ĮVADAS
Policija yra valstybei atstovaujanti nusikaltimų užkardymo ir prevencijosinstitucija. Tai visuomenės sukurta teisėsaugos institucija konkretiemsvisuomenės poreikiams tenkinti. Policijos kilmės ištakų galima ieškotiPrancūzijoje. XVI-XVII a. Prancūzijoje kai kuriuose išleistuoseoficialiuose dokumentuose pradėtas vartoti žodis „Police“ kuris reiškėprancūzų miesto tvarkymo ir krašto reikalus. Tokios pat reikšmės buvo irvokiškas žodis „Polizei“, reiškęs „valdžios veikimą kraštą valdant viduje“.Manoma, kad žodis „policija“ yra graikų kilmės, nes graikų valstybėssupratimas sutapdavo su miesto – „polis“ – reikalų tvarkymu – „politeia“.1721 m. Rusijoje Petro Didžiojo reglamentu policija buvo apibudinta kaiporganizacija, kuri rūpinasi teisingumu ir teisėtumu, palaiko gerą tvarką,saugo gyventojus nuo vagių, plėšikų ir apgavikų. Vėliau policijos veiklojeįvyko daug pokyčių, daug gyvenimo sričių gyventojams teko tvarkyti patiems,kol buvo sukurta teisinė valstybė.Policija ir teisinėje demokratinėje valstybėje išliko pati svarbiausiavalstybinio valdymo institucija, kurios padedama valstybės valdžia vykdosocialinės tvarkos užtikrinimo funkcijas.[1]Pirmoji samdomoji policija (lot. praefectus urbi – administracinė miestotarnyba) buvo įsteigta Romoje apie 27 m. pr. m. e. Šeštajame amžiuje Romajau turėjo didelę viešąją policiją, kuri dieną naktį patruliavo miestogatvėse. Lietuva sukūrė savą, lietuvišką policiją tik 1918 metais, nesRusijos carizmo viešpatavimo Lietuvoje metais lietuviams dirbti valstybinėsvaldžios įstaigose ir policijoje buvo draudžiama. Visą to metovaldininkiją, taip pat policiją sudarė tik rusų tautybės žmonės.[2] Taigijau tada buvo svarbu iš kokiu vienetų (t.y. pareigūnų) susidaro policija.Laikui bėgant policijos pareigūnui, kuris buvo priimamas į darbą buvokeliami vis skirtingi reikalavimai. Valstybės tarnautoją buvo stengiamasiparinkti taip, kad atitiktų visus valstybės reikalavimus, būtų visa kamtinkamas, visapusiškas, o t.y. universalus. Per daugelį metų buvostengiamasi parengti universalų pareigūną, bet besikeičiant aplinkai jambuvo keliami skirtingi reikalavimai ir todėl sunku buvo nusakytiuniversalaus policijos pareigūno rengimo taisykles. Šios taisyklės yranustatinėjamos iki šių dienų ir todėl šiandien vis dar aktualus yrauniversalaus policijos pareigūno rengimo klausymas. Taigi šiame darbenagrinėsime kaip šiandien galėtų atrodyti universalus policijospareigūnas, kaip jį išugdyti? Kuo jis pasižymi ir kokius reikalavimus turiatitik
I. Išsilavinimo ir kvalifikacijos kėlimosvarba
Rengiant universalų policijos pareigūną reikėtų atsižvelgti į daugelįdalykų.Visu pirma universalus policijos pareigūnas turi būti aukščiausio rango irtodėl privalo turėti atitinkamą išsimokslinimą, kuris yra grindžiamastrimis pagrindiniais mokslų blokais: humanitarinių ir socialinių, teisinių-policinių mokslų. Jais remiantis, bakalauras ir juo labiau magistrasparuošiamas kaip profesionalas ir kaip socialiai brandi asmenybė, turintikomunikacinių sugebėjimų ir humanitarinių žinių.[3]
I.1. Pareigūno praktinio darbo svarba
Yra ir kita nuomonė apie išsilavinimą, pvz.: praktinių policijos darbuotojųnuomone, profesinės kompetencijos pagrindas yra patirtis ir teigia, jogpolicininko profesijai pasiruošti nepadės nei kitų sričių išmanymas, neiformalus, akademinis išsilavinimas. Tokia nuomonė lemia net kai kurių šaliųpedagogines policijos pareigūnų rengimo sistemas, nes svarbiausiu mokytojulaikoma tik praktinė patirtis, kuri taip pat reikšminga ir policijospareigūno asmenybei. Tai lyg ir atsakymas, kad be praktinio darboneturėsime gerai paruošto policininko, neturėsime asmenybės. Tvirtinama,kad tik dirbant galima išmokti šio amato. Habil. dr. Rimantas Tidikisteigia, jog tai tiesa, bet ji teisinga tik tam tikromis sąlygomis. Tokspožiūris, bendradarbių vertinimai ugdo profesinę universalaus pareigūnosavimonę, juo remdamiesi policininkai motyvuoja ir vertina savo veiksmus irpoelgius, juos atitinkamai pateisina. Tačiau ši kryptis orientuojapolicijos pareigūnus tik į gyvenimiškų, empirinių žinių kaupimą, praktiniųįgūdžių ir mokėjimų lavinimą ir tobulinimą.Tačiau didėjant nusikaltimui ir jo sudėtingumui, nusikaltėliams tobulinantprofesionalumą, šis požiūris darosi ribotas, gyvenime vis aktualesnis tampaaukštesnio policijos profesionalumo, apibendrintų, moksliškai pagrįstųžinių, efektyvios policijos veiklos teorijos įvaldymo poreikis.Kaip žinoma, ir teorijoje, ir praktikoje operuojama žiniomis. Tačiaupraktikoje tos žinios, kol nėra apibendrintos, moksliškai pagrįstos, yraempirinio pobūdžio. Mokslas, pasak anglų filosofo, sociologo ir psichologoSpenserio, – tai organizuotos susistemintos žinios. Taigi teorija ir yramoksliškai pagrįstas tikrovės ir žmonių veiklos aiškinimas. Tačiau, antravertus, praktika yra šios mokslinės tiesos pažinimo ir vertinimokriterijus.Todėl teorija be praktikos iš tikrųjų sausa, o praktika be teorijos – akla.Praktika yra žmonių veikla – keičianti ir pertvarkanti tikrovę. Ji ypačveiksminga ,kai remiamasi mokslinėmis, teorinėmis žiniomis.Taigi teorija ir praktika, mokslinės ir empirinės praktinės žinios, vienoskitas papildo, praturtina, vienos kitomis remiasi. Iš visų šių teiginiųgalime spręsti, jog universalus policijos pareigūnas privalo turėti ne tikatitinkamą išsilavinimą, bet ir privalo mokėti glaudžiai susieti teoriją supraktiką taip, kad jos spręstų bendrus uždavinius. Tada taip pat galimetikėtis, jog tokio pareigūno profesinės veiklos rezultatas busveiksmingas.[4]
I.2. Pareigūno kvalifikacijos kėlimas
Yra dar vienas reikšmingas dalykas po išsilavinimo, kurį visada vertėtųprisiminti – tai policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimas, kuris būtinassiekiant išugdyti universalų pareigūną.Kaip žinome, pagal vidaus reikalų sistemos tarnautojų kvalifikacijos kėlimoinstrukciją, kuri patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) 1997 m.sausio 29 d. įsakymu Nr. 40, Policijos departamento Savivaldybių policijospareigūnų kvalifikacija gali būti keliama šiais būdais: a)rengiant specializuoto-tikslinio kvalifikacijos kėlimo kursus; b)rengiant kompleksinį-pareiginį kvalifikacijos kėlimą tarnybiniųmokymų metu darbo vietose.Žinoma, kvalifikacijos kėlimas labai naudingas dalykas, bet jau čia galimesusidurti su kai kuriomis problemomis, kurios atsiranda norint įgyvendintšį kėlimą, nes pvz. kursų finansavimas yra problemiškas (vien Savivaldybių
policijai per metus tai kainuotų apie 100 800 litų), kursų programos nėrageros (turėtų būti universalesnės).Savivaldybių policijos tarnybos (SPT) pareigūnai pripažįsta, kadkvalifikacijos kėlimo programų informatyvumas iš esmės atitinka poreikius,tačiau atsižvelgiant į vietinių, taip pat į Europos Tarybos pareigūnų,vadovaujamų Ričardsono (Jungtinės Karalystės Stratklaido policija)pastabas, reikia daugiau pratybų, o ne paskaitų. Taip pat A. Rutkauskas teigia, jog kvalifikacijos kėlimas turėtų būti kuoįvairesnis: pareigūnų mokymas policijos įstaigų bazėje, civilinių mokymoįstaigų pagalba vietose, savarankiškas pareigūnų mokymasis. Vertėtųpagalvoti ir apie dėstytojų išvykas į teritorinius policijos komisariatusbei pareigūnų mokymą pagal „karavano metodiką“, plačiai taikomą Škotijos,Danijos ir kitų šalių dėstytojų.[5]II. Universalaus policijos pareigūno dvasingumougdymas, dorovė
Svarbiu dalyku ugdant universalų policijos pareigūną yra jo dvasingumougdymas. Ugdyti policijos pareigūnų dvasingumą – sudėtingas, tačiau labaisvarbus veiksnys, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą policija beiskatinti pačių pareigūnų imlumą dvasinėms savybėms kaip pačiomssvarbiausioms žmogiškoms vertybėms.[6]
II.1. Pareigūno dorovinės asmenybės tapsmas
Dvasingumas yra glaudžiai susijęs su dorove, o dorovinės sąmonėsformavimasis ir apskritai dorovinės asmenybės tapsmas vyksta trimispagrindiniais būdais arba stadijomis:a)studijuojant dorovės normas ir principus;b)įprastinėms dorovės normoms, reikalavimams virstant doroviniais asmensįsitikinimais – ugdant elgesio tradicijas;c)ugdant individualias savybes – žinias ir įsitikinimus kūrybiškai taikantpraktikoje, t.y. kuriant reikiamą veikimo būdą, atsižvelgiant į konkrečiąetinę koliziją, atsiradusią gyvenimo kelyje, o kitais žodžiais tariant,ugdant dorovinio mąstymo kultūrą.
II.1.1. Dorovės normų ir principų studijavimas
Taigi jei pareigūnas nori tapti universaliu, jis privalo studijuotidorovės normas ir principus. Tačiau jų studijavimas – tai tik pirmiejižingsniai formuojant dorovinę sąmonę. Ji kuriama mokantis etikos vidurinėjemokykloje, profesinės etikos – specializuotose teisėsaugos pareigūnųrengimo studijose. Be didesnių proto pastangų ir dažniausiai nekritiškaiperimamos elgesio ir bendravimo normos, veikiančios mus supančiojeaplinkoje: šeimoje, artimų draugų bendruomenėje, kuriai priklausome dėlgyvenime susiklosčiusių aplinkybių ir pan. Deja to nepakanka dorovineikultūrai ugdyti. Etikos mokslas – tai tik dorovinės sąmonės formavimosiprielaida.
II.1.2. Pareigūno dorovinės sąmonės formavimasis
Dorovinės sąmonės formavimasis prasideda tik antrame veiklos lygyje, kurįgytos žinios įgauna įsitikinimų prasmę. Čia žmogaus poelgiai jau priklausone vien nuo žinojimo, kas blogai ,o kas gerai. Asmens elgesys yra grįstasįsitikinimu, kad tokie poelgiai būtini ir nebegalima pasielgti kitaip –nedorai. Šiame antrame lygyje didelę įtaką žmogaus sąmonei turi grožinėliteratūra, dailė, muzika, kitos meno rūšys.Menas turi labai didelį poveikį kiekvieno žmogaus sąmonei. Jis koncentruojavisų laikų ir įvairių žmonių patirtį. Dažnai atidžiai stebėdamiliteratūros, teatro ar kino kūriniuose atskleistų dramatiškų herojųišgyvenimus, vertindami jų elgesį įvairiuose situacijose, mes mintimisbūname kartu su jais ir taip tarsi išbandome, netgi grūdiname save, galbūt,patys to nesuvokdami, mokomės nelengvo meno būti savimi.
II.1.3. Pareigūno kūrybingumo svarba
Universalaus pareigūno formavimuisi svarbus yra taip pat jo patieskūrybingumas, kuris yra labai vertinamas, nes asmens gebėjimas kūrybiškaimąstyti dažnai lemia jo profesionalumą, kvalifikacinį lygį. Kūrybingosmąstysenos žmogus ypač vertinamas tose veiklos srityse, kur tarnavimasžmonėms reikalauja gebėjimo veikti nestandartinėmis ar net ekstremaliomissąlygomis įvairiuose gyvenimo situacijose. Visiems žinoma, kad teisėsaugospareigūnų darbas kupinas netikėtumų.Glaudus ryšys su menu žmogų apdovanoja dar viena savybe – estetinio skoniopojūčiu, kuris reikalingas bet kurioje gyvenimo situacijoje. Žmogus įgyjasavybę kiekvieną reiškinį, poelgį vertinti grožio požiūriu ir tadaestetinis vertinimas tampa pačiu stipriausiu savojo elgesio vertinimobarjeru ir turi didžiulę įtaką reguliuojant žmogaus veiksmus dar priešmoralės, dorovės ar teisės poveikį.Taigi galime teigti, jog visi šie faktai byloja apie tai, kad menas lavinaskonį, vaizduotės kultūrą, intuityvų dalyko esmės jausmą, leidžia naujaipažiūrėti į viešuosius santykius, plačiau suvokti administravimo prasmę,taikomų principų, normų paskirtį. Žodžiu, menas praturtina asmenybę,sukuria palankias prielaidas kūrybiškai taikyti savo profesines žinias,adekvačiai suvokti mus supančią kasdienybę, o tai tikrai svarbus pagalbinisfaktorius rengiant visapusišką policijos pareigūną.[7]
III. Universalaus policijos pareigūno ryšiaisu visuomene III.1. Policijos pareigūnų pareigos pagal Europospolicininkų chartiją
Dar vienas reikšmingas dalykas rengiant universalų policijos pareigūną – jopareigos jausmas visuomenei.Kalbant apie tarptautinius dokumentus, kuriuose užfiksuotos policijospareigos visuomenei, pirmiausia reikia pažymėti 1979 m. Europos TarybosDeklaracijos dėl policijos bei 1993 m. Europos policininkų chartijossvarbą. Būtent pastarajame dokumente užfiksuota policijos pareigųvisuomenei sistema, kuri taip pat svarbi rengiant universalų policijospareigūną. Aišku, kad policijos pareigos turi būti siejamos su policijospareigūnų pareigomis. Būtent per pastarųjų veiklą realizuojamos policijospareigos. Galbūt dėl šio fakto Europos policininkų chartijoje išvardijamoskonkrečios policijos pareigūnų pareigos. Chartijoje pabrėžiama, kadatlikdamas profesinę veiklą policininkas privaloa) visiškai atsiduoti savo darbui,b) neleisti jokių įžeidžiančių, kaprizingų ar diskriminuojančių veiksmų,kurių pasekmė – galimas fizinis ar moralinis smurtas; priešintis bet kokiaikorupcijai,c) korektiškai ir pagarbiai elgtis su asmenimis,d) naudoti ginklą tinkamu laiku ir atsargiai,e) gerbti asmenų garbę ir orumą, saugoti gyvybę ir garantuoti kūnoneliečiamumą,f) areštuoti žmogų, laikytis teisinio reglamento bei nustatytų terminų,g)neskelbti slaptos tarnybinės informacijos,h) atsakyti už įstatymų pažeidimus..
III.1.1. Pareigūno atsidavimo darbui pareiga
Remdamiesi tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, pabandysimeatskleisti Europos policininkų chartijoje užfiksuotas pareigas, kurios taip
pat būtinos ir universaliam pareigūnui. Universalus policijos pareigūnasnegali šių pareigų nevykdytiPirmoji pareiga – reikalavimas, kad policijos pareigūnas būtų atsidavęssavo darbui, užduočių vykdymui, yra ne tik bendro pobūdžio, bet apskritaineišskiria policijos pareigūno iš valstybės tarnautojų. Visi valstybėstarnautojai privalo būti atsidavę savo darbui, o dar labiau tie, kurie noritapti universaliais. Aišku, kad terminas „atsidavęs darbui“ gali būtiaiškinamas labai įvairiai. Mūsų manymu, turint omeny šios pareigoskontekstą, policijos pareigūnui gali būti keliami pirmiausia asmeniniopobūdžio reikalavimai. Kaip rodo daugumos valstybių profesinės etikostaisyklių reikalavimai, universalus policininkas privalo būti sąžiningas,mandagus, pavyzdingas. Antai Prancūzijos nacionalinės policijosdeontologijos kodekse pabrėžiama, kad policijos pareigūnas privalo būtisąžiningas, nešališkas ir jokiomis aplinkybėmis neprarandantis savigarbos.Taip pat pabrėžiama, kad policijos pareigūnas savo pareigas turi atliktikruopščiai bei pavyzdingai.III.1.2. Policininko ugdymo ypatumai pagalK.Laucių
Dar 1937 m. K. Laucius specialiame policijai skirtame žurnale paskelbėkeletą straipsnių, kuriuose nagrinėjo policininko ugdymo ypatumus.[8] Įklausymus, koks turėtų būti „policistas“, kokį „policistą“ galėtume laikytiidealiu, K. Laucius atsako išvardydamas tokius esminius policininkobruožus: pirma, lietuvis „policistas“ turėtų būti „savo amatospecialistas“, t.y. privalo gerai išmanyti savo darbą ir turi sugebėti savopareigas tinkamai atlikti. Antra, būsimas „policistas“ turi iš visosširdies mėgti savo darbą ir tikrai sąžiningai jį atlikti. Trečia,„policistas“ turi būti išsilavinęs ir aukštos dorovės. „Policisto“ pareigostokios sunkios ir atsakingos, pastebi K. Laucius, visi jo veiksmaivisuomenės sekami ir tiek daug progų nukrypti į šunkelius, kad šiaspareigas tinkamai ir sąžiningai gali eiti tik aukštos dorovės, tvirtosvalios ir būdo žmogus.Taigi sekdami K. Laucių, kuris jau tuo metu galvojo apie idealųpolicininką, o t.y. apie universalų, turime taip pat laikytis panašiųnuostatų.Ketvirtasis lietuvio policininko bruožas siejamas su patriotizmu, tautosbei valstybės reikalų supratimu, gyvenimo pulso jutimu. Todėl policininkasturi pagal išgales remti visus svarbiausius žygius, „kurie kelia mūsųkrašto civilizacijos ir kultūros lygį.“ Taigi K.Laucius įžiūri keturiaslietuvio „policisto“ savybes, kurios, mūsų manymu, ir dabar yra svarbiosbei nepraranda aktualumo siekiant išugdyti universalų policijos pareigūną.Aišku, kiekviename visuomenės raidos etape universaliam policijospareigūnui keliami to laikmečio poreikius atitinkantys reikalavimai.Šiuolaikiniame visuomenės vystymosi etape labai svarbu, kad universaluspolicijos pareigūnas visada ir bet kokiomis aplinkybėmis gerbtų įstatymą .Visuomenės reikalavimas, kad policijos pareigūnai tiksliai įgyvendintųįstatymus ir nuo jų nenukryptų, yra suprantamas. Įstatymų leidėjaspareigūnų veiksmus, susijusius su tarnybinės padėties naudojimusi, vertinakaip nusikalstamą veiklą. Taigi visais atvejais galima prognozuoti, kadiškilus problemai dėl pareigūno ir įstatymo konflikto, pralaimėspareigūnas.[9]
III.1.3. Pareigūno lojalumas respublikosinstitucijoms
1986 m. Prancūzijos nacionalinės policijos deontologijos kodekse užfiksuotadar viena policijos pareigūno savybė – lojalumas respublikos institucijoms.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projekto 48 straipsnyjetaip pat pažymima, kad valstybės tarnautojai privalo būti lojalūs teisėtaivalstybės valdžiai. Taigi lojalumas svarbus bruožas ir universaliampolicijos pareigūnui, bet ką reiškia būti lojaliam valstybės valdžiai, josinstitucijoms?Įžymus prancūzų policijos deontologijos specialistas Klodas Paoli nurodo,kad būdvardis „lojalus“ apibūdina policijos pareigūną, kaip subjektą susavybėmis, turinčiomis reikšmę nustatant santykius su respublikosinstitucijomis, bet ir dorai bei sąžiningai vykdantis įstatymus, ginantisKonstitucijoje įtvirtintas žmonių teises bei laisves ir kitas vertybes.Pasak K. Paoli, lojalumas nereiškia, kad policijos pareigūnas privalo būtiištikimas vienai politinei krypčiai, kuri pagal tradicinę schemą gali būtidešinės ar kairios pakraipos. Taigi lojalumas gali būti traktuojamas kaippareiga ginti valstybės institucijas, apskritai teisėtos valstybės valdžiąbei valstybės saugomas vertybes. Ši policijos pareigūno pareiga Prancūzijosnacionalinės policijos deontologijos kodekse įvardyta pirmiausiai,vadinasi, pripažįstama svarbiausia.
III.1.4. Policininko pareiga neleisti jokiųįžeidžiančių, kaprizingų, diskri- minuojančių veiksmų, priešintiskorupcijai
Kita svarbi policininko pareiga, kuri be abejo aktuali ir universaliampareigūnui – neleisti jokių įžeidžiančių, kaprizingų ar diskriminuojančiųveiksmų, priešintis bet kokiai korupcijai. Ši pareiga apima keturiassavarankiškas policininko pareigas. Pirmosios trys: neleisti įžeidžiančių,kaprizingų ar diskriminuojančių veiksmų arba betarpiškai susijusios supolicijos pareigūno asmeninėmis savybėmis bei atitinkamais elgesiostandartais. Policijos pareigūnas turi elgtis mandagiai, korektiškai,santūriai. Universalus pareigūnas iš prigimties negali būti agresyvus,taip pat negali elgtis konfliktiškai. Policininko konfliktas su visuomenegali turėti itin neigiamų pasekmių.Beveik visuose reglamentuojančiuose policijos veiklą tarptautiniuosedokumentuose policijos pareigūnai įpareigojami priešintis korupcijai. Tovertėtų nepamiršti ir rengiant universalų pareigūną.Visi korupcijos aktai, kaip ir kitoks piktnaudžiavimas valdžia,nesuderinami su teisėtvarkos apsaugos pareigūno profesija. Teisėtvarkosapsaugos pareigūnas, įvykdęs korupcijos aktą, turi būti griežtai baudžiamasvadovaujantis įstatymais. Vyriausybė negali tikėtis, kad jų piliečiailaikysis teisėtvarkos reikalavimų, jeigu jų negali ar nenori laikytisteisėtvarkos pareigūnai ar jų įstaigos, – pažymima JTO Teisėtvarkospareigūnų elgesio kodekse. Kodekse nurodoma, kad korupcija apima kokį norspareigas atliekančio pareigūno veiksmą ar neveikimą. Kita vertus,„korupcijos aktas“ gali būti suprantamas kaip mėginimas papirkti policijospareigūną.
III.1.5. Pareigūno elgesys su asmeniu
Trečia policijos pareigūnų pareiga – reikalavimas korektiškai ir pagarbiaielgtis su asmenimis; stengtis jiems padėti ir saugoti juos; stengtis, kadbūtų išvengta tiesioginių ir neatitaisomų neigiamų pasekmių.
Reikalavimas korektiškai ir pagarbiai elgtis yra pagrįstas, nes dėl togyventojai policijos pareigūnams dažnai turi priekaištų (tai rodo apklausųrezultatai). Skundžiamasi dėl nepakankamo dėmesio, nesuteiktosinformacijos.Universalus pareigūnas privalo mokėti priimti, suprasti žmogų. Šį faktąpažymi ir K. Paoli ir pasak jo, 1) negalima ignoruoti atvykusio į policiją asmens, 2) priimant asmenį privalu būti mandagiam, 3) privalu mokėti išklausyti, 4) būtina suteikti informaciją; jei to reikia, nukreipti asmenį pas kompetetingą pareigūną, kuris išspręs jo problemą, 5) jei būtina, nurodyti tarnybas, visuomenines ar privačias organizacijas, kurios galėtų asmeniui padėti.Jeigu asmuo atvyksta į policijos komisariatą pranešti apie padarytąnusikaltimą, policijos pareigūnas privalo priimti pareiškimą, nepaisydamaskompetencijos ribų ar tarnybos specifikos.Dažnai kyla problemų, kaip policijos pareigūnui elgti su nukentėjusiuasmeniu ir pažeidėju. Ar reikia su jais elgtis skirtingai? Universaluspolicijos pareigūnas privalėtų elgtis taktiškai, objektyviai, korektiškaiir pagarbiai tiek su nukentėjusiu asmeniu, tiek su pažeidėju. LietuvosRespublikos Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia,kad asmuo laikomas nekaltu, kol neįsigaliojo teismo nuosprendis. Taigiuniversalus pareigūnas visada privalo tai prisiminti.
III.1.6. Šaunamojo ginklo ir jėgos panaudojimas
Ketvirta policijos pareigūnų pareiga – naudoti ginklą tinkamu laiku iratsargiai – suformuluota itin abstrakčiai. Tiesa, Europos policininkųchartijoje policijos pareigūnams nurodoma, kad ginklas gali būti naudojamastiktai tose situacijose, kai gali būti sužalotas kūnas ar kyla pavojusžmogaus gyvybei.Apskritai, kaip nurodyta leidinyje „Policija ir žmogaus teisės“, policijajėgą gali naudoti tik laikydamasi šių taisyklių: 1) jėgą gali būti naudojama tik esant būtinumui ir pagal aplinkybes; 2) griežtai laikantis proporcingumo principo; 3) griežtai laikantis teisės normų ir taisyklių, reglamentuojančių jėgos panaudojimą.Manau, jog šios taisyklės turi didelę reikšmę ir visada turėtų būti žinomosuniversaliam policijos pareigūnui, taip pat jis turėtų gerai žinoti, kadturi naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tik tokiais atvejais: 1) atremiant pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį ginklą; 2) ginant kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis; 3) atremiant ginkluotą užpuolimą; 4) persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ir panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones ar veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei; 5) sulaikant asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti; 6) siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo įkalinimo vietos arba konvojavimo metu; 7) masinio pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais; 8) policijos apsaugos ar specialiai saugomų objektų užpuolimo atveju.Išvardijus šaunamojo ginklo panaudojimo atvejus, susiaurėja šio ginklonaudojimo ribos. Apskritai universalus policijos pareigūnas, naudodamasšaunamąjį ginklą, privalo atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes.Pirma, turi būti teisėtas šaunamojo ginklo naudojimo pagrindas. LietuvosRespublikos policijos įstatymo 42 straipsnyje išvardyti atvejai gali būtisiejami su būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo atvejais. Taip patbūtina vadovautis baudžiamosios teisės normomis, reglamentuojančiomisnusikaltėlių sulaikymą.[10] Tačiau net ir tada, kai šaunamasis ginklasnaudojamas teisėtai, universalus policijos pareigūnas turi prisiminti, kadginklo naudojimas yra kraštutinė priemonė.Antra, pareigūnas privalo įvertinti aplinkybes ir pasirinkti tinkamiausiaspriemones. Tai susiję su jėgos panaudojimu laikantis proporcingumo pricipo.Svarbu, kad būtų įvertintas realus pavojus gyvybei ir sveikatai beipasirinktos tinkamo priemonės šiam pavojui likviduoti. Kadangi šaunamojoginklo naudojimas grindžiamas būtinąja gintimi ir būtinuoju reikalingumu,privalu laikytis būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo taisyklių.Trečia, pareigūnas privalo laikytis įstatymų nustatytos šaunamojo ginklonaudojimo procedūros.Policijos įstatymo 42 straipsnyje nurodoma, jog draudžiama naudotišaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėtipašaliniai asmenys, taip pat prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečiųvaikų, prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumopožymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.Visais atvejais, esant galimybei, asmuo turi būti perspėtas, kad buspanaudotas prieš jį šaunamasis ginklas. Universalus policijos pareigūnas,panaudojęs šaunamąjį ginklą ar specialias priemones, privalo kruopščiaipanaudojimo atvejį užfiksuoti. Policijos įstatymas įpareigoja apiešaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiantpranešti prokurorui.
III.1.7. Pareigūno gerbti žmonių garbę ir orumąpareiga
Penktoji policijos pareigūno pareiga – gerbti asmenų garbę ir orumą,saugoti gyvybę ir garantuoti kūno neliečiamybę. Gerbti asmenį bei jo orumą– tai viena iš svarbiausių policijos pareigūnų pareigų. Garbė ir orumasapibūdina asmenybę, atskleidžia jos visuomeninę ir dorovinę vertę.[11]Asmens garbę ir orumą gina civilinės teisės normos. Universalus policijospareigūnai turi visada prisiminti, kad asmens garbė ir orumas pažeidžiami,paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančias žinias. Taip pat privaložinoti, kad suėmus asmenį, kuriam būtina medicinos pagalba, turi leistimedicinos darbuotojams suteikti pagalbą. Jeigu reikia policijos pareigūnasir pats privalo imtis priemonių žmogaus sveikatai ar gyvybei išsaugoti.Žinoma, kad tokiu atveju jis jau turi vadovautis savo žiniomis apiemedicinos pagalbą. Tų žinių jis privalo pasisemti dar iš aukštosiosmokyklos, kur įvairiais būdais stengiamasi įtvirtinti būsimam pareigūnuikuo daugiau teorinių žinių ir praktinių įgūdžių susijusių su pirmąjamedicinos pagalba. Žinias apie pirmąją medicinos pagalbą universaluspareigūnas visada turi stengtis papildyti ir taip pat jam vertėtų domėtisnaujais medicininiais atradimais, kurie gelbsti taikant pirmąja medicinospagalbą. Jei suimtajam būtina medicinos priežiūra, policijos pareigūnai
privalo vykdyti gydytojų ir kito medicinos personalo nurodymus.Taip pat areštuodamas žmogų, policininkas privalo laikytis teisinių aktųnuostatų bei nustatytų terminų.[12]III.2. Visuomenės poreikiai ir policija
Nepaisant per pastaruosius metus įvykusių teigiamų pokyčių policijosveikloje, policijos sistema ir policijos pareigūnų veikla vis dar netenkinavisuomenės poreikių dėl didelio nusikaltimų skaičiaus, neretaipasitaikančio policijos pareigūnų aplaidumo ir abejingumo, nepakankamaigreito reagavimo į teisės pažeidimus. Policija iki šiol turi pernelygekstensyvią valdymo sistemą, iš esmės pagrįstą centrinių policijos valdymoįstaigų atsakomybe už policijai keliamų tikslų įgyvendinimą. Kita vertus,policijos vadovų ir policijos pareigūnų netenkina nestabili irnepatenkinama finansinė policijos padėtis, nepalanki jos veiklai visuomenėsnuomonė, menka visuomenės pagalba, socialinės ir profesinės partnerystės sukitomis valstybės institucijomis stoka. Iki šiol valstybės viešojo saugumopolitika vis dar orientuojama daugiau į baudžiamąją justiciją, t. y. įrepresinių priemonių taikymą, nei į nusikaltimų priežasčių bei sąlygųšalinimą, jų prevenciją, o tai neduoda laukiamo rezultato – gyventojųsaugumo jausmo.Policija viena valstybės politikos funkcijų įgyvendinimo požiūriuobjektyviai nepajėgi palaikyti visuomenės norimą viešojo saugumoužtikrinimo lygį, juo labiau stabdyti nusikaltimų augimą, šalinti jopriežastis ir sąlygas. To galima siekti tik bendru su kitomis valstybėsinstitucijomis, visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis darbu.Policija turi tapti iniciatore sutelkiant socialinius partnerius šaliesvisuomenės saugumui užtikrinti.[13]
IV. Tarnybinė informacija
Ketvirtas dalykas, kuri reikėtų prisiminti ugdant universalų policijospareigūną yra jo pareiga neskelbti tarnybinės informacijos. Ši Europospolicininkų chartijoje užfiksuota pareiga apima tik tokio pobūdžioinformaciją, kuri gali būti susijusi su asmeniniu gyvenimu, gali pakenktiasmenų interesams, ypač jų reputacijai. Reikia būti labai atsargiam saugantir panaudojant informaciją, kuri viešai skelbiama tiek vykdant pareigas,tiek siekiant teisingumo, – pažymima teisėtvarkos pareigūnų elgesiokodekse. Europos Tarybos teisės komiteto posėdyje buvo svarstytas prieškeletą metų įvykęs Olandijoje incidentas. Olandijos policijos pareigūnai,sulaikę girtą automobilį vairavusį parlamento narį, tarp dokumentų radoparašytą kalbą apie piktnaudžiavimą alkoholiu. Policija paskelbė apieįvykį, o kalbą perdavė spaudai. Tesės komitetas konstatavo, kad yrapolicijos darbuotojų, kuriems žiniasklaida moka už informacijos perdavimą.Komitetas tai pasmerkė nurodydamas, kad dėl tokio pobūdžio praktikos kylakorupcijos pavojus, o policijoje atsiranda nepasitikėjimo ir irzlumoatmosfera. Buvo pažymėta, kad minėtu atveju buvo smarkiai pakenkta žmogauspolitinei karjerai.[14] Taigi iš visų šių faktų galime spręsti, jog dažnaipaskelbta tarnybinė informacija gali būti paskelbta pažeidžiant įstatymus,ko universaliam pareigūnui daryti niekada nevertėtų.
V. Universalus policijos pareigūnas ir žiniasklaida
Lietuvos Respublikos policijos komisariatuose yra įsteigtas atstovo spaudaietatas. Šio atstovo tiesioginė pareiga – bendrauti su žiniasklaidosatstovais, informuoti juos apie policijos veiklą. Aišku, kad šis atstovas,kaip profesionalus darbuotojas ir universalus pareigūnas, pirmiausiaprivalo laikytis konfidencialumo, tai ypač susiję su privataus gyvenimo beiasmeninio pobūdžio klausimais.Spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės yra svarbus aplinkos,kurioje dirba policijos tarnybos, elementas. Policijos atžvilgiu josfunkcijos dvejopos: atlieka neoficialią policijos kontrolę, bet kartu turisvarbų vaidmenį formuojant policijos statusą bendruomenėje. Nepriklausomažiniasklaida yra svarbus demokratinės visuomenės bruožas. Nepriklausomybėpasireiškia tuo, kad niekieno nevaržoma ji gali reikšti bendruomenėsnuomonę įvairiais klausymais. Jos priedermė – tirti, informuoti,komentuoti visus bendruomenę dominančius dalykus. Kaip ir policija, ji turiuždavinį savais būdais ginti žmonių pagrindines teises ir laisves.Policijos pareigūnai, sprendžiant iš sociologinių tyrimų duomenų, suprantaspaudos visuomeninę funkciją, tačiau nenoriai dalijasi su žurnalistaisturima informacija, vengia kartu vykdyti šviečiamąjį darbą teisėsaugosklausimais. Deja, čia didelio pasirinkimo nėra. Valdininkų pareiga ieškotibūdų, kaip skleisti naujausią informaciją, kurti policijos įvaizdįbendruomenėje, o kartu užkirsti kelią žiniasklaidos piktnaudžiavimams pigiasavireklama policijos sąskaita.Paprastai policijos tarnybos naudojasi vienu iš trijų ryšių su žiniasklaidamodelių: 1) Policijos vadovas asmeniškai bendradarbiauja su žiniasklaida, šį darbą laiko savo tiesiogine pareiga. 2) Policijos vadovas deleguoja bendradarbiavimą su žiniasklaida atskiram asmeniui ir specializuotai tarnybai. 3) Policijos vadovas įpareigoja visus pareigūnus bendradarbiauti su žiniasklaida, būti atsakingais už operatyvų bendruomenės informavimą.[15]Universalus policijos pareigūnas turi gerai žinoti šį modelį tam, kadnepažeistų įstatymų ir neteiktų žiniasklaidai informacijos kokiu nors kitubūdu.
VI. Universalaus pareigūno atsakomybė užįstatymą pažeidžiančius
veiksmus
Rengiant universalų policijos pareigūną taip pat vertėtų ugdyti joatsakomybės jausmą už visus įstatymus pažeidžiančius veiksmus, kuriuos jisgali atlikti vykdydamas pareigas. Šis atsakomybės jausmas turėtų padėtiapibrėžti pareigūno veiklos ribas: policijos pareigūnas gali atlikti tiktokius veiksmus, kuriuos leidžia įstatymas, jis neturi teisės peržengtiįstatymo nustatytų ribų. Iš šių teiginių galime taip pat spręsti, jog nevisada pareigūnas turi vykdyti viršininkų įsakymus, nes kartais jieperžengia įstatymo nustatytas ribas. Europos Tarybos Deklaracijoje dėlpolicijos pažymima, kad policininkai daugeliu atvejų automatiškai vykdoviršininkų įsakymus. Tačiau kartais tiesioginis įsakymų vykdymas yranedovanotinas (jei yra neteisėtas). Taigi gavęs įsakymą, policijospareigūnas turi įvertinti įsakymo teisėtumą. Policijos 6 straipsnyjenurodoma: jeigu policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantįįsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymu, o apie neteisėtą įsakymąar nurodymą pranešti Policijos departamentui ir prokurorui.Kad policijos pareigūnas galėtų vertinti, ar įsakymas teisėtas, jis privaložinoti įsakymą davusio asmens kompetencijos ribas.Deja, tenka konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos teisės normų aktuose mespasigendame išsamiai pateiktos įsakymų vykdymo tvarkos. Šis klausimasnuodugniai aptartas Prancūzijos nacionalinės policijos deontologijoskodekso II skyriuje „Policijos pareigūnų ir jų vadovybės abipusės teisės irpareigos“.Prancūzijos policijos įsakymų vykdymo tvarką apibūdina šios nuostatos:
pirma, reikalaujama, kad įsakymai būtų tikslūs ir tinkamai paaiškinti.Duodantis įsakymą pareigūnas atsako ne tik už įsakymo kokybę, bet ir užvykdymą bei pasekmes. Įpareigodamas pavaldinį atlikti veiksmus pagalįsakymą, pareigūnas atsako už šio asmens veiksmus – nurodoma šio kodekso 14straipsnyje.Antra, vadovybė perduoda įsakymus, laikydamasi hierarchijos. Taip norima,kad tarpinės grandys patikrintų įsakymo teisėtumą. Jei dėl skubos įsakymasperduodamas tiesioginiam vykdytojui, tarpinės grandys apie taiinformuojamos.Jei pavaldinys yra įsitikinęs įsakymo neteisėtumu, jis privalo išdėstytisavo prieštaravimus įsakymą davusiam valdžios atstovui, aiškiai nurodydamasginčytino įsakymo neteisėtumą. Jei įsakymas vis tiek neatšaukiamas irpavaldinys jį ginčija, jis gali kreiptis į aukštesnį padalinį.Trečia, kiekvienas policijos pareigūnas privalo informuoti davusį įsakymąviršininką apie atliktas pareigas arba jų neatlikimo priežastis.[16]Manau, jog siekiant parengti universalų pareigūną, kuris žinotų kadaprivalo atlikti įsakymą, o kada ne, privalome iš pradžių papildyti LietuvosRespublikos teisės normų aktus.VII. Universalaus pareigūno fizinio ugdymoaspektai
Ugdant universalų policijos pareigūną svarbūs yra policininko fiziniougdymo aspektai.Nuo antikos laikų gvildenami žmogaus fizinės ir dvasinės egzistencijos, joabiejų pradų sąveikos ir tobulinimo klausimai. Žmogus, būdamas ne tikdvasinė bet ir kūniška esatis, siekia abiejų pradų darnos. Dar senovėsgraikai suprato, kad sveiką, stiprų ir gražų žmogų galima išugdyti tiklavinant abu žmogaus pradus – kūną ir sielą. Pasak Platono, gimnastika turitarnauti ne tik sveikatai, ji turi lavinti grožį ir sielą, vesti žmogų prieaukščiausio fizinio ir protinio tobulumo. Lietuvos filosofai S. Šalkauskis,A. Maceina, K. Vydūnas, pedagogai K. Dineika, V. Stanionienė, J.Vaitkevičius teigė, kad fizinis tobulumas – tai bendros kultūros pamatas,svarbus asmenybės požymis, bet kokių judesių įgūdžių, fizinių ypatybių iraktyvumo, fizinio išsivystymo ir pajėgumo bei sveikatos pasireiškimosąlyga. Fizinis tobulumas gali būti vertybė tik tada, kai jis susijęs sudvasiniu žmogaus gyvenimu. Pagrindiniais fizinio tobulumo požymiais laikomiharmoningas fizinis išsivystymas, visapusiškas fizinis pasirengimas irfizinis aktyvumas.Šiandien Lietuvos policininkui labai svarbu fiziškai pasirengti irišsiugdyti fizinius gebėjimus. Tik tinkamas, tikslingas, specifinis fiziniskrūvis padeda policininkui pasiekti meistriškumo ir greitai, koordinuotaiveikti ekstremaliomis aplinkybėmis. Policininkui būtinos ne tik tvirtosžinios, kūrybinis mąstymas, bet ir didelė ištvermė, greita reakcija, tobulajudesių ir veiksmų koordinacija. Todėl sistemingos kūno kultūros pratybos,policininko fizinis pajėgumas turi ypač svarbią profesinę reikšmę.Metodologinis tokio kryptingo profesinio fizinio paruošimo pagrindas yraviso judėjimo įgūdžių komplekso, fizinių ypatybių ir psichinių savybiųpritaikymas profesinėje veikloje. Mokslinis profesinis fizinis paruošimas –ganėtinai sudėtingas kompleksinis uždavinys. Prieš organizuojant šįprocesą, reikia atidžiai ištirti policininko profesijos sąlygas, sudarytiprogramą, kurioje atspindėtų policininko profesiniai reikalavimai.Policininko profesija – tai didžiulė kovinės savigynos veiksmų įtampa,reikalaujanti fizinių ir dvasinių galių sąveikos ekstremaliomis sąlygomis.Todėl norint išugdyti universalų policininką reikia žinoti, jog jam būtina: 1) didinti kojų raumenų maksimalią ir dinaminę jėgas, kurių ypač reikia atliekant gynimosi veiksmus; 2) išvystyti sprogstamąją ir ciklinę (dažnumo) jėgas, padedančias greitai atlikti specifinius smūgio veiksmus arba jų serijas; 3) tobulinti dinaminę jėgos ištvermę, susijusią su policininko judėjimu, pozicijos keitimu; 4) išvystyti statinę raumenų (ypač nugaros) ištvermę, susijusią su policininko jėgos imtynėmis, priešininko sutramdymu. Tam tikslui būtini: 1. Bendro fizinio parengimo pratimai, ugdantys visapusišką raumenų jėgą ir sudarantys pamatą kitoms specializuotoms jėgos pratyboms. 2. Imitavimo pratimai. Šie prarimai su papildomais svoriais lavina greitus judesius, atliekami maksimaliu greičiu plečia judesio amplitudę. 3. Jėgos pratimai įveikiant savo svorį. Šie pratimai ugdo raumenų jėgos ištvermę, didina ne raumenų masę, o energetines raumenų atsargas, gerina kraujo apytaką. 4. Jėgos pratimai ant lygiagrečių ir skersinio, gerinantys policininko visapusišką pasiruošimą. 5. Izometriniai pratimai, diferencijuotai ugdantys policininko jėgą.
VII.1. Greitumas
Viena svarbiausių policininko fizinių ypatybių yra greitumas. Greitumąlemia šie veiksniai: nervinių procesų paslankumas ir stiprumas, raumenųelastingumas, sąnarių paslankumas, gebėjimas atpalaiduoti raumenis,technikos tobulumas, ištvermės lygis, valios savybės, biocheminiai procesairaumenyse. Universaliam pareigūnui būtina lavinti greitumą ir todėl jisprivalo: 1) atitinkamai įvertinti situaciją; 2) atkreipti dėmesį į veiksmo pobūdį ir optimaliai atlikti veiksmą; 3) kaitalioti greičio pratimus sunkiomis sąlygomis; 4) lavinti motorinę reakciją grupiniais veiksmais su varžybų elementais; 5) išmokti tiksliai skirti laiko mikrointervalus, ypač greitai reaguoti į smūgį.Taip pat vertėtų nepamiršti tobulinti psichinius procesus, o juostobulinant būtina: 1) greitai (po posūkio, atsigręžus) pastebėti vieną arba kelis vienas paskui kitą arba vienu metu skirtingose vietose netikėtai pasirodančius objektus; 2) greitai ir tiksliai pastebėti parengiamuosius veiksmo judesius; 3) tiksliai apdoroti gaunamą informaciją ir nedelsiant priimti sprendimą dėl priešininko ketinamų atlikti veiksmų. Kovinėje savigynoje policininkas privalo taikyti įvairias kompleksines greitumo formas: pavienius smūgius ir smūgius serijomis, gynybos ir judėjimo variantus, greitai pereiti nuo gynybos į ataką ir atvirkščiai. Pratybose būtina ugdyti visas greitumo formas.[17]Taigi policininkui svarbiausia – sistemingai treniruotis, tobulinti savoprofesionalumą ir visapusišką pasirengimą, išsiugdyti judėjimo įgūdžius,tobulinančius psichofiziologines galias, ir visa tai sugebėti taikytiekstremaliomis sąlygomis. Policininko fizinis gebėjimas – tai mokėjimaspasinaudoti fizinėmis ypatybėmis atliekant sunkias tarnybines užduotis.Visapusiškas, sistemingas policininko parengimas lemia prisitaikymą priedarbo sąlygų, gerą sveikatos būklę.Universalaus policininko ugdymo sistemos pamatas – visapusiškos asmenybėsugdymas, fizinės prigimties tobulinimas, sveikatos stiprinimas ir fiziniųgalių plėtojimas, vadovaujantis pagarbos žmogui, humaniškumo,diferencijuoto ir individualaus ugdymo principais.
VII.2. Kovinė savigyna ir jėga
Pareigūnui savo darbe dažnai tenka naudoti jėgą ir atlikti kovinės
savigynos veiksmus. Kovinės savigynos veiksmai reikalauja tokių fiziniųypatybių kaip jėga, greitumas, ištvermė ir vikrumas. Fizinis pasirengimas –kovinės savigynos techninio taktinio pasirengimo pagrindas.Fizinė ypatybė – jėga yra viena iš pagrindinių priemonių sulaikantnusikaltėlį ir vienas iš pagrindinių ginklų apsiginant, atremiant puolimą.Todėl ruošiantis universalaus pareigūno tarnybai, jėgai lavinti turi būtiskiriama daug laiko.Jėga padeda įveikti pasipriešinimą keliant svorį arba atliekant judesį.Jėgos ištvermė – tai raumenų gebėjimas pasipriešinti nuovargiui.Ugdant universalaus pareigūno jėgą reikia: 1) Išvystyti bendrą, harmoningą viso kūno jėgos potencialą. 2) Padidinti kojų raumenų maksimalią jėgą, reikalingą atliekant gynimosi veiksmus. 3) Išvystyti sprogstamąją ir ciklinę jėgas, padedančias greitai atlikti specifinius smūgio veiksmus. 4) Tobulinti jėgos ištvermę, susijusią su pareigūno judėjimu, pozicijos keitimu. 5) Išvystyti statinę (ypač nugaros) ištvermę, susijusią su policininko jėgos imtynėmis, priešininko sutramdymu.VII.3. Vikrumas
Ugdant universalų policijos pareigūną neturime taip pat pamiršti apievikrumą. Vikrumas tarp fizinių savybių užima ypatingą vietą, nes yraglaudžiai susijęs su kitomis fizinėmis savybėmis ir turi kompleksinįpobūdį. Vikrumą galima apibūdinti kaip gebėjimą per trumpą laiką išmoktisudėtingų judesių ir tikslingai reaguoti į greitai kintančias situacijas.Nauji judesiai įvaldomi jau įvaldytų judesių pagrindu. Nuolat sportuojant,išmokstama vis daugiau judesių. Reguliariai sportuodamas, pareigūnas ne tiklengviau ir greičiau įvaldo naujus judesius, bet ir geba greičiau reaguotiį sparčiai kintančias situacijas, o tai universaliam pareigūnui tikraireikšmingas dalykas.Pavyzdžiui, būtina gebėti keisti greitį, keičiantis bėgimo taktikai.Vikrumą galime lavinti reguliariai kartojant įvairius pratimus, žaidžiantsu kamuoliu, žaidžiant stalo, lauko tenisą, badmintoną, krepšinį, futbolą,tinklinį, regbį, rankinį.Nereikėtų pamiršti ir judriųjų žaidimų. Juos galima žaisti ir laisvalaikiusu šeima. Gera vikrumo lavinimo priemonė – išvykos su slidėmis į gamtą,kliūčių ruožai, įeinantys į tarnybinės daugiakovės programą.[18]
VIII. Informacinių technologijų taikymas ugdantuniversalų policijos pareigūną
Šiandieniniame pasaulyje informacija tapo vienu iš svarbiausių strateginiųnacionalinių resursų. Išsivysčiusiose šalyse kompiuteriai irtelekomunikacinės sistemos plačiai naudojamos informacijai apdoroti. Pamažuformuojasi informacinė visuomenė. Jai kurti daug dėmesio skiriama EuroposSąjungoje. Europos Komisijos Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų irtechnologijų plėtros programoje didelė biudžeto dalis numatyta darbams,susijusiems su informacinės visuomenės kūrimu.[19] Kadangi Lietuva netrūkusturėtų įstoti į Europos Sąjungą jai šis dalykas taip pat aktualus. Taigisvarbu, kad ir policijos pareigūnai tobulintų savo žinias tam, kadpriklausytų informacinei visuomenei. Universalaus policijos pareigūno žiniųtobulinimas gali būti realizuojamas specialiuose informatikos kursuose.Manyčiau, jog žinių tobulinimas yra būtinas, nes universalus policijospareigūnas privalo atitikti greitai besikeičiančius aplinkos reikalavimus.Taip pat vertėtų nepamiršti apie užsienio kalbas. Būtiniausia – anglųkalba, nes prognozuojama, jog ji taps Europos Sąjungos kalba, o be to bešios kalbos sunku būtų dirbti su kompiuterių, palaikyti ryšius su kitosEuropos Sąjungos narėmis. Todėl rengiant universalų policijos pareigūnąbūtinai reikia suteikti jam galimybę mokytis užsienio kalbų organizuojantspecialius kursus, taip pat skatinti jį mokytis savarankiškai. Kuo daugiaupareigūnas moka kalbų – tuo jis universalesnis.
IX. Universalus policijos pareigūnas ir jodiskreciniai įgaliojimai
Universaliam policijos pareigūnui svarbu daug žinoti apie jam suteiktusdiskrecinius įgaliojimus – diskrecinę valdžią. Diskrecinė valdžia – taivalstybės institucijoms ir jų tarnautojams (pareigūnams) suteiktaįstatymais apribota valdžia savo nuožiūra vykdyti ar susilaikyti nuokonkrečių valdingų veiksmų.Universalaus policijos pareigūno diskrecinė valdžia pasireiškia turimaisvaldingais įgaliojimais, diskrecijos galiomis, kylančiomis iš turimosocialinio statuso. Jis: a) taiko galiojančias teisės normas, vadinasi tiesiogiai dalyvauja vykdant teisingumą, todėl policininkas dažnai vadinamas „gatvės teisėju“.Teisės taikymas – tai ypatinga teisės realizavimo forma, kai teisės normųnustatytus reikalavimus įgyvendina kompetetingos valstybės institucijos,priimdamos individualius teisės normų taikymo aktus teisės normomsrealizuoti; b) kuria teisę konkrečiai administravimo problemai spręsti (nors ši teisėdama įstatymais griežtai ribota ir epizodiška). Teisėdara (teisėkūra) – tai kompetetingų valstybės institucijų arba jųįgaliotų visuomeninių
organizacijų ar tautos oficiali veikla rengiant ir leidžiant teisės normųaktus; c) naudoja prievartą, kuri pagrįsta bendromis valstybėje galiojančiomis elgesio normomis (teise), o paklusimas prievartai apibūdinamas kaip pareiga kiekvieno žmogaus ir organizacijos, veikiančios valstybės teritorijoje. Teisė naudoti jėgą yra policijos, kaip valstybinę valdžią vykdančiosinstitucijos, skiriamasis bruožas ir būtina sąlyga, kad įstaigos ir jųpareigūnai galėtų atlikti jiems skirtas funkcijas. Pagrindinė policijosfunkcija, paskirtis – būti legalia piliečių jėga, palaikančia santykius,ginamus teisės normomis, turinčiomis visuotinę galią valstybės piliečiams.Diskrecinė valdžia yra svarbi prielaida kurti glaudų visuomenės irpolicijos ryšį, kuris yra policijos egzistavimo priežastis, rašoma Europospolicininkų chartijoje, taip pat lemiantis jos veiksmų sėkmę ar nesėkmę,pabrėžiantis policijos tarnybos ir visuomenės tiesioginį santykį.Diskrecinės valdžios taikymas, vykdant viešąjį administravimą, yrašiuolaikinio mokslo tyrimo objektas. Daugelis mokslininkų (T. M.Bownas, R.Poundas, H. L. Hartas ir kt.) laikosi nuomonės, kad beveik visosšiuolaikinės jurisprudencijos problemos – tai viena fundamentali „taisyklėsir diskrecijos problema“. Jos abi yra būtini elementai vykdant teisingumą.Vadinasi, universalus pareigūnas turi žinoti, kad turėdamas diskreciniusįgaliojimus jis turi laisvę rinktis ne tarp taisyklėmis sureguliuoto irdiskretiško, laisvai pasirinkto veiksmo, poelgio, bet tarp skirtingųtaisyklių arba tarp skirtingų diskrecijos lygių.Policijos diskrecinė valdžia literatūroje priskiriama viešojoadministravimo diskrecijai, pabrėžiant policijos administravimo ypatumus.Ryškiausias bruožas – savo administracinėje veikloje naudoti policijos
specialiąsias priemones. Svarbus tas veiksnys, kad policijai socialiniusklausimus dažnai tenka spręsti skubos tvarka, pasikliaujant vien savokompetencija ir atsakingumu. Žmonės tikisi veiksmingų pareigūno sprendimų,kad nedelsiant būtų atkurta tvarka ir teisingumas. Iš to plaukia, kaduniversaliam policijos pareigūnui būtina suteikti diskrecinę valdžią.Policijos pareigūnų diskrėcinės valdžios klausimai analizuoti 1995 m.Europos Tarybos organizuotame seminare „Žmogaus teisės ir policija“.Policijos diskrecinė valdžia siejama su pareigūnų profesine autonomija.Pirmiausiai tai pasakytina apie policijos pareigūno, kaip teisėsaugininkoprofesionalo, nepriklausomumą. Kita vertus, policijos darbe yra sričių,kurios negali būti visiškai kontroliuojamos, ir yra dalykų, priklausančiųvien nuo pareigūnų profesinio pasirengimo. Vadinasi, viena iš pirmųjųdiskrecinės valdžios plėtros sąlygų – įsitikinimo, kad gero elgesiotaisyklių laikymasis yra viena iš policijos funkcijų, skatinimas. Taigiuniversaliam pareigūnui būtina išmokti administracinės veiklos, laikantisteisės ir etikos reikalavimų, puoselėjant profesinę tarnavimo visuomeneisubkultūrą.[20]IŠVADOS
Parašęs šį darbą priėjau tokių išvadų:1. Universalaus policijos pareigūno rengimas yra būtinas. Kiekvieną dienąpasaulis vis tobulėja, nusikaltėliai taip pat randa vis kitų būdų atliktinusikaltimą profesionaliai, o ypač dabar, kai Lietuva įstos į EuroposSąjungą, Šengeno erdvė skatins nusikaltėlių judėjimą bei naujų nusikaltimųrūšių atsiradimą. Tokie transnacionaliniai reiškiniai, kaip terorizmas,organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, nelegali prekyba ginklais,narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS) plitimas,peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo iššūkiais,pavojais ir grėsmėmis. Todėl Lietuvos policija, kaip viena iš pagrindiniųviešąjį saugumą užtikrinančių šalyje institucijų, turės skirti ypatingądėmesį šioms transnacionalinėms grėsmėms, o vis tobulinamas policijospareigūnas gelbės stabdant visą šį nusikalstamumą.
2. Universaliam policijos pareigūnui išsimokslinimas ir kvalifikacijoskėlimas yra būtini, nes dažnai žinių trukumas atveda prieneprofesionalių veiksmų, įstatymo pažeidimų. Tačiau, kaip minėjau,kvalifikacija gali būti keliama dviem būdais: rengiant kursus ir rengiantspecialius mokymus darbo vietose. Abu šie būdai reikalauja valstybėsfinansavimo, bet deja ne visada valstybė pajėgia tą padaryti, todėl kylakliūčių ugdant universalų pareigūną. Manyčiau, jog šiam dalykui turėtų būtiskirta daugiau dėmesio: vadovai galėtų rengti įvairius projektus, kurieskatintų kvalifikacijų kėlimo finansavimą, galėtų domėtis kitų valstybiųpatirtimi sprendžiant šį klausimą. Taip pat vertėtų nepamiršti apiepareigūnų skatinimą kelti sau kvalifikaciją, o tam skatinimui padėtų aiškiųkarjeros principų nubrėžimas. Jeigu pareigūnas tiksliai žinos, ką galipasiekti keldamas kvalifikaciją, bus labiau užinteresuotas, labiau tosieks.
3. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė nepakankamai pasitikipolicija bei kritiškai žiūri į policijos veiklą. Nevisais atvejais asmenyspraneša policijai apie įvykdytas nusikalstamas veikas ar kitus teisėspažeidimus, o ir pranešusieji neretai neigiamai vertina policijos veiklądėl to, kad ji nesugebėjo sulaikyti teisės pažeidėjų, nukentėjusiajamnebuvo atlyginta žala ir nebuvo pakankamai uoli. Pareigūnų naudojimasistarnybine padėtimi, nebaudžiamumas, atsakomybės stoka, subiurokratėjimasmažina pasitikėjimą policija. Manau,jog šios grėsmės bus išvengta, jeigurengiamas universalus pareigūnas žinos, kad turi veikti profesionaliau,turi būti artimesnis visuomenei, politinėms partijoms ir nevyriausybinėmsorganizacijoms. Taip jis sukurtų stabilią išorinę aplinka savo vykdomai irplanuojamai veiklai, pagerintų policijos įvaizdį bei visuomenėspasitikėjimą ją.Kalbant apie pareigūno ir visuomenės ryšį didesnį dėmesį vertėtų atkreiptiį korupciją, kuri paskutiniuoju metu labai klesti. Kai visuomenė mato, jogir policijos pareigūną galima „papirkti“ , atsiranda dar didesnisnepasitikėjimas policija, o jeigu ja nepasitikima, tai žmonės patys galipradėti vykdyti teisingumą, kuris ne visada sutinka su įstatymo normomis.Manau, jog ugdant universalų policijos pareigūną reikia ugdyti ir jonusistatymą prieš korupciją. Šiam tikslui galėtų būti dažniauorganizuojamos prieškorupcinės programos. Taip pat galėtų būti padidintabausmė už kyšio priėmimą.
4. Išnagrinėjęs medžiagą susijusią su šaunamuoju ginklu, priėjau išvados,kad siekiant išugdyti universalų policijos pareigūną reikėtų daugiaudėmesio skirti šaudymo praktikai. Taip pat būtinakeisti policijoje naudojamus ginklus į šiuolaikinius policijos ginklus,atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, skirti daugiau lėšų ginkluoteiįsigyti. Manyčiau, jog saugumo jausmas yra neįmanomas be įsitikinimo, jogprireikus policija turės kuo apsiginti nuo nusikaltėlių
5. Fizinis tobulinimas neišvengiamas norint parengti universalų policijospareigūną. Nuo fizinės būklės priklauso bet kokio žmogaus darbštumas,nuotaika, judrumas, vikrumas, ištvermingumas ir t.t. Be geros fizinėsbūklės pareigūnui sunku tinkamai atlikti pareigą, kadangi pareigūno darbasreikalauja daug fizines ištvermes. Šiai būklei gerinti galėtų būti dažniauskiriamos sportinės programos. Aišku, kad šio dalyko įgyvendinimas taip patreikalauja finansavimo, kurio taip trūksta policijai..
6. Informacinių technologijų išmanymas būtinas universaliam policijospareigūnui. Tobulėjančios technologijos bei kiti techninės pažangos procesųpokyčiai ypatingai veikia policijos veiklos efektyvumą bei kelia naujusuždavinius ir reikalavimus. Šiuo metu Policijos departamento prie Vidausreikalų ministerijos reguliavimo sferoje esančių policijos įstaigų turimoskompiuterinės ir kitos organizacinės technikos priemonės yra technologiškaisusidėvėjusios. Informacinių ir telekomunikacinių technologijų diegimas irjų efektyvesnis panaudojimas pakeltų policijos darbo našumą ir lemtųefektyvesnį pasikeitimą informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis,taip pat padėtų tirti tiek naujų rūšių nusikaltimus (pvz., nusikaltimaiinformatikai), tiek ir kitas nusikalstamas veiklas. Todėl, siūlyčiau, kadvalstybė labiau rūpintųsi pareigūnų žinių apie informacines technologijaslavinimu. Nuolat turėtų būti organizuojami informatikos bei užsienio kalbų
kursai.Apibendrindami išvadas turime pripažinti, jog universalaus policijospareigūno rengimo sumanymas yra vertas dėmesio ir gali atnešti daug naudosvisai žmonijai. Universalus policijos pareigūnas, tai tarsi idealuspolicininkas, o tokių policininkų tikrai trūksta. Jeigu pavyktų Lietuvospolicininkus padaryti universaliais, Lietuva atsikratytų daug rūpesčių. Jospiliečiai gyventų saugesnį, ramesnį gyvenimą, nes pasitikėjimas policijaišaugtų.Žinoma, didžiojoj daly universalaus policijos pareigūno rengimas priklausonuo finansavimo, kuri, manau, reikėtų pareguliuoti kiek kitaip. Reikėtųapibrėžti policijos finansavimo principus, kad bazinis policijosfinansavimas priklausytų nuo optimalaus visų policijos atliekamų funkcijųvykdymo, pareigūnų skaičiaus bei materialinio aprūpinimo normatyvų.Šiandien Lietuva gali tikėtis materialinės padėties pagerėjimo, nes narystėEuropos sąjungoje turėtų padėti kuo greičiau išspręsti šiuos finansiniussunkumus . Taigi tikėkimės, jog artimiausioje ateityje bus daug daugiaugalimybių ir sąlygų nuolatos rengti universalius policijos pareigūnus.
SUMMARY
Police is an institution, which was made by society for her own needs.First hired police was established in ancient Rome. In the sixth centuryRome already has her own public police. Lithuania has made her own,Lithuanian police only in 1918, because during the Russian czarismstewardship the lithuanian could not work in state institutions and police.So even then it is was important who pertain to police. After time therequirements to officers changed. Public official had to meet all the staterequirements, to be versatile, that means universal.The subject of a universal police officer is relevant to these days. Inthis work we will try to find out how might universal police officer looklike, how we can nurture him? What is his strong point?
While training the universal police officer we must consider a lot ofthings.Firstly, he must be educated. Refresher course is very important too.Secondly, the universal police officer must nurture his spirituality andmoral.Thirdly, he must liaise with society.There are some more things, which are important if we want to nurtureuniversal officer, for example: officer’s preparation for musketry, histhews training and so on.
It would be very useful to nurture the universal police officers, but itwarrants some state sponsorship. Today Lithuania may hope that her problemsrelated to finances will be resolved.
———————–[1] Lietuvos Teisės Akademija (Tempus Phare JEP_IB-13053-98): R.Kalesnykas. Policijos ir kitų socialinių institucijų, teikiančių socialinespaslaugas gyventojams, bendradarbiavimas. V., 2000//II. Policija kaipsocialinė paslauga, p. 25.[2] Plačiau žr.: Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos istorinėraida. T., 1998 lapkričio 12d.// Č. Lančinskas. Tarpukario Lietuvospolicija ir dabartis, p. 11.[3]Plačiau žr.: Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymoaktualijos ir patirtis. V., 1999//prof. J. Plečkaitis. Policijos pareigūnųugdomojo turinio tobulinimas LTA, p. 6[4] Plačiau žr.: Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymoaktualijos ir patirtis. V., 1999//Habil. Dr.R. Tidikis. Profesinėspatirties apibendrinimo aktualijos. p. 13[5] Žr.: Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymo aktualijosir patirtis. V., 1999//A. Rutkauskas. Savivaldybių policijos pareigūnųkvalifikacijos kėlimo aktualijos. p.51-52[6] Plačiau žr.: Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymoaktualijos ir patirtis, V., 1999//V. Kudijanovas. Policijos pareigūnųdvasingumo ugdymo gairės, p.39.[7] Žr.: A. Laurinavičius. Administravimo pareigūnų etika, K., 2001//2.3Dorovinė kultūra ir menas, p. 78-80.[8] K. Laucius. Lietuvio policisto tipo formavimasis//Policija. 1937. Nr.7;K. Laucius. Stiprinkime pareigos jausmą//Policija. 1937. Nr.2.[9] Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse 1998 m. vasario 3 d.įstatymu buvo pakeista kelių BK straipsnių redakcija ir sustiprintavalstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atsakomybė dėl tarnybosįgaliojimų viršijimo (287 straipsnis), dėl tarnybos pareigų neatlikimo (288straipsnis) ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba (285 straipsnis).[10] Plačiau apie būtinąją gintį, būtinąjį reikalingumą ir nusikaltėliųsulaikymą žr.: Baudžiamoji teisė. V., 1998 P.218-229.[11] Garbės ir orumo sąvokų išaiškinimas pateiktas Lietuvos RespublikosAukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl civilinio kodekso 7str., 71 str.ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismųpraktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas. Žr.: Teismųpraktika. V., 1998. Nr.9, p.69-70[12] S. Katuoka. Policija ir žmogaus teisės, V., 1998//Policijos pareigosvisuomenei, p.54-64.[13] Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl policijossistemos optimizavimo 2003-2005 metų programos patvirtinimo 2003 sausio24d. Nr. V-21 Vilnius//Valstybės žinios, 2003, Nr. 12-470.[14] S. Katuoka. Policija ir žmogaus teisės, V., 1998.//Policijos pareigosvisuomenei, p.62-63[15] Plačiau žr.: Lietuvos Teisės Akademija: A. Laurinavičius. Bendruomenėsir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, V., 2000//Žiniasklaida, p.81.[16] S. Katuoka. Policija ir žmogaus teisės, V., 1998//Policijos pareigosvisuomenei, p.63-64.[17] Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymo aktualijos irpatirtis, V., 1999//Doc.dr.V. Gaška ir doc.dr. G. Nikolojonok. Lietuvospolicininko fizinio ugdymo aspektai, p.186-188.[18] Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymo aktualijos irpatirtis, V., 1999//Doc.dr. B. Dešukasir vyr.dėst. D. Narkevičius.Policijos pareigūno vikrumo ugdymas, p.211-214.[19] Lietuvos Teisės Akademija: Policijos pareigūnų ugdymo aktualijos irpatirtis, V., 1999//Doc.dr. R. Petrauskas ir doc.dr. A. Keras. Informaciniųtechnologijų taikymas ugdant policijos pareigūnus, p.133.[20] Lietuvos Teisės Akademija: A. Laurinavičius. Policijos administravimasužtikrinant visuomenės saugumą, V., 2000//Teisėsaugos institucijų irpareigūnų diskrecinės galios,p.32-34.