jausmai

Savo jausmų įvardinimas ir priėmimas, bei kitų žmonių išgyvenimų suvokimas turi didelę reikšmę bendraujant. Pasidalijimas jausmais grupėje padeda jaustis artimesniems vienas kitam, sukuria saugią aplinką, kur žmonės gali laisvai atskleisti savo išgyvenimus. Šis būdas padeda geriau pažinti vienas kitą, lengviau bendrauti ir bendradarbiauti.

Pirmasis žingsnis, kurį reikia žengti tam, kad suprastume save, kas mums yra, tai savo jausmų pažinimas.

Tikslas: Mokiniams padėti atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus tam tikrose gyvenimo situacijose.

Priemonės: Penktosios klasės moksleiviams buvo išdalintos anketos su klausimais “Kokiose siituacijose (namie, su draugais, mokykloje) jautiesi taip?” ir “Ką tuomet darai?”. Dešiniąjame viršutiniame anketos kampe buvo pavaizduoti scematizuoti paveiksliukai su “besišypsančio” ir “nuliūdusio” žmogaus veidu. Moksleiviai patys iš 14 pateiktų variantų galėjo pasirinkti kokius konkrečius jausmus aprašyti pagal pateiktus klausimus ir juos priskirti atitinkamiems paveiksliukams (laimingas, liūdnas, sutrikęs, vienišas, nuobodžiaujantis, sužlugdytas, pavargęs, piktas, išsigandęs, išdidus, susijaudinęs, suglumęs, kvailas, atsargus).
Anketas užpildė 10 penktųjų klasių moksleivių.

Jausmas, kurį moksleivis priskyrė “besišypsančiam” veidui Kokiose situacijose moksleivis taip jaučiasi Ką tuomet jis daro (emocinė išraiška)
Linksmas Kam nors pagyrus Laiminga irr džiaugiasi
Laimingas Gavus gerą pažymį, laimėjus, pagirta, kai aplanko giminės Juokiasi, būna labai laiminga, džiūgauja, būna linksma
Linksmas Gavus gerą pažymį Šypsosi, būna draugiška ir linksma
Laimingas Gavus gerą pažymį Juokiuasi ir būna linksma
Laimingas Gavus gerą pažymį Šypsosi, pasigiria tėvams
Laimingas Kai kas nors pasiseka, gavus gerą pažymį, kam nors pagyrus Šypsosi, būna la

abai laiminga, linksma bendrauja su draugais
Laimingas Gavus gerą pažymį, kai pagiria mokytoja Namuose visiems giriasi, būna draugiška, bendrauja
Susijaudinęs Gavus gerą pažymį būna geros nuotaikos, draugiška ir drąsi
Laimingas Gavus gerą pažymį Šypsosi, būna linksma ir draugiška
Sužlugdytas (?) Kai atstumia mylimas žmogus, draugai ir broliai, ir t. t. Kartais nuėjusi toliau pradeda verkti, pykti, kartais atsako piktais žodžiais

Jausmas, kurį moksleivis priskyrė “nuliūdusiam” veidui Kokiose situacijose moksleivis taip jaučiasi Ką tuomet jis daro (emocinė išraiška)
Piktas Kai tėvai ant jo pradeda rėkti ar šaukti Nueina toliau ir nekreipia dėmesio, bet “ant širdies lieka sunku”
Piktas Kai mokytoja pasako, kad gavo dvejetą Nekalba su draugais, būna atšiauri
Liūdnas Kai kas nors įžeidžia, kada gauna blogą pažymį Būna pikta, suglumusi
Piktas Kai ko nors nesupranta ir niekas nepaaiškina, kai niekas nedraugauja Ant visų pyksta ir nekalba
Liūdnas Kai kas nors įžeidžia, kada gauna blogą pažymį Su niekuo nešneka, būna nuuliūdusi
Pavargęs Kai grįžta namo iš mokyklos Eina miegoti
Liūdnas Kai gauna blogą pažymį Niršta, tranko kumštį į sieną, nori būti viena
Suirzęs Kai kas nors erzina ar apkalba Su niekuo nekalba
Liūdnas Kai kas nos įžeidžia, apkaltina Būna liūdna ir susinervinusi
Piktas Kai nesiseka ką nors padaryti Būna suirzusi ir nervinga

Anketos buvo anoniminės, todėl vaikai galėjo laisvai rašyti apie savo jausmus. Vėliau anketos buvo aptarinėjamos. Dauguma moksleivių pateikė pavyzdžius iš mokyklos gyvenimo (“būnu laiminga, kai gaunu gerą pažymį”). Labai nedaug moksleivių pateikė kitokių pavyzdžių. Aiškinomės, kodėl moksleivis vienoje ar kitoje situacijoje jaučiasi gerai ar blogai, ka

aip geriau būtų reaguoti. Moksleiviams paaiškinau, kad neapykantos negalima nugalėti neapykanta, ją galima nugalėti tik meile. Nesusipratimų negalima išsisaiškini ginču, o tik taktiškumu, diplomatija ir nuoširdžiu troškimu suprasti kito asmens požiūrį. Moksleiviams tai buvo gera proga pamastyti apie savo jausmus ir emocijas.

EMOCIJOS

Situacija Emocinio išgyvenimo forma Argumentai kodėl
Mokinė gavusi dvejetą į mokytoją metė tušinuką Afektas Mokinė mokėsi labai gerai, ir nesitikėjo neigiamo pažymio.
Mokytoja, į kurią metė tušinuką, patyrė šoką. Stresas (ekstremali situacija) Mokytojai tokia mokinės reakcija buvo visai netikėta, ji nežinojo kaip į ją reaguoti.
Mokinys, išėjęs deklamuoti eilėraščio, pradeda mikčioti. Stresas (destrukcija) Baimė pasirodyti prieš klasę
Mokiniams pasakius, kad jie laimėjo konkursa, kurį laiką klasėje kilo didelis triukšmas Afektas Mokinius užvaldė staigi ir labai stipri džiaugsminga būsena.
Mokinys, negavęs norimo pažymio pradėjo verkti Frustracija Lūkesčiai buvo didesni, nei rezultatai
Situacija Emocinio išgyvenimo forma Argumentai kodėl
Mokinė bijo eiti per konkrečią gatvę. Baimė Buvo patyrusi didelį stresą, pamačius kai jos draugę partrenkė automobilis
Moksleiviui stipriai prasiskėlus galvą mokytoja (vietoj to, kad suteiktų pagelbą) nualpo Stresas (galbūt baimė) Mokytojai reikėjo labai staigiai reaguoti į susidariusią situaciją (Galbūt mokytoja bijo kraujo).
Mokinys netyčia suplėšė svetimą knygą ir nepasisakė kai tai buvo pastebėta Baimė Mokinys bijojo, kad jo nebartų.
Dėl gerai atlikto darbo parodos metu buvo apdovanotas labai blogai besimokantis moksleivis. Vėliau ilgą laiką jis gana atvirai ir emocionaliai reiškė savo džiaugsmą Džiaugsmas (nuotaika) Moksleivis džiaugėsi ir didžiavosi, kad jis taip pat sugeba darbą atlikti ne

e blogiau už kitus (žymiai geriau besimokančius) mokinius.
Mokinio, kuris rodė labai didelį norą atsakinėti, nepakvietus prie lentos, jis pradėjo triukšmauti ir niurnėti Frustracija Nusivylimas, kad negalėjo parodyti savo žinių.

VALIOS UGDYMAS

Valia ugdoma panašiai kaip ir žmogaus kūnas. Ji bandoma kliūtimis ir grūdinama. Šiuolaikinis komfortas, jaunosios kartos paikinimas, ilgai palaikomos globa, šiltadaržio sąlygos, pramogų gausumas, pavėluotas įsijungimas į bendruomenės gyvenimą, – visa tai labai sumažina, susilpnina, neutralizuoja kliūtis, būtinas valios ugdymui.
Valia – tai vidinių jėgų įtampa iškilus kliūtims. Tai nuolatinė kova su išoriniais (šalia, toli, kažkas trukdo) ir vidiniais (tingiu, nesinori, nemalonu, nedrąsu) sunkumais.
Norėtųsi pasiūlyti: pakovokime patys su savimi – su savo tingumu, nemandagumu, nepunktualumu, netvarkingumu, neatidumu: argi maža turime neigiamų charakterio bruožų.
Valią nuolat reikia ugdyti, mokiniams turi būti įdiegiamas pareigos jausmas. Pavyzdžiui., iš pradžių turi būti atliekami kasdieniniai būtini darbai, o tik vėliau galima žiūrėti televizorių, prisiversti atlikti nemalonius, nuobodžius darbus – taip pat valios ugdymas. Pvz., paruošti namų darbus nepriklausomai nuo to, ar tave klaus mokytojas ar ne (“vakar gavau pažymį, tai manęs mokytojas jau nebeklaus”), sutvarkyti kambarį, nors ir kaip nuobodu tai atrodo ir t. t. Mokantis kalbų – kikvieną dieną išmokti po tam tikrą kiekį naujų tos kalbos žodžių; niekada nevėluoti į pamokas; nepradėti rūkyti; susierzinus nekelti balso; atsispirti blogai įtakai – pvz., draugam siūlant bė

ėgti iš pamokų pasakyti “ne” ir t. t. Pavyzdžių galima sugalvoti begalę.

Leave a Comment