teisesaugos instituciju konspektas

4753 0

I tema Teisėsaugos institucijų kurso dalykas, sistema, šaltiniai

1.Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema, pagrindiniai veiklos bruožai

Teisėsauga-tai tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir

teisinės gynybos priemones veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų

teisinės sistemos funkcionavimą.

Teisėsauga- tai specialių valstybės institucijų ir nepriklausomų asmenų,

kuriems valstybė patikėjo vykdyti tam tikras jai priklausančias funkcijas,

veikla, užtikrinant teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą.

Teisėsaugos institucijos yra specialios valstybės institucijos ir

nepriklausomi asmenys, užtikrinantys teisės apsaugą ir tinkamą jos

įgyvendinimą.

Teisę taikančios institucijos-tai visos teisėsaugos institucijos tai

užtikrinančios iš pačios teisę taikančios

institucijos.

Teisėsaugos institucijų sistema:

1.LR Konstitucinis Teismas

2.Teismai

3.Prokuratūra

4.Kriminalinės arba baaudžiamosios justicijos institucijos:

a) vidaus tarnybos institucijos:

-policija

-valstybės sienos apsaugos tarnyba A-valstybės institucijos

A -finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba B-privatūs asmenys

b) specialiųjų tyrimų tarnyba

c) valstybės saugumo departamentas

d) karo policija

e) advokatūra

B f) notariatas

g) antstoliai

Pagrindiniai teisėsaugos institucijų veiklos bruožai

1.Teisėsaugos institucijos savo veiklą pradeda tik turėdamos savo veiklos

pradžios teisinį pagrindą. Pvz. pranešimas apie nusikalstamą veiką,

ieškinio padavimas

2.Teisėsaugos institucijos veikia tik vadovaudamosios įstatymu, o tam

tikru atveju pagal nustatytą procesinę formą. Procesinę formą nustato BPK,

CPK, ATPK. Procesinės formos nesilaikymas užtraukia atšaukimą. Pvz.

nuosprendžio.

3.Teisėsaugos institucijos funkcijas gali vykdyti tik teisėsaugos

institucijų pareigūnai, turintys sppecialų, dažniausiai teisinį, pasirengimą

ir atitinkantys kitus įstatymų nustatytus reikalavimus.

4.Teisėsaugos institucijų sprendimai dažniausiai yra teisinio poveikio

priemonės, Jie turi būti teisėti ir pagrįsti.

5.Teisėtus ir pagrįstus teisėsaugos institucijos sprendimus privaloma

vykdyti. Vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.

Teisėti-kuriuose yra tinkamai pritaikyta materialiosios teisės normos ir

kurie priimti laikantis pr

rocesinės teisės normos tvarkos.

Jei nors vienos dalies nėra-tas sprendimas nėra teisėtas.

Sprendimo pagrįstumas-motyvavimas konkrečiomis įvykio aplinkybėmis, jos

turi būti nustatytos įstatymo numatyta tvarka, faktinėmis aplinkybėmis (tam

tikru laiku, tam tikroje vietoje, tam tikras asmuo).

Aplinkybes galima nustatinėti tiktai renkant faktines žinias.

6.Teisėsaugos institucijų sprendimai, susiję su asmens teisių ir laisvių

ribojimu, gali būti skundžiami įstatymų numatyta tvarka (Konstitucijos 30

str.)

2.Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijos

Uždaviniai:

1.Saugoti asmens teises ir laisves. Jas privalo užtikrinti teisėsaugos

institucijos.

2.Ginti pažeistą teisę ir, jeigu įmanoma, ją atstatyti.

3.Nubausti pažeidėją, ypač tais atvejais, kai teisę atkurti neįmanoma.

Vykdydamos šiuos uždavinius, kiekviena institucija atlieka tam tikras

funkcijas.

Funkcija-uždavinių įgyvendinimo būdai.

Teisinės sistemos funkcijos:

1. Konstitucinė kontrolė. Šią funkciją vykdo LR Konstitucinis Teismas.

2. Teisingumo vykdymas. Tai pagrindinė teismų funkcija.

3. Teismo sprendimų ir nuosprendžių vykdymas. Vykdo antstoliai ir kitos

institucijos.

4. Operatyvinė veikla. Tai yra ne visai savarankiška funkcija. Jas

vykdančios institucijos: ppolicija, VSD, STT, FNTT, VSAT, muitinė

(kontrabandos bylose).

5. Nusikalstamų veikų tyrimas. Nusikalstamų veikų tyrimą atlieka

prokuratūra, visos kriminalinės justicijos institucijos, muitinė

(kontrabandos bylose), tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pataisos

įstaigų direktoriai. Reglamentuoja BPK

6. Kaltinimas. Įgyvendina prokuratūra. Skiriamoji riba tarp nusikalstamų

veikų tyrimo ir kaltinimo yra bylos perdavimas teismui.

7. Teisinės pagalbos teikimas (gynyba). Gynyba reikalinga tik jei asmuo

kaltinamas BP. CP nėra gynybos, bet yra teisinė pagalba. Įgyvendina

advokatai, tačiau ne tik jie. Advokatų padėjėjai įstatymų numatytais

atvejais gali teikti teisinę pagalbą ir vykdyti gynybą.

8. Teisėtos civilinės apyvartos užtikrinimas. Įgyvendina notarai.

Užtikrina, kad civiliniuose procesuose ne
ebūtų neteisėtų sandorių.

9. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Bendra

kriminalinės justicijos institucijų funkcija. 1997 metais buvo

įsteigtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Jis

koordinuoja ne tik TI, bet ir kitų institucijų veiklą. Tai viešoji

nepelno įstaiga.

Kai kurias funkcijas įgyvendina išimtinai viena TI, o kai kurias kelios TI

bei ne teisėsaugos, o ir kitos institucijos.

Kai kurios funkcijos prasideda ir baigiasi nesusidurdamos su kitomis TI

funkcijomis. Tačiau būna ir įgyvendinamų nuosekliai viena po kitos arba net

kelios tuo pačiu metu.

3.Pagrindinės teisėsaugos institucijų veiklos kryptys

Reikia skirti funkcijas ir veiklos kryptis. Riba gali būti nubrėžta per

uždavinių ir tikslų, kuriuos apsprendžia valstybės teisinė politika,

atskyrimą. TI veiklos tikslai yra suformuluoti programiniuose dokumentuose

(pvz., vyriausybės programa)

Veiklos kryptys:

1. Norminių aktų, reglamentuojančių TI organizaciją ir veiklą, projektų

rengimas.

2. TI bendradarbiavimas, įgyvendinant joms pavestas funkcijas.

3. TI sistemos ir veiklos tobulinimas, jų įgaliojimų ir veiklos

apribojimas.

4. Naujų teisinių ir mokslinių techninių kovos su nusikalstamumu metodų

ir būdų kūrimas. Teisinės priemonės apibrėžtos įstatymais. Kova su

nusikalstamumu – kriminalinės justicijos funkcija.

5. Kitų institucijų ir piliečių įtraukimas į kovą su nusikalstamumu.

6. TI finansinės ir materialinės techninės bazės vystymas.

4.Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema

TI kurso dalykas yra teisėsaugos institucijų organizavimas ir veikla.

Dalyką sudaro:

1.Teisėsaugos institucijų sudarymas:

a) tų institucijų įsteigimas

b) pareigūnų priėmimas į tarnybą ir atleidimas

2.Teisėsaugos institucijų darbo organizavimas:

a) TI sistema ir struktūra

b) vadovavimas institucijai

c) pareigūnų tarnyba

3.TI kompetencija:

a) TI uždaviniai

b) TI funkcijos.

7. Teisėsaugos institucijų kurso šaltinių sąvoka ir klasifikacija

Teisės šaltiniai (p
pagal pozityvizmą) – rašytiniai norminiai aktai.

Pagal prigimtinę teisę – teisės šaltiniai yra įgimtiniai. Norminiai

aktai, kurie prieštarauja prigimtiniai normai – negalioja.

TI kurso šaltiniai – LR įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių reguliavimo

dalyku yra teisėsaugos institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai. TI

kurso šaltiniai taip pat yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie atitinka

bent vieną sąlygą:

a) jei nagrinėjimo dalyku yra įstatymas ar kitas aktas, liečiantis

teisėsaugos institucijas;

b) tokie nutarimai, kuriuose nagrinėjamas įstatymų ar kitų teisės aktų

atitikimas Konstitucijos straipsniams, kurie yra teisėsaugos

institucijų kurso šaltiniais.

TI kurso šaltiniai skirstomi : pagal reguliavimo dalyką:

1. Bendrieji teisės aktai:

a) LR Konstitucija;

b) tarptautinės ratifikuotos sutartys

c) CPK, BPK, ATPK.

2. Specialieji norminiai aktai – reglamentuoja atskirų TI organizaciją

ir veiklą:

a) teismų įstatymas;

b) prokuratūros įstatymas ir kt.

Pagal formą ir teisinę galią:

1. LR Konstitucija

2. Ratifikuotos tarptautinės sutartys (Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencija)

3. Konstituciniai įstatymai

4. Įstatymai

5. Konstitucinio teismo nutarimai (1999 12 21 dėl teismų

įstatymo kai kurių straipsnių atitikimo Konstitucijai)

6. Seimo nutarimai (dėl teisinės sistemos reformos metmenų

įgyvendinimo)

7. LR Prezidento dekretai (dekretai, kuriais nustatomas teisėjų

skaičius)

8. LR vyriausybės nutarimai (nutarimas, kuriuo patvirtintas

teisinių pareigybių sąrašas)

9. Žinybiniai norminiai aktai (teismų tarybos nutarimai,

ministrų įsakymai, generalinio prokuroro įsakymai).

7.Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip teisėsaugos institucijų kurso

šaltinis

LR Konstitucija-tai aukščiausios galios teisinis aktas ir norminiai aktai

negali jam prieštarauti. Konstitucija yra vientisas ir nedalomas norminis

aktas.

1.Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo principai:

a. Teisėtumo

b. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas

c. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo

d. Lygybės įstatymui ir teismui

e. Pažeistų teisių teisminės gynybos

f. Bylų nagrinėjimo viešumo

g. Va
alstybinės kalbos

h. Nekaltumo prezumpcijos

i. Teisės į gynybą

1. Konstitucijoje yra įtvirtinti kai kurių TI organizavimo ir veiklos

teisiniai pagrindai

a. LR Konstitucinio teismo organizavimo ir veiklos pagrindai (102 –

108 str.)

b. Teismų organizavimo ir veiklos pagrindai (9 skirsnis)

i. Teismų sistema

ii. Teisėjų skyrimo tvarka

iii. Apribojimai teisėjams

iv. Teisėjų imunitetas

v. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas

c. Prokuratūros organizavimo ir veiklos pagrindai (118 str.)

II tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusas ir vieta valstybės

institucijų sistemoje

Reglamentuoja K VIII skirsnis, LR Konstitucinio teismo įstatymas (KTĮ)

Tai teisminė institucija, kuri nevykdo teisingumo. Bet galima sakyti, kad

vykdo konstitucinės priežiūros teisingumą, konstitucinį teisėtumą.

Konstitucijos ir Konstitucinio teismo numatytais atvejais Konstitucinis

teismas teikia Seimui ir Prezidentui išvadas. Nebuvo formaliai įsteigtas.

Pradėjo funkcionuoti 1993 metais.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka

Reglamentuoja K 103 str. ir KTĮ 4 str.

Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams 1 kadencijai. Kas

3 metai atnaujinamas 1/3.

3.Reikalavimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui

Reglamentuoja KTĮ 5 str. ir 6 str.

Reikalavimai:

1. LR pilietis

2. Nepriekaištinga reputacija

3. Turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą

4. Ne mažesnis kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio teisinio

darbo stažas.

4.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas ir teisėjo

įgaliojimų nutraukimas

Teisėjų skyrimo tvarka

Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia:

– Prezidentas

– Seimo pirmininkas

– Aukščiausiojo teismo pirmininkas

Kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėn. trečias ketvirtadienis.

Kandidatai turi būti pasiūlyti ne vėliau kaip 3 mėn. iki kadencijos

pabaigos

Jei teisėjo kadencija truko ne ilgiau kaip 6 metus, jie po 3 metų gali vėl

būti skiriami 2 kartą. Jei įgaliojimai nutrūksta, tai į jo vietą skiriamas

teisėjas tik likusiam laikui.

Teisėjo įgaliojimų nutraukimą reglamentuoja K 108 str. ir KTĮ 11 str.

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1. Pasibaigia įgaliojimų laikas;

2. Jis miršta;

3. Atsistatydina (Sprendimą priima Seimas Seimo pirmininko teikimu);

4. Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės (kai yra Konstitucinio

Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų

komisijos išvada);

5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

5.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

Reglamentuoja k 103 str.

Skyrimo tvarka:

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas

Respublikos Prezidento teikimu.

Konstitucinio teismo pirmininko kompetencija

Jis turi visus įgaliojimus, kaip ir kiti teisėjai.

Reglamentuoja KTĮ 13 str.

Konstitucinio teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

1. Vadovauja Konstitucinio teismo darbui.

2. Šaukia Konstitucinio teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja.

3. Siūlo Konstituciniam teismui svarstytinus klausimus.

4. Paskirsto darbus Konstitucinio teismo teisėjams.

5. Teikia Konstituciniam teismui tvirtinti jo aparato struktūrą ir

etatus, bei priima ir atleidžia aparato darbuotojus.

6. Leidžia įsakymus ir potvarkius.

Konstitucinio teismo pirmininko pavadavimas

Reglamentuoja KTĮ 14 str.

Laikinai eina Konstitucinio teismo pirmininko pareigas:

1. Konstitucinio teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

2. Didžiausią teisininko darbo stažą turintis teisėjas.

6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija

Reglamentuoja K 105 str.

Dvi Konstitucinio teismo dalys:

1. Jis nagrinėja bylas dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir

įstatymams.

2. Teikia išvadas Konstitucijoje numatytais atvejais.

Bylų kategorijos (Reglamentuoja KTĮ 63 str.)

a) bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai (Seimo

aktai-nutarimai).

b) bylas dėl Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

c) bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Konstitucinis teismas gali nagrinėti tiek viso akto, tiek dalies atitikimą

Konstitucijai

Tam, kad byla būtų nagrinėjama turi būti:

1. Vada (Konstitucinio teismo įstatymo tvarka ir nustatytos formos

prašymo padavimas)

2. Pagrindas (teisiškai motyvuota abejonė, kad aktas ar jo dalis

prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui.)

Išnagrinėjęs bylą Konstitucinis teismas priima nutarimą:

• Pripažinimas, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai

• Pripažinimas, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (be

pasekmių).

Pasekmės – KTĮ 72str.,K 107str.

Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai

oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas

aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Antra kompetencijos dalis – teikia išvadas. KTĮ 73str. K 105str.:

1. Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių

rinkimus.

2. Ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas.

3. Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai.

4. Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla,

konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

7. Prašymų ir paklausimų Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui

padavimas

Reglamentuoja K 106str. Prašymų padavimą- KTĮ 65str.

Paklausimo padavimą- KTĮ 74str.

Prašymų padavimą reglamentuoja KTĮ 65 str.

Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti gali:

1. Seimas savo nutarimu ir tokiu atveju akto galiojimas

sustabdomas.

2. Ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė

3. Teismai, nagrinėdami bylą, kai byloje reikia taikyti konkretų

teisės aktą

4. Vyriausybė. Dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto. Negali

kreiptis dėl savo ir Prezidento aktų.

5. Prezidentas. Dėl vyriausybės akto atitikimo įstatymams ir

Konstitucijai.

Konstituciniai teismai gali atsisakyti nagrinėti prašymą (KTĮ 69 str.):

1. Kai Konstitucinis teismas jau pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties

dalyko.

2. Kai toks klausimas jau buvo nagrinėtas.

3. Kai prašymą pateikė ne tas asmuo ar institucija, kuri gali teikti

prašymus.

4. Kai prašymas nežinybingas.

5. Prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Paklausimo padavimas

Reglamentuoja K 106, KTĮ 74 str.

Jos duodamos dėl išvadų.

Dėl visų rūšių išvadų gali kreiptis Seimas.

LR Prezidentas (tik dėl Seimo rinkimų, dėl tarptautinių sutarčių).

Konstitucinis teismas gali atsisakyti nagrinėti paklausimą. KTĮ 80 str.

III tema Teisminė valdžia

1.Teisminės valdžios sąvoka ir pagrindiniai bruožai

Valdžios rūšis įtvirtina Konstitucijos 5 straipsnis.

Jos yra 3:

a) įstatymų leidžiamoji (Seimas);

b) įstatymų vykdomoji (Vyriausybė ir Prezidentas);

c) teisminė valdžia (Teismas)

Valdžių pasidalijimo principas yra labai platus.

Enciklopedijoje Teisminė valdžia-teisminių institucijų, vykdančių

teisingumą, sistema.

Valdžia-teisė ir galia pajungti savo valiai.

Bendresnis apibrėžimas: Teisminė valdžia –tai yra specialių valstybės

institucijų-teismų-įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai

klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizavimas

civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.

Pilnesnis apibrėžimas: Teisminė valdžia-tai yra valstybinės valdžios

dalis, kurią sudarančios specialios valstybinės institucijos-teismai-turi

valstybės suteiktą išeitinę kompetenciją, nepriklausomai nuo kitų valdžių

ar proceso dalyvių įtakos, įstatymo nustatyta procesine tvarka vykdyti

teisingumą ir kitas įstatymu jai pavestas funkcijas.

Teisminės valdžios bruožai:

1.Teisminė valdžia-tai valstybinės valdžios dalis, kurią įgyvendina

valstybės institucijos ir ji išreiškia valstybės valią. Tai įtvirtina

Konstitucijos 109 str. 4d.

2.Teisminė valdžia priklauso teismams, t.y. valstybės institucijoms

sudaromoms Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

3.Teisminės valdžios išimtinumas, teisminę valdžią įgyvendina tik teismai.

K 109 str. 1d.

4.Teisminės valdžios nepriklausomumas, savarankiškumas ir išskirtinumas.

Nepriklausomumas – teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

Savarankiškumas – savo funkcijomis teismai nesidalija su kitomis

institucijomis ir jų sprendimai jokių patvirtinimų nereikalauja.

Išskirtinumas – teismai sudaro atskirą valstybės institucijų sistemą,

kuri neįeina į jokią kitą valstybės struktūrą ir niekam nepavaldi.

5.Teisminės valdžios įstatymiškumas. Kaip ir visos kitos valdžios

vadovaujasi įstatymais.

6.Teisminės valdžios veikos procesinė tvarka. Ją nustato procesiniai

įstatymai CPK, BPK, ATPK.

2.Teisingumo sąvoka ir savybės

Svarbiausia teismų funkcija – teisingumas.

Teisingumas reiškia:

1. teismo veiklą

2. teismo veiklos vykdymą pagal teisę

Teisingumas – tai procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismo

posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas,

kuria siekiama teisingai, pagrįstai ir teisėtai jas išspręsti. Teisena –

procesas nuo pradžios iki galo.

Teisingumo savybės:

1. teisingumą vykdo tik teismai

2. teisingumas vykdomas ypatinga procesine tvarka.

3. teisingumas vykdomas nagrinėjant baudžiamąsias, civilines,

administracines bylas.

Administracines bylas nagrinėja apie 40 kitų institucijų. Jos nepažeidžia

Konstitucijos nuostatos. Tų pareigūnų sprendimą galima skųsti teismui.

4. byla turi būti išspręsta teisėtai, pagrįstai ir teisingai.

teisėtai – nagrinėjant ir sprendžiant bylą turi būti laikomasi procesinės

teisės reikalavimų ir turi būti tinkamai pritaikytos materialinės teisės

normos.

pagrįstai – turi būti tinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės ir

tos aplinkybės nustatytos įrodymais.

teisingai – laikantis tiesos.

5. jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, o tai reiškia atsakyti į

klausimą kas teisus šioje konkrečioje situacijoje, tai bylos

nagrinėjimas baigiamas teisingumo vykdymo aktu.

Teisingumo vykdymo aktai:

1. Sprendimai – civilinėse ir administracinėse bylose.

2. Nuosprendžiai – baudžiamosiose bylose.

Bendras požymis – jie privalomi vykdyti visiems asmenis, kuriems buvo jie

priimti. Jie prilygsta įstatymams. Jie įsiteisina ne iš karto, t.y. pilną

teisinę galią jie įgauna tik po tam tikro laiko, kad būtų laiko teismo

sprendimus apskųsti.

3.Teisingumo principų sąvoka ir sistema

Principas- tam tikra idėja, kuri nereikalauja papildomo įrodinėjimo,

patvirtinimo. Principai yra įtvirtinti Konstitucijoje ir kai kurie-

įstatymuose.

Teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš jos

išplaukiančios pagrindinės teisinės nuostatos, apsprendžiančios valstybės

institucijų, įgyvendinančių teisminę valdžią, organizaciją ir veiklą.

Pagal turinio bendrumą:

1. bendrieji principai – būdingi visai teisinei sistemai. (teisėtumo,

valstybinės kalbos principai)

2. tarpšakiniai principai – būdingi kelioms teisės šakoms. (bylų

nagrinėjimo viešumas)

3. šakiniai principai – tam tikros teisės šakos principai.

• Konstituciniai principai- tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.

• Principai, įtvirtinti kai kuriuose įstatymuose.

3.1 Teisėtumo principas

Konstitucinis, bendras universalus teisės principas. Jis reikalauja, kad

visi asmenys griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir

Konstitucijos bei juos vykdytų.

Du teisėtumo principo aspektai:

1.Visi privalo vykdyti Konstituciją ir įstatymus (K. 28 str.)

Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (K. 7 str.III d.)

2.Įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai (K. 7 str. I d.)

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai

(K.110 str. I d.)

3.2. Principas „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“

Tai Konstitucinis principas-(K.109 str. Id.)

3.3. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Tai konstitucinis principas, įtvirtintas konstitucijoje (K109 str. 2, 3

d.). Dar vadinamas teismų bešališkumo principu. (TĮ 2, 3, 45 – 50 str.)

Nepriklausomumas – tai tokių sąlygų sudarymas, kurioms esant teisėjai ir

teismai galėtų nagrinėti bylas vadovaudamiesi tik įstatymais ir vidiniu

įsitikinimu.

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas:

1. teismų, kaip teisminės valdžios nepriklausomumo užtikrinimas (T 2

str.)

2. teisėjų nepriklausomumas

1 aspekto garantijos:

1. Organizacinis savarankiškumas. Įgyvendinamas per teismų savivaldą (T

113 – 125)

2. Teismų įstatymu yra laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos

(T 126 – 129)

3. Administravimas teismuose (T 102 – 112). Administravimą teismuose

užtikrina patys teisėjai.

2 aspekto garantijos:

1. išorinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas bet kokiu būdu

kištis į teisėjų veiklą, kai jie vykdo teisingumą. (K 114 str., T 3

str.)Garantijos:

a. apsaugos nuo pašalinių asmenų kišimosi į teisėjų veiklą

garantija

i. teisėjų įgaliojimų pastovumas

ii. draudimas daryti poveikį, draudimas teisėjui užsiimti kokia

nors kita veikla kaip teisėjas, išskyrus mokslinę veiklą.

iii. teisėjų imunitetas (asmens neliečiamumas). Teisėjai

neatsako administracine tvarka, o tik drausmine. Draudžiama

įeiti į teisėjui priklausančias patalpas. Jei sulaikytas

teisėjas be dokumentų, nustačius jo tapatybę jis turi būti

tuoj pat paleistas. Teisėjas neatsako už žalą, atsiradusią

proceso šaliai, jei ji padaryta nepagrįstu ar neteisėtu

sprendimu. Ji atlyginama iš valstybės biudžeto, išskyrus,

kai teisėjas už sprendimą patrauktas baudžiamojoj

atsakomybei.

iv. Teisėjų socialinio pobūdžio garantijos

b. Apsaugos nuo teisminės valdžios kišimosi į teisėjų veiklą

garantijos (reglamentuotos procesiniuose įstatymuose)

i. Tik pats teisėjas (teismas) nustato bylos nagrinėjimo

kryptį ir sprendžia visus su bylos nagrinėjimu susijusius

klausimus.

ii. Sprendimų priėmimo tvarka:

1. Sprendimas – teisingumo aktas – priimamas tik

sprendimų kambaryje, kur gali būti tik teisėjai ir

yra užtikrinamas pasitarimo slaptumas. (BPK 80 str.)

2. kai sprendimai kolegialūs, jie priimami balsuojant.

* Teisėjai negali susilaikyti.

* Klausimai formuojami , kad būtų galima atsakyti tik

„taip“ arba „ne“.

* Pirmas balsuoja mažiausią teisinio darbo stažą

turintis teisėjas, o paskutinis – teismo pirmininkas

* Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Įkalinant

iki gyvos galvos – būtinas visų teisėjų pritarimas.

iii. Aukštesnės instancijos teismas negali nurodyti žemesniam

teismui, kokį sprendimą jis turi priimti.

2. Vidinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas pačiam teisėjui

paklusti bet kokiam pašaliniam poveikiui sprendžiant bet kokią bylą.

(T 43 str. Taip pat įtvirtinta ir teisėjų etikos taisyklėse).

Garantijos: Teisėjų nusišalinimo ir nušalinimo institutas (T 34 str., 43

str. 3 d.)

Nusišalinimas – reikalavimas teisėjams nusišalinti nuo tam tikrų bylų

nagrinėjimo, esant įstatymo numatytiems pagrindams.

3.4. Lygybės įstatymui ir teismui principas

Įtvirtintas K. 29 str. ir TĮ 6 str.:

K. 29 str.

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi

asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų

dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Pozityvūs ribojimai: teisėjų neliečiamumas, seimo narių, vyriausybės narių

imunitetas, kai kuriais atvejais ir prokurorų. Tikslas – suteikti ne

privilegijas, o tam tikras veiklos garantijas.

3.5.Pažeistų teisių teisminės gynybos principas

Konstitucinis principas, įtvirtintas K. 30 str. ir TĮ 4-5 str.

K. 30 str.

„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę

kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir koralinės žalos

atlyginimą nustato įstatymas.“

4str. Teisė į teisminę gynybą.

5str. Teisė į nepriklausomą , nešališką ir operatyvų teismą.

3.6. Bylų nagrinėjimo viešumas

K. 117 str.

Proceso dalyviai – asmenys, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi.

Yra du viešumo aspektai:

1. paties proceso viešumas

a. proceso viešumas proceso dalyviams – visi jie turi teisę ir, tam

tikrais atvejais, pareigą dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Be

jokių apribojimų. Reglamentuoja procesiniai įstatymai. Žinoma,

yra išimčių – BPK 259 str. numato sankcijas asmenims,

pažeidinėjantiems teismo posėdžio tvarką. Atskirais atvejais

galima nagrinėti bylą ir be kaltinamojo.

b. viešumas kitiems asmenims – kiekvienas asmuo, sulaukęs 16 metų,

turi teisę stebėti kiekvieną teismo posėdį, išskyrus tuos

atvejus, kai teismo posėdžiai uždari. Uždaro teismo posėdžio

uždarumas reglamentuotas K 117.1, BPK ir CPK yra išsamus sąrašas

aplinkybių. Uždarą teismo posėdį numato teismo sprendimas,

paremtas įstatymu.

2. bylos medžiagos viešumas

a. galimybė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga –

reglamentuoja CPK. Su bet kuria byla gali susipažinti byloje

nedalyvavę asmenys. Tvarką nustato teisingumo ministras.

b. spendimų ir nuosprendžių skelbimas spaudoje ir internete. Viso

sprendimo arba jo revoliucinės dalies skelbimas: „Teismų

praktika“ – Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis.

„Administracinių bylų praktika“

3.7. Valstybinės kalbos principas

Konstitucinis principas – 117str. IId.

Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems

lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamo vertėjo dalyvavimui.

3.8. Nekaltumo prezumpcija

Konstitucinis principas – 31str. I d.

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta

tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Veikia tik baudžiamajame procese, civiliniuose ir administraciniuose –

netaikomas.

Prezumpcija – faktų pripažinimas taip, kol neįrodoma kitaip. Prezumpcija

gali būti bet kada panaikinta, kai atsiranda realios tikrovės reiškinys.

Kaltu laikoma tik tada, kai priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisinęs.

Nuostatos, kurios patikslina asmens nekaltumą:

1. Asmens kaltumą turi įrodyti prokuroras ir ikiteisminės tyrimo

institucijos. Pats asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti.

Kaltinamasis gali neduoti parodymų.

2. Asmeniui, kuris įtariamas nusikaltimu, turi būti teisė į gynybą

3.9. Teisės į gynybą principas

Konstitucinis principas – 31str. VI d.

1. ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi išaiškinti

įtariamajam jo teises ir užtikrinti, kad tas asmuo jomis pasinaudotų.

2. gynėjo kvietimo ir paskyrimo garantijos. BPK 50 str. Nuo sulaikymo

arba pirmosios apklausos momento turi užtikrinti, kad teise būtų

galima pasinaudoti.

a. Faktinis (fizinis) sulaikymas

b. Procesinis (teisinis) sulaikymas – sulaikymo protokolo

užpildymas

Įtariamasis arba kaltinamasis gali pasirinkti ir pasikviesti bet

kokį gynėją.

3. būtinasis gynėjo dalyvavimas. BPK išvardinti atvejai, kai jo

dalyvavimas privalomas:

a. kai įtariamasis ar kaltinamasis nepilnametis

b. kai yra nebylys, neregys ar kitą fizinę ar psichinę negalę

turintis asmuo.

c. Jei gresia bausmė iki gyvos galvos

d. Jei nemoka valstybinės kalbos

e. Kai suimtas ikiteisminio tyrimo metu

4. nemokamas gynėjo dalyvavimas. Jo paslaugas apmoka valstybė. Valstybės

garantuojamos teisminės pagalbos įstatymas (2000). Nurodyta:

a. būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai

b. nelabai turtingi asmenys

3.10. Proceso koncentruotumas

Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje –

6str.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai

trumpiausią laiką. Užtikrinta teismo galimybė užkirsti kelią tyčiniam bylos

vilkinimui. Būdai:

1. procesinių ir kitų veiksmų atlikimo terminų nustatymas

2. proceso dalyvių pareiga atvykti kviečiamiems į teismą.

3. sankcijos asmenims be svarbios priežasties neatvykus į procesą. BPK –

30 MGL, atvesdinimas, areštas iki 1 mėn.

3. 11. Šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas

Tarpšakinis principas.

CPK 17str., BPK 7str.- įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas.

CPK12str., BPK 7str.- įtvirtintas rungtyniškumo principas.

Lygiateisiškumo pr. – šalių procesinės teisės yra lygios.

Rungimosi principas – kiekviena šalis gali pasisakyti dėl kitos šalies

įrodymų.

3.12. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas

Tarpšakinis principas iš procesinių teisės šakų. CPK – 14-15str., BPK –

242str.

Betarpiškumas – teismas pats privalo tiesiogiai betarpiškai ištirti

įrodymus, kuriais grindžia sprendimą.

Žodiškumas – visas procesas vyksta žodžiu.

IV TEMA TEISMŲ SISTEMA

1. Teismų sistemos sąvoka

Teismas, tai:

1. teisingumo vykdymo institucija

2. pats teisingumo vykdymas (teismo posėdis)

3. teisėjai, nagrinėjantys bylą (teismo sudėtis)

4. teismo pastatas

Teismų sistema – tai visuma valstybės teismų, kuriuos sieja bendri

teisminiai valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų valdžios ir

organizavimo principai.

Konstitucinis teismas į teismų sistemą neįeina.

LR tesimų sistema įtvirtinta K 111 str. ir TĮ 12 str.

LR teismų sistema:

1. Bendrosios kompetencijos teismai (išvardinti konstitucijoje):

a. Apylinkių teismai

b. Apygardų teismai

c. Apeliaciniai teismai

d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai dar

nagrinėja kai kurias administracines bylas.

2. Specializuoti arba administraciniai teismai (abstrakčiai kalba

konstitucija):

a) Apygardų administraciniai teismai

b) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administraciniai teismai nagrinėja bylas iš administracinių teisinių

santykių.

Visi Lietuvos teismai yra steigiami, reorganizuojami, likviduojami įstatymo

(T 12.1). Likviduoti teismo negalima neperdavus jo funkcijų kitiems

teismams.

Pagal kompetenciją teismai yra skirstomi į pakopas:

Bendrosios- 4 pakopos

Specializuotos- 2 pakopos

Teisminės instancijos išskiriamos pagal procesinę kompetenciją. Yra 3

teisminės instancijos:

Pirmoji instancija. Bylos nagrinėjamos iš esmės (šie teismai teismo

posėdyje nagrinėja civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, tiria

įrodymus ir priima teisingumo vykdymo aktus). Tai- apylinkių ir apygardų

teismai. Specializuotų – abu teismai

Apeliacinė instancija. Pagal proceso dalyvių skundus tiria pirmosios

instancijos teismo priimtų, neįsiteisinusių teismo nuosprendžių teisėtumą.

Apeliacinės instancijos teismai:

1.Bendrosios: *Lietuvos apeliacinis teismas- jis yra apeliacinė

institucija apygardų teismų byloms, kurias jie išnagrinėjo I-ąja

institucija.

*Apygardų teismai- jie yra apeliacinė institucija apylinkės teismų

sprendimams civil. ir baudž. bylose.

2.Specializuotų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra

apygardų adm. byloms tirti, apylinkių teismų nutarimams, adm.

pažeidimų byloms.

Kasacinė instancija. Tai teismas, kuris pagal proceso dalyvių kasacinius

skundus tikrina įsiteisinusių teismo sprendimų teisėtumą. Vienintelis

kasac. inst. teismas yra Aukščiausias apeliacinis teismas. Kasacine tvarka

galima apskųsti sprendimą per 3 mėn. nuo įsiteisėjimo dienos. Adm. teismų

sistemoje kasacijos nėra.

5. Apylinkės teismai

5.1.Apylinkės teismų steigimas ir veiklos teritorija

Įsteigimas. Teismai yra įsteigiami įstatymu (TĮ 12 str.). 1992 03 12

įstatymas „LR Apylinkių teismų įsteigimo įstatymas“. Šiuo metu iš viso yra

54 apylinkių teismai. Vilniuje yra 4 Apylinkių teismai.

54 apylinkių teismus sudaro:

1. 7 miestų apylinkės teismai – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių,

Palangos, Druskininkų, Visagino.

2. 43 rajonų apylinkės teismai, jie steigiami savivaldybių teritorijose,

kuriose nemažiau 30 tūkst. gyventojų, išskyrus tuos atvejus, kai

savivaldybės centre jau yra įsteigtas teismas.

3. 4 Vilniaus mieto teismai.

Apylinkės teismų skaičių reglamentuoja įstatymas.

Veiklos teritoriją nustato įstatymas. (1994 06 15 įstatymas dėl Lietuvos

aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių

teismų veiklos teritorijų nustatymo bei LR prokuratūros reformavimo.

(toliau – įstatymas ilgu pavadinimu)).

Apylinkės teismų veiklos teritorija atitinka savivaldybės veiklos

teritoriją. Yra išimčių: Panevėžio, Marijampolės, Trakų savivaldybės.

Vilniaus m. apylinkės teismų teritorijos padalintos pagal seniūnijas.

5.2. Apylinkės teismo sudėtis

TĮ 14 str.

Apylinkės teismą sudaro:

1. teismo pirmininkas

2. pirmininko pavaduotojas (-iai)

3. kiti teisėjai

4. hipotekos skyrius, steigiamas įstatymo nustatyta tvarka

Kiti teisėjai. Skaičių reglamentuoja LR prezidentas teismų tarybos patarimu

(TĮ 12.10). Šiuo metu skaičius nustatytas prezidento dekretu (naujausias

2004 11 10 dekretas). Pvz., Vilniaus mieto I apylinkės teisme yra 40

teisėjų, II-ame – 25, III-iame – 21, IV – 5. Daugiausiai teisėjų turi Kauno

miesto apylinkės teismas – 54, mažiausiai – Druskininkų – 3. Į šį skaičių

įeina ir pirmininkas su pavaduotojais.

Teismo pirmininko pavaduotojas. Jis yra ne visuose apylinkės teismuose. Jis

gali būti skiriamas, jei yra ne mažiau kaip 10 teisėjų. Jei yra daugiau

kaip 20 teisėjų, tai gali būti skiriami 2 pirmininko pavaduotojai.

5.3. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas

Reikalavimai

Bendrais bruožais reikalavimai yra išdėstyti TĮ 51 str.:

1. LR pilietybės reikalavimas (konstitucinis reikalavimas)

2. Nepriekaištinga reputacija. Reikalavimai yra TĮ 52 straipsnyje.

Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos:

a. Yra teistas

b. Atleistas iš teisėsaugos institucijos ar valstybės tarnybos už

profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei nuo atleidimo

nepraėjo 5 metai.

c. Asmuo piktnaudžiauja narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis

bei alkoholiu.

d. Neatitinka kitų teisėjų elgesio taisyklių reikalavimų (teisėjų

etikos taisyklės)

3. Turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

4. Asmuo turi atitikti įstatymų numatytus kvalifikacinius reikalavimus.

(Nustato Vyriausybė)

5. Pateikęs sveikatos pažymėjimą (atitinkamos sveikatos būklės). Privalo

periodiškai kas 5 metus tikrinti sveikatą. TĮ 43 str.

6. Darbo stažo reikalavimas. Turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisinio

darbo stažą. TĮ 53 str. Skaičiuojamas nuo tada, kai įgijo aukštąjį

universitetinį teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, įrašytą į

teisinių pareigybių sąrašą.

7. Išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Egzaminų programas tvirtina

teismų taryba. Atsakymą per 10 dienų galima paskųsti teismų tarybai.

Nuo egzamino atleidžiami:

a. Teisės krypties socialinių mokslų daktarai arba habilituoti

daktarai

b. Asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą ir

nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai.

8. Teisėju negali būti asmuo, buvęs kadriniu KGB darbuotoju. 10 metų

draudimas.

Pretendentas, atitinkantis šiuos reikalavimus, įrašomas į pretendentų į

laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Įrašymo tvarka patvirtinta

teismų tarybos.

Lengvatinėmis sąlygomis (be egzamino ir atrankos):

1. buvę konstitucinio ar aukščiausiojo teismo teisėjai (TĮ 60 str.)

2. buvę bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjai, jei atleisti

„švariais“ pagrindais ir jei nėra praėję 5 metai nuo darbo pabaigos.

3. Aukštesnės pakopos teisėjai jų pageidavimu. (TĮ 64 str.)

Skyrimo tvarka

Yra formalioji ir darbinė skyrimo tvarka.

Bendrais bruožais formalioji skyrimo tvarka yra apibrėžta K 112 str. Detali

skyrimo tvarka – TĮ 56 str.

Formalioji skyrimo tvarka: Apylinkės teismų teisėją iš asmenų, įrašytų į

laisvas apylinkės teismų teisėjų vietas sąraše, skiria prezidentas patarus

teismų tarybai.

Darbinė skyrimo tvarka:

1. Pretendentus į laisvas vietas atrenka atrankos komisija (TĮ 551 str.)

2. Prezidentas, gavęs atrankos komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 30

dienų dėl konkrečios kandidatūros kreipiasi į teismų tarybą dėl

patarimo.

3. kandidatūros paprastai svarstomos artimiausiame posėdyje

4. Teismų tarybos pirmininkas per 5 dienas raštu praneša prezidentui

teismų tarybos sprendimą.

5. teisėjas skiriamas prezidento dekretu.

6. Teisėjas, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje

prisiekia prezidentui. (TĮ 59 str.).

Asmuo negali dirbti teisėju teisme, kur jau dirba jo giminaičiai (TĮ 62

str.).

Laikas

TĮ 57 str.

1. Pirmą kartą apylinkės teismo teisėju skiriamas 5 metams. Šis terminas

skirtas įvertinti, ar asmuo gali eiti teisėjo pareigas.

2. pasibaigus šiam 5 metų terminui prezidentas gali skirti šį asmenį

teisėju be egzamino ir atrankos iki šiam asmeniui sueis 65 metai.

5.4. Teismo pirmininko ir jo pavaduotojų skyrimas

TĮ 74 str.

Pirmininką ir pavaduotoją skiria prezidentas teismų tarybos patarimu.

Reikalavimai:

1. Reikia būti paskirtam apylinkės teismo teisėju

2. kandidatūras atrenka atrankos komisija iš paskirtų teisėjų į

konkretų teismą.

3. prezidentas dėl konkrečios kandidatūros kreipiasi į teismų tarybą

patarimo.

4. kandidatūros paprastai svarstomos artimiausiame posėdyje

5. Teismų tarybos pirmininkas per 5 dienas raštu praneša prezidentui

teismų tarybos sprendimą.

6. Pirmininkas skiriamas prezidento dekretu.

Pirmininkai ir pavaduotojai skiriami 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms

iš eilės.

5.5. Apylinkės teismo kompetencija

TĮ 15 str. ir procesiniai įstatymai

1. Apylinkės teismas yra I-oji instancija tokioms bylų kategorijoms:

a. Civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai (CPK 26

str.):

i. Apylinkės teismas nagrinėja bylas, kurių ieškinio suma ne

didesnė kaip 100.000 Lt.

ii. Šeimos turtinių teisinių santykių bylos dėl turto

padalijimo, nepriklausomai nuo ieškinio sumos dydžio.

b. Baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai

(BPK 224 str.):

i. Dėl nusikalstamų veikų, už kurias gali būti paskirta ne

didesnė kaip 6 metų laisvės atėmimo bausmė:

1. dėl baudžiamųjų nusižengimų

2. dėl neatsargių nusikaltimų (net jei bausmė – laisvės

atėmimas iki 12 metų)

3. dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų (bausmė – iki 3

metų)

4. dėl apysunkių tyčinių nusikaltimų (bausmė – iki 6

metų)

c. Hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtos bylos (TĮ 17 str.):

i. Dėl priverstinio ar sutartinio hipotekos registravimo

registre

ii. Dėl įkeisto turto arešto

iii. Dėl išieškojimo iš įkeisto turto

d. Administracinių teisės pažeidimų bylos, priskirtos apylinkės

teismų kompetencijai įstatymo. Kokias – išvardina ATPK 224 str.

Pvz.: bylos dėl nedidelio chuliganizmo, dėl nepilnamečių

nugirdymo, dėl azartinių žaidimų, dėl nedidelės vertės turto

pavogimo (iki 1 MGL) ir t.t.

e. Bylos, susijusios su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. CPK 93

str.: Dėl įvairių pareiškimų, kylančių proceso metu. BPK 362

str.: nuteistojo atleidimas nuo bausmės vykdymo dėl ligos, dėl

lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos, dėl lygtinio atleidimo

nuo bausmės ir pan.

2. kompetencija, įtvirtinta TĮ 15 str. 2 dalyje: „Įstatymo numatytais

atvejais apylinkių teisėjai gali atlikti kitas pareigas“:

a. atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijas (jį paskiria

apylinkės teismo pirmininkas):

i. skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių

taikymą:

1. skiria namų areštą

2. areštą

3. kratas

ii. prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius

iii. nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo

pareigūnų ar prokuroro veiksmų.

b. Atlieka vykdymo teisėjo funkcijas. Jį paskiria apylinkės teismo

pirmininkas. CPK 594 str. Kontroliuoja antstolių procesinę

veiklą.

c. Vykdo kitas, įstatymų numatytas funkcijas:

i. Teismo įpareigojimų skyrimas pagal LR organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tie įpareigojimai gali

būti skiriami iki 6 mėn. ir būti pratęsti dar 3 mėnesiams.

5.6. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo

TĮ 14.2; Yra ne prie visų apylinkės teismų.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantis

nekilnojamo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas

kreditoriui.

Hipotekos skyrių steigimas

TĮ 16 str.

Įsteigti teisingumo ministro įsakymais. 1997 metais rugsėjo 4 dienos

įsakymu buvo įsteigta 10 skyrių. 1999 02 19 įsakymu buvo įsteigti dar 5

skyriai. Veiklos teritoriją nustato taip pat tie patys įsakymai.

Hipotekos teisėjai

TĮ 58;

Hipotekos teisėjas vadovauja hipotekos skyriaus darbui. Skyrimo ir

pavadavimo tvarka analogiška ikiteisminio tyrimo teisėjo skyrimo tvarkai.

Gali būti ir keli hipotekos skyriaus teisėjai. Hipotekos skyriaus teisėją

skiria apylinkės teismo pirmininkas. Jei jis laikinai negali eiti savo

pareigų, tai apylinkės teismo pirmininkas skiria laikiną kitą teisėją.

Funkcijos

TĮ 17 str.

1. įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja bylas. Kokias – TĮ 17 str. 1

dalyje:

a. dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos registravimo.

b. Dėl įkeisto turto arešto ir išieškojimo iš įkeisto turto.

2. vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus:

a. vadovavimas hipotekos skyriaus darbui.

6. Apygardos teismas

6.1. Įsteigimas, veiklos teritorija.

Įsteigimas ir veiklos teritorija reglamentuoti 1994 06 15 dienos įstatymu

ilgu pavadinimu. Pradėjo funkcionuoti nuo 1995 01 01.

Yra iš viso 5 apygardų teismai didžiausiuose miestuose (Vilniaus, Kauno,

Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių). Veiklos teritorija apima kelių apylinkės

teismų teritorijas.

6.2. Sudėtis

T 18;

1. Teismo pirmininkas

2. Skyrių pirmininkai

a. Baudžiamųjų bylų skyrius

b. Civilinių bylų skyrius

3. kiti teisėjai

Kiti teisėjai. Skaičių nustato prezidentas teismų tarybos patarimu. Nustato

dekretu. Šiuo metu 2002 09 20 dienos dekretas nustatė:

• Vilniaus – 48

• Kauno – 37

• Klaipėdos – 23

• Panevėžio – 20

• Šiaulių – 20

Į šį skaičių įeina ir pirmininkai. Į skyrius teisėjus paskirsto

teismo pirmininkas pagal darbo krūvį.

6.3. Apygardos teismo teisėjų skyrimas

Reikalavimai:

1. Teisėjų karjeros siekiantys asmenys (TĮ 65 str.) – šis straipsnis

nustato, kad asmuo turi būti apylinkės teismo teisėjas ir turi

išreikšti raštišką norą būti aukštesnės pakopos teismo teisėju. Tada

jis yra įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.

Reikalavimai tokiems asmenims:

a. Teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teismo

teisėjo darbo stažą.

b. Teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas

daktaras, turintis ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo

stažą.

c. Generalinės prokuratūros arba apygardos prokuratūros prokurorai,

turintys ne mažesnį kaip 8m. stažą.

d. Advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8m. darbo stažą.

2. Buvę konstitucinio teismo ir aukščiausiojo teismo teisėjai, bet kokio

aukštesnės pakopos teismo teisėjas, išėjęs savo noru, ir jei nuo

tarnybos pabaigos nepraėję 5 metai.

3. Aukštesnės pakopos teismo teisėjai gali pereiti savo noru (T 64.3).

Skyrimo tvarka

K 112; T 70;

Analogiška apylinkės teismo teisėjų skyrimo tvarkai, tik kad skiriami iš

teisėjų karjeros siekiančių asmenų sąrašo.

Laikas

T 54.2;

1. Skiriamas iš karto iki 65 metų

2. yra numatyta galimybė pratęsti įgaliojimus iki 70 metų. Reikia tam

teisėjui tiesiogiai kreiptis į LR prezidentą.

Darbinė skyrimo tvarka

T 76;

Darbinė teisėjų skyrimo tvarka yra analogiška apylinkės teismo darbiniai

skyrimo tvarkai, tik kad kandidatus atrenka atrankos komisija.

Prisiekia asmenys, nebuvę teisėju, ar jų įgaliojimai buvo nutrūkę.

6.4. Pirmininkai ir skyrių pirmininkai yra skiriami prezidento teismų

tarybos patarimu. Jie skiriami 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš

eilės.

6.5. Apygardos teismo kompetencija

T 19 str. ir procesiniai įstatymai;

1. Apygardos teismai yra I-oji instancija byloms, nustatytoms įstatymo.

CPK 27 str. – visiems apygardų teismams:

a. Tai bylos, kai civilinio ieškinio suma > 100.000 lt, išskyrus

šeimos turto padalijimo bylas.

b. Bylos, kurių viena iš šalių yra užsienio valstybė.

c. Bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo.

d. Dėl viešojo konkurso teisinių santykių.

Vilniaus apygardos teismo kompetencijai taip pat priskiria tokias

bylas (CPK 28 str.):

e. Dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

f. Dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;

g. Dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus

įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos

Respublikoje arba užsienio valstybėje;

h. Kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip

pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos

teismas.

Civilines bylas pirma instancija nagrinėja 1 teisėjas. Teismo pirmininkas

gali sudaryti 3 teisėjų kolegiją.

2. Apygardos teismas yra I-oji instancija baudžiamosioms byloms:

a. Bylos, kurias nagrinėja 1 teisėjas: dėl tyčinių sunkių

nusikaltimų, išskyrus tas, kurias nagrinėja apylinkės teismas

(bausmė iki 10 metų)

b. Bylos, kurias nagrinėja 3 teisėjų kolegija:

i. Bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę ypatingai sunkius

nusikaltimus (virš 10 metų iki gyvos galvos).

ii. bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo

metu buvo:

1. prezidentu

2. teisėju

3. prokuroru

4. seimo, vyriausybės nariu

5. konstitucinio teismo teisėju

2. Apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms, dėl apylinkės

teismų sprendimų ir nuosprendžių, išskyrus administracinių teisės

pažeidimų bylas.

3. atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų nustatytas funkcijas:

a. tesimo įpareigojimų skyrimą pagal organizuotų nusikaltimų

užkardymą, bei nagrinėja skundus dėl tų skyrimų.

b. Apygardos teismai sankcionuoja kai kuriuos operatyvinius

veiksmus: slaptą patekimą į patalpas, laiškų skaitymą,

transporto priemonių peržiūrą.

c. Pratęsia sulaikymą, jei asmuo laikomas virš 6 mėnesių.

7. Apeliacinis teismas

Įsteigtas įstatymu ilgu pavadinimu 1995 01 01. Veikia visoje Lietuvos

teritorijoje.

7.2. Sudėtis

T 20;

Sudėtis yra analogiška apygardų teismų sudėčiai: 2 skyriai: baudžiamųjų

bylų skyrius ir civilinių bylų skyrius. 2002 09 20 (2003 10 15) dienos

dekretas. Nustatytas 27 teisėjų skaičius.

7.3. Teisėjų skyrimas

Reikalavimai: TĮ 67 str.

1. teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre esantys asmenys

a. teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 4 metų apygardos ar apygardos

administracinio teismo teisėjo darbo stažą.

b. Teisės krypties daktarai arba habilituoti daktarai, turintys ne

mažesnį kaip 8 metų teisinio pedagoginio darbo stažą.

c. Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip

dešimties metų prokuroro darbo stažą.

d. advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato

darbo stažą.

Pateikę sveikatos pažymą.

Be atrankos

2. buvę konstitucinio ar aukščiausiojo teismo teisėjai

3. buvę apeliacinio ar vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, jei

išėjo savo noru arba perkeltas į kitą darbą, jei nuo tarnybos pabaigos

nepraėjo 5 metai.

4. Esantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai.

Skyrimo tvarka

K 112; T 72;

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas teismų tarybos patarimu ir

seimo pritarimu.

Darbinė skyrimo tvarka (T 77, 78) kaip ir apygardos teismo teisėjų, tik po

teismų tarybos patarimo kreipiamasi į seimą pritarimo.

7.4. Pirmininkų ir skyrių pirmininkų skyrimas:

1. Apeliacinio teismo pirmininką Seimo pritarimu skiria Respublikos

Prezidentas.

2. Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką skiria Respublikos

Prezidentas.

3. Dėl Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo

Respublikos Prezidentui pataria Teismų taryba.

4. Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas

šešeriems metams.

7.5. Apeliacinio teismo kompetencija

T 21 ir procesiniai įstatymai

1. Apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, priimtų

nagrinėjant bylas pirmąja instancija.

2. Nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų

sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos respublikoje.

3. Atlieka kitas įstatymo jo kompetencijai priskirtas funkcijas:

a) nagrinėja skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, kai sprendimą priėmė

apygardos teismas;

b) dėl teismo įpareigojimų skyrimo, kai juos priima apygardos teismas.

Bylas nagrinėja 3 teisėjų kolegija.

8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas

8.1. Įsteigimas

1994 06 15 įstatymu ilgu pavadinimu. Veikia nuo 1995 01 01. Įsteigtas

buvusio teismo bazėje, tačiau likvidavus buvusį teismą ir nutraukus buvusio

teismo teisėjų įgaliojimus. Tai pripažinta prieštaraujant konstitucijai.

„Lietuvos Aukščiausiojo teismo statutas“ reglamentuoja tuos veiklos

klausimus, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai.

8.2. Sudėtis

T 22;

1. pirmininkas

2. skyrių pirmininkai

3. kiti teisėjai

Lietuvos Aukščiausiame teisme taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

senatas. Tai nėra struktūrinis teismo padalinys, bet tam tikra organizacinė

struktūra.

Teisėjų skaičių nustato seimas prezidento teikimu ir pasiūlius

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (T12.8). Nustatomas skaičius yra įstatymu.

Šiuo metu (1998 10 20 įstatymas) yra 37 teisėjai.

8.3. Teisėjų skyrimas

T 68;

Reikalavimai:

Skiriami nepriklausomai nuo to, ar yra kokiame nors sąraše, ar ne.

1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą;

2) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą;

3) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas

daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio

darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą;

4) Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip

penkiolikos metų prokuroro darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą;

5) advokatas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų advokato darbo

stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.

Skyrimo tvarka

K 112; T 73;

Formalioji tvarka: aukščiausiojo teismo teisėją skiria seimas prezidento

teikimu.

Darbinė tvarka: Kandidatūras parenka ir prezidentui pasiūlo Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

Laikas. Analogiškas kitų aukštesnės pakopos teismų teisėjų skyrimo laikui

(iki 65 metų su galimybe pratęsti iki 70 metų).

8.4. Pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimas

T 79;

Pirmininką iš paskirtų teisėjų skiria seimas prezidento teikimu.

Skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria seimas prezidento teikimu,

pritarus aukščiausiojo teismo pirmininkui. Jie skiriami 7 metam.

8.6. Kompetencija

T 23, procesiniai ir kiti įstatymai

1. Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija įsiteisėjusiems

bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, bet ne visiems. Jis nėra

kasacinė instancijos teismas Apylinkės teismo administracinėms byloms.

Kasacinę bylą gali nagrinėti:

a. 3 teisėjų kolegija

b. 7 teisėjų kolegija

c. Aukščiausiojo Teismo skyrių plenarinė sesija

7 teisėjų kolegijai byla perduodama tada, kai yra iškilęs

sudėtingas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas ir kai nagrinėdama

kolegija gali pateikti naują teisės normų aiškinimą.

3 teisėjų kolegijos sprendimai negali būt apskųsti 7 teisėjų

kolegijai ir t.t.

Plenarinei sesijai perduodama tada, kai yra pagrindas manyti, kad

priimant sprendimą reikės nukrypti nuo susiklosčiusios

Aukščiausiojo Teismo praktikos.

2. Formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir

kitus teisės aktus.

a. Aukščiausiasis Teismas skelbia kasacine tvarka priimtas

nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma to skyriaus

teisėjų. Skelbia biuletenyje „Teismų praktika“. Į paskelbtose

nutartyse esančius įstatymų aiškinimus atsižvelgia kiti teismai

ir visos kitos institucijos bei asmenys, kurie taiko tuos

įstatymus.

b. Teismų praktikos analizavimas ir rekomendacinių išaiškinimų

teikimas.

c. Konsultuoja teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir

taikymo klausimais.

3. Atlieka kitas jo kompetencijai įstatymo priskirtas funkcijas:

a. Sprendžia proceso atnaujinimo klausimus (BPK, CPK):

i. Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių:

1. jei įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nustatoma, kad

įrodymai buvo melagingi

2. jeigu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nustatoma, kad

atliekantys tyrimą pareigūnai ar teisėjai

piktnaudžiavo valdžia.

ii. Dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo

iii. Jeigu padaryta akivaizdi materialinės teisės normos taikymo

klaida

b. Skundų ir teikimų nagrinėjimas.

„Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams rėžimams, teisių

atkūrimo“ įstatymų nustatyta tvarka. Čia 3 teisėjų kolegijos

sprendimai gali būti skundžiami 7 teisėjų kolegijai.

8.7. Aukščiausiojo teismo senatas

Sudėtis

T 24;

1. Aukščiausiojo teismo pirmininkas (kartu jis yra ir senato pirmininkas)

2. 2 skyrių pirmininkai

3. po 7 abiejų skyrių teisėjus, turinčius didžiausią Aukščiausiojo teismo

teisėjo darbo stažą.

Iš šių narių išrenkamas sekretorius, kuris skiriamas 4 metams.

Kompetencija

T 25;

1. tvirtina teismų praktikos apibendrinimo apžvalgas ir teikia

rekomendacinius išaiškinimus. Rekomendaciniai išaiškinimai gauna

senato nutarimo formą.

2. Senatas svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje

būtinumą. Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiami rekomendaciniai

išaiškinimai, kuriems pritarė dauguma aukščiausiojo teismo teisėjų.

Taip pat senatas svarsto konsultacijų paskelbimo būtinumą.

3. sprendžia kitus senato kompetencijai įstatymo priskirtus klausimus

4. Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo

veiklos klausimus.

Senato darbo tvarka

T 26;

1. Visus senato kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia posėdžiuose.

Posėdžius šaukia senato pirmininkas. Dalyvavimas yra būtinas. Kiti

teisėjai gali dalyvauti su patariamuoju balsu. Kartais kviečiami ir

kitų teisėsaugos institucijų vadovai: prokuroras, advokatų tarybos

pirmininkas, teisingumo ministras ir t.t.

2. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po

lygiai – sprendimą nulemia senato pirmininko balsas.

Nutarimus pasirašo senato pirmininkas ir sekretorius.

Administraciniai teismai

LR administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – A);

Paskirtis

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 str.

Skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų

administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo nagrinėjimas.

Sąvokos

Viešasis administravimas (A 2.1) – valstybės ar vietos savivaldos

institucijų vykdomoji veikla. Vykdomąja veikla įgyvendinami įstatymai.

Viešasis administravimas – įgaliojimai administraciškai nepavaldiems

asmenims.

Vidinis administravimas (A 2.2) – įgaliojimai administraciškai pavaldiems

asmenims.

9. Apygardos administracinis teismas

9.1. Apygardos administracinių teismų steigimas ir veiklos teritorija

Įsteigti 1999.01.14.d. įstatymu, o pradėjo funkcionuoti 1999.05.01.d.

Įsteigti 5 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

Panevėžio ir Šiaulių. Jų veiklos teritorija sutampa su bendrosios

kompetencijos apygardos teismų teritorija.

9.2. Apygardos administracinio teismo sudėtis

1. Pirmininkas

2. Pirmininko pavaduotojas ar pavaduotojai

3. Kiti teisėjai

Teisėjų skaičių nustato Prezidentas Teismų tarybos patarimu (2002.09.20.d.

dokumentu nustatyta).

Vilniaus-20 Šiaulių-5

Kauno-9 Panevėžio-5

Klaipėdos-7

Pirmininko pavaduotojas skiriamas, jei yra daugiau kaip 10 teisėjų,

2 pavaduotojai- jei daugiau kaip 20 teisėjų.

9.3. Apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimas

Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo

teisėju:

Reglamentuoja TĮ 66str. Gali būti:

1. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašyti asmenys. Registre

gali būti:

a) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teismo

teisėjo stažą,

b) teisės srities socialinių mokslų daktaras arba habilituotas

daktaras, turintis ne mažesnį kaip 5 m. teisinio pedagoginio

darbo stažą.

– LR pilietis,

– turėti sveikatos pažymėjimą,

– nebuvęs KGB darbuotoju,

– nepriekaištinga reputacija.

2. Gali pretenduoti ir kiti asmenys:

a) buvę LR Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai TĮ 60str.

b) buvę bet kokios aukštesnės pakopos teismo teisėjai, jei nuo darbo

pabaigos nepraėjo 5m. TĮ 61str.

c) bet kuris aukštesnės pakopos teismo teisėjas TĮ 64str.

Teisėjo skyrimo tvarka:

Reglamentuoja TĮ 70str.Apygardos administracinio teismo teisėją skiria

Prezidentas Teismų tarybos patarimu. TĮ 56str.- atrenka Atrankos komisija

iš teismo teisėjų karjeros registro. Kandidatus pasiūlo Prezidentui, jis,

ne vėliau kaip per 30d.,pateikia svarstyti Teismų tarybai ir prašo

pritarimo. Jie apsvarsto ir praneša Prezidentui. Sprendimą dėl patarimo per

5d. raštu praneša Teismų tarybos pirmininkas. Prezidentas priima dekretu.

Laikas, kuriam skiriamas apygardos administracinio teismo teisėjas:

Reglamentuoja TĮ 57 str. Teisėjai iš karto skiriami 65 metų. Sulaukus 65

m., tie įgaliojimai gali būti pratęsiami iki 70 metų, jei teisėjas

kreipiasi į LR Prezidentą, pageidaudamas, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti.

9.4.Apygardos administracinio teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo

skyrimo tvarka

Reglamentuoja TĮ 74 str. ir 76 str. Pirmininką ir pirmininko pavaduotoją

skiria Prezidentas Teismų tarybos patarimu. Prezidentui kandidatūras teikia

Atrankos komisija iš paskirtų į tą teismą teisėjų. Pirmininkas ir

pirmininko pavaduotojas skiriami 5m. ir ne daugiau kaip 2 kadencijas iš

eilės.

9.5.Apygardos administracinio teismo kompetencija

Reglamentuoja TĮ 29 str.- bendrais bruožais.

Administracinių bylų teisenos įstatymas 18 ir 19 str.

Apygardos administracinio teismo kompetencija susideda iš 2 dalių:

I Bendroji kompetencija

II Papildoma Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija

I Bendroji kompetencija:

1.Yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo

kompetencijai. Šis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms,

kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar

savivaldybių administravimo subjektas.

2 bylų kategorijos:

a) bylos, nagrinėjamos netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka

procedūros.

ABT įstat. 25-31 str. yra numatyti atvejai, kai prieš kreipiantis į šį

teismą, reikia kreiptis į:

1) Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją,

2) Savivaldybių administracinių ginčų komisija

3) Apskričių administracinių ginčų komisiją,

4) mokestinių ginčų nagrinėjimo komisiją.

Bet yra atvejų, kai galima kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą.

ABT įst. 18 str. bylų kategorijos:

1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar

savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai

atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų

ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl

įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų,

pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar

organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų,

įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas,

neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje,

atlyginimo straipsnis);

5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės

tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus,

kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija,

įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas

nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo

administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio

įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš

ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;

7) pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų

administracinių teisės pažeidimų bylose;

8) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės

referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių

teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

9) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų

vykdymą.

b) nagrinėja skundus dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų

komisijų, ar kitų išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

institucijų priimtų sprendimų.

2.Atlieka kitas įstatymo jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

II Vilniaus apygardos teismas turi papildomą kompetenciją.

Bylų kategorijos yra tapačios. ABT įst. 19 str.

Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija

administracinėms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis

administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų,

kurias šie subjektai priėmė teisėtumo:

a) bylos, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

ABT įst. 19 str.:

1) dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių

su valstybės tarnautojais nutraukimo;

2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai

atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;

3) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar

organizacijai centrinės administravimo institucijos, įstaigos, tarnybos ar

jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar

neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485

straipsnis);

4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas,

turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar

atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos

tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios

atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;

5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir

šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais

nutraukimo;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo

administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius

reglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7

punktas), kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo

institucija, įstaiga ar tarnyba;

7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar

dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl

pabėgėlio statuso;

8) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos

sprendimų vykdymą.

b) nagrinėja skundus dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos,

mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų.

10.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

10.1.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo steigimas

Įsteigtas įstatymo 2000-09-19 d., pradėjo veikti 2001-01-01 dieną. Veikia

visoje LR teritorijoje.

10.2.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sudėtis

Reglamentuoja TĮ 30 str. Sudaro:

1.Pirmininkas.

2.Pirmininko pavaduotojas.

3.Kiti teisėjai.

Teisėjų skaičių nustato Prezidentas Vyriausiojo administracinio

teismo pirmininko siūlymu. 2000-11-22 d. dekretu nustatyta 15 teisėjų, į tą

skaičių įeina pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas.

10.3.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimas

Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo teisėju:

Reglamentuoja TĮ 67 str.:

1. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašyti asmenys:

a) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 4 metų apygardos

administracinio ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą,

b) teisės srities socialinių mokslų daktarai ar habilituoti

daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų pedagoginio darbo stažą:

– pateikę sveikatos pažymėjimą,

– nepriekaištingos reputacijos,

– LR pilietis,

– nebuvęs KGB darbuotoju.

2. Buvę Apeliacinio teismo teisėjai neatsižvelgiant į darbo stažą

Apeliaciniame teisme.

Teisėjo skyrimo tvarka: Vyriausiojo administracinio teismo teisėją skiria

Prezidentas, Teismų tarybos patarimu. Atrenka atrankos komisija iš teismo

teisėjų karjeros registro. Kandidatus pasiūlo Prezidentui, jis, ne vėliau

kaip per 30 d. pateikia svarstyti Teismų tarybai ir prašo pritarimo. Jie

apsvarsto ir praneša Prezidentui. Sprendimą dėl patarimo per 5 d. raštu

praneša Teismų tarybos pirmininkas. Prezidentas priima dekretu.

Laikas, kuriam skiriamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Reglamentuoja TĮ 57 str. Teisėjai iš karto skiriami iki 65 metų. Sulaukus

65 m., tie įgaliojimai gali būti pratęsiami iki 70 metų, jei teisėjas

kreipiasi į LR Prezidentą, pageidaudamas, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti.

10.4.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ir pirmininko

pavaduotojo skyrimo tvarka

Reglamentuoja TĮ 75-76str.Tvarka analogiška apygardos. Skiria Prezidentas

Teismų tarybos patarimu. Prezidentui kandidatūras teikia Atrankos komisija.

Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami 6 metams ir ne daugiau kaip

2 kadencijas iš eilės.

10.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

Reglamentuoja TĮ 31str.,ABT įst. 20str.:

1. Pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai. Bylų kategorijos:

a) bylos dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė

centriniai valstybiniai administravimo subjektai, teisėtumo,

b) bylos dėl visuomeninių organizacijų, politinių partijų priimtų

bendro pobūdžio aktų teisėtumo,

c) bylos pagal skundus dėl vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo

ar neveikimo. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

2. Apeliacinė instancija dėl apygardos administracinių teismų sprendimų.

3. Apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias

išnagrinėjo apylinkių teismai.

4. Nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose.

5. Formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant

įstatymus

Formavimo formos yra 3:

skelbia teismo nutartis biuletenyje „Administracinių teismų

praktika

1) analizuoja administracinių teismų praktiką ir rengia

rekomendacinius išaiškinimus,

2) konsultuoja administracinių teismų teisėjus teisės taikymo ir

aiškinimo klausimais.

6. ABT įst. 70str.II d. Sprendžia bylų priskyrimo atitinkamiems teismams

klausimus .

11. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas iš pareigų

Teisėjus atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Konstitucijos ir

Teismų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Reglamentuoja K. 115str.,

TĮ 90str.

Atleidimo pagrindai:

1.Savo noru.

2. Pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymo nustatyto pensinio

amžiaus.

3. Dėl sveikatos būklės(TĮ 90str.II d.) :

– kai per 1 metus serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba

daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,

– kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trugdančia eiti teisėjo

pareigas.

4. Išrinkimas į kitas pareigas arba savo sutikimu perkėlimas į kitą darbą.

5. Kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

6. Kai įsiteisėja teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis.

Atleidimo tvarka:

Reglamentuoja TĮ 90 str. Atleidžia tas ir tokia tvarka, kas ir kokia tvarka

paskyrė į pareigas. Seimas, prezidento teikimu.

Teismo pirmininko, jo pavaduotojų ir skyriaus pirmininkų atleidimas iš

pareigų

Reglamentuoja TĮ 81str.

1. Kai pasibaigia paskyrimo į šias pareigas terminas.

2. Visais teisėjo atleidimo iš pareigų atvejais(TĮ 90str.).

Atleidimo tvarka analogiška kaip jie skiriami.

Pašalinimas iš pareigų:

Reglamentuoja K 116str. ir TĮ 82str.ir 91str.

Ne visi teisėjai gali būti pašalinti iš pareigų, o tik Aukščiausiojo ir

Apeliacinio teismo teisėjai bei pirmininkai.

Pašalinimo pagrindai:

1. Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

2. Priesaikos sulaužymas.

3. Paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas.

Pašalinami iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 3/5 visų Seimo narių

dauguma. Prasidėjus apkaltos procesui, teisėjo įgaliojimai sustabdomi.

Apkalta gali būti taikoma visiems, ką skyrė ir priėmė Seimas.

12. Administravimas teismuose

Reglamentuoja TĮ 102-105str. Tai yra teismo pareigūnų veikla. Sudaro tarsi

2 dalys:

1. Vidinis teismo administravimas – teismo pareigūnų organizacinė veikla.

2. Išorinis teismo administravimas – vidinio teismo administravimo

priežiūra.

12.1. Vidinis teismo administravimas

Reglamentuoja TĮ 103str. Vadovauja teismo organizaciniam darbui:

1. Pirmininkas

2. Jo pavaduotojai

3. Skyrių pirmininkai.

Teismo pirmininko funkcijos:

1. Paskirsto teisėjus į skyrius.

2. Nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti.

3. Organizuoja teisėjų ir teismo tarnautojų mokymą.

4. Tvirtina teismo struktūrą bei pareigybių sąrašą.

5. Priima į darbą ir atleidžia teismo tarnautojus.

6. Imasi visų priemonių normaliam teismo funkcionavimui užtikrinti.

Šias funkcijas pirmininkas turi atlikti asmeniškai, bet gali jas paskirti

teismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.

12.2. Išorinis teismų administravimas

Reglamentuoja TĮ 104str.Administracinės veiklos priežiūrą atlieka

subjektai:

1. Apygardų teismų pirmininkai – apylinkių teismų,

2. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas- apygardos

administracinių teismų,

3. Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas- apygardos teismų.

Šias funkcijas pirmininkas atlieka asmeniškai, bet gali pavesti atlikti

teismo pirmininko pavaduotojui, skyrių pirmininkams ar kitiems teisėjams.

Formos:

a) patikrinimais – kai tikrinamas konkretus klausimas;

b) kompleksinis patikrinimas, visa apimantis administracinės veiklos

patikrinimas. Turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

13. Teismų savivalda

13.1. Teismų savivaldos sąvoka ir sistema

Reglamentuoja TĮ 113str

Teismų savivalda- tai teisėjų ir teismų teisė bei reali galia pagal LR

Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe

spręsti teismų veiklos klausimus.

Teismų savivaldos sistema( TĮ 114str.), institucijos:

1. Aukščiausia- visuotinis teisėjų susirinkimas

2. Teismų taryba

3. Teisėjų garbės teismas..

Egzistuoja Nacionalinė teismų administracija, padedanti dirbti teismų

savivaldos institucijoms.

Kai kuriems klausimams spręsti Teismų taryba gali sudaryti nuolatines ar

laikinąsias komisijas.

Lietuvoje skaitlingiausia- Lietuvos teisėjų asociacija. Dar yra- Europos,

– Baltijos šalių,

– Pasaulinė,

– Moterų teisėjų asociacijos.

13.2. Visuotinis teisėjų susirinkimas

Reglamentuoja TĮ 116-117str.

Tai aukščiausia teismų savivaldos institucija, jai atskaitingos visos kitos

teismų savivaldos institucijos. Šią instituciją sudaro visi Lietuvos

teisėjai.

Kompetencija. TĮ 117str.

1. Tvirtina Teisėjų etikos taisykles.

2. Renka ir atšaukia Teismų tarybos narius, kurie nėra Teismų tarybos

nariais pagal pareigas.

3. Išklauso Teismų tarybos ir Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas.

4. Sprendžia ir svarsto kitus teismų veiklos klausimus.

Visuotinų susirinkimų darbo tvarka: vyksta paprastai kovo pirmąjį

penktadienį, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus. Gali būti šaukiamas ir

neeilinis Visuotinis susirinkimas, kurį šaukia Teismų taryba arba 1/3 visų

teisėjų. Susirinkimas teisėtas, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visų

Lietuvos teisėjų. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių balsų

dauguma. Sprendimus vykdo Nacionalinė teismų administracija, teismų

savivaldos instancijos ir teisėjai.

13.3. Teismų taryba

Reglamentuoja TĮ 119-121str. Sudaro 24 nariai:

I. Iš jų 9- pagal pareigas, atstovauja visas 3 valdžių rūšis:

Įstatymų leidžiamąją- 3:

1. Seimo pirmininko įgaliotas atstovas,

2. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar

pavaduotojas,

3. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar pavaduotojas.

Vykdomąją valdžią- 3:

1. Prezidento įgaliotas atstovas,

2. Teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras,

3. Finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras.

Teisminę valdžią- 3:

1. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,

2. Apeliacinio teismo pirmininkas,

3. Lietuvos Vyriausio administracinio teismo pirmininkas.

II. Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai- jų 14:

3 teisėjai- nuo kiekvieno teismo veikiančioje kiekvienoje Lietuvos

teritorijoje.

5 teisėjai- nuo kiekvieno bendrosios kompetencijos teismo.

5 teisėjai- iš kiekvieno apygardos teismo teritorijoje esančio

apylinkių teismo.

1 teisėjas- nuo visų apygardų administracinių teismų.

. Kandidatūras iškelia ir siūlo patys teismai.

III. 1 teisėjas- Lietuvos visuomeninių organizacijų išrinktas narys.

Renkamiems nariams keliami reikalavimai:

– turėti ne mažesnį kaip 5m. teisėjų darbo stažą,

– ar jam nebuvo taikomos drausminės atsakomybės priemonės.

Išrenkami 4 metams. Negali būti daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

Pirmininku yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kompetencija TĮ 120 str.

1. Pataria Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo

ir atleidimo iš pareigų.

2. Pataria Prezidentui dėl teisėjų administracijos vadovų skyrimo ir

atleidimo iš pareigų.

3. Pataria Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teisme.

4. Sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir tikrina

egzaminų programą.

5. Tvirtina tvarkas, pagal kurias įrašomi į pretendentų laisvas

apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, bei teisėjų karjeros

siekiančių asmenų registro sąrašą.

6. Skiria teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius ir teisėjų

garbės teismo narius.

Darbo tvarka – posėdis (TĮ 121 str.).Jie šaukiami kas mėnesį. Šaukia

tarybos pirmininkas.

Gali būti šaukiamas ir neeilinis posėdis, kurį šaukia Teismų tarybos

pirmininkas ar 1/3 teisėjų.

Sprendimai priimami atviru balsavimu. Priimtas – jei pritarė pusė visų

tarybos narių. Nutarimus pasirašo Teismų tarybos pirmininkas ir

sekretorius. Darbo tvarką nustato reglamentas.

13.4. Teisėjų garbės teismas ir 14. Teisėjų drausminė atsakomybė

Reglamentuoja TĮ 83-88str.

Teisėjai drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Tai

nepriklausomumo garantija nuo teisminės valdžios įsikišimo.

Bendra tvarka- asmenys atsako drausmine tvarka pagal pavaldumą.

Teisėjų garbės teismą sudaro 7 nariai, skiriami 4m., skiria Teismų taryba:

1. 1 iš Aukščiausiojo teismo,

2. 2 iš Apeliacinio teismo,

3. 1 iš LT Vyriausio administracinio teismo,

4. 2 iš apygardų teismų,

5. 1 iš apylinkių teismų.

Negali būti skiriamas Teismų tarybos narys, jei jam buvo taikytos

drausminės priemonės. Drausmės bylas nagrinėja 7 narių kolegija. Garbės

teismo sprendimą galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.

14.1. Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai

Reglamentuoja TĮ 83str.:

1. Teisėjų vardą žeminantis poelgis. (bet koks pareiginis nusižengimas)

2. Administracinės teisės pažeidimo padarymas.

3. Darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymas.

14.2.Drausminės bylos iškėlimas

Reglamentuoja TĮ 84 str. Subjektai, galintys iškelti drausminę bylą:

1) Teismų Taryba

2) Teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas

3) Bet kokios aukštesnės pakopos teismo pirmininkas

4) Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams

ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų

etikos ir drausmės komisija.

Terminai, per kuriuos galima iškelti bylą:

drausminė byla turi būti iškelta tuoj pat, kai tik paaiškėja nusižengimas,

bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą

sužinojo Teisminė etikos ir drausmės komisija. Bylos negalima kelti praėjus

3 metams nuo nusižengimo dienos, nesvarbu kada sužinojo Teismų etikos ir

drausmės komisija. Byla gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautas

Teismų tarybos sutikimas. Iškelta byla perduodama Teisėjų garbės teismui.

14.3.Teisėjų etikos ir drausmės komisija

Susideda iš 5 narių. Juos 4 metams skiria Teismų taryba. Po 1 kandidatą

siūlo Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo

administracinio teismo pirmininkai.2 kandidatus-Teismų taryba. Iš šios

komisijos narių Teismų taryba tvirtina Komisijos pirmininką. Komisijos

posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 jos nariai. Komisijos

veiklą reglamentuoja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai.

14.4.Teisėjų garbės teismo sprendimai

Iškeltas drausminės bylas nagrinėja garbės teismas, 3 teisėjų kolegija.

Reglamentuoja TĮ 86 str. Sprendimai:

1. Nutraukti drausmės bylą, nesant drausminės atsakomybės pagrindui

2. Nutraukti bylą, jei praleistas terminas bylai iškelti

3. Apsiriboti drausmės bylos svarstymu

4. Paskirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą, griežtą

papeikimą. Šios nuobaudos įsigalioja praėjus 10 dienų nuo jos

paskyrimo ir galioja 1 metus.

5. Pasiūlyti Prezidentui ar Seimui tokius sprendimus:

– paskirti teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju

– atleisti teisėją iš pareigų

– pradėti apkaltos procesą

Jei Prezidentas ar Seimas atsisako, tuomet byla atnaujinama ir priimami

kiti sprendimai.

Teisėjų Garbės teismo sprendimas per 10 dienų gali būti skundžiamas

Aukščiausiajam teismui. Nagrinėja 3 teisėjų kolegija.

15.Nacionalinė teismų administracija

Reglamentuoja TĮ 124str., kiti įstatymai ir Nacionalinės teismų

administracijos nuostatai.

Nacionalinė teismų administracija- tai teismų savivaldos institucijas

aptarnaujanti įstaiga. Nacionalinės teismų administracijos kompetencija

(funkcijos).

Reglamentuoja TĮ 125 str. ir LR Nacionalinės teismų administracijos

įstatymas 2 str.

Nacionalinė teismų administracija:

1. Rengia medžiagas Visuotinio teisėjų susirinkimo ir Teismų tarybos

posėdžiams, jų pavedimu atlieka tyrimus, rengia sprendimų ir kitų aktų

projektus.

2. Techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas.

3. Analizuoja teismų veiklą, išskyrus teisingumo vykdymą, teikia

pasiūlymus dėl teismų darbo sąlygų.

4. Kaupia, analizuoja ir apibendrina teismų statistiką ir pateikia ją

Teismų tarybai, teismams, bei Teisingumo ministerijai.

5. Tvarko pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir

jų asmens bylas.

6. Tvarko teisėjų asmens bylas ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų

registrą.

7. Nagrinėja priskirtinus Nacionalinės teismų administracijos

kompetencijai pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, ir imasi priemonių, kad

tie klausimai būtų išspręsti.

Vadovauja direktorius. Jį skiria ir atleidžia Prezidentas Aukščiausiojo

teismo pirmininko siūlymu. Kadencija – 5m., kadencijų skaičius neribotas.

Skiriami valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

V tema. Prokuratūra

1.Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje

2.Prokuratūros veiklos principai

LR Prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei

siekia užtikrinti teisėtumą.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. K 118 str.:

„Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, ikiteisminį tyrimą

organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokurorų skyrimo ir atleidimo

tvarką, jų statusą nustato įstatymas.“

Detalizuoja LR prokuratūros įstatymas. LR prokuratūros įstatyme numatyta,

kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis. Kai kurie teisininkai su

tokiu prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje traktavimu

nesutinka, teikdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o

prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis.

3.Prokuratūros sistema (sandara)

Pr. Įst. 6 str.

Prokuratūros sandara:

1. Generalinė prokuratūra. Veikia visoje LR teritorijoje

2. Teritorinės prokuratūros:

a) Apygardų prokuratūros. Veiklos teritorija atitinka bendrosios

kompetencijos apygardų teismų teritoriją.

b) Apylinkių prokuratūros. Kur apylinkių teismai susitinka su apylinkių

teismų teritorijomis.

Vilniuje – 4 teismai ir 1 prokuratūra.

4.Prokuratūros funkcijos ir prokurorų kompetencija

Pr. Įst. 2 str.

Prokuratūros funkcijos:

1. Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja.

2. Palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose.

3. Gina viešąjį interesą.(K 118 str. II dalis ir Pr. įst.19 str.).

Šios 3 funkcijos yra konstitucinės.

4. Kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese.

5. Kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą.

6. Koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas.

7. Nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Prokurorų kompetencija

Reglamentuoja Pr. įst. 16-20 str.

16 str. 1.Atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, palaiko

valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių

vykdymą.

17 str. 2.Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių

prokuratūrų vyriausieji prokurorai koordinuoja nusikalstamų veikų

ikiteisminio tyrimo veiksmus.

18 str. 3.Turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nusikalstamų veikų

prevencijos programas.

19 str. 4.Gina viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais. Gindami turi

įgaliojimus:

a) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu;

b) prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos;

c) pavesti valstybės institucijų pareigūnams atlikti patikrinimus;

d) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų

patalpų;

e) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos civilinės, administracinės

bylos, civiliniai ieškiniai, prokuroro pareikšti baudžiamosiose bylose

ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus.

5.Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu

reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.

20 str. 6.Kitos prokurorų pareigos ir teisės:

a) būti ištikimu Lietuvos valstybei ir LR Konstitucinei santvarkai;

b) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

c) nešališkai atlikti savo funkcijas;

d) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus;

e) turi teisę nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės

bylą ir kitą.

5.Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų skyrimo ir

atleidimo tvarka

Reglamentuoja Pr. įst. 22 str.

Reikalavimai (ir generaliniam prokurorui, ir jo pavaduotojams):

1. LR pilietybė.

2. Valstybinės kalbos mokėjimas.

3. Nepriekaištinga reputacija.

4. Ne jaunesnis, kaip 35 metų.

5. Aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Teisės magistro arba

teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.

6. Ne mažiau, kaip 10 metų prokuroro darbo stažo arba teisėjo, arba

mokslini pedagoginio (socialinių mokslų daktaro arba habilituoto

daktaro).

Skyrimo tvarka:

1. Generalinį prokurorą-LR Prezidentas Seimo pritarimu (ir

atleidžia).Skiriamas 7 metams.

2. Generalinio prokuroro pavaduotoją – Prezidentas generalinio prokuroro

teikimu. Skiriamas 7 metams.

Atstatydinimo pagrindai:

1. Atsistatydina.

2. Dėl sveikatos.

3. Pasibaigus galiojimui.

4. Išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.

5. Netenka LR pilietybės.

6. Savo poelgiu sulaužo priesaiką.

7. Jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

6. Tarnyba prokuratūroje

6.1. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas

reikalavimai

Reglamentuoja PĮ 25str. Yra pozityvūs ir negatyvūs reikalavimai.

Turi atitikti tokius reikalavimus(pozityvūs):

1.LR pilietybė

2. Valstybinės kalbos mokėjimas

3. Nepriekaištingos reputacijos(nevartoja alkoholio, narkotikų,

psichotropinių. medžiagų)

4. Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės

magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, arba teisės

krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras.

5. Išlaikė pretendento į prokurorus egzaminą

6. Turi Atrankos komisijos teikimą.

Asmuo negali būti priimtas, jeigu: (negatyvūs)

1. Neatitinka ką tik išvardintų reikalavimų,

2. Tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų

konfliktą,

3. Jeigu tarp asmens ir tarp prokuratūroje tarnaujančių jo giminaičių

būtų tiesioginis pavaldumas,

4. Jei tai draudžiama įstatymo (dėl draudimo dirbti buvusiam KGB

darbuotojui ir kt.).

6.2. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas

tvarka

Reglamentuoja PĮ 26str. ir netiesiogiai PĮ 30str.

Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir

atrankos principu.

Savanoriškumo- asmuo turi pats norėti,

Atrankos- įvertina Atrankos komisija.

Į visas prokurorų pareigas skiria generalinis prokuroras, remdamasis

Atrankos teikimu.

Darbinė procedūra:

– pareiškimo padavimas, kuris įgyvendina savanoriškumo principą.

– kartu su pareiškimu:

1) turi pateikti duomenis ir dokumentus, kad atitinka visus

pozityvius keliamus reikalavimus,

2) privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti med. komisijos išvadą,

kad tinka atitinkamoms prokuroro pareigoms,

3) turi pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją,

4) turi išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.

Nuo egzamino yra atleidžiami:

– išlaikę į pretendentus egzaminus, jei nuo išlaikymo nepraėjo 6 mėn.,

– asmenys, turintys 3 metų prokuroro ar teisėjo darbo stažą, jei nuo

darbo pabaigos nepraėjo 5 metai,

– teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.

Jei iki tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių

paskirtas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro

pareigas panaikinamas.

6.3. Prokurorų stažuotės

Reglamentuoja PĮ 31str.

Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į

prokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio

prokuroro įsakymu patvirtintą individualią stažuotės programą paskirdamas

stažuotis iki 2 metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino,-stažuotis iki 6

mėnesių. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas. Prokuroras stažuotės metu

eina prokuroro pareigas ir procesų sprendimų projektus privalo derinti su

stažuotės vadovu.

Pasibaigus stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija.

Jie generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:

1. Prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir toliau eiti prokuroro pareigas

suteikiant kvalifikacinį rangą.

2. Neigiamai ir atleisti iš tarnybos.

3. Vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą 6 mėnesiams.

Stažuotės laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

6.4. Prokurorų kvalifikaciniai rangai

Reglamentuoja Pr. įst. 35 str.

Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų

kvalifikaciją ar einamas pareigas:

1. Jaunesnysis justicijos patarėjas.

2. Justicijos patarėjas.

3. Vyresnysis justicijos patarėjas.

4. Vyriausiasis justicijos patarėjas.

5. Valstybinis justicijos patarėjas.

6. Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.

Generaliniam prokurorui- 6 kvalifikacinį rangą, Generalinio prokuroro

pavaduotojui- 5 kvalifikacinį rangą suteikia Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas. Prokurorui kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras

įsakymu remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos

vertinimo. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje,

suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal

pareigas nustatytasis. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui

aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas.

6.5.Prokurorų skatinimas ir tarnybinės nuobaudos

Reglamentuoja Pr. įst. 39-42str.

Skatinimas

Reglamentuoja Pr. įst. 39 str.

1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir pasižymėjimą tarnyboje

prokurorai gali būti skatinami:

1) Padėka

2) Prokuroro garbės ar kitu pasižymėjimo ženklu

3) Vienkartine (iki 5 MGL dydžio) pinigine išmoka

4) Vardine dovana (iki 5 MGL dydžio)

5) Suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą

6) Įteikiant vardinį ginklą.

2. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti teikiamas

valstybės apdovanojimui gauti.

3. Prokuroras skatinamas šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta

tvarka.

4. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir

neteikiamas valstybės apdovanojimui gauti.

Tarnybinės nuobaudos

Reglamentuoja Pr. įst. 40-42 str.

Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro

vardą žeminančius poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1. Pastaba.

2. Papeikimas.

3. Kvalifikacinio rango pažeminimas.

4. Perkėlimas į žemesnes pareigas.

5. Atleidimas iš tarnybos.

Nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu Prokuratūros įstatymo ir

generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Nuobauda skiriama ne vėliau kaip

per 15 kalendorinių dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados dėl padaryto

pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama

generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo rezoliucija pradėti patikrinimą, ir

atliekamas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Nuobauda gali būti

paskirta, jei nuo įstatymo ar kito pažeidimo padarymo dienos nepraėjo 6

mėnesiai, Jei pažeidimas padarytas atliekant savo funkcijas (t.y. priimtas

neteisėtas sprendimas ir kita), tai jei nepraėjo 36 mėnesiai.

Už vieną nusižengimą skiriama viena nuobauda.

Prokurorui paskirta nuobauda galioja 12 mėnesių. Ji generalinio prokuroro

įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau kaip 8 nuobaudos galiojimo

mėnesiams, jei prokuroras elgėsi pavyzdingai ar pasižymėjo tarnyboje.

Nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per 1 mėnesį nuo

supažindinimo su įsakymu dieno gali apskųsti teismui Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6.6.Prokuroro atleidimas iš tarnybos

Reglamentuoja PĮ 44 str.

I. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai:

1. Atsistatydina savo prašymu.

2. Jam paskirta tarnybinė nuobauda-atleidimas iš tarnybos.

3. Įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

4. Netenka LR pilietybės.

5. Nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės

nuobaudos paskyrimo.

6. Nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar organizacijų veikloje.

7. Netinka tarnauti prokuroru (medicinos komisijos išvada).

8. Yra 65 metų.

9. Remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro

pareigas.

II. Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei:

1. Savo poelgiu sulaužo priesaiką.

2. Nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui padaro tarnybinį

nusižengimą.

3. Be svarbios priežasties 2 kartus per metus visą darbo dieną

neatvyksta į tarnybą arba 2 dienas iš eilės.

4. Be svarbios priežasties 2 kartus neatvyksta į Atestacijos komisijos

posėdį.

5. Dėl ligos nebūna tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12

mėnesių. Išskyrus tada, kai įstatymo nustatyta, kad pareigos

paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų.

6. Pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymą.

7. Yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei

pensijai gauti/

III. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta

Prokuratūros įstatyme, draudžiama.

Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka

Reglamentuoja PĮ 45 str.

1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu

Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka.

2. Atleisti prokurorą iš tarnybos, jei panaikinamos jo pareigos ar yra 65

metai ar sulaukęs amžiaus pareigūnų pensijai gauti, galima tik apie

tai įspėjus raštu prieš 2 mėnesius.

3. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos paimami jo: tarnybinis ginklas,

šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas ir

ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.

VI tema Ikiteisminio tyrimo įstaigos

1. Ikiteisminio tyrimo esmė

Ikiteisminis tyrimas- t.y. baudžiamojo proceso kodekse reglamentuota

ikiteisminio tyrimo subjektų veikla, kuria siekiama atskleisti

nusikalstamas veikas.

Tai baudžiamojo proceso sfera. Jei nebūtų ikiteisminio tyrimo, tai bylų

nagrinėjimas būtų labai sunkus. Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji

baudžiamojo proceso stadija.

Ikiteisminio tyrimo subjektai:

1. Prokuroras,

2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos,

3. Ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Prokurorai ikiteisminį tyrimą organizuoja, vadovauja ir gali atlikti.

Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu turi pačią svarbiausią vietą.(BPK

170str.)

Ką gali atlikti tik prokuroras:

1. Gali nutraukti ikiteisminį tyrimą,

2. Nuspręsti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,

3. Surašyti kaltinamąjį aktą.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos. Jų įgaliojimai yra riboti. Ikiteisminio

tyrimo pareigūnai atlieka visus BPK veiksmus, išskyrus kuriuos atlieka tik

prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra pasyvus subjektas. Savo iniciatyva neturi

galimybės atlikti jokių veiksmų. Kodekse numatytus veiksmus atlieka tik

prokuroro ar kitų pareigūnų prašymu.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai ir veiksmai.

Reglamentuoja BPK 1str.ir 2str.

Šia veikla siekiama atskleisti nusikalstamas veikas. Atskleisti greitai ir

išsamiai.

Atskleisti nusikalstamas veikas:

1. Nusikalstamų veikų suradimas( reikia atskleisti kyšininkavimą,

korupciją),

2. Apima ne tik jų suradimą, bet ir jų (nusikalstamų veikų)faktinių

aplinkybių nustatymą ir asmens, padariusio tą nusikaltimą,

nustatymas.

Ikiteisminio tyrimo užbaigimas.

Gali atlikti tik prokuroras.

I. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas(BPK 212str.):

1.Kai išaiškinama, jog nusikalstama veika nepadaryta,

2. Kai nesurenkama pakankamai duomenų, įrodančių kaltę.

3. Procesas nutraukiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

pagrindais.

4. Kai veika praranda pavojingumą, tada atleidžiama nuo baudžiamosios

atsakomybės

II. Kaltinamojo akto surašymas. Tai dokumentas, skirtas teismui ir

surašomas, kai išsprendžiami visi uždaviniai.

3.Ikiteisminio tyrimo įstaigų sistema

Reglamentuoja BPK 165str. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo

institucijos.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų grupės yra 3 :

1. Policija- universali ikiteisminio tyrimo įstaiga. Turi teisę atlikti bet

kokios nusikalstamos veikos tyrimą.

2. Įstaigos, atliekančios nusikalstamų veikų, išaiškėjusių atliekant

tiesiogines funkcijas, tyrimą. Tokiomis įstaigomis yra:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba.

4. Valstybės saugumo departamentas.

5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

6. Muitinės departamentas. 7. Karo policija.

Tos įstaigos viena kitai nepavaldžios. Jų vadovas- prokuroras.

3. Įstaigos, kurioms ikiteisminis tyrimas yra išimtinė jų veiklos

kompetencija(l. reta):

1.Tolimajame plaukiojime esančių jūrų laivų kapitonai- dėl įgulos narių ir

keleivių padarytų nusikaltimų, kai jie yra tolimajame plaukiojime.

2. Pataisos įstaigų direktoriai- kai bausmę atliekantys asmenys ar šios

institucijos darbuotojai padaro nusikalstamą veiką.

3. Ikiteisminio tyrimo įstaigų įgaliojimai

Įgaliojimai atsiranda analizuojant Konstituciją ir BPK.

Yra 3 rūšys įgaliojimų:

I. Operatyvinė veikla.

II. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.

III. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

3.1. Operatyvinė veikla

Reglamentuoja operatyvinės veiklos įstatymas(2002.06.20.)

Operatyvinė veikla nėra procesinė veikla. Statusas besąlyginis- įrodymais

tampa surinkti duomenys. Įstatymai gana kategoriškai apriboja tų duomenų

panaudojimą teisme. Operatyvinės veiklos metodai dauguma yra slapto

pobūdžio.

Operatyvinė veikla- t.y. valstybės įgaliotų institucijų teisinė

žvalgybinio ir kontržvalgybinio pobūdžio kovos su nusikalstamumu forma,

neviešo pobūdžio nusikaltimo prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie

naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.

Ne visos įstaigos turi teisę atlikti operatyvinę veiklą.

Institucijos, kurios gali atlikti operatyvinę veiklą

1.Vidaus reikalų sistemos tam tikros institucijos:

a) kriminalinės policijos operatyviniai padaliniai ir policijos

operatyvinės veiklos

tarnyba,

b) valstybės sienos apsaugos tarnybos operatyviniai padaliniai,

c) vadovybės apsaugos departamento operatyviniai padaliniai,

d) finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos operatyviniai padaliniai.

2. Krašto apsaugos sistemoje- teisę turi antrojo operatyvinių tarnybų

departamento operatyviniai padaliniai.

3. Valstybės saugumo departamento operatyviniai padaliniai.

4. Muitinės kriminalinės tarnybos operatyviniai padaliniai.

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyviniai padaliniai (TĮ 5str.)

3.2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai

Reglamentuoja BPK.

Ikiteisminio tyrimo veiksmai- tokie BPK numatyti veiksmai, kuriais renkama

informacija apie nusikalstamą veiką: 1. Apklausos:

a) įtariamojo,

b) liudytojo,

c) nukentėjusiojo(dažniausiai apklausiamas kaip liudytojas),

d) akistata- apklausa vienu metu dviejų anksčiau apklaustų, tarp

kurių parodymų yra esminių prieštaravimų.

2. Parodymų patikrinimo veiksmai:

a) parodymas atpažinti,

b) parodymo patikrinimas vietoje,

c) eksperimentas- tam tikrų bandymų darymas, kol pilietis pasako-„aš

mačiau“, nors

mes abejojame ar jis matė.

3. Specialiųjų žinių panaudojimas:

a) specialistų išvados gavimas,

b) teismo ekspertizė.

4. Procesinės prievartos priemonės, kuriomis renkama informacija apie

nusikalstamą veiką:

a) krata,

b)poėmis,

c) nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai,

d) slaptas sekimas,

e) savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo tarnybų darbuotojų

veiksmai.

3.3. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija

Prevencijos vykdymas pasireiškia visokiomis priemonėmis pagal specialias

programas.

VII tema. Baudžiamosios justicijos institucijos

1. Vidaus tarnybos sistemos sąvoka

Vidaus tarnybos Statutas- įstatymu patvirtintas aktas. VTS 2str.

Vidaus tarnybos sistema- vidaus reikalų ministerijos valdymo srities

vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų

visuma.

VTS 4str. Vidaus reikalų įstaigos:

1. Vidaus reikalų centrinės įstaigos:

– policijos departamentas,

– valstybės sienos apsaugos tarnyba,

– finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,

– priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas,

– vadovybės apsaugos departamentas,

– civilinės saugos departamentas.

2. Policijos viešojo saugumo dalinys ir kitos vidaus reikalų įstaigos.

3. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

2. Priėmimas į vidaus tarnybą

Reglamentuoja VTS 6str.

Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą:

1. Asmuo turi būti:

1) LR pilietis ir mokėti lietuvių kalbą,

2) Nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesnis kaip 18 m. ir ne

vyresnis kaip 30 m. (jei turi aukštąjį universitetinį ar

aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą- ne daugiau kaip 35m.),

3) Ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas,

4) Sveikatos būklė tokia, kad leistų eiti pareigas vidaus

tarnyboje,

5) Bendras fizinis pasirengimas,

6) Baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.

2. Gali būti papildomi reikalavimai, susiję su asmens intelektiniais,

fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir

psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas.

3. Gavus vidaus reikalų ministro sutikimą, į tarnybą galima priimti ir

vyresnius asmenis, nei išvardinta aukščiau.

Asmens tikrinimas

Reglamentuoja VTS 7 str.

Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje

privalo gauti siuntimą. toks asmuo yra tikrinamas:

1. Centrinės medicinos ekspertizės komisija tikrina sveikatą ir pateikia

išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus

tarnybai.

2. Tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas.

3. Bendras fizinis pasirengimas.

Nustačius, kad asmuo tinka, Vidaus reikalų ministerija išduoda siuntimą į

kitą mokymo įstaigą.

Priėmimas į mokymo įstaigas ir mokymasis

Reglamentuoja VTS 8 str.

Priimami asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą. įsakymu

priimami ir įrašomi į įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1. Laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką ir

pasirašę stojimo sutartį.

2. Turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą arba

jam prilygintą išsilavinimą.

Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato

vidaus reikalų ministras. Kursantui mokymosi metu šaunamieji ginklai ir

specialiosios priemonės išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.

Tinkamumą tarnybai vertina Atestavimo komisija. tinkamumas turi būti

įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio

ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

Stojimo į vidaus tarnybą sutartis

Reglamentuoja VTS 9 str.

Tai yra trišalis LR piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos,

bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo

įsipareigoja laikytis Vidaus tarnybos Statuto ir kitų teisės aktų vidaus

reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantams nustatytų reikalavimų, vykdyti

jiems pavestas pareigas mokymo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui

tinkamas mokymo sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja

užtikrinti, kad baigęs įstaigą kursantas bus paskirtas į jo išsilavinimą

atitinkančias pareigas, užtikrinti pareigūno teises ir socialine

garantijas.

Asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, priėmimas į

vidaus tarnybą

Reglamentuoja VTS 10 str.

Baigus mokymo įstaigą išduodamas baigimo dokumentas ir asmuo siunčiamas į

vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę sutartį.

Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas po mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo,

privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų

įstaigoje.

Asmenys, paskirti į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą.

Skyrimo į pareigas tvarką nustato vidau reikalų ministras.

Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai

Reglamentuoja VTS 11 str.

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama:

1. Esant centrinės medicinos ekspertizės išvadai, kad asmuo netinkamas

dėl sveikatos.

2. Jei asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo

ar panaikinimo, taip pat jei nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba

baudžiamąjį nusižengimą.

3. Jei asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį

nusižengimą ir nuo atleidimo dieno nepraėjo 5 metai.

4. Jei asmuo skiriamas į pareigas, kuriose dirba asmens giminaičiai.

5. Asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos

narys.

Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktų

nustatyta tvarka.

3.Atleidimas iš vidaus tarnybos

Reglamentuoja VTS 53-59 str.

Atleidimo pagrindai:

1. Jo paties prašymu.

2. Sukakus nustatytam amžiui:

a) pirminės grandies pareigūnai-50 metų;

b) vidurinės grandies pareigūnai-55 metai;

c) aukštesniosios grandies pareigūnai-60 metų;

d) aukščiausiosios grandies pareigūnai-62 metai ir 6 mėnesiai.

Galima pratęsti trukmę iki 3 metų, tačiau ne ilgiau 65 metų.

3. Esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai.

4. Kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės-centrinės medicinos komisijos

išvada.

5. Neteko LR pilietybės.

6. Jei atsisako priesaikos.

7. Jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

8. Jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, dėl kurio negali atlikti pareigų.

9. Jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.

10. Kai įstatymų nustatyta tvarka jam atimamos specialiosios teisės,

susijusios su pareigų atlikimu.

Atleisti pareigūną gali vidaus reikalų įstaigos vadovas. Ginčai

sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Atleidžiant pareigūną iš vidaus

tarnybos, išmokama jo 2 paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė

kompensacija. Nepertraukiamai ištarnavus 5metus, kompensacija didinama 1,5

karto, daugiau kaip 10 metų-2 kartus, daugiau kaip 20 metų-3 kartus.

Su atleidžiamu pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo

dieną. Pareigūnas tą dieną privalo atiduoti:

– pareigūno tarnybinį pažymėjimą;

– specialų ženklą;

– tarybinį šaunamąjį ginklą;

– specialiąsias priemones;

– sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas ir perduoti

jam patikėtus tarnybinius dokumentus ir darbo priemones

Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas,

atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

4.Policija

4.1.Policijos sistema, uždaviniai, funkcijos

Reglamentuoja LR policijos veiklos įstatymas, priimtas 2000-10-19.Mokymo

priemonė parašyta 2001 metais.

Policija-asmens, visuomenės saugumą, bei viešąją tvarką užtikrinanti

policijos įstaigų ir pareigūnų visuma.

Policijos įstaiga-policijos veiklos įstatymo, bei kito įstatymo nustatyta

tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo, bei

kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius.

Policijos uždaviniai:

1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

2. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas.

3. Neatidėliotinos pagalbos teikimas, kai ji būtina dėl bejėgiškumo.

4. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas

ir tyrimas.

5. Saugaus eismo priežiūra.

Policijos sistema

Policijos sistemą sudaro:

1. Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.

2. Teritorinės policijos įstaigos-komisariatai.

3. Policijos profesinio ugdymo įstaigos-generalinio komisaro steigiami

policijos profesinio ugdymo padaliniai.

4. Specializuotos policijos įstaigos-neteritoriniu principu steigiami

policijos padaliniai.

Kokios yra specializuotos policijos įstaigos, sprendžia generalinis

komisaras:

1. Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Uždavinys-atskleisti ir tirti

nusikalstamas veikas:

a) nusikaltimų tyrimų tarnyba;

b) organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnyba.

2. Lietuvos policijos eskortavimo-užtikrina saugų eismą keliuose, lydi

aukščiausius LR vadovus ar užsienio delegacijas keliuose.

3. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Atlieka specialius

tyrimus, pateikia teismo eksperto išvadas ir specialistų išvadas.

4. Greitojo reagavimo rinktinė „Aras“.

5. Operatyvinės veiklos tarnyba.

Policijos funkcijos

Policijos funkcijos:

1. Atlieka nusikaltimų ir kitų teisė pažeidimų prevenciją.

2. Atskleidžia ir tiria nusikaltimus.

3. Atlieka operatyvinę veiklą.

4. Saugo viešąją tvarką, visuomenės rimtį ir saugumą, piliečių teises

ir laisves.

5. Atlieka valstybės sienų apsaugą.

6. Atlieka valstybės finansų apsaugą.

7. Atlieka eismo priežiūrą.

8. Teikia socialinę pagalbą gyventojams.

9. Bendradarbiauja su kitomis policijos tarnybomis.

4.2.Policijos generalinis komisaras

Reglamentuoja PVĮ 12 str.

Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras.

Jis:

1. Nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus

struktūrą, bei pareigybių sąrašus.

2. Prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą.

3. Organizuoja būtiną materialinį techninį aprūpinimą.

4. nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos

įstaigas ir profesinio ugdymo įstaigas.

5. Įstatymo nustatyta tvarka rengia ir teikia finansų ministerijai

policijos departamento biudžeto projektą.

6. Atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą, bei

vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą.

7. Atsiskaito už savo veiklą Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui

šių reikalavimu.

Generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems

policijos pareigūnams.

Policijos generalinį komisarą skiria ir atleidžia Prezidentas vidaus

reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu. Skiriamas 5 metams.

Pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atskaitingas Prezidentui.

Generalinis komisaras gali būti:

1. Ne jaunesnis kaip 35 metų.

2. Įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba aukštąjį teisinį

išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metus dirbęs policijos departamento

tarnybos, specializuotos įstaigos, teritorinės įstaigos ar

profesinio mokymo įstaigos vadovu.

Generalinis komisaras gali būti atleistas iš pareigų:

1. Savo noru.

2. Dėl sveikatos būklės, kai yra med. ekspertizės išvada.

3. Dėl pareigūno vardo pažeminimo, jei yra vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos išvada.

4. Kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas.

5. Jei įstatymo nustatyta tvarka jo veikla įvertinama nepatenkinamai.

6. Jei pereina į renkamas pareigas.

7. Jei netenka LR pilietybės.

8. Pasibaigus kadencijai, jei nėra paskiriamas 2 kadencijai.

Atleidus iš pareigų savo noru ar pasibaigus kadencijai, jis eina pareigas

tol, kol paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras.

4.3. Policijos pareigūno teisinis statusas.

Reglamentuoja PVĮ 16-18str. ir 21-22str.

Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje. Statusą įrodo pažymėjimas,

speciali apranga ar specialus tarnybinis ženklas.

Policijos veiklos įstatymas ir kiti įstatymai suteikia policijos

pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad

tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų

nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos

pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik

įstatymais.

Policijos pareigūno teisinį statusą sudaro:

1. Jo bendrosios teisės.

2. Pareigūno pareigos.

3. Pareigūno atsakomybė.

Policijos pareigūno bendrosios teisės

Jis turi teisę:

1. Pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas

ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto

priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas

sprendimas, juos paimti.

2. Įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos

pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines

patalpas jų asmenybei nustatyti, protokolams surašyti.

3. Persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, bet kuriuo paros

laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias

gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Atsisakius paklusti,

policijos pareigūnas turi teisę panaudoti jėgą.

4. Policijos įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus,

specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus.

5. Laikinai apriboti arba uždrausti transporto arba pėsčiųjų judėjimą ar

darbus gatvėse ar keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių ir transporto

eismo saugumui.

6. Uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba

techninė būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių.

7. Užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas

įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo,

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus.

Policijos pareigūno pareigos

1. Gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei

laisves.

2. Gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį

teisės pažeidimą arba pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų

priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui.

3. Užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus

interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą

nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška.

4. Imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų

organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ar

kitų ypatingų situacijų atvejais.

5. Laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito

nereikalaujama vykdant tarnybines pareigas ar teises.

Policijos pareigūno atsakomybė

1. Asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.

2. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno

nuo atsakomybės neatleidžia.

3. Vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus,

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į

pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn,

materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

4. Neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui

padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų

jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal

įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

4.4. Policijos rėmėjai: sąvoka, funkcijos, teisės ir pareigos, priėmimas į

policijos rėmėjus ir atleidimas iš policijos rėmėjų.

Policijos rėmėjas – netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje,

įskaitant kario savanorio tarnybą, LR pilietis, savanoriškai padedantis

policijai teisės aktų nustatyta tvarka.

Reglamentuoja LR policijos rėmėjų įstatymas.

Policijos rėmėju gali būti :

1. Ne jaunesnis kaip 18 metų,

2. Mokantis lietuvių kalbą,

3. Neteistas LR pilietis,

4. Pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos

rėmėju.

Toks asmuo pateikia prašymą policijos įstaigos vadovui. Prieš įrašant

tikrinama, ar pretendentas atitinka policijos rėmėjams keliamus

reikalavimus. Jei būtina, organizuojamas atitinkamas mokymas. Patenkinus

prašymą, pretendentas įtraukiamas į policijos rėmėjų prie policijos

įstaigos sąrašą. Policijos rėmėjui išduodamas pažymėjimas ir ženklas.

Policijos rėmėjų funkcijos:

1. Užtikrinti žmogaus teises ir laisves,

2. Saugoti viešąją tvarką,

3. Prižiūrėti eismo saugumą,

4. Kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo

reikalavimų,

5. Užkardyti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir juos atskleisti,

6. Įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones,

7. Gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio,

keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui atveju.

Policijos rėmėjai turi teisę:

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kartu su policijos

pareigūnais panaudoti specialiąsias priemones.

2. Reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų

įstatymų.

Kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjai

turi šias teises:

1. Padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į

policijos įstaigą įstatymų nustatytais atvejais.

2. Įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad

būtų užkirstas kelias nusikaltimui ar sulaikytas nusikaltėlis,

stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių

visuomenei, sveikatai ar turtui, atveju.

3. Jei įtariama, kad yra padarytas nusikaltimas ar administracinis teisės

pažeidimas, stabdyti transporto priemones.

Policijos rėmėjai privalo:

1. Gavę pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą,

pastebėję rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą,

imtis priemonių užkirsti jam kelią, nedelsdami pranešti policijai,

organizuoti įvykio vietos apsaugą, kol atvyks policijos pareigūnai.

2. Suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiesiems,

bejėgiškos būklės asmenims.

3. Imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, įmonių, įstaigų ir

organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir

kitų ypatingų įvykių atvejais.

4. Laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją ar patikėtas tarnybos

paslaptis.

5. Atlikdami pavestas funkcijas, nešioti nustatyto pavyzdžio atpažinimo

ženklą, prisistatyti, pateikti policijos rėmėjo pažymėjimą.

6. Laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku

ir tiksliai.

Policijos rėmėjai, atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti ir užtikrinti

žmogaus teises bei laisves.

Policijos rėmėjų gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip ir policijos pareigūnų,

gina įstatymai.

Policijos rėmėjas policijos įstaigos vadovo įsakymu išbraukiamas iš

policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašo tokiais atvejais:

1. Paties prašymu.

2. Dėl policijos rėmėjo vardo diskreditavimo, netekęs institucijos,

kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir gavus jos motyvuotą siūlymą.

3. Jei jis neatitinka reikalavimų, keliamų policijos rėmėjui.

Policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Policijos

departamento generaliniam komisarui, kurio sprendimas yra galutinis ir

neskundžiamas.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnyba

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis ir funkcijos

Reglamentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas.

Tarnybos paskirtis- (VSAT 2str.) įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir

jos kirtimo kontrolę, o karo metu- ginkluotų pajėgų sudėtyje ginti

valstybę.

Tarnybos funkcijos- (VSAT 5str.) :

1. Saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio

vidaus vandenyse.

2. Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną,

kontrolę.

3. Užtikrina pasienio teisinį režimą ir pasienio punktų režimą.

4. Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos proceso kontrolę.

5. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką pasienio ruože.

6. Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu.

7. Atlieka ir kitas teisės aktų jai pavestas funkcijas.

5.2.Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūra

Reglamentuoja VSAT 11str.

Struktūrą sudaro:

1. Tarnybos vadas-aukščiausiasis šios tarnybos pareigūnas; kontroliuoja

ir atsako už pareigūnų veiklą vidaus reikalų ministrui.

Skyrimo tvarka:

Tarnybos vadą skiria vidaus reikalų ministras, suderinęs su ministru

pirmininku. Tarnybos vadas skiriamas 5 metams ir atskaitingas vidaus

reikalų ministrui.

2. Tarnybos štabas- yra centrinis struktūrinis padalinys, padeda tarnybos

vadui užtikrinti vadovavimą tarnybos teritorijoje. Vadovauja štabo

viršininkas, jis yra tarnybos vado pavaduotojas. Skyrimo tvarka

nenustatoma. Skiriama vidaus reikalų statuto numatyta tvarka.

3. Tarnybos rinktinės- teritoriniai struktūriniai padaliniai. Jų funkcija-

organizuoti ir įvykdyti tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože.

4. Tarnybos užkardos-rinktinis struktūrinis padalinys. Įgyvendina

valstybės sienos apsaugos funkcijas tam tikroje pasienio ruožo dalyje.

Veikimo teritoriją nustato tarnybos vadas. (16 str.).

6.Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba

Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymas

Anksčiau buvo mokesčių policija.

6.1.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paskirtis, uždaviniai ir

funkcijos

FNTT paskirtis-vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai

ir su jais susijusių nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą:

– aplaidus apskaitos tvarkymas;

– apgaulingas apskaitos tvarkymas;

– žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas;

– mokesčių ir įmokų vengimas;

– pinigų plovimas.

Su jais susiję nusikaltimai:

– turto pasisavinimas arba iššvaistymas;

– sukčiavimas.

Uždaviniai

Reglamentuoja FNTTĮ 6 str.(2003 10 09 pakeisti)

Uždaviniai:

1. Apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio.

2. Užtikrinti nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos ir

užsienio valstybių finansinės paramos teisių gavimu, panaudojimu ir

tyrimu.

3. Atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas finansų sistemai, bei su ja

susijusias nusikalstamas veikas.

4. Vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai arba su

tais nusikaltimais ir teisės pažeidimais susijusių pažeidimų

prevencija.

Funkcijos

Reglamentuoja FNTTĮ 7 str.

Funkcijos:

1. Įstatymų nustatyta tvarka atskleisti ir tirti veikas, susijusias su

mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu,

valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimo.

2. Tirti veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto

legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta.

3. Vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti kvotą parengti tardymą, ūkinės

finansinės veiklos

patikrinimus.

4. Bendradarbiauti su LR ir užsienio valstybių teisėsaugos, bei kitomis

institucijomis

kompetencijos klausimais.

5. Rengti pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

nusikaltimų, kitų teisės

pažeidimų finansų sistemai, bei su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą.

6. Kaupti, saugoti ir analizuoti informaciją, reikalingą Tarnybos

uždaviniams ir funkcijoms

įgyvendinti.

6.2.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos struktūra ir valdymas

Reglamentuoja FNTTĮ 8 str.

Steigia ir jos nuostatus tvirtina vyriausybė.

Struktūra

Tarnybą sudaro:

1. Skyriai.

2. Poskyriai.

3. Kiti padaliniai.

Padalinius steigia vidaus reikalų ministras tarnybos direktoriaus teikimu.

Skyriai

Sudaro tarsi 2 dalys:

1. Centrinis aparatas.

2. Teritoriniai padaliniai.

1. Centrinis aparatas:

a) Ikiteisminio tyrimo skyrius;

b) Pinigų plovimo prevencijos skyrius;

c) Specialiųjų užduočių skyrius;

d) Operatyvinės informacijos grupė.

2. Teritoriniai padaliniai- t.y. tarnybos skyriai apskrityse. Jų yra

10.Vykdo tarnybos funkcijas atitinkamoje teritorijoje. Vadovauja tarnybos

direktorius. Už veiklą atsako vidaus reikalų ministrui. Tarnybos direktorių

skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka. Skiriamas 5 metams. Pavaduotojus skiria ir atleidžia

vidaus reikalų ministras valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. (11

str. 4 punktas).

7.Specialiųjų tyrimų tarnyba

LR specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas 1.18

LR specialiųjų tyrimų tarnybos statutas 1.19

Patvirtintas 2003 metais

7.1.Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai ir funkcijos.

Reglamentuoja STTĮ 2 str. I dalis

Specialiųjų tyrimų tarnyba-valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia

ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina

korupcijos prevencijos priemones.

Reglamentuoja STTĮ 2 str. II dalis

Korupcija-neteisėtos veikos, kurias padaro pareigūnai, eidami teisėtvarkos

pareigas. Nusikalstamos veikos- kyšininkavimas, papirkimas ir kt.

STT uždaviniai-(STTĮ 7str.) saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę

nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.

STT funkcijos:(STTĮ 8str.)

1. Vykdo operatyvinę veiklą siekdama atskleisti korupcinio pobūdžio

nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią.

2. Atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų

veikų.

3. Teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos

institucijomis.

4. Renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie korupciją ir

su ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius.

5. Turimos informacijos pagrindu rengia ir įgyvendina korupcijos

prevencijos ir kitas priemones.

6. Ne rečiau kaip 2 kartus per metus raštu teikia informaciją apie savo

veiklos rezultatus, bei teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos gerinimo

Prezidentui ir seimo pirmininkui.

7.2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų priėmimas į tarnybą ir

atleidimas iš jos

Reglamentuoja VSD statutas :priėmimą 2-7str.

atleidimą 11-15str.

Priėmimas

Reikalavimai asmenims, skiriamiems į STT:

1. Nepriekaištinga reputacija.

2. LR pilietybė.

3. Ne jaunesni kaip 18 metų.

4. Mokantys valstybinę kalbą.

5. Atlikę privalomąją karo tarnybą arba nustatyta tvarka atleisti nuo

jos.

6. Tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto ir

moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

STT direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik

nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba

jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnyboje

stažą.

Norintys tarnauti STT, siunčiami į medicinos ekspertizės komisiją, kuri

pateikia išvadą apie asmens sveikatos būklę. Asmenys, norintys tarnauti

STT, bei jų tėvai, vaikai, sutuoktiniai yra tikrinami pagal valstybės ar

savivaldybės institucijų turimas įskaitas bei asmenų registrus.

Visi duomenys apie pretendentą yra tvarkomi tarnyboje saugomoje asmens

byloje pagal STT direktoriaus patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.

Skyrimas:

Asmenys į tarnybos pareigūnų pareigas priimami atrankos būdu. Skiria ir

atleidžia STT direktorius, išskyrus skiriamus Prezidento.

Priesaika:

Asmuo, paskirtas į STT, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.

Neprisiekęs negali dirbti STT pareigūnu. STT direktoriaus ir jo pavaduotojų

priesaiką priima Prezidentas, o kitų tarnybos pareigūnų – STT direktorius.

Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų asmens bylose.

Tarnybos pareigūnas

Yra statutinis valstybės tarnautojas, pagal savo kompetenciją turintis

administracinius įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Asmeniškai atsako

už savo , t.p. pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų

veiklą ir sprendimus. Jo duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems

asmenims. Tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą

tarnybos pareigūno įsakymus.

Atleidimas

Tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

1. Atsistatydinęs savo noru.

2. Netekęs LR pilietybės.

3. Sulaužęs priesaiką.

4. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas

nuteisiamas.

5. Atestacijos komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą.

6. Dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai med. ekspertizės išvadai.

7. Jeigu jo tarnyba bandomuoju laikotarpiu įvertinama nepatenkinamai.

8. Kai jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai

9. Paskyrus jam tarnybinę nuobaudą- atleidimą iš tarnybos.

10. Paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti tikrovės

neatitinkantys duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti

priimtas į tarnybą.

Tarnybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

1. Sulaukęs nustatyto amžiaus ( 62m.ir 6mėn.,vyr.specialieji agentai-

55.m., iki vyr. specialiojo agento įskaitytinai- 50m.).

2. Ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių

pensijai gauti.

3. Dėl laikinojo nedarbingumo neatvykęs į tarnybą daugiau kaip 120

kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų

per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno

sužalojimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu atliekant

tarnybines pareigas.

4. Mažinant pareigybių skaičių dėl tarnybos organizavimo pakeitimų.

5. Kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs

tarnybos pareigūnas.

6. Kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės,

susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Atleidimo tvarka

Tarnybos pareigūnai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos atleidžiami STT

direktoriaus įsakymu, išskyrus tarnybos pareigūnus, atleidžiamus

Prezidento dekretu. Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip

atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones,

tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, uniformą, dokumentus bei kitas

darbo priemones, kurias gavo eidamas tarnybines pareigas.

Ginčai dėl tarnybos pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7.4. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Reglamentuoja STTĮ 11-12str.

STT direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, direktorių

skiria bei atleidžia Prezidentas. Skiriamas 5 metams, ne daugiau kaip 2

kadencijas iš eilės. Pavaduotojus skiria ir atleidžia Prezidentas.

STT direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai:

1. Savo noru.

2. Sulaužius priesaiką.

3. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

4. Dėl sveikatos būklės, med. ekspertizės komisijos išvada.

5. Jų sutikimu perkėlus į kitą darbą.

6. Pasibaigus kadencijai.

7. Kai sukanka 62m.ir 6mėn.

8. Netekę LR pilietybės.

Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

8.Valstybės saugumo departamentas

8.1.Valstybės saugumo departamento uždaviniai ir funkcijos

Reglamentuoja LR valstybės saugumo departamento įstatymas ir LR valstybės

saugumo departamento statutas.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos

Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės

institucija, kurios paskirtis-saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir

jos konstitucinę santvarką.

Saugumo departamentas yra juridinis asmuo.

8.1.Valstybės saugumo departamento uždaviniai ir funkcijos

Uždaviniai

Reglamentuoja VSD įst. 7 str.

1. Atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos

suverenitetui, teorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei

santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

2. Užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo

priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka.

Funkcijos

Reglamentuoja VSD įst. 8 str.

1. Atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą.

2. Tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei

ekonominius procesus, susijusius su valstybės saugumu.

3. Kovoja su terorizmu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

4. Tiria Saugumo departamento kompetencijai paskirtus nusikaltimus ir

kitus teisės pažeidimus, vykdo asmenų, įtariamų padarius tokius teisės

pažeidimus, paiešką.

5. Tiria asmenų veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala

valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams.

6. Organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą.

7. Valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei

rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o

prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

2. Valstybės saugumo departamento struktūra ir valdymas

Struktūra Reglamentuoja VSD įst.9str

VSD sistemą sudaro tokios struktūrinės dalys:

1. Centrinis aparatas.

2. Teritorinės įstaigos.

3. Specialios paskirties įstaigos prie saugumo departamento.

Struktūrinius padalinius steigia ir likviduoja SD generalinis direktorius,

išskyrus specialios paskirties įstaigas, kurias steigia vyriausybė.

1. Centrinis aparatas atlieka visas SD funkcijas ir kontroliuoja

teritorinių įstaigų bei specialios paskirties įstaigų prie SD darbą.

2. Teritorinės įstaigos steigiamos pagal administracinį teritorinį

suskirstymą SD funkcijoms vykdyti.

3. Specialios paskirties įstaigos prie SD steigiamos atskiroms SD

funkcijoms atlikti. Jas steigia ir likviduoja vyriausybė. Spec. įstaigos

yra slaptos.

Valdymas Reglamentuoja VSD įst. 10str.

VSD vadovauja generalinis direktorius, kurį seimo pritarimu skiria ir

atleidžia Prezidentas. Kadencija nenustatyta. Patariamoji institucija-

kolegija.

Gen. direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Prezidentas gen.

direktoriaus teikimu.

Generalinio direktoriaus funkcijas reglamentuoja VSD statuto 4str.:

1. Organizuoja departamento darbą ir jam vadovauja.

2. Atstovauja departamentui.

3. Teikia Prezidentui kandidatus į saugumo departamento gen.

direktoriaus pavaduotojų pareigas, t.p. siūlymus dėl jų atleidimo iš

pareigų.

4. Teikia Ministrui Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties

įstaigų vadovų pareigas, t.p. siūlymus dėl šių įstaigų vadovų

atleidimo iš pareigų.

5. Nustato saugumo departamento struktūrą, steigia ir likviduoja SD

centrinio aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas.

6. Sudaro SD kolegiją, Atestacijos komisiją bei tvirtina jų veiklą

reglamentuojančius teisės aktus.

8.3. Priėmimas į tarnybą valstybės saugumo departamente ir atleidimas iš

pareigų

Reglamentuoja VSD statutas 13- 27str.imtinai.

Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti saugumo pareigūnais:

1. Nepriekaištinga reputacija.

2. Ne jaunesni kaip 20 metų.

3. Mokantys valstybinę kalbą.

4. LR piliečiai.

5. Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka

atleisti nuo jos

6. Tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelektą ir

moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą.

7. Tinkamos sveikatos būklės.

Priimami atrankos būdu, medicininės ekspertizės komisija pateikia išvadą

apie asmens sveikatos būklę.

Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai:

Negali būti priimami asmenys:

1. Teisti už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai.

2. Atleisti už pareigūno vardą diskredituojančius veiksmus.

3. Atleisti iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą arba

praradus pasitikėjimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų.

4. Atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei.

5. Politinių partijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip

dalyvaujantys jų veikloje.

6. Buvę SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniai

darbuotojai (NKVD,KGB).

7. Kurių giminaičiai tarnauja saugumo pareigūnais ir su kuriais būtų

tiesioginio pavaldumo ryšys.

Priėmimo į tarnybą tvarka:

Asmenys, išskyrus skiriamus Prezidento dekretu, priimami ir į pareigas

skiriami generalinio direktoriaus įsakymu. Pareigūnas pradeda eiti pareigas

prisiekęs Lietuvos valstybei.

Atleidimo iš tarnybos pagrindai:

1. Jam atsistatydinus.

2. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė.

3. Netekęs LR pilietybės.

4. Atestacijos komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą.

5. Sulaužęs priesaiką.

6. Kai savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno

vardą.

7. Kai jis pagal medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą

negali tęsti tarnybos.

8. Paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti

neatitinkantys tikrovės duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo

būti priimtas į tarnybą.

9. Kai už drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda- atleidimas iš

tarnybos.

10. Sulaukęs nustatyto amžiaus – 62m.ir 6mėn.

Atleidimo iš tarnybos tvarka:

Pareigūnai atleidžiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus

įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Prezidento dekretu.

Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti

tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį

ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias gavo eidamas

tarnybines pareigas.

9. Karo policija: kompetencija, uždaviniai ir funkcijos; karo policijos

organizavimas

Reglamentuoja Karo policijos įstatymas 1998m.10.22d.

Karo policija-tai krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos

institucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti

nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją,

juos atskleidžianti ir tirianti , t.p. kartu su kitų karinių vienetų vadais

palaikanti drausmę bei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje bei

prižiūrinti karinio transporto eismo saugumą.

Karinė teritorija- krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų

naudojama teritorija, priskirta ar naudojama kariuomenės reikmėms.

Kompetencija. Reglamentuoja KPĮ 5str.

Karo policija turi įgaliojimus:

1. arinėse teritorijose ir kariniame transporte- visų asmenų

atžvilgiu;

2. Kitose teritorijose-karių atžvilgiu, t.p. asmenų, darančių

nusikaltimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų

naudojamą turtą, atžvilgiu.

3. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu:

a) Nedelsiant pranešti p

. . .

Join the Conversation

×
×