Charakteristika

Charakteristika

Žmogus, kurio charakteristiką aš nusprendžiau parašyti man yra labai artimas. Šiuo atveju aš pasirinkau būtent vaikiną, nes manau, jog priešingos lyties atstovą yra lengviau pažinti, atskleisti. Donatas yra žmogus, kurį aš pažįstu nuo pat gimimo. Jis yra mano giminaitis. Visa mūsų vaikystė, paauglystė prabėgo kartu. Diena iš dienos mes bendraudavome, džiaugdavomės ir pykdavomės, nors tiesą pasakius mes retai kada pykdavomės, o jei ir susipykdavome tai tik kelioms minutėms, vis kuris nors vienas nusileisdavo. Galbūt vien dėlto, kad kartu praleidome tiek daug laiko mes ir esame labai panašūs. Aš netikiu, kad pasaulyje yra vienodų žmonių, tačiau visi giminaičiai sako, jog mes esame vienodi lyg du vandens lašai. Dauguma pažįstamų sako, kad su juo yra labai sunku bendrauti, tačiau aš bendraudama su juo to nepastebėjau, nes labai lengvai randu bendrą kalbą. Reikėtų paminėti tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. Taigi Donato temperamentas – sangvinikas. Jis yra ramus, saugus, būdama jo draugijoje aš visada jaučiuosi saugi, nebijau, kad man gali kas nors nutikti, jis yra tas žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Visada optimistiškai nusiteikęs. Jis visada pasirengęs padėti kitiems. Retai kada jį galima rasti namuose, jis nemėgsta monotonijos, gerai yra pažinti tokį žmogų, nes su juo niekada nebūna nuobodu, vis ką nors sugalvoja, nenustygsta vietoje. Iš jo lūpų galima išgirsti linksmų juokelių, tačiau jis gali būti ir labai rimtas, netgi kartais griežtas. Jis man tarsi vyresnysis brolis, kuris man pastoviai duodavo “velnių” už tai kad aš gaudavau mokykloje blogą pažymį ar kartais pabėgdavau iš kokios pamokos. Jis visada mane atvesdavo į protą. Tai mėgstanti įvairovę, savarankiška, užsispyrusi asmenybė. Kaip pavyzdį galiu pateikti, jog jau nuo 17 metų, mirus jo motinai, jis gyveno vienas ir savarankiškai, nes jo tėvai buvo išsiskyrę, o tėvas atsisakė tėvystės, tačiau atsisakė tik todėl, kad sūnui būtų geriau. Visi giminaičiai manė, kad jis nueis klystkeliais, tačiau visų nuostabai jis puikiai baigė mokyklą, būdamas 19 baigė I-ąjį teisės universiteto policijos fakulteto kursą, susirado darbą Molėtų policijoje ir vedė mano draugę, su kuria jau du metus laimingai gyvena, o dabar studijuoja II-ame kurse, į kurį įstoja tik 30 iš visų norinčių įstoti ir tai jis pasiekė tik savo pastangų ir užsispyrimo dėka.