Vaiko psichologine charakteristika

8130 0

Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinės raidos charakteristika

Biografinės žinios

Stebėjimui pasirinkau trimetį mergaitę Augustę. Į grupę mergaitė atvyko būdama trijų metų. Mergaitė puikiai sutaria su grupės draugais

Augustė gyvena su mama ir tėčiu, Mama šiuo metu dirba projektuotoja, tėtis dirba pasieniečiu. Tarp mamos ir Augustės labai stiprus ryšys. Į darželį Augustę atveda mama arba tėtis, iš vaiko pasakojimų ji su tėveliais dažnai pramogauja, apsipirkinėja ir pan. Augustės mama labai gera, o tėtis griežtesnis, tad jaučiasi bendraujant su tėveliais, kad iškyla sunkumu kaip teisingai reikėtu pasielgti vienoje arr kitoje situacijoje, kokį drausminimo būdą pasirinkti, nes nekartą tėvelių nuomonės išsiskyrė. Abu tėveliai noriai dalyvauja darželio renginiuose, atlieka kartu su vaiku užduotėles namuose, abu rūpinasi vaiko darželio reikalais. Abu tėveliai labai šilti, jaunatviški žmonės, daug užsiima su mergaite. Mergaitė aprūpinta, turi daug žaislų, lankosi įvairiose darželio ir mieste vyksiančiuose renginiuose (teatruose, cirkuose, atrakcionuose ir pan.) keliauja todėl yra drąsi, imli naujovėms, lengvai bendraujanti.

Fizinės vaiko raidos vertinimas

Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai kas būdinga to ammžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka – dešinė. Pakankamai gerai išlavėjusi smulkioji ir stambioji motorika.

Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, va

aikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Bando minti triratuką.

Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį. Persirgtos ligos vaiko elgesiui ir pasiekimams įtakos neturi.

Mergaitė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus (traukia, stumia, pasitelkia aplinkinius daiktus tikslui pasiekti ir pan.). Stengiasi viską atlikti pati, ne visada leidžia padėti, tačiau neepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Vaikas geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mėgsta žaisti su lėlėmis, spalvinti savo atsineštas spalvinimo knygutes su mergaitėmis, dėlioti dėliones, lipdyti.

Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu. Prieš valgį plaunasi rankas, savarankiškai gražiai valgo, savarankiškai nusirengia ir apsirengia, aunasi batus, tiesa, kartais reikia padėti.

Pažintinės vaiko raidos vertinimas

Augustės amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, kai vaikas sutelkia dėmesį į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos). Tokio amžiaus vaikai dėmesį ga

ali išlaikyti tik 15 min, o žaisdami vieną ir tą patį žaidimą 30 – 50 min. [4]. Mergaitė susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla, užduotis, žaidimas jai yra įdomi. Darant kokį nors darbą yra susikaupusi ir nemėgsta kai jai grupės draugai trukdo, tačiau reaguoja ir yra lengvai išblaškoma, tačiau geba grįžti prie ankstesnės veiklos ir ją pabaigti [4].

Mergaitė skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedamas gali suskaičiuoti ir iki 10. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, toks pat – ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.

Augustė turi gerą atmintį, puikiai įsimena naujas daineles, eilėraštukus, žaidimo taisykles, gali papasakoti praeities įvykius, ypač jei tie įvykiai sukėlė jai daug teigiamų emocijų [6], gali įvykdyti du – tris nurodymus paeiliui (ne visada).

Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įv

vairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas. Mergaitė žino ir pasako savo vardą, pavardę kiek jai metų,.

Vaikui būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime ypač tai pastebima kai ji žaidžia su mergaitėmis vaidmeninius žaidimus. Augustės amžiuje pradeda lavėti vaizduotė, kuri atveria naujas mąstymo ir žaidimų galimybes, pastebimos vaizduotės apraiškos žaidžiant, kurios tokiu būdu gerokai išplečia tiek paties žaidimo, tiek pažinimo galimybės [7].

Psichosocialinė vaiko raida

Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėjo jos aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Mergaitė noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidi, noriai imasi ugdomoje veikloje jai skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Augustė puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusni ir paslaugus vaikas. Auklėtojos paprašyta tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Mergaitė nėra konfliktiškas, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikas reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti pati, nepavykus kreipiasi į auklėtoją. Verkia retai, susikrimtusi ar nuliūdusi, kad galėtų nusiraminti stengiasi atsiriboti ir pabūti viena.

Mergaitė draugiška, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai ją mėgsta, noriai žaidžia kartu. Mergaitė moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įv

vairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Mergaitė turi savo nuomonę ir dažnai ją išsako, tačiau neprimeta savo nuomonės žaidžiant, paiso ir kitų vaikų.

Mergaitė domisi knygelėmis, mėgsta klausytis skaitomų pasakų, todėl būdama tokio amžiaus aiškiai kalba, reiškia mintis. Taip pat mėgsta žaisti judriuosius ir kūrybinius žaidimus, stebėti aplinką ir kitus reiškinius. Augustė dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus.. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“. Mergaitė yra labai protinga, draugiška, paslaugi ir paklusni vaikas. Mėgsta būti pastebėta, pagirta už netinkamą elgesį, kartais gali užsispirti, tačiau lengvai perkalbama, lengva su ja susitarti.

Asmeninės pedagoginės patirties refleksija

Įvykio apibūdinimas.

Įvykio vieta: Slengių mokykla – daugiafunkcis centras. Įvykis įvyko apie 11 val. rubinėlėje, vaikams ruošiantis eiti į lauką. Berniukai apsirengė pirmos ir sustoję prie grupės lauko durų, laukė kol apsirengs kiti vaikai. Auklėtoja tuo metu buvo netoliese ir padėjo kitiems vaikams rengtis. Pirmiausia tarp grupės berniukų kilo diskusija. Berniukai aiškinosi ar galėtų užlipti ant pavėsinės stogelio. Kiekvienas pateikė savo versijas, kaip tai padarytų ir kad, tai juokų darbas. Žiūrėdami pro langą į pavėsinę, berniukai toliau diskutavo, pasistumdydami, kad gautų geresnę vietą prie lango. Auklėtojai sudrausminus berniukus dėl keliamo triukšmo ir neatsargaus elgesio, berniukai aprimo.

Tuomet ir kilo konfliktas tarp dviejų berniukų, Vito ir Viliaus. Pirmiausia Vitas pareiškė, kad jis ir jo brolis Benas, tai padarytų lengvai, o Vilius ne. Vilius ėmė gintis ir pareiškė, kad ir jis tą padarytų lengvai kaip ir jie. Tačiau Vitas numenkindamas Viliaus galimybes, laikėsi savo. Kai berniukai vėl susigrūdo prie lango, Vilius neprileido Vito prie lango. Tuomet Vitas timtelėjo Vilių, užkliuvęs už draugo pargriuvo. Auklėtojai matant ir griežčiau pareikalavus nurimti ir ramiai palaukti, pargriuvęs Vilius atsistojo ir auklėtojai matant trenkė Vitui, Vilius atgal. Auklėtoja puolė jų skirti, tačiau Vilius buvo toks įsiutęs, kad teko jį atplėšti nuo Vito ir nuvesti iki kito rūbinės galo. Auklėtoja paleido berniuką, manydama, kad viskas baigta. Kolegė, tai pat dirbanti toje pačioje grupėje nesupratusi kas vyksta, stovėjo pasimetusi tarp vaikų ir stebėjo situaciją. Auklėtoja greitai sureagavusi pripuolė prie berniukų ir vėl atitraukė Vilių, nutempdama kiek toliau nuo Vito. Tvirtai sugriebdama Vilių už pečių, žiūrėdama tiesiai į akis, griežtu tonu paklausė Viliaus, ką jis daro ir pasiteiravo ar jis supranta, kad tokiu savo elgesiu galėjo rimtai sužeisti Vitą. Auklėtoja pareikalavo, kad berniukas atsiprašytų verkiančio Vito, tačiau Vilius užsispyrė ir net neketino to daryti. Tuomet prie auklėtojos, Vito ir Vilius priėjo kolegė, kuri pasakė, kad taip elgtis negalima. Auklėtoja tuo m. . .

.

Susiklosčius panašiai situacijai, elgčiausi panašiai, visiems dalyviams nurimus, ramiu tonu pasikalbėčiau, aiškinčiausi vaikų emocijas, nederamo elgesio priežastis, padėčiau vaikams ieškoti tinkamų sprendimo būdų. Po šio įvykio supratau, kad labai svarbu atsižvelgti į vaiką, jo situaciją namuose, sąntykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas. Kadangi vaikai labai daug ką atsineša iš šeimos, įvykus tokioms situacijoms reikia įtraukti ir tėvus ir spręsti problemą bendromis jėgomis. Aiškinantis, sprendžiant šią ir panašias situacijas labai svarbu siekti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau.

Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Pyktis dažnai kyla, kai vaikai jaučiasi nesuprasti, įskaudinti, negali kontroliuoti situacijos ar įveikti sunkumų. Svarbiausia padėti vaikui įvardinti jausmus, atpažinti priežastis, kurios sukėlė tokią savijautą. Kad tokios situacijos nepasikartotų, reikia skirti daugiau dėmesio, mokant vaikus išreikšti, valdyti savo jausmus, mokyti empatijos kitiems, nusiraminimo, ieškoti tinkamų problemos sprendimų būdų. Kai vaikas gali pasakyti, kaip jaučiasi, jam nebereikia to rodyti savo elgesiu [9]. Vaikui reikia parodyti, kad agresyvus elgesys nėra veiksmingas [8], o su vaiku aptarti, kaip kitaip galima pasielgti šioje ar panašioje situacijoje.

LITERATŪRA

Paramos vaikams centras. Nuo 3 iki 5 metų. 2011. Prieiga internete:

http://www.pozityvitevyste.lt/lt/vaiko-raidos-etapai/57-nuo-4-iki-5-metu

Bužauskaitė E. Kokybiškas ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas: nuo 3 iki 5 metų. 2011. Prieiga internete:

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/kokybiskas-ankstyvojo-amziaus-vaiku-ugdymas-nuo-3-iki-5-metu/10992

VĮ „Vaiko namas“. Vaiko raidos psichologija. 2006. Prieiga internete:

http://www.slideshare.net/indriejaitiene/vaiko-raidos-psichologija-14284940

Kaupienė J. Dėmesys ir jo lavinimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. 2011. Prieiga internete:

http://atviras-langas.blogspot.lt/2011/01/demesys-ir-jo-lavinimas-ikimokykliniame.html

Sudaryta Pašvenskaitės D., remiantis Žukauskienės R. “Raidos psichologija”. Vaikų kognityvinė ir psichosocialinė raida. 2013. Prieiga internete:

http://www.zasliu.kaisiadorys.lm.lt/707_21.pdf

Grigaitienė V. Gydytoja pateikia įdomiausius faktus apie vaiko atmintį. Žurnalas „Tavo vaikas“ 2014 m. Spalis. Prieiga internete:

http://www.tavovaikas.lt/vaikas/vystymasis/gydytoja-pateikia-idomiausius-faktus-apie-vaiko-atminti.d?id=61250939

Sveikatos ir medicines portalas “Medguru”. Vaiko protinė raida. 2014 m. Sausis. Prieiga internete:

http://www.medguru.lt/sveika-gyvensena/vaiku-ligos-ir-sveikata/vaiko-protine-raida/

Lūžaitė – Kajėnienė J. Agresyvūs Vaikai: kas, kodėl ir kaip padėti? 2013. Prieiga internete:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-11-agresyvus-vaikai-kas-kodel-ir-kaip-padeti/95168

Kuraitė E. Kaip padėti vaikui, kai jis pyksta. 2012. Prieiga internete:

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/kaip-padeti-vaikui-kai-jis-pyksta/12447

Žukauskienė R. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius. Margi raštai. 2012.

Pileckaitė – Markovienė M. Nasvytienė D. Bumblytė D. Vystymosi psichologija. Vaikystė. Vilnius. Enciklopedija. 2004.

Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas. Šviesa. 1990.

 

Join the Conversation

×
×