Vadovavimo stresas ir jo pasekmes

1. STRESO SĄVOKOS ATSIRADIMAS

Nors streso terminas buvo žinomas jau antikos laikais, tačiau moksliškai jį pagrindė H. Selje (H. Selye, 1936). Nuo to laiko šis terminas ir vadinamas Selje adaptaciniu sindromu (kiti autoriai jį dar vadina bendruoju adaptaciniu streso sindromu). Stresas tai būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių.
Pradžioje šis terminas buvo vartojamas tik fiziologijoje, vėliau ir psichologijoje bei psichiatrijoje. Streso sąvoką pradėjęs vartoti H. Selje tikriausiai neįsivaizdavo, kiek populiarus taps jo pasiūlytas terminas. Iš pradžių stresas buvo apibudinamas kaip bendrasis addaptacijos sindromas, kurio formos ir organizmo reakcijos priklauso ne nuo stresoriaus pobūdžio, o nuo jo intensyvumo, trukmės bei organizmo adaptacinių galimybių. Tačiau ilgainiui stresas ir profesionalų, ir kasdienėje kalboje buvo vis labiau diferencijuojamas pagal kilmę, trukmę ir reikšmę jį išgyvenančiam asmeniui, vis dažniau imama vartoti psichologinio streso sąvoką.

Pirmasis stresą diferencijavo pats H. Selje. Jis išskyrė eustresą (kaip pokytį, sukeliantį psichologiškai teigiamus išgyvenimus) bei disrtesą (sukeliantį neigiamas emocijas) ir parodė skirtingą tų adaptacinių reakcijų biologinį poveikį organizmui.
Vėliau šią idėją išplėtojo irr detalizavo J. H. Holmesas ir R. H. Rahe’as (1967). Jie paskelbė Socialinės readaptacijos vertinimo skalę, kuri leido įvertinti bei numatyti, kokie gyvenimo pokyčiai turi įtakos žmogaus sveikatai.
H. Selje teigė, kad bendrasis adaptacinis sindromas yra nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų poveikį. St

tresorius, atsižvelgiant į jų rūšį ir poveikį, galima skirstyti į psichinius ir fiziologinius. Psichiniai stresoriai yra skirstomi į informacinius ir emocinius.
Stresoriumi vadinamas veiksnys, sukeliantis stresą. Tai gali būti fiziologiniai stresai – labai didelis fizinis krūvis, didelė arba maža temperatūra, skausmas, infarktas, bei psichiniai stresai – grėsmė, pavojus, įžeidimas,informacijos perteklius ir kt. Taigi stresas yra bendra organizmo adaptacinė gynybinė reakcija į bet kokis neigiamus poveikius fizinei ir psichinei žmogaus būsenai.

2. PAGRINDINĖ ENERGIJOS PRARADIMO PRIEŽASTIS – STRESAS

Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais. Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir t.t. Tiesą sakant, darosi baaisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai skundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai – dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl eismo ir t.t., ir t.t.
Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas: ki

iekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.
Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą naktį diskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai ne tiek susiję su
u tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.
Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas? Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko, pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas nuostabu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet kokį viešbučio kambarį.
Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo. Be to, jūs pa
ažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro nuotolio ir gerokai objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.
Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.
Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką, situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:
• teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;
• neigiami stresas – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas.
Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduoja energiją norimiems rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi prieš startą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja, jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų. Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiems sunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė, sunkiai įsivaizduojamas ir ne toks turiningas.
Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu žmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskata padaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai dirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingą reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo neesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal net įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus.
Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus, iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai, o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo žlugdančio, ligą sukeliančio streso.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viską daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui, nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą.
Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbu suskirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybę reguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas.
2. 1. Streso atpažinimas
Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis ima iracionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausia pavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga “pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal serga vaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva nemalonumų, kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnį laiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos, infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumas stresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų.
2.2. Streso sukėlėjai
Dažnai stresą vienas po kito sukelia daugybė atsitikimų. Todėl netikslinga atsižvelgti į kiekvieną situaciją skyrium. Jei vairuotojas dideliu greičiu važiuoja lygiu keliu ir net jei jo automobilio padangos tinkamai parinktos, jis vis tiek gali nuvažiuoti nuo kelio, nors ir būtų pasiruošęs ne vienai staigmenai. Todėl prasminga pasitikrinti, ar esame pasiruošę netikėtumams.
Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitą įvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti streso faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: juo daugiau stresą sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės.
Matthiasas Burischas vardija šiuos streso pradžios aspektus:
• atsiranda didžiulis grėsmingų ir besipriešinančių jėgų neatitikimas ir situacija tampa nekontroliuojama;
• grėsmė priartėja;
• situacija tampa neaiški ir neprognozuojama.
Kas yra tie stresoriai, kurie sukelia šią būseną?
Tai stresinių situacijų sukėlėjai, ir tik nuo žmogaus, nuo jo būsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį stresą jie sukelia – teigiamą ar neigiamą. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurie atsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia žmogaus organizmą ir emocijas. Mūsų organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius dirgiklius.
Stipriausias stresorius yra baimė. Ji gali skatinti mus veikti, gali suteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Baimė padėjo mūsų protėviams išgyventi, skatino juos daryti išradimus, o dabar sulaiko žmones nuo neapgalvotų veiksmų. Stresą sukelia baimė dėl gyvybės, dėl išlikimo, baimė, kylanti dėl aplinkinio pasaulio grėsmės sąžinės baimė. Tai reiškia, jog jei baimės nėra per daug, ji skatina mus siekti geresnių laimėjimų, mobilizuoja vidinius mūsų rezervus.
Toliau yra pateikiamas streso faktorių sąrašas grindžiamas lentele, kurią sudarė Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Dr. Th. H. Holmesas ir Dr. R. H. Rahė, ir kuria šiandien naudojasi dauguma streso tyrėjų. Paprastai riba peržengiama tada, jei taškų suma per metus viršija 150.

Streso sukėlėjai ir jų reikšmingumas taškais Taškai
Sutuoktinio mirtis 100
Skyrybos 73
Atsiskyrimas nuo sutuoktinio 65
Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje 63
Artimo giminaičio mirtis 63
Sunkus sužeidimas ar liga 53
Vedybos 50
Darbo vietos praradimas 47
Susitaikymas su sutuoktiniu 45
Išėjimas į pensiją 45
Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys 44
Nėštumas 40
Seksualinės problemos 39
Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) 39
Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas, konkursas ir t.t.) 38
Nepalanki finansinės padėties permaina 37
Gero draugo mirtis 36
Profesinė permaina 36
Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu 35
Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir pan. 31
Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos 30
Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, pažeminimas, perkėlimas) 29
Sūnaus ar dukters išėjimas iš namų (vedybos, studijos ir pan.) 29
Problemos su giminaičiais 29
Ypatingi asmeniniai pasiekimai 28
Sutuoktinis liaujasi dirbęs ne namuose 26
Mokymosi pradžia ir pabaiga 26
Reikšmingos gyvenimo sąlygų permainos (naujo namo statyba, perstatymas, sąlygų pablogėjimas ir pan.) 25
Ūmus asmeninių įpročių pasikeitimas (apsirengimas, bendravimo stilius, draugų ratas ir pan.) 24
Pašliję santykiai su viršininku 23
Reikšmingos darbo laiko ar darbo sąlygų permainos 20
Persikėlimas į kitą vietą 20
Mokyklos pakeitimas 20
Reikšmingos laisvalaikio apimties ir formų permainos 19
Reikšmingos bažnytinės veiklos permainos 19
Reikšmingos visuomeninio aktyvumo permainos (viešnagė, šokiai, koncertų ir teatrų lankymas, bendras muzikavimas ir pan.) 18
Kredito paėmimas (automobiliui, televizoriui ir pan.) 17
Reikšmingos miego įpročių permainos 16
Gerokai padažnėję ar sumažėję šeimos susiėjimai 15
Staigus valgymo įpročių pakeitimas (imama valgyti daugiau ar mažiau) arba labai pasikeitęs valgymo laikas 15
Atostogos 13
Kalėdos 12
Smulkūs prasižengimai (eismo taisyklių pažeidimai) 11

Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Mes keliame pernelyg didelius reikalavimus sau arba siekiame kitų, mums iš šalies primetamų tikslų, kurių mes patys galbūt ir nesame užsibrėžę. Kaltės jausmas taip pat gali sukelti stresą t.y. jei darome prieš savo valią, toks mūsų elgesys mus slegia. Panašiai atsitinka ir tada, kai prieš aplinkinius norime pasirodyti kitokie, negu iš tikrųjų esame, todėl baiminamės būti demaskuoti.
2. 3. Streso atsiradimo priežastys darbe
• perkrovimas;
• laiko stoka;
• bloga vadovavimo kokybė;
• nesaugi organizacijos politika;
• nesugebėjimas suderinti įpareigojimų ir atsakomybės;
• vaidmenų konfliktai;
• organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas;
• įvairaus tipo, ypač neįprasti pasikeitimai;
• frustracija.
Vadovų ir eilinių darbuotojų stresus paprastai sukelia skirtingos priežastys. Vadovus dažniausiai veikia atsakomybės, sprendimų našta; pavaldiniai dažniausiai jaučia įtampą, sukeliamą žemo statuso, resursų stokos, per didelio apkrovimo darbe.
2. 4. Skirtingų žmonių grupių reakcija į stresą
Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai. Pagal tai žmonės skirstomi į dvi grupes: A ir B.
A grupės žmonės B grupės žmonės

Agresyvūs, kompetentingi, siekia aukštų standartų ir nuolat save laiko įtampoje. Jie kelia sau reikalavimus ir siekia tikslų netgi poilsio metu. Tą įtampą, kurią jie jaučia, dažniausiai sukuria patys, kitaip tariant, tai yra jų sukurtas aplinkos produktas. Tipinė šių žmonių “išeiga” – širdies priepuoliai.

Yra labiau pasiduodantys, jie priima situacijas ir dažniau su jomis susitaiko negu kompetentingai kovoja. Šiuos žmones ypač veikia laiko trūkumas

3. STRESO ĮVEIKIMAS

3. 1. Mokslininkų mintys apie streso įveikimą
Mokslininkas Dieteris Frei tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis.
Paprastai tariant, tai teigiamos mintys: „Pradėkite dieną gerai nusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios geros mintys palydi jus į lovą. Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos, tai atsibudę pajusite „ryto siaubą“. Psichiatrijoje gerai žinoma ši būsena, kai kalbama apie depresiją.
Eckartas Miulleris teigia: „Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį gerokai mažesnį, jei jie:
• Įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą (stresorius – veiksnys, kuris sukelia žmogui įtampą, nervingumą, skubėjimą, pyktį ar susirūpinimą);
• Mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą;
• Įsitikinę jog gali kontroliuoti situaciją;
• Yra patyrę, jog padedami kitų ar savo pačių jėgomis praeityje tokias situacijas jau buvo įveikę;
• Jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių;
• Stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau reikšmingais;
• Suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus;
Mokslininko manymu, žmonės neišvengs streso, jei jie:
• Patyrė, jog panašiose situacijose yra bejėgiai;
• Jaučiasi esą įvykių auka;
• Situaciją laiko žala ir nuostoliu;
• Reikalavimą laiko grėsme;
• Laiko situaciją iššūkiu ir mano, jog nuo sprendimo priklausys jo paties, kaip asmens, svarbumas.
3. 2 Svarbiausi streso įveikimo būdai

1. Gyvenimo pozicija arba kognityvinis perorientavimas.
2. Racionalus jėgų paskirstymas.
3. racionalus laiko naudojimas.
4. sudvejinimas.
5. Sąmoningas emocinių būsenų reguliavimas.
Kad geriau įsisąmonintume ką tai reiškia, aptarsime kiekvieną iš šių būdų atskirai.

3. 2. 1. Gyvenimo pozicija arba kognityvinis perorientavimas

Pasitaiko tokių situacijų, kurių neįmanoma pakeisti. Kai kurias problemas iš ties sunku išspręsti, tada geriausiai yra keisti požiūrį į situaciją (kognityvinis perorientavimas).
Lengviau susidorojantys su stresai asmenys:
• Geba atidėti problemas iki to momento, kada pajėgs jas išspręsti;
• Susidorojantys su stresais asmenys specialiai atsipalaiduoja, kad kūnas ir protas pailsėtų nuo fizinių bei psichinių krūvių, kovojant su stresais. Jie dažnai keičia krūvių tipus: imasi intensyvių fizinių užsiėmimų arba, priešingai, imasi ramių, atpalaiduojančių pratimų.
• Sugeba apžvelgti savo gyvenimo įvykius bendrai, iš bendros perspektyvos, nepaskęsdami smulkiose situacijos detalėse.
• Tokie žmonės valdo stresinių situacijų plėtotę, realiai planuodami ir įsikišdami į jas taip, kad stresai jų nesugniuždytų. Jie nesutrinka, nepasimeta, apipinti problemų.
• Jie pasitinka tas problemas ir yra pasirengę susidurti su sunkumais, nemaloniais dalykais.
• Žino savo galimybes ir neleidžia sau persitemti. Jie žino, jog tam tikras krūvių lygis naudingas ir veikia skatinamai, o per dideli krūviai yra rizikingi. Jų imtis galima, tik suvokus pavojų bei riziką.
• Nepasineria į depresiją, o verčiau ieško problemų priežasčių, kad paskui jas pašalintų. Kartu jie atvirai ir sumaniai reiškia savo jausmus – šalina kylančias kliūtis bei sunkumus.
• Sugeba imtis nepopuliarių priemonių. Gerai susidorojantys su stresais pernelyg nesijaudina, jei kiti nepritaria jų poelgiams.
• Nesilaiko labai griežtų planų, kuriuos vargu beįgyvendinsi. Tai profesionalus požiūris, neįveliantis žmogaus į nuolatinę kovą dėl nerialių įpareigojimų ar įsipareigojimų vykdymo.
• Aktyviai riboja įsitraukimo į darbą lygį. Jie pasirengę dėti tinkamas pastangas, kad pasiektų tikslą, ir palaiko subalansuotą požiūrį į įvairias aktyvumo sferas.

3. 2. 2. Racionalus jėgų paskirstymas

Išmokti efektyviai panaudoti ir gausinti savo jėgas yra sudėtinga, todėl M. Woodcock ir D. Francis štai ką siūlo:
• Analizuoti savo asmenybę. Savo emocijas slopinantis bet kokios profesijos žmogus, besielgiantis „kaip dera“, gali netekti natūralaus pasitikėjimo. Jis turi atrasti priežastis, viską išsiaiškinti ir atgauti pasitikėjimą.
• Nebijoti rodyti savo jausmus. Būtina išgyventi, pripažinti ir reikšti savo jausmus, nes deramai jų neišreiškęs, žmogus pasijunta susinervinęs, komplikuojasi ir jo santykiai su aplinkiniais, blanksta rezultatai, siaurėja gyvenimo pojūčių pilnatvė.
• Siekti užmegzti glaudžius. asmeninius ryšius su aplinkiniais. Bendravimas su aplinkiniais leis sumažinti įtampą, gauti paramą iš jų , pasiekti santykių harmonijos. Glaudūs asmeniniai ryšiai gausina, palaiko žmogaus gyvybinę energiją.
• Ieškoti iššūkio. Žmogus turi tinkamai pasirinkti krūvius. Kad galimybės didėtų. O ne mažėtų.
• Ramiai sutikti savo nesėkmes ir mokytis iš jų. Nesėkmės leidžia geriau pažinti save, patikslinti savo veiksmus ateityje klaidų pripažinimas – būtina žmogaus patirties dalis.
• Įvertinti ko esame verti. Savistaba – svarbus savo jėgų bei galimybių analizės būdas, tačiau niekada neskubėkime nuvertinti savęs geriau ,atvirkščiai, stenkimės pakelti kuo didesnį krūvį, suprantama tam reikia laiko.
• Balansuoti savo krūvius. Sveikata – tai pusiausvyra. Todėl bet kurios profesijos žmonėms, o ypač tiems kurie dirba vadovo darbą, svarbu subalansuoti krūvius. Gyvenimas turi būti įvairus, kupinas įspūdžių.
• Sekti savo svorį. Daug dirbantys ir užsiėmę žmonės neturi progos sveikai pavalgyti ir išgerti. Greitu laiku atsiranda antsvoris, kuris veikia žudančiai. Todėl būtina užsiimti sporto šaka, pratimais, teikiančiais didžiausią malonumą ir palaikančiais sveikatą bei normalų svorį.
• Vengti žalingų įpročių. Pas mus paplitę žalingi įpročiai: piktnaudžiavimas tabaku, alkoholiu. Jų žala labai didelė ir priklauso nuo suvartojimo.

3. 2. 3. Racionalus laiko valdymas

Atliekamos veiklos produktyvumas didėja , kai skiriame jai daugiau laiko ar energijos, bet tik iki tam tikros ribos. Peržengus tą ribą net ir skiriant daugiau laiko ar energijos, veiklos produktyvumas mažėja, o didėja stresas. Kaip žinome, stresas tam tikrais atvejais gali būti motyvuojančia jėga. Laiko, skirto įvairioms veikloms, planavimasgali padėti išvengti per didelio streso lygio, kuriam esant mažėja darbo produktyvumas. Tai padeda išnaudoti skatinančias dirbti streso galimybes.

Laiko planavimas – priemonė mažinti stresą
Laiko švaistymu galima vadinti bet ką, kas trukdo efektyviai siekti tikslo. Laiko švaistymas tolygus laiko vagystei. Galima išskirti dvi pagrindines „laiko vagių“ grupes:
• „Didieji laiko vagys“ – tai problemos kylančios dėl tinkamo požiūrio, aiškių tikslų ar planų neturėjimo, dėl nesugebėjimo daryti svarbius sprendimus.
• „Mažieji laiko vagys“ – tai dalykai, atitraukiantys mūsų dėmesį, kai mes ko nors siekiame. „mažieji laiko vagys gali užimti didelę darbo laiko dalį , tačiau daug didesnę žalą gali padaryti „didieji laiko vagys“, todėl planuoti laiką reikia pradėti nuo vertybių ir gyvenimo tikslų peržiūrėjomo.
Gyvenimo vertybės ir tikslai laiko planavime:
Tikslo turėjimas padeda ištverti sunkumus, padeda išgyventi kritinėmis sąlygomis.vertybių sistemos ir gyvenimo tikslų suderinimas sukelia pasitenkinimą tuo, ką darai ir pasitenkinimą gyvenimu apskritai. Tai leidžia pajusti gyvenimo prasmę. Kai tikslas, kurio siekiame, nesiderina su turima vertybių sistema ar jai prieštarauja, yra didelė tikimybė, kad bus jaučiamas vidinis diskomfortas. Tuomet, veikla atliekama nenuosekliai, o sunkumų keliamas stresas neskatina jų veikti.
Dabar pateiksime keletą būdų, kurie gali padėti išsiaiškintiviso gyvenimo tikslus:
• Įsivaizduokite, kad esate labai senas ir atsitiktinai išgirstatesavo anūkus ar artimuosius pasakojant savo draugams apie jus ir jūsų gyvenimą . ką norėtumėte, kad jie pasakotų apie jus ir jūsų pasiekimus?
• Įsivaizduokite savo antkapį. Kokį užrašą ant jo norėtumėte užrašyti?
Ilgalaikiai tikslai. Jiems pasiekti geriausia sudaryti lanksčius planus, kuriuos būtų galima keisti, atsižvelgiantį trukdymus.ilgalaikiams tikslams nustatyti padės šis pratimas:
• Užrašykite, ką norėtumėte nuveikti per ateinančius penkerius metus (tam skirtos 2 minutės);
• Užrašykite, ką norėtumėte nuveikti ateinančiais metais (2 minutės);
• Užrašykite, ką norėtumėte nuveikti per ateinančius šešis mėnesius (2 minutės);
• Užrašykite, ką norėtumėte nuveikti per ateinantį mėnesį (2 minutės);
Atlikdami šią užduotį įtraukitedarbo prioritetus, tobulinimosi programą, laisvalaikio užsiėmimus, socialines funkcijas, šeimos susibūrimusir t.t. Nustatyti, kurie tikslai yra svarbiausi, gali padėti ABC metodas. Jo esmė – išrūšiuoti tikslus pagal tai, kam teikiate pirmenybę:
A – „privalau padaryti “.Tai svarbiausi tikslai ir užduotys. Jų atlikimo data labai arti arba juos skyrė vadovybė, arba jie svarbūs dėl netikėtai pasitaikiusios galimybės patirti sėkmę ir pan.
B – „reikia padaryti“. Tai galite šiek tiek atidėti, tačiau suprantate, kad tai vis tiek yra svarbu. Šie darbai neturi griežtų užbaigimo datų, yra vidutinio svarbumo, apima ir kasdienes pareigas.
C – „galiu padaryti“. Nors ir įdomūs, bet šie tikslai ir užduotys gali būti atidėti be didesnės žalos.
Galiausiai, iš visų keturių sąrašų išrinkit A raide pažymėtus tikslus bei užduotis ir iš jų sudarykite sąrašą, pavadintą „A tikslai“. Tą patį atlikite su kitomis raidėmis pažymėtais tikslais.
Paskutinė užduotis kiek kitokio pobūdžio:
• Įsivaizduokite, kad sužinojote, jog sergate nepagydoma liga ir jums liko gyventi tik metai. Jums nieko neskaudės ir nebus papildomų sunkumų, bet po metų jūs mirsite. Pagalvokite ir užrašykite savo paskutiniųjų metų tikslus.
Atlikę šią užduotį, palyginkite gautą sąrašą su prieš tai sudarytu sąrašu „A tikslai“. Jei šie sąrašai tarpusavyje labai skiriasi, reikėtų pagalvoti kaip juos suderinti.
Laiką eikvokime taip, kaip patyrę akcininkai manipuliuoja savo akcijomis.

3. 2. 4. Sudvejinimas

Sudvejinimas – kelių darbų darymas tuo pačiu metu.
Racionaliai naudojantiems laiką žmonėms būdinga štai kas:
• Jie tausoja savo laiką, nes supranta jog tai neįkainojamas dalykas.
• Tobulina mokėjimą deleguoti savo įgaliojimus, jei jis vadovas. Perleidus savo atsakomybę už uždavinių sprendimą, įgaliojimus ir galimybes, tausojamas laikas svarbesniems dalykams.
• Jie planuoja laiko sąnaudas. Rengiamas planų „tinklas“, kad rastume racionalų sprendimą.
• Problemų sprendimą jie grindžia jo efektyvumovertinimu. Kilus problemoms pasirenkamas toks metodas, kuris garantuoja efektyvų problemos sprendimą.

3. 2. 5. Sąmoningas emocinių būsenų reguliavimas

• Kryptingas išraiškos judesių, būdingų emociniams išgyvenimams, sulaikymas. Emocinių būsenų savireguliacijos būdas – tikslingas emocinių reakcijųnuslopinimas, sulaikymas, jų užgniaužimas. Būdamas prislėgtas, žmogus gali prisiversti pakelti galvą ir nusišypsoti, o besišypsant liūdesys dingsta.
• Savo emocinių būsenų reguliavimas specialiais judesiais. Visos emocijos pasireiškia judesiais, įvairių kūno dalių ir organų reakcijomis. Vyraujant prislėgtai nuotaikai rekomenduojama judri mankšta, nes ji padės pašalinti psichologinio prislėgtumo pėdsakus, sukurs teigiamą emocinį foną ir nuteiks darbui.
• Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija. Specialūs kvėpavimo pratimai teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus. Gilus kvėpavimas ir iškvėpimas ramina. Šiuo metodu sėkmingai naudojasi daugelis žmonių.
• Aktyvinantis raminantis masažas. Raminantis masažas prieš svarbius įvykius sumažina jaudulio perteklių. Toks masažas pakelia bendrą tonusą, teikia žvalumo, energijos, parengia aktyviai veikti.
• Emocijų reguliavimas, veikiant įvairius analizatorius. Tolimų perspektyvų vaizdas pašalina nervinę įtampą, išsklaido prislėgtą nuotaiką, sukelia bendro pakilimo emocijas, žvalumo, laisvės pojūtį. Uždaras horizontasdažnai padidina emocinę įtampą. Emocinę būseną veikia ir garsai: paukščių čiulbėjimas, melodinga muzika sukelia estetinius jausmus, pakelia emocinę būseną, bendrą nervų sistemą. Labai šaižus garsas, ryški šviesa, sodri spalva, stiprus kvapas, aštrus skonis ir kita dirgina emociškai.
• Emocinių būsenų pakeitimai kalba, tai yra, verbaline sistema. Žodžiais žmogų galima paskatinti, jam pritarti pradžiuginti, nuvilti, nuraminti. Nusiraminimas, savęs įtikinimas, pritarimas sau, įsakymai sau, savęs paskatinimai tinka sunkiąadministracinės veiklos akimirką.
• Tikslingas dėmesio krypties ir sutelkimo pakeitimas.žmogaus dėmesys negali būti ilgam fiksuotas prie neigiamų išgyvenimųir nesekmių. Kitaip kyla nepasitikėjimas, prislėgta nuotaika, o tai menkina aktyvumą.
• „Išėjimas į balkoną“. Kartais tiesiog būtina susivaldyti, nereaguoti, tarsi „išeiti į balkoną“.balkonas – metafora, apibūdinanti atsiribojimą mintyse.
• Pasitikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis stiprinimas. Gerų rezultatų pasiekia tik tvirtas, sveikas, pasitikintis savimi žmogus. Kaskart, ištikus nesėkmei, būtina analizuoti savo veiksmus, rasti klaidas.

4. Streso pasekmės darbe

Pirmiausia stresas darbe pasireiškia sumažėjusiu produktyvumu ir žemu pasitenkinimu. Stresas sąlygoja nusišalinimą, klaidas, abejingumą ir sveikatos būklės pablogėjimą. Visa tai atsiliepia valstybių finansams – medicininės išlaidos, teismų išlaidos, produkcijos sumažėjimas. Metropolitan Life Insurance Company duomenimis maždaug 1 min. darbuotojų praleidžia darbą kasdien, daugiausiai dėl stresinių susirgimų: nerimo depresijos, migrenos ir kt. Stresas darbe ne tik sumažina darbuotojų produktyvumą darbe, sąlygoja medicinines išlaidas, bet ir turi neigiamą psichologinį efektą bendradarbiams. Ypatingai sunkios emocinės ir fizinės pasekmės yra darbo netekimo atveju. Maždaug 1 % padidėjusi nacionalinė bedarbystė siejama su 4,1% savižudybių padidėjimu, 3,4% psichikos sutrikimų padidėjimu, 4% padidėja “kandidatų” į kalėjimus ir 5,7% padidėja žmogžudysčių.

4.1. Depresija

Nuotaikų sutrikimų skirsnyje , be kitų nuotaikos sutrikimų paminėti galima ir depresiją. Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į depresijų psichopatologiją, nes tai dažna būsena, kai kyla noras nusižudyti.
Depresija gali apimti ne tik po stresų. Būna atvejų, kai stresai tarsi paleidžia biologinius jos mechanizmus, t.y. tai, kas buvo užprogramuota medžiagų apykaitoje. Tuomet reikia tik mygtuko, kad šie mechanizmai pradėtų veikti.
Depresijai būdinga vadinamoji depresijos triada:
• Prislėgta, liūdna nuotaika;
• Sulėtėjusios asociacijos;
• Užslopinti judesiai.

Jau vien iš išvaizdos galima spręsti, kad žmogus yra depresiškas: liūdnas, kenčiantis veidas, tvirtai siučiauptos lūpos, suraukti antakiai, kaktos raumenys įsitempę. Ligoniai atrodo vyresni, pasenę, greit ašaroja, nors dažniau būna vadinamoji “ sausoji” (be ašarų) depresija. Kai kurie autoriai teigia, kad po “sausosios” depresijos pasirodžiusios ašaros yra vienas iš pirmųjų depresijos švelnėjimo požymių.
Ligoniai skundžiasi, kad jiems liūdna, niekas jų nedomina, viskas atrodo beprasmiška, gyvenime nieko gero nebuvo, nėra ir nebus: “ ateitis beviltiška, tapau kitiems našta, geriau mirti”. Paprastai tokie ligoniai blogai miega, neturi apetito. Visi šie požymiai būdingi vyresnio amžiaus žmonėms netekusiems darbo ir sumažėjus galimybei susirasti darbą.
Depresijos apimtiems žmonėms sunku žodžiais nusakyti savo depresinę būseną. Be abejo, tai labai priklauso ir nuo jų intelekto, temperamento ir charakterio.Menko intelekto žmogus paprastai nemoka perteikti savo depresinių išgyvenimų, jis sako: “ negaliu dirbti”, “ viskas baigta”, “negaliu gyventi”.
Svarbus depresijos požymis, priklausantis depresiniai triadai, yra sulėtėjusios asociacijos ir apskritai psichikos veikla. Pirmiausia tai atskleidžia mąstymas ir kalba. Anot ligonių, “mintys pasidaro lėtos, nepaslankios”, “ sunku jas sukaupti, jos lyg prilimpa viena prie kitos”. Kad mąstymas sulėtėja, ypač greitai pajunta protinį darbą dirbantys žmonės. Jie neįstengia parašyti laiško, ataskaitos, jiems nekyla originalių minčių, dirbdami pradeda daryti paprasčiausių klaidų. Dailininkai ir rašytojai skundžiasi, kad visiškai išsekusi fantazija, įkvėpimo stoka.. Lektoriai ir mokytojai nesiryžta skaityti paskaitos be smulkaus konspekto, baiminasi, kad viską išdėstys, o laiko dar liks.
Depresijai būdinga ir tai, kad keičiasi minčių turinys. Žmogus viską vertina, mato pro tamsius akinius. Save laiko nevykėliu, negabiu. Iš praeities prisimena tik tai, kas buvo nemalonu, dėl to jį dar labiau užvaldo menkavertiškumo mintys. Kas buvo gera atrodo nereikšminga.
Dažnai pasitaiko ir dėmesio sutelkimo problemų, dėl to skundžiamasi nusilpusia atmintimi.
Neretai sutrinka miegas. Sunkiai užmiega, girdi aplinkinį triukšmą, anksti nubunda. Rytą būna pavargęs, neišsimiegojęs.

4. 2. Savižudybė

Savižudybė (suicidas) – ne išimtinė depresijos baigtis. Teigiama, kad visi depresijos apimti žmonės linkę nusižudyti ar bent nenori gyventi. Jie paprastai sako, kad jiems per sunku gyventi, kad geriau būtų žūti autokatastrofoje arba mirti susirgus sunkia liga. Dar kiti teigia, kad svajoja apie mirtį, bet patys nieko nedaro. Dalis sergančių nuolat galvoja, kaip nusižudyti, ir dažnai taip padaro.pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių, o nusižudyti mėgina keliasdešimt kartų daugiau. Lietuvoje savižudybių pastaraisiais metais labai padaugėjo. Lietuvoje savižudybių rodiklis tapo vienas didžiausių pasaulyje, t.y. 100 000 gyventojų tenka 44-46 savižudybės.
Apėmus depresijai, bejėgiškumo, menkavertiškumo, kaltumo jausmas, netikėjimas ateitimi, nerimastingas laukimas kažko grėsmingo gimdo norą nusižudyti. Riziką padidina ir ilgalaikis nerimas, panikos atakos, įkyrumai, atkakli nemiga, sumažėjusi dėmesio koncentracija, skausmai, hipochondrinės mintys, alkoholio vartojimas, ir kt.

4. 3. Kritiški įvykiai

Nors įvairios adaptacijos problemos gali sukelti net ir nežymūs kasdieniniai streso poveikio (dėl savo kaupimosi efekto), tačiau stiprų tiesioginį distresą bei didelius veiklos sutrikimus paprastai sukelia įvairūs kritiški įvykiai. Kritišku faktiškai gali tapti bet koks įvykis, pasižymintis labai stipria stimuliacija ir viršijantis pareigūno adaptacines galimybes. Patekęs į kritišką situaciją pareigūnas paprastai išgyvena stiprias emocijas arba net šoką, dėl to tampa dar labiau pažeidžiama, negali kontroliuoti susidariusios padėties ir pan. kaip liudija praktika ir atliktų tyrimų rezultatai, prie kritiškų įvykių yra priskiriami:
• Susidūrimas su smurtine žmonių mirtimi (ypač vaikų arba bendradarbių)
• Kito žmogaus nužudymas (atliekant tarnybines pareigas)
• Šaunamojo ginklo panaudojimas (susišaudymą su nusikaltėliais)
• Pareigūno užpuolimą ir sužalojimą tarnybos metu
• Sunkų išsigelbėjimą ( kai pareigūnui vos ne vos pavyksta išvengti mirties)
• Susidūrimą su nusikaltėlių aukomis (išprievartautomis moterimis, sunkiai sužalotais piliečiais ir t.t.)
• Viešosios tvarkos pažeidimus (kai vyksta susirėmimai su priešiškai nusiteikusiais piliečiais)
• Nusikaltėlio suėmimą, susijusį su užpuolimu arba kūno sužalojimu
• Fatališkus nelaimingus atsitikimus ( transporto nelaimes, kai pareigūnai mato sudarkytus žmonių kūnus)
• Ilgai trunkančius nukentėjusiųjų gelbėjimo darbus ( kai yra mirties atvejų).

Visiems kritiškiems įvykiams, nepaisant jų specifinių ypatumų, yra būdingi bendri tam tikri bruožai:
• Kritiškas įvykis paprastai būna staigus ir netikėtas
• Kritiškas įvykis kelia grėsmę pareigūno egzistencijai arba gerai savijautai
• Kritiškas įvykis gali sukelti vienokia ar kitokia netektį (partnerio, fizinių galių, užimamos padėties)
• Kritiškas įvykis gali paskatinti staigius pareigūno vertybių, įsitikinimų ir idealų pokyčius.

4. 3. 1. Kritiškų įvykių sukeliami padariniai

Patirtas kritiškas įvykis gali sukelti įvairias psichologines ir fiziologines reakcijas, kurios gali pasireikšti paties įvykio metu, po įvykio praėjus kelioms valandoms arba net savaitėms.
1. Suvokimo sutrikimai. Nors šie sutrikimai gali apimti įvairių organų veiklą, dažniausiai pasireiškia regos, klausos ir laiko suvokimo pokyčiais. Pavyzdžiu, kritiško įvykio metu gali susiaurėti pareigūno regos laukas (jis taip sutelkia dėmesį I vieną objektą kad nepastebi aplinkiu esančių daiktų ar žmonių). Klausos sutrikimai dažnai pasireiškia iškreipto šūvio garso suvokimu, o laikas kritiško įvykio metu paprastai labai sulėtėja, o tai sukelia “lėto judėjimo” efektą.
2. Sustiprėjęs suvokto pavojaus jausmas. Patyręs kritišką įvykį pareigūnas gali suvokti savo darbą kaip labiau pavojingą, taip pat aiškiai įsisamoninti, kad nelaimė gali bet kada atsitikti ne tik kitiems, bet ir jam pačiam. Kartais net santykinai nepavojingos situacijos gali sukelti labai didelio pavojaus išgyvenimą, pareigūnas gali vengti grįžti į kritiško įvykio vietą, krūpčioti, išgirdęs atsitiktinius nepavojingus garsus ir pan.
3. Nemalonūs prisiminimai. Patyręs traumą, pareigūnas gali nuolat tai, ką jam teko išgyventi. Šie prisiminimai gali būti pakankamai trumpi ir blankūs arba, priešingai, labai intensyvūs.prisiminimus gali sukelti patys įvairiausi stimulai, kokiu nors būdu susiję su kritišku įvykiu arba atskiromis jo detalėmis, nors kartais jų pasireiškimą sunku numatyti.
4. Pyktis. Pyktį pareigūnai išgyvena labai dažnai ir gali nukreipti jį į labai įvairius objektus. Patiems pareigūnams tai gali būti labai priimtina, nes pyktis paslepia silpnumo, baimės, sutrikimo ir kitus nemalonius išgyvenimus, kuriuos jie patiria kritiško įvykio metu.
5. beprotybės baimė ir emocinės kontrolės praradimas. Ši baimė kyla todėl, kad pareigūnas neteisingai interpretuoja savo reakcijas į ekstremalius kritiško įvykio stimulus kaip nenormalumo požymį (pvz.., pareigūnui gali atrodyti, kad jis niekada neatsikratys to siaubingo jausmo, kurį patyrė nušovęs kitą žmogų, ir visą gyvenimą liks emociškai suluošintas).
6. Emocinis sustingimas. Gana dažnai tai yra pirmoji reakcija, pasireiškianti po patirtos traumos.emocinių išgyvenimų nuslopinimas yra įprasta gynybinė reakcija, siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp savojo Aš ir skausmingų traumuojančių išgyvenimų.
7. Širdgėlos ir kaltės jausmas. Šie jausmai paprastai apima pareigūną, kuris mano, kad savo pareigą atliko ne iki galo ir dėl to žuvo kitas žmogus. Širdgėla ir kaltė ypač sustiprėja tais atvejais, kai auka yra nekaltas vaikas.
8. Izoliacija ir užsisklendimas savyje. Tai gali būti natūrali reakcija, pasireiškianti po patirtos traumos (kai žmogus nori pabūti vienas). Tačiau jeigu pareigūnas nesulaukia bendradarbių paramos, yra kritikuojamas dėl netinkamų veiksmų kritiško įvykio metu, kai jo problemoms abejinga šeima, užsisklendimas gali labai sustiprėti ir trukti ilgą laiką.
9. Depresija. Po patirto kritiško įvykio pareigūnas gali tapti pasyvus, abejoti savo galimybėmis ir kompeticija, nematyti gyvenimo perspektyvos, jį gali apimti liūdesys, bloga nuotaika ir pan.(tai dažniau būdinga mažiau išoriškai agresyviems individams).
10. Išgyvenusio (likusio gyvo) žmogaus kaltė. Pareigūnas gali išgyventi kaltę dėl to, kad liko gyvas, o jo bendradarbis buvo nužudytas arba sunkai sužeistas.
11. Miego sutrikimai ir naktiniai košmarai. Po kritiško įvykio pareigūnai sunkiai užmiega, dažnai pabunda naktį, sapnuoja košmarus, kuriuose atsispindi išstumti skausmingi išgyvenimai, atskiros kraupios įvykio detalės ir pan. šie sutrikimai gali pasireikšti kartu su išgyvenamu pykčiu, nerimu arba depresija.
12. Suicidinės mintys. Nors ši reakcija nėra dažnas reiškinys, ji galima tais atvejais , kai patyręs traumą pareigūnas yra žeminamas, atstumiamas arba pasmerkiamas, kai jam atrodo, kad jo išgyvenimai yra nenormalūs, kad jis negalės toliau eiti savo pereigų ir pan.
13. Nerimas dėl būsimų įvykių. Jeigu kritiško įvykio metu pareigūnas buvo praradęs savitvardą ir jam nepavyko susidoroti su ekstremalia situacija, jis gali pradėti abejoti ir nerimauti dėl to, ar jam pavyks susidoroti su būsimomis pavojingomis ir sudėtingomis situacijomis.
14. Susvetimėjimas. Pareigūnas, kuris po patirto kritiško įvykio nesusilaukia paramos, jaučiasi nepripažintas ir neįretintas, gali atitolti nuo bendradarbių.
15. Suvokta Kaino (žudiko) žymė. Ši reakcija gali pasireikšti nušovusiam žmogų ir dėl to išgyvenančiam kaltę pareigūnui. Bendravimo metu jam gali atrodyti, kad aplinkiniai dėl šio įvykio kaltina ir smerkia. Taip tendencingai suvokdamas aplinkinių reakciją, pareigūnas gali dar labiau užsisklęsti savyje ir toliau vengti tarpasmeninių santykių.
16. Sustiprėjęs įprastų gyvenimo nesėkmių ir krizių išgyvenimas. Po patirto kritiško įvykio pareigūnas gali neadekvačiai stipriai reaguoti į nesėkmes, skausmingai išgyventi net mažiausią netektį, pasidaryti labiau įžeidus, įtarus, konfliktiškas ir pan.
17. Alkoholio (narkotikų) vartojimas. Kai kurie pareigūnai, negalėdami arba nenorėdami surasti efektyvesnių patirto kritiško įvykio įveikimo būdų, gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu (narkotikais), kad galėtų nuslopinti nepriimtinas mintis ir skausmingus emocinius išgyvenimus (tai savo ruoštu sukelia papildomų asmeninių ir profesinio pobūdžio problemų).
18. Seksualinės problemos. Kaip reakcija į patirtą kritišką įvykį kai kada gali pasireikšti tam tikros seksualinės destrukcijos (pvz., laikina impotencija arba seksualinio potraukio praradimas)
19. Valgymo problemos. Patyręs kritišką įvykį pareigūnas dažniausiai gali prarasti apetitą, tačiau kartais galima persivalgymo reakcija.
20. Psichosomatiniai sutrikimai. Kritiški įvykiai gali sukelti tokius psichosomatinius sutrikimus kaip skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą, didelį kraujo spaudimą širdies ritmo pokyčius ir pan.

5. APKLAUSA

5. 1. Pokalbis su policininku, dirbančiu naktinėje pamainoje (respondentui 31 m. darbo stažas – 8 m. )

– Ką jums reiškia stresas?
– Tai labai nemaloni būsena.
– Ar dažnai patiriate stresą?
– Labai dažnai, toks jau yra mano darbas. Priprantama prie stresų, svarbu – juos nugalėti, mokėti atsipalaiduoti.
– Ar Jūs mėgstate savo specialybę ir ar nesigailite ją pasirinkęs?
– Taip jau susiklostė, kad tapau policininku. Šiaip iš pradžių buvo įdomu, o dabar tai tik darbas. Buvo minčių persikvalifikuoti, keisti specialybę.
– Ką manote apie savo specialybę?
– Tai išties negailestinga specialybė, atimanti daug jėgų. Galbūt skausmingiausia visuomenės nuomonė, mat, pavyzdžiui, patruliavimui neužtenka degalų, o žmonės piktinasi, laiko mus tinginiais. Dėl blogo aptarnavimo skundžiasi vyriausybei, o ji mus baudžia, nors mes visai nekalti. Dažniausiai tenka dirbti su pažeidėjais, nusikaltėliais, neblaiviais piliečiais, jų esi niekinamas, įžeidinėjamas ir į viską turi reaguoti šaltai, nepriimti to asmeniškai, išlikti objektyvus, tramdyti savo emocijas.
– Į kokias stresines situacijas patenkate. Kaip jos Jus įtakoja?
– Štai visai neseniai (prieš dvi savaites) buvome iškviesti į autoįvykį. Gydytojai skubėjo išgelbėti vaikino gyvybę, vienas senyvas vyras jau buvo miręs. Įvykio dalyviai buvo šoko būsenoje. Svarbiausia neįsijausti, bet vis vien tai veikia neigiamai.
– Kaip jūsų darbas veikia šeimą?
– Esu šeimos nesukūręs.
– Kodėl?
– Trūksta pinigų ir laiko.
– Ar dažnai vartojate alkoholį?
– Nedažnai. Laisvalaikiu kai susitinkame su draugais ar kolegomis.
– Ačiū. Linkiu sėkmės ir kuo mažiau stresų.
5. 1. 1. Gautos informacijos pokalbio metu analizė:
Stiprų tiesioginį distresą bei didelius veiklos sutrikimus paprastai sukelia įvairūs kritiški įvykiai. Kritišku įvykiu faktiškai gali tapti bet kaks įvykis, pasižymintis labai stipria stimuliacija ir viršijantis pareigūno adaptacines galimybes.

Kritiškos situacijos:
1. Susidūrimas su smurtine žmonių mirtimi ( ypač vaikų ar bendradarbių);
2. Kito žmogaus nužudymą (atliekant tarnybines pareigas);
3. Šaunamojo ginklo panaudojimą;
4. Pareigūno užpuolimą ir sužalojimą tarnybos metu;
5. Sunkų išsigelbėjimą;
6. susidūrimą su nusikaltėlių aukomis.

5. 2. Apklausa Lazdynų greitosios medicinos pagalbos priėmimo skyriuje

Buvo apklausti 25 (18 moterų ir 7 vyrai ) medikai iš Lazdynų greitosios medicinos pagalbos priėmimo skyriaus. Į klausimą, ar dažnai patiriate stresą, atsakydavo „mūsų toks darbas, esame prisitaikę prie stresinių situacijų. Atskubėję į įvykio vietą, privalome greitai, operatyviai ir gerai atlikti savo darbą, žinoma, būna visko. Sunkiausia būna masinių nelaimingų atsitikimų atvejais.”

„Kaip dažnai darbe jaučiate įtampą” 1 lentelė

Vyrai

Moterys Iš viso
Labai dažnai 2 – 2
Dažnai 2 3 5
Kartais 3 15 18

Lentelės duomenys rodo, kad vyrai įtampą jaučia daug dažniau negu moterys.

5. 3. Pokalbis su chirurgu
Stresą patiriu ganėtinai dažnai, ypač, kai atveža kelis sunkiai nukentėjusius. Tuomet bėgi nuo vieno prie kito, stengiesi suprasti, kuriam pirmiau reikia suteikti pagalbą. Ypatingai sunku, kai atveža neblaivius, tuomet tenka siūti žaizdas juos surišus, reikia kelių vyrų pagalbos. Nors darbas ir sunkus, niekada neketinau jo mesti, man patinka ši specialybė. Darbe patirti stresai šeimai neatsiliepia. Kol parvažiuoju namo į Žirmūnus darbas užsimiršta, rūpi tik šeima.

5. 4. Vilniaus m. greitosios medicinos pagalbos medikų organizuoto darbo pavyzdžiai

Vilniaus m. greitosios medicinos pagalbos medikai ne kartą teikė medicinos pagalbą nukentėjusiems per masines katastrofas. Įsimintiniausios iš jų – gaisras traukinyje Žaslių stotyje, tilto avarija prie sporto rūmų Vilniuje bei Sausio 13-osios įvykiai. Pirmosios dvi visiškai netikėtos, o paskutiniajai ruošėmės. Organizavome ligonines Centrinės bibliotekos rūsyje, prie Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų, Krašto apsaugos ministerijos.

Sunkiausi išbandymai teko medikams, budėjusiems prie Televizijos bokšto. Kurtinančios šūvių salvės ir dūmų uždangos, sužeistųjų aimanos, kraujas, nukautieji sukėlė minios šoką. Galimybė rūšiuoti sužeistuosius pagal sužeidimų sunkumo laipsnį buvo labai ribotos, nes neįmanoma iš karto aprėpti katastrofos vietos ir sužeidimo masto. Sužeistieji buvo nešami į greitosios pagalbos automobilius, kurių iš centro atvyko 40. Trys brigados budėjo vietoje. Bet koks ilgas laukimas būtų sukėlęs neigiamų padarinių ir sumažinęs sužeistųjų galimybę išgyventi. Tik todėl, kad netrūko brigadų, galėjome visus sužeistuosius iš karto transportuoti į gydimo įstaigas. Greitosios medicinos pagalbos darbas buvo įvertintas gerai. 15 darbuotojų buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.

5. 5. Vilniaus vidurinės mokyklos mokytojų apklausa

Buvo apklausta 15 mokytojų.

1. Ar savo profesiją priskiriate prie sunkių ?

7 mok. – taip
8 mok. – ne

2. Ar darbe patirti stresai kaip nors atsiliepia jūsų šeimai ?

10 mok. – taip
5 mok. – ne

3. Jeigu turėtumėte laiko, ar keistute profesiją?

4 mok. – taip
11 mok. – ne
Mokytojo specialybė tai pat priskiriama prie tų specialybių, kur dažniausiai patiriamas stresas. Apklausos duomenimis paaiškėja, kad mokytojai yra labai glaudžiai susiję su mokiniais, kadangi jų bendravimas yra labai dažnas, mokiniai pastebi mokytojų silpnąsias būdo savybes ir ima tuo naudotis.Darbe patirti nemalonumai dažnai atsiliepia šeimoje.Ir labai būtina, kad šeimos nariai išklausytų ir supras.
5. 6. Pas psichologą dažniausiai kreipiasi šių profesijų atstovai:

1. Kalėjimo prižiūrėtojai;
2. Policininkai;
3. Verslininkai.
Kalėjimo prižiūrėtojai labai dažnai kreipiasi į psichologą, dažniausiai dėl patarimų, kaip turėtų elgtis su kaliniais, kad neprarastų kantrybės, kad galėtų dirbti šį darbą.
Policininkai kreipiasi dėl per didelio darbo krūvio ir nesutarimų su šeima dėl profesijos.
Verslininkai labai dažnai kreipiasi į psichologą dėl nesugebėjimo tinkamai vadovauti.

IŠVADOS

Tiriant paaiškėjo, kokių profesijų atstovai, patiria didžiausią profesinį stresą: kalėjimo atstovai, policininkai, medikai, verslininkai.
Nesugebant nugalėti stresų, iškyla nesutarimų su šeima, kolegomis.
Šio darbo reikšmė-plačiau pažvelgti į žmogų, pasirinkusį specialybę, kurioje stresai tampa kasdienybe. Šis darbas parodo, jog žmogui būtina pasirinkti specialybę, kurioje jis sugebėtų dirbti, kurią mėgtų, mokėtų prisitaikyti ir nugalėtų sunkumus. Svarbu, kad žmogaus asmeninės ir būdo savybės atitiktų specialybės specifiką.Tačiau šiandien labai mažai žmonių dirba mėgstamą darbą. Atrodo, svarbiausia-turėti darbą ir gauti už jį atlygį. Dauguma dabar renkasi specialybę pagal jos populiarumą, neįvertindami savo sugebėjimų.
Kiekvienas, rinkdamasis profesiją, turėtų apgalvoti, ar ji jam tinkama, kad dirbdamas patirtų kuo mažiau stresų arba juos įveiktų, juk nuo to priklauso mūsų gyvenimo kokybė.

LITERATŪRA

Juozas Kasiulis, Violeta Barvydienė „Vadovo psichologija” 2001 Kaunas
„Teisininkams apie stresą” 2000 Vilnius
www.mokslocentras.lt

Leave a Comment