Stresas

1.Streso sąvoka
Streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui,o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti.Kad būtų šios abi reikšmės, stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums- mūsų visuomenei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų – sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivalzdžiui (Hobfoll, 1989). Toks stiprus arrba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių.

2.Stresų priežastys ir pasekmės,būdai stresui pašalinti.
Jau seniai medikai domėjosi stresu, bet tik trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje įrodę, kad streso reakcija yra vieningas, psichika ir kūną apimančios, sistemos dalis.

Nuo to, kaip mes vertiname tam tikrus savo gyvenimo įvykius, priklauso streso stiprumas. Vienas žmogus girdėdamas kažkokį triukšmą namuose neatkreipia į tai dėmesį, o kitas išsigąstą nes įtarė kad į namus kažkas įsibrovė. iš knygų supratau kad mokslininkus labiausiai domina, kokią įtaką žmogaus sveikatai turi trys sttresorių rūšys:
Katastrofos
Kasdieniniai sunkumai
Svarbus gyvenimo pokyčiai.

2.1 Katastrofos- tai didelio masto įvykiai,kurių neįmanoma numatyti,stichinės nelaimės.Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą.Tai įrodė Paulas ir Geraldas Adamsai[1984], tyrinėdami 1980 metais išsiveržusio Šv.Elenos ug

gnikalnio ir jo pelenų nuošliaužų padarinius.Po stichinių nelaimių tokių sutrikimų kaip depresija ir nerimas skaičius padidėjo vidutiniškai 17%. Tarp pabėgėlių, palikusių tėvynę,nemažai žmonių, turinčių psichikos sutrikimų. Jie patiria stresą, nutraukdami ryšius su tėvine, atsiskirdami nuo šeimos ir turėdami prisitaikyti prie svetimos kultūros, kuri skiriasi savo kalba, tautiškumu, gyvenimo sąlygomis bei socialinėmis normomis[Williams ir Berry,1991].

2.2 Kasdieniniai sunkumai- Kasdieniniai pykčiai, nelaimingi įvykiai gali būti svarbiausia streso priežastys.Šie kasdieniniai sunkumai susiję su ilgomis eilėmis banke ar parduotuvėje, užklupusi lietumi, kai neturime skėčio. Vieni žmonės į tai paprasčiausiai nekreipia dėmesio, kitus tokie nepatogumai labai suerzina.

2.3 Svarbus gyvenimo pokyčiai- tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai
Mylimo žmogaus mirtis;
Prarastas darbas;
Vedybos;
Skyrybos;
Vaiko gimimas.
Nacionalinė mokslų akademija, atlikusi tokių tyrimų apžvalgą, atskleidė, kad našliai[našlės], žmonės, atleisti iš darbo ir išsiskyrę, yra mažiau atsparūs ligoms [Dohrenwend ir ktt.1982]. Suomijoje atliktas 96000 našlių gyvenimo tyrimas patvirtino šį reiškinį: mirties per savaitę po sutuoktinio netekties rizika yra dvigubai didesnė [Kaprio ir kt.,1987]. Patiriant iš karto keletą krizių, rizika dar labiau padidėja.Vedybos, mūsų gyvenime nėra tokie pavojingi sveikatai kaip neigiami,pvz.atleidimas iš darbo. Išėjimas į pensiją gali padidinti stresą, o kitiems –sumažinti.Abortas sukelia stresą moterims,kurių dorovinės nuostatos tam prieštarauja ir kurių nepalaiko partneris arba tėvai.

2.4 Neštumas

Citata:
“Jūs laukiatės vaiko, tapsi motina.Prasideda naujas gyvenimo etapas.Per ateinančius devynis mėnesius pasikeis ir kūnas ir siela.Pajausite atsakomybę už naują gyvybę, ku

uri visiškai patikėta jūsų rūpesčiai ir globai.”

Kiek vienam nėščios moters vadovėlyje parašyta nuo A iki Z kiekvienas aspektas.Ką daryti trūkus pūslei. Kaip rasti tinkamą gimdymo kliniką. Ar galimas seksas nėštumo metu. Ir, nepaisant to, daugeliui moterų nėštumas, gimdymas ir pirmieji mėnesiai po to yra painūs, problemiški ir įtempti- būtent kupini stresų.
Niekad nepagalvoji kad neštumas gali būti toks stresas,aš džiaugiaus kai pastojau bet tai buvo tik pradžia, pirmus 5 mėnesius as vėmiau, važiuodama autobusu turėjau retkarčiais išlipt nes siūbuodavo,paskutinius neštumo mėnesiai yra greičiausiai patys sunkiausieji nes tik tada pradedi susimastit kokia as busiu mama.Kas mane laukia toliau?Kaip man vienai reikės susidoroti su visom problemom?Ką reikės daryt kai vaikas susirgs?ir kt.klausimai kurie kyla savaime. Dabar aš suprantu kodėl kai kurios moteris po gimdymo depresija.

Holmeso ir Rajės skalėje iš 100 galimų streso taškų nėštumui skirta 40, po to einančiam gimdymui- 39 taškai.Kaip jau pastebėta, šita skalė supaprastinta realybę.Joje nieko nepasakyta apie nėštumo eigą,nieko apie tai, kaip kiekviena moteris šioje situacijoje išgyvena stresą, taip pat ji neatskleidžia išorinių gyvenimo sąlygų tuo mementu, kai tai vyksta.Kiekvienai moteriai nėštumas yra kitaip vertintinas jos gyvenimo tarpsnis.Ir kiekviena moteris šį tarpsnį turi įveikti savaip – pagal galimybes ir sugebėjimus.
Stresas yra neatskiriama gyvenimo dalis. Jo išvengti kartais nėra nei galimybių, nei reikalo- jis gali būti ne
e tik priešas, bet ir draugas. Priešu jis tampa tik tuomet kai žmogus praranda situacijos kontrolės svertus: aplinkos spaudimas didėja, tuo tarpu galimybes jam pasipriešinti mąžta.

Žmonės stresą įgyvendina ir vertina labai individualiai.Tai, kas vienam yra kankinantis stresas, kitam- tik adrenalino “injekcija.” Kai kuriem stresas- tai tiesiog būtinybe ir gyvenimo norma:
Vieni veržiasi prie sportines masšinos vairo;
Dirba aktoriais, žurnalistais;
Šoka su parašiutu ir t.t.

Stresas kažkuria prasme primena vandenį, varvantį į užkimštą rezervuarą: kai šis jau pilnas, dar vienas lašas- ir vanduo pasipila per kraštus. Adrenalino poveikis nėra tik negatyvus.Daugelis žmonių, praėjus pavojui, galūnės netrukus sušyla, burnos sausumas praeina, adrenalinas iš raumenų pasišalina, ir atstatoma normali organizmo funkcijų pusiausvyrą. Polinkį stresams nulemia keletas faktorių.
Tai asmenybės savybės,
savęs vertinimas,
pasitikėjimas savimi,
aplinkinių parama,
bendra sveikatos būklė.

Pozityvus savęs vertinimas yra vienas svarbiausių prieš stresą nukreiptų ginklų. Jis daro didelę įtaką elgsenai, manieroms ir reakcijai į aplinką.Žemo savęs vertinimo priežastis yra dažniausiai bedarbystė. Individai, kurie sugeba kontroliuoti save ir savo gyvenimą, pajėgia atlaikyti tai, kas pametusiems kontrolės svertus kelia nepakeliamą stresą PVZ. Aerouostu dispečeriai. Aerouostu dispečeriai patiria mažiausią stresą, kai tarpu aptarnaujantis personalas, skundėsi psichologinėmis problemomis.

Chroniškas stresas tampa rimtų ligų priežastimi. Jis kaltas ir dėl didelės dalies autoavariju, bei kitų problemų. Tai sąrašas ligų, pripažistamu potencialiomis streso pasėkmėmis:
alkoholizmas ir narkomanija;
alergijos;
depresija;
cukraus diabetas;
viduriu putimas;
galvos skausmai;
nevirškinimas;
migrena;
miego su
utrikimas;
tuberkulioze.

Neskaičiuojant visų šių specifinių problemų, stresas turi ir daugiau netiesioginių sąsajų su ligomis: vienas iš jų įrodytos,kitos – tik įtariamos.

Geroji naujiena apie stresą yra ta, kad stresą galima efektyviai gydyti.Žinoma, geriau jau nepakliūtu į gilus streso bedugnę. Todėl reikėtu laikytis streso profilaktikos principų. Antistresiniai aspektai butu šie:

geri draugai;
fizine veikla;
tikslai ir perspektyvos;
reguliarios pertraukos darbe;
mokėjimas atsipalaiduoti;
savitarpio parama pagrįsti santykiai.

Egzistuoja tiesioginis rūšis tarp streso ir veiklos produktyvumo. Artėjanti vienokių ar kitokių darbų atlikimo “kritinė data” sukelia įtampą, , kuris sutelkia mūsų dėmesį, ir mūsų darbas tampa produktyvesnis.
Streso simptomai yra fiziniai ir psichiniai, jie dažniausiai pasirodo kartu. Retai iškila vienas iš šių simptomų. Todėl jai žmogus negalioja, nerikėtu pernelyg skubotai nustatyti jam streso diagnozę, neišsiaiškinus šių negalavimų su gydytoju.

3.Šiuolaikinė reakcija į stresą
Fiziniai simptomai:
Spaudimas krūtinėje ;
Pečių ir nugaros sukaustymas;
Galvos skausmai;
Dusulys,drebulys;
Virškinimo sutrikimai;
Miego sutrikimas;
Nuovargis;
Odos problemos;
Neatsparumas infekcijoms.

Psichiniai simptomai:
Nervingumas,nerimas;
Išsiblaškymas;
Depresija;
Apetito nebuvimas,vilkiškas apetitas;
Nuolatine įtampa;
Nuotaikos svyravimas;
Išsiekimo jausmas;
Agresijos;
Mintys apie savižudybę.

Kai kurie šių streso simptomų– tiek fizinių tiek psichinių daugiausiai budingi moterims.Nervingumas, miego sutrikimai ir išsiekimo jausmas yra tipiški, dažniausiai pasitaikantys moterų stresų simptomai.
Galvos skausmu arba migreną skundžiąsi daugiau kaip trečdalis moterų. Galvos skausmas dažnai kyla dėl pečių ir nugaros skausmo.
Dėl to nepakankamai aprūpinama kraujo užpakalinė galvos sritis, atsiranda nepraeinantis galvos skausmas.Stresas gali sukelti sunkų negalavimų menstruacijų metu bei menstruacijų sutrikimus. Streso metu kūną spazmuoja, dažnai prisideda pykinimas , galvos ir nugaros skausmai.

Žinoma, negalima iš anksto nustatytį kokie simptomai pasireikš organizme yra konkreti silpna vieta, kurią gali veikti potencialūs stresoriai.
Nereikalingas stresas- tai stresas, kurį vertėtų visiškai pašalinti iš mūsų gyvenimo. Jis gali dar nieko “nepridirbti”,bet jau ir tada eikvoja mūsų energiją, veiklą imuninę sistemą ir gadina gyvenimą.

4.Kaip sumažinti ir įveikti stresą.

Mokslininkas Dieteris Frey tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis.
Eckartas Mulleris teigia:”Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį gerokai mažesnį, jei jie
Įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą;
Mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą;
Įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją;
Jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių;
Stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau reikšmingais;
Suvokia situaciją kaip paskaitą plėtoti savo sugebėjimus”.

Mokslininko manymui, žmonės neišvengs streso, “jei jie
Patyrė, jog panašiose situacijose yra bejėgiai;
Jaučiasi esą įvykių auka;
Kaltina save dėl stresinės situacijos;
Situaciją laiko žala ir nuostoliu;
Reikalavimą laiko grėsme;
Laiko situaciją iššūkiu ir mano, jog nuo sprendimo priklausys jo paties, kaip asmens, svarbumas”.

Yra daug būdų išvengti stresų ;

Dažnai patariama mokytis autogeninių treniruočių.Tu treniruočių beveik neįmanoma išmokti savarankiškai, be specialisto.Tam reikia nemažai laiko.Autogeninių treniruočių gali išmokti tik 28 procentai suaugusiųjų. Būtina sąlyga : šie žmonės privalo nebūti stresinėje situacijoje, nejausti depresijos ar nevilties. Jie privalo būti ramūs, nepraradę dvasinės pusiausvyros. Tačiau kai viskas puikiai sekasi, visai nereikia mokytis tokių metodų.
Yra dar kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimai, jie tam tikra prasme panašūs į autogenines treniruotes, bet nereikalauja tiek daug jėgų. Šis metodas gali būti taikomas profilaktiškai, sergant tam tikromis ligomis:
Visos streso formos;
Nemiga;
Galvos skausmai ir migrena;
Kai jaučiame įtampa, baimę ir esame nervingi;
Kai bijome egzaminų;
Mokslininkas Thorstenas Dargatzas nepataria naudotis šiuo metodu, jei žmogų kamuoja šios ligos:
Ūmus artritas[sąnarių uždegimas]
Hipertonija;
Širdies nepakankamumas;
Ūmus artritas[sąnarių uždegimas];
Lumbagas[strėnų gėla].

Įšvada
Juk pernelyg aišku: kas nuolat ar dažnai patiria stiprų stresą, kaip kompensacijos norėtų kažko gero, norėtų save palepinti. Niekas nepakeltų nuolatinio krūvio, jei retkarčiais neatsipalaiduotų. Ne tik dėl fizinių, bet ir dėl psichinių priežasčių.Jai stresas, nuolatinė įtampa trunka ilgai ir retkarčiais neprasiblaškoma, ankščiau ar vėliau sumažėja motyvacija užsikrauti šią įtampą.Žinoma, mes patys turim surasti koks būdas mums priimtinas numalšinti stresą, kaip ji įveikti, nes kiekvienam žmogui tinka savo streso malšinimo programą stresui įveikti. Be to gal vienas ar kitas žmogus jau yra rades sau priimtina slapta būdą, kuris daro asmeninį stresą pakenčiamesnį, jį sumažina ar panaikina. Mes gal ir nenorom, bet turim pripažinti kad daugelis iš mūsų atsipalaiduoja prie televizoriaus, vyrai dažniausiai atsipalaiduoja žiurėdami krepšinį ar kitą jiems įdomią sporto šaką prie bokalo alaus su draugais ar be jų, namie ar barė.

Gydytojai ir psichologai skiria fizinį potraukį ir psichinę priklausomybę. Jaunimas šiuo mietų atsipalaiduoja naudodamas narkotikais, arba užsirukydami.Kiti neturėdami tokius žalingus įpročius atsipalaiduoja užsiimdami meile su partnerių.Taip pat yra žaidimo manija, pirkimo manija, valgimo manija. Ypač pirkimo karštligė mielai priskiriama moterims.

Tačiau iš esmės galima remtis tuo, kad individualūs reakcijos būdai į įvairias sunkumų formas priklauso nuo priklausymo tam tikrai, nuo sunkumų pobūdžio ir t.t.

O kaip galėtume atsakyti į klausimą ne apie bendrąją reakciją į sunkumus, o apie specifinę reakciją į stresą? Ar galima- vėl grįžtame prie pradinio klausimo-iš to, kaip vyrai reaguoja į moterų patiriamus ir išreiškiamus stresus,spręsti, kaip vyrai reaguoja į savo pačių stresus?

Pirmiausia dar kartą pažvelkime į jau minėtą išvadą, kad moterims trūksta būtinų pagrindinių kvalifikacijų, todėl jos lengviau puola į stresą. Ši argumentacija dviprasmiškai aiškina vyrų reakciją į stresą. iena pati moteris yra streso priežastis, arba, aiškiau sakant, ji pati kalta dėl patiriamo streso. Ji tiesiog neturi būti sugebėjimų ir įgūdžių, kurios reikia įvaldyti. Taip pat visiškos kultūros ir visuotinės pamatų nepajudina išsamesnis nagrinėjimas ir galimi pokyčiai, kurie galbūt dėl to atsirastų. Tada tai gali pasibaigti pastaba: “Matote, moteris nesusidoroja tuo pat metu su šeima ir profesija, taigi ji, kad apsaugotų save,o pirmiausia vyra, turi likti namuose”. Vyrai yra silpnesni išeidami į pensija, kodėl vyrai žudosi išėję į pensiją dažniau negu moterys? Kažin kodėl vyrai senatvėje dažniau piktnaudžiauja narkotikais negu to paties amžiaus moterys? O tie atviri klausimai rodo, koks iš tiesų yra vyrų potencialas. Kiekvienas žmogus turi savo būdą įveikti stresui, bet jai jis tuo pats padaryt nesugebą jam turim padėt mes, juo draugai artimieji. Moterį reikia palaikyt neštumo ir pogimdivinio metu kad ji nedepresuotu, galėtu išvengti traumų vidiniu. Jaunimas yra linkęs į alkoholi ir narkotikus. Mums reikia rūpintis ne tik patiems savimi bet ir aplinkiniais, kad jie patirtu kuo mažiau streso kad nekiltu minčių apie savižudybe ir kt. minčių.

Literatūros sąrašas:

Psichologija. David G.Myers 2000m.
Stresas. Brenda O’Hanlon 1999m.

Streso malšinimas V.Meška A.Juozulynas 1996m.

Leave a Comment