Pokalbio galia

Neseniai turėjau ilgą pokalbį su man labai svarbiu žmogumi. Esam seniai pažįstami, bet kurį laiką nebebendravome. Natūraliai – ne dėl pykčių. Tiesiog dėl laiko stokos. Įsivaizduokite, kiek kalbos buvome prikaupę. Tad kai pagaliau susėdome gerti arbatos, puodelių skaičius augo, pradėjo temti ir vėl švisti, o mes vis dar kalbėjomės.

Kodėl tai rašau? Nes tas pokalbis man buvo ne tik seno draugo susigrąžinimas, bet ir pavyzdys, kaip išsikalbėjimas gali pagydyti. Tad šiandien noriu parašyti apie pokalbio naudą. Ne tiek pokalbio, kiek paprasto savo jausmų išssakymo.

Spaudoje, televizijoje daug kalbama, kaip svarbu neuždaryti jausmų savyje. Visgi kas būtų, jeigu visi pradėtume reikšti emocijas nevaržomai?

Ką kalbėti ir ko ne, geriausiai galime atsakyti patys sau. Deja, dažniausiai sau leidžiame per mažai. Darbe nutylime, net kai esame tikri, jog gavome savo pareigų neatitinkančią užduotį. Namuose nutylime pykčių priežastis, o kartais ir patį pyktį slopiname. Draugams vengiame sakyti, kad vėl persistengė sarkastiškai juokaudami. Ir viskas dėl jos – ŠVENTOS RAMYBĖS.

Tačiau ar kada įsiklausėte, ką sako Jūsų kūnas, kai pasirenkate nutylėti? 80 % atvejų turrėtumėte jausti nemalonų maudimą pilve. Kodėl? Nes neišsakyti jausmai kaupiasi ir virsta stresu. Net jei tas jausmas – mažytis nepasitenkinimas dėl nevietoje rastų vaiko batų. Ne viena mama tyliai sukanda dantis ir padeda batus į vietą. Vieną kartą, kitą. Galiausiai įtampa, kuri pra

asidėjo nuo mažmožio, nebesusilaiko ir išsilieja. Dažniausiai ne vietoje ir ne laiku.

Kaip to išvengti? Receptas paprastas: nemalonioje situacijoje, kai jaučiate besikaupiančią įtampą, atlikite paprastą pratimą: sustabdykite visus darbus, kuriuos darote tuo momentu, ir pasakykite žmonėms, esantiems drauge su jumis, kaip jaučiatės. Paprasta iki banalumo? Visgi šis būdas turi vieną svarbų niuansą – jūsų sakomi jausmai neturi būti nukreipti į kitus. Sakykite ne tai, ką kitas žmogus konkrečioje situacijoje padarė netinkamai, o tik tai, ką jūs jaučiate. Jokių kaltinimų, jokių postringavimų apie nepagarbą ar nejautrumą.

Situacijos pavyzdys: Marytė vedė susirinkimą darbe, tačiau jos niekas neklausė. Ji sustabdo darbą ir sako: “Kolegos, gal kažką netinkamai darau? Jaučiu, kad manęs neklausote ir dėl to man nemalonu. Jeigu turite man kopastabų, mielai jas išklausyčiau”. Ką padarė Marytė? Išssakė, kaip jai atrodo situacija. Kartu pasakė, koks situacijos poslinkis jai padėtų jaustis geriau. Galbūt kolegos ir toliau neklausys, ką Marytė dėsto per susirinkimą, tačiau ji bent jau apsaugojo savo organizmą, nes nepaslėpė nepasitenkinimo viduje. Taip nepalikdama jam galimybės vėliau išsiveržti netinkamu laiku.

Esame pripratę girdėti patarimus, kaip įveikti stresą pasitelkiant meditaciją ir kitus metodus, tad tiesiog KALBĖJIMO būdas galbūt jums atrado per paprastas ar net juokingas. Tačiau, patikėkit, pati juo naudojuosi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Ir drąsiai klijuoju etiketę 

8220;VEIKIA”.

Siūlau ir jums pamėginti. Neužima daug laiko, o rezultatai – malonūs ir sveiki 🙂

6 thoughts on “Pokalbio galia”

  1. Niekada nepasitikejau jausmu issakymu. Paprastai per tai tik prisiverdu nemalonumu, nes butnai kas nors ka nors ne taip supranta. Kaip tai gali iseiti i gera?

    Reply
  2. Patikėk, Odeta, tikrai gali 😉 Aš pati dar irgi šito mokausi, bet jau jaučiu kaip lengviau: mažiau nesusipratimų, nesusikalbėjimų, užslėptų minčių. Vadinasi, ir pagrindo stresuoti ar jaudintis, kodėl taip,anaip. Beje, Monika šitoj srity – ypač gera mokytoja 🙂

    Reply
  3. Nesikalbedama tik sau sunkiau padarai. Pavyzdziui, pasakys tau draugas ka nors pikciau, o tu ir imsi galvot: vadinas jis ant manes pyksta, kodel? ka padariau? gal kazkas blogai musu santykiams? gal nori skirtis? Bet bijai issakyk, kas galvoj dedas, ir viska laikai sau. O pasirodo ji bosas gal apreke ta diena ir jis pavarges bei susirupines. Issikalbetumet ir viskas butu aisku. O dabar kaupsis kaupsis… Ir kai pratruks, tai jau su griaustiniais, gal net tikrai issiskirsit. Taip kad kalbekites, draugai mieli.

    Reply
  4. Moterys, juk Jus tiesiog dievinate kalbetis! Pries, po, apie, su del 🙂 bet cia siaip pastaba. Na o apie pati jausmu issakyma – Dovile cia raso, kad jai reikejo mokytis pasakyti, ka jaucia. Tai va man, regis, irgi ta pati stadija – mokymosi 🙂 bet jei sako, kad veikia… gal ir pades!

    Reply
  5. Manau, kad visi nesusipratimai tarp žmonių ir atsiranda tuomet, kai vengiama kalbėtis apie tai ką mes viens kitam jaučiam. Kiekvienas turim skirtingus įsitikinimus ir vertinimus, todėl natūralu, kad įvairias situacijas vertinam nevienodai. Pagaliau juk žmogus vienintelė gyva būtybė turinti kalbos dovaną, tai tuomet kodėl ją reikia ignoruoti?

    Reply

Leave a Comment