Stresas

BŪDINGIAUSI STRESO POŽYMIAI 4
STRESĄ SUKELIANTYS GYVENIMO ĮVYKIAI 5
KATASTROFOS 5
SVARBŪS GYVENIMO POKYČIAI 5
KASDIENIAI SUNKUMAI 6
STRESAS DARBE 6
STRESO DARBE PASEKMĖS 7
REAKCIJA Į STRESĄ DARBE 8
Stresas darbe ir sveikata 9
KAIP ĮVEIKTI STRESĄ 10
Stenkitės susitaikyti su tuo, kas įvyko 10
Atviri pokalbiai ir pagalba 11
Išmokite atsipalaiduoti 11
Aktyvus sportas 11
Poilsis gamtoje, darbas sode, kelionės 12
Mėgstamas užsiėmimas 12
Muzika 12
Malda 12
Geras miegas 12
Kavos ir alkoholio atsisakymas 13
Geriau rengtis patogiai 13
PSICHOLOGINĖ ADAPTACIJA ARBA STRESO DARBE ĮVEIKIMAS 13
IŠVADOS 15

ĮVADAS

Yra žmonių, kurie galva sieną praskeltų, kad tik pasiektų tai, ko jie trokšta. Kiti gyvena nuolatinėje įtampoje, bėgiodami, blaškydamiesi, niekur nespėdami, dorai nepadarydami jokio darbo. Tokią būseną galima prilyginti tai, kokią patiriame sėdėdami dantisto kėdėje: “Aš viisą laiką įsitempęs, tartum mane kas rengtųsi pulti.” “Kai aš suklystu, man vis atrodo, kad mama tuoj užriks ant manęs, nors iš tikrųjų taip ji seniai nedaro.” Nuolatinis nerimas neleidžia mums nurimti, mes visuomet pasirengę gintis. Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Mintys ir jausmai yra du vidiniai faktoriai, sąlygojantys stresinės būsenos ir stresinės reakcijos intensyvumą. Mintys gali stiprinti jausmus arba juos silpninti, nes psichinės reakcijos tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes galvojame apie įvykį arr situaciją, kaip juos vertiname, koks mūsų požiūris. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys, mintys ir jausmai yra ligų šaltinis, jie tikrai pradėtų elgtis kitaip ir žymiai pagerėtų gyvenimo kokybė. Anksčiau sakydavome: „Ak, tie nervai!” Dabar pamėgome žodį „stresas”. Na, be

et nėra pernelyg svarbu, kaip pavadinsime visiems pažįstamą nemalonią būsena. Urbanizuotoje visuomenėje, tobulėjant mechanizacijai, automatizacijai, informacinėms technologijoms, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, mažėja laiko racionaliems sprendimams priimti, didėja darbuotojo atsakomybė. Tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą, sukelia profesinį stresą. Taigi, labai svarbu suvokti pačio streso sąvoką, išsiaiškinti, kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso tik nuo mūsų emocijų ir reakcijų į stresą, kaip žmonių nuostatos ir elgesys padeda užkirsti kelią ligoms, siekti sveikatos ir geros savijautos, iš ko žmogus sprendžia, kad jis serga, kada jis ima ieškoti pagalbos ir pradeda gydytis, išmokti valdyti nepageidaujamą stresinę būseną ir apriboti neigiamas jos pasekmes, išmokti išvengti nebūtinų stresinių situacijų, t.y. objektyviai sumažinti streso kilimo tikimybę, kaip kontroliuoti stresą. Tik viską, irr iki galo išsiaiškinęs, žmogus sumažintų savo kančias ir pailgintų savo gyvenimo trukmę. Stresas šiuo metu yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema.

Streso samprata

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai. kartais ji taikoma grėsmei ar iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Kad būtų apimtos šios abi reikšmės, stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Ta

ačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stiprus ar užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Stresu medikai domėjosi jau nuo Hipokrato laikų. Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir šį terminą pirmasis pradėjo vartoti Kanados mokslininkas Hansas Seljė (Selye). Jis tikriausiai net neįsivaizdavo, kiek populiarus taps jo pasiūlytas terminas. H.Seljė dėka streso sąvoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. Jis apibūdino stresą kaip nespecifinę organizmo reakciją į bet kokius jam keliamus reikalavimus. Organizmo prisitaikomąją reakciją į stresą H.Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu, apimančiu nerimo, pasipriešinimo ir išsekimo fazes. Nerimo fazėje pakinta organizmo parametrai: nuo streso hormonų ima dažniau plakti širdis, prasideda intensyvesnis kvėpavimas, kraujyje padaugėja sacharozės, gausiau prakaituojama. Pasipriešinimo fazėje, jeigu stresoriaus poveikis nebūna didesnis už galimybę prisitaikyti, organizmas priešinasi. Nerimo požymiai išnyksta, o pasipriešinimas gerokai pranoksta įprastąjį. Pasipriešinimo trukmė priklauso nuo organizmo įgimto gebėjimo prisitaikyti ir nuo stresoriaus jėgos. Išsekimo fazėje ilgai veikiant stresoriui, su kuriuo organizmas jau yra apsipratęs, pamažu senka jo adaptacinės energijos atsargos, kyla nerimas, ir organizmas su visu tuo jau nebesusidoroja. Todėl gali atsirasti fizinių ir emocinių sutrikimų.
Dabar streso sąvoka, priešingai H.Seljė teorijai, yra išsiplėtusi: ji reiškia ir būseną, ir
r reakciją, ir išorines sąlygas. Kiekvienas streso tyrėjas ir žinovas, priklausomai nuo tyrimo tikslo ir krypties, pateikia savąją mokslinę streso sampratą. Pagal vieną požiūrį stresas yra priverstinė užtrukusios psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Tai įtampa sukelta stresorių, nes pastarieji yra grėsmingi žmogaus padėčiai, saugumui darbe, sveikatai, gerovei. Pagal kitą požiūrį stresas yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai. Tai fiziologinis ir psichologinis atsakas į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip grėsmingas. Stresas yra nespecifinis organizmo atsakas į bet kokį jį sukėlusį poveikį. Stresas – tai biocheminė organizmo reakcija į aplinkos reikalavimus.
Psichologijoje esama nuomonės, kad stresas yra individualus reiškinys, kuris pasireiškia esant pernelyg dideliems aplinkos reikalavimams. Streso būsena atsiranda žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, jog sugebės jas įveikti. Taip pat esama požiūrio, kad stresas yra negatyvus aplinkos įvykių įvertinimas, neigiamas aplinkos suvokimas.
Mokslinėje literatūroje stresas darbe apibrėžiamas kaip emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis yra darbe keliamų reikalavimų ir asmens gebėjimo juos atlikti prieštaravimas. Taip pat tai subjektyvus reiškinys, tai asmens suvokimas, jog nesugebės atitikti darbinės situacijos keliamų reikalavimu. Jei žmogaus supratimu iš jo reikalaujama daugiau, ne
ei jis mano galintis padaryti, jis patirs stresą, kylantį dėl nerimo. Kuo svarbesnis bus rezultatas, tuo didesnis patiriamas stresas. Bet patekęs i situaciją, kur jo galimybės gerokai didesnės už reikalavimus, žmogus patirs stresą dėl nuobodulio. Tarp nerimo ir nuobodulio yra optimalios energijos zona, vadinamoji įkvėpimo būsena. Tai zona, kurioje žmogaus psichinė energija yra labai didelė ir nėra streso. Pasiekęs šią zoną žmogus parodo geriausius rezultatus. Didesnė tikimybė patirti įkvėpimą yra tada, kai darbuotojas žino, jog darbo sudėtingumas atitinka jo meistriškumo lygį, jis yra fiziškai atsipalaidavęs ir budraus proto.

Būdingiausi streso požymiai
Kadangi stresas apie save prabyla įvairiai, šiuos simptomus siūloma grupuoti į tris bendrąsias kategorijas: fiziologinę, psichologinę ir elgsenos.
Fiziniai
Širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai jūsų protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir hipofizės (posmegeninės liaukos) nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja jūsų organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti adrenaliną.
Padariniai:
• Padažnėja pulsas ir pakyla kraujospūdis.
• Deguonies suvartojimui didėjant, greitėja kvėpavimas.
• Adrenalinas, kiti hormonai ir riebiosios rūgštys išmetamos į kraujotakos sistemą.
• Kepenys išskiria sukauptą cukrų.
• Įsitempia raumenys – ypač šlaunų, klubų, nugaros, pečių, rankų ir veido.
• Sutrinka virškinamojo trakto organų ir galūnių kraujotaka.
• Smegenys ir pagrindiniai raumenys labiau aprūpinami krauju.
• Kūnas prakaituoja norėdamas atvėsti – pagreitėjusi medžiagų apykaita aktyvina šilumos gamybą.
Psichiniai
Nuotaikos svyravimas, sujaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susi-rūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.

Elgesio pakitimai

Irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas.

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai

Nuo to, kaip mes vertiname tam tikrus gyvenimo įvykius, priklauso mūsų patiriamo streso stiprumas. Vienas žmogus, girdėdamas krebždesius tuščiuose namuose, nekreipia į tai dėmesio ir nepatiria jokio streso, o kitas, įtaręs, kad kažkas įsibrovė į namus, labai išsigąsta. Mokslininkus labiausiai domina, kokią įtaką žmogaus sveikatai turi trys stresorių rūšys: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniai sunkumai. Prie kasdienių sunkumų priskiriamam stresui darbe yra skiriama ypač daug dėmesio.

Katastrofos

Tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, pavyzdžiui, karas ar stichinės nelaimės. Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą. Tarp pabėgėlių, palikusių tėvynę, taip pat būna nemažai žmonių, turinčių psichikos sutrikimų. Jie patiria stresą, nutraukdami ryšius su tėvyne, atsiskirdami nuo šeimos ir turėdami prisitaikyti prie svetimos aplinkos, svetimos kultūros, kuri skiriasi savo kalba, tautiškumu, gyvenimo sąlygomis bei socialinėmis normomis.

Svarbūs gyvenimo pokyčiai

Kita stresorių rūšis – tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis, prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. Kai kurie psichologai tiria, kaip gyvenimo pokyčiai veikia žmogaus sveikatą, stebėdami žmones ilgesnį laiką, taip pat stengdamiesi išaiškinti, ar tam tikri įvykiai pasitaiko prieš ligą. Kiti lygina gyvenimo pokyčius, kuriuos prisimena žmonės, sergantys ar nesergantys tam tikra liga, pavyzdžiui, širdies priepuoliais.
Psichologinėje literatūroje yra pateikiamas kai kurių stresinių situacijų vertinimas 100 taškų skalėje.
Neigiamos:
– sutuoktinio mirtis – 100 tšk.;
– skyrybos – 75 tšk.;
– staigi finansinė krizė – 40 tšk.;
– darbovietės pakeitimas – 35 tšk.;
– vaikų išėjimas iš namų – 30 tšk.;
– problemos su šefu – 25 tšk.
Teigiamos:
– santuoka – 50 tšk.;
– žinia apie būsimą kūdikį – 40 tšk.;
– žinia apie paaukštinimą pareigose – 30 tšk.;
– žinia apie įdomų poilsį šiltuose kraštuose – 30 tšk.

Kasdieniai sunkumai

Šiuolaikinį žmogų laimingą padaro ne tiek pasiturintis gyvenimas, kiek tokie kasdieniai gyvenimo įvykiai kaip ilgai lauktas pasimatymas, džiuginantis laiškas, savos komandos pergalė svarbiose varžybose.
Tas pats pasakytina ir apie neigiamus įvykius. Kasdieniai pykčiai gali būti streso priežastis. Šie kasdieniai sunkumai yra susiję su transporto kamščiais spūsties valandomis, erzinančiais įnamiais, ilgomis eilėmis banke ar parduotuvėje, užklupusiu lietumi, kai neturime skėčio. Vieni žmonės į tai paprasčiausiai nekreipia dėmesio, kitus tokie nepatogumai labai suerzina. Tokie nestiprūs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai.
Kitas streso, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime, šaltinis – tai konfliktai tarp skirtingų mūsų elgesio motyvų. Mažiausią stresą sukelia “siekiamo ir siekiamo” konfliktai, kai mus traukia du patrauklūs, bet nesuderinami tikslai: eiti į sporto varžybas ar į kavinę; studijuoti sociologiją ar antropologiją; vilkėti žalią ar smėlio spalvos megztinį. Kitais atvejais susiduriame su “vengiamo ir vengiamo” konfliktais tarp dviejų nepageidautinų dalykų. Pavyzdžiui, išvengti nemėgstamo dalyko studijavimo ar išvengti nesėkmės pasimokius.
Kai kyla “siekiamo ir vengiamo” konfliktas, jaučiame, kad tuo pačiu metu kas nors ir traukia ir atstumia.
Stresas sustiprėja, kai vienu metu tenka išgyventi keletą tokių siekimo ir vengimo konfliktų: kai reikia apsispręsti, su kuo draugauti, kurią mokyklą lankyti, kokį darbą pasirinkti.

Stresas darbe

Streso darbe priežastys

Stresą darbe sukelia psichologinės, socialinės, somatinės ir darbo organizavimo priežastys. Psichologinės streso darbe priežastys yra susijusios su patiriama emocine įtampa, kurią sukelia baimė nesusidoroti su konkrečia užduotimi, baimė, jog kiti pagalvos kaip apie nevykėlį, baimė netekti darbo. Tokios asmenybės savybės, kaip ambicingumas, noras daug pasiekti, pastangos viską padaryti tobulai ir nepriekaištingai, taip pat yra psichologinio streso šaltinis. Kasdieniai konfliktai darbe, nesutarimai su bendradarbiais ir darbdaviais, karjeros neapibrėžtumas, žemas darbo statusas, menkas darbo užmokestis, nepakankamas darbo saugumas yra socialinio streso darbe priežastys.
Somatinės stresą darbe sukeliančios priežastys yra susijusios su dirbančiųjų bloga savijauta, sveikatos sutrikimais, ligomis. Silpnos sveikatos, dažnai sergantis žmogus baiminasi dėl savo darbo vietos, kelia vadovo nepasitikėjimą. Netinkamai organizuotas darbas, darbuotojų perkrovimas darbu ar nepakankamas krūvis yra viena didžiausiu streso darbe priežasčių. Neįdomus, nepastovus, beprasmiškas, ligą sukeliantis darbas taip pat yra nemažas streso veiksnys.
Kai kurios profesijos yru pripažintos labiau stresinėmis negu kitos. Pateikiu Didžiosios Britanijos profesoriaus Gary’io Cooperio iš Mančesterio Mokslo ir technologijos instituto duomenis. Patiriamo streso lygis vertinimas nuo 10 (aukščiausias lygis) iki 0 (žemiausiai lygis).

Išminuotojas 8.3 Valstybės tarnautojas 4.4
Policininkas 7.7 Buhalteris 4.3
Reklamos specialistas 7.3 Inžinierius 4.3
Stomatologas 7.3 Vietinės valdžios atstovas 4.3
Mokesčių inspektorius 6.8 Sekretorė 4.3
Medicinos sesuo, akušerė 6.5 Architektas 4.0
Personalo vadovas 6.0 Laborantas 3.8
Komercijos direktorius 5.8 Bankininkas 3.7
Pardavėjas 5.7 Kompiuterių specialistas 3.7
Biržos makleris 5.5 Bibliotekininkas 2.0

Streso darbe pasekmės
Stresas darbe sukelia somatines, psichologines ir socialines pasekmes. Dėl nuolatinio ir ilgalaikio streso darbe gali prasidėti alergijos, galvos, skrandžio, nugaros skausmai, širdies ligos, peršalimai, gripas, kvėpavimo problemos, prakaitavimas, drebulys ir pan. Dėl patiriamo streso darbe žmogus jaučia nerimą, įtampą, nesugeba susikaupti, yra nervingas. Esant stresui, mažėja darbo produktyvumas – kokybė ir kiekybė, silpnėja saugus elgesys ir padaugėja traumų.

Reakcija į stresą darbe

Reakcija į stresą priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo, temperamento bei charakterio savybių.
Gydytojai Friedmanas ir Rosenmanas (1986), atlikę devynerių metu tyrimą, išskyrė A ir B asmenybių tipus.
A tipo asmenys yra reaktyvūs, linkę lenktyniauti, sunkiai suvaldomi, nekantrūs, skaičiuojantys savo laiką, labai motyvuoti, agresyvūs ir greit supykstantys. A tipo žmonės ieško iššūkių, vertina veiklos našumą ir sėkmę. Jie nori žinoti, kaip vertinama jų veikla. A tipo asmenys yra veiklūs sau ir su kitais. Būna nekantrūs ir pikti, kai kiti dirba lėčiau ar prasčiau, nei jie pageidautų. A tipo asmenys nuolatos jaučiasi, jog gyvenime turėjo pasiekti kur kas daugiau nei yra pasiekę. Jie jaučiasi privalą viską atlikti patys, nepasitiki kitais ir niekur neranda ramybės.
B tipo asmenys ilsisi nesikrimsdami dėl tuščiai praleisto laiko ir nesunkiai atsisako iniciatyvos. B tipo asmenys lengviau susitaiko su esama tikrove ir yra atlaidesni sau už nesėkmes. Jie sugeba su žmonėmis palaikyti gerus santykius ir iškilus problemoms stengiasi numatyti galimas pasekmes.
Stresams jautrūs asmenys dažniausiai pasižymi didesne A tipo elgesio dalimi. A tipo žmonės fiziologiškai reaguoja stipriau. Jų organizme išsiskiria daugiau hormonų, padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis. A tipo žmonėms labiausiai kenkia neigiamos emocijos, ypač pyktis.
Ekstravertiškos asmenybės linkusios greit sureaguoti į situaciją, nekaupti neigiamų emocijų savyje, agresyviai išreikšti savo nepasitenkinimą. Intravertiškos asmenybės linkusios nuslopinti savyje neigiamus išgyvenimus ir jų neparodyti išorėje. Stabilios asmenybės, susidūrusios su stresine situacija, greit nusiramina, kontroliuoja savo jausmus ir elgesį. Neurotinės asmenybės labai jautriai reaguoja į menkiausią stresinį dirgiklį, sunkiai nusiramina ir kenčia psichosomatinius skausmus.
Skirtingo temperamento žmonės taip pat skirtingai reaguoja stresinėje situacijoje. Stresas sutrikdo melancholikų pusiausvyrą, atima jėgų, sumažina pasitikėjimą savimi. Jie sutrinka ir tada jų veiklos rezultatai būna prastesni nei jie iš tikrųjų sugeba. Po streso jiems reikia laiko prarastoms jėgoms atgauti. Sangvinikai stresinėje situacijoje elgiasi pasitikėdami savimi, kontroliuoja padėtį, išlieka susitvardę ir ramūs. Flegmatikai gerai prisitaiko prie nuolatinio ir ilgalaikio streso, bet netikėti įvykiai juos sutrikdo ir tada jiems reikia laiko jėgoms ir prarastai ramybei atgauti. Cholerikams stresinėje situacijoje yra būdingi emocijų protrūkiai, pykčio priepuoliai, neprognozuojamas elgesys. Stresas cholerikus aktyvina, jie įgauna didžiulį jėgų antplūdį ir būna labai veiklūs.
Reakcija į stresą priklauso ne vien nuo žmogaus psichikos ypatybių, bet ir nuo amžiaus bei išsilavinimo. Vyresnio amžiaus žmonės, turintys didesnę gyvenimo patirtį, sugeba efektyviau susidoroti su stresiniais gyvenimo įvykiais. Į nepalankią, nemalonią, konfliktinę situaciją jie reaguoja ramiau, realiai vertina įvykius ir aplinkybes. Išsilavinę žmonės turi daugiau žinių ir supratimo, kaip pozityviai spręsti problemas, kaip geriau susidoroti su gyvenimo sunkumais. Žmogaus inteligencija neleidžia jam kritinėje situacijoje tapti žalingų įpročių auka.
Taip pat skiriasi vyrų ir moterų reakcija į stresą. Vyrai į stresą reaguoja smarkiau negu moterys, jų kraujospūdis pakyla greičiau. Moteriškasis hormonas estrogenas moteris labiau apsaugo nuo adrenalino pertekliaus. Kita vertus, moterys reaguoja į daugiau streso faktorių negu vyrai. Moterys patiria daugiau stresų, nes jų požiūris į kasdienybę platesnis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad didesnį stresą darbe patirs ir labiau reaguos nestabilios, jautrios psichikos asmenys, ambicingos, išdidžios asmenybės, jauni, nepatyrę žmonės. O stabilios pusiausvyros asmenybės, turintys didesnę gyvenimo patirtį asmenys su iškylančiais sunkumais susidoros lengviau ir greičiau.
Streso darbe vertinimui taikomi įvairūs metodai. Suomijos darbo medicinos instituto sudaryta streso darbe anketa skirta psichosocialinių darbo veiksnių ir stresinių dirbančiojo reakcijų vertinimui. Anketa apima pagrindinius darbo organizavimo, darbo turinio ir žmonių tarpusavio santykiu aspektus. Naudojant šią anketa stresas darbe tyrinėjamas gvildenant darbo ir darbinės aplinkos stresinius veiksnius, individualias stresines reakcijas, individualias galimybes ir darbo organizavimo sukeltą stresą darbe.

Stresas darbe ir sveikata

Žmogaus sveikata priklauso nuo biologinės, psichinės ir socialinės sistemos sąveikos. Pavojus susirgti tam tikra liga priklauso nuo žmogaus emocijų ir reakcijų į stresą. Mintys ir emocinis reagavimas tiesiogiai veikia fizinę ir emocinę sveikatą.
Taip pat sveikata nemažai priklauso nuo dirbančiojo socialinės bei organizacinės darbo aplinkos. 1987 m. L.Levis sudarė įvairių kenksmingų veiksnių ir kenksmingų situacijų bei jų sukeliamų sveikatos pakenkimų tarpusavio sąveikos schemą. Štai kvėpavimo sistemos ligas provokuoja socialiai auklėjanti aplinka, o ypač nedarbas; širdies ir kraujagyslių ligos labai priklauso nuo socialiai auklėjančios aplinkos ir nedarbo, mažiau reikšmės joms turi fizinė darbo aplinka ir socialinė gyvenamoji aplinka; psichiniams sutrikimams atsirasti labai reikšminga yra fizinė darbo aplinka; kaulų-raumenų ligos labai priklauso nuo fizinės darbo aplinkos, reikšmės joms turi ir fizinė gyvenamoji aplinka bei transportas; susirgimai piktybinėmis ligomis labai priklauso nuo fizinės darbo aplinkos, fizinės gyvenamosios aplinkos, transporto, kiek mažiau – nuo nedarbo; traumos tiesiogiai susijusios su fizine darbo aplinka, turi reikšmės joms atsirasti ir fizinė gyvenamoji aplinka bei transportas.
Patiriamas stresas darbe kenkia žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, nes dėl streso silpnėja imuninė sistema. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina su ligomis kovojančių limfocitų veiklą. Streso metu pradeda funkcionuoti latentiniai (“snaude”) receptoriai, kurie tampa jautrūs įvairiems hormonams ir bendras organizmo jaudulys bei nerimas pamažu didėja. Širdies raumenyje streso metu kaupiasi hormonas noradrenalinas, kuris skatina stipresnius ir dažnesnius širdies susitraukimus. Stresinės aplinkybės skatina smegenyse esančias liaukas atpalaiduoti kortizolį, kuris veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą organizme. Kortizolio gamybos suintensyvėjimas gali lemti polinkį į tukimą ir slopinti organizmo gebėjimą priešintis uždegiminiams procesams. Nuo kortizolio pertekliaus moterys įgauna vyriškų bruožų.
Streso metu į kraują išskiriami hormonai adrenalinas ir noradrenalinas skatina aterosklerozės plėtrą. Taip pat organizme imami skaidyti riebalai, jie kraujyje padidina cholesterolio kiekį. Tai gresia arterijų sienelių sukalkėjimu. Ilgalaikis stresas slopinamai veikia ląstelių augimą ir atsinaujinimą.
Darbe patiriamas stresas gali tapti rimtų ligų priežastimi. Stresas veikia tas smegenų sritis, kurios kontroliuoja mitybą, agresyvumą bei miegą. Streso metu išskiriami hormonai skatina serotonino atpalaidavimą, o drauge ir depresijos bei miego problemų atsiradimą. Stresas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą ir sukelti menstruacijų bei vaisingumo problemų.
Potencialios streso pasekmės yra alkoholizmas ir narkomanija, alergijos, astma, depresija, cukrinis diabetas, galvos skausmai, žarnyno ligos, tuberkuliozė.
Stresas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Streso metu padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, daugėja cholesterolio koncentracija ir mažėja hemoglobino kiekis kraujyje bei krešumo rodikliai. Stresas yra viena širdies infarkto priežasčių. Kasdieniai stresai sukelia kvėpavimo sutrikimus. Normalus gilus kvėpavimas stresinėje situacijoje tampa paviršiniu.
Galima teigti, kad santykiai su kolegomis ir administracija, darbo turinys ir darbo pobūdis, veiklos vertinimas ir dauguma kitų veiksnių turi nemažą įtaką darbuotojų fizinei bei psichinei sveikatai ir lemia jų gerą savijautą arba psichosomatines ligas.

Kaip įveikti stresą

Stenkitės susitaikyti su tuo, kas įvyko

Nesvarbu, kas ištiko: artimo žmogaus mirtis, sunki liga ar praradote turtą – reikia pasistengti susitaikyti su tuo, kas įvyko. Kas buvo, to nesugrąžinsi. Vadinasi, taip buvo skirta. Ir niekas nežino kodėl, už ką. Tai atsitiko, bet mums reikia gyventi toliau. Reikia priimti tai kaip išbandymą, sunkų gyvenimo egzaminą, Dievo pamoką, lemtį. Susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti – didžiulė išmintis. Gyvenimą smarkiai palengvina gebėjimas suvokti pirmaeilius dalykus ir atskirti juos nuo antraeilių. Prioritetiniams rūpesčiams ir darbams skiriantys laiką bei jėgas žmonės nesmulkėja, neišbarsto savęs detalėms (kai žeidžia nereikšmingos smulkmenos, stresas niekada nesibaigia).

Atviri pokalbiai ir pagalba

Būtina nenugrimzti į neviltį, neapsinuodyti savo pačių liūdesiu, neatsitverti nuo pasaulio ir žmonių. Būtent nelaimė suteikia galimybę pažinti artimus žmones, gimines ir draugus. Ir, žinoma, save. Vienatvė – blogas pasirinkimas. Skausmą lengvina atviras pokalbis su artimu žmogumi. Jeigu nėra ryžto atverti savo paslapčių pažįstamam žmogui, galima kreiptis į psichologą. Labai padeda bendravimas, veikla su panašaus likimo draugais, kurie gali suprasti iš pusės žodžio. Puiku, jeigu jiems galima kuo nors pagelbėti – tai taip pat padeda pamiršti savas problemas. Žinoma, būtina kuo mažiau bendrauti su pesimistais ir panikuotojais.

Išmokite atsipalaiduoti

Netekties skausmą geriausiai gydo laikas. Tačiau ilgai trunkančią psichologinę nuotaiką, spartina medžiagų apykaita. Eksperimentais įrodyta, kad žmonių, praktikuojančių atsipalaidavimą, kraujospūdis esti žemesnis ir imuninė gynyba stipresnė. Atsipalaidavimo technikai yra būdingi trys žingsniai:
a) problemos, kuri jaudina, atidėjimas kuriam laikui į šalį;
b) dvi-trys minutės skiriamos atsipalaidavimui;
c) atsikračius įtampos, grįžimas prie pagrindinės problemos sprendimo.
Kaip atsipalaidavimo būdas tinka meditacija, skaitymas, dainavimas ar net arbatos gėrimas. Patartina pasidaryti masažą, pedikiūrą, manikiūrą. Be to, juokas ne tik mažina vidinę įtampą, bet ir stiprina imuninę sistemą. Anekdotų pasakojimas, komedijų žiūrėjimas, taip pat padeda į gyvenimą žiūrėti paprasčiau. Galima sužadinti savo vaizduotę ir leisti sau pafantazuoti. Beje, malonūs prisiminimai apie kokį nors ypatingai mielą asmenį, situaciją ar užsiėmimą yra pirmoji pagalba prieš stresą.

Aktyvus sportas

Aktyviems žmonėms stresą įveikti padeda sportas. Jis didina kūno pajėgumą, pripildydamas kraują deguonies. Geriausi judėjimo pratimai: bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, ėjimas, pasivaikščiojimai pėsčiomis, bėgimas vietoje, žaidimai kamuoliu. Toks sportas verčia mus giliai kvėpuoti, suteikia teigiamų emocijų, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą. Puikiai organizmą stiprina ir joga – specialūs pratimai, derinami su kvėpavimu (asanos ir pranajamos). Tačiau šiuos pratimus būtina išmokti atlikti tiksliai, tuomet jie duos didelę naudą. Žinoma, kai apima neviltis, sportuoti nesinori, tačiau būtina prisiversti, nugalėti save – ir pajusti gydomąją judėjimo galią.

Poilsis gamtoje, darbas sode, kelionės

Tiems, kas nesportuoja, atsipalaiduoti padeda grybavimas, uogavimas, poilsis paplūdimyje, maudymasis, žvejyba. Labai naudingi ir darbai sode, darže. Reikia stengtis kuo ilgiau būti basomis kojomis, o rankos turėtų kuo daugiau liesti žemę. Geros nuotaikos suteikia ir saulės vonios. Užsimiršti savo sielvartą ir rūpesčius padeda pakeista aplinka, nauji įspūdžiai, teigiamos emocijos. Jų daugiausiai gauname kelionėse – nesvarbu, po gimtąjį kraštą ar užsienio šalis.
Mėgstamas užsiėmimas

Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą užsiėmimą, pomėgį. Kruopštus, fantazijos ir tikslumo reikalaujantis rankų darbas: tapymas, pynimas iš vytelių, mezgimas, siuvinėjimas, siuvimas, lipdymas iš molio, medžio drožyba, padeda susikaupti, nukreipia mintis, ramina nervus. Reikia tik rasti patinkantį užsiėmimą, ir jis padės išstumti juodas mintis.

Muzika

Muzika suaktyvina dešiniojo smegenų pusrutulio veiklą ir išvaduoja nuo įkyrių kairiajame pusrutulyje kilusių minčių. Taip pat įrodyta, kad muzikos garsai ir ritmai veikia pulso dažnį, kraujospūdį, smegenų bangas, vegetacinę nervų sistemą. Bandymais įrodyta, kad lėta J. S. Bacho, O.F. Hendelio, G.P, Telemano muzika turi tokį poveikį, kad širdies ritmą sulėtina 5 tvinksniais per minutę, mažina kraujospūdį. Patartina klausytis ir kitos mėgstamos muzikos: valsų, tango ar romansų ar kt. Niūniavimas, švilpavimas ar ką tik girdėtos melodijos atkartojimas irgi gali būti visai efektyvus.

Malda
Tikintys Dievą žmonės lengviau išgyvena stresą, nes sielos ramybę sugeba rasti maldoje, kalbėdamiesi su Dievu.

Geras miegas

Jeigu žmogus nemiega tris dienas, jo imuninių ląstelių sumažėja tiek, kiek persirgus infekcine liga. Trumpas ir nekokybiškas miegas taip pat silpnina imunitetą. Jeigu net išsekus, pavargus nepavyksta užmigti, nereikia pulti prie migdomųjų vaistų (jie parduodami su receptais). Prie jų greitai įprantama. Geriau pirma išbandyti švelnesnes
priemonės, kurių galima nusipirkti vaistinėse: valerijono tinktūrą, preparatus iš apynių, melisų, paprastųjų sukatžolių, pipirmėčių. Šios vaistažolių arbatos veikia raminamai, mažina įtampą, migdo.

Kavos ir alkoholio atsisakymas

Sunkiomis išbandymų dienomis būtina gerti kuo mažiau kavos, ypač tuščiu skrandžiu. Nors blogai miegant ir jau ryte jaučiantis pavargus, kavoje esantis kofeinas jėgų suteiks tik trumpam. Kofeinas labai dirgina nervų sistemą, todėl atsiras irzlumas, negalėjimas susikaupti, o vakare bus sunku užmigti. Geriau gerti kuo daugiau gryno arba negazuoto mineralinio vandens ir pavalgyti sočius, kaloringus pusryčius. Palepinti save mėgstamais patiekalais, skanėstais. Vietoje kavos suvalgyti šokolado plytelę – jame yra stimuliuojamųjų bei antidepresinių medžiagų (teobromino, fenilamino). Alkoholis – taip pat ne draugas bėdoje. Jis atpalaiduoja tik trumpam, bet apnuodija ir taip išsekusį organizmą.

Geriau rengtis patogiai

Aptempti, veržiantys, nors ir madingi drabužiai, nepatogi aukštakulnė avalynė sunkiu momentu tikrai nepadės pasijusti laisvai ir patogiai.

Psichologinė adaptacija arba streso darbe įveikimas

Psichologinė adaptacija mokslinėje literatūroje apibrėžiama kaip pažinimo ir elgesio pastangos įveikti, pakelti, sumažinti pačią problemą ar jos sukeliamų emocijų poveikį. Psichologinės adaptacijos, prisitaikymo tikslas yra valdyti arba keisti probleminę situaciją ir kontroliuoti emocijas. Psichologinės adaptacijos strategijos pasirinkimas priklauso nuo problemos, aplinkybių ir asmeninių savybių. Iš dalies psichologinė adaptacija priklauso nuo lyties, tačiau nepriklauso nuo amžiaus. Sugebėjimas prisitaikyti tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo ir socialinio-ekonominio statuso. Psichologinėje literatūroje pateikiama nemažai informacijos apie streso įveikimo būdus darbe ir asmeniniame gyvenime. Tačiau abstrakčių žinių apie stresą nepakanka jam įveikti. Norint kontroliuoti streso apraiškas, būtina suvokti kokios situacijos sukelia įtampą ir kaip ji pasireiškia žmogaus fiziologiniame, psichologiniame ir elgesio lygmenyje. Labai svarbu įsisamoninti kiekvienam žmogui būdingą individualų streso veikimo stereotipą. Amerikiečių psichologas Martinas Shafferis (1982) pateikia “smegenų šturmą” ir “streso dienoraštį” kaip streso analizavimo būdus. Šie metodai padeda atidžiau pažvelgti į gyvenimą ir įsisamoninti, kokie įvykiai ir kokia žmogaus reakcija i juos sukelia įtampą. Pasak M.Shafferio, žmogus privalo suvokti, kaip stresas pasireiškia, ir pasirinkti, ar toliau kęsti įtampą, gerti vaistus, ar keisti savo reakciją, o drauge ir aplinką.
Psichologinėje praktikoje yra taikomi somatiniai (kūniški) ir kognityvieji (pažintiniai) streso įveikimo metodai.
Somatiniai streso įveikimo metodai yra veiksmingiausi tada, kai susidūrus su stresine situacija ar aplinka padidėja įtampa žmogaus kūne, kyla kūno sujaudinimas. Somatiniai metodai moko žmogų reaguoti fiziniu atsipalaidavimu į nemalonią, stresinę situaciją, kuri ir sukelia fizinę bei psichinę įtampą. Somatiniai streso įveikimo būdai skirti fizinei ir psichinei žmogaus įtampai mažinti. Tai yra įvairūs relaksacijos (atsipalaidavimo) metodai. Todėl labai svarbu organizuojant darbo vietas bei aplinką nepamiršti įrengti patogaus poilsio kambario, kur darbuotojai galėtų pailsėti, ramiai pasėdėti, pasiklausyti raminančios muzikos įrašų. Maloniai nuteikia ir atpalaiduojančiai veikia vandens čiurlenimas, akvariumas, gėlių kampelis.
Kai stresinė aplinka kelia žmogui negatyvias mintis ir išgyvenimus, efektyviausi yra kognityvieji streso įveikimo būdai, kurių tikslas yra pakeisti negatyvų, destruktyvų mastymo būdą pozityviu konstruktyviu mąstymo būdu. Vienas iš būdų yra negatyvios vidinės kalbos įsisąmoninimas. Negatyvi vidinė kalba yra tam tikri abstraktūs teiginiai, kurie yra iracionalūs ir neproduktyvūs. Patiriant stresą negatyvios mintys atsiranda žmogaus dėmesio centre. Šis streso įveikimo metodas moko žmogų įsisąmoninti savo negatyvųjį mąstymą. Antras kognityvusis streso įveikimo būdas yra negatyvių minčių sustabdymas. Jis moko žmogų atpažinti negatyvias mintis sukėlusį įvykį, suvokti jo žalą ir atrasti negatyvųjį mąstymą stabdantį signalą bei atgaivinti realias ir produktyvias mintis, kurios pakeistų negatyviąsias. Ir pagaliau racionalaus mąstymo metodas tinka tada, kai žmogui nepavyksta atsikratyti negatyvių minčių ir jas pakeisti konstruktyviomis. Tada reikia išsamiai išnagrinėti ir aptarti negatyvių minčių teiginius.
Jau mokykloje mokinukai turėtu būti mokomi pozityvaus problemų sprendimo ir racionalaus mąstymo. Turėdami šiuos įgūdžius suaugę daug lengviau susidorotų su stresu darbe ir šeimoje.
Streso sukeliamą neigiamą poveikį galima susilpninti įvairiais streso įveikimo būdais, pavyzdžiui, laikantis sveikos gyvensenos, priimant paguodą bei pagalbą iš draugų ir šeimos.

IŠVADOS

Kaip matote, stresas šiuo metu yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Gyvenime patiriame daug streso. Ir atrodo, kad tai – kaina už mūsų gyvenimo būdą. Daugumai žmonių poilsis tapo prabanga ir retenybė. Suaugusieji savo stresų reikšmę ir padarinius puikiai suvokia, bet linkę juos sumenkinti. Dažnai neatkreipiame dėmesio tiesiog į akivaizdžius simptomus, kadangi sukantis vis greitėjančioje gyvenimo karuselėje nebelieka laiko pasirūpinti savimi, pažvelgti į save iš šalies. Pastaruoju metu turbūt daugiausia laiko savo gyvenime mes praleidžiame darbe, todėl galima teigti, kad santykiai su kolegomis ir administracija, darbo turinys ir darbo pobūdis, veiklos vertinimas ir dauguma kitų veiksnių turi nemažą įtaką darbuotojų fizinei bei psichinei sveikatai ir lemia jų gerą savijautą arba psichosomatines ligas.
Yra nemažai kovos su stresu būdų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamiausią. Manau, šiame darbe jų yra išvardinta pakankamai. Žinoma, tai turi būti daroma individualiai. Vieno, absoliučiai visiems tinkančio metodo nėra ir negali būti. Tai priklauso nuo asmenybės bruožų, socialinės aplinkos, išsilavinimo ir t.t. Todėl rekomenduotina, visų pirma, kreiptis į profesionalų specialistą, psichologą, kuris suteiktų kvalifikuotą pagalbą, parinktų tinkamiausius gydymo būdus. Tačiau pats efektyviausias būdas išvengti streso sukeltų savijautos problemų – rūpintis savimi, savo sveikata, nesureikšminti per daug smulkmenų, nuolat sportuoti, nepervargti, bent kartkartėmis atsipalaiduoti. O svarbiausia, gyventi aktyviai ir įvairialypiai, tai skatins savigarbos jausmą ir suteiks gyvenimo prasmę. Taigi, kaip bebūtų, stresą reikia stengtis nugalėti, o ne leistis jo užvaldomam.
Stresas yra “gyvenimo prieskonis”, – kartą pasakė streso sąvokos išradėjas Hans Selye. Gyventi visiškai be streso būtų nuobodu. tačiau, kaip ir visų kitų prieskonių, jo taip pat kartais gali būti per daug. Geriausia išeitis – naudotis tinkamu receptu.

LITERATŪRA
1. Myers D.G. (2000). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
2. Robbins S.P. (2003). Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
3. Stresas darbe.// Vadovo pasaulis, 2002, Nr 11
4. Priešas ir padėjėjas – stresas.// Artuma, 2001, Nr 7/8
5. Stresas.// Psichologija Tau, 2001, Nr 3
6. Stresas darbe ir sveikata.// Mokslas ir gyvenimas, 2003, Nr 10
7. Kaip įveikti stresą.// Katalikų pasaulis, 1994, Nr 7-9
8. Stresas darbe.// Verslo žinios, 2002, Nr 165
9. Kad stresas mūsų nesugraužtų.// Šeimininkė, 2003, Nr 29
10. Tas rūpestingas mokytojas – stresas.// Žmogus, 2001, žiema.
11. Būk gera sau ir streso demonas pasitrauks.// Laima, 2001, Nr 8
12. Kaip kovoti su stresu darbe.// Šeimininkė, 2003, Nr 23
13. Stresas: gerai ar blogai?// Artuma,2000, Nr 4
14. Meška V., Juozulynas A. (1996). Streso malšinimas. Vilnius: Pradai.
15. Medicinos enciklopedija (1993). II t., Vilnius.
16. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. (2002). Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vilnius.

Leave a Comment