Stresas darbe

Sveikatos psichologijos referatas

STRESAS DARBE

Turinys
Įvadas..............................3
I.Stresas ir stresoriai..............................4
II.Stresas darbe – žmonės kenčia tylėdami..........................6
III.Bauginimai darbe..............................8
III.1.Kas yra bauginimas?..............................8
III.2.Ar bauginimai darbe yra didelė problema ir kas nuo jų kenčia?............8
III.3. Kokios bauginimo priežastys?.............................9
III.4.Kokios bauginimų pasekmės?............................9
III.5.Teisės aktai..............................10
III.6.Kaip išvengti bauginimų darbe?...........................11
IV.Smurtas darbe..............................12
IV.1.Kas yra smurtas darbe?..............................12
IV.2.Kas gali patirti smurtą darbe?.............................12
IV.3.Kokie rizikos veiksniai?..............................13
IV.4.Kokios pasekmės?..............................13
IV.5.Teisės aktai..............................13
IV.6.Kaip išvengti smurto darbe?.............................14
V.Patarimai, kaip išvengti streso..............................15
Išvados..............................17
PRIEDAS
Biopsichosocialinio modelio pritaikymas..............................18
Literatūros sąrašas..............................19

Įvadas

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas. Tai yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.
Žmogus gyvena tarp žmonių ir – nori jis ar ne – jis turi su jais bendrauti. Tarp individo ir visuomenės susiklosto tam tikri santykiai. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis sudėtingesni ir painesni. Šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau suprasti, kas darosi pasaulyje bei jį supančioje applinkoje, rasti gyvenime savo vietą. (Kriščiūnas, A. 2002. Psichikos ligos ir mes. Vilnius).

Svarbiausia žmogui yra darbas. Dirbdami mes mąstome, planuojame darbo laiką ir sprendžiame vis sudėtingesnes užduotis. Beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t.y. daugiau nei 40 mln. žmonių, praneša, kad yra pa

aveikti streso darbe. Skaičiai kalba už save, bet dar daug aukų kenčia tylėdami ir dar daug kompanijų nesuvokia, kad tai įtakoja ir jų verslą.
Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su psichologine rizika savo kasdieniniame darbe. Šią riziką gali sąlygoti stresą įtakojantis blogas darbo organizavimas, planavimas, smurtas ar bauginimai, žodinis užgauliojimas nuo visuomenės narių ar priekabių darbo kolegų. Darbo organizavimo ir planavimo padariniai apima darbą greitu tempu, savo vaidmens neapibrėžtumą darbe, reguliavimo darbe stoką, ar per daug reikalavimų ir prastą pasikeitimų vadybą.
Taigi šio darbo tikslas – išanalizuoti streso poveikį žmonių darbui. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
1.Trumpai apžvelgti stresinius faktorius, susijusius su žmonių darbu;
2.Išsiaiškinti, kas sąlygoja stresą darbe;
3.Supažindinti su prevencinėmis priemonėmis;

I. Stresas ir stresoriai
Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trrauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).  Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žm

mogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.
Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan. (www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm).
Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos „bėgimu ar kova”. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda futbolo komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti aukščiausią formą). Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psichiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus. (www.info.kmu.lt/sveikas/gyvensen/stresas/stresas.htm).
Žmogaus darbingumas, stresorių įtaka bei psichofiziologinė būsena priklauso nuo socialinės paramos, nuo darbininkų bei darbdavių santykių. Visa tai turi įtakos darbo rezultatams ir sveikatai. Jei darbas suteikia vidinį pasitenkinimą ir žmogus mato jo reikšmę, galutinius rezultatus, visa tai didina streso slenkstį. Pastebėta, kuo žmogus ilgiau dirba vairuotoju, kuo darbas sunkesnis, nesaugus, tuo labiau mažėja pasitenkinimas sa
avo darbu ir lengviau pasiduoda psichofiziologiniams stresams. Kita vertus, net jei darbas saugus ir normuotas, vairuotojai palyginti dažnai atsiduria ties centrinės nervų bei širdies-kraujagyslių sistemų psichofiziologinių šokų riba. Lakūnų profesija – viena sunkiausių. Taikant psichologinius testus tirti ir nustatyti, jog skraidančių lakūnų nerimas ir depresija mažesni negu nustojusių skraidyti. Tai rodo, kad tebeskraidantys lakūnai galbūt dėl pasitenkinimo savo darbu ne taip linkę pasiduoti stresams palyginti su kolegomis, kuriems jau tenka dirbti ne tokį svarbų darbą Žemėje. Stresinės situacijos būdingos ir medikams, tiek dirbantiems reanimacijos, intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose kiekvieną akimirką galimi įvairūs netikėtumai, tiek ir dirbantiems akių, ausų, nosies, gerklės, ir net tuberkuliozės skyriuose, kur ramiau. Šių darbuotojų nerimo lygis gerokai aukštesnis už minėtųjų kolegų. Taigi net medikai, per daugybę metų pripratę prie kraujo ir mirčių, kiekvieną pacientą pasitinka kaip stresorių. Psichologai taip pat tyrė ir įvairiose gamybos šakose besidarbuojančių darbininkų būseną. Nuo statiško darbo pablogėja elektronikos pramonės darbininkų emocinė-psichologinė būsena – įtemptas regos organų darbas, suvaržyti judesiai, o gamybininkams operatoriams būdingas astetinis sindromas, neuropsichinis pervargimas bei kiti įvairūs psichofiziologiniai sutrikimai. Moterų psichologinį diskomfortą lemia psichinė būsena, nemiga, vėlyvas darbas, rūkymas. Išvada tokia, kad fizinė savijauta priklauso nuo psichologinio klimato, t.y. nuo aplinkos (Žukauskas, G. 1998. Abilitacija, stresas, reabilitacija. Vilnius, p.8-9.).

II. Stresas darbe –

žmonės kenčia tylėdami
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t. y. daugiau kaip 40 mln. žmonių teigia, kad darbe yra veikiami streso. Tačiau dar daug žmonių kenčia nuo jo tylėdami, ir daug darbdavių nesuvokia, kiek dėl streso poveikio darbuotojams jie praranda. (www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.htm)
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti Europos Sąjungos šalyse. Streso darbe priežastimi gali būti fizikiniai veiksniai (triukšmas, temperatūra ir pan.), tačiau milijonai darbuotojų savo kasdieniame darbe susiduria su psichologine rizika. Jei stresas intensyvus ir patiriamas ilgą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – tai tik dalis streso padarinių. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat ir dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, didelio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių (ten pat).
Ekonominės išlaidos dėl streso poveikio taip pat didžiulės. Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įvertinus prarastą laiką ir išlaidas sveikatos priežiūrai ši problema Europos Sąjungos šalims kainuoja apie 20 milijardų eurų. Darbdaviams ji aktuali ir dėl to, kad tiesiogiai kenkia verslui. Daugiau nei 50 proc. pravaikštų susijusios su darbe kylančiu stresu. Dėl jo kyla drausmės problemos, pažeidžiami darbo laiko grafikai, didesnė darbuotojų kaita. Įmonėse dėl šios priežasties sumažėja gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėja kokybė, gali įvykti nelaimingi atsitikimai darbe, daromos klaidos, priimami blogi, nemotyvuoti sprendimai. Todėl su darbu susijusio streso ar psichologinės rizikos sumažinimas nėra tik moralinė ar teisinė būtinybė, bet nuo jo priklauso ir verslo sėkmė.(ten pat).
Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus, dirbančiųjų gamyboje – iki šešių kartų, stresas taip pat gali labai sumažinti gebėjimą atlikti darbą. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis, nepakantumas kitiems, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas susijęs su patirtu stresu. Streso simptomus sukelia dažnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas. (ten pat).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, parengtas remiantis pagrindine darbuotojų saugos ir sveikatos Europos Sąjungos direktyva, numato, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojas nepatirtų žalos dėl darbo. Į darbo vietos pavojus įskaitoma ir psichologinė rizika. Jai, lygiai kaip ir kitoms darbo vietos rizikoms, pavyzdžiui, mašinų saugai, taikomas reikalavimas vykdyti rizikos įvertinimą ir imtis prevencinių priemonių (ten pat).
Siekiant įvertinti streso darbe riziką darbdaviams rekomenduojama darbo vietose atkreipti dėmesį:
Ar vyrauja atviras bendravimas, savitarpio parama ir pagarba?
Ar darbuotojų krūvis atitinka jų sugebėjimus ir galimybes atlikti užduotis? Kokia yra fizinė (triukšmas, vibracija, vėdinimas ir t.t.) bei psichologinė socialinė darbo aplinka (ar patiriami bauginimai darbe, ar gresia smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, fizinė ir psichologinė agresija, nukreipta į dirbantįjį nedirbančių įmonėje asmenų ir t.t.)?
Ar atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, kaip turi būti atliekamas darbas?
Kokie darbuotojų santykiai bei darbuotojų ir vadovų santykiai?
Ar darbuotojai nerimauja dėl savo užimtumo būklės? Ar jiems paaiškinami pokyčiai, vykstantys jų darbo vietose, šių pokyčių padariniai?
Ar aiškiai apibrėžtos darbuotojų funkcijos ir atsakomybė?
Ar darbuotojai tinkamai apmokyti? Ar jiems suteikiama socialinė parama? Ar atsižvelgiama į individualius darbuotojų skirtumus?
Laikydamiesi teisinių nuostatų dėl streso darbe išvengimo arba sumažinimo, darbdaviai turi stengtis vykdyti streso darbe prevenciją ne tik įvertindami streso darbe riziką, analizuodami, koks yra spaudimas darbe, galintis sukelti didelį ir ilgalaikį stresą, numatydami, kas gali būti tokio streso paveiktas, bet ir imtis veiksmų išvengti žalos. Ypač svarbu šiame procese konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais, nes jie geriausiai žino padėtį vietoje. Todėl darbdaviams rekomenduojama streso veiksniams įmonėje aptarti surengti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų posėdžius, o ten, kur komitetų nėra, bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis organizuoti įmonėse kitus renginius, pasikviesti į pagalbą psichologus, aiškintis, kas kelia įtampą, trukdo darbui ir kenkia darbuotojų sveikatai. Išmokime atpažinti su darbu susijusį stresą, vertinti jį kaip profesinės rizikos veiksnį, įveikti ir tuo apsaugoti dirbančiojo sveikatą, gal net gyvybę, o kartu padėti išvengti įmonėms dėl jo patiriamų nuostolių. (www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.htm).

III. Bauginimai darbe
Bauginimai darbe yra svarbi problema Europos šalių dirbantiesiems. Su ja susiję kaštai yra ženklūs tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Be to, bauginimai darbe turėtų būti laikomi neetišku elgesiu, darbuotojo engimu ir neturi būti toleruojami darbiniuose santykiuose. Bauginimų darbe prevencija yra vienas iš Europos Komisijos komunikato dėl naujosios sveikatos ir saugos darbe strategijos tikslų. (www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/stress/FS23LT.htm).

3.1. Kas yra bauginimas?
Nėra priimto vieningo tarptautinio bauginimo sąvokos apibrėžimo. Vienas iš bauginimo sąvokos apibrėžimų yra toks:
  Bauginimas darbo vietoje – tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis, nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją arba darbuotojų grupę.
Šiame apibrėžime:
  „nepagrįstas elgesys” – tai toks elgesys, kai žmogus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, gali tikėtis persekiojimo, žeminimo, menkinimo arba grasinimų;
  „elgesys” – tai atskiro asmens arba grupės asmenų veiksmai, kurie darbe gali būti naudojami kaip persekiojimo arba apgaudinėjimo, žeminimo, menkinimo arba grasinimo priemonė;
  „pavojus sveikatai ir saugai” – tai pavojus darbuotojo protinei arba fizinei sveikatai.
  Bauginimai dažnai pasireiškia netinkamu valdžios panaudojimu arba piktnaudžiavimu ja, kai asmenys, prieš kuriuos tai nukreipiama, sunkiai gali save apginti.
  Bauginama gali būti žodžiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija. Bauginimui gali būti naudojama fizinė ir psichinė prievarta. Šiame referate pagrindinis dėmesys skiriamas vienos įmonės darbuotojų santykiuose naudojamam bauginimui.(ten pat)
 
3.2. Ar bauginimai darbe yra didelė problema ir kas nuo jų kenčia?
Kiekvienas įmonės darbuotojas gali tapti bauginimo auka. Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 milijonų Europos darbuotojų teigia per 2000 metus patyrę bauginimus. Tačiau įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse patiriamų bauginimų lygis labai skiriasi. Šiuos skirtumus gali sąlygoti ne tik bauginimų problemos pasireiškimo dažnumas, bet ir kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys bauginimų problemai skiriamu dėmesiu ir registravimo ypatumais. (ten pat)
Daugiausia bauginimų pastebima darbe, kur keliami aukšti reikalavimai ir yra žemas individualios kontrolės lygis, sąlygojantis didelį nerimą.
 
3.3. Kokios bauginimo priežastys?
Galima išskirti dvi bauginimo rūšis:

1)      bauginimas kaip greitai besiplečiančio tarpasmeninio konflikto pasekmė;

2)      bauginimas, kuomet auka nedalyvauja konflikte, bet atsitiktinai patenka į situaciją, kur kaltininkas išlieja savo agresiją. Būdingas tokio bauginimo pavyzdys yra ”atpirkimo ožio” situacija.
Bauginimus skatinantys veiksniai:
    įmonės santykių kultūra, kai bauginimas yra toleruojamas arba jis nelaikomas problema;
    staigūs, netikėti organizaciniai pokyčiai;
    nesaugus darbas;
   blogi darbuotojų ir vadovų santykiai, žemas pasitenkinimo vadovaujančiais darbuotojais lygis;
    blogi bendradarbių santykiai;
    labai aukšti reikalavimai atliekamam darbui;
    trūkumai įmonės valdymo politikoje ir nepakankama bendrų vertybių sistema;
    padidėjęs visos įmonės streso lygis;
    funkcijų konfliktai.
Be to, bauginimus gali skatinti įvairūs su asmenybe ar situacija susiję veiksniai, tokie kaip diskriminacija, asmeninės problemos, narkotikų arba alkoholio vartojimas.(ten pat).
 
3.4. Kokios bauginimų pasekmės?
Bauginimus patyrusiems asmenims gali būti labai reikšmingos jų pasekmės. Pasekmės dažniausia pasireiškia sveikatos psichinių, protinių ir psichosomatinių sutrikimų simptomais, pvz., stresu, depresija, sumažėjusia savigarba, savęs menkinimu, patologine baime, nemiga, virškinimo ir kaulų raumenų sistemos veiklos sutrikimais. Bauginimus patyrusiems asmenims dažnai pasireiškia potrauminio streso simptomai, kurie yra panašūs į simptomus, atsirandančius po kitų psichinių traumų, pvz., netekties arba užpuolimų. Tokie simptomai gali išlikti keletą metų po įvykusių incidentų. Kitomis bauginimų pasekmėmis gali būti socialinis izoliavimas, konfliktai šeimoje ir finansinės problemos dėl nebuvimo darbe arba atleidimo iš darbo.
  Bauginimai įmonėje gali sąlygoti darbuotojų nedarbo dienų padidėjimą bei darbuotojų kaitą, sumažėjusį darbo efektyvumą ir našumą, ir ne tik tiems darbuotojams, kurie patyrė bauginimus darbe, bet ir kitiems darbuotojams, kenčiantiems nuo neigiamo psichologinio socialinio darbo aplinkos klimato. Teisinės pasekmės, atsirandančios bylose dėl bauginimų, irgi gali būti svarios.(ten pat)
 

3.5. Teisės aktai
Europos Komisija parengė priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. 1989 m. Tarybos direktyvoje (89/391) išdėstytos pagrindinės sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei numatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų žalos dėl darbo, įskaitant bauginimą. Visos Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendino šią direktyvą nacionaliniuose teisės aktuose, o kai kurios parengė rekomendacijas dėl bauginimų darbe prevencijos.
  Laikantis šios direktyvos nuostatų dėl bauginimų darbe išvengimo arba sumažinimo, darbdaviai konsultuodamiesi su darbuotojais ir jų atstovais turi:
stengtis vykdyti bauginimo darbe prevenciją;
įvertinti bauginimų darbe riziką;
imtis tinkamų veiksmų išvengti žalos.
Bauginimų tema paminėta ir Europos Komisijos patarimuose dėl streso darbe. Be to, Europos Sąjungos Parlamentas inicijavo rezoliucijos dėl priekabiavimo darbo vietoje priėmimą.
Europos Sąjungos Parlamentas:
“Skatindamas kovoti su bauginimais ir seksualiniu priekabiavimu darbe, kviečia Europos Sąjungos valstybes nares peržiūrėti ir, jei reikia, papildyti galiojančius teisės aktus, o taip pat peržiūrėti ir suvienodinti bauginimo darbe sąvokos apibrėžimą”.
Rekomenduojama:
Europos Sąjungos valstybėms narėms užtikrinti, kad privačios ir valstybinės įmonės bei socialiniai partneriai vykdytų efektyvią bauginimo darbe prevencijos politiką;
sukurti keitimosi patirtimi sistemą;
numatyti nukentėjusių nuo priekabiavimo asmenų problemų sprendimus ir vykdyti panašių atvejų pasikartojimo prevenciją;
plėtoti privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbančių darbdavių, vadovų, socialinių partnerių ir darbo medicinos gydytojų informavimą bei mokymą.
  Šio metu kelios Europos šalys įgyvendino specialius teisės aktus dėl bauginimų darbe. Tačiau kai kuriose šalyse teisės aktai dar svarstomi arba nagrinėjami, o kai kurios šalys šioje srityje priėmė rezoliucijas, vadovus bei atitinkamus raštus. (ten pat).
 
3.6. Kaip išvengti bauginimų darbe?
Bauginimų darbe prevencija yra pagrindinis darbinių santykių gerinimo ir socialinio susvetimėjimo išvengimo elementas. Labai svarbu imtis išankstinių veiksmų prieš destruktyvius darbinius santykius; darbdaviai neturi laukti, kol nuo bauginimų nukentėję asmenys pradės skųstis. Tačiau kartais gali būti sunku atskirti bauginimus nuo tarpasmeninių konfliktų. Labiausiai tokiais atvejais pasiteisina dviejų lygmenų strategija, apimanti konkrečias pastangas, nukreiptas prieš bauginimus bei psichologinių socialinių darbinių santykių gerinimas. Sėkmingam strategijos įgyvendinimui būtinas darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas.
  Bendras psichologinių socialinių darbinių santykių gerinimas:
leiskite darbuotojams patiems pasirinkti, kaip jiems atlikti darbus;
mažinkite monotoniško ir pasikartojančio darbo krūvį;
suteikite daugiau informacijos apie įmonės tikslus;
tobulinkite vadovavimą;
aiškiai apibrėžkite funkcijas ir užduotis.
  Įmonės santykių kultūros, apimančios nustatytus kovos su bauginimais darbe standartus ir taisykles, plėtojimas:
visuotinis supratimas, kas yra bauginimas darbe;
problemos dydžio ir priežasčių nagrinėjimas;
politikos formulavimas;
efektyvus visų įmonės lygmenų informavimas apie standartus ir taisykles, pvz., rekomendacijose darbuotojams, per informacinius susitikimus, informacinius biuletenius ir pan.;
užtikrinimas, kad visi darbuotojai laikosi standartų ir taisyklių;
vadovų atsakomybės ir kompetencijos konfliktų valdyme ir bendravime didinimas;
nepriklausomų kontaktų su darbuotojais užmezgimas;
darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas rizikos vertinime ir bauginimų darbe prevencijoje.
  Politikos, apimančios aiškias rekomendacijas dėl pozityvios socialinės sąveikos, formavimas, įskaitant:
darbdavių ir darbuotojų pasiryžimą ugdyti etiškus darbinius santykius be bauginimo apraiškų;
priimtinų ir nepriimtinų veiksmų įvardijimą;
įvardijimą, kokios gali būti įmonės standartų ir taisyklių pažeidimų pasekmės bei kokios yra už tai numatytos sankcijos;
nurodymą, kur ir kaip nuo bauginimo nukentėję asmenys gali gauti pagalbą;
įsipareigojimą užtikrinti galimybę laisvai, “be atsakomųjų veiksmų” skųstis;
apskundimo tvarkos išaiškinimą;
vadovo, tiesioginio viršininko, kontaktų su kolegomis, jų paramos, profesinių sąjungų atstovų vaidmens išaiškinimas;
informacija apie konsultacines paslaugas ir pagalbą, teikiamą asmenims, nukentėjusiems nuo bauginimų darbe;
konfidencialumo išsaugojimas. (ten pat).
IV. Smurtas darbe
4.1. Kas yra smurtas darbe?
 Šiame referate aptariamas tik “išorinis” smurtas. “Išorinio” smurto darbe sąvoka apima įžeidinėjimus, grasinimus, fizinę ir psichologinę agresiją, nukreiptą į dirbantį asmenį ir sukeliančią pavojų jo sveikatai, saugai ar gerovei, kurią vykdo nedirbantys įmonėje asmenys, t.y. “iš išorės”, įskaitant vartotojus ir klientus. Smurtas taip pat gali būti rasinio arba seksualinio pobūdžio. (www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/stress/FS24LT.htm).
  Agresyvūs ar grasinamieji veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis:

      šiurkštus elgesys – pagarbos kitiems trūkumas;

      fizinė arba žodinė agresija – ketinimas įžeisti (sužeisti);

      užpuolimas – ketinimas sužaloti kitą asmenį.
 
4.2. Kas gali patirti smurtą darbe?
 
Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 4 proc. Europos darbuotojų teigia darbo vietose patyrę fizinį smurtą iš kitų asmenų. Žymiai daugiau darbuotojų yra nukentėję nuo grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų iš ne jų įmonėje dirbančių asmenų. (ten pat)
  Didžiausia smurto rizika yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įmonėse. Kontaktai su klientais padidina smurto riziką. Europos Sąjungos šalyse sveikatos priežiūros sektorius laikomas vienu iš pavojingiausių smurto atžvilgiu. Mažmeninės prekybos sektorius taip pat priskiriamas padidintos rizikos grupei. Padidintos smurto rizikos darbo aplinkoje dirba šių profesijų darbuotojai: slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai, taksi ir autobusų vairuotojai; darbuotojai, klientų namuose atliekantys remonto darbus bei dirbantys paslaugų teikimo vietose, kasininkai, apsaugininkai, pasiuntiniai, policininkai, automobilių stovėjimo aikštelių saugotojai, įkalinimo įstaigų prižiūrėtojai, socialiniai bei socialinės globos įstaigų darbuotojai. (ten pat).
  Smurtas dažniau pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz., bankuose ir vaistinėse. Dabar jis persikelia ir į įmones, “simboliškai” atstovaujančias visuomenę, tokias kaip visuomeninis transportas ir viešosios paslaugos. Visai naujais smurto “taikiniais” tapo gaisrininkai ir naktį budintys gydytojai. Dažnai rizikuoja paslaugų sektoriaus darbuotojai: slaugytojai, gydytojai, mokytojai, restoranų ir barų darbuotojai ir pan.(ten pat).
 

4.3. Kokie yra rizikos veiksniai?
Konkretūs smurto aktai yra nenuspėjami, bet žinomos situacijos, kuriose smurtas dažniausiai gali pasireikšti.
Galima nustatyti dažniausiai darbuotojams pasitaikančius rizikos veiksnius:
        darbas su prekėmis, grynaisiais pinigais ir vertybėmis;
        darbas vienumoje;
        inspektavimo, kontrolės ir bendrųjų “valdžios” funkcijų vykdymas;
        kontaktai su kai kuriais klientais: paskolos prašančiais asmenimis, agresyviais arba sergančiais, su polinkiu į prievartą pacientais, alkoholio arba narkotikų paveiktais asmenimis;
        blogas įmonės valdymas, galintis padidinti klientų agresyvumą: pvz., klaidos išrašant sąskaitas, produktas neatitinka reklamoje nurodytų savybių, nepakankamos prekių atsargos arba nepakankamas darbuotojų skaičius.(ten pat).
 
4.4. Kokios pasekmės?
 
Kiekvienu atveju, priklausomai nuo asmens, pasekmės būna labai skirtingos, pradedant nuo motyvacijos bei pasitenkinimo darbu sumažėjimu ir baigiant stresu (net ir netiesioginėms smurto aukoms, kaip smurto akto ar incidento liudininkams) bei fiziniais ar psichologiniais pakenkimais. Gali išsivystyti potrauminiai simptomai, tokie kaip baimė, fobijos ir miego sutrikimai. Ypatingai sunkiais atvejais gali išsivystyti potrauminis šokas. (ten pat).
  Kiekvieno žmogaus pažeidžiamumas priklauso nuo aplinkybių, kuriomis įvyko smurto aktas, ir žmogaus asmeninių savybių. Fizinio smurto atvejai gana lengvai išaiškinami. Sunkiau numatyti, kaip potenciali auka reaguos į pakartotinius psichologinio smurto veiksmus.
  Smurtas turi įtakos ir visai įmonei, nes žmonės, dirbantys baimės ir apmaudo kupinoje aplinkoje, negali labai gerai dirbti. Neigiamos pasekmės įmonei pasireiškia tuo, kad padidėja darbuotojų nebuvimo darbe atvejų, sumažėja motyvacija, darbo našumas, blogėja darbo santykiai ir atsiranda darbuotojų samdos problemų.(ten pat).
 
4.5. Teisės aktai
 
Europos Komisija parengė priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. 1989 m. Tarybos direktyvoje (89/391) išdėstytos pagrindinės sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei numatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų žalos dėl darbo, įskaitant smurtą. Visos Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendino šią direktyvą nacionaliniuose teisės aktuose, o kai kurios parengė rekomendacijas dėl smurto darbe prevencijos. Laikantis šios direktyvos nuostatų dėl smurto darbe išvengimo arba sumažinimo, darbdaviai konsultuodamiesi su darbuotojais ir jų atstovais turi:

      stengtis vykdyti smurto darbe prevenciją,

      įvertinti smurto darbe riziką,

      imtis tinkamų veiksmų išvengti žalos.
 
4.6. Kaip išvengti smurto darbe?
 
Smurto darbe prevencija gali būti vykdoma dviem lygmenimis. Pirmajame lygmenyje pagrindinis tikslas yra išvengti smurto aktų vyksmo ar bent jau sumažinti juos. Antrajame lygmenyje, jei smurto atvejis jau yra įvykęs, reikia suteikti pagalbą incidento metu nukentėjusiam asmeniui. Šia pagalba turi būti siekiama sumažinti žalingą incidento poveikį ir užkirsti kelią bet kokiam kaltės jausmui, kuris gali kilti aukai po agresijos akto, dėl kurio auka gali nuspręsti nesiskųsti. (ten pat).
 

 

V. Patarimai, kaip išvengti streso
Kartais patys žmonės savo elgesiu sukelia daug didesnį stresą sau nei galėtų. Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate. Sąmoningai stenkitės sumažinti savo jaučiamus stresorius.
Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos – dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Kiekvienam suplanuotam darbui nustatykite konkretų laiką, kada jį atliksite.
Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Tai nereiškia, kad jūs kitus išnaudosite, jūs tiesiog parodysite, jog tikite jų sugebėjimais atlikti pavestą darbą.
Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Atsiminkite, kad jūs neprivalote visus namų ruošos darbus daryti vienas – į šią veiklą turi būti įtraukti visi šeimos nariai.
Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan. Toks planavimo būdas dienai gali suteikti konkrečią struktūrą ir padėti išvengti beprasmių tuščių valandų.
Yra situacijos, kurių išvengti yra neįmanoma. Tačiau jūs galite įveikti kūno įtampos būseną, sumažinti stresą sąmoningai to siekdami.
Išbandykite atsipalaidavimo pratimus – kasdien skirkite nors kelias minutes kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui. Jeigu domitės netradiciniais atsipalaidavimo metodais, išbandykite autogeninę treniruotę, savitaigą, jogą, meditaciją.
Daugiau judėkite – mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.
Pažinkite save – suvokite, kokių resursų jūs turite ir suaktyvinkite tuos, kurie jums geriausiai gali padėti. Jeigu jus labai veikia malonūs kvapai, panaudokite šią savybę, kad atsipalaiduotumėte. Jeigu esate linkę bendrauti, sąmoningai daugiau laiko praleiskite su savo pažįstamais. Tačiau galite naudoti ne tik tuos pagalbos būdus, kurie yra integravęsi į jūsų gyvenimą. Išbandykite ir ką nors nauja.
Tobulėkite – ugdykite gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakanta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi darnoje su savimi, kitais žmonėmis.
Išmokite džiaugtis – saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiais kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių. Nuoširdi šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai.
Nepergyvenkite dėl tų dalykų, kurių jūs asmeniškai negalite pakeisti. Bereikalingas jaudinimasis blogą situaciją tik dar labiau blogina.
Sveikai ilsėkitės – laiku gulkite ir anksti kelkitės. Atsiminkite, kad miegas yra natūraliausi vaistai nuo streso. Nedirbkite be pertraukų iki išsekimo – derinkite darbą su poilsiu, keiskite užsiėmimų pobūdį. Vieną savaitės dieną būtinai skirkite poilsiui, pamirškite kasdieninius rūpesčius, būkite gamtoje.
Sveikai maitinkitės – valgykite reguliariai ir saikingai, venkite gyvulinių riebalų, alkoholio ir kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena. Žinokite, kad sveikas kūnas yra daug atsparesnis stresui.
Susiraskite mėgstamą užsiėmimą (hobi) – skaitykite knygą, eikite pasivaikščioti, gaminkite valgį, sportuokite, klausykitės muzikos, ar užsiimkite kokia nors kita malonia veikla, nes veikla teikianti vidinį pasitenkinimą atgaivina protą ir kūną bei yra puikus kovos su stresu būdas.
Nepamirškite draugų – su gerais draugais galima puikiai atsipalaiduoti, atsikratyti nuoboduliu ar vienatve. Be to, artimam ir patikimam draugui galiam išsipasakoti savo problemas.
Prireikus, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus – psichologus ar psichiatrus. Pastarieji padės jums suprasti streso priežastis ir būdus, kaip kovoti su stresoriais.
Taigi, paminėjau daugybę veiksmingų priemonių ir naudingų pagalbos būdų stresui įveikti. Žinoma, jūs patys turite surasti, kas jums padeda ir patinka ir kas netinka. Be to, galbūt jūs turite vieną ar kitą slaptą būdą, kuris daro jūsų asmeninį stresą pakenčiamesnį, jį sumažina ar panaikina. (www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm)

Išvados

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan.
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema.
Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių.
Daugiausia bauginimų pastebima darbe, kur keliami aukšti reikalavimai ir yra žemas individualios kontrolės lygis, sąlygojantis didelį nerimą.
Bauginimų pasekmės dažniausia pasireiškia sveikatos psichinių, protinių ir psichosomatinių sutrikimų simptomais, pvz., stresu, depresija, sumažėjusia savigarba, savęs menkinimu, patologine baime, nemiga, virškinimo ir kaulų raumenų sistemos veiklos sutrikimais.
Didžiausia smurto rizika yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įmonėse.
Smurto pasekmės būna labai skirtingos, pradedant nuo motyvacijos bei pasitenkinimo darbu sumažėjimu ir baigiant stresu bei fiziniais ar psichologiniais pakenkimais ir potrauminiais simptomais.
Bauginimų ir smurto prevencija darbe yra labai svarbūs darbinių santykių gerinimo ir socialinio susvetimėjimo išvengimo elementai.
Yra daugybė veiksmingų priemonių ir naudingų pagalbos būdų stresui įveikti, tačiau tai priklauso nuo pačio žmogaus, kaip jis sugebės.

Priedas
Biopsichosocialinio modelio pritaikymas alkoholio vartojimo problemų prevencinei programai

J. A. Ewingo modelyje kiekvieno asmens tikimybę tapti priklausomam nuo alkoholio lemia keturių veiksmų kombinacija: prieinamumas (alkoholio kaina), socialiniai, psichologiniai ir konstituciniai veiksniai (genetinės ir biocheminės savybės). Kai kurie iš šių veiksnių yra apsaugantys (pvz., draudžiantys gerti religiniai įsitikinimai, didelė gėrimų kaina), kiti didina asmens riziką pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ir tapti priklausomam (aukštas nerimo lygis).

Dažnai jaunuoliai teigia pradėję vartoti alkoholį tam, kad sumažintų įtampą ar įveiktų stresą bei atsikratytų nemalonių būsenų Šis modelis yra būtinas siekiant numatyti ir kontroliuoti piktnaudžiavimą. Tad kaip reikia elgtis, kad vaikai nepradėtų vartoti alkoholio:
Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, svajonėmis. Geri tėvų ir vaikų santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera šeimoje mažina alkoholio vartojimo tikimybę.
Domėkitės ir gerbkite vaikų problemas, išklausykite juos. Tik tuomet, kai vaikai jumis pasitikės, jie papasakos apie savo problemas ir jūs galėsite padėti jiems.
Kritikuokite vaiko poelgį, netinkamą elgesį, o ne jį patį. Nesakykite „tu kvailas, nemokša“, bet „tu pasielgei negerai, neapgalvotai“. Tai padės vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir nevers ieškoti paguodos ir paramos alkoholyje.
Ugdykite vaikų socialinius įgūdžius (konfliktų sprendimo, sprendimų priėmimo ir pan.), psichologinį atsparumą, kuris padės vaikams išvengti daugelio problemų.
Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite vaikams, kad ir kaip jis elgtųsi, jūs jo neatstumsite, o padėsite išspręsti problemas

Literatūros sąrašas

1.Bulotaitė, L. 2004. Narkotikai ir narkomanija. Vilnius.
2.Rūta, B. A. 1980. Emocinis stresas ir sveikata. Vilnius.
3.Kriščiūnas, A. 2002. Psichikos ligos ir mes. Vilnius.
4.Žukauskas, G. 1998. Abilitacija, stresas, reabilitacija. Vilnius.
5.www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm
6.www.info.kmu.lt/sveikas/gyvensen/stresas/stresas.htm
7.www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.htm
8.www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/stress/FS23LT.htm
9.www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/stress/FS24LT.htm

Leave a Comment