Kai į santykius atsėlina rutina

Daugeliui porų po kelių metų draugystės ateina laikas, kai į jų jausmus pasibeldžia nelaukta viešnia – rutina. Kodėl taip atsitinka? Kaip ją nugalėti, o gal. prisijaukinti?

Draugystės pradžia visada kupina laimės ir romantikos. Pasilaikymai už rankučių vaikščiojant parke, netikėtos dovanėlės, atradimo džiaugsmas, tornadai lovoje ir kiti naujai iškeptos poros potyriai nušviečia jų gyvenimus. Viskas tiesiog tobula.

Bet vieną dieną nubudus persmelkia mintis “kur visa tai dingo..?”. Pasimetė tarp neplautų indų krūvos ir nuobodaus žiovulio. Vakarus romantiškose kavinėse pakeitė drybsojimas prie televizoriaus, o vietoj netikėtų tellefono skambučių tiesiog pasakyti, kad myli ir pasiilgo, pasigirsta prašymas nupirkti pieno.

Taip atsitinka, nes šventės negali vykti kasdien – tuomet jos nusibostų. Skraidymą ant sparnų anksčiau ar vėliau pakeičia rutina. Aplink mus tiek rūpečių ir darbų, kad nebelieka energijos nuolat palaikyti santykius romantikos lygmenyje. Tuomet mums kartais būna liūdna. Slapta pasvajojame, kaip gera būtų vėl išgyventi tą nežemiško nerealumo jausmą. Čia atsiranda gundymas  nuklysti, ypač jei bandymai gaivinti atšalusius jausmus, nesulaukia partnerio palaikymo. Bet aš manau, kad šios rutinos krizės nereikia steengtis įveikti bet kokia kaina. Pripažinkit sau, kad kasdienybėje mums dažnai reikia pastovumo ir saugumo – nekintančių dalykų. O tai niekaip nesiderina su naujų santykių pradžia arba su dramomis ir scenomis, kurias galime iškelti draugui.

Aš linkusi per daug toli nebėgti nuo rut

tinos. Nes man gera žinoti, kad rytoj, kaip ir šiandien, Jis bus šalia. Tarp barnių dėl neplautų indų aš prisiglausiu ir jausiuosi saugi Jo glėbyje. Kartais mes pasidarysim mažą šventę ir veiksime ką nors neįprasto ir ypatingo. Bet kasdien bandyti įpūsti aistros ugnį yra per daug sekinantis uždavinys tarp visų darbų ir įsipareigojimų.

Taigi linkiu išmokti prisijaukint rutiną ir pajausti, kad net nuobodulys kartu yra geriau nei po vieną.

6 thoughts on “Kai į santykius atsėlina rutina”

  1. Vis tiek svarbu, kad be rutinos būtų ir švenčių. Reikia daryti vienas kitam staigmenas, stebinti ir kartais palepinti antrąją pusę 😉 Kad nepamirštume, jog esam vienas kitam ne tik kasdienybė 😉

    Reply
  2. Deja, dauguma pasirenka variantą ieškotis žavesių iš šalies, kai už lango skanduoja modernūs emancipuoti laikai – suvartoti kuo daugiau, kuo intensyviau. Ir visi patarimai jaukintis rutiną nueina šuniui ant uodegos, nes tokiam supratingumui reikia abiejų.

    Reply
  3. Smagu. Reiškia, aš prisijaukinau rutiną, o JI ne.:) Ir šventa teisybė, kad man jau geriau rutina dviese, nei nuotykiai vienumoj.:)

    Reply
  4. Mantai, paieškoti iš šalies yra naudinga. Po to ateina išmintis, kas gyvenime brangiausia ir ką reikia jaukintis, o ką paleisti.

    Reply
  5. Kartais mes susigundom trumpalaikiais nuotykiais ir paliekame tuos, kurie mus mylėjo rutinoje. Supratus klaidą, būna per vėlu…

    Reply

Leave a Comment