Administraciniai valdymo pokyčiai Lietuvos Respublikos Policijos sistemoje per dešimtį Lietuvos nepriklausomybės metų

Turinys

Įvadas 21.Lietuvos Policijos veiklos istorinė apžvalga 42. Policijos valdymo pokyčiai 62.1 Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas. 62.2.Panevėžio miesto Vyriausiasis Policijos komisariatas 102.3 Panevėžio apskrities teritoriniai policijos komisariatai 153. Naujų teisės aktų ir teisinių sistemos reformų įtaka policijos valdymui ateityje 17Išvados 20Literatūros sąrašas 21ĮvadasPaskutinis XX amžiaus dešimtmetis buvo kupinas audringų istorinių ir politinių visame pasaulyje. Lietuvos Respublikai minėtas dešimtmetis ypač reikšmingas tiek politiniu, tiek visuomeniniu, tiek ekonominiu požiūriu. Lietuvos Respublika atgavo nepriklausomybę ir po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos pasuko visuomenės ir ekonomikos demokratizavimo keliu, tautai orientuojantis į rinkos ekonomiką. Todėl buvo neišvengiamai reikalinga pradėti įgyvendinti esminius politinius, visuomeninius ir ekonominius pertvarkos procesus. Tuo tikslu, vienaip ar kitaip, keisti savo valdymo ir administravimo sistemas turėjo visos valstybinės institucijos, ne išimtis ir specialiosios tarnybos. Kaip ir visoms įmonėms, administracinėms įstaigoms, taip ir specialiosioms tarnyboms, tokioms kaip valstybės saugumo departamentas, policija, prokuratūra, specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt. yra būdinga tam tikra administracinė valdymo tvarka ir metodika. Skirtumą nuo kitų viešojo administravimo organizacijų lemia tai, kad administravimas minėtose specialiosiose tarnybose yra labiau reglamentuotas atskirais statutais ar reglamentais, nustatančiais tų įstaigų specializuotą valdymo tvarką. Šiame referate pasirinkau nagrinėti vieną iš specialiųjų tarnybų – policiją. Savo referato temą pavadinau “Administraciniai valdymo pokyčiai Lietuvos Respublikos Policijos sistemoje ir Panevėžio m. Vyriausiame Policijos Komisariate per dešimtį Lietuvos nepriklausomybės metų”. Šią specialiąją tarnybą pasirinkau nagrinėti savo referate todėl, kad pati dirbu šioje tarnyboje – Panevėžio m. Vyriausiojo Policijos Komisariato ( toliau – VPK) Kriminalinės Policijos Ekonominių Nusikaltimų Tyrimo Tarnyboje (toliau – KP ENNT). Per savo darbo laiką mačiau ne vieną administracinę valdymo pertvarką (reformą) tiek policijoje, tiek Panevėžio m. VPK. Esu susipažinusi su šios tarnybos valdymo ir administravimo privalumais ir trūkumais, organizacijos vidine struktūra, veiklos sritimis. Šiame referate gvildenau ir detaliau išnagrinėjau šiuos klausimus: 1. Lietuvos Respublikos policijos veiklos istorinė apžvalga, kurioje nagrinėjau policijos įsikūrimą, trumpai apžvelgiau tarpukario Lietuvos policijos veiklą, jos struktūrą ir valdymo pokyčius, permainas sovietų okupacijos laikotarpiu. 2. Lietuvos Respublikos policijos valdymo pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Nagrinėjant šią dalį į policijos instituciją pamėginau pažvelgti trimis skirtingais lygiais, tai: Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas, Panevėžio m. VPK ir Panevėžio apskrities teritoriniai policijos komisariatai. Trumpai apžvelgiau, kaip administraciniai valdymo pokyčiai paveikė skirtingo lygio policijos komisariatų veiklą.3. Trečioje savo referato dalyje šiek tiek daugiau pasidomėjau Lietuvoje vykdoma teisinės sistemos reforma, jos įtaka policijos valdymo pokyčiams bei paanalizavau naująjį “Lietuvos policijos veiklos įstatymo” projektą jame numatomus policijos valdymo pokyčius. Referato gale pateikiamos apibendrintos išvados ir pasiūlymai ką reikėtų keisti policijos įstaigose. Rašydama šį darbą panaudojau loginį – dedukcinį, istorinį, analizės ir lyginamąjį metodus. Sukūriau ir pateikiau vaizdinius priedus, planus – schemas. Šiame darbe naudojausi tiek teisine, tiek vadybos literatūra, Policijos Departamento teisės aktais (Generalinio policijos komisaro įsakymais), Panevėžio m. VPK darbo organizavimo reglamentu bei kitais dokumentais, reglamentuojančiais policijos valdymo tvarką, taip pat rėmiausi praktinėmis darbuotojų pateiktomis rekomendacijomis ir mintimis.1.Lietuvos Policijos veiklos istorinė apžvalgaTam, kad geriau suprastume dabartinės policijos organizaciją, jos administravimo ypatumus, norėčiau paanalizuoti Lietuvos policijos istorinį etapą. Juk ne veltui liaudyje gyvas posakis bylojo, kad žmogus, nežinodamas savo praeities yra nevertas kurti ateities. Taigi, pirmasis žingsnis, kuriant Lietuvos policiją buvo 1904 10 03 Vilniuje atidaryta pirmoji tos rūšies mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje . 1918 02 16 Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, prasidėjo labai sunkus etapas kuriant Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės valdymo institucijas, teisėtvarkos struktūras, tame tarpe ir policiją. Valstybės aparato institucijos, vykdančios viešosios tvarkos apsaugos funkcijas plačiąja prasme, t.y panašios į dabartines policijos funkcijos paprastai atsiranda kartu su valstybe. Reikia paminėti, kad nepriklausomos Lietuvos policijos tradicijos, valdymo struktūra buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį.

Kaip žinoma, tvarką bet kurioje valstybėje nustato įstatymai, o jų įgyvendinimą prižiūri atitinkamos valstybinės valdžios institucijos, tarp jų ir policija. Būtent policijai ir tenka pagrindinis vaidmuo palaikant tvarką ir piliečių saugumą valstybės viduje. Įveikiant didžiulius vidaus ir išorės sunkumus, palaipsniui buvo kuriamas naujas valstybės valdymo aparatas. Tam pradžią davė 1918 11 11 d. išleistas Lietuvos Valstybės Tarybos ir Laikinosios Vyriausybės atsišaukimas į Lietuvos gyventojus, raginęs juos organizuotis. Atsišaukimas susilaukė didelio gyventojų pritarimo. Masiškai valsčiuose pradėjo kurtis vietinės valdžios institucijos, tame tarpe ir vietos apsaugos komitetų skyriai, kurie vėliau peraugo į miliciją, kuri nuo 1924 m. sausio 1d. buvo pervardinta į policiją . Struktūriškai nagrinėjant tuometinės policijos valdymą, kaip centrinę grandį, galima būtų išskirti vidaus reikalų ministeriją, kuriai pavaldus buvo piliečių apsaugos departamentas ir kriminalinė policija. Piliečių apsaugos departamentas buvo reorganizuotas ir 1935 m. sauso 1 d. įkurtas policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens – kelių policija. 1932 10 01 Kaune buvo sukurta eismo nuovada davusi pradžią dar vienai viešosios policijos rūšiai – kelių policijai (Šiemet Lietuvos kelių policija šventė garbingą 70 – metų jubiliejų.). Kriminalinė policija po savo pavadinimu jungė dvi organizacijas: kriminalinę policiją ir politinę policiją. Vėliau, 1933 05 29 iš politinės policijos buvo reorganizuotas Valstybės saugumo departamentas . Visas tarpukario Lietuvos policijos valdymo mechanizmas su jos rūšimis pateikiamas priede Nr. 1, sudarytoje pagal istoriko – LTA dėstytojo Česlovo Mančinsko knygą “Policija Lietuvoje 1918 – 1940 m”. Lietuvos valstybei patekus į Sovietinės okupacijos pinkles, daugelis žinomų tarpukario Lietuvos policijos darbuotojų patyrė represijas ir buvo sušaudyti, dalis jų mirė Sibiro platybėse – tremtyje. Sovietinės okupacijos laikotarpiu pasikeitė didelė dalis prieš tai turėtų ir puoselėtų tarpukario Lietuvos policijos tradicijų bei pati policijos valdymo metodika. Iš policijos buvo pervadinta Tarybinė liaudies milicija, vėliau tiesiog milicija. Tai buvo pusiau karinė organizacija, jos veiklos metoduose buvo stipriai propaguojama tarybinė ideologija. Daugelis istorikų ir vadybos mokslo žinovų, kritiškai vertina ne tik milicijos organizaciją, bet patį sovietinį valdymo mechanizmą. Todėl nenorėdama nukrypti nuo savo temos esmės, toliai savo darbą tęsiu nagrinėdama dabartinę policijos valdymo metodiką, jos permainas ir reformas per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, 1990 11 11 priimtas Policijos įstatymas. 1991 01 30 Vidaus reikalų skyriai Lietuvoje buvo pavadinti policijos komisariatais. Sukuriamas Vidaus reikalų ministerijos policijos departamentas. Pradedamas naujas žingsnis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos policijos valdyme. Tačiau apie tai plačiau panagrinėsiu kitoje savo darbo dalyje. 2. Policijos valdymo pokyčiai2.1 Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas.Prieš pradedant detaliai nagrinėti policijos valdymo pokyčius per Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, norėčiau paminėti, kad struktūriškai policijos sistema visada priklausė Vidaus reikalų ministerijai ir buvo jos valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos dalis. Būtent, visi pokyčiai, vykę Vidaus reikalų sistemoje, jos valdymo ir administravimo struktūrose, labai žymiai ir neišvengiamai įtakojo valdymo administravimo pokyčius ir reformas policijoje. Žvelgiant į praėjusį dešimtmetį istoriškai ir atliekant loginį Vidaus reikalų sistemos institucijų, tame tarpe ir Policijos departamento analizę (toliau – PD), galima būtų sąlyginai išskirti du valdymo etapus kūrimosi arba plėtros etapas ir reformos –taupymo etapas. Kūrimosi etapas. Kaip jau minėjau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, neišvengiamai reikėjo keisti ir valdymo struktūras, nes sovietinės jokiu būdu negalėjo patenkinti besivystančių rinkos ekonomikos poreikių. Visuomenei tapus liberalesne ir laisvesne, su politinėmis permainomis artėjo ir neigiami reiškiniai, t.y nusikalstamumas, naujų nusikaltimų rūšys (1991 – 1994 m. suintensyvėjęs verslininkų reketas). Su tuo neišvengiamai reikėjo kovoti. Tam buvo priimtas paprasčiausias kūrimosi etapas, įsteigta daug naujų departamentų, tarnybų. Pvz. Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) turėjo bene gausiausią departamentų skaičių: Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos departamentas, Kriminalistinių ekspertizių departamentas, Pataisos reikalų departamentas, Materialinio aprūpinimo departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas, Pasienio policijos departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas. Buvo įsteigtos kelios tarnybos, kurios dubliavo viena kitos funkcijas. Sukurtas didžiulis biurokratinis aparatas. Tam neracionaliai ir ne taupiai panaudotos milijardinės biudžeto lėšos. Kūrimosi etape buvo vystomas taip vadinamas “rusiškas” teisėtvarkos modelis, kuris žymių pokyčių kovojant su nusikalstamumu nedarė. 1994 metais buvo Lietuvos Respublikos seime priimti pirmieji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos reformos matmenys. Juose buvo detaliau ir konkrečiau nurodyti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų plėtros etapai, vadovavimo ir pavaldumo tvarka. Tačiau esminių pakitimų policijos valyme minėti matmenys neatnešė, daugelis juose numatytų pokyčių taip ir liko neįgyvendinti dėl lėšų stygiaus. Pokyčiai visoje VRM sistemoje smarkiai įtakojo ir policijos valdymo pokyčius. Visa policijos valdymo kontrolė tiesiogiai atiteko VRM ministrui, kuris savo kompetencijos ribose skyrė Lietuvos policijos generalinį komisarą bei jo pavaduotojus . Analizuojant ir lyginant to meto (1991 – 1995 m.) Lietuvos policijos valdymo metodiką tenka konstatuoti, kad ji daugiau buvo biurokratinė – planinė, nei nukreipta į visuomenę ir daugumos žmonių poreikius. Kiekvienam policijos reidui ar operacijai reikėdavo iš anksto paruošti planą, kurį tekdavo suderinti su keletu ar net keliolika įvairaus lygio policijos valdininkų. Pvz. siekiant apriboti nelegalią prekybą kontrabandinėmis prekėmis ne prekybai skirtose vietose (autobusų stotelėse, prie prekybos centrų esančiuose paviljonuose ir kt.), buvo organizuojami policijos reidai, pagal griežtai suderintą ir policijos departamento valdininkų patvirtintą planą. Kuriame tiksliai nurodoma kiek kartų ir kokiomis valandomis policijos ekipažai privalės patruliuoti ir patikrinti minėtus prekybos taškus. Nelegalūs prekeiviai greitai suvokė, kokiomis nustatytomis valandomis policijos pareigūnai tikrina jų prekyvietes ir tuo laikotarpiu neprekiavo, o visą kitą laiką nelegali prekyba tesėsi ir gana pelningai. Taigi, darytina pastangų tam, kad paruošti tinkamą nelegalių prekyviečių priežiūros planą, buvo įdėta nemažai, o rezultatai buvo menkaverčiai. Vidaus reikalų ministerijos plėtros etapas valdymo požiūriu atnešė ne tik didžiulius finansinius nuostolius, bet ir neigiamai paveikė policijos veiklą, jos mobilumą greitai reaguoti į įvykius, priimti prevencines priemo…nes užkardant nusikaltimus. Vadybos literatūroje sutinkama sąvoka, kad “planavimas – tai kelių veiklos krypčių, reikalingų tikslui pasiekti, parinkimas. Jis nustato ir galimus būdus ir jų įgyvendinimo priemones” . Taigi, planavimas turi duoti teigiamų rezultatų ir kartu palengvinti policijos pareigūnų darbą. Aukščiau pateiktame pavyzdyje plano įgyvendinimo rezultatas tapo neigiamas. Daugelio sukurtų tarnybų ir institucijų funkcijos dubliavosi, tarp jų veiklos nebuvo glaudaus bendradarbiavimo. Pvz. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinis skyrius, Mokesčių policijos departamentas (dabar FNTT) ir Ekonominės tyrimų tarnybos finansiniai skyriai iš esmės vykdė tokias pat, vienodas funkcijas. Tokio policijos valdymo pasėkoje 1995 – 1997 metais labai sparčiai išaugo nusikalstamumas. Krito policijos autoritetas, visuomenės pasitikėjimas policija. Kaip teigiamą plėtros savybę, paminėčiau Vyriausiųjų policijos komisariatų įsteigimą šalies apskričių centruose, nors iš pradžių jie buvo kaip neigiama, dar vienos biurokratinės institucijos grandis. Tačiau vėliau jie labai pasitarnavo decentralizuojant Lietuvos policijos valdymą iš sostinės Vilniaus į apskričių centrus. Tačiau apie tai bus nagrinėjama tolimesnėje šio darbo dalyje. Reformos etapas. Manyčiau, kad šio etapo atsiradimui daug įtakos turėjo 1998 m. Lietuvos respublikos Seimo priimti nauji teisinės sistemos reformos matmenys. Kurie buvo daugiau orientuoti į visos teisinės sistemos pertvarką, bei orientuoti į Europos sąjungos teisėsaugos institucijas. Atliekant Policijos institucijų valdymo pokyčių analizę pastebėjau, kad gana svarbus žingsnis buvo žengtas dar prieš minėtų matmenų priėmimą, ty. 1997 metais, kai Policijos departamentas atsiskyrė nuo Vidaus reikalų ministerijos ir tapo atskira institucija veikiančia prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM). Įvykus tokiam pokyčiui ir policijos departamentas įgavo daugiau valdymo teisių . Policijos departamentą papildė kai kurios naujos tarnybos be kurių policijos uždaviniai ir funkcijos butų sunkiai įgyvendinami. Pvz. Kriminalistinių ekspertizių departamentas buvo reorganizuotas į kriminalistinių ekspertizių tarnybą ir papildė kriminalinės policijos gretas. Tokių reformų žingsniu buvo ne tik sumažinta vienu departamentu, bet ir žymiai paspartėjo atliekamų ekspertizių tvarka, kas savo ruožtu pagerino ir pagreitino baudžiamųjų bylų procesą bei davė tiesioginį rezultatą baudžiamųjų bylų išsiaiškinamumui. Daugelį veiklos funkcijų iš Policijos Departamento perėmė apskričių centruose įsikūrę vyriausieji policijos komisariatai. Pvz. teritoriniai policijos komisariatai savo statistinius duomenis (darbo ataskaitas, kadrų paruošimą, duomenis apie nusikalstamumą rajone ir kt.) siunčia apskričių centruose esantiems VPK, kurie savo valdymo organizavimo tarnybos, audito ir analizės grupėje atlieka statistinių duomenų analizę ir pateikia apibendrintas išvadas Policijos Generaliniam Komisarui. Tokiu būdu PD analizės tarnybos funkcijos atiteko vyriausiems policijos komisariatams . Reformos etapas teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas palietė nevienodai, tačiau atlikti vienus ar kitus pertvarkos procesus valdymo, personalo atrankos, etatų mažinimo, naujų institucijų sukūrimo srityse privalėjo beveik visos institucijos. Nuo 1999 iki 2002 vykusios reformos vienaip ar kitaip buvo orientuotos į Europos Sąjungos teisėsaugos sistemą. To pasėkoje policija iš sukarintos organizacijos pamažu virto civiline institucija ginančia žmonių teises ir teisėtus interesus bei tarnaujančia visuomenei. Tai įvardija tokie pokyčiai PD kaip daugelio tarnybų pavertimas civilinėmis: Personalo, Finansų, Teisės, Kanceliarijos, Plėtros ir investicijų, materialinio aprūpinimo tarnybų buvę pareigūnai tačiau nevykdę, policijos funkcijų tapo pagalbinių ūkinių tarnybų tarnautojais. 2000 10 17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymą ,… kuris numatė, kad Policijos Generalinį Komisarą skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Toks žingsnis Lietuvos Respublikos policijos valdyme, buvo gana svarbus. Policija tapo mažiau priklausoma nuo VRM ir kartu apsaugota nuo politinių permainų (Vidaus reikalų ministras, visų pirma yra politikas, atstovaujantis partiniams interesams). Prieduose Nr. 2 ir Nr.3 pateikiamos Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos Departamento struktūrinės schemos. Kitose darbo dalyse plačiau panagrinėsiu Panevėžio m. VPK ir Panevėžio apskrities teritorinių PK ir RPK valdymo permainas.2.2.Panevėžio miesto Vyriausiasis Policijos komisariatas1991 01 30 Panevėžio m. Vidaus reikalų skyrius buvo pervadintas į Panevėžio miesto policijos komisariatą. Komisariatui buvo paskirtas vadovauti vyresnysis komisaras Eugenijus Venskevičius. Kadangi Panevėžio m. yra penktasis pagal dydį iš Lietuvos Respublikos miestų ir jo gyventojų skaičius tuo metu (1991 – 1997) buvo apie 132 000, todėl siekiant efektyviau koordinuoti ir operatyviau valdyti mieste vykstančius įvykius prie Panevėžio miesto policijos komisariato buvo įkurtos ir teritoriniu principu veikė penkios policijos nuovados, kurioms vadovavo komisarai inspektoriai. Nuovadose veikė budėtojų dalies, savivaldybių ir kriminalinės policijos padaliniai. Tačiau, visus pagrindinius procesinius ir valdymo sprendimus priimdavo policijos komisariato, kaip aukštesnės institucijos pareigūnai, turintys platesnius įgaliojimus. Policijos komisariate veikė kvotos, tardymo, ekonominės, kriminalinės ir viešosios policijos padaliniai. Valdymo funkcija buvo patikėta štabo darbuotojams. Glaudaus ir efektyvaus tarp Panevėžio m. policijos komisariato ir penkių policijos nuovadų nebuvo, dėl tam tikrų susidariusių valdymo problemų, kurios savo ruožtu kilo nepraktiškai ir netobulai paruoštų teisės aktų, instrukcijų, reglamentuojančių policijos valdymą ir jos darbo tvarką. Pvz. nusikaltimo įvykį galėjo dokumentuoti tik Panevėžio m. policijos komisariato budėtojų dalies operatyvinėje tardymo grupėje dirbantys pareigūnai. Toks ekipažas visame mieste buvo suformuotas tik vienas. Todėl operatyviai aptarnauti viso miesto nepajėgė. Nuovadose dirbantys kvalifikuoti policijos pareigūnai dėl minėto policijos valdininkų biurokratinio vadybos nelankstumo, galėjo tik apsaugoti įvykio vietą, tačiau negalėjo atlikti procesinių veiksmų bei persekioti nusikaltėlių karštomis pėdomis. Surinktos medžiagos apie įvykdytą nusikaltimą, tyrimas užtrukdavo taip pat ganėtinai ilgą laiko tarpą, nes surinkta medžiaga buvo perleidžiama per daugelio aukštų policijos valdininkų rankas, kol pasiekdavo tyrėją ir būdavo iškelta baudžiamoji byla. Pvz. automobilį apvogę jaunuoliai buvo sulaikyti, surinkta medžiaga pagal budėtojų dalies veiklą reglamentuojančią instrukciją buvo perduota į Panevėžio m. policijos komisariato budėtojų dalį. Baigę budėjimą, kitos paros ryte, budėtojų vyresnieji pagal minėtą instrukciją perduodavo medžiagas vizuoti vyresniajam komisarui. Viza dažniausiai uždedama kvotos ar kriminalinės policijos padalinių vadovams, kurie surinktą medžiagą gavę kitą dieną pervizuodavo konkretiems pareigūnams – tyrėjams. Per tokį biurokratinį darbą buvo sugaištama beveik dvi paros laiko ir baigdavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – 137 str. numatyti, įtariamojo nusikaltimą padariusio asmens, sulaikymo terminai (48 val.). Kvotos ar kriminalinės policijos pareigūnai turėjo skubos tvarka gerai nesusipažinus su įvykdyto nusikaltimo medžiagos ypatumais, apklausti beveik dvi paras areštinėje praleidusius ir tvirtai savo gynybos versijas sugalvojusius jaunuolius. Kitaip, nei vienas iš minėtų pareigūnų negalėjo pasielgti, nes tokią jų veiklos tvarką griežtai reglamentuoja budėtojų dalies instrukcija, kurios laikymasis yra privalomas, nes tai reglamentuoja Generalinio Policijos Komisaro įsakymas 1992 liepos 16 d. Nr. 418, “Lietuvos Respublikos policijos įstaigų budėtojų dalies laikinoji darbo instrukcija ” . Tokio policijos valdymo ir nusikaltimų tyrimo pasėkoje nepaprastai išaugo nusikalstamumas, krito gyventojų pasitikėjimas policijos pareigūnais. Visa tai leido beveik nevaržomai plėstis ir stiprėti nusikalstamoms grupuotėms. Panevėžys spaudos puslapiuose tapo Lietuvos Čikaga. Anksčiau minėtas kūrimosi – plėtros etapas paveikė ne vien tik vidaus reikalų ministerijos ir policijos departamento valdymo problemas, bet ir visų policijos įstaigų valdymą, reformavo ir pakeitė nusistovėjusią biurokratinę valdymo tvarką. Šiame etape, 1997 05 20 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 221, Panevėžio m. policijos komisariatas buvo reorganizuotas į… Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau Panevėžio m. VPK), kuriam vadovauti buvo paskirtas vyriausiasis Vladimiras Kudijanovas. Panevėžio m. VPK tapo komisariatu, kuruojančiu ir koordinuojančių visų teritorinių komisariatų veiklą. Anksčiau minėtos penkios policijos nuovados buvo reorganizuotos į pirmąjį ir antrąjį miesto teritorinius policijos komisariatus, kurie savo ruožtu buvo tiesiogiai pavaldūs Panevėžio m. VPK. Plėtros etape nuo 1997 – 1999 m. išaugo aukštų policijos valdininkų skaičius. Panevėžio m. vyresnysis komisaras turėjo penkis pavaduotojus: 1. VPK vyriausiojo komisaro pirmasis pavaduotojas vyresnysis komisaras 2. ONTT vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 3. VPK kriminalinės policijos komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 4. Viešosios policijos vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 5. Savivaldybių policijos vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas . Be minėtų pavaduotojų grupės, Panevėžio m. VPK veikė ir štabas, kurio vyriausiasis komisaras organizavo komisariato valdymą bei tiesiogiai kontroliavo štabo padalinių – operatyvaus valdymo skyriaus (budėtojų dalies) ir valdymo organizavimo skyriaus (kanceliarija, analizės, teisės grupė) darbą. Personalo ir kadrų klausimus sprendė Panevėžio m. VPK personalo skyriaus komisaras, kuris tiesiogiai vadovavo šioms komisijoms: 1. socialinių reikalų, 2. kvalifikacinių kategorijų suteikimo, 3. stažo perskaičiavimo ir tvirtinimo, 4. pensininkų socialinio ir materialinio aprūpinimo . Panevėžio m. VPK buvo organizuojami operatyviniai pasitarimai, kuriuose buvo sprendžiamos aktualios valdymo problemos, siekiama pagerinti policijos darbą. Į minėtus operatyvinius pasitarimus buvo kviečiami tik komisarai – tarnybų vadovai. Į juos negalėdavo patekti kiti žemesni tarnybų bei rangų policijos darbuotojai, pvz. patrulinės tarnybos kuopos vadai, kelių policijos būrio vadai. Palaipsniui atsirado keletą skirtingų policijos valdininkų grupių atstovaujančių savo interesams. Labiausiai nuskriaustoji liko eilinių policininkų grupė. Keista, bet būtent pastarieji patruliuodami gatvėse ir geriau žinodami miesto operatyvinę padėtį ir susidariusias palankias nusikaltimams sąlygas, negalėjo įtakoti operatyviniuose pasitarimuose aptariamų problemų, kurios buvo susiję su policijos valdymu sprendimo būdų. Vadybos literatūroje sutinkama sąvoka, kad “vienas svarbiausių veiksnių, apibūdinančių žmogaus elgesį, yra informacija apie įvykdytus padarinius, atliktus darbus (grįžtamasis ryšys). Ji efektyviausia tada, kai žmogus pats mato savo elgesio sprendimo rezultatą, pvz. futbolininkas įmuša įvartį, arba tada kai jis visiškai pasitiki asmeniu, kuris jį informuoja” . Kaip matyti iš aukščiau pateikto pavyzdžio, glaudaus grįžtamojo ryšio nebuvo, ty. policijos pareigūnai sulaikė įtariamąjį asmenį toliau negalėjo džiaugtis savo darbo rezultatais, nes tolimesnis bylos tyrimas buvo žinomas tik policijos valdininkams. Šioje lentelėje pabandžiau pavaizduoti, kaip turėjo vykti sklandus bendradarbiavimas tarp visų Panevėžio m. VPK policijos grandžių.

KOMISARAI

INSPEKTORIAI

POLICININKAI

Užsienio vadybos literatūroje teigiama, kad yra labai svarbus kolektyvinis vaidmuo, siekiant ir įgyvendinant bet kokius organizacijai pavestus uždavinius. “Policijos organizacijos darbą bei veiklą reglamentuojančios taisyklės turi būti kiekvienam jos nariui naudotinos ne kaip asmeninės, o kaip kolektyvinės teisės ” Nagrinėjant tuometinį Panevėžio m. VPK policijos valdymo vaidmenį apskrities mastu, neigiamai tapo tai, kad teritoriniai apskrities policijos komisariatai, derindami savo veiklos planus ir pateikdami ataskaitas policijos departamentui, papildomai įgijo dar vieną biurokratinę grandį, t.y Panevėžio m. VPK , kurio vadovų sutikimai ir suderinimai , minėtuose dokumentuose buvo būtini. Visa tai žymiai apsunkino ir suvaržė teritorinių policijos komisariatų operatyvumą ir didesnę veiksmų laisvę.

Tolimesnis toks Panevė…žio m. VPK valdymas neišvengiamai reikalavo permainų. 1999m. Panevėžio m. VPK ėmė vadovauti vyresnysis komisaras St. Poliakas. Kartu su naujo vadovo permaina vyko ir reformos etapas pertvarkant tarnybas, efektyviau tobulinant policijos valdymą, mažinant biurokratizmą keitėsi ir Panevėžio m. VPK darbuotojų skaičius. Lentelėje pateikiamas pavyzdys kaip kito darbuotojų skaičius Panevėžio m. VPK 1998-2000-2002 metais. 1998 2000 2002Policininkai 221 192 160Valdininkai 353 341 226Laisvai samdomi 99 115 90

Policijos finansavimas nuolat yra mažinamas skirtingai nei kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai policijos pareigūnai negali pasigirti gerais atlyginimais. 2001 m. Panevėžio m. VPK atlyginimo vidurkis vienam darbuotojui buvo 1549 litai, tačiau verta paminėti, kad policininkams atlyginimo vidurkis buvo apie 650, inspektoriams apie 900, komisarams apie 1300 litų. Darbuotojams mokami darbo užmokesčio priedai už kvalifikaciją, už kategoriją, už ištarnautą darbo stažą VRM sistemoje, už laipsnį. Taip pat priedai mokami už darbą nakties metu 0,1%, darbą švenčių metu 0,2%, už kenksmingas darbo sąlygas 0,1%. 2002 01 01 Panevėžio m. VPK darbo užmokesčio fondas sudarė 97,970000 litų. 2002 06 01 įsigaliojus valstybės tarnybos įstatymo pataisoms valstybės tarnautojai (tame tarpe ir policijos darbuotojai) turėjo gauti aukštesnius atlyginimus, tačiau įgyvendinti įstatymo nuostatas Panevėžio m. VPK, dėl 2002 m. pradžioje nustatyto ir patvirtinto policijos finansavimo, nepajėgia. Vertinant Panevėžio m. VPK visos Lietuvos Respublikos mastu, ty. trečio valdymo lygio policijos komisariatas. (pirmas valdymo lygis – Policijos Departamentas, antras valdymo lygis –Vilniaus ir Kauno VPK, trečias valdymo lygis – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio VPK, ketvirtas valdymo lygis – Alytaus, Marijampolės, Utenos Telšių ir Tauragės RPK ir PK, penktas valdymo lygis – visi likusieji RPK ir PK). Kalbant apie Panevėžio m. VPK viduje esančią valdymo struktūrą, kaip pavyzdį norėčiau pateikti Ekonominių Nusikaltimų Tyrimų tarnybą.

Panevėžio m. VPK vyriausiasis policijos komisaras

Panevėžio m. VPK kriminalinės policijos vyresnysis komisaras

Panevėžio m. VPK KP ENTT komisaras Revizorių grupė.

Panevėžio m. VPK KP ENTT komisaras inspektorius

Finansų Sukčiavimo Prekybos Įmonių pogrupių vyresnieji inspektoriai.

Minėtų pogrupių inspektoriai ir jaunesnieji inspektoriai.

Panevėžio m. VPK kaip ir visa Lietuvos Respublikos policija savo veikloje tiesiogiai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymu, kitais teisės aktais, VRM ministro ir PD Generalinio Komisaro įsakymais. Paminėtina ir tai, kad reformų etapas tęsiasi. Lietuvos Respublikos policija orientuojama pagal Europos sąjungos teisėtvarkos modelį. Daugelis PD prie LR VRM funkcijų atitenka apskričių centruose esantiems VPK. Toks valdymo žingsnis palengvina tiek Panevėžio VPK tarnybų darbą, tiek apskrities teritorinių PK ir RPK darbą. Panevėžio m. VPK tiesiogiai yra pavaldūs du Panevėžio m. PK. Tačiau kaip apskrities VPK koordinuoja visų apskrities, ty. Panevėžio RPK, Pasvalio RPK, Biržų RPK, Kupiškio RPK ir Rokiškio RPK veiklą. Apie minėtų Panevėžio apskrities RPK veiklą ir valdymo problemas bus detaliau nagrinėjama kitoje darbo dalyje. Panevėžio m. VPK valdymo struktūra yra pateikiama priede Nr. 42.3 Panevėžio apskrities teritoriniai policijos komisariataiPanevėžio apskritis jungia penkis rajonus. Kiekviename rajone yra įsteigta po teritorinį rajono policijos komisariatą (toliau – RPK), ty. Panevėžio RPK, Pasvalio RPK, Biržų RPK, Kupiškio RPK ir Rokiškio RPK. Pastarasis buvo prijungtas prie Panevėžio apskrities policijos komisariato, reorganizuojant apskritis (iš pradžių priklausė Utenos apskričiai). Visi minėti rajonų policijos komisariatai, pagal policijos įstaigų valdymo lygį, priklauso 5 – ajam lygiui. Kaip jau minėjau, apskrities komisariatų veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Panevėžio VPK. Tiesiogiai rajonų policijos komisariatai yra pavaldūs Policijos departamentui (finansavimą, naujų policijos automobilių, etatų skaičių tarnyboje, materialinį aprūpinimą Panevėžio RPK tiesiogiai tiekia PD). Panevėžio RPK vadovauja vyresnysis komisaras, kadangi šis komisariatas aptarnauja pakankamai didelę teritoriją: Panevėžio raj. gyventojų skaičius yra daug didesnis už kitų apskrities rajonų gyventojų skaičių. Todėl valdymo struktūra ir darbuotojų skaičius skiriasi nuo kitų apskrities RPK.

Atliekant praeito dešimtmečio loginę – istorinę policijos valdymo Panevėžio apskrityje analizę, reikia paminėti, kad Panevėžio apskrities RPK aptarnauja gana dideles teritorijas, siekiant operatyviau reaguoti į įvykius kaimo vietovėse prie rajono policijos komisariatų, kiekviename didesniame rajono miestelyje buvo įkurta ir veikė policijos nuovada, kuri tiesiogiai buvo pavaldi RPK. Pvz. Panevėžio raj. veikė Ramygalos ir Krekenavos policijos nuovados, Pasvalio raj. – Vabalninko policijos nuovada, Kupiškio raj. – Subačiaus policijos nuovada, Rokiškio raj. – Obelių policijos nuovada. Minėtose nuovadose veikė budėtojų ir savivaldybių policijos tarnybos. Nuovadoms vadovavo komisarai – inspektoriai arba vyresnieji inspektoriai. Toks stambių policijos nuovadų sukūrimas buvo padarinys jau minėto kūrimosi ir plėtros etapo visoje VRM sistemoje. Neigiamas vadybos elementas buvo tai, kad ne visi nuovadų vadovai turėjo operatyvią teisę veikti konkrečioje situacijoje, pvz. įvykdytą vagystę tirdavo ne nuovados pareigūnai, o policijos komisariatų operatyvinė grupė. Visus procesinius sprendimus turėjo teisę priimti tik rajono PK dirbantys vadovai. Nuovadose budėtojų dalies pareigūnai dirbdavo ištisą parą, tačiau dėl biurokratinių instrukcijų, varžančių operatyvų policijos reagavimą į įvykius, negalėjo atlikti tokių pat funkcijų kaip rajono policijos komisariatai, nes tai buvo griežtai reglamentuota policijos nuovadų įsakyme. Vertinant nusikaltimų analizę, statistinius duomenis kaimo vietovėse, tokie policijos padaliniai nebuvo reikalingi, nes nusikaltimų skaičius yra žymiai mažesnis nei miestuose. Policijos nuovadai užtektų savivaldybių policijos tarnybos bei gero materialinio – techninio aprūpinimo (automobilis, dviratis, radijo stotelė, telefonai). Dieną dirbantys policijos pareigūnai pilnai pajėgtų aptarnauti savo teritoriją. Į skubius nusikaltimus, kai reikia persekioti nusikaltėlį karštomis pėdomis, apylinkės inspektorius galėtų būti iškviečiamas centralizuotai, per rajono PK budėtojų dalį. Esant būtinybei, tardymo operatyvinė grupė galėtų savo pajėgomis padėti užprotokoluoti procesinius įvykio vietos dokumentus. Konstatuotina, kad kaimo vietovėse buvo sukurtas toks masyvus policijos aparatas, kuris dėl mažo nusikaltimų skaičiaus buvo nereikalingas. Be to, operatyviai ir efektyviai policijos nuovada veikti negalėjo, nes buvo beveik visiškai priklausoma nuo RPK. Tenka paminėti, kad nuo 1997 m. vykstančios reformos – taupymo VRM sistemoje etape, reformuojant visas policijos įstaigas bei mažinant jų finansavimą, daugelis policijos nuovadų buvo visiškai uždarytos, tokiu būdu, vietos gyventojai policijos pagalbos yra priversti laukti iš RPK. Iš likusios policijos nuovados reformos pasėkoje tampa daugiau prevencinės, neatidėliotiną socialinę pagalbą gyventojams teikiančiomis institucijomis reformuojant LR policijos valdymą pagal Europos Sąjungos valdymo sąjungos teisėtvarkos institucijas kaimo vie…tovėse, mažuose miesteliuose tikslinga steigti kuo daugiau policijos punktų, kurie efektyviai ir operatyviai teiktų pagalbą gyventojams nusikaltimų, teisės pažeidimų atvejais bei suteiktų kitą socialinę pagalbą. Policijos punktuose dirbantys policininkai ar apylinkių inspektoriai, turėtų turėti daugiau teisinių laisvių, leidžiančių operatyviau priimti sprendimus kiekvienoje situacijoje. Pagal dabartinį rajonų policijos valdymą, daugelis funkcijų yra centralizuojama rajonų policijos komisariatuose veikiančioms tarnyboms. Kaimo vietovių gyventojams tai nėra patogu, dėl ko kyla nepasitenkinimas policijos darbu.3. Naujų teisės aktų ir teisinių sistemos reformų įtaka policijos valdymui ateityjeŽvelgiant į Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, matyti, kad policija tampa labiau orientuota spręsti ne vien tik nusikalstamumo problemas, bet ir siekti būdų kaip prevenciškai jų išvengti. Tai atspindi Lietuvos teisinės reformos sistemos reikalavimus ir Europos sąjungos teisėtvarkos institucijų veiklos kryptis.nauji Lietuvos Respublikos policijos uždaviniai yra išdėstomi sekančiai:

Policijos uždaviniai

1. Pagrindiniai policijos uždaviniai yra:1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;6) saugaus eismo priežiūra.Jeigu įsigilintume į įstatyme išdėstytas ir policijai numatomas suteikti teises, tai pamatytume, kad minėtos teisės tampa labiau priartintos prie Europos sąjungos policijos pareigūnų turimų teisių, jose atsižvelgiama į žmogaus teises, aiškiau ir konkrečiau reglamentuojamas jėgos ir specialiųjų policijos prievartos priemonių naudojimas.

Policijos pareigūno bendrosios teisės

1. Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, bei kitais teisės aktų numatytais atvejais stabdyti transporto priemones; 2) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, bei kitais teisės aktų numatytais atvejais tikrinti asmens, transporto priemonės, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;3) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir (ar) pristatyti ar atvesdinti įtariamus teisės pažeidimo padarymu ar juos padariusius bei kitus asmenis į policijos ar kitų valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti bei kitiems teisės aktų numatytiems veiksmams atlikti;4) persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę visomis įmanomomis priemonėmis atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius, taip pat esant būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygoms. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui;5) šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą;6) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlį ar asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą. Transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;7) esant tarnybiniam būtinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis. Ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka; 8) laikinai apriboti patekimą į t…am tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 9) tikrinti asmens neblaivumo (girtumo) būseną, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonės;10) uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų;11) teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais naudoti raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinius signalus;12) jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, teisės aktų nustatyta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas;13) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės bei privačių institucijų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti;

14) užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, matuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, daktiloskopuoti bei paimti ėminius genetiniam tipizavimui ir (ar) pavyzdžius lyginamajam tyrimui ar identifikavimui atlikti.Valdymo požiūriu policijos sistemą sudaro: 1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas);2) teritorinės policijos įstaigos; 3) policijos profesinio mokymo įstaigos;Policijai vadovauti paliekama ta pati policijos Generalinio Komisaro pareigybė, tačiau apibrėžiamas jo vadovavimo laikotarpis ir pavaldumo tvarka. Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui bei atsiskaito Respublikos Prezidentui. Nagrinėjant visos policijos valdymo struktūra, manyčiau tikslinga būtų pagal Europos sąjungos šalių pavyzdį sukurti policijos punktus, kuriuose būtų suteikiama labiausiai reikalinga socialinė pagalba gyventojams, taip pat atliekami pirmieji veiksmai išaiškinant nusikaltimus ir teisės pažeidimus bei šalinant jų atsiradimo priežastis. IšvadosSavo darbe išnagrinėjusi policijos valdymo pokyčius, norėčiau padaryti tokias išvadas.1. Policijos organizacijoje privalu keistis informacija tarp visų valdymo grandžių, nuo policininko iki komisaro.2. Policijos planai turi būti kuriami atsižvelgiant į jų praktinio įgyvendinimo efektyvumą.3. Policijos komisariatai turi turėti daugiau valdymo teisių, siekiant išvengti biurokratizmo bei būti kuo mažiau priklausomais nuo VRM ir PD.4. Policijos pareigūnai turi būti tik policijos funkcijas vykdantys darbuotojai, o ūkines ir technines funkcijas vykdantys darbuotojai turi būti valstybės tarnautojai.5. Kaimo vietovėse turėtų būti taikomas policijos punktų modelis, kuris būtų efektyvesnis policijos darbui.6. tikslinga visą policijos valdymą pamažu perorientuoti pagal Europos sąjungos standartus.7. Policija turi būti civilines, socialines ir teisines paslaugas gyventojams teikianti organizacija, todėl jos valdymas jokiu būdu negali remtis militaristiniais sukarintais valdymo metodais.Literatūros sąrašas1. Andriulis V. Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 II 16 – 1940 VI 15) teisinės sistemos kūrimo bruožai. Vilnius: LTA, 1998. 2. Aušanskas A. Lietuvos slaptosios tarnybos. 1918 – 1940.3. Mančinskas Č. Policija Lietuvoje 1918 – 1940 metais. Vilnius: LTA, 1998. 4. Katuoka S. Europos policininkų chartija. Vilnius: Rotas, 2001. 5. Obrascovas V. Valdymo labirintai. Vilnius: Mintis, 1990.6. Obrascovas V. Ar valdai? Vilnius: Vaga, 1998.7. Raipa A. Viešasis administravimas. KTU, 1998.8. Sakalas A. Šilingienė V. Personalo valdymas. KTU, 2000.9. Vaišvila A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. 10. Panevėžio m. VPK darbo reglamentas. 1998.11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. 2000.12. Lietuvos Respublikos Policijos įstatymas. 1990.13. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymas, 2000.14. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas), 2002.15. Lietuvos policijos Generalinio Komisaro įsakymas, 2001 rugpjūčio 31 d. Nr. 378, “Dėl policijos komisariatų įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo”.

Internetiniai puslapiai:

www.policija.lt www.policija.lt/pol-istorija.php www.lrs.lt www.etd.lt www.vrm.lt

Priedas Nr. 1

Priedas Nr. 2MINISTERIJOS STRUKTŪRINIAI PADALINIAI

Ministerijos administracijaĮstaigos prie ministerijos

 Ryšių su visuomene skyrius  Bendrasis departamentas  Generalinio inspektoriaus skyrius  Ekonomikos ir finansų departamentas  Personalo departamentas  Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentas  Vidaus audito tarnyba  Informacinės politikos departamentas  Regioninės politikos departamentas  Teisės departamentas  Valstybės tarnybos departamentas  Viešojo administravimo departamentas  Viešojo saugumo departamentas  Informatikos ir ryšių departamentas  Migracijos departamentas  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba  Valstybės sienos apsaugos tarnyba  Policijos departamentas  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas  Turto valdymo ir ūkio departamentas  Sveikatos priežiūros tarnyba  Tardymo departamentas  Vadovybės apsaugos departamentas  Gyventojų registro tarnyba  Spec. atašė regioninės plėtros bei teisėsaugos klausimais

Kitos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla  Vidaus tarnybos I ir II pulkai  Lietuvos viešojo administravimo institutas  Nacionalinė regionų plėtros agentūra  Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras “Dainava”  Valstybinis informacinės technologijos institutas

 Valstybės įmonė “Infostruktūra”  Kelių transporto priemonių apskaitos valstybės įmonė “Regitra”

Priedas Nr. 3