Pirmas pasimatymas susipažinus internete

Pakalbėkime šiandien apie įdomų socialinį reiškinį – pirmąjį pasimatymą susipažinus internete. Visi skaitėm arba net patyrėm kurioziškų situacijų su pasislapstymais už kampų, psichais arba su  romantika ir gėlėmis nuo pat pirmų minučių. Pasidalinkime, koks paprastai būna mūsų pirmas susitikimas.

Esu iš tų, kurios nemėgsta ilgų susirašinėjimų internetu. Peržvelgėm vienas kito anketas, jei patiko, apsikeitėm keliais laiškučiais ir pirmyn susipažinti gyvai. Bet viskas ne taip paprasta kaip nuskambėjo… Pirmasis pasimatymas sukelia daug jaudulio. Ką apsirengti? Ar stengtis atrodyti labai gražiai ar tiks tiesiog kasdieniškai? Kur mes eisim? Ir, žinoma, kas mokės už kavą? Prisipažinsiu, kad tokie akli pasimatymai sukelia tiek streso, kad susitikti su vaikinu einu su nemaloniu jausmu kažkur pilve lyg keliaučiau, pavyzdžiui, pas stomatologę. Ir galvoje vis kirba mintis, kad gal nereikėjo…

Įtampa paprastai dingsta vos susitikus. Gal man sekasi, bet iki šiol nepasitaikė pakliūti į nejaukios tylos situaciją. Jei jis tyli, aš visada turiu ką pasakyti! Apie ką vyksta pokalbis? Kartais man jis primena darbo interviu arba dar vienos anketos pildymą… Tai nėra blogai, juk prieš sprendžiant, ar bus antras pasimatymas, norisi kuo daugiau sužinoti apie žmogaus pomėgius, darbą, gyvenimo būdą.

Pirmasis susitikimas dažniausiai netrunka ilgiau nei valandą ar pusvalandį. Gal net labiau tai tiktų vadinti apsiuostymu. Ir bent man niekada nepasitaikė, jog jam baigiantis jau būtų aišku, ar bus antrasis… Paprastai atsisveikinimas būna su tokiais mįslingais žodžiais kaip “iki”, “susiskambinsim”, “susirašysim”, kurie nieko nereiškia, nes gali būti pasakyti tik iš mandagumo. Tik išsiskyrus prasideda laukimas: ar jis paskambins, ar jam patikau? Arba atvirkščiai: oi ne, daugiau nereikia…

Kaip nutraukiu pažintį, jei nebenoriu daugiau susitikti? Paprastai tiesiog tyla. Juk žmogus beveik nepažįstamas, kodėl turėčiau jausti pareigą pasiaiškinti? Na nepatiko man ir viskas. Šiuo atveju tyla pasako daugiau nei tūkstantis žodžių, nors gal tai ir nėra mandagu…

Ar iš viso to gali išeiti kas nors rimtesnio? Gali! Visus skeptikus turiu patikinti, jog nepaisant tokios pažinties pradžios nenatūralumo, toliau bendravimas gali susiklostyti labai sėkmingai! Iš savo ir draugų patirties matau, kad santykiai susipažinus internete niekuo ne kitokie nei susitikus bet kur kitur. O cinikus, kurie įsivaizduoja sociopatus prie kompiuterio, nuraminsiu: mes čia tie patys normalūs žmonės kaip ir gatvėje. Tiesiog kur dar susipažinti, jei 10 valandų per parą prabėga prie monitoriaus?