/I (98) 75, 5 red.) apie policijos bendradarbiavimo principus vykdant teisės pažeidimų prevencijos ir atskleidimo veiklą. Informacijos rūšys apima transporto priemonių savininkų ir vairuotojų tapatybės nustatymą, teisės vairuoti transporto priemonę pažymėjimų paklausimus, buvimo ir gyvenamosios vietos nustatymą, telekomunikacijų (telefono, telefakso ir interneto) abonentų nustatymą, jei ši informacija yra prieinama viešai, informacijos gavimą iš asmenų laisvanoriškais pagrindais, asmenų tapatybės nustatymą, policijos tyrimų ir bylų perdavimą iš policijos duomenų bazių laikantis atitinkamų įstatymų reikalavimų dėl duomenų apsaugos, planų rengimą ir paieškos operacijų koordinavimą ir skubių paieškų inicijavimą (nepriklausomai nuo SIS paieškų), prekių, konkrečiai, ginklų ir transporto priemonių, kilmės nustatymą (pardavimo kanalų nustatymą), įvykių tyrimą (pavyzdžiui, transporto priemonių sugadinimas pasišalinus iš įvykio vietos, esant dokumentų taisymams ir t.t.). Be to, policija gali suteikti duomenis apie pirštų atspaudus, DNR pavyzdžius ir informaciją apie ankstesnį teistumą.

106. Nurodykite, kokias taikote procedūras perleidžiant paklausimą kompetentingoms teisminėms instancijoms pagal 39(1) straipsnio 2 sakinį, jei policijos tarnybos nekompetentingos į jį atsakyti? Kokiomis sąlygomis, jei tokios yra, teisminės institucijos priima ir nagrinėja tokiu būdu gautus prašymus dėl teisinės pagalbos?

Tarptautinės teisinės pagalbos užsienio šalių teisėtvarkos ir teisminėms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms procedūras nustato Baudžiamojo proceso kodekso (patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341, Nr. 46) IV skyrius ir atitinkami tarptautiniai dokumentai (dvi-, tri-, daugiašaliai ir visuotiniai), kuriais kontaktinėmis institucijomis numatyta Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra.

Jei centrinė policijos įstaiga gauna teisinės pagalbos prašymą, kuris neįeina į šios įstaigos kompetenciją, jis perduodamas Teisingumo ministerijai ir Generalinei prokuratūrai (priklausomai nuo prašymo turinio). Po to atitinkama institucija išnagrinėja prašymą ir priima tolesnius sprendimus. Sprendimas perduodamas centrinei policijos įstaigai, kuri jį išsiunčia prašančiai valstybei.

107. Ar teisminės instancijos priima ir nagrinėja telefaksu arba elektroniniu paštu atsiųstus įgaliojimų suteikimo prašymus pagal Šengeno Konvencijos 39(2) straipsnį, kaip tai numatyta Vykdomojo komiteto nutarime (SCH/Com-ex (99) 18)?

1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl tarpusavio pagalbos kriminalinėse bylose 15(5) straipsnis numato, kad įgaliojimų suteikimo prašymus galima perduoti tiesiogiai per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją (Interpolą). Todėl, konkretūs pašymai buvo nagrinėjami prieš įsigaliojant Šengeno konvencijos 39 straipsniui.

Skubiais atvejais užsienio teisminės instancijos prašymus telefaksu perduoda Lietuvos kriminalinės policijos tarptautinio skyriaus Lietuvos nacionaliniam Interpolo biurui, kuris jį savo ruožtu perduoda Teisingumo ministerijai arba Generalinei prokuratūrai. Telefaksu atsiuntusi prašymą šalis privalo taip pat atsiųsti originalų dokumentą, kuris šiuo atveju išsiunčiamas atitinkamai kompetentingai institucijai.

Elektroniniu paštu gauti prašymai nepriimami ir nenagrinėjami.

Ar teisinės pagalbos ir/arba duomenų apsaugos taisyklės leidžia, o jei taip, kokiomis sąlygomis, perduoti teisminėms instancijoms policijos kanalais gautą informaciją iš ne Šengeno valstybių? Ar galima ją naudoti įrodymais baudžiamosiose bylose arba, ar įrodymų naudojimui reikia vienareikšmio Jūsų šalies teisminių instancijų pritarimo, panašiai, kaip numato Šengeno konvencijos 39(2) straipsnis?

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 20(4) straipsniu įrodymais gali būti įstatymų numatytais metodais gauta informacija, kurią galima patikrinti kodekse nurodytais procedūriniais veiksmais. Todėl, pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis gautą informaciją įrodymais baudžiamosiose bylose galima naudoti tik tuomet, kai ji tenkina minėtus reikalavimus.

108. Ar nacionaliniai Jūsų šalies įstatymai numato informacijos naudojimo apribojimus, kai policijos tarnybos ją gauna iš Šengeno/ne Šengeno valstybių?

Remiantis Interpolo ir Europolo konvencijomis ir Teisinės asmens duomenų apsaugos įstatymo 28(4) straipsniu, Lietuvos kriminalinės policijos valdybos Tarptautinių santykių skyriui prieinamose duomenų bazėse esančią informaciją galima perduoti valstybėms, Interpolo arba Europolo narėms, nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė priklauso Šengeno erdvei, ar ne.

109. Ar Jūsų šalies nacionaliniai įstatymai numato prievolę pranešti centrinėms valstybės institucijoms, jei skubiais atvejais sutinkamai su Šengeno konvencijos 39(3) straipsnio 2 sakiniu naudojamas tiesioginis kanalas?

Šiuo metu informacijos apsikeitimas vykdomas per Lietuvos kriminalinės policijos valdybos Tarptautinių santykių skyrių. Tuo atveju, kai Lietuvos policijos tarnybos tiesiogiai gauna prašymą iš kompetentingos užsienio įstaigos, jie paruošia atsakymą ir perduoda jį kartu su prašymo originalu Lietuvos kriminalinės policijos valdybos Tarptautinių santykių skyriui, kuris jį persiunčia atitinkamam nacionaliniam Interpolo biurui. Šiuo metu Lietuva inicijuoja atsakingų už 39 straipsnį centrinių Šengeno instancijų pasitarimą. Kai centrinės institucijos priims sprendimą, bus patvirtinta konkreti tvarka, kurioje numatytos skubios informacijos perdavimo prašančiai pusei per centrinę instituciją ir tiesiogiai iš teritorinio lygio taisyklės.

110. Kokių priemonių planuoja imtis Jūsų šalis / kokių nuostatų reikia laikytis techninių priemonių naudojimo pasienio stebėjimui atžvilgiu?

Pavyzdžiui, kokiomis tiesioginio ryšio linijomis naudositės, kad palengvintumėte bendradarbiavimą ir bendravimą, kaip nurodyta 44 straipsnyje.

Sutarties projekte tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu be bendrų veiksmų pasienio zonoje numatyta, kad pasienio zoną prižiūrintys ar persekiojantys nusikaltėlius pareigūnai privalo turėti tarnybinio ryšio priemones.

Siekiant užtikrinti ryšį su kaimyninės šalies pareigūnais planuojame apsikeisti šiomis ryšio priemonėmis ir stotimis. Dvišalio pasienio bendradarbiavimo vadove bus kontaktinių asmenų sąrašas kartu nurodant susisiekimo informaciją: telefono, telefakso numerį, pašto ir elektroninio pašto adresus.

111. Kokias įdiegėte arba planuojate įdiegti iniciatyvas sutinkamai su 44(1) straipsniu ir sąlygomis, kurios numatytos 44(2) straipsnyje, kad užtikrintumėte abipus-sienos naudojamų radijo ryšio sistemų operacinį suderinamumą?

Trumpalaikės priemonės:

Siekiant palengvinti ryšius prie sienos su Lenkija įsteigtas bendras kontaktinis taškas Budziske. Šiuo metu tašku naudojasi tik Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos. Tačiau jau pradėtos diskusijos, kad į šio kontaktinio taško veiklą reikėtų įtraukti policijos ir muitinės atstovus. Analogiškas diskusijas artimiausiu metu pradėsime su Latvija.

Planuojame apsikeisti pasienio regionų kontaktinių taškų pareigūnų telefonų numeriais, kontaktine kontaktinių taškų informacija. Šiuo metu nagrinėjami techniniai bei teisiniai klausimai ir galimybės apsikeisti radijo ryšio priemonėmis tarp kaimyninių šalių atitinkamų institucijų.

Lenkijos ir Lietuvos sutarties projekto dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu ir bendros veiklos pasienio regione 8(3) straipsnis numato, kad kompetentingos įstaigos imsis priemonių, kuriomis numatoma:
1. Įdiegti suderinamus elektroninio ryšio prietaisus;
2. Skirti bendram naudojimui atskirus radijo dažnius;
3. Apsikeisti ryšių priemonėmis;
4. Įrengti specialias tarptautinio ryšio linijas.

Įvertinant šias nuostatas numatoma, kad išsamios techninės charakteristikos ir jų suderinamumas bus išnagrinėti dvišalėse derybose dėl tarpžinybinės sutarties su Lenkijos vyriausiuoju policijos inspektoriumi ir dėl dvišalio bendradarbiavimo Lietuvos-Lenkijos pasienio regione vadovo.

Ilgalaikė priemonė:

Vidaus reikalų ministerija pradeda diegti parengiamąsias priemones, kuriomis bus įdiegta skaitmeninė ryšio sistema pagal TETRA standartą.

112. Ar Jūsų šalies nacionaliniai įstatymai, sutinkamai su Šengeno Konvencijos 40(1) ir (2) straipsniais, ketinimą įvykdyti nusikaltimą laiko pakankamu pagrindu imtis priemonių?

Baudžiamojo kodekso (patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741) 22 straipsnis numato, kad asmuo planuojantis įvykdyti nusikaltimą baudžiamas pagal kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę už šio nusikaltimo įvykdymą. Tačiau, remiantis 62 kodekso straipsniu, kuris taikytinas šiam atvejui, bausmę asmeniui, kuris planuoja įvykdyti nusikaltimą, galima sušvelninti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas yra pagrindinis nacionalinis instrumentas, kuris nustato nusikaltimų tyrimo procedūras. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių išimčių tiriant ketinimus įvykdyti nusikaltimą (taikomos tokios pačios procedūros, kaip ir tiriant įvykdytą nusikaltimą). Todėl, pagal Lietuvos įstatymus ketinimas įvykdyti nusikaltimą yra pakankamas pagrindas imtis priemonių sutinkamai su Šengeno konvencijos 40(1) ir (2) straipsniais.

113. Ar ne skubiais atvejais pagal Šengeno Konvencijos 40(2) straipsnį, kai akivaizdžiai neįmanoma kreiptis dėl išankstinio centrinių institucijų leidimo pagal 40(5) straipsnį, Šengeno valstybių policijos pareigūnams, kurie vykdo pasienio priežiūrą, bus leidžiama turėti savo tarnybinį ginklą Jūsų šalies teritorijoje atliekant įprastas persekiojimo operacijas sutinkamai su 40(1) straipsniu, kaip numato Šengeno Konvencijos 40(3)(d) straipsnis?

Lenkijos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutarties projekto dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu ir bendros veiklos pasienio regione 20 straipsnis numato, kad vienos sutarties pusės kompetentingų institucijų pareigūnai vykdydami oficialias pareigas, kurios susijusios su sutarties įgyvendinimu, kitos sutarties pusės teritorijoje gali nešioti savo tarnybinius ginklus ir kitas priemones, kurios pagal Lietuvos įstatymus laikomos specialiosiomis priemonėmis, tuo tarpu kai pagal Lenkijos įstatymus jos laikomos tiesioginės prievartos priemonėmis ir jų naudojimą nustato šalies, kurios teritorijoje jos naudojamos vykdant pareigas, nacionaliniais įstatymais patvirtintos procedūros, kurias gali naudoti tik atremdami neteisėtą ir betarpišką kėsinimąsi į jų arba kitų asmenų sveikatą arba gyvybę.

Išsamios instrukcijos bus Lietuvos-Lenkijos ir Lietuvos-Latvijos pasienio bendradarbiavimo vadovuose.

114. Ar Šengeno Konvencijos 40 straipsnio kontekste pagal Jūsų šalies įstatymus reikalaujama informacijos apie tarnybinių ginklų tipą ir numerius? Kokią ir kada reikėtų pateikti informaciją? Ar stebint grupes iš kitų Šengeno valstybių Jūsų šalies įstatymai numato su tuo susijusius apribojimus, o jei taip – kokius?

Šis klausimas neapsvarstytas Lenkijos ir Lietuvos sutarties projekte dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu ir bendrų veiksmų pasienio regione. Jį numatome apsvarstyti dvišalės tarpžinybinėse derybose dėl dvišalio abipus-sienos koordinavimo vadovo.

115. Ar dažnai kompetentingos tarnybos, siekdamos pašalinti grėsmę, tirdamos kriminalines bylas arba aiškindamosi asmenų dingimo bei nelaimingų atsitikimų aukų aplinkybes naudoja 45 straipsnyje paminėtas registravimo formas?

Laikino prieglobsčio įstaigose gyvenantys užsieniečiai registruojami taikant tokias pačias, kaip ir Lietuvos piliečiams, procedūras. Esant reikalui, policijos įstaigos viešbučiams išsiunčia paklausimus, į kuriuos jie privalo atsakyti per nustatytą laikotarpį. Tokių paklausimų tikslai ir dažnumas neprotokoluojami.

116. Dėl policijos informacijos; ar yra viena bendra policijos duomenų bazė, ar kelios duomenų bazės priklausančios skirtingoms policijos pajėgoms. Jei yra viena, ar visos policijos pajėgos gali prie jos prieiti? Jei naudojama daugiau nei viena duomenų bazė, kas ir prie kurios duomenų bazės turi prieigą?

Policijos informacinė sistema (POLIS) tvarkoma remiantis Generalinio policijos komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 ir Vidaus reikalų ministro 1997 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 391 ir 1999 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 366. Didesniąją šios sistemos informacijos dalį administruoja policijos institucijos. Visos policijos įstaigos gali prieiti prie šių duomenų bazių, tačiau jas reikia patobulinti:
1. Ieškomų asmenų registre (Konvencijos 94-99 str.) reikia įtraukti dingimo kategorijas, nepilnametystės žymėjimą ir su dingimu susijusių veiksmų kategorijas.
2. Ieškomų transporto priemonių registre (99-100 str.) reikia įtraukti dingimo kategorijas, veiksmų kategorijas ir įvesti tiesioginės įvesties funkcijas.
3. Ieškomų ginklų registre (100 str.) reikalingi nereikšmingi patobulinimai.
4. Sunumeruotų objektų registras (100 str.) veikia, tačiau jį reikia rekonstruoti, kad atitiktų šiandienos reikalavimus.

117. Kokia policijos tarnyba/pajėgos yra/bus arba buvo paskirta centrine Šengeno institucija pagal Šengeno Konvencijos 39 ir 46 straipsnius? Kurios policijos pajėgos atstovaujamos/bus atstovaujamos centrinėje Šengeno institucijoje? Ar centrinė Šengeno institucija turės prieigą prie visų policijos duomenų bazių?

Numatoma, kad Vidaus reikalų ministerija policijos departamentą paskirs centrine institucija pagal Šengeno konvencijos 39 ir 46 straipsnius. Policijos departamentas šią funkciją deleguos nacionaliniam Sirene biurui.

Dabar į nacionalinį Sirene biurą neplanuojame deleguoti kitų policijos tarnybų atstovų; vietoj to numatome paskirti kontaktinius asmenis, kurie atliks 39 ir 46 Konvencijos straipsniuose numatytas funkcijas.

Įgyvendindama minėtų straipsnių reikalavimus centrinė institucija galės naudotis šiomis duomenų bazėmis:
1. Centrine duomenų baze (CDB), kurią administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas: asmens duomenys, ankstesni teistumai, transporto priemonės, organizacijos, ginklai, avarijos, valstybinis socialinio draudimo fondas (Sodra), numeruojami objektai;
2. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento administruojamomis duomenų bazėmis (POLIS): asmenys (policijos įrašai), įvykių registras, kriminalinė statistika, patikrinti asmenys;
3. Vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos administruojama duomenų baze apie sienos perėjimus;
4. Lietuvos kriminalinės policijos Teismo medicinos centro administruojamomis duomenų bazėmis: automatizuota daktiloskopijos tapatybės nustatymo sistema (ADIS), DNR pavyzdžiai.

118. Ar taikomas Šengeno Konvencijos 46 straipsnis keičiantis informacija apie viešąją tvarką, ir ar šią informaciją apdoroja centrinė Šengeno institucija? Ar yra statistiniai duomenys apie informacijos pasikeitimą per pastaruosius 3 metus? Jei taip, ar galite ją pateikti?

Informacijos mainus pagal 46 straipsnį vykdo Lietuvos kriminalinės policijos valdybos tarptautinių santykių skyrius. Statistiniai duomenys apie informacijos mainus konkrečiai Šengeno konvencijos 46 straipsnio atžvilgiu neregistruojami. Tarptautinių santykių skyrius registruoja bendrą prašymų, perduotų tarptautiniais jų tarnybos kanalais, skaičių.

Atitinkamų institucijų bendradarbiavimas keičiantis informacija grindžiamas tarpžinybinio bendradarbiavimo sutartimis. Siekiant užtikrinti sklandų tarpžinybinį bendradarbiavimą keičiantis informacija 39, 46 straipsnių atžvilgiu, bus patvirtintos išsamios informacijos suteikimo centrinei institucijai instrukcijos. Instrukcijose bus apibrėžta tarpžinybinio bendradarbiavimo keičiantis informacija tvarka ir metodai ir pritaikyta geriausia Šengeno praktinė patirtis.

119. Ar tiesioginio bendradarbiavimo rėmuose vykdomas mišrus patruliavimas pasienio zonose?

Lenkijos ir Lietuvos sutarties projekto dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu ir bendros veiklos pasienio regione 18 straipsnis numato, kad iš anksto nustatytą laikotarpį ir tikslais gali būti vykdomas mišrus patruliavimas. Įvertinant, kad Lietuvos-Lenkijos pasienyje yra daug kurortų, turistų antplūdžio ir masinių renginių metu planuojama vykdyti mišrų patruliavimą. Panašiai, kaip intensyvaus eismo sąlygomis vykdomas patruliavimas keliuose.

120. Kokias teises turi užsienio šalių pareigūnai Jūsų šalies teritorijoje? Ar gali jie veikti nepriklausomai? Ar jie turi sulaikymo teisę?

Sąlygas, kuriomis gali būti vykdomos stebėjimo ir persekiojimo operacijos, apibrėžtos Lietuvos-Lenkijos tarpvyriausybinės sutarties projekte. Lenkijos pareigūnai tęsiantys persekiojimo operaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, jog jie veikia oficialiai, ir visada juos pateikti Lietuvos pareigūnų reikalavimu, būti su uniformomis, naudoti tarnybinius automobilius su skiriamaisiais ženklais ir turėti oficialias ryšio priemones. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnai neturi galimybių įsikišti pakankamai greitai, tęsiantys persekiojimo operaciją pareigūnai gali sulaikyti persekiojamą asmenį, kurį privalo nedelsdami perduoti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnams. Tęsiantys persekiojimo operaciją pareigūnai neturi teisės įeiti į privačius namus ir viešai nepasiekiamas vietas bei vykdyti bet kokius kitus veiksmus, kurie prieštarautų Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencijai arba varžytų persekiojamo asmens judėjimo laisvę.

121. Ar jungtinėse misijose dalyvaujantys pareigūnai privalo turėti pasienio kalbų žinių minimumą?

Šiuo metu nėra teisinio jungtinės veiklos, pavyzdžiui, patruliavimo, pagrindo. Teisinis pagrindas bus pasirašius ir įsigaliojus Lenkijos ir Lietuvos sutarties projektui dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kitais nusikaltimais bei bendros veiklos pasienio regione. Sutarties projekte nėra reikalavimų mokėti oficialią kitos sutarties pusės kalbą, tačiau pasienio regione tiek Lietuvos, tiek Lenkijos policijos pareigūnai kviečiami lankyti lenkų/lietuvių kalbų kursus, kurie pasienio regione padėtų užtikrinti geresnį kasdieninį bendradarbiavimą. Šių metų pavasarį Lietuvos policijos mokymo centre buvo organizuoti lenkų kalbos kursai Alytaus miesto ir apskrities policijos pareigūnams.

122. Ar esate įsteigę policijos ir muitinės bendradarbiavimo centrus arba jungtines policijos stotis? Jei ne, ar planuojate įsteigti?

Yra įsteigtas bendras su Lenkija pasienio apsaugos centras. Šiame centre planuoja bendradarbiauti policija ir muitinė. Vedamos derybos su Latvija dėl analogiško bendradarbiavimo centro įsteigimo. Tikimės, kad visos nuostatos svarstomais klausimais bus įtrauktos į būsimą Vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir kitais nusikaltimais bei bendrų veiksmų pasienio regione, kuris bus pasirašytas artimiausioje ateityje. Be to, jau vyksta išsamios diskusijos tarp atitinkamų Lietuvos ir Latvijos teisėsaugos institucijų apie galimą centrų skaičių ir konkrečias jų vietas.

Policijos bendradarbiavimo centro su Lenkija atžvilgiu svarstome dvi galimybes:
– Galimybė Nr. 1. Kontaktiniai asmenys kiekvieną savaitę susitinka nustatytą dieną ir nustatytu laiku Kalvarijos-Budzisko pasienio kontrolės poste (kontaktiniame sienos apsaugos tarnybos centre) ir apsikeičia naujausia informacija ir klausimais.
– Galimybė Nr. 2. Kontaktiniai asmenys dirba pasyviu režimu ir kviečiami tik esant reikalui.

123. Kaip organizuojami (bus nustatyti) santykiai tarp tokių bendrų centrų ir centrinės Šengeno institucijos?

Įsteigus bendradarbiavimo centrus atitinkamos kompetentingos įstaigos susitars dėl vidinio reglamento. Šiuose reglamentuose turėtų būti nuostatos, kurios apimtų santykius tarp tokių jungtinės veiklos centrų ir centrinės Šengeno institucijos, kaip tai numatyta Rekomendacijų dėl teisingo Šengeno erdvės ir geriausių metodų taikymo kataloge: policijos bendradarbiavimo dalyje.

124. Papildant bendradarbiavimą sausumoje, ar yra (planuojamos) kitos bendradarbiavimo formos (laivyboje, jūroje, ore ir t.t.)?

Lenkijos ir Lietuvos sutarties projekte dėl bendradarbiavimo kovoje su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu ir bendros veiklos pasienio regione nekonkretizuojama konkreti (sausumos, oro ar vandens) siena. Analogiškus pasiūlymus numatome pateikti kompetentingoms Latvijos institucijoms.

IX. NARKOTIKAI

125. Kokių specialių organizacinių priemonių imtasi pasienyje su užsieniu – oro, jūros ir sausumos kovojant su narkotikų gabenimu?
(a) Naujos struktūros
(b) Personalo priemonės/ reikalavimai

VSAT Štabas ir regioniniai padaliniai, įskaitant žvalgybos grupes, kurios yra paskirtos vykdyti operatyvines užduotis, įskaitant narkotikų gabenimo apribojimus. Grupėse yra specialistai, kurie yra atsakingi už žvalgybinės, su narkotikais susijusios informacijos rinkimu, saugojimu ir analizavimu, taip pat atsakingi už tai, kokių veiksmų bus imamasi.

(c) Naujų muitinės tarnybų, kurios specializuojasi sekime sukūrimas

Nuo 2002 metų sausio 1, buvo įkurta Muitinės kriminalinė tarnyba su atskiru Narkotikų kontrolės padaliniu kuris yra atsakingas už nusikaltimų susijusių su nelegaliu narkotikų gabenimu tyrimą, atskleidimą ir prevenciją. Nuo 2004 metų liepos 1, kiekvienas Muitinės kriminalinė tarnybos regioninis padalinys turi atskirą poskyrį, kuris užsiima tik nusikaltimų muitinėse susijusių su narkotikais tyrimu ir atskleidimu. Tuo pačiu metu šis poskyris taip pat renka žvalgybinę informaciją ir vykdo operacijas / operacines veiklas. Visi Muitinės kriminalinė tarnybos pareigūnai, įskaitant Narkotikų Kontrolės padalinį turi teisę, visose Lietuvos Respublikos muitinėse, įskaitant sausumos, oro ir jūros muitinių postus, sulaikyti, suimti ir patikrinti asmenis, kurie yra susiję su narkotikų gabenimu.

2006 m. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos veiksmų planas 2004-2008 metams numato sustiprinti įmonių, chemijos laboratorijų kontrolę, kurios gamina, importuoja narkotines ir psichotropines medžiagas ir jų žaliavas. Dėl šios priežasties, yra numatoma įkurti 5 naujas darbo vietas policijos pareigūnams.

(d) sausumos pasienio zonose
(e) jūros pasieniuose
(f) oro pasienio zonose
(g) Ar muitinių pareigūnai gali naudotis oro transporto priemonėm (lėktuvais, sraigtasparniais) norėdami aptikti nelegalius siuntinius/ krovinius?

Muitinių pareigūnai neturi oro transporto priemonių.

126. Techniniai aspektai
(a) Kokių specialių veiksmų ir taktinių metodų yra imamasi pasienyje su užsieniu norint užkirsti narkotikų gabenimą?

Muitinėse padidintas pareigūnų dirbančių su šunimis skaičius, pasyvi šunų budrumo sistema buvo pristatyta muitinės patikrinimams oro uostuose ir pasienio praėjimo postuose, kur vyksta keleivių eismas – buvo įrengta nauja narkotikų aptikimo įranga.

(b) Kokių specialių priemonių yra imtasi norint užtikrintai, kad kontrolė yra tinkamai pasirinkta (pasirinkta kontrolė)?

Muitinių rizikos analizė yra atliekama ir pagrindiniu ir regioniniu lygiu. Informacija apie potencialius pavojus/ rizikos faktorius yra perduodama muitinės pareigūnams, kurie dirba pasieniuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Norint užtikrinti, kad kontrolė yra tinkamai pasirinkta, policija bendradarbiauja su muitinių ir pasienio kontrolės pareigūnais, kitų šalių pareigūnais ir tarptautinėmis organizacijomis. Policija gali naudoti specialias arba operatyvines priemones pasienio regionuose tiktai bendradarbiaudama su pasienio kontrolės pareigūnais.

Dabartiniu metu Lietuvos policija pasienio regionuose rengia šunų dresavimo centrus,yra perkama speciali operatyvinė įranga, keliama policijos pareigūnų kvalifikacija, performuojamos ir gerinamos duomenų bazės, informacijos analizių technologijos.

Policija yra labai aktyvi ir labai prisideda prie tarptautinės operatyvinės veiklos. Pagal Lietuvos policijos pateiktą informaciją, narkotikai yra randami/ gabenimas sulaikomas ne tik Lietuvos Respublikos pasienyje, bet ir kitų šalių pasieniuose. Tarptautinių tarnybų bendradarbiavimo klausimas yra tobulinamas ir vystomas.

(c) Kokie nauji metodai yra pristatyti norint gauti svarbią informaciją?

Muitinės pasirašė dešimtąją SM/ MoU (Supratimo memorandumas arba bendradarbiavimo sutartis) su privačiomis kompanijomis, ypač su tomis, kurios užsiima keleivių ir prekių gabenimu, pvz.: DHL, TNT, UPS, Lietuvos pašto tarnyba, tarptautinių autobusų vežėjų, jūros transporto ekspeditoriais, oro linijų kompanijomis. Informacija apie įtartinas prekes ar asmenis yra perduodama muitinės pareigūnams, tuo pačiu metu muitinės gali gauti tam tikrą informaciją iš privačių kompanijų, kai kurios kompanijos leidžia prieiti prie jų duomenų bazių.
Lietuvos policija gauna informaciją iš Lietuvos ir kitų kompetetingų šaltinių ir tarptautinių organizacijų. Aktyviai bendradarbiaujama su Europolu.

(d) Ar kokie nors veiksmai yra atlikti norint sudaryti sutartis ir protokolus su tarptautiniais vežėjais ir norint gauti informaciją apie įtartinas veiklas pagal Pasaulinės Muitinių Organizacijos (PMO / WCO) išduotas rekomendacijas?

Taip, prašome žiūrėti paragrafo skirsnį (c).

(e) Ar jūsų šalyje yra atliekami rizikos įvertinimai ar apibūdinimai susiję su narkotikų gabenimu? Jeigu taip, pateikite trumpą apibūdinimą kaip tai yra daroma.

Visi įrašai/ duomenys susiję su narkotikų gabenimu (ikiteisminių tyrimų duomenys, veiklos ir žvalgybos informacija taip pat ir informacija surinkta iš privačių kompanijų ar vietinių pareigūnų) yra analizuojama, surenkama ir rekomendacijos kitų tarnybų pareigūnams yra išplatinamos.

Lietuvos Respublikos policija dalyvauja CASE projekte (šio projekto pagrindai yra Lenkijos Respublikoje gaminamas amfetaminas). Be to, Lietuvos kriminalinės policijos tarnyba pareiškė norą dalyvauti CHEDAR projekte.

Lietuvos kriminalinės policijos tarnyba, paruošia kasmetines apžvalgas, kuriose yra išsamios nelegalių narkotikų gabenimo tendencijų analizės, taip pat įvairių narkotikų kontrabandos kelių analizė, Lietuvos Respublikos piliečių analizė, organizuotų nusikaltimų rolė tarptautinėje narkotikų kontrabandoje. Apžvalga yra pateikiama kompetetingoms Lietuvos valdžios institucijoms ir kitoms šalims, tarptautinėms organizacijoms kurios dalyvauja narkotikų kontrabandos ir gabenimo prevencijoje.

(f) Ar galite pateikti daugiau informacijos apie valstybinius ir tarptautinius pristatymus?

Muitinės kriminalinė tarnyba turi visas galias atlikti kontroliuojamus pristatymus. Jau buvo keletas kontroliuojamų pristatymų atvejų, kurie buvo atlikti dalyvaujant policijos pareigūnams (2004 kovo MĖN CD iš Ekvadoro, aptikta 300 gr. Kokaino) ir veikiant tik Muitinės kriminalinei tarnybai (2005 m. rugsėjį, dirbant kartus su Rusijos muitinės pareigūnais, daugiau negu 1 kg heroino siunta buvo sulaikyta).

Didesni narkotikų kiekiai atliekant kontroliuojamo pristatymo operacijas buvo sulaikyti 1998. Motorinėje valtyje buvo paslėpta 50 kg. kokaino. Kokainas buvo pristatytas iš Arubos ir vyko į Rusiją. Tais pačiais metais, atliekant kontroliuojamo pristatymo operaciją buvo sulaikyta 19 kg. kokaino. Narkotikai buvo paslėpti IBM toneriuose. 2004 m. kovą, atliekant kontroliuojamo pristatymo operaciją, buvo sulaikytas 1 kg. kokaino, kuris į Lietuvą atvyko iš Ekvadoro likerio butelyje. Tų pačių metų spalį, atliekant kontroliuojamo pristatymo operaciją Kaune buvo sulaikytas 1 kg. heroino. Heroinas atvyko iš Kirgizijos.

127. Kokios techninės priemonės/ įranga yra naudojama pasieniuose su užsieniu norint aptikti narkotikus nelegaliu kontrabandos būdu patekusius į šalį?

Muitinės turi įvairią įrangą naudojamą narkotikams aptikti: sausumos ir jūros pasieniuose naudojami rentgeno spinduliai (peršviečiant siuntas), siuntų testai, tankio matavimai, kontrabandos detektoriai, endoskopai, muitinės taip pat turi 5 mobilias rentgeno laboratorijas/ mašinas su įrengtais rentgeno aparatais, kuriais yra tikrinami sunkvežimiai ir jūros, ir sausumos pasienio postuose.

Kiekvienai sekančiai pasienio kategorijai
– sausumos pasienis,
– jūros pasienis ir
– oro pasienis

Sausumos, jūros ir oro pasieniuose, norint aptikti nelegaliai kontrabandos būdu į šali įvežtus narkotikus SBGS naudoja endoskopus su video davikliais/ išvestimi, policijos šunis (užuodžiantis narkotikus ir sprogmenis) ir aerozolio pagrindu pagrįstus narkotikų testus.

Prašome nurodyti aptikimo priemonių tipą ir numerį, dažnumą (kaip dažnai) jos yra naudojamos, apibrėžiant skirtumą tarp
(a) Policijos šunų (užuodžiančių narkotikus ir sprogmenis)

Dalis SBGS naudojamų šunų yra apmokyti aptikti narkotines medžiagas. Šiuo metu, 37 šunys (Vokiečių aviganiai, Belgų aviganiai ir Labradoro retriveriai) yra naudojami BCP aptinkant narkotikus. 3 šunys Muitinės departamente.

(b) Rentgeno spindulių įranga
(c) Ilgalaikė įranga kontroliuojanti krovinių gabenimą oro transportu – 31
(d) Mobili įranga

SBGS įsigijo SABRE 2000. Tai elektroninis įrenginys, naudojamas aptikti mikroskopinius narkotikų ir sprogmenų kiekius.

(e) Endoskopai

Pasienio sargyba naudoja standžiuosius ir elastinius endoskopus.

(f) sistemos šlapimui analizuoti, norint nustatyti narkotikų užmaskuotų žmogaus kūne buvimą.
(g) Visos kitos techninės priemonės – operatyvinės veiklos 13.

128. Kokios priemonės yra naudojamos norint gauti informaciją bendradarbiaujant su užsienio pasienio tarnybomis?
(a) tarptautinės sutartys (specialios dvišalės sutartys, ir t.t.)

Muitinės kriminalinė tarnyba tarptautiniame bendravime remiasi Naples II Konvencija abipusiai paramai užtikrinti taip pat bendradarbiavimui su muitinių administracijomis. Ši konvencija gali būti naudojama tarp ES narių norint gauti informaciją iš kitų MS susijusią su muitinių nusikaltimais, taip pat su kontroliuojamais pristatymais, pasienio stebėjimais, jungtinėmis specialiųjų tyrimų komandomis, sekimo ir slėpimosi tyrimais. Įstatymiškai paramai Naples II Konvencija gali būti naudojama, bet vis dėlto, Muitinių kriminalinė tarnyba veikia pagal Abipusės teisinės paramos susitarimą ir Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

ES šalių bendradarbiavimui, administraciniais reikalais susijusiais su muitinių 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 tarpusavio bendradarbiavimui tarp šalių narių administracinių įstaigų ir bendradarbiavimas tarp pastarųjų ir Komisijos, tam, kad būtų užtikrinta teisingas muitinių ir agronominio įstatymo panaudojimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Muitinių departamentu taip pat pasirašė dvišales bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos dėl muitinių sutartis su visomis kaimyninėmis šalimis, taip pat su Kazachstanu, Uzbekistanu, Ukraina, Estija, Švedija, ir Suomija. Šios sutartys numato įvairų informacijos pasikeitimą, kompetetingų skyrių sąrašo sudarymui dėl įvairių informacijos pasikeitimų tipų, taip pat numato abipusius apmokymus/ pratybas, pareigūnų pasikeitimo programas, jungtines tyrimų komandas, ir t.t. Su keletu šalių muitinių administracijomis yra pasirašytos specialios sutartys dėl bendradarbiavimo ir nelegaliai gabenamų narkotikų prevencijos. Tokios šalys yra Rusijos Federacija ir Uzbekistanas.

(b) dalyvavimas tarptautinėse darbo grupėse

Lietuva yra sekančių tarptautinių organizacijų narė (sąrašas nėra išsamus ir yra sudarytas tik klausimo kompetencijoje):

– Baltijos Jūros Regiono ypatingosios paskirties kovos su organizuotu nusikalstamumu komiteto;

– Pompidou grupė (Europos Tarybos politika, susijusi su kova prieš piktnaudžiavimą narkotikais ir neteisėta narkotikų apyvartą);

– Regioninis projektas dėl kovos prieš sintetinius narkotikus ir jų žaliavas Baltijos Jūros Regiono ypatingosios paskirties kovos su organizuotu nusikalstamumu komitete.

(c) Komunikacijos/ ryšių ir informacijos sistemos

Balkan Info Road yra tarptautinė informacijos sistema sudaryta Pasaulinės muitinių organizacijos (PMO/ WCO) ir valdoma Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos (ZKA) jos objektas – narkotikų kontrabanda (komerciniu ir privačiu transportu), ir kas yra žinoma kaip Balkanų kriminalinės taktikos priemonės (Routecriminal tactics measures). Šiuo metu 32 šalių muitinių tarnybos ir Bundeskriminalamt Wiesbaden’e ir Interpolas yra Balcan-Info dalyviai. Papildoma informacija iš šaltinių Lenkijoje yra integruota į informacijos sistemą ir būklės ataskaitas;
Cargo info – analogiška Balkan Info, tiktai susijusi su oro transportu.
MAR-INFO/YACHTINFO (Jūros Informacijos) grupė, susidedanti iš virš 20 Europos šalių ir pranešanti apie narkotikų poėmius/ konfiskavimą jūrų transporte;
Sukčiavimo prevencijos informacinė sistema AFIS (The anti-fraud information system (AFIS), kurią valdo OLAF, padeda sulaikymo, tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn operacijose, kurios yra muitinių įstatymų spraga, dėl didelio staigaus informacijos apdorojimo;
Muitinių informacijos sistema (CIS) – padidina bendradarbiavimo aktyvumą, taip pat kompetetingų muitinių valdžios institucijų kontrolės procedūras;
CIGINFO yra informacijos perdavimo, kas liečia cigarečių kontrabandas/ sulaikymus (CIGinfo) įrankis tarp kompetetingų įstaigų ir OLAF. Naudojamas pranešimui apie didelio masto cigarečių kotrabandos sulaikymus.

(d) Kriminalinės taktikos priemonės

Pasienio apsauga gauna informaciją ir vykdo prevencinius veiksmus atsižvelgiant į kriminalinės taktikos priemones pagal dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą. (smulkiau apibrėžtas 20 klausimo atsakyme).

Lietuvos Kriminalinės policijos tarnyba, pradėjo vykdyti tarptautinę operaciją “Channel”. Šios operacijos tikslas yra sustiprinti Lietuvos – Kaliningrado pasienio apsaugą sutelkiant dėmesį į nelegalias narkotikų kontrabandas. Policija, muitinės ir pasienio sargybos pareigūnai iš Lietuvos ir Rusijos Federacijos dalyvauja šioje operacijoje.

(e) Kita informacija

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ir Skandinavijos teisėsaugos agentūros dalyvauja specialiai dėl sintetinių narkotikų kontrabandos kontrolės į Skandinavijos šalis sudarytose grupėse.
Vyksta įtemptas informacijos susijusios su narkotikais pasidalinimas per Suomijos muitinės ryšių tarnybos pareigūnus (prie Muitinės kriminalinės tarnybos), taip pat Švedijos (Rygoje), Vokietijos (Varšuvoje) pareigūnus. Vokietijos Muitinės kriminalinės tarnyba 2006 m. rugpjūtį atidarys muitinės ryšių tarnybos pareigūnų skyrių Vilniuje, tokiu būdu bendradarbiavimas tarp Vokietijos ir Lietuvos muitinių bus daug geresnis norint užkirsti kelią narkotikų kontrabandai ir gabenimui.

129. Kokių konfiskavimo/ poėmio rezultatų pasiekėte tarp 2000 ir 2004 m. oro, jūros ir oro pasieniuose?
(f) Rūšis ir apimtis/ kiekis

Statistiniai kontrabanda gabentų narkotikų duomenys (kg)
Nr. Tipas Sausumos pasieniai Pasieniai su jūra Oro pasieniuose
2000 metai
1. Aguonų sėklos 0,55

2. Aguonų galvutės 29,46
3. Kitos narkotinės medžiagos 0,692
2001 metai
1. Aguonos 34,55
2. Aguonų galvutės 20,15
3. Aguonų lukštai 2,75
4. Heroinas 0,02
5. Kanapės 0,009
6. Kitos narkotinės medžiagos 3,5 0,5
2002 metai
1. Aguonos
2. Aguonų galvutės 10,17
3. Aguonų lukštai 7
4. Heroinas 0,515
5. Kokainas 0,0015
6. Opijaus ekstraktas (litrais) 0,145
7. Kitos narkotinės medžiagos 0,0015
2003 metai
1. Aguonos 0,148
2. Aguonų galvutės
3. Aguonų lukštai 2,7
4. Opijaus ekstraktas (litrais) 0,2
5. Kitos narkotinės medžiagos 1,56
2004 metai
1. Aguonų galvutės 0,2
2. Amfetaminas 0,017
3. Kitos narkotinės medžiagos 0,042

(g) kilmės šalis

Sintetiniai narkotikai „ekstazi” („ecstasy”) – Nyderlandai ir Belgija;
Sintetinių narkotikų žaliava – Rusija ir Ukraina.
Kokainas – Kolumbija, Ekvadoras, Brazilija ir Karibų šalių ir Olandijos;
Heroinas – pagrindiniai keliai į Lietuvą driekiasi iš Afganistano („Šilko” („Silk”) ir „Balkanų” keliai), aguonos taip pat yra auginamos Lietuvoje.
Vaistai kuriuose yra psichotropinių medžiagų – Rusijos Federacijos Kaliningrado rajono ir Baltarusijos.

(c) Tikslas/ paskyrimo vieta

Amfetaminai ir metamfetaminai – yra gaminami nelegaliose Lietuvos laboratorijose ir siunčiami į Skandinaviją ir kitas Europos šalis, taip pat Rusiją ir Baltarusiją;
Dalis heroino kontrabanda įvežto į Lietuvą, toliau yra transportuojamas į Kaliningrado sritį ir Vakarų Europos šalis.

(d) Transportavimo priemonės

Įvairaus tipo – automobiliai, sunkvežimiai, maršrutiniais autobusais ir mikroautobusais, autobusiukais, traukiniais, lėktuvais.
Kokainas – oro transportu iki tarpinio oro uosto Europoje, toliau iš jo – keliais (automobiliais, autobusais);
Marihuana ir hašišas – keliais transportuojamas iš Ispanijos, Rusijos, Olandijos; jūros transportu iš Pakistano.
Sintetiniai narkotikai – jei gaminami Lietuvoje, yra gabenami kontrabandos būdu į Skandinavijos šalis, tai yra daroma keltais iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir keliais per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, tada tiltu į Švediją.

(e) Pergabentojų naudojami slėpimo būdai

Įvairiose automobilio vietose/ dalyse, taip pat keleivių bagažuose, žmogaus kūno viduje (prarijus) ir pašto siuntose.

X. DUOMENŲ APSAUGA

130. Ar valstybės įstatymų leidžiamasis procesas, leidžiantis priimti įstatymą dėl asmeninių duomenų kaip yra minimas Konvencijos 117 straipsnyje yra priimtas? Jei ne, kokios procedūros yra neatliktos?

Taip. Naujoji Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo versija buvo priimta 2003 metais ir nuo 2003 metų liepos 1 dienos šis įstatymas įsigaliojo. Šis įstatymas priimtas tam, kad būtų pasiektas suderinamumas su ES acquis. Angliška šio įstatymo versija yra prieinama interneto svetainėje www.ada.lt.

2000 m. vasario mėn. Lietuva pasirašė ir 2001 m. ratifikavo Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108). 2001 m. lapkričio 8 dieną, Lietuva pasirašė ir 2003 m. gruodžio 18 ratifikavo Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir valstybės sienas kertančių duomenų srautus. Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 10 paragrafą viena iš Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų yra Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) sąlygų įgyvendinimas.

131. Kokias duomenų apsaugos taisykles kurios liečia ŠIS duomenų apsaugą jūs esate priėmę?

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra priimtas. Prisijungdama prie Šengeno, Lietuva nustatys valstybinės Šengeno informacijos sistemos naudojimosi tvarką ir stebėjimą asmeninės informacijos apsaugos sferoje.

132. Kas yra valstybės kontrolės institucijos, atitinkančios reikalavimus prieiti prie ŠIS duomenų?

2003 m. gegužės 20 d., vyriausybinė rezoliucijos Nr. 624 nurodymu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija buvo paskirta kaip institucija atsakinga už nepriklausomą teisėtą apdorojamų asmeninių duomenų nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje stebėjimą.
Šios rezoliucijos nuostatos liečiančios nacionalinę ŠIS priežiūrą įsigalios, kai Lietuvos Respublika įstos į Šengeną.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnį, savo veiklose Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bus valdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių susitarimų į kuriuos Lietuvos Respublika yra įtraukta kaip dalyvaujanti šalis, taip pat šiuo įstatymu ir kitais teisiniais aktais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomos veiklos bus pagrįstos įstatymiškumo, objektyvumo, atvirumo ir profesionalizmo principais. Vykdant šio įstatymo numatytąsias funkcijas ir priimant sprendimus susijusius su šiame įstatyme nustatytomis funkcijomis, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bus nepriklausoma; jos teisės gali būti tik apribotos įstatymiškai. Valstybinės ir savivaldybių institucijos ir agentūros, Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos, politinės ir viešosios organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi turėti teisės daryti politinio, ekonominio, psichologinio arba socialinio spaudimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos darbuotojams ar kitokias būdais daryti jiems spaudimą. Trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai veiklai bus laikomas pažeidimu ir pažeidimus daranti šalis bus turės atsakyti už tai teismo procesu.

133. Kokios konkrečios galios yra suteikiamos kontrolės institucijoms, jei yra piktnaudžiavimas apdorojamais ŠIS duomenimis?

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnį, kuris teigia, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi patikrinti apdorojamų asmeninių duomenų teisiškumą ir priimti sprendimus jei yra asmeninių duomenų apdorojimo pažeidimų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka suplanuotus patikrinimus, kurie yra suplanuojami iš anksto, ir patikrinimai atliekami esant duomenų subjekto nusiskundimams.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnį, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra įgaliota teikti rekomendacijas ir duoti instrukcijas duomenų kontroliuotojams atsižvelgiant į asmeninių duomenų apdorojimą ir apsaugą; Vesti administracinių pažeidimų apskaitą pagal procedūrą, kuri yra nurodyta Administraciniame teisės pažeidimų kodekse; keistis informacija su kitų šalių asmeninių duomenų kontrolės institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tokiu mastu, koks yra reikalingas joms, jų pareigų atlikimui.

134. Kaip kontrolės institucijos naudoja joms suteiktą kontroliavimo teisę ŠIS nacionalinei daliai ateityje įskaitant jos priėjimo prie duomenų?

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnį, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi būti įgaliota laisvai prieiti prie valstybinių ir savivaldybės institucijų ir agentūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informacijos, kopijų ir dokumentų nuorašų, duomenų kopijų ir taip pat gauti priėjimą prie visų duomenų ir dokumentų, kurie yra būtini norint vykdyti visas asmeninių duomenų kontrolės funkcijas; gauti priėjimą prie stebimo asmens gyvenamųjų patalpų pateikus išankstinį raštišką pranešimą, įskaitant patalpas, kurios yra nuomojamos ar kitaip naudojamos, ar į teritoriją kur dokumentai ar įranga naudojama asmeninių duomenų apdorojimui yra laikoma. Leidimas patekti į juridinio asmens teritoriją, jo pastatus ir patalpas, įskaitant pastatus ir patalpas kurios yra nuomojamos ar kitaip naudojamos turi būti išduotas tik juridinio asmens tarnybos laiku ir su priežiūra. Leidimas patekti į juridinio asmens gyvenamąsias patalpas, įskaitant patalpas kurios yra nuomojamos ar naudojamos kitais tikslais, galimas su priežiūra, o ten, kur yra laikomi dokumentai arba įranga naudojama asmeninių duomenų apdorojimui galima patekti tik pateikus teismo raštišką nurodymą/ orderį; ekspertų/konsultantų iš darbo grupių pakvietimas duomenų nagrinėjimui arba duomenų apsaugai, taip pat dokumentų duomenų apsaugai sudarymui ir sprendimų priėmimui Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijoje. Administraciniame teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos trukdymo, kai jis nori atlikti patikrinimus pagal įstatyminius ir kitus teisinius aktus.

135. Ar ši priėjimo prie duomenų teisė turi būti naudojama in situ? Kontrolė yra organizuojama lygiagrečiai, vienas asmuo SIRENE valdyboje ir kitas su galutiniu naudotoju?

Pagal Vyriausybinės rezoliucijos Nr. 62 paragrafą 8.16, 2005 metais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija vykdys asmeninių duomenų apdorojimo teisėtumo kontrolę nacionalinėje Šengeno informacijos sistemoje. Dėl to, priėjimo teisė bus naudojama in situ. Jeigu bus būtina kontrolė bus organizuojama paraleliai, vienas asmuo SIRENE valdyboje, o kitas su galutiniu naudotoju.

136. Kai yra priėjimas prie duomenų subjekto pagal Šengeno konvencijos 109 straipsnį, ar ši teisė bus naudojama tiesiogiai ar valstybės kontrolės institucijos taip pat atliks savo rolę? Pastaruoju atveju, kokia yra valstybės kontrolės institucijų užduoties veikimo sfera? Kaip tiksliai nacionalinės kontrolės institucijos veiks esant pavojingai situacijai, į ką jie atsižvelgs: procedūros teisėtumą ar į pavojaus/ įspėjimo pagrįstumą?

Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį, duomenų subjektas, remiantis šio įstatymo procedūra, turės teisę:
1) žinoti/būti informuotam apie jo asmeninės informacijos rinkimą/nagrinėjimą;
2) prieiti prie jo asmeninių duomenų ir susipažinti su apdorojimo metodu;
3) reikalauti savo asmeninių duomenų pataisymo arba sunaikinimo arba apriboti jo asmeninių duomenų nagrinėjimą, išskyrus saugyklą, kur duomenys yra nagrinėjami nesilaikant šio įstatymo ir kitų įstatymų sąlygų;
4) protestuoti prieš jo asmeninės informacijos nagrinėjimą.

2. Duomenų kontroliuotojas turi pateikti sąlygas duomenų subjektui, kad jis susipažintu su teisėmis apibrėžtomis šiame straipsnyje, išskyrus bylas pateiktas įstatymo, kai yra būtina užtikrinti:
1) valstybės saugumą ir gynybą;
2) visuomenės tvarką, prevenciją, tyrimą, nustatymą, atskleidimą ir kriminalinių pažeidimų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;
3) svarbius ekonominius ir finansinius valstybinius interesus;
4) oficialios ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, ir atskleidimą;
5) duomenų subjekto ir kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

3. Duomenų kontrolierius turi pateikti pagrįsta atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymus, kurie yra jam suteikti šio įstatymo teise. Gavęs duomenų subjekto prašymą, duomenų kontrolierius turi atsiųsti jam atsakymą per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto prašymo gavimo datos. Jei duomenų subjekto prašymas yra pateiktas raštu, duomenų kontrolierius turi jam išsiųsti raštišką atsakymą.

4. Duomenų subjektas gali pateikti apeliaciją dėl duomenų kontrolieriaus veiksmų/ aplaidumo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo duomenų kontrolieriaus atsakymo pakvitavimo arba per 3 mėnesius nuo datos, kai laiko periodas apibrėžiantis atsakymo gavimo laiką nustatytą šio straipsnio 3 paragrafe pasibaigs. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmai/ aplaidumas gali būti apskųsti teisme pagal įstatymo pateiktas procedūras.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija, pavojaus/ įspėjimo atveju patikrins ir procedūros teisėtumą ir pavojaus pagrįstumą.

137. Kaip bendradarbiavimas tarp jūsų valstybės kontrolės institucijų ir kitų valdžios įstaigų, ypač valstybės kontrolės institucijų bus organizuojamas jei paaiškės kad kita Šengeno šalis sulaikė/ užregistravo asmenį ir jūsų valstybinė SIRENE valdyba neturi pilnos bylos?

Šiuo atveju, pagal Šengeno konvencijos 114 straipsnio 2 paragrafą, valstybinė kontrolė turės glaudžiai bendradarbiauti su kitos Šengeno šalies valstybės kontrolės institucijomis pasikeisdama informacija ir būtinais patikrinimais norint pabaigti kontrolės užduotis. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnio 7 paragrafą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai bus suteikta teisė pasikeisti informacija su kitų šalių asmeninių duomenų kontrolės institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tokiu mastu, koks yra reikalingas joms norint įvykdyti savo pareigas. Pagal Vyriausybinę rezoliuciją Nr. 62, 8.14 paragrafą 2005 metais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prisiima visas reikalingas priemones norėdama pateikti faktinę informaciją apie konkrečius duomenų apdorojimus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

138. Vidutiniškai, kiek užtrunka valstybės kontrolės institucijos, kol pateikia bylą (nusiskundimus) susijusius su ŠIS duomenų apdorojimu?

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 paragrafą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi išnagrinėti asmeninius prašymus ir nusiskundimus šio įstatymo pateiktais atvejais, tokiu būdu kuris yra nustatytas/ apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnį, nuskundimai turi būti nagrinėjami ne ilgiau kaip 30 dienų, jei kiti įstatymai nenurodo kitaip. Terminas turi būti pratęstas abiejų šalių susitarimu. Yra verta paminėti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija nurodo savo interneto sveitainėje (www.ada.lt) duomenų subjektams rekomenduojamą formą, kaip paskelbti jų teisės pažeidimus.

139. Kokios apsaugos taisyklių yra laikomasi apdorojant ŠIS duomenis nacionalinėje/ valstybinėje sistemoje? Kas atsitiks duomenims/ byloms susijusioms su ŠIS įspėjimu apie pavojų? Ar jos yra kaupiamos archyve? Ar jos yra sunaikinamos? Kiek laiko turi praeiti?

Naujosios valstybės narės nenaudoja ŠIS, todėl dabar yra neįmanoma atsakyti į šį klausimą. Šis klausimas bus reglamentuotas valstybiniuose įstatymuose pagal naują SIRENE žinyną iki ŠIS II naudojimo pradžios.

140. Kaip jūs planuojate išspręsti kilusį konfliktą tarp visuomenės veiklos skaidrumo ir duomenų kurie yra ŠIS apsaugos?

Ši problema yra sprendžiama pagal teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą. Pagal įstatymo 7 straipsnį, prašytojas turi teisę gauti privačią informaciją surinktą apie jį, jei tai yra leidžiama įstatymų leidybos.

Tuo atveju, jei duomenų subjektas (asmuo kurio duomenys yra renkami) turi priėjimo teisę pagal Šengeno konvencijos 109 straipsnio 1 paragrafą, jeigu valstybiniai įstatymai tai leidžia, valstybės kontrolės institucijos turi nuspręsti, ar informacija gali būti perduota ir kokiomis procedūromis. Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį, duomenų subjektas turi turėti teisę prieiti prie savo asmeninių duomenų ir susipažinti su jų apdorojimo/ rinkimo metodu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 paragrafas nurodo pagrindus, kada duomenų subjekto teisės gali būti apribotos ir jei reikia užtikrinti:
1) valstybės saugumą ir gynybą;
2) visuomenės tvarką, prevenciją, tyrimą, nustatymą, atskleidimą ir kriminalinių pažeidimų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;
3) svarbius ekonominius ir finansinius valstybinius interesus;
4) oficialios ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą, ir atskleidimą;
5) duomenų subjekto ir kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Dėl to, kiekvieną kartą, kai bus atliekamas leidimo bendravimui įvertinimas turi būti byla po bylos įvertintos visos faktinės aplinkybės ir teisinės problemos.

141. Kaip priėjimas prie ŠIS duomenų bus vietinio personalo kontroliuojamas konsulatuose?

Nėra atsakymo

142. Ar jūs planuojate dauginti ŠIS duomenis? Kokiomis sąlygomis?

Nėra atsakymo

143. Kaip jūs užtikrinsite, kad tik tam įgalioti asmenys galės naudotis ŠIS duomenimis ir tik autorizuotiems tikslams?

Nėra atsakymo

144. Kokios techninės ir organizacinės apsaugos priemonės yra naudojamos norint užtikrinti ŠIS duomenų saugumą?

Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnį:
1. Duomenų kontrolierius ir duomenų apdorotojas turi imtis visų tinkamų organizacinių ir techninių priemonių norint užtikrinti asmeninių duomenų saugumą, apaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, padirbimo/ neteisėtų pakeitimų, paskelbimo, taip pat ir nuo kitų neteisėtų veiksmų. Šios priemonės turi užtikrinti tinkamą apsaugos lygį atsižvelgiant į saugojamų pobūdį ir rizikos faktorius kurie iškyla juos apdorojant ir kurie turi būti patikslinti raštiškame dokumente arba jam lygiaverčiame (duomenų apdorojimo taisyklės priimtos duomenų kontrolieriaus, duomenų kontrolieriaus sudaryta sutartis su duomenų apdorotoju ir t.t.).
2. Duomenų kontrolierius gali pats apdoroti asmeninius duomenis ir/arba tą padaryti paskirti duomenų apdorotoją. Jei duomenų kontrolierius įgalioja duomenų apdorotoją dirbti su asmeniniais duomenimis, jis turi pasirinkti tam tinkamą asmenį kuris užtikrintų duomenų saugumą visomis tinkamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis ir jomis vadovautųsi.
3. Kai duomenų kontrolierius suteikia įgaliojimus duomenų apdorotojui, kad jis galėtų dirbti su asmeniniais duomenimis, duomenų kontrolierius turi nustatyti, kad asmeniniai duomenys būtų apdorojami tik vadovaujantis jo pateiktomis instrukcijomis.
4. Santykiai tarp duomenų kontrolieriaus ir duomenų apdorotojo, kuris nėra duomenų kontrolierius turi būti reglamentuoti raštiška sutartimi, išskyrus ten, kur tokie santykiai jau yra numatyti įstatymų ir kitų juridinių aktų.
5. Duomenų kontrolieriaus darbuotojai, duomenų apdorotojas ir jų atstovai kurie dirba su asmeniniais duomenimis turi išlaikyti asmeninių duomenų konfidencialumą, jei tie asmeniniai duomenys nėra skirti paviešinimui. Šis įsipareigojimas turi išlikti asmeniui išėjus iš viešosios tarnybos, taip pat jei jis yra perkeliamas į kitas pareigas arba yra nutraukiami tarnybiniai ir sutartiniai santykiai.
__________________

Leave a Comment