Mastymo operacijos (mastymo psichologija)

MĄSTYMO OPERACIJOS

Daiktų ir reiškinių esmę, dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšius žmogus pažįsta mąstymu. Viso pasaulio pažinimas vyksta mąstymo operacijomis – minties veiksmais. Mąstymo operacijos formuojasi pereinant nuo išorinių prie vidinių veiksmų, atliekamų mintyse. Kuo sudėtingesniais reiškiniais operuojama mintyse, tuo sudėtingesnės mąstymo operacijos.
Pagrindinės mąstymo operacijos yra šios:
• analizė ir sintezė;
• lyginimas, apibendrinimas ir klasifikavimas;
• abstrahavimas ir konkretizavimas.

Analizė
Analizė – mąstymo operacija, daikto, žodžio, reiškinio suskaidymas (praktiškai ar mintyse) į sudėtines dalis. Tai yra tam tikrų objekto elementų, jo savybių, ypatumų ar vidinių ryšių išskirimas, suskirstymas į komponentus.
Išsamesnis objekto paažinimas prasideda nuo mintinio suskaidymo į sudėtines dalis – elementus.
Analizė padeda pažinti tiriamojo objekto atskirus elementus, bet ne visumą, neduoda vientiso supratimo apie objektą.
Norint pažinti daiktą kaip visumą, reikalinga kita mąstymo operacija – sintezė.

Sintezė
Sintezė – mąstymo operacija, kai mintyse jungiamos į visumą analizės išskaidytos daikto ar reiškinio dalys. Tai ne vien paprastas dalių sujungimas, bet kartu ir pažinimo operacija, nes iš atskirų objekto dalių ar reiškinų dalių juos sujungus pažįstama kažkas naujo, gaunamas dalių kaip visumos supratimas, susidaromas bendras vaizdas, suvokiama esmė, egzistavimo prrasmė, vidiniai ryšiai bei funkcijos.
Sintezė ir analizė – glaudžiai tarpusavyje susijusios: sintezė vyksta kartu su analize, jos papildo vieną kitą. Sintezė negalima, jei objektas neišanalizuotas; kiekviena analizė remiasi daikto kaip visumos pažinimu. Kiekviename mąstymo etape dominuoja tai analizė, tai sintezė. Be

ent kiek sedėtingesnis mąstymo procesas reikalauja ir analizės, ir sintezės.

Lyginimas
Lyginimas yra mąstymo operacija, kuria nustatomas daiktų ar reiškinių panašumas ir skirtumas. Pasaulis pažįstamas lyginant stebimus objektus, nustatant jų panašumus ir skirtumus.
Lyginant būtina nustatyti:
1. kuo lyginami objektai yra panašūs (pvz.: kuo panašūs skrybėlė ir kepurė)
2. kuo jie skiriasi (pvz.: kuo skiriasi vienas pieštukas nuo kito)
Tačiau esti bendros lyginimo operacijų taisyklės:
• lyginant vieną objektą su kitu, jie yra gretinami;
• norint palyginti du objektus, pirmiausia reikia rasti (išskirti) bent kokius objektų panašumo požymius; po to galima nustatyti, kuo jie skiriasi (pvz.: nesunku palyginti du pieštukus, kai vienas iš jų yra storesnis ar ilgesnis).
Lyginant reikėtų atsižvelgti ir į šiuos dalykus:
• lyginti reikia tokius objektus, kurie tikrovėje turi kokių nors ryšių;
• lyginant ieškoma tik itin skiriančių požymių, ypatumų;
• lyginant reikia rasti esminius kriterijus (ppvz.: spalva, forma, turinys, funkcijos ir pan.); jais remiantis surandami lyginamų objektų esminiai požymiai (pvz.: du objektai panašūs savo forma, bet skiriasi jų dydis).

Apibendrinimas
Apibendrinimas vienas esminių pažintinių procesų, kurio esmė – daiktų ir reiškinių stabilių savybių ir ypatumų išskyrimas ir lyginamų objektų jungimas į grupes pagal juos vienijančius bendrus požymius. Svarbią reikšmę turi žmogaus gebėjimas apibendrinant išskirti esminius panašių objektų požymius.
Skiriama keletas apibendrinimo lygių:
• sinkretinis
• kompleksinis
• sintetinis apibendrinimas
Sinkretinis apibendrinimas – objektų grupavimas pagal kokį nors atsitiktinį požymį.
Kompleksinis apibendrinimas – ojektų ar reiškinių grupavimas remiantis keliais požymiais.
Sintetinio apibendrinimo me

etu vyksta išsami požymių analizė atskiriant bendrus (būdingus) atskiroms daiktų ar reiškinių rūšims, giminėms, kategorijoms; remiantis šiais (rūšiniais, gimininiais ar kt.) požymiais objektas priskiriamas tam tikrai apibendrinančių sąvokų sistemai.
Apibendrinimai gaunami analizės, sintezės, lyginimo duomenų pagrindu. Todėl apibendrinimas yra kartu ir mąstymo operacija, ir mąstymo rezultatas.
Mąstymas – tai beveik visada apibendrinimas. Kiekviena išvada, kurią žmogus padaro, yra pakankamai sudėtingų mąstymo operacijų rezultatas. Su apibendrinimu glaudžiai siejasi daiktų ir reškinių sisteminimas bei klasifikavimas.

Klasifikavimas
Klasifikavimas – objektų skirstymas į grupes, klases, lyginimo ir apibendrinimo operacijomis nustačius jų panašumus ir skirtumus. Klasifikuojant remiamasi objektų ar reiškinių analizės, sintezės bei lyginimo būdu išskirtais esminiais kriterijais.

Abstrahavimas
Abstrahavimas – mąstymo operacija, kurios esmė – bendriausių esminių daiktų ar reškinių savybių, ypatumų išskyrimas, išryškinimas bei jų atsiejimas nuo neesminių, antraeilių savybių. Abstrahavimo sukuriami apibendrinti mąstymo rezultatai – klasifikacijos, teorijos, modeliai (pvz.: atomo sandaros modelis).
Abstrahuodamas žmogus geba daryti apibendrinimus, išvadas, nuspręsti. Formaliai abstrahavimo funkcija – išskirti esmingiausius daiktų ir reiškinių savybes. Tai iš esmės yra ir apibendrinimo funkcija.
Realioje kasdieninėje veikloje abstrahavimas padeda žmogui suvokti informacijos turinį, esmę, ją analizuoti, sintezuoti bei klasifikuoti, apibendrinti.
Abstrahavimą turėtume laikyti viena iš svarbiausių mąstymo operacijų, jungiančių ir analizę, ir sintezę, ir lyginimą bei apibendrinimą.
Abstrahavimo operacija yra labai svarbi perkeltinės prasmės žodžiams suprasti.
Priešinga abstrahavimui yra konkretizavimo operacija.

Konkretizavimas
Konkretizavimas – mintinis atskirybės išskyrimas iš bendrybės.
Konkretizuojant mąstymas re

emiasi realybe, padeda geriau suprasti ją su tiesioginiu jutiminiu pažinimu. Jis padeda suprasti tiek apibendrintą teorinę medžiagą, tiek apibendrinti jutiminiu pažinimu gaunamą informaciją apie tai, kas bendra.

Leave a Comment