Biudzeto formavimas

biudzeto formavimas.Pajamos.Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų.Išlaidos. Apribojimai.Turtas. ES. Strukturiniai fondai.Skolinimasis.
Biudžeto formavimas
Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai, kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete.

Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

Savivaldybių biudžetai ir rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.
Savivaldybių santykius su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai. Savivaldybės nėra pavaldžios vaalstybės institucijoms. Tais atvejais, kai su vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie tai turi pranešti atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai. Savivaldybės prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų, planuodamos ir sp

pręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus.
Rengiami bei svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai derinami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento tvarka. Nustatyta tvarka kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto ir derina savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius.
Savivaldybės tiesiogiai bendradarbiauja su Seimu per Seimo narius, kurių rinkėjais yra jų teritorijos gyventojai. Tiesiogiai su savivaldybėmis susijęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos 2002 m. birželio 2 d. susitarimu “Dėl dvišalio bendradarbiavimo” buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Pagrindinis komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių associacijos derinimas. Ši komisija sudaryta savivaldybių probleminiams klausimams, kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos, taip pat klausimams, kylantiems dėl santykių tarp valstybės institucijų ir savivaldybių, nagrinėti bei teikti šiais klausimais suderintas išvadas ir pasiūlymus Vyriausybei ar kitai atitinkamai jai atskaitingai institucijai nagrinėti. Dvišalė komisija svarstė nemažai savivaldybėms aktualių klausimų, teikė išvadas Vyriausybei.
Pagal šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:
Savarankiškąsias (pvz., ikimokyklinis vaikų ugdymas; vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, pr
rofesinis mokymas; socialinių paslaugų įstaigų steigimas; savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto; gyventojų užimtumo, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį; savivaldybės saugomų teritorijų steigimas ir kt.). Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;
Priskirtąsias (ribotai savarankiškas), pvz., vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas; socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas; sąlygų nęįgaliųjų gyventojų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra; teritorijų planavimas; savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir daugelis kitų.
Valstybines (perduotas savivaldybėms), pvz., civilinės būklės aktų registravimas; įstatymų priskirtų registrų tvarkymas; socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas; savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise; valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų namų vykdymas; ūkininkų ūkių registravimas; pasėlių deklaravimas ir kt.
Sutartines. Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai tam pritaria savivaldybės taryba.
Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įs
staigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandarą lemia valstybės sandara ir teritorijos administracinis suskirstymas. Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai.
Savivaldybių biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai.
Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetus.
Savivaldybių biudžetuose kaupiama nacionalinių pajamų dalis, skirta švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti bei kitoms funkcijoms vykdyti.
21 straipsnis. Savivaldybių biudžetai
1. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.
2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą.
3. Savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito.
26 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas
1. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.
2. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka.
3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, ta
arybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.
4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma:
1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
2) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti;
5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Patvirtintus biudžetus ir savivaldybių privatizavimo fondo sąmatas savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai.
7. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.
27 straipsnis. Biudžeto vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos
1. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė.
2. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.
3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.
4. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.
5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos.

Pajamos
Savivaldybių pajamų sistemą sudaro savivaldybių biudžetinės ir nebiudžetinių įplaukų pajamos.

Biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jų nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijų ir kitų joms pagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių.

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:
1)            pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2)            pajamos iš savivaldybių turto;
3)            baudos įstatymų nustatyta tvarka;
4)            vietinės rinkliavos;
5)            savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;
6)            pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
7)            pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;
8)            valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos;
9)            kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos;
10)        negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).
 

Savivaldybių pajamų sistema detalizuojama 1997 metais priimtame Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatyme. Pagal šį įstatymą savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai suskirstomi į tris grupes (žr. 2. pav.):
1)            Mokestinės pajamos;
2)            Nemokestinės pajamos;
3)            Dotacijos.

Mokestines pajamas sudaro:
–                     fizinių asmenų pajamų mokestis, atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal Sveikatos draudimo įstatymą skirtas lėšas;
–                     žemės mokestis;
–                     valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;
–                     įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;
–                     žyminis mokestis, nustatytas Žyminio mokesčio įstatyme;
–                     prekyviečių mokestis;
–                     paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;
–                     kitos įstatymų numatytos mokestinės pajamos.
 

Nemokestines pajamas sudaro:
–                     pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės);
–                     baudos ir pajamos iš konfiskacijų įstatymų nustatyta tvarka;
–                     vietinės rinkliavos pagal Vietinių rinkliavų įstatymą;
–                     savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;
–                     kitos pajamos:
X pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
Xpajamos už išnuomotus ir parduotus nustatyta tvarka ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus;
Xkitos įstatymų nustatytos nemokestinės pajamos.
Dotacijas sudaro:
–                     bendrosios dotacijos:
 A rezervui nenumatytiems atvejams planuojamais biudžetiniais metais sudaryti;
b             mokestinėms pajamoms išlyginti;
C         išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti.
·                     specialios paskirties dotacijos.
2.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų
 

Visus Lietuvos Respublikos teritorijoje surenkamus mokesčius iš esmės galima suskirstyti į dvi atskiras kategorijas. Tai yra:
a)      valstybei skirtus mokesčius, bei
b)      vietinius mokesčius.
 
Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro 18 skirtingų mokesčių, iš kurių 12 yra renkami į valstybės biudžetą, o likę 7 – į savivaldybių biudžetus.
Į valstybės biudžetą patenka šie mokesčiai:
1)      Juridinių asmenų pelno mokestis;
2)      Pridėtinės vertės mokestis;
3)      Akcizai;
4)      Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai;
5)      Žyminis mokestis;
6)      Konsulinis mokestis;
7)      Mokestis už valstybinius gamtos turtus;
8)      Naftos ir dujų išteklių mokestis;
9)      Mokestis už gamtos teršimą;
10)  Atskaitymai automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti;
11)  Įnašai į Valstybinio socialinio draudimo fondą;
12)  Įnašai į Sveikatos draudimo fondą.
 
Į vietinių savivaldybių biudžetus patenka šie mokesčiai:
1)      Fizinių asmenų pajamų mokestis;
2)      Žemės mokestis;
3)      Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis;
4)      Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;
5)      Žyminis mokestis;
6)      Prekyviečių mokestis;
7)      Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis.
 
Kaip matome, žyminis mokestis patenka tiek į valstybės, tiek ir į savivaldybės biudžetus. Esmė ta, kad žyminis mokestis įskaitomas į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, išduodanti dokumentus, už kuriuos imamas mokestis.
Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima muitų bei socialinio draudimo mokesčio.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti, nustatydamos prekyviečių mokestį, tačiau šis mokestis sudaro nežymią savivaldybių pajamų dalį. Savivaldybės gali didinti arba mažinti patento mokesčio tarifus bei mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nustato 3 savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius: mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos, valstybės biudžeto dotacijos. Savivaldybių biudžetų pajamos savivaldybių biudžetams priskiriamos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu.
Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pajamos iš savivaldybių turto; baudos įstatymų nustatyta tvarka; vietinės rinkliavos; savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus; valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos; kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos; negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda: savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas, įskaitant įstatyme nurodytą gyventojų pajamų mokesčio dalį, iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalis; nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.
Savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto bendroji ir specialios tikslinės dotacijos.
Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams.
Savivaldybių biudžetų turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Biudžeto sandaros įstatymas.
Savivaldybių biudžetų pajamos

1. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1) mokestinės pajamos;

2) nemokestinės pajamos;

3) valstybės biudžeto dotacijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos savivaldybių biudžetams priskiriamos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu.

3 straipsnis. Mokestinių ir nemokestinių pajamų pervedimas į savivaldybės biudžetą

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda:

1) savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas;
2) šio Įstatymo priedėlyje nurodytą fizinių asmenų pajamų mokesčio dalį (procentais), iš apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos atskaitęs atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalis (procentais). Likusi fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis pervedama į Valstybės iždo sąskaitą;

3) nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams Savivaldybės gauna valstybės biudžeto dotacijų. Jų apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarką nustato šis Įstatymas.

Trečiasis skirsnis savivaldybių biudžetams skiriamų valstybės biudžeto dotacijų ir lėšų nustatymo tvarka
5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos ir jų dydžio nustatymas

1. Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:

1) savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti (BD1), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai SL1i > SPi, tai BD1 = SL1i – SPi; kai SL1i <= SPi, tai BD1 = 0);

2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD2), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L2 = 0, tai BD2 = 0,1 BD1).

2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:

1) valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;

2) priskirtajai (ribotai savarankiškai) savivaldybių funkcijai (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrajam lavinimui organizuoti) – pagal nustatytą šiai funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo
metodiką;

3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti.

3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti.

4. Dotacijų dydžiai savivaldybėms tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
6 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydis Lėšas (L), skiriamas savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti, sudaro likusi apskaičiuota atskirų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis P(i) (procentais), kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai perveda į Valstybės iždo sąskaitą (3 straipsnio 2 punktas, (L = SPi).

7 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, paskirstymas

1. Iš lėšų (L), skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dalies savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti (L1) remiamos tos savivaldybės, kurių faktinės praėjusio mėnesio pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės už faktines praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutines pajamas iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui.

2. Remiama savivaldybė gauna nustatytą vienodą dalį (h) skirtumo, susidarančio tarp faktinių praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutinių pajamų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui (xf) ir faktinių praėjusio mėnesio pajamų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (xif), pagal formulę L1i = Gi x h x (xf – xif) – (BD1i / 12), čia:

1) L1i – i-ajai savivaldybei skiriama lėšų dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

2) Gi – i-osios savivaldybės gyventojų skaičius;

3) xf – faktinės praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui;

4) xif – faktinės praėjusio mėnesio i-osios savivaldybės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui;

5) BD1i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

6) h – 0,9 – išlyginimo koeficientas, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti dalis.

3. Kai Valstybės iždo sąskaitoje pritrūksta lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuota trūkstama suma pervedama kiekvienai savivaldybei iš kito mėnesio įplaukų Valstybės iždo sąskaitoje. Jei pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies formulę, liktų neišlygintos, trūkstama suma dengiama iš valstybės biudžeto.

4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD1), skiriama savivaldybei ateinančių biudžetinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę BD1i =
BD1 x [Gi x h x (xf – xif)] / SGi x h x (xf – xif), čia:

1) BD1i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

2) BD1 – valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

3) xf – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) biudžetinių metų visų savivaldybių vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui;

4) xif – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) biudžetinių metų i-osios savivaldybės vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui.

5. Faktinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui ir visų savivaldybių gyventojams apskaičiuojamos pagal nustatytos Mokesčių ir kitų įmokų į
biudžetus apyskaitos duomenis.

8 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir

paskirstymas savivaldybėms

1. Lėšų, skiriamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai, išlyginti, dydis apskaičiuojamas pagal formulę L2 = L – L1.

2. Lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti (L2) skiriamos savivaldybei atsižvelgiant į jai tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą.

3. Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamos lėšos apskaičiuojamos pagal formulę

L2i = L2 x S Kn x Eni , čian

1) L2i – i-ajai savivaldybei skiriama lėšų dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;

2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai

(S Kn = 1); n

3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę

Eni = Rni / S Rni, i

čia Rni – i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė.
Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.

4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD2i), skiriama savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę

BD2i = BD2 x S Kn x Eni , čia: n

1) BD2i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;

2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai (S Kn = 1); n

3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę Eni = Rni / S Rni, čia i

Rni – i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100
procentų.

Ketvirtasis skirsnis
rodiklių tvirtinimas, derinimas, dotacijų ir lėšų pervedimas
9 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai

1. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų
pasikeitimui:

1) rodiklis R1 – vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;

2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;

3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;

4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;

5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;

6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;

7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;

8) rodiklis R8 – kurorto statusą turinčių savivaldybių gyventojų tankumui priešingas rodiklis, kurio koeficientas K8 lygus 0,04.

2. Savivaldybės gyventojų skaičius, demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, duomenys, kuriais vadovaujantis išlyginami ateinančių biudžetinių metų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokestis ir išlaidų struktūrų skirtumai, imami tokie, kokie buvo paskelbti praėjusių biudžetinių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse.
10 straipsnis. Finansinių rodiklių tvirtinimas bei lėšų pervedimas

1. Vyriausybė, su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi, kasmet teikia Seimui tvirtinti šiuos metų rodiklius:

1) fizinių asmenų pajamų mokesčio dalį (į kurią neįskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir valstybės biudžetui skiriamos dalys), tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Jos dydis koreguojamas, atsižvelgiant į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius;

2) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

3) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;

4) valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, skiriamas kiekvienai savivaldybei;

5) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) kompensacijų sumas, skiriamas kiekvienai savivaldybei.

2. Patvirtintas valstybės biudžeto dotacijų sumas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, Finansų ministerija savivaldybėms perveda kas ketvirtį lygiomis dalimis.

3. Faktiškai gautas į Valstybės iždo sąskaitą lėšas, nurodytas 6 straipsnyje, Finansų ministerija apskaičiuoja pagal 7 ir 8 straipsniuose pateiktas formules ir ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį skiria savivaldybėms.

4. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams.

5. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, taip pat iš savivaldybių biudžetų paimamos sumos, susijusios su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, apskaičiuojamos:

1) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi vienodą įtaką visoms savivaldybėms – pagal formulę

BDKi = BDK x S Kn x Rni / S Rni , čia n i

BDKi – i-ajai savivaldybei skiriama arba paimama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos suma;

2) jeigu Seimo ar Vyriausybės sprendimai turi įtakos tik kai kurioms savivaldybėms, su savivaldybių pajamų ir išlaidų pokyčiais susijusios sumos apskaičiuojamos taikant konkrečius
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių suderintus dydžius.

6. Kai Seimas priima įstatymus arba Vyriausybė vykdydama įstatymus, priima nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.
11 straipsnis. Finansinių rodiklių derinimas

Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus rodiklius bei savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius statistinius duomenis svarsto pagal Vyriausybės patvirtintą šių rodiklių derinimo tvarką.”

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Šio Įstatymo nuostatomis Vyriausybė pradeda vadovautis rengdama 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

2. Pereinamuoju 2002 ir 2003 metų laikotarpiu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos savivaldybėms iki 100 procentų kompensuoti 2002 ir 2003 biudžetiniais metais prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą, jeigu pajamos sumažėja daugiau negu 1 procentu, palyginti su 2001 metų prognozuotomis pajamomis.

3. Pereinamuoju 2002 ir 2003 metų laikotarpiu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose numatomos reikiamo dydžio bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui iš tų savivaldybių, kurių 2002 ir 2003 biudžetiniais metais prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos didėja daugiau negu 7 procentais, palyginti su 2001 metų prognozuotomis pajamomis. Šios kompensacijos valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.

3 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo pripažinimas netekusiu galios Nuo 2002 m. sausio 1 d. netenka galios Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymas (Žin., 2001, Nr. 4-86).
Lietuvos respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projekto aiškinamasis raštas
 1. Projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas parengtas, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. sausio 18 d. valdybos sprendimą Nr. 691 “Dėl darbo grupės naujos redakcijos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektui parengti sudarymo”.

Parengto Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdžios finansavimo šaltiniais visoms savivaldybėms būtų sudarytos vienodos finansinės galimybės teikti panašaus lygio paslaugas, o savivaldybėms, didinančioms veiklos efektyvumą ir pajamas iš nuosavų finansavimo šaltinių, būtų sudarytos sąlygos keisti paslaugų kiekį ir kokybę.

Įstatymo projekto uždavinys – suderinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymą su pagrindiniais savivaldybių finansavimo principais išdėstytais Europos vietos savivaldos chartijoje ir Europos tarybos ministrų komiteto 2005m. rekomendacijomis, kurios šalių narių valstybės valdžioms ir savivaldybėms siūlo atskirti savivaldybių nuosavus finansavimo šaltinius ir valstybės valdžios finansavimo šaltinius, bei pastarųjų lėšas nustatyti ir paskirstyti atskiroms savivaldybėms pagal centralizuotai nustatytus finansinius poreikius, įvertinančius savivaldybių tiesiogiai nekontroliuojamų objektyvių demografinės, fizinės ir socialinės struktūros veiksnių įtaką, siekiant sudaryti vienodas finansines galimybes kiekvienai iš savivaldybių.

2. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Šiuo metu projekte teikiamas nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių pajamų nustatymo metodikos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 69-1743; 2001, Nr. 94-3307), kuris nesistemiškai buvo keičiamas keletą kartų. Pagrindinis jo trūkumas, kad nėra atskirti nuosavi savivaldybių finansavimo šaltiniai ir kad joje yra netiksli valstybės.
22 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos
1. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš savivaldybių turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;
5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;
6) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
7) kitos įstatymų nustatytos pajamos.
2. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.
28 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas
1. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat Valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
30 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas
1. Vykdant valstybės biudžetą gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas) naudojamos valstybės biudžeto apyvartos lėšoms papildyti ir savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti.
2. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, įstatymų nustatyta tvarka skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti) skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu.

Išlaidos
Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas (23 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimai).

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra:
· vietos savivaldos institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai;
· vietos savivaldos institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtina savivaldybės valdyba (meras), neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamoms priemonėms finansuoti, vadovai.
Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami:
1. vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto ir gamtos apsaugos programoms bei socialinės paramos programoms finansuoti;
2. savivaldybių ūkiui plėtoti ir reguliuoti;
3. vietos savivaldos institucijoms išlaikyti (savivaldybių administracijoms ir savivaldybių įstaigų bei tarnybų funkcionavimui bei jų personalo darbo užmokesčiui);
4. savivaldybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti;
5. išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo, kompensuoti;
6. kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus įgyvendinti. Iš valstybės biudžeto gautus asignavimus miestų ir rajonų savivaldybės naudoja pagal tikslinę paskirtį. Jų dydį ir paskirstymą reglamentuoja atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
  Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, pagal 29 straipsnį, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo programas, kurioms asignavimai pervedami vadovaujantis sudarytomis sutartimis) bei įsiskolinimams dengti.
 
31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą
2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, t. y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba.
3. Asignavimų valdytojams pervedamos biudžeto asignavimų sumos specialiosioms programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) biudžetinių įstaigų pajamų įmokomis į biudžetą.
  32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamose sąskaitose esančios biudžeto lėšos, išskyrus nepanaudotus asignavimus specialiosioms programoms ir baigiamiems statybos objektams finansuoti, grąžinamos į biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos: savivaldybių biudžetų lėšos pervedamos iš savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į savivaldybių biudžetų sąskaitas.
Metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip.
4. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams finansuoti.
Į savivaldybių biudžetus pervestos pajamos už ilgalaikio materialiojo turto nuomą yra kompensuojamos įmokėjusioms biudžetinėms įstaigoms iš savivaldybės biudžeto. Įmokėtos į biudžetą ir negrąžintos ataskaitiniais metais nuomos pajamos grąžinamos kitais metais įmokėjusioms biudžetinėms įstaigoms iš savivaldybių biudžeto lėšų likučio.

2.5. Savivaldybės valdybos (mero) fondas
 
Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės valdybos (mero) rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės valdybos (mero) rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų biudžetinių metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės valdybos (mero) rezervo lėšas skirsto savivaldybės valdyba (meras).
Rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti ir kitoms reikmėms pagal savivaldybių tarybų nustatytą tvarką.
25 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas
1. Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius.
2. Rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti ir kitoms reikmėms pagal savivaldybių tarybų nustatytas taisykles.

Galimybės ir apribojimai
Informacija apie savivaldybių biudžetų sudarymą, priėmimą, vykdymą turi būti aiški ir vieša, skelbiama vietinėse informavimo priemonėse. Kiekvienas pilietis per savo bendruomenes, visuomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas bei politines partijas gali teikti siūlymus dėl biudžeto formavimo.
Visos savivaldybės susiduria su ta pačia problema – jos neturi pakankamai lėšų, kad galėtų atlikti viską, kas būtina savo bendruomenėje. Piliečiams padedant savivaldybėms reikia ieškoti būdų (rengti viešus svarstymus, inicijuoti diskusijas per vietos žiniasklaidą), kaip efektyviai ir teisingai numatyti finansuojamos veiklos (programų) prioritetus. Savivaldybės dažnai priverstos priimti sprendimus, kuriais bus nepatenkinta dalis bendruomenės. Tokie sprendimai gali sukelti konfliktą tarp skirtingų bendruomenės grupių. Piliečių aktyvumas nepanaikins pačių konfliktų, bet jų dalyvavimas sušvelnins situaciją ir didins pasitikėjimą savivaldybės sugebėjimu priimti pagrįstus sprendimus. O piliečiai labiau suvoks, kokias sunkias problemas bando išspręsti savivaldybė ir kokios yra jų galimybės.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas šiandien išklausęs savivaldybių asociacijos priekaištus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl šilumos kainų didinimo pareiškė, jog jam susidaro įspūdis, kad komisijos veiklai trūksta skaidrumo, o sprendimai priimami neinformavus visų suinteresuotų pusių. Premjeras taip pat pastebėjo, kad niekam nekyla abejonių dėl kainų kilimo, nes brangsta kuras, tačiau kyla klausimas, ar pagrįstai kainos didinamos tiek daug. Vyriausybės vadovas patikino informuosiąs Prezidentą apie susidariusią situaciją, o Vyriausybė kreipsis į Kainų ir energetikos kontrolės komisiją prašydama dar kartą perskaičiuoti kainas tose savivaldybėse, kur kyla daugiausia abejonių.
Susitikimo metu taip pat sutarta, jog savivaldybių asociacija pateiks Vyriausybei reikalingas įstatymų pataisas, kurios padidintų šilumos kainų procedūrų nustatymo skaidrumą ir sudarytų sąlygas visuomenei kontroliuoti priimamų sprendimų pagrįstumą.
24 straipsnis. Savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos
1. Savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos sudaromos iš savivaldybių biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka – iš biudžeto pajamų.
2. Apyvartos lėšos naudojamos specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams grąžinti ir savivaldybių tarybų nustatyta tvarka biudžeto lėšų stygiui dengti.

34 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai
Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.
1. Asignavimai – biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas (toliau – kiti subjektai) išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms (toliau – turtui) įsigyti skirta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.
2. Asignavimai įsipareigojimams – didžiausia lėšų suma, kurios dydžio įsipareigojimus einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų.
3. Biudžetiniai metai – metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
4. Biudžetinių įstaigų pajamos – pajamos (išskyrus valstybės rinkliavą, žyminį mokestį ir pajamas už ilgalaikio materialiojo turto nuomą), gautos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir, vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, naudojamos šioms įstaigų išlaidoms dengti bei kitiems įstaigos poreikiams.
5. Biudžeto perteklius arba deficitas – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų.
6. Ekonominė klasifikacija – biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikavimas pagal bendrus ekonominius lėšų sukaupimo ir paskirstymo požymius.
7. Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš biudžetų (valstybės iždo) sąskaitų.
8. Funkcinė klasifikacija – biudžeto asignavimų klasifikavimas pagal valstybės funkcijas.
9. Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduota (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) visuma.
10. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos asignavimų sumos, skirtos programai vykdyti.
11. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos patvirtintas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
12. Specialioji programa – veiklos, skirtos institucijos, biudžetinės įstaigos misijai įgyvendinti, plano dalis, kuri finansuojama iš įmokėtų į biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, Europos Sąjungos finansinės paramos ir valstybės lėšų, skirtų programos bendrajam finansavimui, taip pat kitų įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų.
13. Valstybės biudžetas – Seimo patvirtintas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Turtas
Savivaldybių turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Savivaldybių turtą sudaro: ilgalaikis materialusis (žemė, pastatai ir statiniai ir kt.), nematerialusis (savivaldybių heraldikos objektai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai ir kt.), finansinis (savivaldybių biudžetų pajamos, vietinės rinkliavos, pajamos už teikiamas paslaugas, pajamos iš savivaldybių turto ir kt.), trumpalaikis materialusis
Savivaldybė turtą įgyja: perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal įstatymus; o kai kurie objektai gali būti perduodami Vyriausybės nutarimais.
Savivaldybės turto savininkė – savivaldybės taryba. Šį turtą savivaldybės taryba paveda valdyti patikėjimo teise savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Savivaldybės taryba gali perduoti valdyti turtą patikėjimo teise ir kitiems juridiniams asmenims, jei šiems asmenims patikėtas kai kurių savivaldybės funkcijų įgyvendinimas.
Žemės įsigijimo savivaldybių nuosavybėn tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas.
Savivaldybės gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, reikalingus įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti skirtų pastatų ir įrenginių eksploatavimui ar šių pastatų ir įrenginių statybai. Valstybinės žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perleidžiami neatlygintinai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Europos sąjunga
Europos Sąjungos nuostatų įtaka vietos savivaldai jaučiama daugelyje sričių. Tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas: savivaldybės rado naujų būdų savo interesų išreiškimui. Oficialiai yra tik keletą savivaldybių įtakojimo ES sprendimų priėmimo procesui galimybių. Pagrindinis oficialus būdas, kaip savivaldybės gali įtakoti Europos Sąjungos politiką, yra veikiant per ES patariamąjį organą – Regionų komitetą. Tačiau oficiali įtaka yra gana ribota. Lietuvos savivaldybių asociacija palaiko tiesioginius ryšius su Regionų komitetu, o ypač su šio komiteto Ryšių su šalimis kandidatėmis grupe. Šie ryšiai ateityje plėtosis dar sparčiau, nes savivaldybės, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, turės įsitraukti į šio komiteto veiklą.
Savivaldybės rado ir kitus kelius kaip įsiskverbti į ES politikos formavimo procesą, pvz., per neformalius kanalus. Šie neformalūs būdai dažniausiai veikia per Briuselio tarnautojus. Dėl to dauguma valstybių lobistinių organizacijų, savivaldybių asociacijų ir didžiųjų miestų turi ofisus Briuselyje. Šiuose ofisuose dirbantys žmonės glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamų sričių departamentų darbuotojais. Tokiu būdu pasiekiamas didelis efektas toms šalims, kurios neturi įtakos pradiniame sprendimų priėmimo etape.
Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdama tinkamai atstovauti savivaldos interesus Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir norėdama kaip galima anksčiau įtakoti visus vietos valdžiai svarbius sprendimus tiek ES tiek ir Lietuvos Respublikos institucijose, ketina turėti savo nuolatinį atstovą Briuselyje.
Nuolatinio Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo buvimas Briuselyje sudarys galimybę operatyviai ir “iš pirmų lūpų” informuoti savivaldybes apie ES vystymosi tendencijas ir to pasekmes Lietuvos savivaldai; aktyviai dalyvauti LR įstatyminės bazės, susijusios su naryste ES, rengimo procese, o taip pat pagal galimybes įtakoti ES institucijose priimamus sprendimus tose sferose, kurios bus svarbios vietos savivaldai po įstojimo į ES. Tai leis plėtoti ryšius su ES Regionų komitetu, stiprinti ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis bei koordinuoti veiksmus su kitų Europos šalių vietos savivaldą atstovaujančiomis organizacijomis.
Bendra informacija apie ES struktūrinę paramą

STRUKTŪRINIAI FONDAI
1. Europos regioninės plėtros fondas. Šiam fondui tenka 66% struktūrinės paramos lėšų.
Lietuva gaus apie 583,9 mln. eurų
Fondas finansuoja:
investicijas į gamybinį sektorių (pažangios technologijos, kokybės standartai, energijos taupymas);
investicijas į infrastruktūrą (keliai, uostai, vandenvala, ligoninės, mokyklos, universitetai, turizmo objektai, technologijų plėtrą);
paramą smulkiam ir vidutiniam verslui ir vietinei plėtrai (mikrokreditavimas, palūkanų dengimas, mugės, parodos).
Paramos gavėjai: savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės (pramonės įmonės, smulkus ir vidutinis verslas, amatininkai), viešosios įstaigos 
2. Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines problemas. Fondui tenka apie 18,6 % struktūrinės paramos lėšų, 2004-2006 m. Lietuvai gaus apie 176,2 mln. eurų.
Finansuoja:
švietimą ir profesinį mokymą; paramą įsidarbinant;
mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;
socialinės ekonomikos projektus;
švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą, mokymo programų rengimą. 
Paramos gavėjai: darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikų darželiai, dienos centrai), nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui). 
3. Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas (EŽŪGOF) 122,9 mln. eurų teikia paramą naujiems ūkininkavimo metodams, alternatyviai ekonominei veiklai kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmas). Paramos gavėjai: žemės ūkio subjektai, kaimo gyventojai, kiti verslininkai.
4. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) 12,1 mln. eurų remia žuvininkystės plėtrą. Paramos gavėjai:žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejai.
Be struktūrinių fondų Lietuva galės pasinaudoti SANGLAUDOS FONDO parama. 2004-2006 m. iš šio fondo Lietuvai skirta 614 mln. eurų. Sanglaudos fondo tikslas – prisidėti prie ES ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo ir regioninių skirtumų mažinimo. Fondo lėšomis finansuojami ne mažesni kaip 10 mln. eurų vertės transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtros projektai. Sanglaudos fondo finansavimas skiriamas šalims kurių BVP mažesnis nei 90% ES vidurkio. 
Greta struktūrinių ir sanglaudos fondų administruojamų pagal BPD, Lietuvos savivaldybės galės gauti finansavimą iš BENDRIJOS INICIATYVŲ. Bendrijos iniciatyvos yra finansuojamos iš Struktūrinių fondų ir sudaro 5,35% visos Struktūrinių fondų paramos:
INTERREG III (2004-2006 m. Lietuvai skiriama 19,9 mln. eurų) – bendradarbiavimas apibus sienos, tarpregioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Interreg A (bendradarbiavimas abipus sienos) programą administruos Vidaus reikalų ministerija, numatomas finansavimas – 15,9 mln.eurų.
Interreg B (tarpregioninis bendradarbiavimas) ir Interreg C (tarptautinis bendradarbiavimas) programos administruojamos centralizuotai per sekretoriatus įkurtus atskiriems ES geografiniams regionams.
EQUAL iniciatyvą – skirtą kovai su nelygybe ir diskriminacija darbo rinkoje administuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
LEADER+iniciatyva (finansuojama iš EŽŪGOF) remia kaimo plėtrą, bus administruojama pagal BPD kaip atskira priemonė.  
Apie 0,5 % Struktūrinės paramos biudžeto skiriama INOVACINĖMS PRIEMONĖMS (Innovative Measures). Inovacinių priemonių planavimas ir finansavimas vykdomas centralizuotai iš Europos Komisijos: pati Europos Komisija numato konkrečias priemones ir pati atrenka projektus įgyvendinimui
Struktūrinės paramos tikslai
Kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones: 
1 tikslas    skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 % ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas. 1 tikslo regionai gauna paramą iš visų 4 Struktūrinių fondų. Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visa Lietuvos teritorija.  
2 tikslas    remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių. Šio tikslo regionai gauna paramą iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo.
3 tikslas    teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės finansuojamos iš Europos socialinio fondo.  
Lietuvos savivaldybės po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 – 2006 m. galės naudotis šia ES parama: Struktūriniais fondais (895,2 mln. eurų), Sanglaudos fondu (614 mln. eurų) ir Bendrijos iniciatyvomis (34,2 mln. eurų), savivaldybės taip pat galės teikti projektus finansuojamus pagal Inovacines priemones. ES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudarys apie 1,54 mlrd. eurų, t.y. vidutiniškai apie 514 mln. eurų kasmet. 
Struktūrinės paramos administravimas Lietuvoje

Lietuvai skiriama ES struktūrinių fondų parama 2004-2006 m. bus skirstoma pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame išvardinti finansuojami prioritetai, priemonės, projektų tipai, ES paramą administruojančios institucijos bei paramos gavėjai. Iš ES struktūrinių fondų bus finansuojami tik projektai atitinkantys BPD nustatytus prioritetus ir priemones.  
Institucinę ES struktūrinės paramos valdymo sistemą sudaro priežiūros komitetas, vadovaujančioji institucija (Finansų min.), mokėjimo institucija (Finansų min.), tarpinės institucijos ir įgyvendinančios institucijos  
Vadovaujančioji institucija – Finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas – atsako už patikimą ir veiksmingą ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą.

Mokėjimo institucija – Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas – atsako už visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą.

Priežiūros komitetas – pagrindinė BPD įgyvendinimo priežiūros institucija. Priežiūros komitetas, remdamasis BPD ir BPD priede nustatytais BPD įgyvendinimo priežiūros rodikliais, periodiškai vertina, kas nuveikta siekiant BPD nustatytų tikslų; siūlo vadovaujančiajai institucijai BPD ir BPD priedo pakeitimus, svarsto kitų institucijų siūlomus pakeitimus, tvirtina BPD priedą ir jo pakeitimus; svarsto ir pritaria (arba nepritaria) Lietuvos pasiūlymams pakeisti Europos Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtintas BPD, turinį; svarsto ir pritaria (arba nepritaria) metinėms ir galutinei BPD įgyvendinimo ataskaitoms prieš siunčiant jas Europos Komisijai;

Tarpinės institucijos atsako už paramos skyrimą, įgyvendinimą, taip pat užtikrina veiklos tinkamą vykdymą ir atitinkamų Europos Sąjungos taisyklių taikymą;
dalyvauja rengiant BPD ir BPD priedo atitinkamas dalis;
dalyvauja atitinkamos projektų vertinimo grupės, Projektų atrankos komiteto ir Priežiūros komiteto veikloje;
tikrina ir tvirtina įgyvendinačios institucijos parengtas mokėjimo paraiškas ir teikia mokėjimo institucijai apmokėti jose nurodytas išlaidas;
atlieka ES struktūrinių fondų panaudotų lėšų patikrinimus;

Tarpinių institucijų funkcijas atlieka:
Aplinkos ministerija – aplinkos apsaugos srityje
Ūkio ministerija – verslo, plėtros, energetikos ir turizmo srityse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – socialinės integracijos srityje
Švietimo ir mokslo ministerija – žmonių išteklių plėtros srityje
Žemės ūkio ministerija – žemės ūkio, kaimo ir žuvininkystės plėtros srityse
Susisiekimo ministerija – transporto infrastruktūros plėtros srityje
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės- informacinės visuomenės plėtros srityje
Sveikatos apsaugos ministerija – sveikatos apsaugos srityje

Įgyvendinančiomis institucijomis vykdys tiesioginį paramos administravimą, paslaugų organizavimą ir teikimą piliečiams ir privačiam sektoriui (paramos suteikimo sutarties pasirašymas, įgyvendinimo priežiūra, apskaita, ataskaitų rengimas).
– sudaro sutartis su galutiniu paramos gavėju vadovaujantis Projektų atrankos komiteto sprendimu arba Projektų atrankos grupės atrankos rezultatais;
– vykdo projektų priežiūrą bei užtikrina LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi įgyvendinant projektus;
– tikrina ir tvirtina galutinių paramos gavėjų mokėjimo prašymuose nurodytų įšlaidų tinkamumą bei atitiktį sutarties dėl ES struktūrinių fondų ir bendro finansavimo lėšų skyrimo sąlygoms ir gautų mokėjimo prašymų pagrindu rengia ir teikia tarpinei institucijai mokėjimo paraiškas;
– tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose.
Įgyvendinančių institucijų funkcijas atlieka:
Lietuvos verslo paramos agentūra – verslo plėtros, energetikos ir turizmo projektams
Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos – transporto projektams
Aplinkos projektų valdymo agentūra – aplinkosaugos projektams
Centrinė projektų valdymo agentūra – sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos infrastruktūros, informacijų paslaugų plėtros ir techninės pagalbos projektams
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos – žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės projektams
Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas – socialinės integracijos ir žmonių išteklių plėtros projektams
Atrankos komitetas. Atrankos komitetas atlieka projektų vertinimą ir teikia rekomendacijas tarpinei institucijai. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima tarpinė institucija, vadovaudamasi projektų atrankos komiteto išvadomis. Į finansuojamų projektų sąrašą gali būti įtraukti tik tie projektai, kuriuos rekomendavo finansuoti projektų atrankos komitetas, bet tarpinė institucija gali išimtiniais atvejais atsisakyti suteikti paramą atrankos komiteto rekomenduotam projektui, jei turi tam svarbių priežasčių.
Projektų atrankos komitetus sudaro, jų skaičių, institucinę sudėtį ir narių skaičių nustato tarpinė institucija. Projektų atrankos komitetai gali būti sudaromi: vienas kelioms priemonėms; kiekvienai priemonei ar kiekvienam kvietimui teikti paraiškas.
Atrankos komiteto sudėtis: vadovaujančios institucijos, ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai. Tarpinė institucija gali kviesti socialinius-ekonominius ir regioninius partnerius dalyvauti projektų atrankos komitetų darbe ir paprašius teikti projektų atrankos komitetui išvadas ir rekomendacijas dėl atrankai pateiktų projektų. Balso teisę turi tik vadovaujančios, tarpinių institucijų ir kitų ministerijų, joms pavaldžių institucijų ir įgyvendinančiųjų institucijų atstovai. Regioniniu ir vietos lygmeniu numatoma pasiūlyti atstovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Skolinimasis
10 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai
1. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti ilgalaikes vidaus arba užsienio paskolas (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti;
2) imti trumpalaikes vidaus ir užsienio paskolas (kurių grąžinimo terminas tais pačiais biudžetiniais metais) biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.
2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.
3. Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos savo vardu negali skolintis lėšų, prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą).

1. Vietos savivaldos istatymas

2. Biudžeto formavimo įstatymas

3. ES ekonominės paramos direktyva

Leave a Comment