Tiesiog patogūs santykiai

Nė vienas nemėgstame vienatvės. Nykūs ilgi žiemos vakarai, savaitgaliai prie televizoriaus. Kam gi patinka toks gyvenimas? Juk norisi šalia turėti artimą žmogų, kuris apkabintų, nusivestų į kiną ir kartu leistumėt penktadienio vakarus. Bet meilė ne visada ateina pagal mūsų norus. Ką daryti jeigu jos nėra? Pusmetį, metus, ilgiau.

Ir staiga šalia atsiranda kažkas, kas rodo dėmesį, išblaško vienatvę ir siūlo pramogas. Tas žmogus Jumis susižavėjęs, o gal net iki ausų įsimylėjęs. Išsiilgę tokio dėmesio, džiaugiatės malonia kompanija, bet ateina laikas savęs paklausti, o kkokie gi Jūsų jausmai? Jis toks žavus, protingas ir visapusiškai tinkamas partneris, bet. meilės kažkodėl nejaučiate. Ir čia iškyla dilema. Ką toliau daryti?

Norisi mėgautis ir imti tą meilę, kurią gaunate, bet ar tai sąžininga? Jums, žinoma, tokie santykiai patogūs, bet tik patogūs. Ir manote, kad laikini, kol atsiras geresnis. O Jūsų partneriui jau sukasi galvoje planai apie bendrą ateitį.  Kaip reikėtų pasielgti? Turbūt vienareikšmiškai atsakysite, kad neverta žaisti kito žmogaus jausmais ir suteikti jam tuščių vilčių. Bet kaip elgsitės realiai atsidūrę tokkioje situacijoje? Juk velniškai sunku atsisakyti malonumo, gaunamo už dyką. Tuo labiau, kad alternatyva – vienatvė. O gal verta draugauti, nes vėliau sugebėsite jį pamilti? Gal tai paskutinis šansas? Gal daugiau niekas nemylės? Ar laukti princo, kuris gali taip ir neatjoti?

O jei

i vis dėlto staiga horizonte pasirodo jis – tas tikrasis. Patogūs santykiai staiga tampa tokiais nepatogiais. Ir kaip juos nutraukti, nesudaužant kitam širdies? Ar ne garbingiau būtų likti su senuoju draugu, nelendant į naujas pažintis, ir išvengti dramų bei į šipulius subyrėjusio Jus mylinčio žmogaus gyvenimo? O kaip tada sava laimė? Viskas taip klampu. Padėkit atsipainioti.

26 thoughts on “Tiesiog patogūs santykiai”

  1. Prieš porą metų, išeidamas iš darbo, buvau įsitikinęs, kad nesąžininga ieškoti naujo darbo, kai tebedirbi senajame. Ir tai siejau su ta pačia situacija, kai gyveni su žmona ir ieškai kitos. Tai buvo mano klaida. Bet tik dėl darbo. Aš mylėjau savo buvusiąją. Sunku gyventi su tokia, iš kurios nesulauki dėmesio, nesieja ateities planų su tavimi ir pan. Jei jis to nepastebi, tai gal jis savanaudis, jam svarbiausia, kad jis myli ir nesigilina į tavo jausmus, neklausia ar tu jį nemyli. Tada jis jau nėra toks visapusiškai tau tinkantis? O jei klausia, domisi, tai išeina, kad tu melagė. Viską tu pati puikiai supranti ir keli logiškus klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik tu viena. Gal prieš tai išsiaiškink kas tavo atžvilgiu yra tas princas ir, aišku, Meilė 🙂

    Reply
  2. na,nezinau… kazkaip sunku man isivaizduoti tokius santykius. teoriskai isivaizduoju, bet praktiskai ne. Jei jau tu buni su zmogum,leidi su juo laika,speju myliesi – nesvarbu kokiu tikslu vedina – reiskia tau gera su juo. nes zmogus,kuris nepatinka labai greit pradeda erzinti. ir nesvarbu, kiek demesio jis berodytu, ar kokia meile bespinduliuotu – taip erzina tik dar labiau. (Ar cia tik man vienai taip:))? Is to seka klausimas – taip kaip galima su tau nepatinkanciu zmogum leisti laika? Reiskia, jis tau patinka. Simple:)

    Reply
  3. Pirma dalis
    Jei, Agne, rašai tiesą apie gyvenimą, tai esu aš balta varna.
    “Nė vienas nemėgstame vienatvės.” Aš mėgstu!
    “Nykūs ilgi žiemos vakarai, savaitgaliai prie televizoriaus… Kam gi patinka toks gyvenimas?” Kur tie ilgieji mano vakarai, kurie visai ne nykūs? Kaip man jie patiktų! Kur TV su nuostabiomis gamtos programomis – laiko jai nėra, nes išmainiau į tikrą gamtą…
    “Juk norisi šalia turėti artimą žmogų, kuris apkabintų, nusivestų į kiną ir kartu leistumėt penktadienio vakarus.” Viskas tinka, tik kino nereikia..

    Antra dalis
    O dabar “staiga horizonte pasirodo jis – tas tikrasis.” Agne, kaip jį, tą “tikrąjį”, atpažinti – iš pirmo žvilgsnio? Ar reikia, kad nusišypsotų? O gal ir kad apkabintų?
    O gal tik lovoje paaiškėja? 🙂
    Jei iš žvilgsnio ir šypsenos, tai tokių tikrųjų buvau sutikusi bent tuziną. Iki šiol žaviuosi jais, pasidomiu kartais kaip gyvena… Labai gera, kai yra žmonių, kuriais gali žavėtis – ir negriebti jų.
    O jeigu griebčiau. Kas, jei tas “tikrasis” ilgainiui pasidarys kaip šitas “patogusis”? O jei dar blogesnis? Šitas tai bent myli, rūpinasi… ir širdis nuo jo nesprogsta. Šventa ramybė…
    bet ne, negana, reikia nuotykių, žemės drebėjimų, saulės užtemimų – taip įdomiau.
    Kai pavargsiu, pailsėti vėl grįšiu pas tą, kuris bendrą ateitį planuoja. Jei dar jį rasiu.
    Čia manoji šitos istorijos interpretacija 🙂
    Pati aš nenorėčiau dairytis, kur tas dar tikresnis už esamą pasirodys.

    Reply
  4. Danute, nereikia visko suprasti pažodžiui 😉
    Tai geriau likti su nemylimu, bet patikimu? Aš jau verčiau surizikuočiau su kitu, jei įsimylėčiau…

    Reply
  5. Tai,Agne,bet jei patinka tai ir isimyli ar kaip? ar buni su tau patinkanciu zmogum ir uzknisineji save klausimu,kad gal as nelabai ji myliu, o gal visai nemyliu,gal kita pamylesiu labiau, tada pradedi ieskot santykiam pavadinimu, tada sugalvoji, kad “atsarginis variantas” kol nesutikau princo ant balto zirgo etc… nezinau kaip tokiais atvejais vyksta, nes niekad nesu kamuojama tokiu egzistenciniu klausimu:) tiesiog jei leidziu laika su zmogum, reiskia jis man patinka,kaip ir minejau, su nepatinkanciais negaliu bendrauti, nes jie mane labai greit erzinti pradeda, o ar toki su kuriuo gera leist laika isimyliu, dazniausiai laikas parodo…

    Reply
  6. Agne, niekur tu nesusipainiojai, tiesiog gyvenimas yra rizika. Niekas negali tau padėti atsakyti į šiuos klausimus, deja… Klausyk širdies. Ir dar tai yra šiek tiek laimės dalykas…

    Reply
  7. Spėju, Agnė tiesiog sufantazavo šitą istoriją, dėl to ji tokia nekonkreti ir todėl niekaip neišsprendžiama. Jos ir nereikia išspręsti. 🙂
    Kai tikrai reikia patarimo, žmogus stengiasi kuo tiksliau situaciją išaiškinti.
    Pirmiausia, kas man neaišku tokiose istorijose, tai “partneris”. Žinau tokias kategorijas:
    a/ nepažįstamus, pažįstamus, draugus, sužadėtinius;
    b/ sutuoktinius (ar panašaus statuso oficialius partnerius);
    c/ meilužius, vienos nakties vyriškius.

    Aš pirmenybę teikčiau stabilumui. Gyvenime, ypač dabar Lietuvoj, ir taip ramybės trūksta: tai ekonominė krizė, tai darbo netenki, tai apvogia ar apiplėšia, tai liga užpuola, tai artimieji prapuola – miršta, išvyksta… Kam dar specialiai širdis draskytis? Jei jau labai nuotykių norisi, išeikit per audrą (arba naktį) miškan arba įbriskit į upelį, kur daug dėlių gyvena, arba pasiimkit globoti vaiką iš vaikų namų, arba… (galima būtų be galo tęsti 🙂 …

    Reply
  8. man išvis keista,kaip galima gyventi tik sau….būti su žmogum tik dėl to,jog taip patogu….naudotis patinkančiu žmogumi,kol horizonte pasirodys tas vienintelis….o gal jis išvis nepasirodys?Ar taip patogiai gyvenant neatsiras nepatogumų,kada tas šalia esantis draugas perpras situaciją ir jam nusibos laukti kol Tu atsakysi į jo jausmus tuo pačiu….nes vaidybos ilgai nepaslėpsi,kaip ir melo….būk teisinga pirmiausia pati sau…

    Reply
  9. gera, patinka, toks ir anoks, kad ir pats geriausias, dar nereiskia, kad tu JĮ MYLI… kai myli,nereikia savęs klausti, ar tikrai tai jaučiu (manau) ir tuo metu jokie kiti neegzistuoja, nebepastebi nei gražesnių nei protingesnių..o vėliau ateina metas, kai vėl imi domėtis gyvenimu ir kartu kitais žmonėmis, imama ir susižavėti, normalu juk.. Jausmus ir draugystę reikia puoselėti, auginti, kurti drauge…prižiūrėti tarsi lepią gėlelę, tik tuomet ji žydės..

    Reply
  10. na, bet ne visi žmonės juk teisingi, ne visi gali pakęsti vienatvę…ka tada daryti? gal tas “vienintelis” pasirodys, kai tau bus 50metų? ir sėdėti depresuojant iki tokio amžiaus vienam su savo vienatve?gal išprotėsi iki tol, ar šiaip nebeturėsi ko duoti tam atjojusiam vieninteliam?
    nemanau, kad visiem tai tiktų.Ne visi moka LAUKTI. ir tikrai dauguma porų būna kartu ne dėl abipusių jausmų. Deja, bet taip yra..

    Reply
  11. Vilma, mylintis žmogus dažnai taip nori būti šalia savo meilės objekto, kad užsimerkia ir renkasi nieko nepastebėti 😉

    Reply
  12. Tokia reali ir gerai zinoma situacija… Viskas atitinka, kiekvienas zodis, taip nutiko man. Buvau reikalingas ir netrumpa laika, bet atejo tas geresnis…ir viskas pasikeite pes labai trumpa laika.

    Reply
  13. Vyne, įdomu būtų išgirsti tavo pasakojimą ir tavo jausmus, nes kažkaip apie tai, kaip jaučiasi tas “patogus”, mažai pakalbėjom.

    Reply
  14. Skaitau skaitau ir matau, kad Agne -jauna mergaiciuke, Danute-brandi moteris.Kaip galima susikalbeti dviem skirtingiems zmonems tokia subtilia tema? Kas kam yra patogu, kas kam yra meile-reiketu susitarti del terminu.
    Na, o tas “zaibas” kuris trenkia ir mes ji aukstinam kaip meile-tai isimylejimas.Kai jis praeina(kam po 3 metu, o kai kam ir po pusmecio:), tampa arba jauku ir patogu, arba nepatogu ir nyku.
    Sakyciau, kad rinkciausi pirmaji varianta.Antrasisi man netinka:)Jokio treciojo nesu sutikusi, nors jau 50 ant nosies.

    Reply
  15. NPCRIZ – tai profesionali sveikatingumo, grožio, jaunystės ir tinklinio marketingo kompanija.
    visų pirma natūralių peptidų, gaminamų Sankt-Peterburgo Bioreguliacijos ir Gerontologijos moksliniame tyrimo institute, distributorius. Ši kompanija yra bendraautorius, kuriant išskirtinę kosmetologinę liniją, naudojant natūralius peptidus, maisto papildus, ajurvedines arbatas. Visa ši produkcija patikimai apsaugota nuo klastočių. Dėl aukštos kainos ir neprieinamumo šio instituto produkcijos preparatus galėjo vartoti tik nedaugelis. Dabar dėka NPCRIZ ši produkcija prieinama daugeliui.
    http://www.npcriz.eu/lt/kletochnaja-kosmetika/zhidkie-peptidy.html registracija verslas56@gmail.com

    Reply

Leave a Comment