Karo policijos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO POLICIJOS
ĮSTATYMAS
1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-911
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teises, pareigas ir atsakomybę bei karo policijos santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Karo policija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją, juos atskleidžianti ir tirianti, taip pat kartu su kitų karinių vienetų vadais palaikanti drausmę beei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje bei prižiūrinti karinio transporto eismo saugumą.
2. Karo policininkas – profesinės karo tarnybos karys, tarnaujantis karo policijoje ir vykdantis jos funkcijas, turintis šio įstatymo nustatytą statusą, teises, pareigas bei atsakomybę.
3. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), priskirta ar naudojama kariuomenės reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, spprogmenų nukenksminimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.
4. Karinis transportas – automobilių keliais, geležinkeliu, kita sausumos teritorija, taip pat oro ar vandens keliais karinius vežimus atliekančios krašto apsaugos sistemos valdomos ir naudojamos be

endrosios ir specialiosios paskirties transporto priemonės.
5. Lietuvos Respublikos policija (toliau – policija) – Lietuvos Respublikos policijos įstatymo apibrėžta teisėtvarką užtikrinanti vykdomoji valstybės valdžios institucija, veikianti vidaus reikalų sistemoje.

3 straipsnis. Karo policijos veiklos principai
1. Karo policijos veikla grindžiama kariuomenės civilinės kontrolės, pagarbos žmogaus teisėms, laisvėms ir orumui, humanizmo, teisėtumo, viešumo ir tarnybinės paslapties, karinės drausmės bei karinio pavaldumo principais.
2. Tarnybai karo policijoje taikomos profesinės karo tarnybos sąlygos.

4 straipsnis. Karo policijos veiklos teisiniai pagrindai
Karo policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, krašto apsaugos sistemos veiklą ir karo tarnybą reglamentuojančiais įstatymais bei statutais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais.

5 straipsnis. Karo policijos kompetencija
1. Vykdydama šio įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus:
1) karinėse teritorijose ir kariniame transporte – visų asmenų atžvilgiu;
2) kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taaip pat asmenų, darančių nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu.
2. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis. Karo policijos dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose
1. Karo policininkai dalyvauja tarptautinėse operacijose ir pratybose Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Karo policija turi šio įstatymo nustatytus įgaliojimus tarptautinėse operacijose ir pratybose dalyvaujančių bei bendruose su ki

itomis valstybėmis kariniuose vienetuose tarnaujančių Lietuvos karių atžvilgiu, taip pat kitus įgaliojimus, numatytus tarptautinėse sutartyse ar tarptautinių organizacijų rezoliucijose.

7 straipsnis. Karo policijos veiklos kontrolė
Karo policijos veiklą pagal kompetenciją kontroliuoja krašto apsaugos generalinė inspekcija, kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras.

8 straipsnis. Karo policininkų veiksmų apskundimas
1. Karo policininkų veiksmai skundžiami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Karo policininkų veiksmus krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat galima apskųsti karo policijos vadui, kariuomenės vadui, krašto apsaugos generaliniam inspektoriui ir krašto apsaugos ministrui.

ANTRASIS SKIRSNIS
KARO POLICIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

9 straipsnis. Karo policijos uždaviniai
Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra pagal šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytą kompetenciją.

10 straipsnis. Karo policijos funkcijos
1. Karo policija pagal kompetenciją:
1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
2) atskleidžia nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas, imasi priemonių nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti ir kontroliuoja, kaip tos priemonės vykdomos;
3) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie karių ar karinėse teritorijose ir kariniame transporte rengiamus ar padarytus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
4) įstatymų nustatyta tvarka atlieka įtariamų ar kaltinamų padarius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, dezertyravusių (pasišalinusių iš ta

arnybos) ar dingusių be žinios karių paiešką;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą jos kompetencijai pagal baudžiamojo proceso įstatymus priklausančiose bylose;
6) įstatymų numatytais atvejais ir tvarka vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus;
7) tvarko krašto apsaugos sistemoje padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą;
8) palaiko viešąją tvarką ir padeda vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose;
9) organizuoja bei atlieka sulaikytų ar areštuotų karių palydą (konvojų) ir saugojimą karinių vienetų areštinėse;
10) perima iš policijos jos sulaikytus karius;
11) pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį sulaiko ir perduoda policijai civilius, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
12) reguliuoja karinio transporto eismą, prireikus lydi šį transportą ir derina jo maršrutus su kelių policija;
13) tiria karinio transporto eismo įvykius arba dalyvauja juos tiriant, taip pat tiria karinėse teritorijose ar karinio transporto priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus;
14) teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
15) informuoja valstybės institucijas ir visuomenę apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios gali kelti pavojų žmonių saugumui;
16) saugo rastus ir karo policijai perduotus dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams;
17) krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas.
2. Vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, karo policija bendradarbiauja su operatyvinės veiklos subjektais, policija ir kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis bei palaiko profesinius ryšius su
u kitų valstybių karo policija ar analogiškomis institucijomis.

TREČIASIS SKIRSNIS
KARO POLICIJOS ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis. Karo policijos organizavimas
1. Karo policiją steigia, jos struktūrą, simboliką ir veiklos statutą tvirtina krašto apsaugos ministras.
2. Karo policija yra kariuomenės dalis, tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui.
3. Karo policijai vadovauja karo policijos vadas. Jį kariuomenės vado siūlymu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.

12 straipsnis. Karo policininkų statusas, jų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Karo policininkas turi profesinės karo tarnybos kario statusą. Jo priėmimo į profesinę karo tarnybą bei atleidimo iš jos, tarnybos atlikimo tvarką, aprūpinimą bei socialines garantijas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybos atlikimą reglamentuojantys įstatymai.
2. Karo policininkais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 21 metų profesinės karo tarnybos kariai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka šiai tarnybai.
3. Į tarnybą karo policijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys skiriami atrankos būdu. Atrankos kriterijus ir tvarką karo policijos vado siūlymu nustato kariuomenės vadas.
4. Karo policininkai, išskyrus karo policijos vadą, į pareigas karo policijoje skiriami ir atleidžiami bendra profesinės karo tarnybos kariams nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARO POLICININKŲ PAREIGOS, TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ

13 straipsnis. Karo policininko pareigos
1. Karo policininkas privalo:
1) vykdydamas tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą;
2) imtis neatidėliotinų ir būtinų priemonių užkirsti kelią karių ir kitų asmenų daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, įskaitant akivaizdžius asmenų, kurių atžvilgiu šio įstatymo 5 straipsnis bendrosios karo policijos kompetencijos nenustato, ne karinėse teritorijose daromus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
3) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, darančius ar įtariamus darant nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti bei nusikaltimo liudytojams nustatyti, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus;
4) užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti nukentėjusiems neatidėliotiną medicinos pagalbą;
5) laikyti paslaptyje pareigų vykdymo metu sužinotą konfidencialaus pobūdžio informaciją, jei kitaip nereikalauja konkrečios tarnybinių pareigų vykdymo aplinkybės.
2. Vykdydamas tarnybines pareigas ir kreipdamasis į asmenį karo policininkas privalo prisistatyti, o pareikalavus – pateikti tarnybinį pažymėjimą (ženklą).

14 straipsnis. Karo policininko teisės
1. Karo policininkas turi šias teises:
1) reikalauti iš karių ir kitų teisėtvarką pažeidžiančių asmenų nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai buvo imtasi visų įtikinimo priemonių, panaudoti fizinę prievartą, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti;
2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
3) tikrinti karių ir kitų asmenų, kurie yra kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, taip pat kitose teritorijose esančių karių dokumentus, bagažą, karines ar jų asmenines transporto priemones ir transporto priemonių dokumentus;
4) stabdyti karinį transportą, tikrinti karinio transporto vairuotojų ir juos lydinčių pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;
5) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo karius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemonę, arba įtariamus, kad jie yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei toksinių medžiagų ar paveikti vaistų, ir naudoti teisės aktų numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba įtariamuosius pristatyti mediciniškai patikrinti;
6) vykdydamas tiesiogines pareigas, taip pat persekiodamas įtariamus padarius nusikaltimą asmenis, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų nusikaltėlius ar siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas;
7) pagal įgaliojimus atlikti įstatymų nustatytus procesinius veiksmus;
8) esant būtinybei, nekliudomai pasinaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių ar atstovų ryšių priemones. Jeigu ryšių priemonių savininkas reikalauja, už pasinaudojimą ryšių priemonėmis jam per 7 dienas atlyginama iš karo policijai skirtų lėšų;
9) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas į gydymo įstaigas asmenis, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai pasinaudoti visomis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių ar atstovų transportą. Jeigu transporto priemonės savininkas reikalauja, už pasinaudojimą transporto priemone jam per 7 dienas atlyginama iš karo policijai skirtų lėšų. Tokia pat tvarka transporto priemonės savininkui atlyginama ir žala, padaryta, kai karo policininkas naudojosi jo transporto priemone;
10) įstatymų numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.
2. Karo policininko teisėti reikalavimai, neviršijantys įgaliojimų, privalomi visiems asmenims. Jeigu asmuo atsisako vykdyti teisėtus karo policininko reikalavimus, karo policininkas turi teisę prieš jį panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo priemonės nebuvo veiksmingos.
3. Karo policininkas naudojasi šio įstatymo suteiktomis teisėmis tiek, kiek reikia jam pavestoms pareigoms vykdyti.
4. Sulaikyti tikrosios karo tarnybos jaunesniuosius karininkus turi teisę karo policininkai karininkai arba kiti karo policininkai, jeigu sulaikant dalyvauja karininkas, o sulaikyti tikrosios karo tarnybos vyresniuosius karininkus – karo policininkai vyresnieji karininkai arba kiti karo policininkai, jeigu sulaikant dalyvauja vyresnysis karininkas, išskyrus atvejus, kai karininkas sulaikomas darantis nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą ar yra įtariamas padaręs nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą. Šiais atvejais sulaikytas jaunesnysis karininkas turi būti kuo greičiau pristatytas karo policininkui karininkui, o sulaikytas vyresnysis karininkas – karo policininkui vyresniajam karininkui.

15 straipsnis. Karo policininko atsakomybė
1. Karo policininkas asmeniškai atsako už savo sprendimus, veiksmus ir jų pasekmes.
2. Už padarytus nusikaltimus karo policininkas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Už administracinius teisės pažeidimus karo policininkas atsako pagal drausmės statutus, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis. Už drausminius nusižengimus karo policininkas atsako drausmės statutų nustatyta tvarka.
3. Karo policininkas neturi vykdyti akivaizdžiai neteisėto įsakymo. Apie tokio įsakymo gavimą jis turi pranešti karo policijos vadovybei. Akivaizdžiai neteisėto įsakymo vykdymas karo policininko nuo atsakomybės neatleidžia.
4. Neteisėtais tarnybiniais karo policininko veiksmais padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Karo policininkas, vykdantis įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už padarytą žalą, jei nebuvo peržengtos įtariamojo ar nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

PENKTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ IR GINKLŲ PANAUDOJIMAS

16 straipsnis. Specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslai ir ribos
1. Karo policija turi teisę turėti ir šiame įstatyme numatytomis sąlygomis panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.
2. Karo policija specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus naudoja siekdama nutraukti pavojingą veiką arba sulaikyti tokią veiką padariusį asmenį. Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo numatytam tikslui pasiekti.
3. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami atsižvelgiant į nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes. Naudodami specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, karo policininkai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
4. Prieš panaudojant specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, turi būti įspėjami, išskyrus atvejus, kai karo policininkas akivaizdžiai užpuolamas arba kyla tiesioginis pavojus kito asmens gyvybei arba sveikatai. Šaunamasis ginklas naudojamas tik tada, kai kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus ar situacijos jų panaudoti yra neįmanoma.
5. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš nepilnamečius, nėščias moteris ir asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai minėti asmenys užpuola patys.
6. Šaunamąjį ginklą draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai minėti asmenys patys užpuola arba priešinasi ginklu.

17 straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo sąlygos ir tvarka
1. Šaunamuosius ginklus karo policininkai gali panaudoti prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.
2. Šaunamasis ginklas prieš asmenis panaudojamas tada, kai tai yra būtina, ir tokiu būdu, kuris atitinka gresiantį pavojų. Šaunamasis ginklas prieš asmenis gali būti panaudotas šiais atvejais:
1) ginkluotam užpuolimui atremti;
2) pasikėsinimui į karo policininkų gyvybę ar sveikatą, taip pat užpuolimui, kai siekiama atimti iš karo policininkų šaunamąjį ginklą, atremti;
3) karo policininko užpuolimui, kai siekiama atimti jam patikėtą turtą, priemones ir tarnybos dokumentus, atremti, jeigu kitaip užpuolimo atremti neįmanoma;
4) kitiems asmenims nuo užpuolimo apginti, kai gresia pavojus jų sveikatai ar gyvybei, taip pat pagrobtiems ar paimtiems įkaitais asmenims išlaisvinti;
5) karo policijos saugomų objektų ar karinių teritorijų užpuolimui atremti;
6) persekioti arba sulaikyti asmenis, užkluptus darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jų sulaikyti neįmanoma;
7) persekioti arba sulaikyti įtariamą padarius nusikaltimą asmenį, jeigu šis asmuo, norėdamas išvengti sulaikymo, ketina panaudoti ar panaudoja šaunamąjį ginklą, taip pat kitokius daiktus arba įrankius bei veiksmus, pavojingus žmonių sveikatai ar gyvybei;
8) norint sulaikyti suimtąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš karinio vieneto areštinės arba palydos (konvojaus) metu;
9) esant masinėms riaušėms ar grupiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems tvarką karinėje teritorijoje.
3. Karo policininkai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš karinio transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam karo policininko reikalavimui sustoti, o tolesnis šios transporto priemonės vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms, taip pat ir prieš kitas transporto priemones šio straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais.
4. Karo policininkas gali panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūnus, keliančius pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
5. Apie šaunamojo ginklo panaudojimo faktą ir pasekmes karo policininkas nedelsdamas praneša savo vadovybei. Karo policijos vadovybė apie šaunamojo ginklo panaudojimą praneša krašto apsaugos ministrui, kariuomenės vadui ir prokurorui, o jeigu šaunamasis ginklas panaudotas ne karinėje teritorijoje ir ne kariniame transporte, – taip pat ir atitinkamam teritoriniam policijos komisariatui.

18 straipsnis. Karo policijos specialiosios priemonės ir jų panaudojimo sąlygos
1. Karo policija gali panaudoti šias specialiąsias priemones:
1) gumines lazdas;
2) antrankius ir surišimo priemones;
3) asmens apsaugai skirtas dujas ir specialios paskirties dujas;
4) kovinių imtynių veiksmus;
5) tarnybinius šunis;
6) transporto priemonių priverstinio sustabdymo priemones.
2. Guminė lazda gali būti panaudota šiais atvejais:
1) šio įstatymo 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais atvejais;
2) sulaikant pažeidžiantį viešąją tvarką ar tvarką karinėje teritorijoje asmenį, jeigu jis neklauso karo policininko reikalavimų ar priešinasi jam.
3. Antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudotos šiais atvejais:
1) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytais atvejais;
2) sulaikant ir pristatant į karo policiją padariusį pavojingą veiką asmenį, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti karo policininkui arba bando išvengti sulaikymo;
3) lydint sulaikytuosius ir suimtuosius;
4) kai asmuo savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams.
4. Asmens apsaugai skirtos dujos gali būti panaudotos šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
5. Specialios paskirties dujos gali būti panaudotos šiais atvejais:
1) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama tvarka karinėje teritorijoje, atvejais;
2) sulaikant padariusį pavojingą veiką asmenį bei priverčiant jį apleisti patalpas, transporto priemonę.
6. Kovinių imtynių veiksmai gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
2) sulaikant ir pristatant į karo policiją padariusį pavojingą veiką asmenį, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi sulaikymo išvengti;
3) kai asmuo piktybiškai nevykdo teisėto karo policininko reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems karo policininko veiksmams.
7. Tarnybiniai šunys gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
2) sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo vietos ar konvojavimo metu;
3) sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją tvarką ar tvarką karinėje teritorijoje;
4) ginant asmenį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo.
8. Transporto priemonių priverstinio sustabdymo priemonės gali būti panaudotos:
1) šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais;
2) kai karinio transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta karo policininko ar specialaus kelio ženklo reikalavimui sustoti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SANTYKIAI SU KITOMIS TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMIS

19 straipsnis. Bendradarbiavimas su policija, prokuratūra ir kitomis teisėsaugos institucijomis
Karo policija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos policija, prokuratūra ir kitomis teisėsaugos institucijomis įstatymų, kitų teisės aktų bei karo policijos, policijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų vadovų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Karo policijos santykiai su prokuratūra ir parengtinio tardymo institucijomis
1. Karo policija palaiko santykius su prokuratūros ir parengtinio tardymo institucijų specializuotais karinės teisėsaugos padaliniais ir pareigūnais.
2. Prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja karo policijos atliekamą kvotą bei derina karo policijos ir kitų kvotos ir parengtinio tardymo institucijų kovos su nusikalstamumu veiksmus.
3. Karo policija privalo pateikti prokuratūrai visus duomenis, reikalingus prokuratūros funkcijoms vykdyti.
4. Prokuratūra ir parengtinio tardymo institucijos informuoja karo policiją apie nusikaltimų, kuriais įtariami kariai, tyrimą.

21 straipsnis. Karo policijos bendradarbiavimas su policijos institucijomis
1. Karo policija ir policija koordinuoja kovos su nusikalstamumu veiksmus.
2. Policija, karo policijai pareikalavus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti visus duomenis, reikalingus karo policijai kvotos veiksmams bei kitoms funkcijoms atlikti.
3. Policijai pareikalavus, karo policija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti visus duomenis, reikalingus policijai kvotos ir tardymo veiksmams bei kitoms funkcijoms atlikti.
4. Policijos pareigūnai, įstatymo nustatyta tvarka sulaikę asmenį ir nustatę, kad jis yra karys, privalo nedelsdami pranešti apie tai karo policijai. Atvykus karo policininkams, policija privalo nedelsdama jiems perduoti sulaikytą karį ir jo turimus dokumentus bei kitus daiktus. Jeigu sulaikytasis įtariamas padaręs nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, karo policijai taip pat perduodama visa policijos turima medžiaga, reikalinga nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui tirti. Karo policija informuoja policiją apie tokio nusikaltimo ar teisės pažeidimo tyrimą.
5. Karo policija privalo nedelsdama pranešti policijai apie sulaikytus civilius bei juos perduoti atvykusiems policijos pareigūnams, jeigu sulaikytieji įtariami padarę nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą. Policijai taip pat perduodama visa karo policijos turima medžiaga, reikalinga nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui tirti. Policija informuoja karo policiją apie tokio nusikaltimo ar teisės pažeidimo tyrimą. Policijai neperduodami civiliai, įtariami padarę nusikaltimus, dėl kurių pagal baudžiamojo proceso įstatymus bylose kvotą atlieka karo policija.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų karo policijos ir policijos pareigų vykdymo tvarka nustatoma bendru krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Leave a Comment