Patiriamas ir stresas tarp studentų

STUDENTŲ IR STUDENČIŲ PATIRIAMO PSICHOLOGINIO STRESO IR JŲ GYVENIMO ASPEKTŲ RYŠYS

Vilnius
2004

TURINYS

ĮVADAS..............................2
1.LITERATŪROS APŽVALGA..............................4
1.1. Įvairių autorių požiūris į stresą............................4
1.2. Streso fiziologija..............................6
1.3. Streso pasireiškimo formos..............................7
1.4. Stresoriai..............................11
1.5. Polinkis stresams..............................14
1.6. Reabilitacija ir streso mažinimo priemonės.....................15
2. STUDENTŲ PATIRIAMO STRESO YPATUMAI...................17
2.1. Streso priežastys..............................17
2.2. Studentų streso pasekmės..............................18
2.3. Streso mažinimo priemonės.............................20
3. TYRIMO TIKSLAS, HIPOTEZĖS BEI UŽDAVINIAI.................22
4. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKOS........................23
5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ.......................24
5.1. Psichologinio streso įvertinimas............................24
5.2. Psichologinio streso palyginimas tarp lyčių......................25
5.3. Tiriamųjų psichologinio streso ir sveikatos būklės ryšys..............27
5.4. Psichologinio streso bei sveikatos būklės palyginimas pagal lytį...........29
5.5. Psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšys............30
5.6. Polinkio žalingiems įpročiams palyginimas pagal lytį..............32
5.7. Streso ir savęs vertinimo tarpusavio ryšys......................35
5.8. Savęs vertinimo palyginimas pagal lyytį........................38
6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS........................42
7. IŠVADOS..............................44
8. SANTRAUKA..............................45
9. LITERATŪRA..............................46
10. PRIEDAI..............................50

ĮVADAS

1993 Lietuvos Medicinos enciklopedijoje streso sąvoka apibrėžiama kaip psichinės ir fiziologinės įtampos būsena (angl. stress – įtampa), organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai – stresoriai, visuma. Streso teoriją 1936 m. Sukūrė ir terminą pradėjo vartoti H. Selye (Kanada). Literatūros šaltiniuose nėra vieningo streso sąvokos apibrėžimo. Pats H. Selye naudojo skirtingus streso apibrėžimus. Įvairių autorių pateikiamuose streso apibrėžimuose išskirtini trys bendri komponentai:
1. Veiksnys, kuris sukelia stresą (stresorius)
2. Patiriantis šį poveikį (gyvas organizmas)
3. Atsakas į poveikį (stresinė reakcija)
Fizinės (cheminiai, fizikiniai, biologiniai) ir emocinės kilmės sttresoriai skiriasi poveikio intensyvumu ir trukme. Bendros klasifikacijos, pagal kurią galima būtų visus stresorius įvertinti fiziniais parametrais, nėra.
Šiame laikotarpyje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Urbanizuotoje visuomenėje, tobulėjant mechanizacijai, automatizacijai, informacinėms technologijoms, spartėja gamybos ir

r konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, mažėja laiko racionaliems sprendimams priimti, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektualinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą.
Šiuo metu gausu literatūros apie streso sukeltus sveikatos pakeitimus. Vieni autoriai teigia, kad stresas, kaip rizikos veiksnys, dalyvauja beveik visų vidaus organų ir sistemos pakenkimo mechanizme. Kiti – priešingai, kad stresas daro labai nežymią įtaką arba iš viso ignoruoja tyrimus, motyvuodami tuo, kad nėra objektyvių streso įvertinimo metodų.
Nemažas dėmesys skiriamas streso darbe problemos aktualumui.
Apie stresą darbe Lietuvoje rašė tokie autoriai:
B. Pajarskienė (1999) tyrė širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę priklausomai nuo psichosocialinių darbo stresorių. Atlikus tyrimus nustatė, kad vyrai ir moterys statistiškai patikimai skirtingai vertina sunkius darbo periodus, nervinę įtampą, atsakomybę bei nuovargį.
A. Božytė (22002) tyrė vaidmenų stresorių ir jų sąveikos įtaką darbo efektyvumui ir nustatė, kad aukštas patiriamo streso lygis sukelia daug neigiamų psichologinių, elgesio, kognityvinių, sveikatos, organizacijų ir kitokių pasekmių, esant aukštam streso lygiui, užduočių atlikimas smarkiai pablogėja. Mokslinėje literatūroje empiriniai duomenys patvirtina vaidmenų stresorių daromą neigiamą poveikį darbo efektyvumui, tačiau tyrėjai pateikia skirtingus duomenis apie to poveikio dydį.
V. Glambauskaitė (2002) tyrė profesinio streso organizacinius psichologinius aspektus ir nustatė, kad bendram streso lygiui daugiausia reikšmės turi streso šaltiniai, vyrų patiriamas bendras streso lygis st
tatistiškai patikimai mažesnis už moterų patiriamą bendrą streso lygį, skirtingo tipo elgsenos individus veikia skirtingi streso šaltiniai, t.y. individai į streso šaltinius, kaip į keliančius įtampą, reaguoja priklausomai nuo jiems būdingo elgsenos tipo.
Kaip atskleidė literatūros analizė, Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys streso tyrinėjimui, visai neatsižvelgiama į lyčių skirtumus patiriant stresą arba tik retkarčiais daromas skirtumas tarp moterų ir vyrų. Neanalizuojama tokia problemas, kaip stresas tarp studentų.
Tai ir sąlygojo diplominio darbo temos ,,Studentų ir studenčių patiriamo psichologinio streso ir jų gyvenimo aspektų ryšys“ pasirinkimą.
Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti studentų patiriamo psichologinio streso ryšį su atskirais jų gyvenimo aspektais, bei panagrinėti streso išgyvenimo ypatumus tarp lyčių.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 ĮVAIRIŲ AUTORIŲ POŽIŪRIS Į STRESĄ

Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Selye. Jo nuomone, stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio. 1936 metais H. Selje pirmasis pavartojo šį terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam laikmečiui. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H. Selje, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi “stresas – gyvenimo prieskonis”. Manoma, kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą. Dėl emocinės įtampos vystosi pokyčiai visame organizme (Selye H., 1982): nervingumas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti &#

#8211; tai pradiniai visiems mums pažįstami streso simptomai.
1. Daugeliui yra tekę pajusti šių sutrikimų nemalonius fiziologinius pojūčius – širdies plakimą, jėgų susilpnėjimą, nerimą, miego sutrikimus, dažnai varginančius galvos skausmus, ūžimą ausyse, gausų prakaitavimą. Kartais pasireiškia baimės priepuoliai, nesugebėjimas sutelkti minčių, klausytis, atsipalaiduoti.
2. Dėl pasikartojančių stresinių situacijų vystosi įvairūs susirgimai: hipertoninė liga, vegetodistonijos, išeminė širdies liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, neurozės bei depresijos.
Anksčiau mokslininkas Hansas Selye stresą apibūdino kaip fizinį reiškinį grėsmingose situacijose eksperimentuodamas su gyvūnais.
Vėliau vis labiau imta gilintis į dvasinius procesus, kai patiriami sunkūs išgyvenimai, pavyzdžiui, po partnerio mirties, sunkiai apsirgus ir panašiai. Jie vadinami sunkiais gyvenimo stresais.
Galiausiai buvo įžvelgta didžiulė smulkių varginančių kasdieninių situacijų reikšmė. Vadinamasis kasdieninis stresas, kaupdamasis ilgą laiką yra beveik toks pat žalingas kaip ir sunkaus gyvenimo stresas. (Tausch R., 2003).
Stresų apibrėžimų yra labai daug:
• Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.
• Stresas – užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Eustresas, priešingai, sukelia teigiamas emocijas, žmogus kontroliuoja situaciją ir jaučia pasitenkinimą.
• Stresorius – faktorius, sukeliantis stresinę būseną.
1936 m. H. Selye žurnale “Gamta” (“Nature”) išspausdino savo istorinį straipsnį, kuriame teigė, kad visi sergą žmonės turi daug bendrų požymių ir kad nemalonių reiškinių įvairovę sąlygoja universalus kūno pokyčių rinkinys, kurį jis pavadino “b
bendruoju adaptacijos sindromu”. Selye nuosekliai plėtojo šią idėją ir atrado tai, kas dabar vadinama stresu, ypač – psichosocialiniu jo aspektu.
Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu (simpatinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir t.t.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių organizmas nepakankamai prisitaikė: operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo”. Paprasčiau sakant, stresas – tai įtempta būsena, tai per dideli reikalavimai. Stresas gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Stresas gali paversti žmogų dirgliu, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti įgyvendinti idėjas. (Large R., 2003).
Kiekvienas iš mūsų kasdien patiriame didesnį ar mažesnį stresą, nes stresas – sudėtinė kiekvieno gyvenimo dalis. (Drobnys J., 2000).
Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus, iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai, o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo žlugdančio, ligą sukeliančio streso. (Head J., Hill F., 1996).
Kartais jis net naudingas, nes mobilizuoja psichines ir fizines galias bei padeda nugalėti sunkumus. Anot autoriaus Matthiaso Burischo, stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.
Stresas yra varomoji jėga, kuri padeda žmogui tobulėti ir siekti aukštumų. Kol mes esame prisitaikymo fazėje, stresinė būsena gali mums padėti siekti aukštumų. Bet kokiai fizinei ar psichinei įtampai, bet kokiam problemų sprendimui išnaudojamas tam tikras kiekis stresinės energijos. (Wilgoren J., 2000).
Tačiau esant stipriam stresui ar kai jis trunka ilgesnį laiką, stresas gali pradėti veikti žalingai. (Dapšys K., Rukšėnas O., 2000).
1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel” stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui, operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo.”
Kiti psichologai teigia, kad 80% konfliktų ir stresinių situacijų kyla dėl nemokėjimo bendrauti su žmonėmis. (Fišas J., 2002).
Šie apibūdinimai rodo, kaip skiriasi autorių požiūris į stresą, į tai, kas, jų nuomone, yra svarbiausia. Tik nereikia pamiršti, kad stresas lemia visus mūsų veiksmus, mintis ir, jei neperžengia ribinio slenksčio, neturi didesnės įtakos mūsų nuotaikai, tonusui bei darbingumui.
Nors ir iki šiol nesutariamas dėl tikslaus streso, jį sukeliančių dirgiklių ir padarinių apibrėžimo, tačiau tai, kaip kūnas reaguoja į stresą, yra gerai žinoma

1. 2. STRESO FIZIOLOGIJA

Nors medikai domėjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377 m. pr.Kr.) laikų, fiziologas Walteris Cannonsas (1929) tik trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje įrodė, kad streso reakcija yra vieningos, psichiką ir kūną apimančios, sistemos dalis.
Į patiriamą stresą kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja beveik vienodai. Jutimo organai suvokia stresą sukeliantį dirgiklį, tai yra stresorių, ir nerviniais kanalais perduoda jį smegenims. Ten, tarpinių smegenų hipotalamo srityje, jis sužadina kortikotropinio hormono išsiskyrimą. Šis hormonas stimuliuoja hipotezę, kad perduotų į kraujagysles adrenokortikotropinį hormoną. Šis hormonas pasiekia antinksčių žievę, kuri taip pat išlaisvina kortizoną. Kortizonas laikomas klasikiniu pagrindiniu streso hormonu, reguliuojančiu visas kitas kūno reakcijas, kartu ir adrenalino išsiskyrimą. Reakcijos yra tokios: padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa greitesnis, kraujyje padaugėja cukraus, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir plaučius, blokuojamas mąstymas, sutrinka virškinimo sistema (džiūsta burna), oda mažiau aprūpinama krauju (išbąlama, prakaituojama), sutrinka seksualinės funkcijos. (Weingand V., 1988).
Apskritai šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus.
Pirmykščiam žmogui reakcija į stresą buvo gyvybiškai svarbi. Ji atsirasdavo pavojaus akimirkomis ir leisdavo kaip galima greičiau ir efektyviau jam pasipriešinti. Taigi pirmapradis streso poveikis yra šiek tiek pozityvus ir naudingas žmogui. O kaipgi funkcionavo ši prasminga reakcija į stresą?
Iš pradžių žmogaus būsena normali, jis ramus ir atsipalaidavęs. Pajutęs pavojų, pakitusią aplinką, taigi iš išorės prie jo artėjantį stresorių, jis atsiduria anksčiau aprašytoje aliarmo būsenoje. Dabar jis žaibiškai turi pasirinkti dvi galimybes: arba leistis bėgti, arba pulti į pavojų ir pradėti kovą. Kitų, pirmiausia labiau diferencijuotų, reakcijos galimybių organizmas nėra numatęs. Bėgimas ir kova yra du reakcijos būdai, kurie reikalauja intensyvaus fizinių galių panaudojimo ir judėjimo. Fizinėmis pastangomis kūne panaikinamas kilęs stresas, kitaip tariant, čia išsiskyrusios medžiagos. Sumažėja aliarmo reakcija, suaktyvėja laikinai sutrikdytos funkcijos, sugrįžta normali būsena. Iki kitos pavojaus situacijos būna atsipalaidavimo fazė, kurios metu kūnas gali atsigauti. (Danilevičiūtė V., 2000).
Tokia pirmykštė reakcijos eiga išliko iki šių dienų. Į stresines situacijas mes reaguojame taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų. Tik galimybės panaikinti stresą šiandien jau nebėra tokios tinkamos. Tik nedaugeliu šiandieninių stresinių situacijų atvejų yra galimybių reaguoti taip, kaip reikalautų kūnas. Dažniausiai po streso nebūna tiesioginės fizinės reakcijos, jis nepanaikinamas. Aliarmo būsena išlieka, neatsipalaiduojama, kūnas negali atsigauti, šiuo atveju kalbama apie distresą arba negatyvųjį stresą. Jeigu daug stresinių situacijų greitai eina viena po kitos arba viena stresinė situacijas užsitęsia ilgesnį laiką, o kūnas ne visada atgauna pusiausvyrą, atsiranda streso simptomų.

1. 3. STRESO PASIREIŠKIMO FORMOS

Šiuo metu gausu literatūros apie streso sukeltus sveikatos pakeitimus. Vieni autoriai teigia, kad stresas, kaip rizikos veiksnys, dalyvauja beveik visų vidaus organų ir sistemos pakenkimo mechanizme. Kiti – priešingai, kad stresas daro labai nežymią įtaką arba iš viso ignoruoja tyrimus, motyvuodami tuo, kad nėra objektyvių streso įvertinimo metodų. (Hardy L., 2003).
Stresas ypatingas reiškinys tuo, kad jo paveikti organizmai reaguoja labai įvairiai: staigiai, labai smarkiai arba nepastebimai, reakcija gali pasireikšti po daugelio metų arba metams bėgant vis stiprėti. (Pajarskienė B., Jankauskas R., 1998).
Kadangi stresas labai individualiai veikia jausmus, mintis ar elgesį, tai ir stresinės reakcijos gali pasireikšti labai nevienodai: padidėjusiu jautrumu, netinkamais sprendimais intensyviu rūkymu, alkoholio vartojimu, mitybos, miego ir seksualiniais sutrikimais, nepakankamu fiziniu aktyvumu ar nesugebėjimu atsipalaiduoti. (Jankauskas R., 2001).
Žinoma, kad tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys. Tačiau apatija, vienišumas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, irzlumas, padidėjęs nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, silpnumas jau priskiriami streso simptomams, o ilgalaikis ar ypač stiprus stresas gali pasireikšti ne tik įvairiomis negatyviomis emocijomis, bet ir elgesio pokyčiais.
Kiekvieną dieną mes visi susiduriame su stresais, įvairiomis jo formomis, rūšimis ir vienaip ar kitaip į tą stresą reaguojame. Tik vieni stresai palieka gilesnius pėdsakus, kurie vėliau gali kauptis ir pasireikšti kliniškai. Paprasčiausias pavyzdys – ūmaus psichinio streso metu didėja leukocitų sulipimo reakcija. (Pajarskienė B., 2000).
Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai.
Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių profesijų sveikiems žmonėms priklausomai nuo streso dirgiklių intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20-30 kartų/min.) ir pulsas (20-50 kartų/min.), pakyla arterinis sistolinis (20-30 mm Hg) ir diastolinis (15-20 mm Hg) kraujo spaudimas. EKG neretai užregistruoja širdies ritmo ir laidumo sutrikimus. Kraujyje sumažėja leukocitų skaičius, atsiranda hiperglikemija – tai yra padidėja gliukozės koncentracija. (Goštautas A., Gustaitienė A., ir kt., 2002).
Stresas aktyvuoja visą kaskadą taip vadinamų streso hormonų, pirmiausia adrenalino ir kortizolio, kurie veikia širdies ir kraujagyslių, ir imuninę sistemas. Dėl to padidėja širdies susitraukimų dažnis, kyla arterinis kraujo spaudimas. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi. Veikiant stresui, ilgainiui sustorėja antinksčių žievė, kuri produkuoja pagrindinius su stresu susijusius hormonus.
Skrandis yra stimuliuojamas, todėl jo gleivinėje suintensyvėja skrandžio rūgšties sekrecija, tai gali predisponuoti stresinių opų atsiradimą.
Stresinė situacija išsekina organizmo rezervus, priverčia organus funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis, ant galimybių išsekimo ribos. Jei stresinės situacijos dažnos arba tęsiasi ilgą laiką, organizmo rezervai yra išnaudojami. Tai gali sukelti įvairius susirgimus. Prieš šių susirgimų atsiradimą gali būti pasireikšti įvairūs ankstyvi simptomai, sąlygoti lėtinio streso vystymosi. Tai padažnėję galvos skausmai, susilpnėjusi atmintis, padidėjęs nervingumas bei irzlumas, miego sutrikimai, nemiga, apetito stoka, kūno svorio sumažėjimas. (Žukauskas G., 1998).
Skiriami fiziniai ir psichiniai streso simptomai, tiesa, jie dažniausiai pasirodo kartu. Retai iškyla vienas iš šių simptomų. Juos gali sukelti stresas, tačiau tai gali būti ir dar nepasireiškusios ligos požymiai. (Špėtytė G., Deksnytė A., 2002).
Fiziniai simptomai: spaudimas krūtinėje, kvėpavimo sutrikimai, pečių ir nugaros sukaustymas, galvos skausmai, dusulys, karščiavimas, drebulys, prakaitavimo protrūkiai, miego sutrikimai, šleikštulys, pykinimas, virškinimo sutrikimai, kraujo apytakos sutrikimai, skrandžio skausmai, odos problemos, mėnesinių ciklo sutrikimai, skausmai menstruacijų metu, nuovargis, neatsparumas infekcijoms.
Psichiniai simptomai: nervingumas, nerimas, irzlumas, išsiblaškymas, baimingumas, depresijos, mokymosi sunkumai, susilpnėjusi atmintis, ,,vilkiškas“ apetitas, apetito nebuvimas, nuolatinė įtampa, nuotaikos svyravimai, agresijos, motyvacijos praradimas, mintys apie savižudybę.
Kai kurie iš šių streso simptomų – tiek fizinių, tiek ir psichinių daugiausia būdingi moterims. Nervingumas, miego sutrikimai ir išsekimo jausmas yra tipiški, dažniausiai pasitaikantys moterų stresų simptomai. Medicina tai įvardija kaip savijautos sutrikimus arba padidėjusią įtampą. Šie savijautos sutrikimai kenkia ne atskiroms organų funkcijoms, o bendrai organizmo būsenai. Streso hormonai priverčia nerimauti visą organizmą, sukelia nervingumą, nuolatinę įtampą ir miego sutrikimus, kurie gali visiškai išsekinti.
Galvos skausmais arba migrena mažiausiai kartą per savaitę skundžiasi daugiau kaip trečdalis moterų. Galvos skausmas dažnai kyla dėl pečių ir nugaros sukaustymo. Dėl to nepakankamai aprūpinama krauju užpakalinė galvos sritis, nutrūksta limfos tekėjimas, atsiranda nepraeinantis galvos skausmas. (Pajarskienė B., Jankauskas R., 1997).
Kiti autoriai siūlo 10 streso pasireiškimo formų: (Chaine Ch., 2001).
1. Negali sutelkti dėmesio
2. Dirbdamas daro labai daug klaidų
3. Blogėja atmintis (beje, kai kurie autoriai mano, kad stresai greitina senėjimo procesus todėl, kad daugėja laisvųjų radikalų ir hormonų kortizolio, griaunančio CNS struktūras, nuo kurių priklauso atmintis)
4. Labai dažnai jaučiasi pervargę
5. Kalba tampa greita, burbuliuojanti
6. Darbas nebeteikia pasitenkinimo
7. Daug daugiau rūko
8. Didėja noras gerti ir pasigerti
9. Nuolat jaučiasi alkani
10. Gali netekti apetito
Vertinant organizmo reakciją į stresą, dažnai naudojamas širdies ritmo tyrimas, kadangi tai lengvai matuojamas ir informatyvus rodiklis. (Makowiec-Dabrowska T., ir kt., 1992).
Po ūmios stresinės situacijos arba psichogeninio šoko gali vystytis potrauminis stresinis sindromas (PTSS), kuris gali sukelti adaptacinius sutrikimus, o šie laikui bėgant savo ruožtu perauga į ilgalaikius asmenybės sutrikimus bei somatinius negalavimus.
Daug ką gali paaiškinti ir krizės teorija. Krizė – streso sukelti vidiniai organizmo sutrikimai. Visi mes išgyvename krizes, kai dėl išorinių poveikių sutrinka organizmo funkcijos ir negalima savęs įveikti anksčiau išbandytais būdais, to išdava – susijaudinimas, padidėjusi įtampa, susilpnėjusios pažintinės funkcijos, sutrikusi elgsena, kartais išsivysto depresija, baimė, gėdos, kaltės jausmas, bejėgiškumas. Didėjant nerimui, mažėja savisaugos galimybės. Krizė – tai ne įvykio padarinys, o nesugebėjimas įveikti įvykio padarinių. (Drobnys J., 2000).
Krizės plėtojasi keliais etapais:
• Atsiranda nerimas
• Nerimas auga
• Sukaupiamos visos vidinės bei išorinės jėgos ir bandoma išsivaduoti iš krizės
• Jei nepasiseka, baimė, elgsenos, emocijų sutrikimai (o tai – psichiatrijos problemos)
Depresija – vienas iš streso padarinių. Nesigilinant į klinikinį vaizdą, trumpai galima pasakyti, kad tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis užslopinta psichika, ir tai akivaizdu visose gyvenimo sferose – asmeniniame gyvenime, šeimoje, darbe, visuomenėje. Daugelis somatinių negalavimų taip pat gali sukelti depresijos požymius – CNS ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimus, endokrininę patologiją ar autoimuninius sutrikimus. Depresija serga nuo 30 iki 60 proc. žmonių, patyrusių silpnesnį stresą arba sergančių organinėmis-somatinėmis ligomis. (Danilevičiūtė V., 2000).
Neskaičiuojant visų šių problemų, stresas turi ir daugiau netiesioginių sąsajų su ligomis: vienos iš jų įrodytos, kitos – tik įtariamos. Daug mokslininkų įsitikinę, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp psichosocialinių veiksnių ir imuninės sistemos. Stresas slopina imuninę sistemą, o tai savo ruožtu padaro organizmą lengvai pažeidžiamą įvairių ligų. Slopindamas kai kuriuos antikūnus, stresas padaro mus dvigubai jautresnius persišaldymams. (Fišas J., 2002).
Su gyvenimo būdo faktoriais pastaruoju metu vis tampriau siejasi vėžinės ligos. Nėra nenuginčijamų duomenų, kad stresas yra vienas iš ,,vėžio lygties” kintamųjų, tačiau kai kurie ekspertai tuo neabejoja. (Chaine Ch., 2001).
Hormonai adrenalinas ir noradrenalinas, streso momentu išskiriami į kraują, skatina aterosklerozės vystymąsi. Streso metu taip pat imami skaidyti riebalai. Šie savo ruožtu kraujyje dar padidina cholesterolio kiekį. Tai gresia arterijų sienelių sukalkėjimu. Abu šie faktoriai yra tik du iš daugelio, skatinančių širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi.
Stresas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą bei sukelti menstruacijų ir vaisingumo problemas. (Pajarskienė B., Jankauskas R., 2000).
Kadangi stresas trikdo proporcingą kraujo pasiskirstymą organizme, galima neabejoti, kad ilgalaikis stresas slopinančiai veikia ląstelių augimą, vystymąsi ir atsinaujinimą.
Stresas veikia tas smegenų sritis, kurios kontroliuoja mitybą, agresyvumą bei miegą. Streso metu išskiriami hormonai skatina serotonino atpalaidavimą ir tuo pačiu depresijos bei miego problemų formavimąsi.
Stresinės aplinkybės skatina smegenyse esančias liaukas atpalaiduoti kortizolą, kuris veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą organizme. Kortizolo gamybos suintensyvėjimas gali lemti polinkį į tukimą ir slopinti organizmo sugebėjimą priešintis uždegiminiams procesams. Kortizolo perteklius skatina vyriškų bruožų vystymąsi moterims. Dideli jo kiekiai trikdo koncentraciją ir dėmesį, blogina ,,operatyviąją” atmintį, didina užmaršumą ir menkina apsisprendimo gebą. Labai sumažėja žmogaus smegenų galimybės priimti naują informaciją. Sumenksta protinio darbo ir apskritai bet kokios veiklos efektyvumas bei kokybė. (Pajarskienė B., 1999).

1. 4. STRESORIAI

Pagrindinė streso priežastis – tai konfliktas tarp žmogaus poreikių bei vilčių ir realybės. Toks konfliktas gali kilti dėl neteisingos informacijos apie tikrovę, nerealių lūkesčių ar nepakankamo dėmesio kito žmogaus viltims.
Matthiasas Burischas nagrinėjo streso pradžios aspektus. Pasak autoriaus, tik nuo žmogaus, nuo jo būsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį stresą jie sukelia – teigiamą ar neigiamą. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurie atsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia žmogaus organizmą ir emocijas. Mūsų organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius dirgiklius.
Stipriausias stresorius yra baimė. Stresą sukelia baimė dėl gyvybės, dėl išlikimo, baimė, kylanti dėl aplinkinio pasaulio grėsmės, sąžinės baimė. Tai reiškia, jog jei baimės nėra per daug, ji skatina mus siekti geresnių laimėjimų, mobilizuoja vidinius mūsų rezervus. (Saipanish R., 2003).
Tačiau baimė gali skatinti mus veikti, gali suteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Baimė padėjo mūsų protėviams išgyventi, skatino juos daryti išradimus, o dabar sulaiko žmones nuo neapgalvotų veiksmų.
Tik pradėjus tyrinėti stresą buvo bandoma jį sukeliančius faktorius ir įvykius apibrėžti pagal objektyvius kriterijus. Buvo remiamasi tuo, kad tam tikras stresorius kiekvienam žmogui – nesvarbu, moteris ar vyras – sukeltų maždaug vienodą, tiksliau sakant, vienodai stiprią reakciją.
Beveik kiekvienoje publikacijoje, skirtoje stresui, pateikiama Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų Holmeso ir Rajės kritinių gyvenimo įvykių skalė. Šie du tyrinėtojai jau septintajame dešimtmetyje parengė esminių gyvenimo įvykių, kuriuos apklaustieji vertina taškų sistema, sąrašą. Paprastai riba peržengiama tada, jei taškų suma per metus viršija 150. (Weingand V., 1998).
Holmeso ir Rajės kritinių gyvenimo įvykių skalė
Streso sukėlėjai ir jų reikšmingumas taškais taškai
Sutuoktinio mirtis 100
Skyrybos 73
Atsiskyrimas nuo sutuoktinio 65
Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje 63
Artimo giminaičio mirtis 63
Sunkus sužeidimas ar liga 53
Vedybos 50
Darbo vietos praradimas 47
Susitaikymas su sutuoktiniu 45
Išėjimas į pensiją 45
Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys 44
Nėštumas 40
Seksualinės problemos 39
Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) 39
Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas, konkursas ir t.t.) 38
Nepalanki finansinės padėties permaina 37
Gero draugo mirtis 36
Profesinė permaina 36
Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu 35
Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir pan. 31
Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos 30
Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, pažeminimas, perkėlimas) 29
Sūnaus ar dukters išėjimas iš namų (vedybos, studijos ir pan.) 29
Problemos su giminaičiais 29
Ypatingi asmeniniai pasiekimai 28
Sutuoktinis liaujasi dirbęs ne namuose 26
Mokymosi pradžia ir pabaiga 26
Reikšmingos gyvenimo sąlygų permainos (naujo namo statyba, perstatymas, sąlygų pablogėjimas ir pan.) 25
Ūmus asmeninių įpročių pasikeitimas (apsirengimas, bendravimo stilius, draugų ratas ir pan.) 24
Pašliję santykiai su viršininku 23
Reikšmingos darbo laiko ar darbo sąlygų permainos 20
Persikėlimas į kitą vietą 20
Mokyklos pakeitimas 20
Reikšmingos laisvalaikio apimties ir formų permainos 19
Reikšmingos bažnytinės veiklos permainos 19
Reikšmingos visuomeninio aktyvumo permainos (viešnagė, šokiai, koncertų ir teatrų lankymas, bendras muzikavimas ir pan.) 18
Kredito paėmimas (automobiliui, televizoriui ir pan.) 17
Reikšmingos miego įpročių permainos 16
Gerokai padažnėję ar sumažėję šeimos susiėjimai 15
Staigus valgymo įpročių pakeitimas (imama valgyti daugiau ar mažiau) arba labai pasikeitęs valgymo laikas 15
Atostogos 13
Kalėdos 12
Smulkūs prasižengimai (eismo taisyklių pažeidimai) 11
Tačiau negalima paprasčiausiai imti ir sudėti taškus, nes jie parodo tik reliatyvų kritinių gyvenimo įvykių poveikį. (Weingand V., 1998).
Antra, šią skalę griežtai kritikavo streso tyrinėtojai. Joje visiškai neatsižvelgiama būtent į tai, kad kiekvienas žmogus individualiai suvokia stresą, taip pat į jo asmeninį sugebėjimą susidoroti su krizėmis ir pokyčiais.
Taip pat neatsižvelgiama ir į konkrečias aplinkos sąlygas, kurios gali lemti visiškai kitą tam tikrų žmogaus gyvenimo įvykių vertinimą.
Holmeso ir Rajės skalėje iš esmės nagrinėjamos netikėtos krizinės situacijos ir su jomis susijęs ūmus stresas; mažiau ar visai neatsižvelgiama į kasdienį stresą (daily hassles), kuris tęsiasi ilgą laiką ir kuris žmogų gali visiškai palaužti.
Kasdieniniai pykčiai gali būti svarbiausia streso priežastis. (Lazarus, 1990; Weiberger ir kt., 1987). Šie kasdieniai sunkumai yra susiję su transporto spūsties valandomis, ilgomis eilėmis parduotuvėje, užklupusiu lietumi, kasi neturime skėčio. Vieni žmonės į tai paprasčiausiai nekreipia dėmesio, kitus tokie nepatogumai labai suerzina. Tokie nestiprūs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai.
Nuolatiniai sunkumai darbe gali išsekinti psichiškai, fiziškai bei emociškai. (Maslach, 1982).
Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Mes keliame pernelyg didelius reikalavimus sau arba siekiame kitų, mums iš šalies primetamų tikslų, kurių mes patys galbūt ir nesame užsibrėžę. Kaltės jausmas taip pat gali sukelti stresą t.y. jei darome prieš savo valią, toks mūsų elgesys mus slegia. Panašiai atsitinka ir tada, kai prieš aplinkinius norime pasirodyti kitokie, negu iš tikrųjų esame, todėl baiminamės būti demaskuoti. (Chaine Ch., 2001).
Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp streso ir veiklos produktyvumo. Artėjanti vienokių ar kitokių darbų atlikimo ,,kritinė data” sukelia įtampą arba pozityvųjį stresą, kuris sutelkia mūsų dėmesį, ir mūsų darbas tampa produktyvesnis. Tačiau įtampai dar didėjant, veiklos produktyvumas ima kristi. Tuomet pozityvusis stresas tampa negatyviuoju, sykiu su kuriuo ima reikštis negatyviam stresui būdingos elgsenos apraiškos, tai iracionalus ir agresyvus elgesys. (Pajarskienė B., Jankauskas R., 2000).

1. 5. POLINKIS STRESAMS

Polinkį stresams nulemia keletas faktorių. Tai asmenybės savybės, mokėjimas kovoti su aplinkybėmis, savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, aplinkinių parama, fizinis pajėgumas ir bendra sveikatos būklė. Individas, sugebantis kovoti su aplinkybėmis ir reguliariai užsiiminėjantis fiziniais pratimais, yra kur kas atsparesnis stresams negu tas, kuris nekontroliuoja savęs nei aplinkybių, kuris kovai su gyvenimo iššūkiais linkęs pasitelkti cigaretę ar stikliuką ir kuriam fizinis aktyvumas yra svetimas. (Špėtytė G., Deksnytė A., 2002).
Nustatyta, kad mažiausiai pasiduoda stresui santūrūs žmonės, tie kurių protas ir jausmai nesipjauna, o gražiai sutaria, kurie įsitikinę, jog jėgos šaltinio, reikalingo patirti pasisekimą, reikia ieškoti savyje, o ne kur nors kitur. (Williams D.R., 1991).
Pozityvus savęs vertinimas yra vienas svarbiausių prieš stresą nukreiptų ginklų. Jis daro didelę įtaką elgsenai, manieroms ir reakcijai į aplinką. Būdinga žemo savęs vertinimo priežastis yra bedarbystė ir iš jos kylantis nuolatinis nepritekliaus bei bejėgiškumo pojūtis. Tokios situacijos pasekmė gali būti ilgalaikis stresas, kuris gali stipriai pažeisti organizmo endokrininės sistemos pusiausvyrą. Atpalaiduojama per daug kortizolio, kuris slopina imuninę sistemą ir tuo pačiu menkina organizmo atsparumą infekcijoms bei ligoms. (Fišas J., 2002).
Individai, kurie sugeba kontroliuoti save ir savo gyvenimą, pajėgia atlaikyti tai, kas pametusiems kontrolės svertus kelia nepakeliamą stresą. Geras pavyzdys yra aerouostų dispečeriai. Neseniai atlikti stambaus aerouosto personalo psichologinės būsenos tyrimai parodė, kad dispečeriai patiria bene mažiausią stresą, kai tuo tarpu aptarnaujantis personalas, ypač valytojai, skundėsi nemenkomis psichologinėmis problemomis. Nenuostabu – jų požiūris į savo darbą ir tuo pačiu į save, o taip pat nepertraukiamas ir monotoniškas jų darbo pobūdis tapo sąlyga susiformuoti negatyviai, pesimistinei psichologinei būsenai. Ją atspindi ir didelis kiekis stresui būdingų negalavimų. (Head J., Hill F., Maguire M., 1996).
Ši ir daugelis kitų mokslinių studijų rodo, kad individai, pasižymintys negatyviomis, pesimistinėmis ir savęs menkinimo linkme nukreiptomis pažiūromis bei nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, emocine prasme gyvena prasčiau. Jie tampa tuo, kuo save laiko; ko jie tikisi, tai ir įvyksta. Tuo tarpu tie, kurie sėkmingai kontroliuoja savo gyvenimą, pasižymi pozityviu požiūriu į jį. Jiems galioja tie patys dėsniai: jie taip pat tampa tuo, kuo save laiko, jiems taip pat nutinka tai, ko jie laukia. Holistinės sveikatos požiūriu jų būsena nepalyginamai geresnė nei anksčiau minėtos kategorijos žmonių. (Glambinskaitė V., 2002).
Apibendrinus galima teigti, kad stresą sukeliantys įvykiai silpnina, tačiau streso stiprumas priklauso nuo asmens būdo ir jį supančios aplinkos. Patys įvykiai nėra stresiniai, kol jų taip nesuvokia, todėl asmenybės ypatumai labai veikia reakcijas į sudėtingus įvykius.

1.6. REABILITACIJA IR STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS

Įveikti stresą – tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Dejas, šiais laikais streso išvengti neįmanoma. Šis faktas ir tai, kad mes vis labiau įsisąmoniname, jog dažnai patiriamas stresas sukelia širdies ligas, įvairius negalavimus, silpnina imunitetą, padeda suprasti, kad, jei streso pašalinti negalime, pakeisdami situaciją arba išvengdami jos, turime išmokti jį suvaldyti.
Kiekviena stresinė situacija reikalauja atitinkamų jos įveikimo metodų. Kiekvienas žmogus turi rasti sprendimą konkrečioje situacijoje. Jeigu vienas streso įveikimo metodas tinkas vienoje situacijoje, kitoje jis visiškai netinkamas.
Įvaldyti stresorius, reiškia ilgainiui pakeisti sąlygas, kuriomis kyla stresas, pavyzdžiui spręsti problemas, nepriimti neadekvačios kritikos, spręsti konfliktines situacijas. Visų pirma, turi būti išanalizuota situacija, kuri sukelia stresą. Tik tada galima nuspręsti, ar galima ką nors keisti – tai priklausys nuo nuostatos. (Vilmantaitė – Glinskienė E., 2002).
Gebėjimas nugalėti stresus priklauso nuo to, kaip žmogus anksčiau mokėdavo įveikti negalias, kokia jo fizinė būklė, ar pasitiki savimi, jaučia paspirtį iš aplinkos ir pan. Kiekvienas veiksnys gali stiprinti arba mažinti jėgas bandant įveikti stresą.
Antistresiniai gyvensenos aspektai yra šie:
• Geri draugai ar patikėtiniai
• Efektyvus savojo laiko valdymas
• Fizinė veikla
• Tikslai ir perspektyvos
• Reguliarios pertraukos darbe
• Reguliarus gyvenimo stilius – tinkama dieta, mažas alkoholio vartojimas, nerūkymas
• Mokėjimas atsipalaiduoti
• Savitarpio parama pagrįsti santykiai
Pagrindiniai reabilitacijos ir streso malšinimo metodai remiasi organizmo kompensacinių funkcijų treniravimu, viso organizmo adaptyvumo didinimu, nervinės reguliacijos funkcijų gerinimu. Reabilitacijos ir streso mažinimo priemonių yra gausybė ir visos jos yra gana skirtingos. Šios priemonės turėtų būti taikomos arba pasirenkamos individualiai pagal norus ir galimybes. Rekomenduojamos reabilitacijos priemonių grupės:
• meditacija
• muzikos terapija
• biblioterapija
• landšaftoterapija
• choreoterapija
• sportiniai žaidimai
• ekskursijos
• vietinis turizmas
• fizinio, protinio, kūrybinio darbo terapija
• dramos, operos teatrų, parodų lankymas
Visi išvardinti metodai padeda mažinti patopsichologinius sutrikimus, skatina fiziologinius sveikimo procesus. Jie žadina sąmoningą norą sveikti, teigiamai veikia neurodinamiką, neurovegetacinį aktyvumą, gerina įvairias neuroreguliacines reakcijas, kelia paciento nuotaiką, viso organizmo biotonusą, grąžina žmogaus pasitikėjimą savo jėgomis ir ateitimi. Norint, kad reabilitacija būtų veiksminga, svarbu žinoti asmens išprusimą, išsilavinimą, kultūros lygį, pomėgius ir kas būdinga jo asmenybei. Labai svarbu suprasti, kokie terapijos metodai yra priimtini ir tik tada juos taikyti: vieną ar du, daugiausia tris.
J.S. House išskyrė trys galimus sveikatos saugojimo ir streso mažinimo per socialinius santykius būdus:
1 būdas – tiesioginis, tai yra asmens dėmesio, socialinio kontakto ir saugumo poreikių patenkinimas.
2 būdas – pakantūs socialiniai santykiai mažina tarpusavio konfliktus ir įtampą.
3 būdas – buferinis ar tarpusavio sąveikos būdas. Buferinės teorijos remiasi teiginiu, kad stresinės situacijos metu individas mobilizuoja socialinius ryšius ir šitaip apsisaugo nuo žalingo streso poveikio. (Williams D.R., 1991).

2. STUDENTŲ PATIRIAMO STRESO YPATUMAI

Universitetas daugeliui studentų yra gyvenimo pasikeitimo metas. Tai kelias į pripažinimą ir karjerą. Bet studijos universitete daug kam gali būti vienas labiausiai stresą sukeliančių gyvenimo laikotarpių, kadangi tuo metu yra daug įvairiausių pasikeitimų. Nauji studentai, ypač tie, kurie studijuoja toli nuo namų – yra atskirti nuo artimųjų. Jie susiduria su valgymo ir miego įpročių pasikeitimais, su naujais draugais, retas kuris nebus patyręs finansinių sunkumų.
Naujas savarankiškas gyvenimas reikalauja prisiimti ir naują atsakomybę. Iš kitų miestų atvykę studijuoti studentai turi galybę asmeninių ruošos darbų ir privalo mokėti tvarkytis su pinigais. Varžymasis dėl gero žinių įvertinimo gali turėti gniuždantį poveikį, nes būtent tai garantuoja patekimą į magistrantūrą, doktorantūrą ar gerą darbą. Prastas žinių įvertinimas ne tik reiškia sunkiai uždirbtų pinigų švaistymą, bet taip pat savęs, kaip asmenybės, žlugdymą, kaltės ir gėdos jausmus.

2.1.STRESO PRIEŽASTYS

Stipriausias stresorius studentui yra baimė. Stresą sukelia baimė dėl finansų trūkumo, dėl egzaminų artėjimo. Egzaminus studentai dažnai išgyvena kaip didelį krūvį. Neretai ir šiuo atveju sau keliami reikalavimai ir lūkesčiai užaštrina įtampą. Situacija per egzaminą ir egzaminuotojų elgesys sunkiai nuspėjamas. Jei egzaminas laikomas labai reikšmingu tolimesnei karjerai, tai nerimo ir baimės jausmai itin stiprūs; tai pasakytina ir apie gerus studentus. Gali būti patiriamas dvasinis užsiblokavimas ar baimės būsena. Tokie pačių sau sudaryti sunkumai trukdo pasiekti gerų rezultatų, o tai savo ruožtu sąlygoja papildomus rūpesčius ir nerimą. (Saipanish R., 2003).
Daugelis studentų jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką. Laiko stoka ir skubėjimas sukelia stresą.
Studentai dažnai susirūpina studijuojamo dalyko naudingumu: ar jis bus naudingas ir ar padės stojant į magistrantūrą ar doktorantūrą
Studijuojant neapsieinama ir be susierzinimo, kuris kyla tada, kai nepatinka kai kurie dėstomi dalykai ar yra sunkiai suprantami.
Stresą sukelia informacijos ieškojimas, nerimas, kurį sąlygoja buvimas toli nuo mylimų žmonių ar problemos gyvenant su kambario draugu. Sena studentų problema – miego trūkumas – taip pat nemenkas stresorius.
Dažnai, ypač privačioje aplinkoje, kaip žalojantis faktorius minimas triukšmas. „Triukšmas man iš esmės sukelia didžiausią stresą, ypač kai noriu pailsėti ar miegu, arba dirbu prie rašomojo stalo, kai skaitau. Triukšmas mane labai slegia, jis mane erzina ir sukelia agresyvius jausmus. Tada labai sunku ar visai neįmanoma susikoncentruoti“.
Retas kuris studentas nėra patyręs finansinių sunkumų – tai rūpestis ir nerimas dėl mokesčio už mokslą, mokesčiai už kambario nuomą, maisto išlaidos, pinigų trūkumas norint įsigyti drabužių. (Alaunis R., 2001).
Studentai patiria nerimą dėl ateities saugumo: rūpestis kaip išmokėti didžiules paskolas, nerimas, ar sėkmingai baigs studijas ir gaus gerą darbą, ar įstos į magistrantūrą ar doktorantūrą.
Daugelis studentų, atvažiavusių studijuoti iš kitų miestų, patiria didelius gyvenimo pasikeitimus. Tai gali būti gyvenimo sąlygų ar finansinės padėties pasikeitimai. Bet, panašiai kaip kasdieniniai rūpesčiai, dažni gyvenimo pasikeitimai, jeigu net jie yra teigiami, gali prislėgti studento nuotaiką ir turėti neigiamą poveikį mokymosi rezultatams.
Studentas patiria stresą savaites, mėnesius, o kartais ir metus, ilgą laiką yra nerimo ir įtampos būsenoje.
Taigi universiteto studentai susiduria su daugeliu streso šaltinių, kurie veikia skirtingai.

2.2. STUDENTŲ STRESO PASEKMĖS

Tyrimai parodė, kad stresų veikiamas organizmas “išdegina” nervų sistemą ir padidina širdies ritmo bei kvėpavimo dažnumą. Nervų sistema, sutelkdama dėmesį į išorinę grėsmę, dažniau eikvoja energiją, reikalingą mokslui. Stresinė situacija išsekina organizmo rezervus, priverčia organus funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis, ant galimybių išsekimo ribos. Jei stresinės situacijos dažnos arba tęsiasi ilgą laiką, organizmo rezervai yra išnaudojami. Tai gali sukelti įvairius susirgimus. Prieš šių susirgimų atsiradimą gali pasireikšti įvairūs ankstyvi simptomai, sąlygoti lėtinio streso vystymosi. Tai padažnėję galvos skausmai, susilpnėjusi atmintis, padidėjęs nervingumas bei irzlumas, miego sutrikimai, nemiga, apetito stoka, kūno svorio sumažėjimas. (Žukauskas G., 1998).
Ilgai užsitęsęs stresas gali sutrikdyti virškinimo sistemos darbą, neigiamai paveikti širdies funkcionavimą. Stresas sukelia ne tik fiziologinius pakitimus, bet veikia ir emocijas – sukelia įvairias emocines reakcijas, pavyzdžiui, nerimą, pyktį ir depresiją. (Danilevičiūtė V., 2000).
Atsiranda nevisavertiškumo ir nepasitenkinimo gyvenimu jausmai. Studentams susidaro įspūdis, kad sunkumai juos galutinai prislėgę ir jie negali įveikti kasdieninių rūpesčių. Stresas būna sunkesnis, jei nėra teigiamų, džiugių įvykių, nepailsima ir neprasiblaškoma arba tai atsitinka tik labai retai. Daugelis jaučiasi nesugebantys atsipalaiduoti ir pailsėti. (Tausch R., 2003).
Ilgalaikį stresą dažnai lydi:
• fiziniai skausmai, tokie kaip raumenų įtampa kaklo ir pečių srityje, galvos skausmai, virškinimo trakto sutrikimai, dažnas nuovargis, išsekimas, miego sutrikimai;
• patiriantys ilgalaikį stresą studentai kad ir dėl menkos priežasties įsitempia. Šie stresiniai faktoriai kaupiasi ir veda prie dar didesnio suirzimo ir susijaudinimo, o tai sąlygoja vis naujus sunkumus;
• organizmas, patiriantis ilgalaikį stresą, silpnesnis, jo dvasinės galimybės ribotos. Tai papildomai apkrauna asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą. Padidėja nelaimingų atsitikimų rizika;
• dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos.
Nerimas yra normalus atsakas į grėsmę. Tokie stresoriai, kaip pavojus, praradimas to, kas mums svarbu, ar asmenybės žlugdymas, yra tikroji grėsmė. Nerimą gali sukelti specifiniai stresoriai, pavyzdžiui, svarbiausio egzamino artėjimas.
Psichologai pastebėjo, kad aukštas nerimo lygis gali sudaryti keblumų atliekant sudėtingas užduotis, ypač egzaminų metu. Tai gali atitraukti dėmesį nuo užduočių atlikimo. Netiesiogiai gali būti išreiškiamas ir pyktis.
Depresija yra įprasta emocinė problema, su kuria dažnai susiduria studentai.
Viena iš pagrindinių depresijos priežasčių yra nepagrįstas savęs kaltinimas. Depresijos apimti studentai linkę sumenkinti gerus mokymosi rezultatus, pamiršta įvertinti savo pozityvias puses. (Alaunis R., 2001).

2.3. STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS

Sistemingai planuojant ir apmąstant galima efektyviau spręsti susidariusias stresines situacijas, nei tai darant stichiškai. Be to, galima pasiruošti būsimai stresinei situacijai ir taip susilpninti neigiamąjį poveikį.
Patekę į tą pačią stresinę situaciją studentai daro tas pačias klaidas. Daugelis ilgus metus kenčia nuo tų pačių stresą sukeliančių dalykų, vietoj to, kad kartą ir visiems laikams jų atsikratyti. (Saipanish R., 2003).
Polinkis atidėlioti svarbių problemų sprendimą arba impulsyviai išspręsti jas yra plačiai paplitęs.
Yra siūlomi šeši žingsniai, kaip viena iš strategijų ilgalaikiam problemų sprendimui. (Large R., 1999).
Pati pirma prielaida sprendžiant problemą yra ta, kad problemas reikia priimti kaip vieną iš sudedamųjų gyvenimo dalių.
Problemos nusakymas, analizė, aprašymas. Kuomet žmogui jo problema dar nėra aiški, padeda stebėjimas. Tai padeda iš atskirų problemos dalių pamatyti jos visumą. O susidorojant su kiekviena iš atskirų dalių, palengva susitvarkoma ir su visa problema. Kitas žingsnis – problemos įveikimo galimybių numatymas. Išsiaiškinus kamuojančią problemą, reiktų apmąstyti visus įmanomus būdus tai problemai įveikti. Sekantis žingsnis – sprendimo būdo pasirinkimas. Iš visų galimų sprendimo būdų pasirenkamas būdas pagal jo pasekmes. Toliau kuriamas veiksmų planas. Reikia apgalvoti, ar sukurtas planas yra realiai įvykdomas. Pats geriausias ir sėkmingiausias sprendimas turėtų būti išbandytas visų pirma paprasčiausioje įtampą sukeliančioje situacijoje. Paskutinis žingsnis – rezultatų kontrolė. Po kurio laiko tikrinama, ar pasirinktas veiksmų planas praktiškai yra veiksmingas. Jeigu nesulaukiama jokių patenkinamų rezultatų, grįžtama į ankstesnę strategijos pakopą, pvz. pasirenkamas kitas sprendimo būdas, analizuojamos nesėkmės priežastys, iš naujo apmąstoma problema.
Dažna studentų problemas – laiko trūkumas. Skubėjimas, nebaigti darbai, nuolatinis lenktyniavimas su laiku – tai studentui sukelia stresą.
Reikia apgalvoti, kurie dalykai yra nenaudingi, kur daugiausiai laiko praleidžiama.
Laimėti laiką ir ekonomiškai dirbti, reiškia:
• Išmokti planuoti laiką
• Nesiekti kelių tikslų iš karto
• Darbus suskirstyti eilės tvarka pagal svarbą
• Pozityviai tai kontroliuoti ir priimti kontrolę iš šalies
Tai reikštų:
• laiku pradėti
• peržiūrėjimas nesutvarkyti darbų
• patogiai susitvarkyti darbo vietą
• sudaryti dienos, savaitės planus
• dirbti su ,,noriu“ ir ,,reikia“ ketinimais
• naudotis mokslinėmis žiniomis
• sėkmingai dirbti su kitais
• sistemingai spręsti problemas
• sistemingai analizuoti klaidas
• dirbti pagal nuosavą ritmą
• vakare nustoti dirbti
• nesiblaškyti
• pasižymėti svarbiausią
• pasverti, kas svarbu ir kas nesvarbu

Gebėjimas nugalėti stresus priklauso nuo to, kaip žmogus anksčiau mokėdavo įveikti negalias, kokias jo fizinė būklė, ar pasitiki savimi, jaučias paspirtį iš aplinkos ir panašiai. Kiekvienas veiksnys gali stiprinti arba mažinti jėgas bandant įveikti stresą.

3. TYRIMO TIKSLAS, HIPOTEZĖS BEI UŽDAVINIAI

Bakalauro darbo ,,Studentų ir studenčių patiriamo psichologinio streso ir jų gyvenimo aspektų ryšys“ tyrimo tikslas: nustatyti studentų patiriamo psichologinio streso įtaką polinkiui žalingiems įpročiams, sveikatos būklei ir savęs vertinimui bei palyginti juos tarp lyčių.

Tyrimo hipotezės:
1. Yra ryšys tarp studentų patiriamo psichologinio streso ir jų sveikatos būklės, polinkio žalingiems įpročiams bei savęs vertinimo.
2. Studentės patiria didesnį stresą bei daugiau sveikatos problemų, o studentai yra labiau linkę žalingiems įpročiams bei aukštesniam savęs vertinimui.

Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti studentų patiriamą stresą ir palyginti jį pagal lytį.
2. Nustatyti psichologinio streso ir sveikatos būklės tarpusavio ryšį.
3. Palyginti sveikatos būklę tarp lyčių.
4. Nustatyti psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams tarpusavio ryšį.
5. Palyginti polinkius žalingiems įpročiams tarp lyčių.
6. Nustatyti psichologinio streso ir savęs vertinimo tarpusavio ryšį.
7. Palyginti savęs vertinimą tarp lyčių.

4. TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODIKOS

4.1. TIRIAMIEJI

Tyrime dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto II-IV kurso studentai. Studentų amžius 21-25 metai. Iš viso buvo ištirta 100 studentų pagal A. Goštauto ir A. Javtoko klausimyną. Iš jų 50 vyrų ir 50 moterų.

4.2. TYRIMO METODIKOS

Patiriamas stresas studentų tarpe buvo tiriamas taikant A. Goštauto ir A. Javtoko (2001) (Gavus prof. A. Goštauto žodinį sutikimą) klausimyną ,,Gyventojų žinios apie sveikatą ir sveikatos mokymo efektyvumo įvertinimas“. Metodiką sudaro 100 klausimų, kiekvienam klausimui yra keletas atsakymų variantų. Tiriamasis turi pasirinkti labiausiai jam tinkantį atsakymo variantą. Anketos atsakymai vertinami 1-5 balų sistemoje, kur 1 rodo žemiausią įvertinimą, 3 – vidutinį, 5 – aukščiausią įvertinimą. (žr. Priedas Nr. 1)
Anketos klausimai buvo suskirstyti į tyrimui aktualias grupes:
Sveikatos būklei įvertinti panaudoti 1, 43, 53 klausimai.
Psichologiniam stresui tirti panaudoti 36, 42, 46, 49 klausimai.
Polinkiui žalingiems įpročiams vertinti buvo naudojami 16, 28, 31, 54 klausimai.
Studento savęs vertinimas buvo tiriamas taikant semantinio diferencialo skalę (Beresnevičienė D. 1995), pritaikius ją tiriamųjų amžiui.
Skalę sudaro 21 kriterijus, pažymintis darbuotojo asmenybės ir profesines savybes, kurias tiriamasis turi įvertinti, pasirinkdamas vieną iš trijų atsakymų variantų. Tiriamųjų atsakymai vertinami balais nuo 1 iki 3, kai 1 rodo žemiausią požymio išraišką, 2 – vidutinę, 3 – aukščiausią požymio išraišką. (žr. Priedas Nr. 2)
Duomenys apdoroti statistinės analizės būdu taikant SPSS 10.0 for Windows programą. Statistiškai reikšmingu skirtumu laikoma, kai p < 0,01; p < 0,05.
5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

5.1. PSICHOLOGINIO STRESO ĮVERTINIMAS

1 Diagrama. Psichologinio streso vidurkių pasiskirstymas

1 Lentelė. Psichologinio streso vidurkių pasiskirstymas
Požymis x δ n
PS1 2,03 0,95 100
PS2 2,42 1,01 100
PS3 2,54 0,96 100
PS4 2,55 1,17 96

Pagal lentelėje Nr.1 bei diagramoje Nr.1 matomą psichologinio streso požymių vidurkių pasiskirstymą, pastebime, kad ryškiausias tiriamųjų nurodytas psichologinio streso požymis yra pervargimas PS4: x=2,55, δ=1,17. Atsižvelgiant į pasirinktą požymių vertinimo sistemą, tokį santykinai aukštą pervargimo vidurkį laikysime ryškiausiu iš esančių psichologinio streso požymių ir vertinsime jį kaip nepakankamą. Analizuojant kitų požymių išraiškas matyti, kad kiti psichologinio streso požymių vidurkiai yra žemesni: nervingumo PS3 (x=2,54, δ=0.96), įtampos PS2 (x=2,42, δ=1.01), depresyvumo PS1 (x=2.03, δ=0.95).
Pagal 1-oje lentelėje pateiktus duomenis matome, kad stresas studentų tarpe yra pakankamai ryškus: aukščiausi vidurkiai siekia beveik 3 balus iš 5 galimų, kiti vidurkiai pasiskirstę tarp 2-2,5 balų, kas taip pat rodo patiriamą stresą studentų tarpe.

5.2. PSICHOLOGINIO STRESO PALYGINIMAS TARP LYČIŲ

2 Diagrama. Psichologinio streso požymių vidurkių pasiskirstymas tarp lyčių.

Siekdami patikrinti antrojoje hipotezėje iškeltą teiginį, jog studentės patiria didesnį psichologinį stresą, palyginome abiejų lyčių psichologinio streso požymius. Iš 2-oje lentelėje pateiktų duomenų bei diagramos Nr.2 matome, kad išskyrus vieną požymį – nervingumas: studentų x=2,60, δ=0,90, studenčių x=2,48, δ=1,01, visais atvejais studentų vyrų patiriamo psichologinio streso požymių vidurkiai yra žemesni nei studenčių. Taip pat ir bendro psichologinio streso rodiklio vidurkiai tarp lyčių skiriasi: matome, jog studenčių vidurkis yra aukštesnis. Tai rodo, kad studentės patiria didesnį stresą nei studentai, nors statistiškai reikšmingai skiriasi tik vieno požymio – depresyvumo vidurkiai: x(studentų)=1,76, δ=0,85; x(studenčių)=2,30, δ=0,97, t(98)= -2,959, p=0,004.

2 lentelė. Studentų ir studenčių psichologinio streso požymių vidurkių palyginimas
Požymiai Studentai n=50 Studentės n=50 T-testo rezultatai

x δ x δ t df p
PS1Depresyvumas 1,76 0,85 2,30 0,97 -2,959 98 0,004**
PS2 Įtampa 2,32 0,94 2,52 1,07 -0,993 98 0,323
PS3 Nervingumas 2,60 0,90 2,48 1,01 0,624 98 0,534
PS4 Pervargimas 2,53 1,12 2,57 1,22 -0,165 94 0,869
BPS Bendras psichologinio streso rodiklis 9,04 2,80 9,88 3,31 1,370 98 0,174
** reikšmingumo lygmuo 0.01
* reikšmingumo lygmuo 0.05

5.3. TIRIAMŲJŲ PSICHOLOGINIO STRESO IR SVEIKATOS BŪKLĖS RYŠYS

3 Diagrama. Sveikatos būklės požymių vidurkių pasiskirstymas

3 Lentelė. Sveikatos būklės požymių vidurkių pasiskirstymas
SB1 1,08 1,11 99
SB2 2,21 0,81 100
SB3 2,36 0,93 100

Lygindami tarpusavyje sveikatos būklės požymių išraiškas (lentelė Nr.3, diagrama Nr.3) pastebime, kad ryškiausias yra fizinio išsekimo SB3 požymis (x=2,36, δ=0,93). Toliau požymio silpnėjimo linkme tiriamųjų nurodyta fizinė savijauta atrodo taip:
miego sutrikimai SB2 (x=2,21, δ=0,81),
sirgimo dažnumas SB1 (x=1,08, δ=1,11).
Tikrindami pirmąją šio darbo hipotezę, kėlėme uždavinį nustatyti studentų psichologinio streso ir sveikatos būklės tarpusavio ryšį. Gautų duomenų analizė, žr.lentelę Nr.4, parodė, kad psichologinio streso požymiai glaudžiai siejasi su sveikatos būklės požymiais. Buvo nustatytas tiesioginis teigiamas ryšys tarp visų sveikatos būklės bei psichologinio streso požymių, išskyrus vieną: pervargimas nekoreliavo su sirgimų dažnumu (r=0,156, p=0.131). Tačiau analizuojant bendro psichologinio streso ir visų sveikatos būklės požymių, taip pat ir bendro sveikatos būklės ir visų psichologinio streso požymių tarpusavio ryšį, visais atvejais buvo nustatytas tiesioginis teigiamas ryšys. Stipriausiai tarpusavyje koreliavo psichologinio streso požymis depresyvumas pagal šiuos sveikatos būklės parametrus:

fizinis išsekimas (r=0,505, p=0,000),
miego sutrikimas (r=0,427, p=0,000),
sirgimo dažnumas (r=0,403, p=0,000).
Nustatytas stipriausias iš analizuotų ryšys tarp depresyvumo ir bendro sveikatos būklės rodiklio (r=0,651, p=0,000).

4 lentelė.Visų tiriamųjų psichologinio streso ir sveikatos būklės požymių tarpusavio ryšys
Požymiai PS1 Depresyvumas PS2 Įtampa PS3 Nervingumas PS4 Pervargimas BPS Bendras psichologinio streso rodiklis
SB1 Sirgimo dažnumas r
p
n 0,403**
0,000
99 0,259**
0,010
99 0,331**
0,001
99 0,156
0,131
99 0,353**
0,000
99
SB2 Miego sutrikimas r
p
n 0,427**
0,000
100 0,338**
0,001
100 0,257**
0,010
100 0,315**
0,002
96 0,412**
0,000
100
SB3 Fizinis išsekimas r
p
n 0,505**
0,000
100 0,486**
0,000
100 0,291**
0,003
100 0,219*
0,032
96 0,476**
0,000
100
BSB Bendras sveikatos būklės rodiklis r
p
n 0,651**
0,000
100 0,540**
0,000
100 0,430**
0,000
100 0,350**
0,000
96 0,635**
0,000
100
** koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.01)
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05)

Analizuojant kitų psichologinio streso požymių ryšį su sveikatos būkle, nustatytas sirgimo dažnumo ryšys su nervingumu (r=0,331, p=0,001) bei įtampa (r=0,259, p=0.010).
Stiprus ryšys nustatytas tarp psichologinės įtampos ir fizinio išsekimo (r=0,486, p=0.000). Nervingumo ryšys su sveikatos būklės požymiais silpnesnis, tačiau statistiškai reikšmingas: ryšio silpnėjimo linkme nervingumas glaudžiai siejasi su tiriamųjų fiziniu išsekimu (r=0,291, p=0.003), ir miego sutrikimu (r=0,257, p=0.010). Silpniausias statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp pervargimo ir fizinio išsekimo (r=0,219, p=0,03), stipriausiai pervargimas koreliavo su miego sutrikimu (r=0.315, p=0.002).

5.4. PSICHOLOGINIO STRESO BEI SVEIKATOS BŪKLĖS

PALYGINIMAS PAGAL LYTĮ

4 Diagrama. Studentų ir studenčių sveikatos būklės požymių pasiskirstymas

Ketvirtoje diagramoje matome sveikatos būklės požymių pasiskirstymą tarp lyčių. Ryškiausi sveikatos būklės požymiai yra fizinis išsekimas studentų (žr. lentelę Nr.5) x=2,24, δ=0,89, studenčių x=2,48, δ=0,95 bei miego sutrikimas studentų x=2,14, δ=0,67, studenčių x=2,28, δ=0,93. Lyginant šiuos požymius tarp lyčių ryškių skirtumų nepastebėta: tiek studentų, tiek studenčių sveikatos būklės požymio sirgimo dažnumas vidurkiai beveik nesiskiria: studenčių x=1,25, δ=0,94, o studentų x=1,24, δ=0,92. Ryškesni skirtumai yra tarp požymių: miego sutrikimas, fizinis išsekimas, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant studentų ir studenčių bendrus sveikatos būklės rodiklių vidurkius: studentų x=6,84, δ=2,08, studenčių x=8,14, δ=2,93, skirtumas pagal T-testo rezultatą – t(98)=2,558, p=0,012.
5 lentelė. Sudentų ir studenčių sveikatos būklės požymių vidurkių palyginimas
Požymiai Studentai n=50 Studentės n=50 T-testo rezultatai

x δ x δ t df p
SB1 Sirgimo dažnumas 1,24 0,92 1,25 0,94 -1,461 97 0,147
SB2 Miego sutrikimas 2,14 0,67 2,28 0,93 -0,866 98 0,389
SB3 Fizinis išsekimas 2,24 0,89 2,48 0,95 -1,299 98 0,197
BSB Bendras sveikatos būklės rodiklis 6,84 2,08 8,14 2,93 2,558 98 0,012*
* reikšmingumo lygmuo 0.05.
5.5. PSICHOLOGINIO STRESO IR POLINKIO ŽALINGIEMS ĮPROČIAMS RYŠYS

5 Diagrama. Polinkio žalingiems įpročiams požymių vidurkių

pasiskirstymas

6 Lentelė. Visų tiriamųjų polinkio žalingiems įpročiams požymių vidurkių pasiskirstymas

Požymiai x δ n
P1 2.31 1.61 100
P2 3.10 0.79 99
P3 1.92 1.55 98
P4 1.25 0.66 100

Analizuodami polinkio žalingiems įpročiams pasiskirstymą tarp tirtų studentų pastebime, kad ryškiausias požymis yra polinkis alkoholiui P2 (x=3,10, δ=0,79). Žemesnis vidurkis tenka rūkymui P1 (x=2,31, δ=1,61), narkotinių medžiagų P3 vartojimui (x=1,92, δ=1,55) ir mažiausiai tiriamųjų tarpe tarp visų polinkių žalingiems įpročiams pasireiškia raminančiųjų vartojimas P4 (x=1,25, δ=0,66).
Siekdami patikrinti pirmosios darbo hipotezės teiginį, kad yra ryšys tarp studentų patiriamo psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpočiams, analizavome šių veiksnių tarpusavio koreliacinius ryšius.

Tirdami studentų patiriamo psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams tarpusavio ryšį, nustatėme statistiškai reikšmingą teigiamą koreliaciją tarp psichologinio streso požymio nervingumas bei polinkio žalingiems įpročiams požymio – rūkymas: (r=0,198, p=0.048). Taip pat iš lentelės Nr.7 matome, kad raminančių vartojimas koreliuoja su patiriamu depresyvumu (r=0,280, p=0.005), įtampa (r=0.237, p=0.018) bei bendru psichologinio streso rodikliu (r=0,297, p=0.003). Pastaroji koreliacija yra pati stipriausia iš visų nustatytų šioje analizėje.
Analizuodami bendro polinkio žalingiems įpročiams ryšį su psichologinio streso požymiais nustatėme teigiamą koreliaciją su nervingumu (r=0,264, p=0.008).

7 lentelė. Visų tiriamųjų streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšys
Požymiai P1 Rūkymas P2 Alkoholio vartojimas P3 Kitos narkotinės medžiagos P4 Raminančių vartojimas P5 Bendras polinkio žalingiems įpročiams rodiklis
PS1 Depresija r
p
n 0,020
0,841
100 -0,003
0,978
99 -0,007
0,949
98 0,280**
0,005
100 0,039
0,702
100
PS2 Įtampa r
p
n 0,112
0,268
100 0,086
0,398
99 -0,108
0,288
98 0,237*
0,018
100 0,095
0,348
100
PS3 Nervingumas r
p
n 0,198*
0,048
100 0,169
0,094
99 0,112
0,273
98 0,185
0,066
100 0,264**
0,008
100
PS4 Pervargimas r
p
n -0,029
0,781
96 -0,094
0,363
95 -0,047
0,655
94 0,178
0,083
96 -0,026
0,803
96
PS5 Bendras psichologinio streso rodiklis r
p
n 0,095
0,347
100 0,034
0,739
99 -0,015
0,887
98 0,297**
0,003
100 0,118
0,244
100
** koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.01)
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05

5.6. POLINKIO ŽALINGIEMS ĮPROČIAMS PALYGINIMAS PAGAL LYTĮ

8 Lentelė. Polinkio žalingiems įpročiams požymių vidurkių palyginimas tarp lyčių
Požymiai Vyrai n=50 Moterys n=50 T-testo rezultatai

x δ x δ t df p
P1 Rūkymas 2,18 1,61 2,44 1,62 -0,805 98 0,423
P2 Alkoholio vartojimas 3,20 0,86 3,00 0,71 1,265 97 0,209
P3 Kt. narkotinių medžiagų vartojimas 2,04 1,63 1,79 1,47 0,791 96 0,431
P4 Raminančių vartojimas 1,16 0,55 1,34 0,75 -1,376 98 0,172

Siekdami patikrinti antrosios hipotezės teiginį, kad studentai turi didesnį polinkį žalingiems įpročiams, palyginome abiejų lyčių duomenų vidurkius. Kaip matome iš 8-oje lentelėje pateiktų duomenų, nėra statistiškai reikšmingų vidurkių skirtumų. Analizuodami vidurkių skirtumus diagramoje Nr.6 matome, jog studentės labiau negu studentai linkusios į raminančių vartojimą: studenčių x=1.34, δ=0.75, studentų x=1,16, δ=0,55. Įdomu, kad rūkymas tyrime dalyvavusių merginų tarpe yra dažnesnis, nei vaikinų: studenčių x=2,44, δ=1,62, studentų x=2,18, δ=1,61. Lyginant abi lytis pagal polinkio žalingiems įpročiams požymius alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas pastebėjome, jog čia aukštesni vaikinų vidurkiai. Alkoholio vartojimas studentų vaikinų tarpe: x=3,20, δ=1,63, merginų – x=3,00, δ=0,71, o kitų narkotinių medžiagų – vaikinų x=2,04, δ=1,63, merginų x=1,79, δ=1,47.

6 Diagrama. Studentų ir studenčių polinkio žalingiems įpročiams palyginimas

Išanalizavę lyčių polinkio žalingiems įpročiams skirtumus, nenustatėme statistiškai reikšmingų skirtumų, todėl ryšių ieškojome tirdami kiekvieną lytį atskirai. Remiantis 9-tos lentelės duomenimis, nustatytas tiesioginis teigiamas ryšys tarp vyrų polinkio žalingiems įpročiams požymio raminančių vartojimas ir psichologinio streso požymio depresyvumas: r=0,436, p=0,002. Vadinasi stiprėjant depresyvumui, didėja polinkis raminančių vartojimui. Pastarasis požymis, kaip matyti 9-oje lentelėje, koreliuoja ir su patiriama įtampa: r=0,296, p=0,037. Taigi, depresyvumas ir įtampa vaikinų tarpe turi įtakos raminančių vartojimui.

9 lentelė. Vyrų psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšys
Požymiai P1 Rūkymas P2 Alkoholio vartojimas P3 Kitos narkotinės medžiagos P4 Raminančių vartojimas P5
Bendras
PS1 Depresyvumas r
p
n -0,252
0,078
50 0,264
0,064
50 -0,082
0,573
50 0,436**
0,002
50 -0,025
0,863
50
PS2 Įtampa r
p
n -0,080
0,583
50 0,300*
0,034
50 -0,250
0,080
50 0,296*
0,037
50 -0,039
0,786
50
PS3 Nervingumas r
p
n 0,050
0,728
50 0,290*
0,041
50 0,122
0,398
50 0,214
0,135
50 0,221
0,123
50
PS4 Pervargimas r
p
n -,0149
0,316
47 0,050
0,736
47 -0,054
0,720
47 0,129
0,388
47 -0,072
0,632
47
PS5 Bendras psichologinio streso rodiklis r
p
n -0,142
0,326
50 0,303*
0,033
50 -0,072
0,619
50 0,368**
0,009
50 0,040
0,785
50
** koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.01)
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05)

Įtampa koreliuoja ir su alkoholio vartojimu, nustatyta teigiama koreliacija: r=0,300, p=0,034. Tyrimas rodo, kad yra ryšys tarp alkoholio vartojimo ir nervingumo: r=0,290, p=0,041. Bendras psichologinio streso požymių vidurkis taip pat koreliuoja su alkoholio bei raminančiųjų vartojimu. Nustatytos tiesioginės teigiamos koreliacijos: ryšys su alkoholio vartojimu – r=0,303, p=0,033; ryšys su raminančių vartojimu – r=0,368, p=0,009.
Analizuojant moterų polinkio žalingiems įpročiams ryšį su stresu, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų streso požymių koreliacijų su alkoholio vartojimu. 6-oje diagramoje matome, kad kaip tik šis požymis merginų tarpe, kaip ir vaikinų, yra ryškiausias. Buvo nustatyta, kad reikšmingai skiriasi merginų ir vaikinų polinkio raminančių vartojimui vidurkiai, tačiau merginų polinkio neįtakoja pasirinktieji tyrimui streso požymiai, tuo tarpu vaikinų polinkį raminančių vartojimui įtakoja nervingumas ir įtampa.

10 lentelė. Moterų streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšys
Požymiai P1 Rūkymas P2 Alkoholio vartojimas P3 Kitos narkotinės medžiagos P4 Raminančių vartojimas P5
Bendras
PS1 Depresija r
p
n 0,212
0,139
50 -0,211
0,146
49 0,116
0,433
48 0,138
0,340
50 0,111
0,444
50
PS2 Įtampa r
p
n 0,265
0,063
50 -0,111
0,448
49 0,045
0,760
48 0,183
0,204
50 0,220
0,125
50
PS3 Nervingumas r
p
n 0,341*
0,015
50 0,029
0,841
49 0,092
0,533
48 0,185
0,200
50 0,302*
0,033
50
PS4 Pervargimas r
p
n 0,072
0,623
49 -0,245
0,093
48 -0,042
0,781
47 0,210
0,147
49 0,016
0,913
49
PS5 Bendras r
p
n 0,277
0,052
50 -0,206
0,157
49 0,060
0,683
48 0,232
0,105
50 0,194
0,178
50
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05)

Kaip matome iš 10-oje lentelėje pateiktų duomenų, nervingumas studenčių tarpe koreliuoja su rūkymu. Nustatyta tiesioginė teigiama koreliacija: r=0,341, p=0,015. Taip pat nustatėme ir bendro polinkio žalingiems įpročiams vidurkio koreliaciją su nervingumu: r=0,302, p=0,033. Taigi, bendras polinkis žalingiems įpročiams stiprėja, stiprėjant nervingumui, taip pat ir rūkymas merginų studenčių tarpe dažnėja, stiprėjant nervingumui.

5.7. STRESO IR SAVĘS VERTINIMO TARPUSAVIO RYŠYS

6 Diagrama. Savęs vertinimo požymių vidurkių pasiskirstymas

11 Lentelė. Savęs vertinimo požymių vidurkių pasiskirstymas
Požymiai x δ n
S1 2.10 0.64 97
S2 2.23 0.70 97
S3 2.07 0.73 96
S4 2.09 0.65 97
S5 2.09 0.72 97
S6 2.07 0.67 97
S7 2.06 0.76 97
S8 2.08 0.68 96
S9 2.16 0.67 97
S10 2.17 0.69 95

Diagramoje Nr.6 bei lentelėje Nr.11 matome tiriamųjų savęs vertinimo vidurkių pasiskirstymą. Iš galimo maksimalaus požymio įvertinimo trimis balais, daugiausia buvo vertinama renkantis vidutinį savęs vertinimo lygį – 2, todėl visų požymių įvertinimai siekia šiek tiek daugiau negu vidutinį savęs vertinimą. Aukščiausiai iš visų požymių tiriamieji save vertina pagal požymį bendradarbiaujantis S2 (x=2,23, δ=0,70). Pagal požymius sveikas S10 bei pasitikintis savimi S9 tiriamieji save vertina šiek tiek mažiau: atitinkamai (x=2,17, δ=0,69) ir (x=2,16, δ=0,67). Toliau, požymio silpnėjimo linkme tiriamieji save vertino kaip: protingas S1 (x=2,10, δ=0,64), energingas S4 ir gabus S5 – atitinkamai (x=2,09, δ=0,65) ir (x=2,09, δ=0,72), lankstus S8 (x=2,08, δ=0,68), kūrybiškas S3 ir iniciatyvus S6 – atitinkamai (x=2,07, δ=0,73) ir (x=2,07, δ=0,67) ir mažiausiai pagal požymį savarankiškas S7 (x= 2,06, δ=0,76).

Siekdami patikrinti hipotezę, jog stresas turi įtakos savęs vertinimui, atlikome šių požymių koreliacinę analizę. Paaiškėjo, kad nė vienas savęs vertinimo požymis statistiškai reikšmingai nekoreliuoja su streso požymiais (lentelė Nr.12). Paminėtinos arčiausiai 0,05 patikimumo lygmens esančios nervingumo bei įtampos koreliacijos su kūrybiškumu – atitinkamai (r=0,185, p=0,07) ir (r=0,192, p=0,061).

12 lentelė. Visų tiriamųjų psichologinio streso ir savęs vertinimo ryšys
Požymiai PS1 Depresija PS2 Įtampa PS3 Nervingumas PS4 Pervargimas PS5 Bendras
S1 protingas r
p
n 0,029
0,778
97 -0,069
0,500
97 -0,078
0,448
97 0,026
0,807
93 -0.059
0.569
97
S2 Bendra- darbiaujantis r
p
n 0,021
0,841
97 0,040
0,695
96 0,058
0,570
97 -0.021
0.839
93 0.014
0.892
97
S3 Kūrybiškas r
p
n 0,153
0,136
96 0,192
0,061
96 0,185
0,070
96 0.134
0.201
93 0.160
0.119
96
S4 energingas r
p
n -0,072
0,481
97 -0,078
0,451
97 -0,034
0,742
97 -0.116
0.267
93 -0.097
0.346
97
S5 gabus r
p
n 0,117
0,254
97 0,032
0,758
97 0,120
0,241
97 0.094
0.371
93 0.091
0.376
97
S6 iniciatyvus r
p
n -0,119
0,247
97 0,001
0,995
97 0,018
0,861
97 0.075
0.477
93 0.028
0.788
97
S7 savarankiškas r
p
n -0,118
0,251
97 -0,103
0,314
97 0,038
0,712
97 -0.035
0.738
93 -0.093
0.364
97
S8 lankstus r
p
n 0,011
0,916
96 0,008
0,939
96 0,122
0,237
96 -0.047
0.654
92 0.005
0.964
96
S9 pasitikintis savimi r
p
n -0,122
0,234
97 -0,043
0,677
97 0,131
0,201
97 -0.057
0.586
93 -0.036
0.729
97
S10 sveikas r
p
n -0,171
0,097
95 0,001
0,989
95 0,062
0,550
95 -0.103
0.330
91 -0.048
0.642
95
Bendras r
p
n -0,046
0,654
97 0,008
0,941
97 0,119
0,247
97 -0.013
0.899
93 0.007
0.945
97
Visų tiriamųjų savęs vertinimo ir psichologinio streso koreliacinė analizė parodė, jog nėra nė vieno statistiškai reikšmingo streso ir savęs vertinimo požymių tarpusavio ryšio. Mėginome ryšio ieškoti tirdami studentus ir studentes atskirai.
Anksčiau atlikta streso patyrimo analizė tarp lyčių (skyriuje 5.2) parodė, jog stresą labiau patiria studentės nei studentai pagal beveik visus požymius. Tai beveik visiškai patvirtino mūsų darbe keltą hipotezę, jog studentės stresą patiria labiau nei studentai vaikinai. Iš šios hipotezės išplaukia kita mūsų darbe išsikelta hipotezė, jog studentai vaikinai save vertina aukščiau, nei merginos, kadangi jos patiria daugiau streso. Todėl tolimesnis mūsų tyrimo tikslas yra nustatyti abiejų lyčių savęs vertinimo skirtumus, o po to pažiūrėti, kaip savęs vertinimas koreliuoja su stresu lyginant tarpusavyje abi lytis.

5.8. SAVĘS VERTINIMO PALYGINIMAS PAGAL LYTĮ

13 Lentelė. Savęs vertinimo vidurkių palyginimas tarp lyčių
Požymiai Vyrai n=49 Moterys n=48 T-testo rezultatai

x δ x δ t df p
S1 Protingas 2,24 0,60 1,96 0,65 2,262 95 0,026
S2 Bendradarbiaujantis 2,43 0,61 2,02 0,73 2,985 95 0,004
S3 Kūrybiškas 2,20 0,76 1,94 0,67 1,822 94 0,072
S4 Energingas 2,27 0,60 1,92 0,65 2,743 95 0,007
S5 Gabus 2,18 0,70 2,00 0,74 1,255 95 0,213
S6 Iniciatyvus 2,27 0,60 1,88 0,67 3,007 95 0,003
S7 Savarankiškas 2,27 0,64 1,85 0,82 2,749 95 0,007
S8 Lankstus 2,27 0,64 1,90 0,66 2,818 94 0,006
S9 Pasitikintis savimi 2,43 0,54 1,90 0,69 4,233 95 0,000
S10 Sveikas 2,38 0,64 1,96 0,69 3,058 93 0,003
SV Bendras 22.84 3.35 19.17 4.39 -4.633 95 0.000

Kaip matome iš lentelėje Nr.13 pateiktų duomenų, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai lyginant studentus ir studentes pagal aštuonis požymius iš dešimties. Reikšmingiausias skirtumas nustatytas lyginant pagal požymį pasitikintis savimi t(95)= 4,233, p=0,000. Pagal kitus požymius nustatyti tokie reikšmingi skirtumai: energingas t (95)=2,743, p=0,007, savarankiškas t(95)= 2,749, p=0,007, lankstus t(94) = 2,818, p=0,006, bendradarbiaujantis t(95)=2,985, p=0,004, iniciatyvus t(95)=3,007, p=0,003, sveikas t (93)=3,058, p=0,003 ir protingas t(95)=2,262, p=0,026. Lyginant studentų ir studenčių bendrus savęs vertinimo vidurkius taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas: t(95)=-4,633, p=0.000. Taigi, reikšmingiausias skirtumas nustatytas lyginant pagal pasitikėjimo savimi požymį bei bendrą savęs vertinimo vidurkį, o mažiausias – pagal protingumo. Statistiškai nereikšmingi skirtumai nustatyti lyginant lytis pagal požymius gabus t(95)=1,255, p=0,213 bei kūrybiškas t(94)=1,822, p=0,072.

Diagramoje Nr.7 matome, pagal kokius požymius abiejų lyčių atstovai save vertina: tiek vaikinai, tiek merginos, labiausiai išskiria požymį bendradarbiaujantis. Vaikinai dar išskiria iš kitų pastikėjimą savimi, tuo tarpu merginos – požymį gabus. Žemiausiai vyrai save vertina pagal požymį kūrybiškas, o merginos – savarankiškas.

7 Diagrama. Savęs vertinimo požymių pasiskirstymas tarp lyčių.

Studentės

Studentai

Atlikus savęs vertinimo tarp lyčių analizę siekėme patikrinti, kaip abiejų lyčių savęs vertinimas koreliuoja su patiriamu stresu.
Analizuojant vaikinų duomenis (lentelė Nr. 14), tyrimas parodė, jog egzistuoja neigiamas koreliacinis ryšys tarp psichologinio streso požymio nervingumas bei savęs vertinimo požymio protingas (r=-0.283, p=0.049). Vadinasi, didėjant nervingumui, mažėja savęs vertinimas kaip protingo. Tiesioginė neigiama koreliacija nustatyta ir tarp nervingumo bei savęs vertinimo kaip gabaus (r=-0.313, p=0.029).

14 lentelė. Studentų psichologinio streso ir savęs vertinimo ryšys
Požymiai PS1 Depresija PS2 Įtampa PS3 Nervingumas PS4 Pasitenkinimas gyvenimu PS5 Bendras
S1 Protingas r
p
n -0.054
0.713
49 -0.145
0.320
49 -0.283*
0.049
49 -0.201
0.180
46 -0.219
0.130
49
S2 Bendra- darbiaujantis r
p
n 0.109
0.456
49 0.149
0.306
49 0.080
0.584
49 -0.204
0.174
46 0.045
0.760
49
S3 Kūrybiškas r
p
n 0.265
0.065
49 0.281
0.050
49 0.177
0.225
49 0.139
0.359
46 0.236
0.103
49
S4 Energingas r
p
n -0.044
0.764
49 0.064
0.662
49 0.115
0.430
49 -0.110
0.467
46 0.027
0.854
49
S5 Gabus r
p
n -0.035
0.814
49 -0.188
0.196
49 -0.313*
0.029
49 -0.060
0.691
46 -0.217
0.134
49
S6 Iniciatyvus r
p
n -0.206
0.155
49 -0.118
0.418
49 -0.036
0.804
49 -0.110
0.467
46 -0.095
0.516
49
S7 Savarankiškas r
p
n -0.157
0.281
49 -0.251
0.083
49 0.037
0.799
49 -0.053
0.724
46 -0.113
0.439
49
S8 Lankstus r
p
n 0.028
0.853
48 0.049
0.739
48 0.104
0.482
48 -0.180
0.235
45 -0.009
0.949
48
S9 Pasitikintis savimi r
p
n -0.058
0.690
49 -0.035
0.811
49 0.133
0.361
49 -0.160
0.287
46 -0.031
0.831
49
S10 Sveikas r
p
n -0.246
0.094
48 -0.105
0.479
48 -0.191
0.193
48 -0.201
0.185
45 -0.239
0.102
48
Bendras savęs vertinimas r
p
n -0.006
0.968
49 0.004
0.978
49 0.013
0.929
49 -0.210
0.162
46 -0.061
0.679
49
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05)

Analizuojant merginų duomenis buvo nustatytos teigiamos koreliacijos tarp savęs vertinimo požymio gabus ir šių psichologinio streso požymių: didžiausią įtaką savęs vertinimui kaip gabios merginoms turėjo nervingumas – r=0,481, p=0,001. Pastebime, kad analizuojant vaikinų duomenis, požymis gabus taip pat koreliavo su nervingumu. Merginų atveju koreliacija taip pat yra neigiama. Vadinasi, didėjant nervingumui, krenta savęs vertinimas pagal požymį gabus: r=-0,481, p=0,001. Merginų savęs vertinimui pagal požymį gabus, įtakos turi ir psichologinio streso požymis depresija: r=-0,318, p=0,027. Vadinasi, didėjant depresijos išgyvenimui, krenta savęs vertinimas kaip gabios merginų tarpe. Nustatyta, kad bendras psichologinio streso požymių vidurkis taip pat neigiamai koreliuoja su savęs vertinimo požymiu gabus: r=0,381, p=0,007.

15 lentelė. Studenčių psichologinio streso ir savęs vertinimo ryšys
Požymiai PS1 Depresija PS2 Įtampa PS3 Nervingumas PS4 Pervargimas PS5 Bendras
S1 protingas r
p
n 0.218
0.137
48 0.032
0.827
48 0.065
0.662
48 0.251
0.088
47 0.128
0.386
48
S2 Bendra- darbiaujantis r
p
n 0.109
0.459
48 -0.013
0.929
48 0.014
0.922
48 0.150
0.315
47 0.071
0.631
48
S3 Kūrybiškas r
p
n 0.159
0.284
47 0.139
0.352
47 0.175
0.239
47 0.152
0.312
46 0.145
0.332
47
S4 Energingas r
p
n 0.039
0.793
48 -0.154
0.297
48 -0.195
0.183
48 -0.095
0.525
47 -0.131
0.374
48
S5 Gabus r
p
n -0.318*
0.027
48 0.245
0.094
48 -0.481**
0.001
48 0.240
0.104
47 -0.381**
0.007
48
S6 Iniciatyvus r
p
n 0.088
0.552
48 0.154
0.295
48 -0.031
0.833
48 0.261
0.077
47 0.209
0.155
48
S7 Savarankiškas r
p
n 0.027
0.854
48 -0.040
0.785
48 0.013
0.931
48 0.002
0.987
47 -0.018
0.904
48
S8 Lankstus r
p
n 0.145
0.324
48 0.019
0.901
48 0.112
0.450
48 0.107
0.475
47 0.096
0.518
48
S9 Pasitikintis savimi r
p
n 0.014
0.923
48 0.018
0.905
48 0.107
0.471
48 0.049
0.746
47 0.063
0.669
48
S10 Sveikas r
p
n 0.019
0.900
47 0.150
0.313
47 0.248
0.093
47 -0.010
0.948
46 0.179
0.228
47
Bendras savęs vertinimas r
p
n 0.140
0.341
48 0.091
0.537
48 0.168
0.254
48 0.167
0.263
47 0.171
0.246
48
** koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.01)
* koreliacija reikšminga (patikimumas lyginamas su 0.05)

6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

1. Siekiant patikrinti pirmąją hipotezę, kad yra streso ir atskirų studentų gyvenimo aspektų ryšys, ieškojome streso ir sveikatos būklės, streso ir polinkio žalingiems įpročiams bei streso ir savęs vertinimo tarpusavio ryšių.

Analizuojant streso ir sveikatos būklės tarpusavio ryšį nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp visų požymių, išskyrus ryšį tarp pervargimo ir sirgimo dažnumo. Kiti statistiškai reikšmingi tarpusavio ryšiai, ryšio silpnėjimo linkme buvo tokie: depresyvumo ir bendro sveikatos būklės rodiklio: r=0,651, p=0,000; bendro sveikatos būklės rodiklio ir bendro psichologinio streso rodiklio: r=0,635, p=0,000; įtampos ir bendro sveikatos būklės rodiklio: r=0,540, p=0,000; depresyvumo ir fizinio išsekimo: r=0,505, p=0,000; įtampos ir fizinio išsekimo: r=0,486, p=0,000; bendro psichologinio streso rodiklio ir fizinio išsekimo: r=0,476, p=0,000; nervingumo ir bendro sveikatos būklės rodiklio: r=0,430, p=0,000; depresyvumo ir miego sutrikimų: r=0,427, p=0,000; bendro psichologinio streso rodiklio ir miego sutrikimų: r=0,412, p=0,000; depresyvumo ir sirgimo dažnumo: r=0,403, p=0,000; bendro psichologinio streso rodiklio ir sirgimo dažnumo: r=0,353, p=0,000; pervargimo ir bendro sveikatos būklės rodiklio: r=0,350, p=0,000; įtampos ir miego sutrikimų: r=0,338, p=0,001; nervingumo su sirgimo dažnumo: r=0,331, p=0,001; pervargimo ir miego sutrikimų: r=0,315, p=0,002; nervingumo ir fizinio išsekimo: r=0,291, p=0,003; pervargimo ir sirgimo dažnumo: r=0,279, p=0,006; įtampos ir sirgimo dažnumu: r=0,259, p=0,010; nervingumo su miego sutrikimų: r=0,257, p=0,010; pervargimo ir fizinio išsekimo: r=0,219, p=0,032.

Analizuojant visų tyrime dalyvavusių studentų polinkio žalingiems įpročiams ryšį su psichologinio streso požymiais, nustatyta: raminančių vaistų vartojimas teigiamai koreliuoja su depresyvumu (r=0,280, p=0,005), įtampa (r=0,237, p=0,018) ir bendru psichologinio streso rodikliu (r=0,297, p=0,003); rūkymas teigiamai koreliuoja su nervingumu (r=0,198, p=0,048); bendras polinkio žalingiems įpročiams rodiklis teigiamai koreliuoja su nervingumu (r=0,264, p=0,008).

Analizuojant savęs vertinimo ryšį su stresu, nustatyta, kad streso požymiai visiškai nekoreliuoja su savęs vertinimo požymiais visų tyrime dalyvavusių studentų grupėje. Tiriant streso ir savęs vertinimo ryšį vaikinų tarpe, nustatytos statistiškai reikšmingos neigiamos koreliacijos: tarp nervingumo ir požymio protingas (r=-0,283, p=0,049) bei nervingumo ir požymio gabus (r=-0,313, p=0,029). Tiriant streso ir savęs vertinimo ryšį merginų tarpe, nustatytos statistiškai reikšmingos neigiamos koreliacijos tarp požymio gabus ir psichologinio streso požymių depresija (r=-0,318, p=0,027), nervingumo (r=-0,481, p=0,001) ir bendro psichologinio streso rodiklio (r=-0,381, p=0,007).
2. Siekiant patikrinti antrąją šio darbo hipotezę, teigiančią, jog studentės patiria didesnį stresą ir turi daugiau sveikatos problemų, buvo ieškoma statistiškai reikšmingų vidurkių skirtumų. Lyginant abiejų lyčių psichologinio streso požymius buvo nustatytas statistiškai reikšmingas vidurkių skirtumas pagal psichologinio streso požymį depresyvumas: studentų x=1,76, δ=0,85 ir studenčių x=2,30, δ=0,97, kas parodo aukštesnį studenčių depresyvumo lygį.

Siekiant patikrinti, ar studentės turi daugiau sveikatos problemų nei studentai, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys lyginant bendrus sveikatos būklės rodiklius: studentų x=6.84, δ=2.08, studenčių x=8.14, δ=2.93 kas rodo, jog studentės patiria daugiau sveikatos problemų nei studentai.

Siekiant patikrinti antrosios hipotezės teiginį, jog studentai turi didesnį polinkį žalingiems nebuvo nustatytas nė vienas statistiškai reikšmingas vidurkių skirtumas. Analizuojant studentų ir studenčių savęs vertinimo vidurkius nustatyta, jog studentų savęs vertinimas yra aukštesnis už studenčių pagal 8 iš 10 požymių, prioriteto mažėjimo linkme: pasitikintis savimi x(v)=2,43, δ=0,54; x(m)=1,90, δ=0,69; bendradarbiaujantis x(v)=2,43, δ=0,61; x(m)=2,02, δ=0,73; sveikas x(v)=2,38, δ=0,64, x(m)=1,90, δ=0,69; energingas x(v)=2,27, δ=0,60; x(m)=1,92, δ=0,65; lankstus x(v)=2,27, δ=0,64; x(m)=1,90, δ=0,66; iniciatyvus x(v)=2,27, δ=0,60; x(m)=1,88, δ=0,67; savarankiškas x(v)=2,27, δ=0,64; x(m)=1,85, δ=0,82; protingas x(v)=2,24, δ=0.60; x(m)=1.96, δ=0.65.

7. IŠVADOS

1. Tyrimo rezultatai visiškai patvirtino pirmosios hipotezės teiginį, kad egzistuoja psichologinio streso ir sveikatos būklės požymių tarpusavio ryšys, tiriant studentus.

Tyrimas iš dalies patvirtino pirmosios hipotezės teiginį, kad egzistuoja psichologinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams tarpusavio ryšys. Nustatyti ryšiai tarp raminančių vartojimo ir psichologinio streso požymių: depresyvumo (r=0,280, p=0,005) bei įtampos (r=0,237, p=0,018), taip pat tarp rūkymo ir nervingumo (r=0,198, p=0,048).
Tyrimas visiškai nepatvirtino pirmosios hipotezės teiginio, kad egzistuoja psichologinio streso ir savęs vertinimo ryšys.

2. Tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino antrosios hipotezės teiginį, kad studentės patiria didesnį stresą nei studentai: statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas pagal depresyvumo požymį: studentų x=1,76, δ=0,85 ir studenčių x=2,30, δ=0,97.
Tyrimas iš dalies patvirtino antrosios hipotezės teiginį, kad studentės turi daugiau sveikatos problemų nei studentai: nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant bendrus sveikatos būklės rodiklius: studentų x=1,76, δ=0,85 ir studenčių x=2,30, δ=0,97.
Visiškai nepatvirtino antrosios hipotezės teiginys, kad studentai yra linkę labiau žalingiems įpročiams, nei studentės.

8. SUMMARY

The purpose of my bachelor‘s work is to estimate the connection between psychological stress that students experience and their life dimensions: state of health, addiction problems and self-assessment, also to compare psychological stress that students experience and these dimensions according gender.
In my work I support these hypotheses:

• There is connection between psychological stress that students experience and their state of health, self-assessment and addiction problems.
• Female students suffer from stress and have more health problems, and male students have more addiction problems and have higher self-assessment.

The survey almost absolutely confirms the affirmation of the first hypothesis that psychological stress that students experience and their state of health have relative connections. The survey that psychological stress and addiction problems have connections proves only partly out. The affirmation of the first hypothesis that there is connection between stress that students experience and self-assessment proves partly out too.
The affirmation of the second hypothesis that female students suffer from stress more often than male students proves only partly out. The same is with the part that female students have more health problems than male students. The affirmation of the second hypothesis that male students have more addiction problems was not confirmed. The third affirmation of the second hypothesis that male students have higher self-assessment than female students was supported with some exceptions.

LITERATŪRA

1. Beresnevičienė D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje: psichologiniai pagrindai. –Vilnius: Pedagogikos institutas, 1995.
2. Božytė A. Vaidmenų stresorių ir jų sąveikos įtaka darbo efektyvumui // magistro darbas. – Vilnius: VDU, 2002.
3. Bekker M. H. J., Boselie K. Gender and stress: is gender role stress? A re-examination of the relationship between feminine gender role stress and eating disorders // Stress & Health: Journal of the International Society for the Investigation of Stress; Vol. 18, Aug2002.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=12064013&db=aph
4. Chaine Ch. Sveikata – stresas – liga. // Biologinė medicina, 2001, Nr. 1.
5. Caring for careers: managing stress in those who care for people with HIV and AIDS // UNAIDS. – Geneva: UNAIDS, 2000.
6. Danilevičiūtė V. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai // Teisininkams apie stresą: kolektyvinė mokslinė studija. – Vilnius: LTU, 2000.
7. Dapšys K., Rukšėnas O. Stresinės reakcijos matavimas poligrafiniais metodais // teisininkams apie stresą: kolektyvinė mokslinė studijas. – Vilnius: LTU, 2000.
8. Drobnys J. Stresas greitojoje medicinos tarnyboje // Teisininkams apie stresą: kolektyvinė mokslinė studija. – Vilnius: LTU, 2000.
9. Encyklopedia of stress / Editor in – chief George Fink San Diego: Academic Press, 2000, 3 t.
10. Fišas J. Stresas, nerimas ir jo vegetaciniai pasireiškimai // Sveikas žmogus, 2002, Nr. 9.
11. Glambinskatė V. Profesinio streso organizaciniai psichologiniai aspektai // magistro darbas. – Vilnius: VDU, 2002.
12. Goštautas A., Gustainienė L., Perminas A., Šinkariova L., Ausmanienė N., Statkevičienė A. Kraujospūdžio kitimai taikant ankstyvosios psichologinės reabilitacijos priemones stacionaro sąlygomis // Medicinos teorija ir praktika, 2002, Nr. 3.
13. Hardy L. Helping Students De-Stress // Education Digest; Vol. 68, May2003.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=9637988&db=aph
14. Head J., Hill F., Maguire M. Stress and the Post Graduate Secondary School Trainee Teacher: a British case study // Journal of Education for Teaching; Vol. 22, Mar96. Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=9607103436&db=aph
15. Hines M. Johnston K. J., Golombok S., Rust J., Stevens M., Golding J. Prenatal Stress and Gender Role Behavior in Girls and Boys: A Longitudinal, Population Study // Hormones & Behavior; Vol. 42, Sep2002.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=8516842&db=aph
16. Jankauskas R. Higienos instituto Darbo medicinos centro mokslo darbai = Scientific works of occupational medicine centre. – Vilnius: Higienos institutas, 2001.
17. Levine S., Ursin H. What is stress? Stress Neurobiology and Neuroendocrinology. Marcel dekker, Inc, 1991.
18. Large R. Easing the Strain of Students Stress. // NEA Today; Vol. 18, Sep99, 2003. Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=2214058&db=aph
19. Makowiec – Dabrowska T., Bortkiewicz AS., Radwan – Wlodsarczyk Z. Participation of mental workload in cirkulatory system reaction to occupational work. – Medicyna Pracy, 1992.
20. Medicinos enciklopedija I-II tomas. – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1993.
21. Noel N., Cohen E., Dale J. Changes in substance use during times of stress: College students the week before exams. // Journal of Drug Education; Vol. 27, 1997.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=221153&db=aph
22. Obelenis V. Chroninio streso įtaka dirbančiųjų sergamumui psichosomatinėmis ligomis. Medicinos mokslas sveikatos praktikai. – Vilnius: 1994.
23. Pajarskienė B. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė priklausomai nuo psichosocialinių darbo stresorių // Daktaro disertacija. – Kaunas, 1999.
24. Pajarskienė B. Stresas darbe ir sveikata. – Vilnius: Higienos institutas, 1995.
25. Pajarskienė B., Jankauskas R. Streso darbe įvertinimas. – Vilnius, 1998.
26. Pajarskienė B., Jankauskas R. Psichosocialinių darbo stresorių įtaka moterų sveikatai. Profesinė sauga ir sveikata. Tezės. Tarptautinė konferencija. – Vilnius, 1998.
27. Pajarskienė B., Jankauskas R. Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka negamybinių profesijų darbuotojų stresinių reakcijų dažnumui / recenzavo A. Juozulynas, R. Telksnienė // Visuomenės sveikata, 2000, Nr. 2.
28. Pajarskienė B. Stresas darbe. Kaip jį išmatuoti ir įvertinti? // Sveikata, 2000, Nr. 7-8.
29. Research on work – related stress // Europen Agency for safety and health at work. – Luxemburg: office for official publ. Of the European Communities. 2000.
30. Saipanish R. Stress among medical students in a Thai medical school // Medical Teacher, Vol. 25, Sep2003.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=11093319&db=aph
31. Stresas. Atmintinė pareigūnams. Parengė Policijos departamento prie VRM personalo tarnybos psichologų poskyris. – Vilnius, 2000.
32. Сeлье Г. Стресс без дизстресса. – Moсква, 1982.
33. Špėtytė G., Deksnytė A. Stresas mūsų gyvenime // Sveikas žmogus. 2002, Nr. 8.
34. Vilmantaitė – Glinskienė E. Stresas – amžiaus rykštė // Lietuvos sveikata. 2002, Nr. 47.
35. Weingand V. Moterų stresai. – Vilnius, 1998.
36. Williams D.R. and House J.S. Stress, social support, control and coping: a social epidemiological view. Health promotion research Towards a new social epidemiology WHO regional publications // Europian sesies, 1991.
37. Wilgoren J. More Than Ever, First-Year Student Feeling the Stress of College // New York Times; Vol. 149, 01/24/2000.
Database: EBSCO // Academic Search Premier, http://search.epnet.com/direct.asp?an=2764603&db=aph
38. Žukauskas G. Abilitacija Stresas Reabilitacija. – Vilnius: LTA, 1998.
39. Žukauskienė R., Šakalytė J. Moterų profesinė karjera. Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija. – Vilnius, 2003.

Kitos duomenų bazės:
40. Alaunis R. Stresas. – Vilnius: VDU, 2001.
http://uvm.vdu.lt/Universitas%20Vytauti%20Magni/2001%20m.%20Nr.5/0000DBF8-80000004/006ADA8A-70E903AC
41. Stresai, psichologinės apkrovos bei jų prevencija. http://www.kompirsveikata.lt/6_skyrius/6_2.html
42. Montvila Z. Stresas ir mokslininkai. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/78/78stre.html
43. Stresas. http://www.psichoterapija.ot.lt/Paklausk/Stresas/Stresas_info.html
44. Tausch R. Kas sukelia stresą? http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=392

PRIEDAS Nr.1

Leave a Comment