I tema Teisėsaugos institucijų kurso dalykas, sistema, šaltiniai1.Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema, pagrindiniai veiklos bruožai Teisėsauga-tai tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos irteisinės gynybos priemones veikla, kuria siekiama užtikrinti normalųteisinės sistemos funkcionavimą. Teisėsauga- tai specialių valstybės institucijų ir nepriklausomų asmenų,kuriems valstybė patikėjo vykdyti tam tikras jai priklausančias funkcijas,veikla, užtikrinant teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą. Teisėsaugos institucijos yra specialios valstybės institucijos irnepriklausomi asmenys, užtikrinantys teisės apsaugą ir tinkamą josįgyvendinimą. Teisę taikančios institucijos-tai visos teisėsaugos institucijos taiužtikrinančios iš pačios teisę taikančiosinstitucijos. Teisėsaugos institucijų sistema: 1.LR Konstitucinis Teismas 2.Teismai 3.Prokuratūra 4.Kriminalinės arba baudžiamosios justicijos institucijos: a) vidaus tarnybos institucijos: -policija -valstybės sienos apsaugos tarnyba A-valstybės institucijos A -finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba B-privatūs asmenys b) specialiųjų tyrimų tarnyba c) valstybės saugumo departamentas d) karo policija e) advokatūra B f) notariatas g) antstoliai Pagrindiniai teisėsaugos institucijų veiklos bruožai 1.Teisėsaugos institucijos savo veiklą pradeda tik turėdamos savo veiklospradžios teisinį pagrindą. Pvz. pranešimas apie nusikalstamą veiką,ieškinio padavimas 2.Teisėsaugos institucijos veikia tik vadovaudamosios įstatymu, o tamtikru atveju pagal nustatytą procesinę formą. Procesinę formą nustato BPK,CPK, ATPK. Procesinės formos nesilaikymas užtraukia atšaukimą. Pvz.nuosprendžio. 3.Teisėsaugos institucijos funkcijas gali vykdyti tik teisėsaugosinstitucijų pareigūnai, turintys specialų, dažniausiai teisinį, pasirengimąir atitinkantys kitus įstatymų nustatytus reikalavimus. 4.Teisėsaugos institucijų sprendimai dažniausiai yra teisinio poveikiopriemonės, Jie turi būti teisėti ir pagrįsti. 5.Teisėtus ir pagrįstus teisėsaugos institucijos sprendimus privalomavykdyti. Vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta. Teisėti-kuriuose yra tinkamai pritaikyta materialiosios teisės normos irkurie priimti laikantis procesinės teisės normos tvarkos. Jei nors vienos dalies nėra-tas sprendimas nėra teisėtas. Sprendimo pagrįstumas-motyvavimas konkrečiomis įvykio aplinkybėmis, josturi būti nustatytos įstatymo numatyta tvarka, faktinėmis aplinkybėmis (tamtikru laiku, tam tikroje vietoje, tam tikras asmuo). Aplinkybes galima nustatinėti tiktai renkant faktines žinias. 6.Teisėsaugos institucijų sprendimai, susiję su asmens teisių ir laisviųribojimu, gali būti skundžiami įstatymų numatyta tvarka (Konstitucijos 30str.) 2.Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijosUždaviniai: 1.Saugoti asmens teises ir laisves. Jas privalo užtikrinti teisėsaugosinstitucijos. 2.Ginti pažeistą teisę ir, jeigu įmanoma, ją atstatyti. 3.Nubausti pažeidėją, ypač tais atvejais, kai teisę atkurti neįmanoma.Vykdydamos šiuos uždavinius, kiekviena institucija atlieka tam tikrasfunkcijas.Funkcija-uždavinių įgyvendinimo būdai.Teisinės sistemos funkcijos: 1. Konstitucinė kontrolė. Šią funkciją vykdo LR Konstitucinis Teismas. 2. Teisingumo vykdymas. Tai pagrindinė teismų funkcija. 3. Teismo sprendimų ir nuosprendžių vykdymas. Vykdo antstoliai ir kitos institucijos. 4. Operatyvinė veikla. Tai yra ne visai savarankiška funkcija. Jas vykdančios institucijos: policija, VSD, STT, FNTT, VSAT, muitinė (kontrabandos bylose). 5. Nusikalstamų veikų tyrimas. Nusikalstamų veikų tyrimą atlieka prokuratūra, visos kriminalinės justicijos institucijos, muitinė (kontrabandos bylose), tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pataisos įstaigų direktoriai. Reglamentuoja BPK 6. Kaltinimas. Įgyvendina prokuratūra. Skiriamoji riba tarp nusikalstamų veikų tyrimo ir kaltinimo yra bylos perdavimas teismui. 7. Teisinės pagalbos teikimas (gynyba). Gynyba reikalinga tik jei asmuo kaltinamas BP. CP nėra gynybos, bet yra teisinė pagalba. Įgyvendina advokatai, tačiau ne tik jie. Advokatų padėjėjai įstatymų numatytais atvejais gali teikti teisinę pagalbą ir vykdyti gynybą. 8. Teisėtos civilinės apyvartos užtikrinimas. Įgyvendina notarai. Užtikrina, kad civiliniuose procesuose nebūtų neteisėtų sandorių. 9. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Bendra kriminalinės justicijos institucijų funkcija. 1997 metais buvo įsteigtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Jis koordinuoja ne tik TI, bet ir kitų institucijų veiklą. Tai viešoji nepelno įstaiga.Kai kurias funkcijas įgyvendina išimtinai viena TI, o kai kurias kelios TIbei ne teisėsaugos, o ir kitos institucijos.Kai kurios funkcijos prasideda ir baigiasi nesusidurdamos su kitomis TIfunkcijomis. Tačiau būna ir įgyvendinamų nuosekliai viena po kitos arba netkelios tuo pačiu metu. 3.Pagrindinės teisėsaugos institucijų veiklos kryptysReikia skirti funkcijas ir veiklos kryptis. Riba gali būti nubrėžta peruždavinių ir tikslų, kuriuos apsprendžia valstybės teisinė politika,atskyrimą. TI veiklos tikslai yra suformuluoti programiniuose dokumentuose(pvz., vyriausybės programa) Veiklos kryptys: 1. Norminių aktų, reglamentuojančių TI organizaciją ir veiklą, projektų rengimas. 2. TI bendradarbiavimas, įgyvendinant joms pavestas funkcijas. 3. TI sistemos ir veiklos tobulinimas, jų įgaliojimų ir veiklos apribojimas. 4. Naujų teisinių ir mokslinių techninių kovos su nusikalstamumu metodų ir būdų kūrimas. Teisinės priemonės apibrėžtos įstatymais. Kova su nusikalstamumu – kriminalinės justicijos funkcija. 5. Kitų institucijų ir piliečių įtraukimas į kovą su nusikalstamumu. 6. TI finansinės ir materialinės techninės bazės vystymas.4.Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistemaTI kurso dalykas yra teisėsaugos institucijų organizavimas ir veikla.Dalyką sudaro: 1.Teisėsaugos institucijų sudarymas: a) tų institucijų įsteigimas b) pareigūnų priėmimas į tarnybą ir atleidimas 2.Teisėsaugos institucijų darbo organizavimas: a) TI sistema ir struktūra b) vadovavimas institucijai c) pareigūnų tarnyba 3.TI kompetencija: a) TI uždaviniai b) TI funkcijos. 7. Teisėsaugos institucijų kurso šaltinių sąvoka ir klasifikacija Teisės šaltiniai (pagal pozityvizmą) – rašytiniai norminiai aktai. Pagal prigimtinę teisę – teisės šaltiniai yra įgimtiniai. Norminiai aktai, kurie prieštarauja prigimtiniai normai – negalioja. TI kurso šaltiniai – LR įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių reguliavimodalyku yra teisėsaugos institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai. TIkurso šaltiniai taip pat yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie atitinkabent vieną sąlygą: a) jei nagrinėjimo dalyku yra įstatymas ar kitas aktas, liečiantis teisėsaugos institucijas; b) tokie nutarimai, kuriuose nagrinėjamas įstatymų ar kitų teisės aktų atitikimas Konstitucijos straipsniams, kurie yra teisėsaugos institucijų kurso šaltiniais. TI kurso šaltiniai skirstomi : pagal reguliavimo dalyką: 1. Bendrieji teisės aktai: a) LR Konstitucija; b) tarptautinės ratifikuotos sutartys c) CPK, BPK, ATPK. 2. Specialieji norminiai aktai – reglamentuoja atskirų TI organizaciją ir veiklą: a) teismų įstatymas; b) prokuratūros įstatymas ir kt. Pagal formą ir teisinę galią: 1. LR Konstitucija 2. Ratifikuotos tarptautinės sutartys (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) 3. Konstituciniai įstatymai 4. Įstatymai 5. Konstitucinio teismo nutarimai (1999 12 21 dėl teismų įstatymo kai kurių straipsnių atitikimo Konstitucijai) 6. Seimo nutarimai (dėl teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimo) 7. LR Prezidento dekretai (dekretai, kuriais nustatomas teisėjų skaičius) 8. LR vyriausybės nutarimai (nutarimas, kuriuo patvirtintas teisinių pareigybių sąrašas) 9. Žinybiniai norminiai aktai (teismų tarybos nutarimai, ministrų įsakymai, generalinio prokuroro įsakymai).7.Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip teisėsaugos institucijų kursošaltinisLR Konstitucija-tai aukščiausios galios teisinis aktas ir norminiai aktainegali jam prieštarauti. Konstitucija yra vientisas ir nedalomas norminisaktas. 1.Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo principai: a. Teisėtumo b. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas c. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo d. Lygybės įstatymui ir teismui e. Pažeistų teisių teisminės gynybos f. Bylų nagrinėjimo viešumo g. Valstybinės kalbos h. Nekaltumo prezumpcijos i. Teisės į gynybą 1. Konstitucijoje yra įtvirtinti kai kurių TI organizavimo ir veiklos teisiniai pagrindai a. LR Konstitucinio teismo organizavimo ir veiklos pagrindai (102 – 108 str.) b. Teismų organizavimo ir veiklos pagrindai (9 skirsnis) i. Teismų sistema ii. Teisėjų skyrimo tvarka iii. Apribojimai teisėjams iv. Teisėjų imunitetas v. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas c. Prokuratūros organizavimo ir veiklos pagrindai (118 str.) II tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusas ir vieta valstybėsinstitucijų sistemojeReglamentuoja K VIII skirsnis, LR Konstitucinio teismo įstatymas (KTĮ)Tai teisminė institucija, kuri nevykdo teisingumo. Bet galima sakyti, kadvykdo konstitucinės priežiūros teisingumą, konstitucinį teisėtumą.Konstitucijos ir Konstitucinio teismo numatytais atvejais Konstitucinisteismas teikia Seimui ir Prezidentui išvadas. Nebuvo formaliai įsteigtas.Pradėjo funkcionuoti 1993 metais.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarkaReglamentuoja K 103 str. ir KTĮ 4 str.Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams 1 kadencijai. Kas3 metai atnaujinamas 1/3.3.Reikalavimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjuiReglamentuoja KTĮ 5 str. ir 6 str.Reikalavimai: 1. LR pilietis 2. Nepriekaištinga reputacija 3. Turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą 4. Ne mažesnis kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio teisinio darbo stažas.4.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas ir teisėjoįgaliojimų nutraukimas Teisėjų skyrimo tvarkaTeisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia: – Prezidentas – Seimo pirmininkas – Aukščiausiojo teismo pirmininkasKadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėn. trečias ketvirtadienis.Kandidatai turi būti pasiūlyti ne vėliau kaip 3 mėn. iki kadencijospabaigosJei teisėjo kadencija truko ne ilgiau kaip 6 metus, jie po 3 metų gali vėlbūti skiriami 2 kartą. Jei įgaliojimai nutrūksta, tai į jo vietą skiriamasteisėjas tik likusiam laikui.Teisėjo įgaliojimų nutraukimą reglamentuoja K 108 str. ir KTĮ 11 str.Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1. Pasibaigia įgaliojimų laikas; 2. Jis miršta; 3. Atsistatydina (Sprendimą priima Seimas Seimo pirmininko teikimu); 4. Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės (kai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada); 5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.5.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkasReglamentuoja k 103 str.Skyrimo tvarka:Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria SeimasRespublikos Prezidento teikimu.Konstitucinio teismo pirmininko kompetencijaJis turi visus įgaliojimus, kaip ir kiti teisėjai.Reglamentuoja KTĮ 13 str.Konstitucinio teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų: 1. Vadovauja Konstitucinio teismo darbui. 2. Šaukia Konstitucinio teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja. 3. Siūlo Konstituciniam teismui svarstytinus klausimus. 4. Paskirsto darbus Konstitucinio teismo teisėjams. 5. Teikia Konstituciniam teismui tvirtinti jo aparato struktūrą ir etatus, bei priima ir atleidžia aparato darbuotojus. 6. Leidžia įsakymus ir potvarkius.Konstitucinio teismo pirmininko pavadavimasReglamentuoja KTĮ 14 str.Laikinai eina Konstitucinio teismo pirmininko pareigas: 1. Konstitucinio teismo pirmininko paskirtas teisėjas. 2. Didžiausią teisininko darbo stažą turintis teisėjas.6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijaReglamentuoja K 105 str.Dvi Konstitucinio teismo dalys: 1. Jis nagrinėja bylas dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. 2. Teikia išvadas Konstitucijoje numatytais atvejais.Bylų kategorijos (Reglamentuoja KTĮ 63 str.) a) bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai (Seimoaktai-nutarimai). b) bylas dėl Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. c) bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.Konstitucinis teismas gali nagrinėti tiek viso akto, tiek dalies atitikimąKonstitucijaiTam, kad byla būtų nagrinėjama turi būti: 1. Vada (Konstitucinio teismo įstatymo tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas) 2. Pagrindas (teisiškai motyvuota abejonė, kad aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui.)Išnagrinėjęs bylą Konstitucinis teismas priima nutarimą: • Pripažinimas, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai • Pripažinimas, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (be pasekmių).Pasekmės – KTĮ 72str.,K 107str. Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kaioficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamasaktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Antra kompetencijos dalis – teikia išvadas. KTĮ 73str. K 105str.: 1. Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus. 2. Ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas. 3. Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. 4. Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. 7. Prašymų ir paklausimų Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui padavimasReglamentuoja K 106str. Prašymų padavimą- KTĮ 65str. Paklausimo padavimą- KTĮ 74str.Prašymų padavimą reglamentuoja KTĮ 65 str.Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti gali: 1. Seimas savo nutarimu ir tokiu atveju akto galiojimas sustabdomas. 2. Ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė 3. Teismai, nagrinėdami bylą, kai byloje reikia taikyti konkretų teisės aktą 4. Vyriausybė. Dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto. Negali kreiptis dėl savo ir Prezidento aktų. 5. Prezidentas. Dėl vyriausybės akto atitikimo įstatymams ir Konstitucijai.Konstituciniai teismai gali atsisakyti nagrinėti prašymą (KTĮ 69 str.): 1. Kai Konstitucinis teismas jau pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko. 2. Kai toks klausimas jau buvo nagrinėtas. 3. Kai prašymą pateikė ne tas asmuo ar institucija, kuri gali teikti prašymus. 4. Kai prašymas nežinybingas. 5. Prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.Paklausimo padavimasReglamentuoja K 106, KTĮ 74 str.Jos duodamos dėl išvadų.Dėl visų rūšių išvadų gali kreiptis Seimas. LR Prezidentas (tik dėl Seimo rinkimų, dėl tarptautinių sutarčių).Konstitucinis teismas gali atsisakyti nagrinėti paklausimą. KTĮ 80 str.III tema Teisminė valdžia1.Teisminės valdžios sąvoka ir pagrindiniai bruožaiValdžios rūšis įtvirtina Konstitucijos 5 straipsnis.Jos yra 3: a) įstatymų leidžiamoji (Seimas); b) įstatymų vykdomoji (Vyriausybė ir Prezidentas); c) teisminė valdžia (Teismas)Valdžių pasidalijimo principas yra labai platus.Enciklopedijoje Teisminė valdžia-teisminių institucijų, vykdančiųteisingumą, sistema.Valdžia-teisė ir galia pajungti savo valiai. Bendresnis apibrėžimas: Teisminė valdžia –tai yra specialių valstybėsinstitucijų-teismų-įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijaiklausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizavimascivilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka. Pilnesnis apibrėžimas: Teisminė valdžia-tai yra valstybinės valdžiosdalis, kurią sudarančios specialios valstybinės institucijos-teismai-turivalstybės suteiktą išeitinę kompetenciją, nepriklausomai nuo kitų valdžiųar proceso dalyvių įtakos, įstatymo nustatyta procesine tvarka vykdytiteisingumą ir kitas įstatymu jai pavestas funkcijas. Teisminės valdžios bruožai: 1.Teisminė valdžia-tai valstybinės valdžios dalis, kurią įgyvendinavalstybės institucijos ir ji išreiškia valstybės valią. Tai įtvirtinaKonstitucijos 109 str. 4d. 2.Teisminė valdžia priklauso teismams, t.y. valstybės institucijomssudaromoms Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka. 3.Teisminės valdžios išimtinumas, teisminę valdžią įgyvendina tik teismai.K 109 str. 1d. 4.Teisminės valdžios nepriklausomumas, savarankiškumas ir išskirtinumas. Nepriklausomumas – teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yranepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Savarankiškumas – savo funkcijomis teismai nesidalija su kitomisinstitucijomis ir jų sprendimai jokių patvirtinimų nereikalauja. Išskirtinumas – teismai sudaro atskirą valstybės institucijų sistemą,kuri neįeina į jokią kitą valstybės struktūrą ir niekam nepavaldi. 5.Teisminės valdžios įstatymiškumas. Kaip ir visos kitos valdžiosvadovaujasi įstatymais. 6.Teisminės valdžios veikos procesinė tvarka. Ją nustato procesiniaiįstatymai CPK, BPK, ATPK. 2.Teisingumo sąvoka ir savybėsSvarbiausia teismų funkcija – teisingumas.Teisingumas reiškia: 1. teismo veiklą 2. teismo veiklos vykdymą pagal teisęTeisingumas – tai procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismoposėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas,kuria siekiama teisingai, pagrįstai ir teisėtai jas išspręsti. Teisena –procesas nuo pradžios iki galo.
Teisingumo savybės:
1. teisingumą vykdo tik teismai 2. teisingumas vykdomas ypatinga procesine tvarka. 3. teisingumas vykdomas nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, administracines bylas. Administracines bylas nagrinėja apie 40 kitų institucijų. Jos nepažeidžia Konstitucijos nuostatos. Tų pareigūnų sprendimą galima skųsti teismui. 4. byla turi būti išspręsta teisėtai, pagrįstai ir teisingai. teisėtai – nagrinėjant ir sprendžiant bylą turi būti laikomasi procesinės teisės reikalavimų ir turi būti tinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. pagrįstai – turi būti tinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės ir tos aplinkybės nustatytos įrodymais. teisingai – laikantis tiesos. 5. jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, o tai reiškia atsakyti į klausimą kas teisus šioje konkrečioje situacijoje, tai bylos nagrinėjimas baigiamas teisingumo vykdymo aktu.
Teisingumo vykdymo aktai:
1. Sprendimai – civilinėse ir administracinėse bylose. 2. Nuosprendžiai – baudžiamosiose bylose.Bendras požymis – jie privalomi vykdyti visiems asmenis, kuriems buvo jiepriimti. Jie prilygsta įstatymams. Jie įsiteisina ne iš karto, t.y. pilnąteisinę galią jie įgauna tik po tam tikro laiko, kad būtų laiko teismosprendimus apskųsti. 3.Teisingumo principų sąvoka ir sistemaPrincipas- tam tikra idėja, kuri nereikalauja papildomo įrodinėjimo,patvirtinimo. Principai yra įtvirtinti Konstitucijoje ir kai kurie-įstatymuose.Teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš josišplaukiančios pagrindinės teisinės nuostatos, apsprendžiančios valstybėsinstitucijų, įgyvendinančių teisminę valdžią, organizaciją ir veiklą. Pagal turinio bendrumą: 1. bendrieji principai – būdingi visai teisinei sistemai. (teisėtumo, valstybinės kalbos principai) 2. tarpšakiniai principai – būdingi kelioms teisės šakoms. (bylų nagrinėjimo viešumas) 3. šakiniai principai – tam tikros teisės šakos principai. • Konstituciniai principai- tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje. • Principai, įtvirtinti kai kuriuose įstatymuose. 3.1 Teisėtumo principas Konstitucinis, bendras universalus teisės principas. Jis reikalauja, kad visi asmenys griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir Konstitucijos bei juos vykdytų. Du teisėtumo principo aspektai: 1.Visi privalo vykdyti Konstituciją ir įstatymus (K. 28 str.) Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (K. 7 str.III d.) 2.Įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai (K. 7 str. I d.) Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (K.110 str. I d.) 3.2. Principas „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ Tai Konstitucinis principas-(K.109 str. Id.) 3.3. Teisėjų ir teismų nepriklausomumasTai konstitucinis principas, įtvirtintas konstitucijoje (K109 str. 2, 3d.). Dar vadinamas teismų bešališkumo principu. (TĮ 2, 3, 45 – 50 str.)
Nepriklausomumas – tai tokių sąlygų sudarymas, kurioms esant teisėjai irteismai galėtų nagrinėti bylas vadovaudamiesi tik įstatymais ir vidiniuįsitikinimu.Teisėjų ir teismų nepriklausomumas: 1. teismų, kaip teisminės valdžios nepriklausomumo užtikrinimas (T 2 str.) 2. teisėjų nepriklausomumas1 aspekto garantijos: 1. Organizacinis savarankiškumas. Įgyvendinamas per teismų savivaldą (T 113 – 125) 2. Teismų įstatymu yra laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos (T 126 – 129) 3. Administravimas teismuose (T 102 – 112). Administravimą teismuose užtikrina patys teisėjai.2 aspekto garantijos: 1. išorinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas bet kokiu būdu kištis į teisėjų veiklą, kai jie vykdo teisingumą. (K 114 str., T 3 str.)Garantijos: a. apsaugos nuo pašalinių asmenų kišimosi į teisėjų veiklą garantija i. teisėjų įgaliojimų pastovumas ii. draudimas daryti poveikį, draudimas teisėjui užsiimti kokia nors kita veikla kaip teisėjas, išskyrus mokslinę veiklą. iii. teisėjų imunitetas (asmens neliečiamumas). Teisėjai neatsako administracine tvarka, o tik drausmine. Draudžiama įeiti į teisėjui priklausančias patalpas. Jei sulaikytas teisėjas be dokumentų, nustačius jo tapatybę jis turi būti tuoj pat paleistas. Teisėjas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai, jei ji padaryta nepagrįstu ar neteisėtu sprendimu. Ji atlyginama iš valstybės biudžeto, išskyrus, kai teisėjas už sprendimą patrauktas baudžiamojoj atsakomybei. iv. Teisėjų socialinio pobūdžio garantijos b. Apsaugos nuo teisminės valdžios kišimosi į teisėjų veiklą garantijos (reglamentuotos procesiniuose įstatymuose) i. Tik pats teisėjas (teismas) nustato bylos nagrinėjimo kryptį ir sprendžia visus su bylos nagrinėjimu susijusius klausimus. ii. Sprendimų priėmimo tvarka: 1. Sprendimas – teisingumo aktas – priimamas tik sprendimų kambaryje, kur gali būti tik teisėjai ir yra užtikrinamas pasitarimo slaptumas. (BPK 80 str.) 2. kai sprendimai kolegialūs, jie priimami balsuojant. * Teisėjai negali susilaikyti. * Klausimai formuojami , kad būtų galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“. * Pirmas balsuoja mažiausią teisinio darbo stažą turintis teisėjas, o paskutinis – teismo pirmininkas * Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Įkalinant iki gyvos galvos – būtinas visų teisėjų pritarimas. iii. Aukštesnės instancijos teismas negali nurodyti žemesniam teismui, kokį sprendimą jis turi priimti. 2. Vidinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas pačiam teisėjui paklusti bet kokiam pašaliniam poveikiui sprendžiant bet kokią bylą. (T 43 str. Taip pat įtvirtinta ir teisėjų etikos taisyklėse). Garantijos: Teisėjų nusišalinimo ir nušalinimo institutas (T 34 str., 43 str. 3 d.) Nusišalinimas – reikalavimas teisėjams nusišalinti nuo tam tikrų bylų nagrinėjimo, esant įstatymo numatytiems pagrindams. 3.4. Lygybės įstatymui ir teismui principasĮtvirtintas K. 29 str. ir TĮ 6 str.:K. 29 str.„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visiasmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijųdėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“Pozityvūs ribojimai: teisėjų neliečiamumas, seimo narių, vyriausybės nariųimunitetas, kai kuriais atvejais ir prokurorų. Tikslas – suteikti neprivilegijas, o tam tikras veiklos garantijas. 3.5.Pažeistų teisių teisminės gynybos principasKonstitucinis principas, įtvirtintas K. 30 str. ir TĮ 4-5 str.K. 30 str.„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisękreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir koralinės žalosatlyginimą nustato įstatymas.“4str. Teisė į teisminę gynybą.5str. Teisė į nepriklausomą , nešališką ir operatyvų teismą. 3.6. Bylų nagrinėjimo viešumas K. 117 str.Proceso dalyviai – asmenys, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi.Yra du viešumo aspektai: 1. paties proceso viešumas a. proceso viešumas proceso dalyviams – visi jie turi teisę ir, tam tikrais atvejais, pareigą dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Be jokių apribojimų. Reglamentuoja procesiniai įstatymai. Žinoma, yra išimčių – BPK 259 str. numato sankcijas asmenims, pažeidinėjantiems teismo posėdžio tvarką. Atskirais atvejais galima nagrinėti bylą ir be kaltinamojo. b. viešumas kitiems asmenims – kiekvienas asmuo, sulaukęs 16 metų, turi teisę stebėti kiekvieną teismo posėdį, išskyrus tuos atvejus, kai teismo posėdžiai uždari. Uždaro teismo posėdžio uždarumas reglamentuotas K 117.1, BPK ir CPK yra išsamus sąrašas aplinkybių. Uždarą teismo posėdį numato teismo sprendimas, paremtas įstatymu. 2. bylos medžiagos viešumas a. galimybė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga – reglamentuoja CPK. Su bet kuria byla gali susipažinti byloje nedalyvavę asmenys. Tvarką nustato teisingumo ministras. b. spendimų ir nuosprendžių skelbimas spaudoje ir internete. Viso sprendimo arba jo revoliucinės dalies skelbimas: „Teismų praktika“ – Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis. „Administracinių bylų praktika“ 3.7. Valstybinės kalbos principas Konstitucinis principas – 117str. IId. Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiemslietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamo vertėjo dalyvavimui.3.8. Nekaltumo prezumpcija Konstitucinis principas – 31str. I d. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatytatvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Veikia tik baudžiamajame procese, civiliniuose ir administraciniuose –netaikomas. Prezumpcija – faktų pripažinimas taip, kol neįrodoma kitaip. Prezumpcijagali būti bet kada panaikinta, kai atsiranda realios tikrovės reiškinys.Kaltu laikoma tik tada, kai priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisinęs. Nuostatos, kurios patikslina asmens nekaltumą: 1. Asmens kaltumą turi įrodyti prokuroras ir ikiteisminės tyrimo institucijos. Pats asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti. Kaltinamasis gali neduoti parodymų. 2. Asmeniui, kuris įtariamas nusikaltimu, turi būti teisė į gynybą3.9. Teisės į gynybą principas Konstitucinis principas – 31str. VI d. 1. ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi išaiškinti įtariamajam jo teises ir užtikrinti, kad tas asmuo jomis pasinaudotų. 2. gynėjo kvietimo ir paskyrimo garantijos. BPK 50 str. Nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento turi užtikrinti, kad teise būtų galima pasinaudoti. a. Faktinis (fizinis) sulaikymas b. Procesinis (teisinis) sulaikymas – sulaikymo protokolo užpildymas Įtariamasis arba kaltinamasis gali pasirinkti ir pasikviesti bet kokį gynėją. 3. būtinasis gynėjo dalyvavimas. BPK išvardinti atvejai, kai jo dalyvavimas privalomas: a. kai įtariamasis ar kaltinamasis nepilnametis b. kai yra nebylys, neregys ar kitą fizinę ar psichinę negalę turintis asmuo. c. Jei gresia bausmė iki gyvos galvos d. Jei nemoka valstybinės kalbos e. Kai suimtas ikiteisminio tyrimo metu 4. nemokamas gynėjo dalyvavimas. Jo paslaugas apmoka valstybė. Valstybės garantuojamos teisminės pagalbos įstatymas (2000). Nurodyta: a. būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai b. nelabai turtingi asmenys 3.10. Proceso koncentruotumas Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje – 6str.Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomaitrumpiausią laiką. Užtikrinta teismo galimybė užkirsti kelią tyčiniam bylosvilkinimui. Būdai: 1. procesinių ir kitų veiksmų atlikimo terminų nustatymas 2. proceso dalyvių pareiga atvykti kviečiamiems į teismą. 3. sankcijos asmenims be svarbios priežasties neatvykus į procesą. BPK – 30 MGL, atvesdinimas, areštas iki 1 mėn. 3. 11. Šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principasTarpšakinis principas. CPK 17str., BPK 7str.- įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas. CPK12str., BPK 7str.- įtvirtintas rungtyniškumo principas.Lygiateisiškumo pr. – šalių procesinės teisės yra lygios.Rungimosi principas – kiekviena šalis gali pasisakyti dėl kitos šaliesįrodymų.3.12. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas Tarpšakinis principas iš procesinių teisės šakų. CPK – 14-15str., BPK –242str. Betarpiškumas – teismas pats privalo tiesiogiai betarpiškai ištirtiįrodymus, kuriais grindžia sprendimą. Žodiškumas – visas procesas vyksta žodžiu. IV TEMA TEISMŲ SISTEMA 1. Teismų sistemos sąvokaTeismas, tai: 1. teisingumo vykdymo institucija 2. pats teisingumo vykdymas (teismo posėdis) 3. teisėjai, nagrinėjantys bylą (teismo sudėtis) 4. teismo pastatasTeismų sistema – tai visuma valstybės teismų, kuriuos sieja bendriteisminiai valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų valdžios irorganizavimo principai.Konstitucinis teismas į teismų sistemą neįeina.LR tesimų sistema įtvirtinta K 111 str. ir TĮ 12 str.LR teismų sistema:1. Bendrosios kompetencijos teismai (išvardinti konstitucijoje): a. Apylinkių teismai b. Apygardų teismai c. Apeliaciniai teismai d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai dar nagrinėja kai kurias administracines bylas.2. Specializuoti arba administraciniai teismai (abstrakčiai kalbakonstitucija): a) Apygardų administraciniai teismai b) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administraciniai teismai nagrinėja bylas iš administracinių teisinių santykių.Visi Lietuvos teismai yra steigiami, reorganizuojami, likviduojami įstatymo(T 12.1). Likviduoti teismo negalima neperdavus jo funkcijų kitiemsteismams. Pagal kompetenciją teismai yra skirstomi į pakopas: Bendrosios- 4 pakopos Specializuotos- 2 pakopos Teisminės instancijos išskiriamos pagal procesinę kompetenciją. Yra 3teisminės instancijos:Pirmoji instancija. Bylos nagrinėjamos iš esmės (šie teismai teismoposėdyje nagrinėja civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, tiriaįrodymus ir priima teisingumo vykdymo aktus). Tai- apylinkių ir apygardųteismai. Specializuotų – abu teismaiApeliacinė instancija. Pagal proceso dalyvių skundus tiria pirmosiosinstancijos teismo priimtų, neįsiteisinusių teismo nuosprendžių teisėtumą.Apeliacinės instancijos teismai: 1.Bendrosios: *Lietuvos apeliacinis teismas- jis yra apeliacinė institucija apygardų teismų byloms, kurias jie išnagrinėjo I-ąja institucija. *Apygardų teismai- jie yra apeliacinė institucija apylinkės teismų sprendimams civil. ir baudž. bylose. 2.Specializuotų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apygardų adm. byloms tirti, apylinkių teismų nutarimams, adm. pažeidimų byloms.Kasacinė instancija. Tai teismas, kuris pagal proceso dalyvių kasaciniusskundus tikrina įsiteisinusių teismo sprendimų teisėtumą. Vieninteliskasac. inst. teismas yra Aukščiausias apeliacinis teismas. Kasacine tvarkagalima apskųsti sprendimą per 3 mėn. nuo įsiteisėjimo dienos. Adm. teismųsistemoje kasacijos nėra. 5. Apylinkės teismai5.1.Apylinkės teismų steigimas ir veiklos teritorijaĮsteigimas. Teismai yra įsteigiami įstatymu (TĮ 12 str.). 1992 03 12įstatymas „LR Apylinkių teismų įsteigimo įstatymas“. Šiuo metu iš viso yra54 apylinkių teismai. Vilniuje yra 4 Apylinkių teismai.54 apylinkių teismus sudaro: 1. 7 miestų apylinkės teismai – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Palangos, Druskininkų, Visagino. 2. 43 rajonų apylinkės teismai, jie steigiami savivaldybių teritorijose, kuriose nemažiau 30 tūkst. gyventojų, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės centre jau yra įsteigtas teismas. 3. 4 Vilniaus mieto teismai.Apylinkės teismų skaičių reglamentuoja įstatymas.Veiklos teritoriją nustato įstatymas. (1994 06 15 įstatymas dėl Lietuvosaukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkiųteismų veiklos teritorijų nustatymo bei LR prokuratūros reformavimo.(toliau – įstatymas ilgu pavadinimu)).Apylinkės teismų veiklos teritorija atitinka savivaldybės veiklosteritoriją. Yra išimčių: Panevėžio, Marijampolės, Trakų savivaldybės.Vilniaus m. apylinkės teismų teritorijos padalintos pagal seniūnijas.5.2. Apylinkės teismo sudėtis
TĮ 14 str.Apylinkės teismą sudaro: 1. teismo pirmininkas 2. pirmininko pavaduotojas (-iai) 3. kiti teisėjai 4. hipotekos skyrius, steigiamas įstatymo nustatyta tvarkaKiti teisėjai. Skaičių reglamentuoja LR prezidentas teismų tarybos patarimu(TĮ 12.10). Šiuo metu skaičius nustatytas prezidento dekretu (naujausias2004 11 10 dekretas). Pvz., Vilniaus mieto I apylinkės teisme yra 40teisėjų, II-ame – 25, III-iame – 21, IV – 5. Daugiausiai teisėjų turi Kaunomiesto apylinkės teismas – 54, mažiausiai – Druskininkų – 3. Į šį skaičiųįeina ir pirmininkas su pavaduotojais.Teismo pirmininko pavaduotojas. Jis yra ne visuose apylinkės teismuose. Jisgali būti skiriamas, jei yra ne mažiau kaip 10 teisėjų. Jei yra daugiaukaip 20 teisėjų, tai gali būti skiriami 2 pirmininko pavaduotojai.
5.3. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas
ReikalavimaiBendrais bruožais reikalavimai yra išdėstyti TĮ 51 str.: 1. LR pilietybės reikalavimas (konstitucinis reikalavimas) 2. Nepriekaištinga reputacija. Reikalavimai yra TĮ 52 straipsnyje. Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos: a. Yra teistas b. Atleistas iš teisėsaugos institucijos ar valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei nuo atleidimo nepraėjo 5 metai. c. Asmuo piktnaudžiauja narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei alkoholiu. d. Neatitinka kitų teisėjų elgesio taisyklių reikalavimų (teisėjų etikos taisyklės) 3. Turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 4. Asmuo turi atitikti įstatymų numatytus kvalifikacinius reikalavimus. (Nustato Vyriausybė) 5. Pateikęs sveikatos pažymėjimą (atitinkamos sveikatos būklės). Privalo periodiškai kas 5 metus tikrinti sveikatą. TĮ 43 str. 6. Darbo stažo reikalavimas. Turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. TĮ 53 str. Skaičiuojamas nuo tada, kai įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, įrašytą į teisinių pareigybių sąrašą. 7. Išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Egzaminų programas tvirtina teismų taryba. Atsakymą per 10 dienų galima paskųsti teismų tarybai. Nuo egzamino atleidžiami: a. Teisės krypties socialinių mokslų daktarai arba habilituoti daktarai b. Asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą ir nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai. 8. Teisėju negali būti asmuo, buvęs kadriniu KGB darbuotoju. 10 metų draudimas.Pretendentas, atitinkantis šiuos reikalavimus, įrašomas į pretendentų įlaisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Įrašymo tvarka patvirtintateismų tarybos.Lengvatinėmis sąlygomis (be egzamino ir atrankos): 1. buvę konstitucinio ar aukščiausiojo teismo teisėjai (TĮ 60 str.) 2. buvę bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjai, jei atleisti „švariais“ pagrindais ir jei nėra praėję 5 metai nuo darbo pabaigos. 3. Aukštesnės pakopos teisėjai jų pageidavimu. (TĮ 64 str.)Skyrimo tvarkaYra formalioji ir darbinė skyrimo tvarka.Bendrais bruožais formalioji skyrimo tvarka yra apibrėžta K 112 str. Detaliskyrimo tvarka – TĮ 56 str.Formalioji skyrimo tvarka: Apylinkės teismų teisėją iš asmenų, įrašytų įlaisvas apylinkės teismų teisėjų vietas sąraše, skiria prezidentas patarusteismų tarybai.Darbinė skyrimo tvarka: 1. Pretendentus į laisvas vietas atrenka atrankos komisija (TĮ 551 str.) 2. Prezidentas, gavęs atrankos komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 30 dienų dėl konkrečios kandidatūros kreipiasi į teismų tarybą dėl patarimo. 3. kandidatūros paprastai svarstomos artimiausiame posėdyje 4. Teismų tarybos pirmininkas per 5 dienas raštu praneša prezidentui teismų tarybos sprendimą. 5. teisėjas skiriamas prezidento dekretu. 6. Teisėjas, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia prezidentui. (TĮ 59 str.).Asmuo negali dirbti teisėju teisme, kur jau dirba jo giminaičiai (TĮ 62str.).LaikasTĮ 57 str. 1. Pirmą kartą apylinkės teismo teisėju skiriamas 5 metams. Šis terminas skirtas įvertinti, ar asmuo gali eiti teisėjo pareigas. 2. pasibaigus šiam 5 metų terminui prezidentas gali skirti šį asmenį teisėju be egzamino ir atrankos iki šiam asmeniui sueis 65 metai.5.4. Teismo pirmininko ir jo pavaduotojų skyrimasTĮ 74 str.Pirmininką ir pavaduotoją skiria prezidentas teismų tarybos patarimu.Reikalavimai: 1. Reikia būti paskirtam apylinkės teismo teisėju 2. kandidatūras atrenka atrankos komisija iš paskirtų teisėjų į konkretų teismą. 3. prezidentas dėl konkrečios kandidatūros kreipiasi į teismų tarybą patarimo. 4. kandidatūros paprastai svarstomos artimiausiame posėdyje 5. Teismų tarybos pirmininkas per 5 dienas raštu praneša prezidentui teismų tarybos sprendimą. 6. Pirmininkas skiriamas prezidento dekretu.Pirmininkai ir pavaduotojai skiriami 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijomsiš eilės.5.5. Apylinkės teismo kompetencijaTĮ 15 str. ir procesiniai įstatymai 1. Apylinkės teismas yra I-oji instancija tokioms bylų kategorijoms: a. Civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai (CPK 26 str.): i. Apylinkės teismas nagrinėja bylas, kurių ieškinio suma ne didesnė kaip 100.000 Lt. ii. Šeimos turtinių teisinių santykių bylos dėl turto padalijimo, nepriklausomai nuo ieškinio sumos dydžio. b. Baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai (BPK 224 str.): i. Dėl nusikalstamų veikų, už kurias gali būti paskirta ne didesnė kaip 6 metų laisvės atėmimo bausmė: 1. dėl baudžiamųjų nusižengimų 2. dėl neatsargių nusikaltimų (net jei bausmė – laisvės atėmimas iki 12 metų) 3. dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų (bausmė – iki 3 metų) 4. dėl apysunkių tyčinių nusikaltimų (bausmė – iki 6 metų) c. Hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtos bylos (TĮ 17 str.): i. Dėl priverstinio ar sutartinio hipotekos registravimo registre ii. Dėl įkeisto turto arešto iii. Dėl išieškojimo iš įkeisto turto d. Administracinių teisės pažeidimų bylos, priskirtos apylinkės teismų kompetencijai įstatymo. Kokias – išvardina ATPK 224 str. Pvz.: bylos dėl nedidelio chuliganizmo, dėl nepilnamečių nugirdymo, dėl azartinių žaidimų, dėl nedidelės vertės turto pavogimo (iki 1 MGL) ir t.t. e. Bylos, susijusios su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. CPK 93 str.: Dėl įvairių pareiškimų, kylančių proceso metu. BPK 362 str.: nuteistojo atleidimas nuo bausmės vykdymo dėl ligos, dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos, dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės ir pan. 2. kompetencija, įtvirtinta TĮ 15 str. 2 dalyje: „Įstatymo numatytais atvejais apylinkių teisėjai gali atlikti kitas pareigas“: a. atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijas (jį paskiria apylinkės teismo pirmininkas): i. skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą: 1. skiria namų areštą 2. areštą 3. kratas ii. prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius iii. nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų. b. Atlieka vykdymo teisėjo funkcijas. Jį paskiria apylinkės teismo pirmininkas. CPK 594 str. Kontroliuoja antstolių procesinę veiklą. c. Vykdo kitas, įstatymų numatytas funkcijas: i. Teismo įpareigojimų skyrimas pagal LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tie įpareigojimai gali būti skiriami iki 6 mėn. ir būti pratęsti dar 3 mėnesiams.
5.6. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo
TĮ 14.2; Yra ne prie visų apylinkės teismų.Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantisnekilnojamo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamaskreditoriui.Hipotekos skyrių steigimasTĮ 16 str.Įsteigti teisingumo ministro įsakymais. 1997 metais rugsėjo 4 dienosįsakymu buvo įsteigta 10 skyrių. 1999 02 19 įsakymu buvo įsteigti dar 5skyriai. Veiklos teritoriją nustato taip pat tie patys įsakymai.Hipotekos teisėjaiTĮ 58;Hipotekos teisėjas vadovauja hipotekos skyriaus darbui. Skyrimo irpavadavimo tvarka analogiška ikiteisminio tyrimo teisėjo skyrimo tvarkai.Gali būti ir keli hipotekos skyriaus teisėjai. Hipotekos skyriaus teisėją
skiria apylinkės teismo pirmininkas. Jei jis laikinai negali eiti savopareigų, tai apylinkės teismo pirmininkas skiria laikiną kitą teisėją.FunkcijosTĮ 17 str. 1. įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja bylas. Kokias – TĮ 17 str. 1 dalyje: a. dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos registravimo. b. Dėl įkeisto turto arešto ir išieškojimo iš įkeisto turto. 2. vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus: a. vadovavimas hipotekos skyriaus darbui.6. Apygardos teismas
6.1. Įsteigimas, veiklos teritorija.
Įsteigimas ir veiklos teritorija reglamentuoti 1994 06 15 dienos įstatymuilgu pavadinimu. Pradėjo funkcionuoti nuo 1995 01 01.Yra iš viso 5 apygardų teismai didžiausiuose miestuose (Vilniaus, Kauno,Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių). Veiklos teritorija apima kelių apylinkėsteismų teritorijas.6.2. SudėtisT 18; 1. Teismo pirmininkas 2. Skyrių pirmininkai a. Baudžiamųjų bylų skyrius b. Civilinių bylų skyrius 3. kiti teisėjaiKiti teisėjai. Skaičių nustato prezidentas teismų tarybos patarimu. Nustatodekretu. Šiuo metu 2002 09 20 dienos dekretas nustatė: • Vilniaus – 48 • Kauno – 37 • Klaipėdos – 23 • Panevėžio – 20 • Šiaulių – 20Į šį skaičių įeina ir pirmininkai. Į skyrius teisėjus paskirstoteismo pirmininkas pagal darbo krūvį.
6.3. Apygardos teismo teisėjų skyrimas
Reikalavimai: 1. Teisėjų karjeros siekiantys asmenys (TĮ 65 str.) – šis straipsnis nustato, kad asmuo turi būti apylinkės teismo teisėjas ir turi išreikšti raštišką norą būti aukštesnės pakopos teismo teisėju. Tada jis yra įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Reikalavimai tokiems asmenims: a. Teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą. b. Teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą. c. Generalinės prokuratūros arba apygardos prokuratūros prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 8m. stažą. d. Advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8m. darbo stažą. 2. Buvę konstitucinio teismo ir aukščiausiojo teismo teisėjai, bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, išėjęs savo noru, ir jei nuo tarnybos pabaigos nepraėję 5 metai. 3. Aukštesnės pakopos teismo teisėjai gali pereiti savo noru (T 64.3).Skyrimo tvarkaK 112; T 70;Analogiška apylinkės teismo teisėjų skyrimo tvarkai, tik kad skiriami išteisėjų karjeros siekiančių asmenų sąrašo.LaikasT 54.2; 1. Skiriamas iš karto iki 65 metų 2. yra numatyta galimybė pratęsti įgaliojimus iki 70 metų. Reikia tam teisėjui tiesiogiai kreiptis į LR prezidentą.Darbinė skyrimo tvarkaT 76;Darbinė teisėjų skyrimo tvarka yra analogiška apylinkės teismo darbiniaiskyrimo tvarkai, tik kad kandidatus atrenka atrankos komisija.Prisiekia asmenys, nebuvę teisėju, ar jų įgaliojimai buvo nutrūkę.6.4. Pirmininkai ir skyrių pirmininkai yra skiriami prezidento teismųtarybos patarimu. Jie skiriami 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms išeilės.
6.5. Apygardos teismo kompetencija
T 19 str. ir procesiniai įstatymai; 1. Apygardos teismai yra I-oji instancija byloms, nustatytoms įstatymo. CPK 27 str. – visiems apygardų teismams: a. Tai bylos, kai civilinio ieškinio suma > 100.000 lt, išskyrus šeimos turto padalijimo bylas. b. Bylos, kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė. c. Bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo. d. Dėl viešojo konkurso teisinių santykių. Vilniaus apygardos teismo kompetencijai taip pat priskiria tokias bylas (CPK 28 str.): e. Dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme; f. Dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme; g. Dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; h. Kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.Civilines bylas pirma instancija nagrinėja 1 teisėjas. Teismo pirmininkasgali sudaryti 3 teisėjų kolegiją. 2. Apygardos teismas yra I-oji instancija baudžiamosioms byloms: a. Bylos, kurias nagrinėja 1 teisėjas: dėl tyčinių sunkių nusikaltimų, išskyrus tas, kurias nagrinėja apylinkės teismas (bausmė iki 10 metų) b. Bylos, kurias nagrinėja 3 teisėjų kolegija: i. Bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę ypatingai sunkius nusikaltimus (virš 10 metų iki gyvos galvos). ii. bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo: 1. prezidentu 2. teisėju 3. prokuroru 4. seimo, vyriausybės nariu 5. konstitucinio teismo teisėju 2. Apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms, dėl apylinkės teismų sprendimų ir nuosprendžių, išskyrus administracinių teisės pažeidimų bylas. 3. atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų nustatytas funkcijas: a. tesimo įpareigojimų skyrimą pagal organizuotų nusikaltimų užkardymą, bei nagrinėja skundus dėl tų skyrimų. b. Apygardos teismai sankcionuoja kai kuriuos operatyvinius veiksmus: slaptą patekimą į patalpas, laiškų skaitymą, transporto priemonių peržiūrą. c. Pratęsia sulaikymą, jei asmuo laikomas virš 6 mėnesių.
7. Apeliacinis teismas
Įsteigtas įstatymu ilgu pavadinimu 1995 01 01. Veikia visoje Lietuvosteritorijoje.
7.2. Sudėtis
T 20;Sudėtis yra analogiška apygardų teismų sudėčiai: 2 skyriai: baudžiamųjųbylų skyrius ir civilinių bylų skyrius. 2002 09 20 (2003 10 15) dienosdekretas. Nustatytas 27 teisėjų skaičius.
7.3. Teisėjų skyrimas
Reikalavimai: TĮ 67 str. 1. teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre esantys asmenys a. teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 4 metų apygardos ar apygardos administracinio teismo teisėjo darbo stažą. b. Teisės krypties daktarai arba habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų teisinio pedagoginio darbo stažą. c. Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą. d. advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą.Pateikę sveikatos pažymą.Be atrankos 2. buvę konstitucinio ar aukščiausiojo teismo teisėjai 3. buvę apeliacinio ar vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, jei išėjo savo noru arba perkeltas į kitą darbą, jei nuo tarnybos pabaigos nepraėjo 5 metai. 4. Esantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai.Skyrimo tvarkaK 112; T 72;Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas teismų tarybos patarimu irseimo pritarimu.Darbinė skyrimo tvarka (T 77, 78) kaip ir apygardos teismo teisėjų, tik poteismų tarybos patarimo kreipiamasi į seimą pritarimo.7.4. Pirmininkų ir skyrių pirmininkų skyrimas: 1. Apeliacinio teismo pirmininką Seimo pritarimu skiria RespublikosPrezidentas. 2. Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką skiria RespublikosPrezidentas. 3. Dėl Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimoRespublikos Prezidentui pataria Teismų taryba. 4. Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamasšešeriems metams.
7.5. Apeliacinio teismo kompetencija
T 21 ir procesiniai įstatymai 1. Apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, priimtų nagrinėjant bylas pirmąja instancija. 2. Nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos respublikoje. 3. Atlieka kitas įstatymo jo kompetencijai priskirtas funkcijas: a) nagrinėja skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, kai sprendimą priėmė apygardos teismas; b) dėl teismo įpareigojimų skyrimo, kai juos priima apygardos teismas.Bylas nagrinėja 3 teisėjų kolegija.
8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas
8.1. Įsteigimas
1994 06 15 įstatymu ilgu pavadinimu. Veikia nuo 1995 01 01. Įsteigtasbuvusio teismo bazėje, tačiau likvidavus buvusį teismą ir nutraukus buvusioteismo teisėjų įgaliojimus. Tai pripažinta prieštaraujant konstitucijai.„Lietuvos Aukščiausiojo teismo statutas“ reglamentuoja tuos veiklosklausimus, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai.
8.2. Sudėtis
T 22; 1. pirmininkas 2. skyrių pirmininkai 3. kiti teisėjaiLietuvos Aukščiausiame teisme taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismosenatas. Tai nėra struktūrinis teismo padalinys, bet tam tikra organizacinėstruktūra.Teisėjų skaičių nustato seimas prezidento teikimu ir pasiūliusAukščiausiojo Teismo pirmininkui (T12.8). Nustatomas skaičius yra įstatymu.Šiuo metu (1998 10 20 įstatymas) yra 37 teisėjai.
8.3. Teisėjų skyrimas
T 68;Reikalavimai:Skiriami nepriklausomai nuo to, ar yra kokiame nors sąraše, ar ne. 1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas,turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo teisėjas,turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 3) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotasdaktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginiodarbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą; 4) Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaippenkiolikos metų prokuroro darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą; 5) advokatas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų advokato darbostažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.Skyrimo tvarkaK 112; T 73;Formalioji tvarka: aukščiausiojo teismo teisėją skiria seimas prezidentoteikimu.Darbinė tvarka: Kandidatūras parenka ir prezidentui pasiūlo AukščiausiojoTeismo pirmininkas.Laikas. Analogiškas kitų aukštesnės pakopos teismų teisėjų skyrimo laikui(iki 65 metų su galimybe pratęsti iki 70 metų).8.4. Pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimasT 79;Pirmininką iš paskirtų teisėjų skiria seimas prezidento teikimu.Skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria seimas prezidento teikimu,pritarus aukščiausiojo teismo pirmininkui. Jie skiriami 7 metam.
8.6. Kompetencija
T 23, procesiniai ir kiti įstatymai 1. Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, bet ne visiems. Jis nėra kasacinė instancijos teismas Apylinkės teismo administracinėms byloms. Kasacinę bylą gali nagrinėti: a. 3 teisėjų kolegija b. 7 teisėjų kolegija c. Aukščiausiojo Teismo skyrių plenarinė sesija 7 teisėjų kolegijai byla perduodama tada, kai yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas ir kai nagrinėdama kolegija gali pateikti naują teisės normų aiškinimą. 3 teisėjų kolegijos sprendimai negali būt apskųsti 7 teisėjų kolegijai ir t.t. Plenarinei sesijai perduodama tada, kai yra pagrindas manyti, kad priimant sprendimą reikės nukrypti nuo susiklosčiusios Aukščiausiojo Teismo praktikos. 2. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. a. Aukščiausiasis Teismas skelbia kasacine tvarka priimtas nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma to skyriaus teisėjų. Skelbia biuletenyje „Teismų praktika“. Į paskelbtose nutartyse esančius įstatymų aiškinimus atsižvelgia kiti teismai ir visos kitos institucijos bei asmenys, kurie taiko tuos įstatymus. b. Teismų praktikos analizavimas ir rekomendacinių išaiškinimų teikimas. c. Konsultuoja teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. Atlieka kitas jo kompetencijai įstatymo priskirtas funkcijas: a. Sprendžia proceso atnaujinimo klausimus (BPK, CPK): i. Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių: 1. jei įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nustatoma, kad įrodymai buvo melagingi 2. jeigu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nustatoma, kad atliekantys tyrimą pareigūnai ar teisėjai piktnaudžiavo valdžia. ii. Dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo iii. Jeigu padaryta akivaizdi materialinės teisės normos taikymo klaida b. Skundų ir teikimų nagrinėjimas. „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams rėžimams, teisių atkūrimo“ įstatymų nustatyta tvarka. Čia 3 teisėjų kolegijos sprendimai gali būti skundžiami 7 teisėjų kolegijai.
8.7. Aukščiausiojo teismo senatas
Sudėtis
T 24; 1. Aukščiausiojo teismo pirmininkas (kartu jis yra ir senato pirmininkas) 2. 2 skyrių pirmininkai 3. po 7 abiejų skyrių teisėjus, turinčius didžiausią Aukščiausiojo teismo teisėjo darbo stažą.Iš šių narių išrenkamas sekretorius, kuris skiriamas 4 metams.
Kompetencija
T 25; 1. tvirtina teismų praktikos apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. Rekomendaciniai išaiškinimai gauna senato nutarimo formą. 2. Senatas svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą. Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiami rekomendaciniai išaiškinimai, kuriems pritarė dauguma aukščiausiojo teismo teisėjų. Taip pat senatas svarsto konsultacijų paskelbimo būtinumą. 3. sprendžia kitus senato kompetencijai įstatymo priskirtus klausimus 4. Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo veiklos klausimus.
Senato darbo tvarka
T 26; 1. Visus senato kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia posėdžiuose. Posėdžius šaukia senato pirmininkas. Dalyvavimas yra būtinas. Kiti teisėjai gali dalyvauti su patariamuoju balsu. Kartais kviečiami ir kitų teisėsaugos institucijų vadovai: prokuroras, advokatų tarybos pirmininkas, teisingumo ministras ir t.t. 2. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai – sprendimą nulemia senato pirmininko balsas.Nutarimus pasirašo senato pirmininkas ir sekretorius.
Administraciniai teismai
LR administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – A);
Paskirtis
Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 str.Skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtųadministracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo nagrinėjimas.
Sąvokos
Viešasis administravimas (A 2.1) – valstybės ar vietos savivaldosinstitucijų vykdomoji veikla. Vykdomąja veikla įgyvendinami įstatymai.Viešasis administravimas – įgaliojimai administraciškai nepavaldiemsasmenims.Vidinis administravimas (A 2.2) – įgaliojimai administraciškai pavaldiemsasmenims. 9. Apygardos administracinis teismas 9.1. Apygardos administracinių teismų steigimas ir veiklos teritorijaĮsteigti 1999.01.14.d. įstatymu, o pradėjo funkcionuoti 1999.05.01.d.Įsteigti 5 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,Panevėžio ir Šiaulių. Jų veiklos teritorija sutampa su bendrosioskompetencijos apygardos teismų teritorija. 9.2. Apygardos administracinio teismo sudėtis 1. Pirmininkas 2. Pirmininko pavaduotojas ar pavaduotojai 3. Kiti teisėjaiTeisėjų skaičių nustato Prezidentas Teismų tarybos patarimu (2002.09.20.d.dokumentu nustatyta).Vilniaus-20 Šiaulių-5Kauno-9 Panevėžio-5Klaipėdos-7 Pirmininko pavaduotojas skiriamas, jei yra daugiau kaip 10 teisėjų, 2 pavaduotojai- jei daugiau kaip 20 teisėjų.9.3. Apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimasReikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismoteisėju: Reglamentuoja TĮ 66str. Gali būti: 1. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašyti asmenys. Registre gali būti: a) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teismo teisėjo stažą, b) teisės srities socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip 5 m. teisinio pedagoginio darbo stažą. – LR pilietis, – turėti sveikatos pažymėjimą, – nebuvęs KGB darbuotoju, – nepriekaištinga reputacija. 2. Gali pretenduoti ir kiti asmenys: a) buvę LR Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai TĮ 60str. b) buvę bet kokios aukštesnės pakopos teismo teisėjai, jei nuo darbo pabaigos nepraėjo 5m. TĮ 61str. c) bet kuris aukštesnės pakopos teismo teisėjas TĮ 64str. Teisėjo skyrimo tvarka: Reglamentuoja TĮ 70str.Apygardos administracinio teismo teisėją skiriaPrezidentas Teismų tarybos patarimu. TĮ 56str.- atrenka Atrankos komisijaiš teismo teisėjų karjeros registro. Kandidatus pasiūlo Prezidentui, jis,ne vėliau kaip per 30d.,pateikia svarstyti Teismų tarybai ir prašopritarimo. Jie apsvarsto ir praneša Prezidentui. Sprendimą dėl patarimo per5d. raštu praneša Teismų tarybos pirmininkas. Prezidentas priima dekretu. Laikas, kuriam skiriamas apygardos administracinio teismo teisėjas:Reglamentuoja TĮ 57 str. Teisėjai iš karto skiriami 65 metų. Sulaukus 65m., tie įgaliojimai gali būti pratęsiami iki 70 metų, jei teisėjaskreipiasi į LR Prezidentą, pageidaudamas, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti.
9.4.Apygardos administracinio teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojoskyrimo tvarkaReglamentuoja TĮ 74 str. ir 76 str. Pirmininką ir pirmininko pavaduotojąskiria Prezidentas Teismų tarybos patarimu. Prezidentui kandidatūras teikiaAtrankos komisija iš paskirtų į tą teismą teisėjų. Pirmininkas irpirmininko pavaduotojas skiriami 5m. ir ne daugiau kaip 2 kadencijas išeilės.9.5.Apygardos administracinio teismo kompetencijaReglamentuoja TĮ 29 str.- bendrais bruožais.Administracinių bylų teisenos įstatymas 18 ir 19 str.Apygardos administracinio teismo kompetencija susideda iš 2 dalių:I Bendroji kompetencijaII Papildoma Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijaI Bendroji kompetencija: 1.Yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymo priskirtoms jokompetencijai. Šis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms,kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo arsavivaldybių administravimo subjektas. 2 bylų kategorijos: a) bylos, nagrinėjamos netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarkaprocedūros.ABT įstat. 25-31 str. yra numatyti atvejai, kai prieš kreipiantis į šįteismą, reikia kreiptis į: 1) Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, 2) Savivaldybių administracinių ginčų komisija 3) Apskričių administracinių ginčų komisiją, 4) mokestinių ginčų nagrinėjimo komisiją. Bet yra atvejų, kai galima kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą.ABT įst. 18 str. bylų kategorijos:1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai arsavivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kaiatsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijųir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėlįstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų,pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;4) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui arorganizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų,įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas,neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje,atlyginimo straipsnis);5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybėstarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus,kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija,įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymasnenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojoadministravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šioįstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena išginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;7) pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimųadministracinių teisės pažeidimų bylose;8) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkėsreferendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčiųteisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;9) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimųvykdymą. b) nagrinėja skundus dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčųkomisijų, ar kitų išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkainstitucijų priimtų sprendimų. 2.Atlieka kitas įstatymo jo kompetencijai priskirtas funkcijas.II Vilniaus apygardos teismas turi papildomą kompetenciją.Bylų kategorijos yra tapačios. ABT įst. 19 str. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancijaadministracinėms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinisadministravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų,kurias šie subjektai priėmė teisėtumo:
a) bylos, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros. ABT įst. 19 str.:1) dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykiųsu valstybės tarnautojais nutraukimo;2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kaiatsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;3) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui arorganizacijai centrinės administravimo institucijos, įstaigos, tarnybos arjos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais arneveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485straipsnis);4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas,turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas aratsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jostarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokiosatitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų iršios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojaisnutraukimo;6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojoadministravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykiusreglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7punktas), kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimoinstitucija, įstaiga ar tarnyba;7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ardirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėlpabėgėlio statuso;8) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijossprendimų vykdymą. b) nagrinėja skundus dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų.10.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 10.1.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo steigimasĮsteigtas įstatymo 2000-09-19 d., pradėjo veikti 2001-01-01 dieną. Veikiavisoje LR teritorijoje. 10.2.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sudėtisReglamentuoja TĮ 30 str. Sudaro: 1.Pirmininkas. 2.Pirmininko pavaduotojas. 3.Kiti teisėjai.Teisėjų skaičių nustato Prezidentas Vyriausiojo administracinioteismo pirmininko siūlymu. 2000-11-22 d. dekretu nustatyta 15 teisėjų, į tąskaičių įeina pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas. 10.3.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimasReikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Lietuvos vyriausiojoadministracinio teismo teisėju:Reglamentuoja TĮ 67 str.: 1. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašyti asmenys: a) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 4 metų apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą, b) teisės srities socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų pedagoginio darbo stažą: – pateikę sveikatos pažymėjimą, – nepriekaištingos reputacijos, – LR pilietis, – nebuvęs KGB darbuotoju. 2. Buvę Apeliacinio teismo teisėjai neatsižvelgiant į darbo stažąApeliaciniame teisme.Teisėjo skyrimo tvarka: Vyriausiojo administracinio teismo teisėją skiriaPrezidentas, Teismų tarybos patarimu. Atrenka atrankos komisija iš teismoteisėjų karjeros registro. Kandidatus pasiūlo Prezidentui, jis, ne vėliaukaip per 30 d. pateikia svarstyti Teismų tarybai ir prašo pritarimo. Jieapsvarsto ir praneša Prezidentui. Sprendimą dėl patarimo per 5 d. raštupraneša Teismų tarybos pirmininkas. Prezidentas priima dekretu.Laikas, kuriam skiriamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasReglamentuoja TĮ 57 str. Teisėjai iš karto skiriami iki 65 metų. Sulaukus65 m., tie įgaliojimai gali būti pratęsiami iki 70 metų, jei teisėjaskreipiasi į LR Prezidentą, pageidaudamas, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti.10.4.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ir pirmininkopavaduotojo skyrimo tvarka Reglamentuoja TĮ 75-76str.Tvarka analogiška apygardos. Skiria PrezidentasTeismų tarybos patarimu. Prezidentui kandidatūras teikia Atrankos komisija.Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami 6 metams ir ne daugiau kaip2 kadencijas iš eilės.10.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija Reglamentuoja TĮ 31str.,ABT įst. 20str.: 1. Pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai. Bylų kategorijos: a) bylos dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybiniai administravimo subjektai, teisėtumo, b) bylos dėl visuomeninių organizacijų, politinių partijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo, c) bylos pagal skundus dėl vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo ar neveikimo. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. 2. Apeliacinė instancija dėl apygardos administracinių teismų sprendimų. 3. Apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo apylinkių teismai. 4. Nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose.5. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikantįstatymus Formavimo formos yra 3: skelbia teismo nutartis biuletenyje „Administracinių teismų praktika 1) analizuoja administracinių teismų praktiką ir rengia rekomendacinius išaiškinimus, 2) konsultuoja administracinių teismų teisėjus teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. 6. ABT įst. 70str.II d. Sprendžia bylų priskyrimo atitinkamiems teismamsklausimus .11. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas iš pareigų Teisėjus atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Konstitucijos irTeismų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Reglamentuoja K. 115str.,TĮ 90str.Atleidimo pagrindai: 1.Savo noru. 2. Pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymo nustatyto pensinioamžiaus. 3. Dėl sveikatos būklės(TĮ 90str.II d.) : – kai per 1 metus serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arbadaugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, – kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trugdančia eiti teisėjopareigas. 4. Išrinkimas į kitas pareigas arba savo sutikimu perkėlimas į kitą darbą. 5. Kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 6. Kai įsiteisėja teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis. Atleidimo tvarka:Reglamentuoja TĮ 90 str. Atleidžia tas ir tokia tvarka, kas ir kokia tvarkapaskyrė į pareigas. Seimas, prezidento teikimu. Teismo pirmininko, jo pavaduotojų ir skyriaus pirmininkų atleidimas išpareigųReglamentuoja TĮ 81str. 1. Kai pasibaigia paskyrimo į šias pareigas terminas. 2. Visais teisėjo atleidimo iš pareigų atvejais(TĮ 90str.). Atleidimo tvarka analogiška kaip jie skiriami. Pašalinimas iš pareigų: Reglamentuoja K 116str. ir TĮ 82str.ir 91str.Ne visi teisėjai gali būti pašalinti iš pareigų, o tik Aukščiausiojo irApeliacinio teismo teisėjai bei pirmininkai. Pašalinimo pagrindai: 1. Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. 2. Priesaikos sulaužymas. 3. Paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas.Pašalinami iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 3/5 visų Seimo nariųdauguma. Prasidėjus apkaltos procesui, teisėjo įgaliojimai sustabdomi.Apkalta gali būti taikoma visiems, ką skyrė ir priėmė Seimas.12. Administravimas teismuose Reglamentuoja TĮ 102-105str. Tai yra teismo pareigūnų veikla. Sudaro tarsi2 dalys: 1. Vidinis teismo administravimas – teismo pareigūnų organizacinė veikla. 2. Išorinis teismo administravimas – vidinio teismo administravimo priežiūra.12.1. Vidinis teismo administravimas Reglamentuoja TĮ 103str. Vadovauja teismo organizaciniam darbui: 1. Pirmininkas 2. Jo pavaduotojai 3. Skyrių pirmininkai.Teismo pirmininko funkcijos: 1. Paskirsto teisėjus į skyrius. 2. Nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti. 3. Organizuoja teisėjų ir teismo tarnautojų mokymą. 4. Tvirtina teismo struktūrą bei pareigybių sąrašą. 5. Priima į darbą ir atleidžia teismo tarnautojus. 6. Imasi visų priemonių normaliam teismo funkcionavimui užtikrinti.Šias funkcijas pirmininkas turi atlikti asmeniškai, bet gali jas paskirtiteismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.12.2. Išorinis teismų administravimas Reglamentuoja TĮ 104str.Administracinės veiklos priežiūrą atliekasubjektai: 1. Apygardų teismų pirmininkai – apylinkių teismų, 2. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas- apygardos administracinių teismų, 3. Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas- apygardos teismų.Šias funkcijas pirmininkas atlieka asmeniškai, bet gali pavesti atliktiteismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams ar kitiems teisėjams.Formos: a) patikrinimais – kai tikrinamas konkretus klausimas; b) kompleksinis patikrinimas, visa apimantis administracinės veiklos patikrinimas. Turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus.13. Teismų savivalda13.1. Teismų savivaldos sąvoka ir sistema Reglamentuoja TĮ 113strTeismų savivalda- tai teisėjų ir teismų teisė bei reali galia pagal LRKonstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybespręsti teismų veiklos klausimus. Teismų savivaldos sistema( TĮ 114str.), institucijos: 1. Aukščiausia- visuotinis teisėjų susirinkimas 2. Teismų taryba 3. Teisėjų garbės teismas..Egzistuoja Nacionalinė teismų administracija, padedanti dirbti teismųsavivaldos institucijoms.Kai kuriems klausimams spręsti Teismų taryba gali sudaryti nuolatines arlaikinąsias komisijas.Lietuvoje skaitlingiausia- Lietuvos teisėjų asociacija. Dar yra- Europos, – Baltijos šalių, – Pasaulinė, – Moterų teisėjų asociacijos.13.2. Visuotinis teisėjų susirinkimasReglamentuoja TĮ 116-117str.Tai aukščiausia teismų savivaldos institucija, jai atskaitingos visos kitosteismų savivaldos institucijos. Šią instituciją sudaro visi Lietuvosteisėjai. Kompetencija. TĮ 117str. 1. Tvirtina Teisėjų etikos taisykles. 2. Renka ir atšaukia Teismų tarybos narius, kurie nėra Teismų tarybos nariais pagal pareigas. 3. Išklauso Teismų tarybos ir Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas. 4. Sprendžia ir svarsto kitus teismų veiklos klausimus.Visuotinų susirinkimų darbo tvarka: vyksta paprastai kovo pirmąjįpenktadienį, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus. Gali būti šaukiamas irneeilinis Visuotinis susirinkimas, kurį šaukia Teismų taryba arba 1/3 visųteisėjų. Susirinkimas teisėtas, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visųLietuvos teisėjų. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių balsųdauguma. Sprendimus vykdo Nacionalinė teismų administracija, teismųsavivaldos instancijos ir teisėjai.13.3. Teismų tarybaReglamentuoja TĮ 119-121str. Sudaro 24 nariai: I. Iš jų 9- pagal pareigas, atstovauja visas 3 valdžių rūšis: Įstatymų leidžiamąją- 3: 1. Seimo pirmininko įgaliotas atstovas, 2. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar pavaduotojas, 3. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar pavaduotojas. Vykdomąją valdžią- 3: 1. Prezidento įgaliotas atstovas, 2. Teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras, 3. Finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras. Teisminę valdžią- 3: 1. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, 2. Apeliacinio teismo pirmininkas, 3. Lietuvos Vyriausio administracinio teismo pirmininkas. II. Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai- jų 14: 3 teisėjai- nuo kiekvieno teismo veikiančioje kiekvienoje Lietuvos teritorijoje. 5 teisėjai- nuo kiekvieno bendrosios kompetencijos teismo. 5 teisėjai- iš kiekvieno apygardos teismo teritorijoje esančio apylinkių teismo. 1 teisėjas- nuo visų apygardų administracinių teismų.. Kandidatūras iškelia ir siūlo patys teismai. III. 1 teisėjas- Lietuvos visuomeninių organizacijų išrinktas narys. Renkamiems nariams keliami reikalavimai: – turėti ne mažesnį kaip 5m. teisėjų darbo stažą, – ar jam nebuvo taikomos drausminės atsakomybės priemonės. Išrenkami 4 metams. Negali būti daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Pirmininku yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.Kompetencija TĮ 120 str. 1. Pataria Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. 2. Pataria Prezidentui dėl teisėjų administracijos vadovų skyrimo ir atleidimo iš pareigų. 3. Pataria Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teisme. 4. Sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir tikrina egzaminų programą. 5. Tvirtina tvarkas, pagal kurias įrašomi į pretendentų laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro sąrašą. 6. Skiria teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius ir teisėjų garbės teismo narius.Darbo tvarka – posėdis (TĮ 121 str.).Jie šaukiami kas mėnesį. Šaukiatarybos pirmininkas.Gali būti šaukiamas ir neeilinis posėdis, kurį šaukia Teismų tarybospirmininkas ar 1/3 teisėjų.Sprendimai priimami atviru balsavimu. Priimtas – jei pritarė pusė visųtarybos narių. Nutarimus pasirašo Teismų tarybos pirmininkas irsekretorius. Darbo tvarką nustato reglamentas.13.4. Teisėjų garbės teismas ir 14. Teisėjų drausminė atsakomybėReglamentuoja TĮ 83-88str. Teisėjai drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Tainepriklausomumo garantija nuo teisminės valdžios įsikišimo. Bendra tvarka- asmenys atsako drausmine tvarka pagal pavaldumą. Teisėjų garbės teismą sudaro 7 nariai, skiriami 4m., skiria Teismų taryba: 1. 1 iš Aukščiausiojo teismo, 2. 2 iš Apeliacinio teismo, 3. 1 iš LT Vyriausio administracinio teismo, 4. 2 iš apygardų teismų, 5. 1 iš apylinkių teismų. Negali būti skiriamas Teismų tarybos narys, jei jam buvo taikytos drausminės priemonės. Drausmės bylas nagrinėja 7 narių kolegija. Garbės teismo sprendimą galima skųsti Aukščiausiajam Teismui. 14.1. Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai Reglamentuoja TĮ 83str.: 1. Teisėjų vardą žeminantis poelgis. (bet koks pareiginis nusižengimas) 2. Administracinės teisės pažeidimo padarymas. 3. Darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymas. 14.2.Drausminės bylos iškėlimasReglamentuoja TĮ 84 str. Subjektai, galintys iškelti drausminę bylą: 1) Teismų Taryba 2) Teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas 3) Bet kokios aukštesnės pakopos teismo pirmininkas 4) Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija.Terminai, per kuriuos galima iškelti bylą: drausminė byla turi būti iškelta tuoj pat, kai tik paaiškėja nusižengimas,bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimąsužinojo Teisminė etikos ir drausmės komisija. Bylos negalima kelti praėjus3 metams nuo nusižengimo dienos, nesvarbu kada sužinojo Teismų etikos irdrausmės komisija. Byla gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautasTeismų tarybos sutikimas. Iškelta byla perduodama Teisėjų garbės teismui. 14.3.Teisėjų etikos ir drausmės komisija Susideda iš 5 narių. Juos 4 metams skiria Teismų taryba. Po 1 kandidatąsiūlo Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojoadministracinio teismo pirmininkai.2 kandidatus-Teismų taryba. Iš šioskomisijos narių Teismų taryba tvirtina Komisijos pirmininką. Komisijosposėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 jos nariai. Komisijosveiklą reglamentuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. 14.4.Teisėjų garbės teismo sprendimaiIškeltas drausminės bylas nagrinėja garbės teismas, 3 teisėjų kolegija.Reglamentuoja TĮ 86 str. Sprendimai: 1. Nutraukti drausmės bylą, nesant drausminės atsakomybės pagrindui 2. Nutraukti bylą, jei praleistas terminas bylai iškelti 3. Apsiriboti drausmės bylos svarstymu 4. Paskirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą. Šios nuobaudos įsigalioja praėjus 10 dienų nuo jos paskyrimo ir galioja 1 metus. 5. Pasiūlyti Prezidentui ar Seimui tokius sprendimus: – paskirti teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju – atleisti teisėją iš pareigų – pradėti apkaltos procesąJei Prezidentas ar Seimas atsisako, tuomet byla atnaujinama ir priimamikiti sprendimai.Teisėjų Garbės teismo sprendimas per 10 dienų gali būti skundžiamasAukščiausiajam teismui. Nagrinėja 3 teisėjų kolegija.15.Nacionalinė teismų administracija Reglamentuoja TĮ 124str., kiti įstatymai ir Nacionalinės teismųadministracijos nuostatai.Nacionalinė teismų administracija- tai teismų savivaldos institucijasaptarnaujanti įstaiga. Nacionalinės teismų administracijos kompetencija(funkcijos).Reglamentuoja TĮ 125 str. ir LR Nacionalinės teismų administracijosįstatymas 2 str.Nacionalinė teismų administracija: 1. Rengia medžiagas Visuotinio teisėjų susirinkimo ir Teismų tarybosposėdžiams, jų pavedimu atlieka tyrimus, rengia sprendimų ir kitų aktųprojektus. 2. Techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas. 3. Analizuoja teismų veiklą, išskyrus teisingumo vykdymą, teikiapasiūlymus dėl teismų darbo sąlygų. 4. Kaupia, analizuoja ir apibendrina teismų statistiką ir pateikia jąTeismų tarybai, teismams, bei Teisingumo ministerijai. 5. Tvarko pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą irjų asmens bylas. 6. Tvarko teisėjų asmens bylas ir teisėjų karjeros siekiančių asmenųregistrą. 7. Nagrinėja priskirtinus Nacionalinės teismų administracijoskompetencijai pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, ir imasi priemonių, kadtie klausimai būtų išspręsti.Vadovauja direktorius. Jį skiria ir atleidžia Prezidentas Aukščiausiojoteismo pirmininko siūlymu. Kadencija – 5m., kadencijų skaičius neribotas.Skiriami valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. V tema. Prokuratūra1.Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje2.Prokuratūros veiklos principaiLR Prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą beisiekia užtikrinti teisėtumą.Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. K 118 str.:„Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, ikiteisminį tyrimąorganizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokurorų skyrimo ir atleidimotvarką, jų statusą nustato įstatymas.“Detalizuoja LR prokuratūros įstatymas. LR prokuratūros įstatyme numatyta,kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis. Kai kurie teisininkai sutokiu prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje traktavimunesutinka, teikdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, oprokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis.3.Prokuratūros sistema (sandara)Pr. Įst. 6 str.Prokuratūros sandara: 1. Generalinė prokuratūra. Veikia visoje LR teritorijoje 2. Teritorinės prokuratūros: a) Apygardų prokuratūros. Veiklos teritorija atitinka bendrosios kompetencijos apygardų teismų teritoriją. b) Apylinkių prokuratūros. Kur apylinkių teismai susitinka su apylinkių teismų teritorijomis. Vilniuje – 4 teismai ir 1 prokuratūra.4.Prokuratūros funkcijos ir prokurorų kompetencijaPr. Įst. 2 str.Prokuratūros funkcijos: 1. Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. 2. Palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. 3. Gina viešąjį interesą.(K 118 str. II dalis ir Pr. įst.19 str.). Šios 3 funkcijos yra konstitucinės. 4. Kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese. 5. Kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą. 6. Koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas. 7. Nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.Prokurorų kompetencijaReglamentuoja Pr. įst. 16-20 str.16 str. 1.Atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, palaikovalstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžiųvykdymą.17 str. 2.Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritoriniųprokuratūrų vyriausieji prokurorai koordinuoja nusikalstamų veikųikiteisminio tyrimo veiksmus.18 str. 3.Turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nusikalstamų veikųprevencijos programas.19 str. 4.Gina viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais. Gindami turiįgaliojimus: a) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu; b) prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos; c) pavesti valstybės institucijų pareigūnams atlikti patikrinimus; d) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų; e) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos civilinės, administracinės bylos, civiliniai ieškiniai, prokuroro pareikšti baudžiamosiose bylose ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus. 5.Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.20 str. 6.Kitos prokurorų pareigos ir teisės: a) būti ištikimu Lietuvos valstybei ir LR Konstitucinei santvarkai; b) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; c) nešališkai atlikti savo funkcijas; d) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus; e) turi teisę nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą ir kitą.5.Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų skyrimo iratleidimo tvarkaReglamentuoja Pr. įst. 22 str.Reikalavimai (ir generaliniam prokurorui, ir jo pavaduotojams): 1. LR pilietybė. 2. Valstybinės kalbos mokėjimas. 3. Nepriekaištinga reputacija. 4. Ne jaunesnis, kaip 35 metų. 5. Aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. 6. Ne mažiau, kaip 10 metų prokuroro darbo stažo arba teisėjo, arba mokslini pedagoginio (socialinių mokslų daktaro arba habilituoto daktaro).Skyrimo tvarka: 1. Generalinį prokurorą-LR Prezidentas Seimo pritarimu (iratleidžia).Skiriamas 7 metams. 2. Generalinio prokuroro pavaduotoją – Prezidentas generalinio prokuroroteikimu. Skiriamas 7 metams.Atstatydinimo pagrindai: 1. Atsistatydina. 2. Dėl sveikatos. 3. Pasibaigus galiojimui. 4. Išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. 5. Netenka LR pilietybės. 6. Savo poelgiu sulaužo priesaiką. 7. Jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.6. Tarnyba prokuratūroje6.1. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigasreikalavimai Reglamentuoja PĮ 25str. Yra pozityvūs ir negatyvūs reikalavimai.Turi atitikti tokius reikalavimus(pozityvūs): 1.LR pilietybė 2. Valstybinės kalbos mokėjimas 3. Nepriekaištingos reputacijos(nevartoja alkoholio, narkotikų,psichotropinių. medžiagų) 4. Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisėsmagistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, arba teisėskrypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras. 5. Išlaikė pretendento į prokurorus egzaminą 6. Turi Atrankos komisijos teikimą.Asmuo negali būti priimtas, jeigu: (negatyvūs) 1. Neatitinka ką tik išvardintų reikalavimų, 2. Tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą, 3. Jeigu tarp asmens ir tarp prokuratūroje tarnaujančių jo giminaičių būtų tiesioginis pavaldumas, 4. Jei tai draudžiama įstatymo (dėl draudimo dirbti buvusiam KGB darbuotojui ir kt.).6.2. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigastvarka Reglamentuoja PĮ 26str. ir netiesiogiai PĮ 30str.Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo iratrankos principu.Savanoriškumo- asmuo turi pats norėti,Atrankos- įvertina Atrankos komisija. Į visas prokurorų pareigas skiria generalinis prokuroras, remdamasisAtrankos teikimu. Darbinė procedūra: – pareiškimo padavimas, kuris įgyvendina savanoriškumo principą. – kartu su pareiškimu: 1) turi pateikti duomenis ir dokumentus, kad atitinka visus pozityvius keliamus reikalavimus, 2) privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti med. komisijos išvadą, kad tinka atitinkamoms prokuroro pareigoms, 3) turi pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją, 4) turi išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. Nuo egzamino yra atleidžiami: – išlaikę į pretendentus egzaminus, jei nuo išlaikymo nepraėjo 6 mėn., – asmenys, turintys 3 metų prokuroro ar teisėjo darbo stažą, jei nuo darbo pabaigos nepraėjo 5 metai, – teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.Jei iki tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kuriųpaskirtas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroropareigas panaikinamas.6.3. Prokurorų stažuotės Reglamentuoja PĮ 31str. Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų įprokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinioprokuroro įsakymu patvirtintą individualią stažuotės programą paskirdamasstažuotis iki 2 metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino,-stažuotis iki 6mėnesių. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas. Prokuroras stažuotės metueina prokuroro pareigas ir procesų sprendimų projektus privalo derinti sustažuotės vadovu. Pasibaigus stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija.Jie generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:1. Prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir toliau eiti prokuroro pareigas suteikiant kvalifikacinį rangą. 2. Neigiamai ir atleisti iš tarnybos. 3. Vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą 6 mėnesiams. Stažuotės laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.6.4. Prokurorų kvalifikaciniai rangaiReglamentuoja Pr. įst. 35 str. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jųkvalifikaciją ar einamas pareigas: 1. Jaunesnysis justicijos patarėjas. 2. Justicijos patarėjas. 3. Vyresnysis justicijos patarėjas. 4. Vyriausiasis justicijos patarėjas. 5. Valstybinis justicijos patarėjas. 6. Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas. Generaliniam prokurorui- 6 kvalifikacinį rangą, Generalinio prokuroropavaduotojui- 5 kvalifikacinį rangą suteikia Prezidentas, skirdamas juos įpareigas. Prokurorui kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokurorasįsakymu remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijosvertinimo. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje,suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagalpareigas nustatytasis. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokuroruiaukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas.6.5.Prokurorų skatinimas ir tarnybinės nuobaudosReglamentuoja Pr. įst. 39-42str.SkatinimasReglamentuoja Pr. įst. 39 str. 1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami: 1) Padėka 2) Prokuroro garbės ar kitu pasižymėjimo ženklu 3) Vienkartine (iki 5 MGL dydžio) pinigine išmoka 4) Vardine dovana (iki 5 MGL dydžio) 5) Suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą 6) Įteikiant vardinį ginklą. 2. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti. 3. Prokuroras skatinamas šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės apdovanojimui gauti.Tarnybinės nuobaudosReglamentuoja Pr. įst. 40-42 str. Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokurorovardą žeminančius poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1. Pastaba. 2. Papeikimas. 3. Kvalifikacinio rango pažeminimas. 4. Perkėlimas į žemesnes pareigas. 5. Atleidimas iš tarnybos. Nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu Prokuratūros įstatymo irgeneralinio prokuroro nustatyta tvarka. Nuobauda skiriama ne vėliau kaipper 15 kalendorinių dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados dėl padarytopažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamageneralinio prokuroro ar jo pavaduotojo rezoliucija pradėti patikrinimą, iratliekamas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Nuobauda gali būtipaskirta, jei nuo įstatymo ar kito pažeidimo padarymo dienos nepraėjo 6mėnesiai, Jei pažeidimas padarytas atliekant savo funkcijas (t.y. priimtasneteisėtas sprendimas ir kita), tai jei nepraėjo 36 mėnesiai. Už vieną nusižengimą skiriama viena nuobauda. Prokurorui paskirta nuobauda galioja 12 mėnesių. Ji generalinio prokuroroįsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau kaip 8 nuobaudos galiojimomėnesiams, jei prokuroras elgėsi pavyzdingai ar pasižymėjo tarnyboje. Nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per 1 mėnesį nuosupažindinimo su įsakymu dieno gali apskųsti teismui Administracinių bylųteisenos įstatymo nustatyta tvarka.6.6.Prokuroro atleidimas iš tarnybosReglamentuoja PĮ 44 str. I. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai: 1. Atsistatydina savo prašymu. 2. Jam paskirta tarnybinė nuobauda-atleidimas iš tarnybos. 3. Įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 4. Netenka LR pilietybės. 5. Nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. 6. Nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar organizacijų veikloje. 7. Netinka tarnauti prokuroru (medicinos komisijos išvada). 8. Yra 65 metų. 9. Remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas. II. Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei: 1. Savo poelgiu sulaužo priesaiką. 2. Nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui padaro tarnybinį nusižengimą. 3. Be svarbios priežasties 2 kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba 2 dienas iš eilės. 4. Be svarbios priežasties 2 kartus neatvyksta į Atestacijos komisijos posėdį. 5. Dėl ligos nebūna tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. Išskyrus tada, kai įstatymo nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų. 6. Pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 7. Yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti/ III. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodytaProkuratūros įstatyme, draudžiama. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarkaReglamentuoja PĮ 45 str. 1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. 2. Atleisti prokurorą iš tarnybos, jei panaikinamos jo pareigos ar yra 65 metai ar sulaukęs amžiaus pareigūnų pensijai gauti, galima tik apie tai įspėjus raštu prieš 2 mėnesius. 3. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos paimami jo: tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas ir ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas. VI tema Ikiteisminio tyrimo įstaigos 1. Ikiteisminio tyrimo esmėIkiteisminis tyrimas- t.y. baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotaikiteisminio tyrimo subjektų veikla, kuria siekiama atskleistinusikalstamas veikas. Tai baudžiamojo proceso sfera. Jei nebūtų ikiteisminio tyrimo, tai bylųnagrinėjimas būtų labai sunkus. Ikiteisminis tyrimas yra pirmojibaudžiamojo proceso stadija. Ikiteisminio tyrimo subjektai: 1. Prokuroras, 2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, 3. Ikiteisminio tyrimo teisėjas.Prokurorai ikiteisminį tyrimą organizuoja, vadovauja ir gali atlikti.Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu turi pačią svarbiausią vietą.(BPK170str.) Ką gali atlikti tik prokuroras: 1. Gali nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2. Nuspręsti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, 3. Surašyti kaltinamąjį aktą.Ikiteisminio tyrimo įstaigos. Jų įgaliojimai yra riboti. Ikiteisminiotyrimo pareigūnai atlieka visus BPK veiksmus, išskyrus kuriuos atlieka tikprokuroras.Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra pasyvus subjektas. Savo iniciatyva neturigalimybės atlikti jokių veiksmų. Kodekse numatytus veiksmus atlieka tikprokuroro ar kitų pareigūnų prašymu. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai ir veiksmai.Reglamentuoja BPK 1str.ir 2str. Šia veikla siekiama atskleisti nusikalstamas veikas. Atskleisti greitai irišsamiai. Atskleisti nusikalstamas veikas: 1. Nusikalstamų veikų suradimas( reikia atskleisti kyšininkavimą, korupciją), 2. Apima ne tik jų suradimą, bet ir jų (nusikalstamų veikų)faktinių aplinkybių nustatymą ir asmens, padariusio tą nusikaltimą, nustatymas. Ikiteisminio tyrimo užbaigimas. Gali atlikti tik prokuroras. I. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas(BPK 212str.): 1.Kai išaiškinama, jog nusikalstama veika nepadaryta, 2. Kai nesurenkama pakankamai duomenų, įrodančių kaltę. 3. Procesas nutraukiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybėspagrindais. 4. Kai veika praranda pavojingumą, tada atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės II. Kaltinamojo akto surašymas. Tai dokumentas, skirtas teismui ir surašomas, kai išsprendžiami visi uždaviniai.3.Ikiteisminio tyrimo įstaigų sistema Reglamentuoja BPK 165str. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimoinstitucijos.Ikiteisminio tyrimo įstaigų grupės yra 3 :1. Policija- universali ikiteisminio tyrimo įstaiga. Turi teisę atlikti bet kokios nusikalstamos veikos tyrimą.2. Įstaigos, atliekančios nusikalstamų veikų, išaiškėjusių atliekant tiesiogines funkcijas, tyrimą. Tokiomis įstaigomis yra: 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba. 4. Valstybės saugumo departamentas. 5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 6. Muitinės departamentas. 7. Karo policija.Tos įstaigos viena kitai nepavaldžios. Jų vadovas- prokuroras. 3. Įstaigos, kurioms ikiteisminis tyrimas yra išimtinė jų veikloskompetencija(l. reta): 1.Tolimajame plaukiojime esančių jūrų laivų kapitonai- dėl įgulos narių irkeleivių padarytų nusikaltimų, kai jie yra tolimajame plaukiojime. 2. Pataisos įstaigų direktoriai- kai bausmę atliekantys asmenys ar šiosinstitucijos darbuotojai padaro nusikalstamą veiką.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigų įgaliojimai Įgaliojimai atsiranda analizuojant Konstituciją ir BPK. Yra 3 rūšys įgaliojimų: I. Operatyvinė veikla. II. Ikiteisminio tyrimo veiksmai. III. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.3.1. Operatyvinė veikla Reglamentuoja operatyvinės veiklos įstatymas(2002.06.20.)Operatyvinė veikla nėra procesinė veikla. Statusas besąlyginis- įrodymaistampa surinkti duomenys. Įstatymai gana kategoriškai apriboja tų duomenųpanaudojimą teisme. Operatyvinės veiklos metodai dauguma yra slaptopobūdžio. Operatyvinė veikla- t.y. valstybės įgaliotų institucijų teisinėžvalgybinio ir kontržvalgybinio pobūdžio kovos su nusikalstamumu forma,neviešo pobūdžio nusikaltimo prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurienaudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus. Ne visos įstaigos turi teisę atlikti operatyvinę veiklą. Institucijos, kurios gali atlikti operatyvinę veiklą 1.Vidaus reikalų sistemos tam tikros institucijos: a) kriminalinės policijos operatyviniai padaliniai ir policijosoperatyvinės veiklos tarnyba, b) valstybės sienos apsaugos tarnybos operatyviniai padaliniai, c) vadovybės apsaugos departamento operatyviniai padaliniai, d) finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos operatyviniai padaliniai. 2. Krašto apsaugos sistemoje- teisę turi antrojo operatyvinių tarnybųdepartamento operatyviniai padaliniai. 3. Valstybės saugumo departamento operatyviniai padaliniai. 4. Muitinės kriminalinės tarnybos operatyviniai padaliniai. 5. Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyviniai padaliniai (TĮ 5str.)3.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai Reglamentuoja BPK. Ikiteisminio tyrimo veiksmai- tokie BPK numatyti veiksmai, kuriais renkamainformacija apie nusikalstamą veiką: 1. Apklausos: a) įtariamojo, b) liudytojo, c) nukentėjusiojo(dažniausiai apklausiamas kaip liudytojas), d) akistata- apklausa vienu metu dviejų anksčiau apklaustų, tarp kurių parodymų yra esminių prieštaravimų. 2. Parodymų patikrinimo veiksmai: a) parodymas atpažinti, b) parodymo patikrinimas vietoje, c) eksperimentas- tam tikrų bandymų darymas, kol pilietis pasako-„ašmačiau“, nors mes abejojame ar jis matė. 3. Specialiųjų žinių panaudojimas: a) specialistų išvados gavimas, b) teismo ekspertizė. 4. Procesinės prievartos priemonės, kuriomis renkama informacija apienusikalstamą veiką: a) krata, b)poėmis, c) nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, d) slaptas sekimas, e) savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo tarnybų darbuotojųveiksmai.3.3. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija Prevencijos vykdymas pasireiškia visokiomis priemonėmis pagal specialiasprogramas. VII tema. Baudžiamosios justicijos institucijos 1. Vidaus tarnybos sistemos sąvokaVidaus tarnybos Statutas- įstatymu patvirtintas aktas. VTS 2str. Vidaus tarnybos sistema- vidaus reikalų ministerijos valdymo sritiesvidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnųvisuma. VTS 4str. Vidaus reikalų įstaigos: 1. Vidaus reikalų centrinės įstaigos: – policijos departamentas, – valstybės sienos apsaugos tarnyba, – finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, – vadovybės apsaugos departamentas, – civilinės saugos departamentas. 2. Policijos viešojo saugumo dalinys ir kitos vidaus reikalų įstaigos. 3. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos. 2. Priėmimas į vidaus tarnybą Reglamentuoja VTS 6str. Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą: 1. Asmuo turi būti: 1) LR pilietis ir mokėti lietuvių kalbą, 2) Nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesnis kaip 18 m. ir ne vyresnis kaip 30 m. (jei turi aukštąjį universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą- ne daugiau kaip 35m.), 3) Ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas, 4) Sveikatos būklė tokia, kad leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje, 5) Bendras fizinis pasirengimas, 6) Baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. 2. Gali būti papildomi reikalavimai, susiję su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas. 3. Gavus vidaus reikalų ministro sutikimą, į tarnybą galima priimti ir vyresnius asmenis, nei išvardinta aukščiau.Asmens tikrinimasReglamentuoja VTS 7 str. Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigojeprivalo gauti siuntimą. toks asmuo yra tikrinamas: 1. Centrinės medicinos ekspertizės komisija tikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai. 2. Tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas. 3. Bendras fizinis pasirengimas. Nustačius, kad asmuo tinka, Vidaus reikalų ministerija išduoda siuntimą įkitą mokymo įstaigą.Priėmimas į mokymo įstaigas ir mokymasisReglamentuoja VTS 8 str. Priimami asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą. įsakymupriimami ir įrašomi į įstaigos kursantų sąrašus asmenys: 1. Laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką ir pasirašę stojimo sutartį. 2. Turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustatovidaus reikalų ministras. Kursantui mokymosi metu šaunamieji ginklai irspecialiosios priemonės išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.Tinkamumą tarnybai vertina Atestavimo komisija. tinkamumas turi būtiįvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinioar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.Stojimo į vidaus tarnybą sutartisReglamentuoja VTS 9 str. Tai yra trišalis LR piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos,bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuoįsipareigoja laikytis Vidaus tarnybos Statuto ir kitų teisės aktų vidausreikalų profesinio mokymo įstaigų kursantams nustatytų reikalavimų, vykdytijiems pavestas pareigas mokymo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniuitinkamas mokymo sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigojaužtikrinti, kad baigęs įstaigą kursantas bus paskirtas į jo išsilavinimąatitinkančias pareigas, užtikrinti pareigūno teises ir socialinegarantijas.Asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, priėmimas įvidaus tarnybąReglamentuoja VTS 10 str. Baigus mokymo įstaigą išduodamas baigimo dokumentas ir asmuo siunčiamas įvidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę sutartį.Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, ne vėliau kaip per 5 darbodienas po mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo,privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalųįstaigoje. Asmenys, paskirti į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą. Skyrimo į pareigas tvarką nustato vidau reikalų ministras.Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimaiReglamentuoja VTS 11 str. Priimti į vidaus tarnybą draudžiama: 1. Esant centrinės medicinos ekspertizės išvadai, kad asmuo netinkamas dėl sveikatos. 2. Jei asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. 3. Jei asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo dieno nepraėjo 5 metai. 4. Jei asmuo skiriamas į pareigas, kuriose dirba asmens giminaičiai. 5. Asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktųnustatyta tvarka.3.Atleidimas iš vidaus tarnybosReglamentuoja VTS 53-59 str. Atleidimo pagrindai: 1. Jo paties prašymu. 2. Sukakus nustatytam amžiui: a) pirminės grandies pareigūnai-50 metų; b) vidurinės grandies pareigūnai-55 metai; c) aukštesniosios grandies pareigūnai-60 metų; d) aukščiausiosios grandies pareigūnai-62 metai ir 6 mėnesiai. Galima pratęsti trukmę iki 3 metų, tačiau ne ilgiau 65 metų. 3. Esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai. 4. Kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės-centrinės medicinos komisijos išvada. 5. Neteko LR pilietybės. 6. Jei atsisako priesaikos. 7. Jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. 8. Jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, dėl kurio negali atlikti pareigų. 9. Jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. 10. Kai įstatymų nustatyta tvarka jam atimamos specialiosios teisės, susijusios su pareigų atlikimu. Atleisti pareigūną gali vidaus reikalų įstaigos vadovas. Ginčai
sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Atleidžiant pareigūną iš vidaustarnybos, išmokama jo 2 paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinėkompensacija. Nepertraukiamai ištarnavus 5metus, kompensacija didinama 1,5karto, daugiau kaip 10 metų-2 kartus, daugiau kaip 20 metų-3 kartus. Su atleidžiamu pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimodieną. Pareigūnas tą dieną privalo atiduoti: – pareigūno tarnybinį pažymėjimą; – specialų ženklą; – tarybinį šaunamąjį ginklą; – specialiąsias priemones; – sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas ir perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus ir darbo priemones Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas,atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.4.Policija4.1.Policijos sistema, uždaviniai, funkcijosReglamentuoja LR policijos veiklos įstatymas, priimtas 2000-10-19.Mokymopriemonė parašyta 2001 metais. Policija-asmens, visuomenės saugumą, bei viešąją tvarką užtikrinantipolicijos įstaigų ir pareigūnų visuma. Policijos įstaiga-policijos veiklos įstatymo, bei kito įstatymo nustatytatvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo, beikitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius. Policijos uždaviniai: 1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga. 2. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. 3. Neatidėliotinos pagalbos teikimas, kai ji būtina dėl bejėgiškumo. 4. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. 5. Saugaus eismo priežiūra.Policijos sistemaPolicijos sistemą sudaro: 1. Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos. 2. Teritorinės policijos įstaigos-komisariatai. 3. Policijos profesinio ugdymo įstaigos-generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai. 4. Specializuotos policijos įstaigos-neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai. Kokios yra specializuotos policijos įstaigos, sprendžia generaliniskomisaras: 1. Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Uždavinys-atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas: a) nusikaltimų tyrimų tarnyba; b) organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnyba. 2. Lietuvos policijos eskortavimo-užtikrina saugų eismą keliuose, lydi aukščiausius LR vadovus ar užsienio delegacijas keliuose. 3. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Atlieka specialius tyrimus, pateikia teismo eksperto išvadas ir specialistų išvadas. 4. Greitojo reagavimo rinktinė „Aras“. 5. Operatyvinės veiklos tarnyba.Policijos funkcijos Policijos funkcijos: 1. Atlieka nusikaltimų ir kitų teisė pažeidimų prevenciją. 2. Atskleidžia ir tiria nusikaltimus. 3. Atlieka operatyvinę veiklą. 4. Saugo viešąją tvarką, visuomenės rimtį ir saugumą, piliečių teises ir laisves. 5. Atlieka valstybės sienų apsaugą. 6. Atlieka valstybės finansų apsaugą. 7. Atlieka eismo priežiūrą. 8. Teikia socialinę pagalbą gyventojams. 9. Bendradarbiauja su kitomis policijos tarnybomis.4.2.Policijos generalinis komisarasReglamentuoja PVĮ 12 str. Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras. Jis: 1. Nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą, bei pareigybių sąrašus. 2. Prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą. 3. Organizuoja būtiną materialinį techninį aprūpinimą. 4. nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir profesinio ugdymo įstaigas. 5. Įstatymo nustatyta tvarka rengia ir teikia finansų ministerijai policijos departamento biudžeto projektą. 6. Atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą, bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą. 7. Atsiskaito už savo veiklą Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui šių reikalavimu. Generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiemspolicijos pareigūnams.Policijos generalinį komisarą skiria ir atleidžia Prezidentas vidausreikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu. Skiriamas 5 metams.Pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atskaitingas Prezidentui.Generalinis komisaras gali būti: 1. Ne jaunesnis kaip 35 metų. 2. Įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metus dirbęs policijos departamento tarnybos, specializuotos įstaigos, teritorinės įstaigos ar profesinio mokymo įstaigos vadovu.Generalinis komisaras gali būti atleistas iš pareigų: 1. Savo noru. 2. Dėl sveikatos būklės, kai yra med. ekspertizės išvada. 3. Dėl pareigūno vardo pažeminimo, jei yra vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvada. 4. Kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas. 5. Jei įstatymo nustatyta tvarka jo veikla įvertinama nepatenkinamai. 6. Jei pereina į renkamas pareigas. 7. Jei netenka LR pilietybės. 8. Pasibaigus kadencijai, jei nėra paskiriamas 2 kadencijai. Atleidus iš pareigų savo noru ar pasibaigus kadencijai, jis eina pareigastol, kol paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras.4.3. Policijos pareigūno teisinis statusas. Reglamentuoja PVĮ 16-18str. ir 21-22str. Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktųnustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje. Statusą įrodo pažymėjimas,speciali apranga ar specialus tarnybinis ženklas. Policijos veiklos įstatymas ir kiti įstatymai suteikia policijospareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kadtiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jųnevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijospareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tikįstatymais. Policijos pareigūno teisinį statusą sudaro: 1. Jo bendrosios teisės. 2. Pareigūno pareigos. 3. Pareigūno atsakomybė.Policijos pareigūno bendrosios teisės Jis turi teisę: 1. Pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. 2. Įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, protokolams surašyti. 3. Persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti jėgą. 4. Policijos įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus. 5. Laikinai apriboti arba uždrausti transporto arba pėsčiųjų judėjimą ar darbus gatvėse ar keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių ir transporto eismo saugumui. 6. Uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių. 7. Užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus.Policijos pareigūno pareigos1. Gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.2. Gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui.3. Užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška.4. Imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ar kitų ypatingų situacijų atvejais.5. Laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalaujama vykdant tarnybines pareigas ar teises.Policijos pareigūno atsakomybė 1. Asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius. 2. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. 3. Vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 4. Neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.4.4. Policijos rėmėjai: sąvoka, funkcijos, teisės ir pareigos, priėmimas įpolicijos rėmėjus ir atleidimas iš policijos rėmėjų. Policijos rėmėjas – netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje,įskaitant kario savanorio tarnybą, LR pilietis, savanoriškai padedantispolicijai teisės aktų nustatyta tvarka. Reglamentuoja LR policijos rėmėjų įstatymas. Policijos rėmėju gali būti : 1. Ne jaunesnis kaip 18 metų, 2. Mokantis lietuvių kalbą, 3. Neteistas LR pilietis, 4. Pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju. Toks asmuo pateikia prašymą policijos įstaigos vadovui. Prieš įrašanttikrinama, ar pretendentas atitinka policijos rėmėjams keliamusreikalavimus. Jei būtina, organizuojamas atitinkamas mokymas. Patenkinusprašymą, pretendentas įtraukiamas į policijos rėmėjų prie policijosįstaigos sąrašą. Policijos rėmėjui išduodamas pažymėjimas ir ženklas. Policijos rėmėjų funkcijos: 1. Užtikrinti žmogaus teises ir laisves, 2. Saugoti viešąją tvarką, 3. Prižiūrėti eismo saugumą, 4. Kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų, 5. Užkardyti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir juos atskleisti, 6. Įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones, 7. Gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui atveju.Policijos rėmėjai turi teisę: 1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kartu su policijos pareigūnais panaudoti specialiąsias priemones. 2. Reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų. Kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjaituri šias teises: 1. Padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų nustatytais atvejais. 2. Įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui ar sulaikytas nusikaltėlis, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių visuomenei, sveikatai ar turtui, atveju. 3. Jei įtariama, kad yra padarytas nusikaltimas ar administracinis teisės pažeidimas, stabdyti transporto priemones. Policijos rėmėjai privalo: 1. Gavę pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių užkirsti jam kelią, nedelsdami pranešti policijai, organizuoti įvykio vietos apsaugą, kol atvyks policijos pareigūnai. 2. Suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, bejėgiškos būklės asmenims. 3. Imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų įvykių atvejais. 4. Laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją ar patikėtas tarnybos paslaptis. 5. Atlikdami pavestas funkcijas, nešioti nustatyto pavyzdžio atpažinimo ženklą, prisistatyti, pateikti policijos rėmėjo pažymėjimą. 6. Laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai. Policijos rėmėjai, atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti ir užtikrintižmogaus teises bei laisves. Policijos rėmėjų gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip ir policijos pareigūnų,gina įstatymai. Policijos rėmėjas policijos įstaigos vadovo įsakymu išbraukiamas išpolicijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašo tokiais atvejais: 1. Paties prašymu. 2. Dėl policijos rėmėjo vardo diskreditavimo, netekęs institucijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir gavus jos motyvuotą siūlymą. 3. Jei jis neatitinka reikalavimų, keliamų policijos rėmėjui. Policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Policijosdepartamento generaliniam komisarui, kurio sprendimas yra galutinis irneskundžiamas.5. Valstybės sienos apsaugos tarnyba5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis ir funkcijosReglamentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Tarnybos paskirtis- (VSAT 2str.) įgyvendinti valstybės sienos apsaugą irjos kirtimo kontrolę, o karo metu- ginkluotų pajėgų sudėtyje gintivalstybę. Tarnybos funkcijos- (VSAT 5str.) : 1. Saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse. 2. Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę. 3. Užtikrina pasienio teisinį režimą ir pasienio punktų režimą. 4. Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos proceso kontrolę. 5. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką pasienio ruože. 6. Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu. 7. Atlieka ir kitas teisės aktų jai pavestas funkcijas.5.2.Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūraReglamentuoja VSAT 11str.Struktūrą sudaro: 1. Tarnybos vadas-aukščiausiasis šios tarnybos pareigūnas; kontroliuoja ir atsako už pareigūnų veiklą vidaus reikalų ministrui. Skyrimo tvarka:Tarnybos vadą skiria vidaus reikalų ministras, suderinęs su ministrupirmininku. Tarnybos vadas skiriamas 5 metams ir atskaitingas vidausreikalų ministrui. 2. Tarnybos štabas- yra centrinis struktūrinis padalinys, padeda tarnybos vadui užtikrinti vadovavimą tarnybos teritorijoje. Vadovauja štabo viršininkas, jis yra tarnybos vado pavaduotojas. Skyrimo tvarka nenustatoma. Skiriama vidaus reikalų statuto numatyta tvarka. 3. Tarnybos rinktinės- teritoriniai struktūriniai padaliniai. Jų funkcija- organizuoti ir įvykdyti tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože. 4. Tarnybos užkardos-rinktinis struktūrinis padalinys. Įgyvendina valstybės sienos apsaugos funkcijas tam tikroje pasienio ruožo dalyje. Veikimo teritoriją nustato tarnybos vadas. (16 str.).6.Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybaLietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymasAnksčiau buvo mokesčių policija.6.1.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paskirtis, uždaviniai irfunkcijos FNTT paskirtis-vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemaiir su jais susijusių nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą: – aplaidus apskaitos tvarkymas; – apgaulingas apskaitos tvarkymas; – žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas; – mokesčių ir įmokų vengimas; – pinigų plovimas. Su jais susiję nusikaltimai: – turto pasisavinimas arba iššvaistymas; – sukčiavimas.UždaviniaiReglamentuoja FNTTĮ 6 str.(2003 10 09 pakeisti)Uždaviniai: 1. Apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. 2. Užtikrinti nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos teisių gavimu, panaudojimu ir tyrimu. 3. Atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas finansų sistemai, bei su ja susijusias nusikalstamas veikas. 4. Vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai arba su tais nusikaltimais ir teisės pažeidimais susijusių pažeidimų prevencija.FunkcijosReglamentuoja FNTTĮ 7 str.Funkcijos: 1. Įstatymų nustatyta tvarka atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimo. 2. Tirti veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta. 3. Vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti kvotą parengti tardymą, ūkinėsfinansinės veiklos patikrinimus. 4. Bendradarbiauti su LR ir užsienio valstybių teisėsaugos, bei kitomisinstitucijomis kompetencijos klausimais. 5. Rengti pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančiųnusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai, bei su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą. 6. Kaupti, saugoti ir analizuoti informaciją, reikalingą Tarnybosuždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.6.2.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos struktūra ir valdymasReglamentuoja FNTTĮ 8 str. Steigia ir jos nuostatus tvirtina vyriausybė. StruktūraTarnybą sudaro: 1. Skyriai. 2. Poskyriai. 3. Kiti padaliniai.Padalinius steigia vidaus reikalų ministras tarnybos direktoriaus teikimu. SkyriaiSudaro tarsi 2 dalys: 1. Centrinis aparatas. 2. Teritoriniai padaliniai.1. Centrinis aparatas: a) Ikiteisminio tyrimo skyrius; b) Pinigų plovimo prevencijos skyrius; c) Specialiųjų užduočių skyrius; d) Operatyvinės informacijos grupė.2. Teritoriniai padaliniai- t.y. tarnybos skyriai apskrityse. Jų yra10.Vykdo tarnybos funkcijas atitinkamoje teritorijoje. Vadovauja tarnybosdirektorius. Už veiklą atsako vidaus reikalų ministrui. Tarnybos direktoriųskiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras valstybės tarnybos įstatymonustatyta tvarka. Skiriamas 5 metams. Pavaduotojus skiria ir atleidžiavidaus reikalų ministras valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. (11str. 4 punktas).7.Specialiųjų tyrimų tarnybaLR specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas 1.18LR specialiųjų tyrimų tarnybos statutas 1.19Patvirtintas 2003 metais7.1.Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai ir funkcijos.Reglamentuoja STTĮ 2 str. I dalis Specialiųjų tyrimų tarnyba-valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžiair tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendinakorupcijos prevencijos priemones.Reglamentuoja STTĮ 2 str. II dalis Korupcija-neteisėtos veikos, kurias padaro pareigūnai, eidami teisėtvarkospareigas. Nusikalstamos veikos- kyšininkavimas, papirkimas ir kt.STT uždaviniai-(STTĮ 7str.) saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybęnuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.STT funkcijos:(STTĮ 8str.) 1. Vykdo operatyvinę veiklą siekdama atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią. 2. Atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. 3. Teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis. 4. Renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie korupciją irsu ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius. 5. Turimos informacijos pagrindu rengia ir įgyvendina korupcijosprevencijos ir kitas priemones. 6. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus raštu teikia informaciją apie savoveiklos rezultatus, bei teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos gerinimoPrezidentui ir seimo pirmininkui.7.2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priėmimas į tarnybą iratleidimas iš josReglamentuoja VSD statutas :priėmimą 2-7str. atleidimą 11-15str.PriėmimasReikalavimai asmenims, skiriamiems į STT: 1. Nepriekaištinga reputacija. 2. LR pilietybė. 3. Ne jaunesni kaip 18 metų. 4. Mokantys valstybinę kalbą. 5. Atlikę privalomąją karo tarnybą arba nustatyta tvarka atleisti nuo jos. 6. Tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.STT direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tiknepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arbajam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnybojestažą. Norintys tarnauti STT, siunčiami į medicinos ekspertizės komisiją, kuripateikia išvadą apie asmens sveikatos būklę. Asmenys, norintys tarnautiSTT, bei jų tėvai, vaikai, sutuoktiniai yra tikrinami pagal valstybės arsavivaldybės institucijų turimas įskaitas bei asmenų registrus. Visi duomenys apie pretendentą yra tvarkomi tarnyboje saugomoje asmensbyloje pagal STT direktoriaus patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles. Skyrimas: Asmenys į tarnybos pareigūnų pareigas priimami atrankos būdu. Skiria iratleidžia STT direktorius, išskyrus skiriamus Prezidento. Priesaika:Asmuo, paskirtas į STT, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.Neprisiekęs negali dirbti STT pareigūnu. STT direktoriaus ir jo pavaduotojųpriesaiką priima Prezidentas, o kitų tarnybos pareigūnų – STT direktorius.Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų asmens bylose. Tarnybos pareigūnas Yra statutinis valstybės tarnautojas, pagal savo kompetenciją turintisadministracinius įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Asmeniškai atsakouž savo , t.p. pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnųveiklą ir sprendimus. Jo duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiemsasmenims. Tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumątarnybos pareigūno įsakymus. Atleidimas Tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais: 1. Atsistatydinęs savo noru. 2. Netekęs LR pilietybės. 3. Sulaužęs priesaiką. 4. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas. 5. Atestacijos komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą. 6. Dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai med. ekspertizės išvadai. 7. Jeigu jo tarnyba bandomuoju laikotarpiu įvertinama nepatenkinamai. 8. Kai jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai 9. Paskyrus jam tarnybinę nuobaudą- atleidimą iš tarnybos. 10. Paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti tikrovėsneatitinkantys duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būtipriimtas į tarnybą.Tarnybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais: 1. Sulaukęs nustatyto amžiaus ( 62m.ir 6mėn.,vyr.specialieji agentai- 55.m., iki vyr. specialiojo agento įskaitytinai- 50m.). 2. Ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti. 3. Dėl laikinojo nedarbingumo neatvykęs į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno sužalojimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu atliekant tarnybines pareigas. 4. Mažinant pareigybių skaičių dėl tarnybos organizavimo pakeitimų. 5. Kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs tarnybos pareigūnas. 6. Kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atleidimo tvarka Tarnybos pareigūnai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos atleidžiami STT direktoriaus įsakymu, išskyrus tarnybos pareigūnus, atleidžiamus Prezidento dekretu. Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, uniformą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias gavo eidamas tarnybines pareigas. Ginčai dėl tarnybos pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7.4. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius. Reglamentuoja STTĮ 11-12str. STT direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, direktorių skiria bei atleidžia Prezidentas. Skiriamas 5 metams, ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Pavaduotojus skiria ir atleidžia Prezidentas. STT direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai: 1. Savo noru. 2. Sulaužius priesaiką. 3. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. 4. Dėl sveikatos būklės, med. ekspertizės komisijos išvada. 5. Jų sutikimu perkėlus į kitą darbą. 6. Pasibaigus kadencijai. 7. Kai sukanka 62m.ir 6mėn. 8. Netekę LR pilietybės.Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Administracinių bylų teisenosįstatymo nustatyta tvarka. 8.Valstybės saugumo departamentas8.1.Valstybės saugumo departamento uždaviniai ir funkcijosReglamentuoja LR valstybės saugumo departamento įstatymas ir LR valstybėssaugumo departamento statutas. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas yra LietuvosRespublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybėsinstitucija, kurios paskirtis-saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą irjos konstitucinę santvarką. Saugumo departamentas yra juridinis asmuo.8.1.Valstybės saugumo departamento uždaviniai ir funkcijosUždaviniaiReglamentuoja VSD įst. 7 str. 1. Atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. 2. Užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka.FunkcijosReglamentuoja VSD įst. 8 str. 1. Atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą. 2. Tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su valstybės saugumu. 3. Kovoja su terorizmu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. 4. Tiria Saugumo departamento kompetencijai paskirtus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, vykdo asmenų, įtariamų padarius tokius teisės pažeidimus, paiešką. 5. Tiria asmenų veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams. 6. Organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą. 7. Valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. 2. Valstybės saugumo departamento struktūra ir valdymasStruktūra Reglamentuoja VSD įst.9str VSD sistemą sudaro tokios struktūrinės dalys: 1. Centrinis aparatas. 2. Teritorinės įstaigos. 3. Specialios paskirties įstaigos prie saugumo departamento.Struktūrinius padalinius steigia ir likviduoja SD generalinis direktorius,išskyrus specialios paskirties įstaigas, kurias steigia vyriausybė. 1. Centrinis aparatas atlieka visas SD funkcijas ir kontroliuoja teritorinių įstaigų bei specialios paskirties įstaigų prie SD darbą. 2. Teritorinės įstaigos steigiamos pagal administracinį teritorinį suskirstymą SD funkcijoms vykdyti. 3. Specialios paskirties įstaigos prie SD steigiamos atskiroms SD funkcijoms atlikti. Jas steigia ir likviduoja vyriausybė. Spec. įstaigos yra slaptos. Valdymas Reglamentuoja VSD įst. 10str. VSD vadovauja generalinis direktorius, kurį seimo pritarimu skiria ir atleidžia Prezidentas. Kadencija nenustatyta. Patariamoji institucija- kolegija. Gen. direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Prezidentas gen. direktoriaus teikimu. Generalinio direktoriaus funkcijas reglamentuoja VSD statuto 4str.: 1. Organizuoja departamento darbą ir jam vadovauja. 2. Atstovauja departamentui. 3. Teikia Prezidentui kandidatus į saugumo departamento gen. direktoriaus pavaduotojų pareigas, t.p. siūlymus dėl jų atleidimo iš pareigų. 4. Teikia Ministrui Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties įstaigų vadovų pareigas, t.p. siūlymus dėl šių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų. 5. Nustato saugumo departamento struktūrą, steigia ir likviduoja SD centrinio aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas. 6. Sudaro SD kolegiją, Atestacijos komisiją bei tvirtina jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.8.3. Priėmimas į tarnybą valstybės saugumo departamente ir atleidimas išpareigų Reglamentuoja VSD statutas 13- 27str.imtinai. Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti saugumo pareigūnais: 1. Nepriekaištinga reputacija. 2. Ne jaunesni kaip 20 metų. 3. Mokantys valstybinę kalbą. 4. LR piliečiai. 5. Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo jos 6. Tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelektą ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą. 7. Tinkamos sveikatos būklės.Priimami atrankos būdu, medicininės ekspertizės komisija pateikia išvadąapie asmens sveikatos būklę.Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai: Negali būti priimami asmenys: 1. Teisti už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai. 2. Atleisti už pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus. 3. Atleisti iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą arba praradus pasitikėjimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų. 4. Atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei. 5. Politinių partijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip dalyvaujantys jų veikloje. 6. Buvę SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai (NKVD,KGB). 7. Kurių giminaičiai tarnauja saugumo pareigūnais ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.Priėmimo į tarnybą tvarka: Asmenys, išskyrus skiriamus Prezidento dekretu, priimami ir į pareigasskiriami generalinio direktoriaus įsakymu. Pareigūnas pradeda eiti pareigasprisiekęs Lietuvos valstybei.Atleidimo iš tarnybos pagrindai: 1. Jam atsistatydinus. 2. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė. 3. Netekęs LR pilietybės. 4. Atestacijos komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą. 5. Sulaužęs priesaiką. 6. Kai savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą. 7. Kai jis pagal medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos. 8. Paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą. 9. Kai už drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda- atleidimas iš tarnybos.10. Sulaukęs nustatyto amžiaus – 62m.ir 6mėn.Atleidimo iš tarnybos tvarka: Pareigūnai atleidžiami Saugumo departamento generalinio direktoriausįsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Prezidento dekretu. Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžintitarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinįženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias gavo eidamastarnybines pareigas.9. Karo policija: kompetencija, uždaviniai ir funkcijos; karo policijosorganizavimasReglamentuoja Karo policijos įstatymas 1998m.10.22d.Karo policija-tai krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugosinstitucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdantinusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją,juos atskleidžianti ir tirianti , t.p. kartu su kitų karinių vienetų vadaispalaikanti drausmę bei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje beiprižiūrinti karinio transporto eismo saugumą. Karinė teritorija- krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jųnaudojama teritorija, priskirta ar naudojama kariuomenės reikmėms. Kompetencija. Reglamentuoja KPĮ 5str. Karo policija turi įgaliojimus: 1. arinėse teritorijose ir kariniame transporte- visų asmenų atžvilgiu; 2. Kitose teritorijose-karių atžvilgiu, t.p. asmenų, darančių nusikaltimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų naudojamą turtą, atžvilgiu. 3. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu: a) Nedelsiant pranešti policijai apie sulaikytus civilius, jei sulaikytieji įtariami padarę nusikaltimą. b) Policijai perduoti visą karo policijos turimą medžiagą, reikalingą nusikaltimui tirti. c) Policijai neperduodami civiliai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, dėl kurių pagal baudžiamojo proceso įstatymus ikiteisminį tyrimą atlieka karo policija. Uždaviniai. Reglamentuoja KPĮ 9str. Uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jųatskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose irkariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra pagalKPĮ 5 str. nustatytą kompetenciją. Funkcijos. 1. Rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus irkitus teisės pažeidimus. 2. Atskleidžia nusikaltimus, jų priežastis bei sąlygas, imasi priemoniųnusikaltimų priežastims ir sąlygoms šalinti ir kontroliuoja kaip tospriemonės vykdomos. 3. Registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie karių ar karinėseteritorijose ir transporte rengiamus ar padarytus nusikaltimus. 4. Įstatymų nustatyta tvarka atlieka įtariamų ar kaltinamų padariusnusikaltimus, dezertyravusių ar dingusių be žinios karių paiešką. 5. Įstatymų nustatyta tvarka atlieka ikiteisminį tyrimą. 6. Tvarko krašto apsaugos sistemoje padarytų nusikaltimų apskaitą. 7. Palaiko viešąją tvarką ir padeda vadams užtikrinti karių drausmękarinėse teritorijose. 8. Organizuoja bei atlieka sulaikytų ar areštuotų karių palydą (konvojų)ir saugojimą karinių vienetų areštinėse. 9. Perima iš policijos jos sulaikytus karius. 10. Reguliuoja karinio transporto eismą, prireikus lydi šį transportą irderina jo maršrutus su kelių policija. 11. Teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimųasmenims ir tiems, kurių būklė bejėgiška.Karo policijos organizavimasReglamentuoja KPĮ 11 str. 1. Karo policiją steigia, jos struktūrą, simboliką ir veiklos statutą tvirtina krašto apsaugos ministras. 2. Karo policija yra kariuomenės dalis, tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui. 3. Karo policijai vadovauja karo policijos vadas. Jį kariuomenės vado siūlymu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Karo policininkų statusas, jų skyrimo ir atleidimo tvarka Reglamentuoja KPĮ 12 str. 1. Karo policininkas turi profesinės karo tarnybos kario statusą. 2. Karo policininkais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 21 metų profesinės karo tarnybos kariai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka šiai tarnybai. 3. Į tarnybą karo policijoje asmenys skiriami atrankos būdu. Atrankos kriterijus ir tvarką karo policijos vado siūlymu nustato kariuomenės vadas. 4. Karo policininkai, išskyrus karo policijos vadą, į pareigas karo policijoje skiriami ir atleidžiami bendra profesinės karo tarnybos kariam nustatyta tvarka. VIII tema. Advokatūra 1. Advokatas ir jo vieta teisinėje sistemoje Reglamentuoja LR advokatūros įstatymas. 2str. Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Konstitucijos 31str.- Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, t.p. teisė turėti advokatą. 2. Asmens pripažinimas advokatu Reglamentuoja AĮ 7str. Fizinis privatus asmuo, norėdamas dirbti advokatūroje, turi pereiti 2 etapus: 1. Turi būti pripažintas advokatu. 2. Teisės verstis advokato veikla suteikimas.2.1.Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti advokatu: 1. Pilietybės reikalavimas-asmuo turi būti arba Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. 2. Išsilavinimas-teisės magistro arba teisės bakalauro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. 3. Stažo ir kvalifikacinio egzamino reikalavimai: a) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3metų teisėjo darbo stažą ir kvalifikacinio egzamino išlaikymą, b) asmenys, atlikę ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką ir išlaikę kvalifikacinį egzaminą. c) gali būti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. 4. Nepriekaištinga reputacija. Nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos: a) jeigu nuteistas už sunkų nusikaltimą, b) jei nuteistas už nesunkų tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir neišnykęs teistumas, c) jei piktnaudžiauja narkotinėmis, psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, d) jei buvo atleistas iš teisininkų darbo už profesinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai. e) jei neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu. 5. Moka valstybinę kalbą. 6. Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato funkcijų.Nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB,NKVD) darbuotoju.2.3. Pripažinimo advokatu tvarkaReglamentuoja AĮ naujos redakcijos 9-10str. 9str.reglamentuoja pretendento veiklą, 10str.- advokatūros veiklą. Asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu: 1. Turi pateikti prašymą Lietuvos advokatūrai jį pripažinti advokatu. 2. Pateikti sveikatos pažymėjimą ir kitus dokumentus, kad jis atitinka keliamus reikalavimus.Sprendimą Lietuvos advokatūra priima per 45 dienas nuo prašymo ir reikiamųdokumentų pridavimo dienos. Dalyvauja kartu ir pareiškėjas.2.4.Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas Hipotetinė tvarka. Jei advokatūra nepriima arba priima neigiamą sprendimą,tai toks sprendimas turi būti išdėstytas raštu. Pareiškėjas gali apskųstiper 30dienų Vilniaus apygardos teismui motyvuojant tuo, kad jisneteisingas. Jei sprendimas nepriimamas per 45 d., pareiškėjas gali kreiptis į Vilniausapygardos teismą per 30 d., kad teismas pripažintų šį asmenį advokatu, kadįpareigotų teismą pripažinti advokatu. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatupriėmimo dienos. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu pripažįstamas negaliojančiu: 1. Jei po sprendimo priėmimo asmuo nustatomas neatitinkantis reikalavimų, paaiškėja faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu. 2. Jei po sprendimo priėmimo išnyksta bent vienas iš reikalavimų keliamų sąlygų asmeniui. 3. Jei po sprendimo priėmimo paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos. 4. Paties advokato prašymu. 5. Advokatų garbės teismo sprendimu.Tokį sprendimą priima Lietuvos advokatų taryba, išskyrus 5 – advokatųgarbės teismas. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimonegaliojančiu į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis LR teisingumoministras. 3. Teisė verstis advokato praktika 3.1.Teisės verstis advokato praktika suteikimo sąlygos ir tvarkaReglamentuoja AĮ 17-24str. Sąlygos: 1. Asmuo turi būti pripažintas advokatu. 2. Asmuo turi būti įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Sąlygos, kad asmuo būtų įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą: 1. Kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka-19str. 2. Turi apsidrausti advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinės civilinės atsakomybės draudimu-20str. 3. Turi būti pasirengęs verstis advokato veikla viena iš šios formų: 1) gali veikti individualiai- 26str. 2) gali veikti partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens-27str. 3) keli advokatai įsteigdami juridinį asmenį-advokatų profesinę bendriją-28-33str. Keliami reikalavimai ir advokato darbo vietai-22str. Turi būtipriimamasis, telefono ryšys, korespondencijos priėmimas kiekvieną dieną,sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti ir kitos advokato veiklaitinkamai atlikti reikalingos priemonės. Asmuo įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūrossprendimu-18str.Pareiškėjas pateikia: 1. Prašymą, 2. Dokumentus, kad atitinka nurodytas sąlygas: *prisiekęs įstatymo nustatyta tvarka, *apsidraudęs advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinės civilinės atsakomybės draudimu. 3. Advokatūra sprendimą turi priimti per 30 dienų nuo dokumentų gavimodienos. Jei nepriimama, pareiškėjas per 30 d. gali kreiptis į Vilniausapygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti jį įLietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Kai įrašomas, jam išduodamas liudijimas, nuo tos dienos asmuo pilnai yraadvokatas ir gali vykdyti jam skirtas funkcijas.3.2. Išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašoReglamentuoja AĮ 23str. Išbraukiamas jeigu: 1. Jis raštu prašo būti išbrauktas. 2. Panaikinamas arba atšaukiamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu. 3. Paaiškėja, kad įrašant į praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. 4. Jei yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose. 5. Neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.4. Advokato padėjėjasReglamentuoja AĮ 34-38str.Advokato padėjėjas-tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yraįrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokatoprofesinei veiklai. Advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas advokato teises irpareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuosenustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti klientointeresams tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato leidimas atstovautikonkrečioje byloje. Jis gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuoseir ne anksčiau kaip po 1 metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Reikalavimai asmeniui, kuris siekia įrašymo į advokatų padėjėjo sąrašą: 1. Yra Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. 2. Turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. 3. Yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8str. 4. Yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo praktiką. 5. Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų.Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo Lietuvosadvokatūrai pateikia: 1. Prašymą. 2. Dokumentus, įrodančius, kad atitinka visus reikalavimus. 3. Susitarimą su advokatu dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, dėl praktikos atlikimo sąlygų ir sutartį dėl darbo vietos. Sprendimą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per 45d. nuo dokumentųgavimo dienos. Jei priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į Lietuvosadvokatų padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiamesprendime. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būtiskundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Išbraukiama, jeigu: 1. Jis padavė rašytinį prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką. 2. Per 1 metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokato kvalifikacinio egzamino. 3. Priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad jis pažeidė Advokatūros įstatymo arba Advokatų etikos kodekso reikalavimus. 4. Jis pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. 5. Paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į advokatų padėjėjų sąrašą pateikė neteisingus duomenis. 6. Jis mirė.Lietuvos advokatūros sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatųpadėjėjų sąrašo per 30 d. nuo sprendimo priėmimo galima apskųsti Vilniausapygardos teismui.Vadovavimas advokato padėjėjo praktikai.Reglamentuoja AĮ 37str. 1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio advokato veiklos stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai bei turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą. 2. Advokato darbo vietos sąlygos turi užtikrinti tinkamą advokato padėjėjo praktikos atlikimą. 3. Maksimalų advokatų padėjėjų, kuriems gali vadovauti 1 advokatas, skaičių nustato Lietuvos advokatūra.Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka.Reglamentuoja AĮ 38str.1. Advokato padėjėjo praktikos laikas- 2 metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba ji buvo sustabdyta.2. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką ir laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su LR teisingumo ministerija. Neigiamą praktikos įvertinimą advokato padėjėjas turi teisę per 30 dienų apskųsti Lietuvos advokatūrai, o šios sprendimą per 30 d. nuo jo įteikimo – Vilniaus apygardos teismui.3. Pasibaigus advokato padėjėjo praktikos laikui, advokato padėjėjas turi teisę tęsti advokato padėjėjo praktiką, kol Lietuvos advokatūra priims sprendimą pripažinti jį advokatu.5. Advokato drausminė atsakomybėReglamentuoja AĮ 52-55str. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas – 52str. Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodeksoreikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmėsbyla. Sprendimą iškelti bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumoministras. Bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Turi teisę dalyvauti irasmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Drausminių nuobaudų rūšys – 53str.: 1. Pastaba. 2. Papeikimas. 3. Viešai paskelbiamas papeikimas. 4. Pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė – 54str. Taip pat kaip ir advokatų, tik nėra Nr.4. Dar gali būti išbraukimas išLietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Advokatų garbės teismas – 61str. Jis nagrinėja advokatų drausmės bylas. Teismas susideda iš 5 narių. Nariugali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip 8 metų advokato veiklosstažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka: 1. 3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas, 2. 2 narius skiria iš advokatų teisingumo ministras. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai. Bylas nagrinėtigalima, jei paskirti bent 3 nariai. Pirmame posėdyje išrenkamas teismopirmininkas ir teismo sekretorius. Visi teismo posėdžiai yraprotokoluojami. Advokatų garbės teismo apskundimas – 55str. Gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimonuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. 6. Advokatų savivalda. Reglamentuoja AĮ 56-61 str. Lietuvos advokatūra – 56 str. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. LR advokatai vienijasiį juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra. Jos buveinė yra Vilniuje.Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Lietuvos advokatūrosveiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas bei Lietuvosadvokatūros įstatai. Lietuvos advokatūros funkcijos – 57 str. 1. Koordinuoti advokatų veiklą. 2. Atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose. 3. Rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos LR teisingumo ministerijai. 4. Organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą. 5. Koordinuoti advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 6. Gali atlikti ir kitas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytas funkcijas.6.1.Visuotinis advokatų susirinkimas(konferencija) – 59 str. Jis yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas. Jis : 1. Nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių. 2. Renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijoskomisiją, 3 Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia. 3. Tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos apyskaitą ir sąmatą. 4. Priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikoskodeksą. 5. Advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūraidydį. 6. Tvirtina advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. 7. Priima sprendimus steigti, pertvarkyti, likviduoti viešąsias įstaigas,kurios teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Susirinkimas teisėtas, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų,įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinioadvokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija ). Konferencijos dalyvių skaičių, atstovavimo principusnustato Lietuvos advokatūros įstatai.6.2. Lietuvos advokatų taryba – 60str. Yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Renkama iš advokatų 3 metams.Nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokatoveiklos stažą. Advokatų taryba, be civiliniame kodekse valdymo organams priskiriamųfunkcijų: 1. Priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir pripažįsta juos netekusiais galios. 2. Derina teisės aktus, kuriuos LR teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra. 3. Skiria narius į advokatų kvalifikacinio egzamino komisiją ir pasiūlo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininko kandidatūrą. 4. Išduoda teisės verstis advokato veikla liudijimą. 5. Tvarko advokato darbo vietų sąrašą, nustato leidimą kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką. 6. Priima sprendimus dėl advokatų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. 7. Priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. 8. Nustato advokatų padėjėjų praktikos atlikimo tvarką. 9. Priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui. 10. Registruoja Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus,pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje. 11. Koordinuoja advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 12. Atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.6.3. Revizijos komisija – 62 str. Tai yra Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvosadvokatūros finansinę veiklą. Revizijos komisija renkama 4 metams išadvokatų, turinčių ne mažesnį kaip 5 metų advokato veiklos stažą. IX tema. NOTARIATAS1. Notariato sąvoka, uždaviniai ir vieta teisėsaugos institucijųsistemoje.Notariatas- visuma notarų, kuriems suteikiama teisė juridiškai įtvirtintineginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridiniusfaktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras (2str.) –valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis notariato įstatymonustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuosesantykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Jis nustato ir notarųskaičių ,ir jų veiklos teritoriją. Kontrolės funkcijos – teisingumoministerijos. Notariatas skiriasi nuo advokatūros. Valstybė į notariatą kišasi dauglabiau.3. Notarų skyrimas3.1.Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti notarais Reglamentuoja LR notariato įstatymas, 3 str. Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis: 1. Yra LR pilietis. 2. Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 3. Praktinis patyrimas: – praktinis darbo stažas, – egzamino išlaikymas, – atitinkantys praktinio patyrimo cenzą: 1) asmuo, ne mažiau kaip 1 metus buvęs kandidatu į notarus( asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, 2) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėnesių notaro praktiką. Egzamino nereikia. 3) turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėnesių notaro praktiką. Teisinio darbo stažas- kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjodirbti teisinį darbą. 4. Yra nepriekaištingos reputacijos. 5. Yra ne vyresnis kaip 65 metų. 6. Laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. 7. Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. 8. Nebuvo KGB darbuotoju ar netaikyti įstatymo apribojimai.Laisva notaro vieta, kai paskelbiama „Valstybės žiniose“. Notaro pareigomsskiriama, jei laimėjo viešąjį konkursą. 3.2. Notaro pareigos prieš pradedant eiti pareigas 1. Laimėjęs viešąjį konkursą, turi paduoti prašymą paskirti notaruteisingumo ministrui ne vėliau kaip per 1 metus nuo viešo konkurso eitinotaro pareigas pabaigos. 2. Teisingumo ministrui turi pateikti prašymą ir dokumentus dėl notarųbiuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per 3 mėnesius nuo jo paskyrimonotaru. 3. Turi apsidrausti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuojudraudimu-6.2.str. 4. Privalo pateikti teisingumo ministrui savo antspaudo ir parašopavyzdžius. 5. Turi prisiekti LR valstybei, priesaiką priima teisingumo ministras.4. Notaro įgaliojimų pasibaigimas Reglamentuoja NĮ 23 str. Notaro įgaliojimai pasibaigia: 1. Notarui mirus. 2. Netekus LR pilietybės. 3. Savo noru. 4. Kai turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali atlikti notaro pareigų. 5. Teisingumo ministrui pritarus Notarų garbės teismo siūlymui atleisti iš pareigų. 6. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už sunkų nusikaltimą. 7. Sulaukus 65 metų. 8. Kai netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus. 9. Jei buvo KGB, NKVD darbuotoju. Notaro įgaliojimų pasibaigimas įforminamas teisingumo ministro įsakymu.Įgaliojimai gali būti pratęsti teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmųteikimu, iki notarui sukaks 70 metų.5. Notaro funkcijos ir teisinis statusas Vienintelė funkcija – notarinių veiksmų atlikimas: – tvirtina sandorius, kurie gali būti * žodiniai * rašytiniai – išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, – patvirtina dokumentų kopijas, – priima jūrinius protestus, – liudija parašo dokumentuose tikrumą, – tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir tam tikroje vietovėje, – priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus, – priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.Teisinis statusasNotarų nepriklausomumas – 12 str. Notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios įtakos irpaklūsta tik įstatymams.Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas – 14 str. Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.Notaro atsakomybė – 16 str. Notaras atsako LR civilinio kodekso ir notariato įstatymo nustatyta tvarkauž savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais asmenimspadarytą žalą. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytusatliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.Notaro antspaudas – 17 str. Turi antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde.Valstybės simbolių naudojimas – 18 str. Turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas – 30 str. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmesasmenims, kurie nori juos atlikti.6. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos priežiūra Reglamentuoja NĮ 7 str. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka LRteisingumo ministro paskirti asmenys. Jie kontroliuoja, kaip notarailaikosi notarų biurams ir darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuojaasmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, parengia, tvarko, saugo irnaudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Teisingumo ministro paskirti asmenys, atlikdami priežiūrą, turi teisęreikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių sunotaro profesine veikla. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmųteisėtumo priežiūra. Teismas gali įvertinti teisėtus ar neteisėtus notaro veiksmus .Dėl skundųkreipiamasi į apylinkės teismą pagal notaro darbo vietą.7. Notarų savivaldos institucijos NĮ 8 str. Notarų rūmai. Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Vilniuje.Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. NĮ 9 str. Notarų rūmų uždaviniai: 1. Koordinuoti notarų veiklą. 2. Rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu. 3. Ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose. 4. Rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos teisingumo ministerijai. 5. Suvienodinti notarinę praktiką. 6. Prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų. 7. Užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą.NĮ 10 str. Notarų rūmų funkcijos: 1. Kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas. 2. Organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti. 3. Teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais. 4. Skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms. 5. Nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 6. Gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus. 7. Kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo sudaromus dokumentus. Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydįnustato Notarų rūmų susirinkimas.Notarų rūmų susirinkimas- tai aukščiausias valdymo organas, šaukiamasNotarų rūmų prezidiumo ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Neeilinisšaukiamas bet kada Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba ne mažiau kaip 1/5Notarų rūmų narių reikalavimu. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jamedalyvauja daugiau kaip pusė Notarų rūmų narių. Dalyvauti susirinkimeprivaloma. Susirinkime: 1. Statuto tvirtinimas ir keitimas. 2. Iš notarų imamo mokesčio Notarų rūmų funkcijoms atlikti nustatymas. 3. Notarų rūmų revizijos komisijos rinkimas ir kt.Notarų rūmų prezidiumą sudaro prezidentas, viceprezidentai ir nariai.Prezidiumą renka susirinkimas 3 metams. Prezidiumo narius renka apygardųnotarų susirinkimas: po vieną iš apygardos, išskyrus Vilniaus apygardą,kurioje renkami 2 nariai. Prezidiumo posėdį šaukia prezidentas arba kai toreikalauja ne mažiau kaip 3 prezidiumo nariai. Prezidiumas: 1. Užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų įgyvendinimą. 2. Tvarko Notarų rūmų turtą ir lėšas. 3. Rekomenduoja Notarų rūmų susirinkimui nario mokesčio dydį ir kt.Notarų rūmų prezidentas vadovauja Notarų rūmų veiklai laikotarpiu tarpNotarų rūmų prezidiumo posėdžių ir atstovauja notariatui tiek LietuvosRespublikoje, tiek užsienyje. Nesant prezidentui, jį pavaduojaviceprezidentas. Prezidentą ir viceprezidentą renka visuotinis Notarų rūmųsusirinkimas iš pasiūlytų kandidatų slaptu balsavimu 3 metams.Notarų rūmų valdytoją ir sekretoriatą samdo Notarų rūmų prezidiumas.Valdytojas tvarko Notarų rūmų reikalus, kartu su finansininku pasirašofinansinius dokumentus.Notarų rūmų revizijos komisiją 3 metams renka Notarų rūmų susirinkimas.Komisija, vykdydama savo uždavinius, kasmet atlieka Notarų rūmų finansinėsveiklos ir susirinkimų nutarimų vykdymo patikrinimą.Notarų garbės teismas nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybiniųnusižengimų bylas. Drausmės bylą notarui gali iškelti teisingumo ministrasarba Notarų rūmų prezidiumas. Garbės teismą sudaro 5 notarai, iš kurių 2renkami Notarų rūmų susirinkime, 2 skiria teisingumo ministras, 1 LietuvosAukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šio teismo sprendimas nėra galutinis irgali būti skundžiamas apygardos teismui. Notariato savivaldos sistema: NOTARŲ RŪMŲ SUSIRINKIMAS ↓ ↓ ↓ REVIZIJOS NOTARŲ RŪMŲ NOTARŲ KOMISIJA PREZIDIUMAS GARBĖS TEISMAS ↓ ↓ NOTARŲ RŪMŲ NOTARŲ RŪMŲ VALDYTOJAS PREZIDENTAS IR JO SEKRETORIATAS8. Notaro drausminė atsakomybėNĮ 7(1) str. Drausmės bylos notarui iškėlimas. Teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškeltinotarui drausmės bylą už LR notariato įstatymo , LR teisingumo ministropatvirtintų teisės aktų ir LR notarų garbės(etikos) kodekso pažeidimus.NĮ 10(1) str. Notarų garbės teismas. Nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas. Notarųgarbės teismo įgaliojimai trunka 3 metus. Teismas gali veikti, jeigu į jįyra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių. Toliau viskas kaipaukščiau parašyta apie garbės teismą.NĮ 10(2) str. Nuobaudos skyrimas notarui. Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali: 1. Jį išteisinti. 2. Pasitenkinti drausmės bylos svarstymu. 3. Nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas. 4. Įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą. 5. Pareikšti jam pastabą. 6. Pareikšti papeikimą. 7. Pareikšti griežtą papeikimą. 8. Uždrausti profesinę veiklą iki 3 mėnesių. 9. Pasiūlyti LR teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų. Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui galibūti skundžiamas apygardos teismui.9. Kandidatai į notarus (asesoriai) NĮ 56- 62 str. Kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo, kuris notariato įstatymonustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai. Kandidatų skaičiųnustato teisingumo ministras. Kandidatu gali būti asmuo, kuris: 1. Yra LR pilietis. 2. Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 3. Yra nepriekaištingos reputacijos. 4. Laimėjęs kandidatų į notarus(asesorių) viešą konkursą.NĮ 57str. Kandidatų į notarus(asesorių) priėmimas ir atleidimas. Kandidatus skiria ir atleidžia teisingumo ministras.Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus viešą konkursą, prašymą turi paduotiteisingumo ministrui ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laimėto konkursopabaigos. Kandidatas skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kuriokandidatūrą teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Praktika baigiasi: 1. Kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru. 2. Kai paaiškėja, kad kandidatas dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų. 3. Kitais Notariato įstatymo 23 str.(notaro įgaliojimų pasibaigimas) numatytais pagrindais.Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarusatliekamos notaro praktikos. NĮ 59str.Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktika. Praktikos atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs suNotarų rūmų prezidiumu. Praktikos programą sudaro Notarų rūmų prezidiumas,praktikos atlikimą organizuoja ir prižiūri Notarų rūmai. Kandidatas į notarus turi teisę atlikti notarinius veiksmus atstovavimonotarui metu, jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip 1 metų notaropraktiką, yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs irpaskirtas notaro atstovu. NĮ 60str. Kandidatų į notarus (asesorių) atsakomybė. Kandidatai už notarui, kuris vadovauja jų praktikai , padarytą žalą atsakopagal LR civilinį kodeksą. Notarų rūmai kandidatus į notarus draudžia privalomuoju valstybiniusocialiniu draudimu. Kandidatui į notarus neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstiskokia nors kitokia mokama veikla, išskyrus mokslinį ar pedagoginį beikūrybinį darbą. Kandidatas gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure,kuriame jis atlieka praktiką. X tema. ANTSTOLIAI 1. Antstolis ir jo vieta teisinėje sistemoje. Reglamentuoja Antstolių įstatymas. Antstolis- valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjųdokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo irkitas įstatymo nustatytas funkcijas. Vykdytini dokumentai (jie priimami iš pradžių), kurių pagrindu išduodamivykdomieji dokumentai( CPK 584str.): 1. Teismo sprendimai civilinėse ir administracinėse bylose plačiąja prasme. 2. Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. 3. Teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. 4. Teismo patvirtintos taikos sutartys. 5. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Vykdomieji dokumentai ( CPK 587 str.): 1. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. 2. Teismo įsakymai (civ. ir baudž. procese). 3. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. 4. Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. 2. Antstolių skyrimas ir atleidimas Antstolius skiria teisingumo ministras viešo konkurso būdu. Antstoliųskaičių ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.2.1. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais Reglamentuoja AĮ 4 str. Reikalavimai : 1. LR pilietybė. 2. Nepriekaištinga reputacija.(5str.) Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas, 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis,narkotinėmis,toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, 4) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais, 5) buvo atleistas iš teisininko pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai. 3. Aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas. 4. Stažo reikalavimas: – ne mažiau kaip 1 metus buvęs antstolio padėjėju , – ne mažiau kaip 5 metus dirbęs teisinį darbą , – socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras. Teisinio darbo stažas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinįuniversitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą. 5. Laimėjęs viešą konkursą (6 str.) Jį skelbia teisingumo ministerija ir vykdo antstolių viešo konkurso komisija. Konkursą sudaro: a) kvalifikacinis antstolio egzaminas, nuo kurio atleidžiami daktarai ir habilituoti daktarai, b) pretendento privalumų vertinimas. 6. Negali būti skiriami buvę KGB, NKVD darbuotojai. Viešojo konkurso rezultatus tvirtina teisingumo ministras.2.2 Teisė vykdyti antstolio veiklą Reglamentuoja AĮ 8str. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys. Nevėliau kaip per 3 mėn. nuo rezultatų patvirtinimo dienos jie turi padaryti: 1. Įkurti antstolių kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį su veikiančia antstolių kontora. 2. Lietuvos antstolių rūmams sumokėti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką. 3. Teisingumo ministerijai pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Kai viskas įvykdyta, asmuo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumentų pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu. Paskirtas ne vėliau kaip per 2 mėn. prisiekia, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas suteikiantis teisę dirbti antstoliu ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.2.3. Antstolio įgaliojimų pasibaigimas Reglamentuoja AĮ 12 str. Antstolio įgaliojimai pasibaigia: 1. Mirus. 2. Atleidus iš pareigų. Asmuo atleidžiamas iš antstolių: 1. Netekus LR pilietybės. 2. Jo prašymu. 3. Kai dėl sveikatos būklės pagal med. komisijos išvadą negali dirbti antstoliu. 4. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką. 5. Paskyrus drausminę nuobaudą- atleidimą iš antstolių. 6. Jei jis neatestuojamas. 7. Sukakus 65 m. Antstolio įgaliojimai negali būti pratęsti daugiau kaip iki 70 metų. 8. Jei per 2 mėn. nuo paskyrimo dienos neprisiekia. 9. Jei po paskyrimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus būtų atsisakyta skirti jį antstoliu.Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu. Pasibaigus antstolioįgaliojimams, jo vykdomosios bylos ir kiti dokumentai teisingumo ministronustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui, o antstolio archyvas-Lietuvos antstolių rūmams.3. Antstolio kontora Reglamentuoja AĮ 18 str. Ją įkuria vienas ar keli antstoliai veiklai vykdyti, tai yra antstoliodarbo vieta. Kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstoliodarbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumoministras. Antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitantūkinę komercinę veiklą, subjektas. Kontoroje turi būti sudarytos tinkamossąlygos priimti asmenis. Gali būti įkurtas ir antstolio kontoros skyriusantstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje. Teisingumo ministras nustatovisoms antstolio kontoroms bendrą iškabų formą.4. Antstolio funkcijos ir kita veikla. Antstolio veiklos teritorija.Antstolio veiklos kontrolė ir tikrinimas.(Atkreipti didesnį dėmesį) Reglamentuoja AĮ 21 str. Antstolio funkcijos: 1. Vykdo vykdomuosius dokumentus. 2. Teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes. 3. Teismo pavedimu perduoda ir įteikia dokumentus LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 4. Atlieka kitas funkcijas. Kita veikla : 1. Saugoti turtą vykdymo procese. 2. Teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose. 3. Aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamą turtą. 4. Tarpininkauti vykdant turtines prievoles.Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstoliofunkcijas. Dėl atlyginimo susitariama.Antstolio veiklos teritorija. AĮ 26str. Veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras, ji sutampa su vienos arkelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Vienoje veiklos teritorijojegali dirbti keli antstoliai.Veiklos kontrolė ir tikrinimas. AĮ 27str. Procesinį darbą kontroliuoja teismas, o darbo organizavimą- teisingumoministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Įstatymų nustatyta tvarkaantstolių veiklą gali tikrinti ir kitos institucijos. Antstolis privalokontroliuoti savo padėjėjų veiklą.5. Antstolio padėjėjas Reglamentuoja AĮ 28-33str.Antstolio padėjėju gali būti: 1. LR pilietis. 2. Turintis nepriekaištingą reputaciją. 3. Su aukštuoju teisiniu išsilavinimu. 4. Sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama atitinkant šiuosreikalavimus ir įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Sąrašą tvarkoteisingumo ministerija, o asmenų įrašymą į šį sąrašą- teisingumo ministras.AĮ 29 str.- Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas. Veikla atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolio padėjėjųsąrašo: 1.Paskyrus drausminę nuobaudą- teisės vykdyti antstolio padėjėjo veikląatėmimas. 2. Pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju. AĮ 30 str.- Antstolio padėjėjo teisės ir pareigos. Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimuperduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrusfaktinį aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą,išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidųskaičiavimą. Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmės, antstoliųprofesinės etikos kodeksų reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstoliopavedimus. AĮ 31str. – Antstolio padėjėjo atsakomybė. Už darbo drausmės pažeidimą ar padarytą žalą antstolio padėjėjas atsakoantstoliui, su kuriuo sudaryta darbo sutartis. AĮ 32 str.- Antstolio padėjėjo veiklos apribojimas. Jis negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijosear dirbti kito darbo, išskyrus mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. AĮ 33str. – Antstolių padėjėjų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai.Programą tvirtina antstolių rūmų prezidiumas.6. Antstolių savivalda.6.1. Lietuvos antstolių rūmai. Reglamentuoja AĮ 45-46 str. Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienasantstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Rūmų veikla finansuojama išantstolių mokamų įmokų, jų dydį nustato antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos: 1. Koordinuoti antstolių veiklą. 2. Atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose. 3. Rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos teisingumo ministerijai. 4. Organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą. 5. Teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą. 6. Gali atlikti ir kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.6.2. Antstolių susirinkimas. Reglamentuoja AĮ 47str. Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumopirmininkas. Šaukiamas ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Neeilinisšaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų antstolių. Antstolių susirinkimas: 1. Renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką. 2. Renka 2 Antstolių garbės teismo narius. 3. Išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą. 4. Tvirtina antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą. 5. Priima antstolių rūmų įstatus, antstolių profesinės etikos kodeksą. 6. Sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus. Susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visųantstolių. Susirinkimui pirmininkauja antstolių rūmų prezidiumo pirmininkasarba jo pavedimu kitas prezidiumo narys.Sprendimai priimami balsų dauguma. Protokolus pasirašo susirinkimopirmininkas ir sekretorius. 6.3. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas Reglamentuoja AĮ 48 str. Prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas. Jį sudaro 5nariai, įskaitant prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių 4 metamsišrenka antstolių susirinkimas. Prezidiumo nariu gali būti išrinktas nedaugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas antstolių rūmamspriskirtas funkcijas: 1. Tikrina antstolių darbo organizavimą. 2. Teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais. 3. Apdraudžia antstolių civiline atsakomybe. 4. Organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti. 5. Gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos antstolių rūmų funkcijoms atlikti. 6. Atlieka kitas nustatytas funkcijas. Prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimopriimtus antstolių rūmų įstatus.6.4. Antstolių garbės teismas. Reglamentuoja AĮ 49str. Jį sudaro 5 nariai, iš kurių : – 2 renkami antstolių susirinkime, – 2 skiria teisingumo ministras, – 1 – Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Nariai skiriami 4 metams iš antstolių, ne daugiau kaip 2 kadencijas išeilės. Garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti bent 3 nariai.7. Antstolio ir antstolio padėjėjo drausminė atsakomybė. Reglamentuoja AĮ 13-15str. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikomaAntstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Iškelti drausmės bylągali teisingumo ministras arba antstolių rūmų prezidiumas, antstoliopadėjėjui- teisingumo ministras arba antstolių rūmų prezidiumas savoiniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbosutartį, teikimu. Drausmės byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per 3 mėn.nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Nustačius šiurkščių pažeidimų tvarkantpinigines lėšas ar kitas materialines vertybes ir iškėlus drausmės bylą,tokia byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo iškėlimodienos. Byla negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienospraėjo daugiau nei 1 metai. Drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas, iškėlimo ir nagrinėjimotvarką nustato teisingumo ministras. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šiųsprendimų: 1. Nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praėjo iškėlimo terminas. 2. Apsiriboti drausmės bylos svarstymu. 3. Pasiūlyti teisingumo ministrui skirti vieną iš drausminių nuobaudų: Antstoliui 1) pastabą, 2) papeikimą, 3) teisės teikti paslaugas atėmimas iki 6 mėn., 4) atleidimą iš antstolių, Antstolio padėjėjui – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas. Nuobauda skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismosiūlymu.Drausminė nuobauda galioja 1 metus nuo paskyrimo dienos. Drausminę nuobaudągalima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.