Lietuvos policija

Turinys

Įvadas
Institucijos charakteristika
Institucijos istorija
Institucijos modelis
Pagrindiniai rodykliai
Išoriniai ir vidiniai veiksniai
Institucijos strategija: vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės
IŠVADOS

Literatūra

Įvadas

Nors ir labai gaila, bet mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, yra dalis žmonių, nenorinčių gyventi pagal visiems priimtinas gyvenimo normas, nenorinčių vadovautis įstatymais. Todėl visuomenė turi turėti jėgą, kuri kovotų su blogiu. Tokia jėga yra policija. Policijos ir visuomenės sąveika, formos, jų tobulinimas buvo ir yra aktualios visais istoriniais periodais ir visose valstybėse. Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje įvyko pasikeitimai politinėje, ekonominėje sferose bei socialiniame gyvenime. Į atkuriamą policiją buuvo priimta daug naujų žmonių be specialaus išsilavinimo, įgūdžių bendrauti su žmonėmis. Tik šiuo metu susidarė galimybė daryti atranką priimant dirbti į policiją. Daugelis gabių jaunuolių pareiškė norą studijuoti Lietuvos Policijos akademijoje. Spartus visuomenės vystymasis, demokratijos plėtra, teisinės valstybės kūrimas, sudėtinga kriminogeninė būklė – visa tai kelia iš esmės naujus reikalavimus policijai. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį būtina planuoti ir kuo optimaliau panaudoti lėšas, skiriamas vykdyti policijos funkcijas. Būtina tobulinti policijos valdymą ir veiklos planavimą, įdiegti naujus veiklos metodus, valdymo sistemą, pagrįstą atsakomybę užž racionalų skirtų lėšų naudojimą. Jau 2000 metų biudžeto rengimo metu įdiegta strateginio planavimo sistema yra logiška ir skatinanti pastangas didinti veiklos efektyvumą. Iki šiol policijos sistemoje dar neįdiegtas praktinis strateginio veiklos ir biudžeto planavimo modelis šalies policijos regioniniuose padaliniuose, t.y. ne

erengiami aukštesnės pakopos policijos komisariatų veiklos ir biudžeto planai. Siekiant plėtoti plicijos veiklos strateginį planavimą regioniniame lygmenyje, butina tinkamai tam parengti atsakingus policijos įstaigų pareigūnus.

Institucijos charakteristika

Lietuvoje policijos įstaigos atsirado XIX amžiaus pradžioje, kai Lietuva po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijimo buvo atsidūrusi carinės Rusijos imperijos sudėtyje. 1811 m. birželio 25d. caras Aleksandras I išleido įstatymą”Apie ministerijų įsteigimą”, kuriuo remiantis imperijoje buvo įsteigta 12 ministerijų, tarp jų ir Vidaus reikalų ministerija.Lietuvišką policiją įsteigti pirmą kartą buvo mėginta Pirmojo pasulinio karo metais. Carinės Rusijos karinė vadovybė 1915 m. leido organizuoti Lietuvoje vietinę policiją.Jai buvo pavesta tvarkyti gyventojų turto evakavimą į Rusiją, išduoti gyventojams įvairias pažymas ir liudijimus, saugoti miestų turtą, gyventojų gyvybę, kovoti su plėšikavimu, turto grobimu, rūpintis viešosios tvarkos palaikymu. 1915 m. rugsėjo 18d. vokiečių kaariuomenei užėmus Vilnių, o netrukus ir visą Lietuvą, vietinė polocija nustojo veikti.Nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1918 m. lapkričio mėn. Pradžios Lietuva gyvavo be savo vyriausybės ir be savo policijos. Tiktai po to, kai kaizerinė Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą, Lietuvai buvo leista sudaryti savo vyriausybę. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Vyriausybės posėdis, kurį saugojo jau lietuvių policija. Taigi, 1918 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais visoje Lietuvoje kūrėsi lietuvių policija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais policija Lietuvoje buvo vadinama milicija. 1924 m. sausio 1d. mi

ilicija oficialiai buvo pavadinta policijos vardu.Nuo 1924 m. sukūrus atskiras policijos rūšis Lietuvoje susiformavo policijos struktūrinių padalinių sistema, kurios , kurios vyriausiasis vadovas buvo vidaus reikalų ministras.Viešoji policija buvo pavaldi Piliečių apsaugos (nuo 1935m. –Policijos) departamentui. Viešajai policijai vadovavo 19 miestų ir apskričių viršininkų ir 21 policijos vadas. Tuo metu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 94 viešosios policijos nuovadas, kurios vietose turėjo 206 punktus. 1932 m. buvo 96 policijos nuovados.Vidutiniškai viena policijos nuovada prižiūrėdavo apie 21 tūkstantį gyventojų. Viešosios policijos veiklos kryptys ir funkcijos iš pradžių buvo neapibrėžtos ir tik nuo 1922m. pradėtos vienodinti visose apskrityse. Antrame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje viešosios policijos funkcijos buvo gerokai išplėstos. Nuo 1931 m. išleidus “Eismo taisykles”, viešajai policijai buvo pavesta eismą prižiūrėti bei autoavarijas išaiųkinti, nuo 1933 m. – kovoti su užkrečiamomis ligomis, nuo 1935 m. – kontroliuoti kainų nustatymą, oro transportą. Toks viešosios policijos funkcijų išplėtimas sąlygojo naujų specialių policijos rūšių sukūrimą. 1932 m. Kauno mieste buvo įsteigtos penkios specializuotos policijos tarnybos: Mokesčių išieškojimo, Teismo, Nepinamečių reikalų, Doros priežiūros ir Eismo tvarkymo.Vykdant viešosios policijos reformą, 1932 m. visoje Lietuvos teritorijoje buvo panaikinti policijos punktai. Vietoj jų buvo įsteigtos 263 miestų ir valsčių viešosios policijos nuovados, t.y. kiekviename valsčiuje buvo sukurta policijos nuovada. Lietuvoje buvo įsteigta 91 pirmos eilės policijos nuovada ir 172 antros eilės nuovados. Pirmos eilės nuovados buvo didesnės, t.y. turėjo ne ma
ažiau kaip 10 tūkstančių prižiūrimų gyventojų arba buvo svarbios kuriuo nors kitu atžvilgiu. Naujai sukurtų viešosios policijos apskričių centro nuovadų personalą sudarė: nuovados viršininkas, nuovados viršininko padėjėjai: kitose nuovadose – nuovadų
viršininkai, vachmistrai ir atitinkamas vyresniųjų bei eilinių policininkų skaičius. Įvykdžius reformą, vienos viešosios policijos nuovados plotas vidutiniškai buvo apie 250 kv. Km. Arba 15km. Spindulio. Reforma buvo baigta iki 1933m. sasio 1d. Vokiečių okupacijos metais91941-19440 Lietuvos Laikinajai Vyriausybei praginus policijos tarnautojus grįžti į ankstesnes savo darbo vietas, apie 3 tūkstančiai nepriklausomos Lietuvos laikų policininkų vėl pradėjo dirbti viešojoje policijoje. Lietuvių viešoji policija buvo suskirstytaį:
1. miestų nuovadų policiją
2. apskričių ir valsčių policijos nuovadas
3. savisaugos(pagalbinės policijos) dalinius
Policininkams buvo palikta teisė vilkėti senas uniformas, bet jie privalėjo ryšėti vokiečių antspauduotus nustatytos formos raisčius.1941 m. Rugpjūčio mėn 22d. apskričių policijai buvo skirti 1849 atatai. Apskričių policija 1941 m. Rugpjūčio 1 d. turėjo tokias susisiekimo priemones: 750 arklių, 1000 dviračių, 40 motociklų, 10 automobilių ir 10 sunkvežimių.
1943 m. rugpjūčio mėn.lietuvių viešojoje policijoje tarnavo 4034 policininkai. Lioetuvių policijos veikla karo metu vertinama teigiamai. Ilgą laiką lietuvių policija sugebėjo krašte palaikyti tvarką ir ramybę. Lietuvai buvo naudingiau turėti savo, o ne vokiečių policiją. Nors vokiečių valdžia vertė lietuvių policiją vykdyti okupacinės valdžios užduotis( gaudyti žmobes, siunčiamus darbams į Vokietiją ir į kariuomenę, rinkti duokles ir t.t ), tačiau dažnas lietuvių policininkas įspėdavo krašto gyventojus apie vokiečių or
rganizuojamas akcijas, ir jie tam pasiruošdavo. Žinoma, buvo ir aklai atsidavusių vokiečiams policininkų. Vis dėlto tai, kad buvo ir lietuvių policija, sušvelnino okupacinės valdžios spaudimą krašto gyventojams.
1944m. sausio mėn. Lietuvos liaudies komisarų taryba Maskvoje priėmė nutarimą dėl sovietinės Lietuvos liaudies komisariatų ir centrinių įstaigų darbo atnaujinimo ir jų aparato sukomplektavimo.. Praėjus frontui per Lietuvos teritoriją buvo atkūrtas sovietinis valdymo aparatas,taip pat ir Vidaus reikalų ministerija su tarnybomis. Vidaus reikalų ministerija Lietuvoje buvo tarsi Tarybų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos lietuviškasis filialas, nes nurodymai, finansavimas, materialinis ir techninis aprūpinimas ir kt. Buvo gaunama iš vieno centro Maskvos.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo atkurta ir valstybės policija. Vietoj viešosios tvarkos apsaugos milicijos susikūrė viešoji policija. 1991 m. balandžio 22 d. ministro įsakymu Nr. 129 Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento kadrų klausimais buvo patvirtinti Viešosios policijos valdybos etatai. Viešosio policijos valdybą sudarė: vadovybė, Patrulinės tarnybos skyrius, Konvojavimo ir specialiųjų įstaigų skyrius, Leidimų sistemos sektorius, Analitinis sektorius bei raštinė.
2001m. spalio 1d. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001m. rugsėjo 4d. įsakymu Nr. 388 “Dėl etatų” buvo įsteigtas Lietuvos viešosios policijos biuras. 2003m. gegužės 1d. įsteigta Policijos departamento prie VRM Valdymo tarnybos Viešosio tvarkos ir eismo priežiūros valdyba.
Institucijos istorija

Institucijos istorija

Lietuvos policijos ištakos susijusios su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu 1918metų vasario 16d., kai vienas iš pirmųjų besikūriančios Lietuvos valstybės uždavinių buvo policijos kūrimas. Įsteigus viešąją ir kriminalinę policiją, didėjant darbų apimčiai, atsirado būtinybė įsteigti naujas specializuotas policijos rūšys, tarp jų saugumo, pasienio,geležinkelių ir privatinę policiją.Tarnauti Lietuvai, Įstatymui ,Žmogui – kilnus policijos pareigūnų pašaukimas, atsakingas jų pareiga. Svarbiausias jų darbo tikslas – rimtis Tėvynėje ir žmonių saugumas.
Atkūriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990m. gruodžio 11d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai:”Įstatymas ir teisėtumas”, atkurta policijos diena –angelų sargų diena – spalio 2-oji diena. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos barbuotojams rengti

pimaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lituvos policijos tradicijos byžuvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Pradžią davė 1918 – 1924 metai. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų 1920 m. gegužės 14d. Milicijos įstatymas, 19935m. gegužės 19 d. Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams.

Institucijos modelis

Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kitokią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vidaus reikalų ministerijos, tame tarpe ir policijos, administracinė sistema turi būti atitinkamai sutvarkyta. Tai reiškia, kad:
– turi būti tiksliai nustatytos už įvairią veiklą atsakingos institucijos;
– institucijos privalo turėti veiksmingas valdymo ir planavimo sistemas;
– institucijų organizacijos turi būti efektyvios ir ekonomiškos, kitaip tariant, idiegus šiuolaikines technines priemones bei veiklos metodus būtų paliktas optimalus žmonių skaičius. Institucijos visą dėmesį koncentruotų pagrindinei veiklai vykdyti;
– institucijos turėtų veiksmingą mokymo sistemą, kuri rengtų profesionalų personalą;
– bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų būtų toks glaudus, kad būtų išvengta besidubliuojančios veiklos ir užtikrintas sklandus keitimasis informacija;
– institucijų veikla būtų planinga, būtų rengiami tik tokie planai, kuriems vykdyti pakaktų ekonominių resursų.

Bendra valdymo piramidė būtų tokia:
– Policijos departamentas įgyvendina bendrą policijos sistemos veiklos strategiją, organizuodamas policijos įstaigų (teritorinių, specializuotų, profesinio ugdymo) veiklą, ir vykdo bendrą policijos įstaigų veiklos koordinavimą, kontrolę;
– Aukštesnės pakopos policijos komisariatai vykdo strateginį veiklos ir biudžeto planavimą apskričių teritorijiose, kordinuoja ir kontroliuja atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų veuiklą; savivaldybės, o kai kuriais atvejais ir apskrities, teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą; kartu su savivaldybėmis kuria ir įgyvendina prevencines programas;
– Žemesnės pakopos policijos komisariatai savivaldybės teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą, kartu su savivaldybėmis kuria ir įgyvendina prevencines programas;
– Specializuotos policijos įstaigos vykdo tam tikras specialiąsias policijos funkcijas šalies mastu ir neteritoriniu principu.

Pagrindiniai rodykliai

2003m. asignavimus nepaprastosioms išlaidoms iš valstybės biudžeto numatyta skirti 13497 tūkst.Lt.,iš kurių:
– 10839 tūkst. Lt.pastatų Vilniuje, liepyno g. 7 ir 11A, įsigijimui ir pritaikymui Kriminalistų ekspertizių tarnybos reikmėms;
– 2000 tūkst. Lt. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato administraciniam pastatui ir areštinei Vilniuje, Birželio 23-osios g. 9;
– 242 tūkst.Lt.Nacionalinio Europolo biuro įkūrimui;
– 416 tūkst. Lt. Lietuvos viešosios policijos “Vytis” pagrindinėms priemonėms įsigyti;
2003m. iš Privatizavimo fondo numatyta skirti 5741 tūkst. Lt.:
– 3741 tūkst. Lt. Mažeikių r. policijos komisariato Gamyklos g 36 rekonstrukcijai
– 1860 tūkst. Lt. Lietuvos policijos greitojo reagavimo rinktinei “Aras” būtino ilgalaikio turto kovai su terorizmu įsigijimui ;
– 140 tūkst. Lt.Lietuvos policijos greitojo reagavimo rinktinei “Aras” šaudyklos ir mokomojo taktikos kambario Vilniuje, Minsko pl. 37, įrengimui.
2002m. iš Privatizavimo fondo patvirtinta 5914 tūkst. Lt.,kurie numatyti Vilniaus m. VPK administraciniam pastatui ir areųštinei Vilniuje, Birželio 23-osios g. 9.
2003m. numatyta papildomai paptrastosioms išlaidoms
1. Policijos įstaigų fizinių asmenų pajamų mokesčio nepriemokai padengti
2000 tūkst. Lt (3 programa).
2. Intelektualinės nuosavybės apsaugos funkcijai vykdyti – 106 tūkst. Lt (3programa).
3. Policijos įstaigų operatyvinių priemonių užtikrinimui – 1500 tūkst. Lt (3programa).
4. Kovos su terorizmu programai – 1100 tūkst. Lt (7 programa).
5. Nusikaltimų finansams prevencijai – 1000 tūkst. Lt (8 programa).
6. Teismų apsaugai – 314 tūkst. Lt (3 programa).
7. 3ryšių karininkams išlaikyti 700 tūkst. Lt, iš jų – 108 tūkst. Lt darbo užmokesčiui (4 programa).

8. Sirene (4) ir Europolo (1) pareigybių įsteigimui 131 tūkst. Lt, iš jų – 106 tūkst. Lt darbo užmokesčiui (4programa).

9. Įnašams socialiniam draudimui – 2165 tūkst. :Lt (Nuo 2003-01-01 padidėjęs įmokų tarifas iki23.4 proc.). 3 programa – 2110 tūkst. Lt, 4 programa – 5 tūkst. Lt,5 programa – 8 tūkst. Lt, 7 programa – 42 tūkst. Lt.
10. Viešajai tvarkai kurortuose palaikyti – 400 tūkst. Lt (3programa).
11 . Lietuvos viešosios policijos rinktinei “Vytis” – 629 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms (7programa).
11. Teisėtvarkos užtikrinimo šalyje, policijai keliamų reikalavimų (standartų) narystei Europos Sąjungoje siekimo programioje numatytų neatidėliotinų uždavinių vykdymui pagal nustatytus prioritetus – 769 tūkst. Lt.
Iš viso: 10814 tūkst.Lt.
(Faktiškai paprastųjų išlaidų 2003 m. biudžeto projekte numatyta 10064 tūkst. Lt, nes 25 tardytojų pareigybės nuo 2003-01-01 pereis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir jiems išlaikyti perduodama 750 tūkst. Lt saignavimų paprastosioms išlaidoms.

Išoriniai ir vidiniai veiksniai

Vienas iš išorinių nusikalstamumo veiksnių yra šalies socialinis ir ekonominis faktorius..Ekonominė situacija šalyje pradėjo gerėti, pagal prognozes pakilimas sustiprės 2003 – 2004 metais. Tačiau ir toliau išlieka didelė bedarbystė(10,9%). Didžiausias nedarbas 2002 metais gruodžio pradžioje išliko Druskininkuose (26%),Mažeikiuose(22,8%) ir Pasvalyje(22,4%). Mažiausias nedarbas buvo Trakuose ir Kėdainiuose(po 5,6%) bei Prienuose(6,2%).Iš didžiųjų miestų grupės Vilniuje nedarbas gruodžio pradžioje buvo mažiausias-5,7%, Panevėžyje didžiausias-12,3%. Statistikos departamento duomenimis per devynis 2002 metų mėnesius šalies bendras vidaus produktas padidėjo 6,1%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Išaugo ir pramonės produkcijos pardavimai: per 11 mėnesių – 4,1%, o atmetus naftos produktus – net 8,1%.Vienas svarbiausių rodyklių 2002 metais buvo tai, kad gerokai išaugo Lietuvos pramonės ekportas. Tai, kad Lietuvai dar netapus Europos Sąjungos nare verslininkai sugeba dirbti šioje rinkoje, prisitaikydami prie milžiniškos konkurencijos bei griežtų reikalavimų, suteikia optimizmo prieš stojimą į Europos Sąjungą. Tiesioginės užsienio investicijos 2002 metų spalio 1 dienai
sudarė 12585,2 mln. Lt (3644,9 mln. eurų ) ir, palyginti su 2002 metų sausio 1 diena, padidėjo 18,0% ( 2002m. Sausio1d. buvo 10661).

Tačiau išlieka žemas šalies gyventojų pragyvenimo lygis. Dalis gyventojų nemato perspektyvų realizuoti save kaip asmenybę darbinėje veikloje, gyvena iš valstybės gaunamų minimalių pašalpų ir išmokų. Dėl neužimtumo, alkoholizmo, narkomanijos formuojasi tam tikrų gyventojų grupių antisocialinės nuostatos. Šių nuostatų realizavimą taip pat skatina nepakankama valstybės socialinė politika, pasitaikantys nebaudžiamumo, teisinio nihilizmo atvejai. Didelę įtaką nusikalstamumo augimui jaunimo tarpe daro mažas dėmesys jų užimtumui, vertybių formavimui, nepakankamas valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų prevencinis darbas su nepilnamečiais.
Nusikalstamumą šalyje taip pat lemia kaimyninių šalių politinė ir ekonominė padėtis. Baltarusijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ekonominė padėtis, žemesnis gyvenimo lygis skatina ekonominių nusikaltimų, nusikaltimų susijusių su narkotinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis augimą bei nelegalią migraciją. Prognozuojama, kad narystės Europos Sąjungoje siekiančiose Lenkijoje ir Latvijoje ekonomika ir toliau augs, kils pragyvenimo lygis, todėl keisis nusikaltimų rūšys.

Vidaus aplinkos veiksniai – per pastruosius keletą metų valstybė skyrė nepakankamą finansavimą vidaus saugumo užtikrinimui. Pradėjus vykdyti valstybės lėšų taupymo programą, buvo pakeistos arba panaikinta didžioji dalis pareigūnų socialinių garantijų, susijusių su piniginėmis išmokomis, kompensacijomis, lengvatomis bei besitęsiantis policijos sistemos reorganizavimas sukėlė “netikrumo jausmą” darbuotojų tarpe, motyvacijos darbui mažėjimą. Policiją paliko nemažai patyrusių ir kompetentingų pareigūnų, tai turėjo neigiamos įtakos policijos darbo efektyvumui, buvo prarastos operatyvinės pozicijos.

Keletą metų mažinant finansavimą policijos įstaigose susidarė kritinė situacija, nes policijos pareigūnai negalėjo efektyviai vykdyti savo funkcijų. Tai sukėlė tam tikrą gyventojų nepasitenkinimą policijos darbo efektyvumu, gyventojai ne visad kreipiasi į policiją pagalbos, todėl darytina išvada, kad mažėjantis registruotų nusikaltimų skaičius neparodo realios kriminogeninės situacijos šalyje. Policijos įstaigų 2002 metų biudžetas pa[prastosioms išlaidoms, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 73 mln. Lt arba 16,3 procento, iš jų darbo užmokesčiui – 36,5 mln.Lt, arba 12 procentų, įnašams valstybiniam socialiniam draudimui – 8,0 mln. Lt, arba 11 procentų, kitoms išlaidoms, darbams, prekėms ir paslaugoms –28,5 mln. Lt, arba 40 procentų. Po keturių iš eilės metų, kai Policijas Departamento patvirtintas normas 75 procentus turimų automobilių būtina nurašyti, nes jų eksplotavimo laikas seniai pasibaigęs, automobiliai neatitinka policijos autotransportui keliamų reikalavimų.

Institucijos strategija: vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės

Lietuvos policijos misija – yra tarnauti visuomenei, užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, teikiant neatidėliotiną pagalbą asmenims, kuriems ji būtina, vykdant nusikalstamų veiklų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, skatinant saugų eismą, formuojant saugią aplinką.

Programos strateginis tikslas – maksimaliai užtikrinti teisėtvarką bei visuomenės saugumą, nustatant pagrindines policijos veiklos stiprinimo gaire ir prioritetus, integruojant Lietuvos policiją į bendrą Europos Sąjungos kovos su nusikalstamumu ir bendradarbiavimo procesų sistema bei kryptingai ir planingai įgyvendinant programoje numatytas priemones.

Prioritetinė policijos sistemos ilgalaikės strategijos programos kryptis – tai saugios aplinkos bei žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas, kaip tai numatyta Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.

Policijos sistemos ilgalaikė strategija (vizija) siejama su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu:
– užtikrinti efektyvią ir ekonomišką policijos veiklą, įdiegiant veiksmingas administravimo ir planavimo sistemas bei tobulinant teisės aktus ir juos harmonizuojant su ES ir Šengeno teisyno reikalavimais;
– užtikrinti saugią aplinką, efektyvų nusikalstamų veiklų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, policijos nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei integraciją į ES teisėsaugos institucijų sistemą,vystant policijos infrastruktūrą bei aprūpinant policiją priemonėmis, atitinkančiomis ES standartus;
– užtikrinti kokybišką policijos personalo mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, įkuriant mokymo centrus, parengiant mokymo modulius, derinant mokymo programas.

IŠVADOS

Ekonominė situacija šalyje pamažu pradėjo gerėti, pagal prognozes pakilimas sustiprės 2003 – 2005 metais. Tačiau ir toliau išlieka didelė bedarbystė.

Išlieka žemas šalies pragyvenimo lygis. Dalis šalies gyventojų nemato perspektyvų realizuoti save kaip asmenybę darbinėje veikloje. Dėl neužimtumo, alkoholizmo, narkomanijos formuojasi tam tikrų gyventojų grupių antisocialinės nuostatos. Šių nuostatų realizavimą taip pat skatina nepakankama valstybės socialinė politika, pasitaikantis nebaudžiamumo, teisinio nihilizmo atvejai.

Nusikalstamumo augimą šalyje taip pat įtakoja kaimyninių šalių politinė ier ekonominė padėtis.

Atsižvelgiant į ekonominę situaciją didelį jaunimo neužimtumą, nedarbą, galima prognozuoti, kad ir toliau didės nusikaltimų, susijusių su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, vagysčių, plėšimų, smurtinių nusikaltimų, ekonominių nusikaltimų skaičius augs organizuotas nusikalstamumas ir nepilnamečių daromų teisės pažeidimų skaičius.

Neigiama įtaką policijos pareigūnų kokybiškam darbui, vykdant nusikaltimų prevenciją, jų atskleidimą ir aiškinimą, daro mažėjantis policijos finansavimas.

Šiuo metu galiojanti policijos pareigūnų rengimo sistema neatitinka policijos lūkesčių, yra brangi ir netenkina visuomenės poreikių. Esanti sistema neleidžia planuoti pareigūnų rengimo, todėl neracionaliai naudojamos valstybės lėšos.

Pastaraisiais metais mažėjant policijos įstaigų finansavimui, buvo mažinamos lėšos ir policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui, todėl pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas vyko tik labia mažomis apimtimis. Policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai apsiriboja mokymu darbo vietose.

Programai įgtyvendinti skiriamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Jas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos planuoja atitinkamų metų biudžete ir valstybės investicijų programoje. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Programą numatoma įgyvendinti per 2003 – 2010 metus. Programos įgyvendinimas vertinamas kiekvienais metais, analizuojant kriminogeninės situacijos tendencijas ir policijos veiklos rezultatus.

Literatūra

J. Bluvšteinas, E. Bieliūnas, V. Justickis. “Kriminologija“- V.:Priedai,1994
Petras Šatkus „Ar mes esame saugūs?“- Vilnius, 1998
LR civilinis kodeksas- Kaunas, 2001
LR Baudžiamasis kodeksas- Vilnius, 2003
LR baudžiamojo proceso kodeksas- Kaunas,2003
R. Jucevičius. Strateginių organizacijų vystymas.- V.: Pasaulio Lietuvos kultūros ir Švietimo centras, 1998
www.lrs.lt

Leave a Comment