viduramžiai

VIDURAMZIAI

ZEMDIRBYSTE:gyventoju skaicius didejo tolygiai del maisto atsargu!XIII a.pab.pasikeite klimatas,nederliaus metai,zuvo galvijaj ir avys del nagu ir snukio ligu(1316-1325).25 metus Europoj buvo badas.
MIESTAI: miestai buvo prie vienuolynu ir piliu.ten jie slepesi nuo karo.dideli kaimai virto miestais.miestai isaugo prie uostu,kryzkeliu ar upiu santakoje.miestai .zemeje valdomoje vietinio zemvaldzio ,isikure mietai.miestieciai turejo jiems moketi feodaline duokle ir eiti laza..laisvi gyventojaj turejo teise:verstis prekyba,rinkti mera,miesto taryba,leisti savo istatymus ir vygdyti teisinguma!turtingi gyveno muriniuose namuose,pirkliai –mediniuose. Gatves buvo mazos.kelios turejo per 2000 gyv. Didziausiuose-Florencijoje ir paryziuje gyveno maaziau kaip 200000 zmoniu.
BAZNYCIOS VALDZIA:zmones-religingi.daug miestu turejo savo sventus globejus.
VIENUOLIAI:turtingieji jauniausia sunu ar wiena is dukteru atiduodavo i vienuolyna.ju gyvenimas susidejo is:maldu,darbo ir mokslo.XIIIa.isaugus miesto itakai isikure pranciskonu ir dominikonu ordinaj.
BAZNYCIA IR WALSTYBE:baznycia atlikdawo lb daug swarbiu funkciju.abatai ir vyskupai-waldowu patarejaj.vienuoliai infirmarai priziuredavo invalidus ,dalindavo ismalda.1302m. popiezius Bonifacas VIII isleido bule “Unam sanctum” kuri teige papieziaus valdzios virsenyve netik baznyciai bet ir visiems karaliams bei valdovams.Bule skelbe ,:jej nori but isganytas ,turi paklusti popieziaus valiai.kas nepaklus,nepaklius i dangu.1378m. po Grigalijaus IX miirties tarp kordinolu ivyko schizma(Didysis baznycios skilimas).
BAZNYCIOS NUOSMUKIS:Misias kunigas laikydavo lotynu kalba.XIVa. buvo beveik baigtos statyti dauguma didziuju europos katedru.
SVENTADIENIO PROCESIJA:vidur.zmones tikejo stebuklais.piligrimai keliavo i sventas vietas, buvo lankomi sventuju kapai,renkamos religijos-sventi daiktai(sventojo kaulo dalele). Sventuju dienos svenciamos kaip religines sv

ventes.Paryziaus universitete per metus minedavo 102 sventuju dienas,Florencijos mieste-daugiau kaip 120.Per sventes vyko dideli turgus.keliaujantys pirkliai,valkatos ir skerdininkai nesiodavo naujienas is kitu miestu.Baznycia smerke “sokiai-vedantys tiesiai i pragara”-rase italu poetas Petrarka.
MISTERIJOS IR MIRAKLIAI:vidur zmones nemokejo skaityti.baznycios puosiamos vitrazais,pavaikslais ir medzio raiziniais(biblijos istorijos ir sventuju gyvenimo scenos).jau ankstyv.vidur. kunigai renge pantomimes spektaklius.jie veliau isaugo i misterijas(vaidinimus is kristaus gyvenimo) ir miraklius (sukurtus pagal biblija ir pirmuosius baznycios gyvenimo epizodus).prancuzijoje aktoriai jungesi i sventasias brolijas(confreries pieuses)
AMATININKAI IR PIRKLIAI:to paties amato zmones gyvendavo netoliese.Gildijos nustatydavo grieztas taisykles:kur kaip kada ilgai zmones galejo prekiauti.didz.nusizengimas,jeij pradesi prekyba pries nuskambant turgaus pradzia skelbianciam varpui.keikvienas miestas saukdavo asizus(pareigunu susirinkimus kuriu metu nustatydavo Ivairiu prekiu kainas).miestose budavo turgaus teismai.bausmes atitkdavo nusizengimus.
MUGES IR PREKYBA:vidur.daugiausia budavo prekiaujama audiniais.italu pirkliai israizge keliais viisa Europa.simtamecio karo metu jie nutrauke keliones nesuliniais arkliais.per prancuzija pradejo plaukti laivais,pro Gilbartaro sasiauri tiesiai i siaures uostus-Londona, Genta ir Hansos miestus. Veliau pirkliai prekiavo visoje europoje ir vid. Rytuose. Pirkliai naudojo vekselius(tarptautiniai cekiai),isisteige stambus bankai.
CECHAI IR GILDIJOS :mieste galejo prekiauti tik cechu ir gildiju nariai.gildijos islaike nedidele prekybos apimti ir aukstas kainas. Moterys dirbo mesininkemis,batsiuvemis,knygnesemis, siuvinetojomis,auksakalemis,prekiavo karstu maistu ar gelezemi. Namudiniai verslai-silko gamyba, verpimas,aludaryste buvo moteriski.Turt.gild.isteige mokyklas,seneliu prieglaud.,apmokejo neturt.gild.nariu laidotuves,renge linxmybes ir sventes.XIVa.naujoves-sagos is vid.rytu.
AMATO MOKYMASIS: turtingu pirkliu su
unus imdavosi verslo.maziau pasiturintys-mokedavo meistrams,kad sunu priimtu i mokinius savo namuose ir ismokytu amato:zvakiu liejimo,kepimo,stogo dengimo,keliu taisymo. Mergaites taip pat mokydavosi amato bet jomis rupinosi meistro zmona.mokiniams draudziama vesti ar palikti savo meistra.moxlas truko 7 metus, tada tapdavo pameistriais.dirbdavo perivairius meistrius, kad igytu patirties.moterys buvo pameistres.po keliu metu pameistrys galejo stoti i cecha.tam jis turejo sumoketi stojamaji mokesti ir sukurti “sedevra”, dirbini irodanti jo meistriskuma.
MOKYKLOS:XIVa. Dvasininko sunus galejo mokytis wienuolyno mokykloje ar tarnaudamas pazu didiku rumuose. Turtingu seimu dukterys lanke moteru vienuolyno mokykla ar turejo namu mokytoja. Vokietijoje maziau pasiturinciu seimu vaikai lanke parapines mokyklas(mokesi tikybos,gero elgesio,dainavimo skaiciavimo truputi lotynu kalbos).skaijtyt pradejo nuo psalmymo(biblijos psalmiu knygos) miestu tarybos gildijos ir kurie pirkliai skirdavo pinigu knygoms poirkti ir mokytojams samdyti. Nors mokyklose uz moksla moket nereikejo, mokytis buvo brangu.
SUZADETUVES:turtingi vyrai vesdavo nei 30 metu.sunus per vedybas gaudavo savo dali, todel tevai jas atidedavo kuo ilgiau.Moterys tekejo anksciau 20metu.bet kartais jas pazadedavo i zmonas 7metu.
ATEINA MARAS:1348m.-viespaties metai. Greta bado ir karo dar ir maras atejo .1330m europoj pasigirdo pasakojimu apie didzias nelaimes tolim. Rytose -potvynius, bada, skyriu antpludzius ir mara.(2/3 gyventoju). Liga buvo siaubingaij uskreciama. Popiezius gydytojas Gijomas De Soliakas teige kad sia liga galima uzsikresti pazvelgus i ligoni.Paryzietis gydytojas Simonas De Kovino ra
ase kad ligonis gali apkresti pasauli.Sis maras vadinamas juodaja mirtimi.
LIGONIU GYDYMAS: dauguma gydytoju mane kad wisas ligas sukelia blogas kvapas.kaij kurie gydytojai savo pacientams liepia sedeti nutekanuosiuose grioviuose manydami kad ismaty kvapas istumsbloga kvapa.tik turtingi galedavo pasikwiesti gydytoja.
MIRTIES TRIUMFAS:vidur. zmones tikejo kad gyvenimas zemeje tera menkas palyginti su amzinu gyvenimu po mirties.todel jie lb rupestingai laijkesi wisu religiniu apeigu susijusiu su mirtimi.maro metu surengti krikscionybes laidotuves buvo sunku,nes beveijkk visi kunigai arba mire arba pabege.Uz mirusius maldas atlikdavo berniukai, patys ismoke jas mintinai. Per mirties triumfa mirdavo tiek daug zmoniu kad juos nespedavo laidoti.Negyveliai buvo ismetami i gatves ar laukus.
FLAGELANTAI:Danojoje Orhaus vyskupas del maro kaltino gatviu mirusiu kunu smarve.gijomo de soliako nuomone maro priezastis buvusi saturno, jupiterio ir marso konjunkcija ivykusi 1345m. Zmones mane kad mara atnese vejas.eme statytis namus su langais i siaures puse.Flagelandai keliavo per miestus,plakdami save odiniais rimbais su gelezinem sagtim.1349m/spali popiezius bijodamas maišto uzdraude judejima.sueme daug flagelantu it jie buvo neteisti.marselyje mire 50000zmoniu-daugiau nei tada buvo mieste.mire trecdalis europos gyventoju.Venecijoj-60%zmoniu. Avinjone per sav. Palaidota 11000zmoniu.1380m. is vakaru Baldono kaimo ismire visi parapijieciai.maras paliko Europa ir persikele i Rusija.1350m.-jubiliejiniai. Maras gryzo 1360m.veliau 1369m. O paskui iki XVI a. Kartojosi kas 4ar 12 metu.zmones mano-palaidas gyvenimas pades isgyvent.tevai pamesdavo sa
avo vaikus.zmones kaltino uznuoditus sulinius:
Ispanai kaltino arabus, prancuzai-anglus.visi verte kalte raupsuotiesiems.1349m. buvo suzinota kad uznuodyti suliniai. Zydu zudynes prasidejo tiems kurie buvo isiskoline zydams palukininkams.visa ta laika tesesi karas tarp anglijos ir prancuzijos.karas buvo garbingas ir krikscioniskas.karas-vyru amatas.po Kresi(1346m) ir Puotje(1356m.) musiu zuvo visa Prancuzijos kavalerija,lemiamu kautyniu karo vadai stengesi vengti. Jie norejo kad kiltu badas.kei baigdavosi maisto atsargos zmones valgydavo sunis, kates ir net ziurkes.1370m.buvo uzimtas Limozas pasigaileta tik triju riteriu ir Limozo vyskupo, kuris islaisvintas popieziaus prasimu.kai kompanija vadovaujama prancuzu riterio Bertrano Dui Gueskio trauke per Avinjona po piezius noredamas isvengti uzpuolimo suteike jiems palaiminima ir sumokejo 200 000 franku.

Leave a Comment