VIDURAMŽIAI500-1500m.(VI-XVa. Pab.)Viiduramžiai – tai laikotarpis, padėjęs pamatus šiuolaikinei EuropaiViduramžiai skirstomi:I.Ankstyvieji viduramžiai 476/500 – 1000m (VI-X a.)Būdinga:· V-Xa. Europoje įsigali feodalinė santvarka· Ekonomikos nuosmukis· Gyventojų skaišiaus sumažėjimas ( dėl karų, tautų kraustymosi, maro)· Vyrauja romaninis stilius · Vyrauja paprotinė teisė· Vyrauja natūrinis ūkis, daugiau kaip 90% žmonių gyvena kaimuose· VII – Ia. Vadinami agrariniu perversmu· Susikuria Frankų valstybė(486m.). Nuo 800m. – Frankų imperij. Karolis Didysis. Verdeno sutartis 843m.· IXa. Susikuria Anglijos ir Prancūzijos valstybės· Nuo a. Atgimsta miestai· 909m. Kliuni įkuria benediktinų vienuolyną· Baudžiauninkų atsiradimas( dėl karų ir suiručių, vykusių po Vakarų Romos imperijos žlugimo 476m.)· Lenkijos valstybės susikūrimas· VIIIa. Pab. Dabartinėje Čekijoje iškilo pirmoji reikšminga slavų valstybėPasibaigus tautų kraustymuisi ( Va.) Bizantija atgavo savo galybę.Ia. Europos istorija pasuko nauja linkme, turėjusia didelės įtakos vėlesniai Europos raidai. Rytinėje frankų imperijos dalyje susikūrė nauja didelė valstybė – Šventoji Romos imperija. Taigio Europoje atsirado dvi galingos valstybės – bizantija ir Šventoji Romos imperija. Tokio pasidalijomo priežastimi buvo Bažnyčios skilimas. Valstybės kovojo dėl įtakos, o dvi bažnyčios varžėsi dėl misijų vykdymo. Taip atsirado riba, dalijanti Europą į Rytų ir Vakarų.Ia. Susikuria Kijevo Rusios valstybė. 998m. – Rusios krikštas.Savokos:· Prekariumas – tie,kas nesugebėjo išlaikyti alodo, prašė turtingesnio pagalbos. Žemė jau nebuvo jo privari nuosavybė.· Komendacija – asmens laisvės praradimas, prašymas globos· Feodas – paveldima valda.· Beneficija – žemė ar kitas turtas, laikinai duodamas už karo tarnybą.· Alodas – privati žemės valda· Senjorai – stambieji žemvaldžiai· Vasalai – kariniai tarnai, gavusieji žemės· Imuninis raštas – raštas, suteikiantis feodalams teisę rinkti mokesčius, vykdyti administracijos ir teismo funkcijas.· Imunitetas – stambių žemvaldžių privilegijos.Svarbiausi feodalimo elementai· Imunitetas· Vasaliniai ryšiai
· Valstiečių įbaudžiavinimas· Stambios feodalinės žemėvaldos susidarymas.Brandieji viduramžiai 1000 – 1300.(XI –XIIIa.)Būdinga:· Išauga miestai. Tai tiesiogiai susijĘ su gyventojų skaičiaus padidėjimu, teigiamais žemės ūkio poslinkiais. Mistuose išryškėjo dideli socialiniai skirtumai.· Gausėja gyventojų· Didėja dirbamos žemės plotai, žemė gariau apdirbama, tobulėja darbo įrankiai· Auga mainai, plečiasi tarptautinė prekyba· Vyrauja gotikinis stilius· 1000 – 1350m. Katalikų bažnyčia pasiekia didžiausią galią. Religija vaidina didelį vaidmenį žmonių gyvenime.Apie Ia. beveik visa Europa jau buvo krikščioniška1056m. įvyksta Rytų ir vakarų bažnyčios atsiskyrimas – schizma.Popiežiaus Grigaliaus reformos – Bažnyčia yra aukčšiau už karalių( teokratinė teorija). Visi turi paklusti Bažnyčiai, priešingu atveju gali būti panaudota ekskomunika(X Ia. 2p.). Įvedamas celibatas.1122m. priimamas Vormso konkordatas – vyskupus skiria dvasininkijaXIa. pab. – XIIIa. – kryžiaus žygių laikotarpis. 1204m. kryžiaus karo metu buvo nusiaubtas Kontontinopolis ir sužlugdyta Bizantijos imperija.· Kuriasi universitetai( pirmasis buvo įsteigtas I. Pab. Italijoje, Bolonijos mieste)· Susiformuoja luominė visuomenė( Atsiranda liomų susirinkimai: parlamentas 1265m., generalinai luomai 1302m.)· Silpnėja karaliaus valdžia(bet ne visu laikotarpiu)1215m. Anglijoje priimama Didžioji laisvių chartija, apribojanti karaliaus valdžią· Xia. Vakaruose jau prasiveržia antisemitizmas· Nuo XIIa. Itin didelę pažangą paadro medicina( nuo XII a. Prie medicininio švietimo prisideda universitetai)· NuoXII a. Statomi vėjo malūnai· XII a. Prasideda vokiečių feodalų veržimasis į rytus. XIII a. Vokiečių ekspansija į rytus paūėja, kuriami vokiečių ordinai.· XIIIa. Susikuria Lietuvos valstybė· XIIIa. Pr. Imama skustis, naudojamasi šaukštu ir peiliu; šakutė dar nežinoma· Xa? Kliuni vienuolyno vienuoliai duoda pradžią sąjūdžiui dėl bažnyčios reformos· Įsigali teocentrinė pasaulėžiūra · XIIIa. Atsiranda inkvizicija.Pasaulio įvaizdis viduramžiaisŽmonės žemę įsivaizdavo dvejopai:o Vieni kaip plokščią diską, iš visų pusių supaą vandenynoo Kiti rutulio formos, nejudančią.Visatą jų manymu sudarė 4 elementai: žemė, vanduo, oras ir ugnis.Iki XIIIa. Buvo laikomasi teologinės Žemės koncepsijos, kurios centras, žinoma buvo jeruzalėŽemė buvo dalijama į 3 dalis: Europą, Aziją ir Afriką.Sąvokos:· Ekskomunika – atskyrimas nuo bažnyčios· Cechai – amatininkų susivienijimas· Gildijos – pirklių susivienijimai· Teokratinė teorija – bažnytinė valdžia yra aukštesnė už pasaulietinę.· Erezijos – įvairios religinės srovės, prieštaraujančios oficialiajai Bažnyčiai.· Teocentrinė pasaulėžiūra – viskas šioje žemėje vyksta Dievo valai· Inkvizicija – specialus teismas kovai su eretikais· Luomai – gyventojų grupės, turinčios pveldimas, papročių ir įstatymų nustatytas teises, pareigas ir privilegijas.( 3 Luomai: miestiečių, dvasininkų ir bajorų)Vėlyvieji viduramžiai 1300 –1500m. ( XIVa. – XVa. IIp.)Būdinga:· Badas, maras ( XIVa. Išmirė 1/3 žmonių), valstiečių ir miestiečių maištai, gyventojų skaičiaus sumažėjimas. Maro epidemijos kartojosi ir 1400m. Europoje liko tik pusė gyventojų.· Prekybos ir žemės ūkio sąstingis· XIVa. Pr. Europos prasidėjo išteklių krizė:ü Trūko dirbamos žemėsü Sumaėjo derlingumas, nes žemė buvo nualintaü Žemės ūkis nepėjė visų aprūpinti maistu· XIVa. Ip. Siaučia maras. Dėl maro ir karo padarinių ėmė trūkti darbo jėgos. Dėl sunkios žonių padėties(didėja mokesšiai, nes senjorai nori guti tokias pačias ir dar didesnes pajams) kyla maištai. XIVa Iip. Laisudies neramumai sudrebina Romą, Paryžių, Florenciją ir kt. miestus.· XIVa. Po truputį ia spartėti žemės ūkio pažanga( agrarinė revoliucija). Įsigali trilaukė sėjomaina. Plėtojasi augalininkystė ir gyvulininkystė.· 1350-1450m. ilagalaikė Europos ūkio krizė. Kaimuose sumažėja valstiečių. Žemos grūdų kainos ir nauji poreikiai skatina valstiečius tiekti įvairenę produkciją arba specializuotis tam tikrose srityse( pvz:. vynuogių, avių auginime)· Anglijoje atsiranda pirmieji aptvėrimai: bendruomenės ganyklos naikinamos, žemė išsidalijama ir apsitveriama.· Industrinės veiklos plėtra aplenkia žemės ūkį.· Mainai palengvėja atsiradus komercinės priemonėms: paplinta vekseliai, čekiai, prekės imamos drausti.· Maras sustiprina religijos pozicijas ( epidemija – dievo bausmė už nuodėmes)· 1378 –1417 įvyksta Bažnyčios skilima: vienas popiežius valdė romoje, kitas – Avinjone( Prancūzija). Dėl šių ir kt. priežasčių prasideda Bažnyčios nuosmukis.· Xva. Jau gana dažnai atliekamos chirurginės operacijos.· Po 1350m. pagerėja valsteičių aterialinė padėtis.· 1337 –1453m. tarp Anglijos ir Prancūzijos vyksta šimtametis karas.· XIVa. Pr. Prancūzijoje susikuria luominė monarchija· Xva. Pab. Anglija tampa centralizuota valstybe· Xva.Iip. Europoje plinta humanizmas· Xva. Prancūzija galutinai suvienijama· Formuojasi naujas pasaulėvaizdis( Koperniko, G.Galilėjaus teorijos)· Laikotarpis nuo 1350 –1500m. vadinamas pereinuomuoju perioduo Irsta feodalizmaso Susilpnėja bažnyčios valdžiao Suaktyvėja prekybao Išauga miestų įtaka ir jų ūkinė veiklao Išayga prekinė gamybao Atsiranda kapitalizmo užuomazga· 1457m. – knygų spausdinimo pradžia Europoje (J.Gutenbergas)· Xva. Pab. – Didžiųjų geografinių atradimų epochos pradžia1492m. atrandaa Amerika. 1498m. Vaskas da Gama jūrų keliu pasikia Indiją.1519-1522m. F.Magelanas apkeliauja pasaulį.Rytų Europaü 1410m. Žalgirio mūšisü XIVa. Pietuose viešpatauja Osmanų imperija( nukariavo Bulgariją, Serbiją)ü Apie1400m. susilpnėjo mongolų valdžia Rusijoje.ü XIVa. Iškyla Maskva, pradėjusi rusų žemių vienijimo procesą.ü 1453m. turkai užėmė Konstontinopolį, pavadino jį Stambuluo, šis tapo Osmanų imperijos sostine.RYTŲ IR VAKARŲ KRIKŠČIONIŲ BAŽNYČIŲ PALYGINIMASRytų krikščionių bažnyčia1. Knstontinopolio patriarchas buvo labiau priklausomas nuo imperatoriaus.2.Konstantinopolio patriarchas dalijosi valdžia su Antiochijos, Aleksandrijos ir Jeruzalės patriarchais.3. nelaikė savęs tieioginiu šv. Petro įpėdiniu.4. teigė, kad šv. Dvasios šaltinis Dievas Tėvas.5. bažnytės apeigos atliekamos graikų kalba6. pasauliečiai ir dvasininkai priimdavo vienodą komuniją( duona ir vynas)7. žegnojosi 3 pirštaisVakarų krikščionių bažnyčia1.Popiežius veikė savarankiškai2. popiežius buvo vienintelis katalikų bažnyčios vadovas3. laikė save tiesioginiu šv. Petro įpėdiniu4. nevienidai aiškinama šv. Trejybė – Dievas Tėvas, Sūnus ir Šv.Dvasia.5. bažnytinės apeigos atliekamos lotynų kalba6. pasauliečiai ir dvasininkai priimdavo skirtingą komuniją7. žegnojosi 5 pirštaisFRANKŲ VALSTYBĖ. FEODALINIAI SANTYKIAI. NAUJŲ KRIKŠČIONIŠKŲ VALSTYBIŲ KŪRIMASIS. BAŽNYČIOS VAIDMUO VISUOMENĖS GYVENIME.Va, žlugus Romos imperijai, frankai, viena gernamų tauta, įkūrė Frankų valstybę(486-843m.)Valstybės įkūrėju likomas Merovingų dinastijos karalisu Chlodvigas(481-511).Ši dinastija šalį valdė V-VIIa.Valdant Karolingų dinastijai Frankų valstybė prilygo ankstsniai Vakarų romos imperijai. Karolis Didysis buvo vainikuotas imperatoriumi Romoje. Farnkų valstybė tapo imperija nuo Ebro upės, pirėnų ir Atlanto vandenyno vakaruose iki Elbės ir dunojaus rytuose; nuo Šiaurės ii Baltijos jūrų šiaurėje iki pietinės Italijos pietuose.Krikščionybę frankų karaliai išpažino nuo VIa. Tai leido išvengti religinių nsutarimų su vietos gyventojais, sustiprinti valdžią.Frankų imperijos klestėjimo laikai truko nuo VIIIa. Vid. Iki Ixa? Pab., kai, valdant Karoliui Didžiajam, buvo pasiekta didžiausia galybė. Didelės valtybė valdymas reikalavo iš valdovo reorganizuoti imperijos administravimo aparatą. Ir vis dėl to patvari, centralizuota vlstybė negalėjo susikyrti, nes, uformuota iš daugelio tautų, ji neturėjo nei bendros ekonominės bazės, nei bendros nacionalinės kalbos, nei bendros kultūros.Po KAROLIO Didžiojo mirties, 843m., Verdene vlstybę pasidalijo vaikaičiai:ü Žemės į rytus nuo Reino vėliau tapo vokietijaü Vakarinė dalis – Prancūzija.ü Vidurinę dalį pasidalijo kitos dvi valstybės. Taigi frankų imperijoje susikūrė dabartinės V.Europso valstybės(Vokietija, Prancūzija, Italija)Žemė viduramžiais buvo pagribdinis turtas. Apie IX – Xa. Visą žemę V.Europoje užgrobė feodalai. Laukai, miškai, upės ir t.t. tapo jų nuosavybe. Vietoj buvusios laisvosios bendruomenės atsirado feodalo dvaras.Ariaa žemė buvo dalijama į pono lauką. Kurio visas derlius atitekdavo feodalui, ir valstiečių kirtinius sklypus, kur ūkininkaudavo priklausomi valstiečiai. Be dirbamos žemės kiekviena valstiečio šeima turėjo kiemą su daržu. Valstiečiai atlikdavo beveik visus darbus feodalo ūkyje. Tai buvo vadinaasisi lažas. Be to , valstiečiai turėjo atiduoti savo derliaus dalį feodalui.Už duoklės nemokėjimą ar lažo neatlikimą valstiečius šaukdavo į teismą. Ponas pats kaltindavo, teisdavo ir skelbdavo nuosprendį.Norėdamas turėti savo karių būrį, stambus feodalas dalį žemių išdalydavo kitiems feodalams, atsilygindamas jiems už tarnybą. Žemės savininkas tiems feodalas buvo senjoras, o šie – jo vasalai.Visų šalies feodalų galva buvo karalisu – pasaulietinių ir bažnytinių vasalų senjoras. Taip susiformavo vasaliniai santykiai.Krikščionybė atsirado Romos iperijoje. Jos išplitimą ir įsitvirtinimą lėmė ne ginkluota jėga, bet jos universaluma, sugebėjimas prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių. Bažnyčia ne yik palaikė kultūrą, vienijo visuomenę, bet buvo tarsi jungiamoji grandis tarp atskirų politiškai susiskladžiusių Europos dalių. Katalikų bažnyčia darė įtaką visam viduramžių Europos gyvenimui.1016m. dvasininkai buvo pskelbę Dievo taiką.; XIa. Vid. Dievo paliaubas.Kovai su eretikais nuo XIIIa. Buvo kuriami inkvizicijų teismai.Viduramžiais V.Europoje bažnyčiai priklausė 1/3 dirbamos žemės su baudžiaviniais valstiečiais.Iš gyventojų buvo imama dešimtinė ir mikestis už bažnytines apeigas. Daug lėšų suplaukdfavo už indulgencijas, simonijas.Galybės viršnę(politikoje) popiežiaus valdžia pasiekė XIIIa. Pab., popiežiaus Inocento III laikais. Popiežiaus vasalais save pripažino Anglijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos karaliai. Taip pat popiežių įtaką 756m. sustiprino Vidurio Ialijoje įkurta Popiežiaus valstybė.Ji gyvavo iki1807m.
KULTŪRA, MENAS, ARCHITEKTŪRARomaninis stilius( XI – XIIa.):ü Apvalios arkos, besiremiančios į mayvias kolonasü Mažai puošybos elementų, nedaug langų.ü Pastatų sinos storos, iš išorės sustiprintos galingais kontraforsais.ü Viduje nedaug rdvės, šviesa blausi(Orsivalio bazilika, Fonteni vienuolynas Prancūzijoje)Gotikinis stilius (XII a.vid. – XVI)ü Ankstyvoji(XIIa.Iip. – XIIIa.pr.)ü Brandžioji(XIIIa. Vid. –XIVa.)ü Vėlyvoji(Xva.IIp. – XVIa.)Lietuvoje gotika vyravo XIVa. Pab. – XVIa.:ü Aštuonkmpiai bokštaiü Pakopiniai bei daugiakapiai kontraforsaiü Aukštėjimo įspūdis ( Paryžiaus, reimo, Kelno, Šarto katedros Prancūzijoje; Leono katedra Ispanijoje)Viduramžiais sklido sakytinė literatūra, itin herojinis epas. Brandžiais viduramžiais buvo sukurtos: „Nibelungų giesmė“„Rolando giesmė“ ir t.t. XII-XIIIa. Ėmė plisti riterių romanai: „Tristanas ir Izolda“.Žymiausias rašytojas – Dantė.Renesanso kultūros atsiradimo istorinės prielaidosü Politinės. Viduramžių Italija buvo vadinama iestų šalimi. I-Iia. Miestai išsikovojo nepriiklausoybę ir tapo laisvaisiais miestais – komunomis. Š.Ialijoje ėmė kurtis miestai-valstybės. Jie turėjo respublikinę valdymo formą(Florencija, Milanas, Venecija, Genuja)ü Ekonominės. Nuo Iia. Pab. Š.Italijoje ir Toskanos miestuose sparčiai augo amatai ir prekyba. Kryžiaus karų laikotarpiu miestai tapo visos Europos prekybos ir finansų centrais. Auga italų prekių paklausa, aatininkai pradeda gamint rinkai, tobulėja gamyba ir .t.t kuriasi kapitalistiniai santykiai.ü Socialinės. Kokybiniai ir ekonominiai pokyčiai keitė italijos miestų socialinę struktūrą ir politinių jėgų santykį. Sumažėjo feodalų, padidėjo vidutinių sluoksnių įtaka.ü Psichologinės. Politinis Italijos susiskaldymas, kad ir kaip keista, sudarė palankias sąlygas dvasinei veiklai. Italijos miestai buvo nedideli,IV-Va. Juose dar nebuvo biurokratinio aparato, luominio uždarumo, todėl valstybine pareigas galėjo užimti įvairių sluoksnių atstovai. Į kovą dėl valdžios įsitraukė nemažai žmonių. Tai keitė visuomenės sąmonę – formavo energingo žmogaus tipą.ü Kultūrinės. Renesanso atsiradimą lėmė ir kultūros veiksniai. Plėtojosi švietimas. Be to, Italija turėjo didesnių pažinimo galimybių. – į Florenciją, Venecija, Genują, Romą, dėl palankios ekonominės ir politinės padėties plaukė žinios iš viso pasaulio.Beto, pačioje itralijoje buvo išlikę daug Romos civilizacijos paminklų, kurie kėlė didelį susidomėjimą visa Helenų civilizacija.
Renesanso literatūrai būdingi du ypatumai:1. Atsiranda tautinė literatūra2. Literatūros kūriniuose vaizduojamas realus žmogus ir realus gyvenimas.VI-VIIa. Pr. Humanistinė mintis plėtojosi 3 pagrindinėmis kryptimis:1. Kuriamos utopinės idealių valstybių teorijos(T7Kampanela,T.Moras)2. Plečiamos politinės teorijos ir mokymas apie valstybę(N.Makiavelis,F.Gvičardinis…)3. Formuojasi gamtos filosofija, iš esmės nagrinėjami būties problemas(G.Galilėjus, M.Koperniaks,Dž.Brunas)Mokslo raidaPlėtojosi astronomika.M.Kopernika įrodė, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir kartu su kitois planetomis skrieja aplink Saulę,Dž.Brunas tvirtino, kad Visata yra bekraštė, kad nei saulė, nei Žemė nėra pasaulio centras.G.Galilėjus pirmasis ėmė stebėti dangų pro savo pasigamintą teleskopą. Mėnulyje jis atrado kalnų, lygumų, ir įdunbų, pamatė, kad jupiteris turi palydovų, suforulavo mokslinės mechanikos pradmenis.Renesanso laikais suklestėjo geografijos, medicinos, ir k.t. mokslai, susiję su praktiniu gyvenimu.VIIa. Pr. Buvo atrasta Australija.Rusų medžiotojai ir kazokai prasigavo į neištirtas Šazijos žemes, psiekė Ramųjį vandenyną. Geografai pradųjo tirti klimatą, jūrų sroves, tobulėjo kartografija.Vokiečių gydytojas Paracelsas padėjo pamatus naujųjų laikų medicinai. Italų gydytojas M.Servantesas atrado kraujotakos sisetmą. Prancūzijos karališkasis chirurgas A.Parė laikomas naujosios chirurgijos pradininku.Medicina ir anatoija ptadėjo sarkiai plėtotis, pradėjus skrosti lavonus.Leonardas da Vinčis kūrė paračiuto, sraigtasparnio, povandeninio laivo, naro kostiumo mechanizmus.Kasdieniniame gyvenime: langai stiklinami lygiu stiklu, gaminaas plūgas su dviem geležies noragais, iš Meksikos atvežaa kalakutų, iš Amerikos – kukurūzų, klesti spaustuvės, pradedama naudoti šakutė, igudę optikai išmoksta pjaustyti ir gludinti lęšius ir pamažu europoje plinta akiniai.