Absoliutinė monarchija Prancūzijoje XVII–XVIIIa.
Absoliutinės monarchijos Europoje ėmė formuotis XVI–XVII a.–tai dviejų santvarkų susidūrimo laikotarpis–feodalizmo irimas ir kapitalizmo formavimasis. Absoliutinė monarchija–tai centralizuota valstybė su neribojama monarcho valdžia.
Tuo laiku susi
Inform poreikio nustatymas norint pagaminti tam tikrą produkciją reikia pirmiausiaii nustatyti išteklius, kurie reikalingi jai pagaminti. Vadybinimas veiksmamms atlikti, kurių dauguma yra sprendimų paieška, taip pat reikia išteklių, ty įvairiausio turinio ir apimties informacijos. Prieš nustatytdami
MĄSTYMO OPERACIJOS
Daiktų ir reiškinių esmę, dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius žmogus pažįsta mąstymu. Viso pasaulio pažinimas vyksta mąstymo operacijomis – minties veiksmais. Mąstymo operacijos formuojasi pereinant nuo išorinių prie vidinių veiksmų, atliekamų mintyse. Kuo sudėtingesnia
Savo jausmų įvardinimas ir priėmimas, bei kitų žmonių išgyvenimų suvokimas turi didelę reikšmę bendraujant. Pasidalijimas jausmais grupėje padeda jaustis artimesniems vienas kitam, sukuria saugią aplinką, kur žmonės gali laisvai atskleisti savo išgyvenimus. Šis būdas padeda geriau pažinti vienas kit
XVII a. LDK spaustuvės ir spauda išgyveno sudėtingus persigrupavimo procesus – prarado pozicijas komercinės miestiečių spaustuvės, liko tik institucinės (Vilniaus universiteto, unitų bazilijonų ir pranciškonų). Tuo laikotarpiu pati pajėgiausia buvo Vilniaus universiteto spaustuvė. Nors ši spaustuvė
Albertas Vijūkas – Kojelavičus
A. Kojelavičius gimė 1609 m. Kaune. Būdamas universiteto rektoriumi, jis lotynų kalba parašė „Lietuvos istoriją“, apimančią laikotarpį nuo seniausiųjų laikų iki Žygimanto Augusto mirties. Daugiausia autorius rėmėsi Motiejaus Strijkovskio „Kronika“. Tačiau tai nebuvo
Lietuvoje garsėjo tiesiogiai nesusiję su Vilniaus universitetu, didikų globojami mokslininkai.
Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „triūsu, rūpesčiu ir lėšomis“ Nesvyžiuje buvo sudarytas pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, išraižytas Tomo Makovskio ir išleistas Amsterdame 1
XVII a. Vilniaus universitetas buvo svarbiausias LDK aukštojo mokslo žinių skleidimo, įvaldymo ir kūrybinio taikymo centras. Gamybinių jėgų raida, kultūriniai visuomenės poreikiai, ryšiai su užsienio valstybėmis skatino sklisti mokslo žinias, tačiau dėl programos ir dėstymo trūkumų, scholastinio mąs
XVII a. Lietuvos švietimo sistema struktūra jau buvos išbaigta: pradinės, vidurinio mokslo tipo mokyklos ir aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas. Pagrindinė valstiečių švietimo forma ir toliau liko jų pačių sukurta liaudies pedagogika – mokymas ir auklėjimas šeimoje, kaimo bendruomenėje. XVII a
XVII a. didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvo baudžiauninkai. Jų gyvenamą namą – numą sudarė patalpa su atvira ugniaviete, skirta gyventi žmonėms ir kita patalpa po tuo pačiu stogu – gyvuliams.
Dvarų savininkai turėjo po kelis gyvenamuosius pastatus – trobą ir numą. Nume būdavo apgyvendinama šeimy