Stresas ir sveikata

TURINYS

ĮVADAS 3
1. STRESO RŪŠYS 4
1.1 Fiziologinis stresas 4
1.2 Emocinis stresas 4
1.3 Emocinio streso ir susirgimų ryšys 5
2. KAIP ATPAŽINTI STRESĄ? 6
3. KAIP ĮVEIKTI STRESĄ? 7
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10ĮVADAS
Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.
Stresas yra tam tikrų įvykių, mūsų laikomų grėsmingais bei sunkiais ir vadinamų stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos. [3, 627]
Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities neetikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tookius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.
Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įv

vairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui.1. STRESO RŪŠYS
Amerikiečių mokslininkas R. Lazarus, siekdamas griežčiau apibrėžti streso sąvoką psichologinėje literatūroje, susiaurinti jos vartojimo sritį ir tuo pačiu atskirti psichologinę streso sampratą nuo fiziologinės, pasiūlė skirti fiziologinį (biologinį) ir emocinį (psichologinį) stresą.1.1 Fiziologinis stresas
Fiziologinio streso teoriją sukūrė žymus Kanados mokslininkas H. Seljė. Šios teorijos atsiradimui didelės įtakos turėjo H. Seljė pastebėtas organizmo reakcijų į skirtingus poveikius panašumas. Tirdamas ligonius jis nustatė, kad beeveik visų susirgimo atvejais pasireiškia panašūs simptomai: karščiavimas, apetito stoka, nemalonūs pojūčiai ir skausmai sąnariuose bei raumenyse. Tolesni tyrimai parodė, kad panašūs požymiai pasireiškia ne tik susirgimų atvejais, bet ir veikiant organizmą skirtingiems dirgikliams – stresoriams. Veikiant stresoriui kinta prisitaikomųjų organizmo reakcijų intensyvumas. Pagal tai išskiriamos 3 prisitaikomųjų reakcijų fazės – aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo.
Aliarmo fazėje vyksta visų organizmo adaptacinių galimybių mobilizacija. Ši fazė yra labai trumpa ir jei dirgiklis yra pakankamai stiprus, organizmas žūva pirmomis poveikio valandomis ar dienomis. Jei organizmas išgyvena, al
liarmo fazę keičia pasipriešinimo fazė, kurioje organizmo funkcionavimo sąlygos sunormalėja – organizmo pusiausvyrą trikdantys veiksniai pašalinami arba maksimaliai apribojami. Tačiau adaptacinė organizmo energija turi ribas, todėl, jei dirgiklio veikimas tęsiasi, pasipriešinimo fazę pakeičia išsekimo fazė. Jei organizmas nesulaukia pagalbos, jis žūva.
Mokslinėje literatūroje nesutariama, ar stresą sukelia ir teigiami, ir neigiami, ar tik neigiami dirgikliai, ar dirgiklis turi būti stiprus, ar gali būti bet kokio intensyvumo. Nemaža dalis autorių mano, kas stresas kyla tik veikiant stipriems, neįprastiems dirgikliams, todėl ypač daug prieštaravimų sukelia H. Seljė teiginys, kad stresas – tai organizmo reakcija į bet kokį dirgiklį. Tačiau diskusija dėl stresą sukeliančių dirgiklių intensyvumo yra beprasmė, kadangi streso kilimą lemia ne absoliutus dirgiklio dydis, o tai, ar jis pažeidžia organizmo pusiausvyrą ir sukelia poreikį prisitaikyti. Stresą galima apibūdinti kaip organizmo reakciją į bet kokį poveikį, sukeliantį poveikį prisitaikyti prie jo. [4, 19]1.2 Emocinis stresas
Emocinį stresą sukelia ne bet koks dirgiklis, o tik dirgiklis, kurį individas įvertina kaip jam grėsmingą. Objektyviai grėsmingas dirgiklis, jeigu jis tokiu nelaikomas, negali būti emociniu stresoriumi. Emocinio streso tyrinėtojai domisi organizmo reakcijomis ne į bet kokius organizmo pusiausvyrą pažeidžiančius dirgiklius, o tik į žmogui reikšmingus, keliančius grėsmę ir pavojų dirgiklius.
Būtina pažymėti dar vieną esminį skirtumą tarp fiziologinio ir emocinio streso teorijų. Fiziologai neretai ti
iria tik vegetacines organizmo reakcija į stresorių, ignoruodami emocinį stresinių reakcijų komponentą. Veikiant emocinio pobūdžio dirgikliams, kartu su fiziologiniais pokyčiais ryškiai pasireiškia emocinės reakcijos (pyktis, depresija ir pan.) bei daugelis kitų psichinės veiklos pokyčių: pablogėja dėmesio perkėlimas ir paskirstymas, pailgėja reakcijų laikas, gali pasunkėti suvokimo, atminties, mąstymo bei kitų psichinių procesų tėkmė. Streso poveikis atsispindi žmogaus elgsenoje, veikloje: galimos neadekvačios reakcijos į dirgiklius ir net visiška veiklos dezorganizacija.
Spręsti apie emocinio streso intensyvumą, jo įtaką organizmui galima tik kompleksiškai nagrinėjant visas šias reakcijas. Psichinės veiklos pokyčius emocinio streso metu galima laikyti svarbiausiais, darančiais didžiausią įtaką žmogaus prisitaikymui. Šie pokyčiai leidžia prognozuoti žmogaus reakcijas bei veiklos sėkmę panašiose situacijose. Todėl emocinis stresas ir priskiriamas emocinių būsenų grupei, o įvairius fiziologinius pokyčius emocinio streso metu galima vertinti kaip šią būseną lydinčias reakcijas. [4, 21]1.3 Emocinio streso ir susirgimų ryšys
Streso metu pasireiškiančios fiziologinės reakcijos aprūpina centrinę nervų sistemą ir kaulų – raumenų sistemą pakankamomis energijos atsargomis ir paruošia organizmą kovai arba bėgimui. Tokios reakcijos yra naudingos pasiruošiant fiziniam aktyvumui, tačiau šie pokyčiai kyla ir tada, kai nereikia nei bėgti, nei kovoti (fizine prasme) – socialinio pavojaus metu. Tada ši reakcija gali būti net žalinga.
Nustatyta, kad stresas labiausiai veikia širdies – kraujagyslių bei virškinimo sistemas. Ypač plačiai tyrinėjama streso įtaka hi
ipertoninių ligų atsiradimui. Dauguma mokslininkų sutinka, kad viena svarbiausių hipertoninės ligos priežasčių yra ilgalaikis, nenutrūkstantis emocinis stresas. Taip pat nustatyta, kad išeminių širdies ligų vystymuisi (miokardo infarktui ir pan.) įtakos turi taip pat emocinis stresas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvairiais širdies ligų susirgimais dažniau suserga užimantys atsakingas pareigas, įtemptai ar protinį darbą dirbantys žmonės. [4, 24]
Sveikatai kenkia tik ilgalaikis nuolatinis emocinis stresas. Jeigu didžiausios įtampos momentus keičia rimties būsenos – visi fiziologiniai pokyčiai organizme išnyksta. Todėl labai svarbu išmokti ir mokėti neutralizuoti kilusias neigiamas emocines būsenas, jas valdyti bei kontroliuoti.2. KAIP ATPAŽINTI STRESĄ?
Nustatyti, kad žmogui gresia stresas nėra labai lengva. Tai galima numatyti iš žmogaus pasikeitusio elgesio, nuovargio, irzlumo ir kitokių simptomų. Taip pat turi įtakos vienas po kito įvykstantys įvairūs atsitikimai. Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitą įvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti streso faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: juo daugiau stresą sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės.
Didžiausi streso sukėlėjai, pagal Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų Dr. Th. H. Holmeso ir Dr. R, H. Rahės sukurtą lentelę, yra sutuoktinio mirtis (100 taškų), skyrybos (73 taškai), atsiskyrimas nuo sutuoktinio (65 taškai), įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje, artimo giminaičio mirtis (po 63 taškus) ir sunkus sužeidimas arba liga (53 taškai). [1, 10]
Individualus ištvermingumas kiekvieno žmogaus vis kitoks. Todėl svarbu laiku pajusti perspėjimo ženklus ir į juos atsižvelgti, šie ženklai gali būti fizinės prigimties, pvz., nuovargis, galvos skausmas, skrandžio opa, didelis kraujospūdis, nugaros skausmai, traukuliai, vidurių užkietėjimas ar nemiga. Dar kiti persitempimo požymiai – mąstymo ir naujos informacijos slopinimas. Arba jei laikas slenka ilgai ir nuobodžiai, silpnėja mūsų dėmesys, mes linkę atidėti reikalus, sumažėja darbštumas arba mes dažnai susierziname, užsimirštame, esame išsiblaškę, vadinasi, vienaip ar kitaip esame pernelyg perkrauti.
Atsiranda ir aliarmuojančių socialinio pobūdžio požymių: užsisklendžiama savyje, vengiama bendrauti. Pvz., jei anksčiau mielai kviesdavomės į svečius draugus, dabar jų atėjimas gali pasirodyti varginantis. Dvasinį išsekimą, be viso to, rodo dar ir tai, kad mūsų pačių veikla vis labiau atrodo tuščia ir beprasmė. Emocinė tokios būsenos išraiška – ūmi panika, įsijautimas į aukos vaidmenį, nervinis išsekimas, imuninės sistemos susilpnėjimas ar polinkis susirgti, visko neigimas, beprasmiškumo pojūtis, verksmo ir įtūžio priepuoliai.
Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai. Pagal tai žmonės skirstomi į dvi grupes: A ir B.
A grupės žmonės yra agresyvūs, kompetentingi, siekia aukštų standartų ir nuolat save laiko įtampoje. Jie kelia sau reikalavimus ir siekia tikslų netgi poilsio metu. Tą įtampą, kurią jie jaučia, dažniausiai sukuria patys, kitaip tariant, tai yra jų sukurtas aplinkos produktas. Tipinė šių žmonių “išeiga” – širdies priepuoliai.
B grupės žmonės yra labiau pasiduodantys. Jie priima situacijas ir dažniau su jumis susitaiko negu kompetentingai kovoja. Šiuos žmones ypač veikia laiko trūkumas. [2, 244]3. KAIP ĮVEIKTI STRESĄ?
Mokslininkas Dieteris Frey tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis. Paprastai sakant, tai teigiamos mintys: „Pradėkite dieną gerai nusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios geros mintys palydi jus vakare į lovą. Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos, tai atsibudę pajusite „ryto siaubą”. Psichiatrijoje gerai žinoma ši būsena, kai kalbama apie depresiją. Eckartas Mūlleris teigia: „Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį gerokai mažesnį, jei jie:
 įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą;
 mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą;
 įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją;
 yra patyrę, jog padedami kitų ar savo pačių jėgomis praeityje tokias situacijas jau buvo įveikę;
 jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių;
 stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau reikšmingais;
 suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus”. [5, 83]
Ar įmanoma sumažinti stresą? Taip, tam yra daugybė galimybių, ir viena iš jų tikrai atitiks kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Kiekvienam tiks savas metodas. Labai svarbu suvokti stresines situacijas, jų priežastis ir padarinius, kad galėtume apmąstyti galimus elgesio modelius ateityje. Be to, nuolat patiriamas, bet neįveiktas, neapsvarstytas stresas gali sukelti ne tik psichinių, bet ir labai sunkios formos fizinių negalavimų.
Žmonės nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio. Kitąsyk atsidūręs panašioje situacijoje žmogus vėl negalės konstruktyviai su ja susidoroti.
 Būna situacijų, kurių išvengti yra neįmanoma. Tačiau galima įveikti kūno įtampos būseną, sumažinti stresą sąmoningai to siekiant:
 Išbandyti atsipalaidavimo pratimus – kasdien skirti nors kelias minutes kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui.
 Svarbu kasdien daug judėti – mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.
 Tobulėti – ugdyti gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakanta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi darnoje su savimi, kitais žmonėmis.
 Išmokti džiaugtis – saulės šviesa, gėlės žiedas, draugystė, nuoširdi šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai.
 Nepergyventi dėl tų dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. Bereikalingas jaudinimasis blogą situaciją tik dar labiau blogina.
 Sveikai ilsėtis – laiku gultis ir anksti keltis. Atsiminti, kad miegas yra natūraliausi vaistai nuo streso. Nedirbti be pertraukų iki išsekimo – derinti darbą su poilsiu.
 Sveikai maitintis – valgyti reguliariai ir saikingai, vengti gyvulinių riebalų, alkoholio ir kofeino, daugiau vartoti vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena. Žinokite, kad sveikas kūnas yra daug atsparesnis stresui.
 Susirasti mėgstamą užsiėmimą – veikla, teikianti vidinį pasitenkinimą, atgaivina protą ir kūną bei yra puikus kovos su stresu būdas.
 Prireikus, svarbu kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistus – psichologus ar psichiatrus. Pastarieji padės suprasti streso priežastis ir būdus, kaip kovoti su stresoriais.
Visos šios priemonės ir būdai yra veiksmingi stresui įveikti. Tačiau kiekvienas žmogus turi pats surasti, kas j.am labiausiai padeda ir tinka.IŠVADOS
Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia visi – ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai.
Kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei jau susidūrėme su konfliktine situacija – ieškokime geriausios išeities ir džiaukimės ją suradę. Gyvenimas neteka lygia vaga, jis banguoja tarsi jūra – kartais ramus, harmoningas, o kartais audringas. Turime išmokti prisitaikyti ir nepalūžti sunkumo akimirkomis.
Kai būsime atsikratę streso, atsipalaidavę ir puikiai nusiteikę, užkrėsime gera nuotaika kitus, geriau seksis darbas, bus lengviau susikaupti, daug kas palengvės, pastebėsime, jog pasidarė daug lengviau ir paprasčiau bendrauti su kitais žmonėmis.LITERATŪRA
1. Birker K., Schott B. Pasipildykime energijos. Vilnius, Vaga, 1998.
2. Jucevičienė P. Organizacijos elgsena. Kaunas, Technologija, 1994.
3. Myers D. G. Psichologija. Kaunas, 2000.
4. Rugevičius M. Emocinės būsenos. Vilnius, 1987.
5. Vollmer H. Jaučiuosi visiškai išsekusi. Vilnius, Alma Litera, 1998.
6. http://www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm

Leave a Comment