Vasara – atostogų metas. Nespėję “paruošti ratų žiemą”, dabar karštligiškai planuoja, kur išvykti, ką pamatyti, ieško pigesnių skrydžių ir patrauklesnių kelionių pasiūlymų. Man, kaip einamuoju momentu vienišai, dar galėtų kilti klausimas SU KUO atostogauti. Bet nė nepagalvočiau, kad turintys antrą pusę, gali sau kelti tokį patį klausimą.
Štai draugė, su vaikinu gyvenanti trečius metus, anądien man ir sako: “Klausyk, gal keliaukim į kokį Viduržiemio jūros kurortą kartu?” Na, mintis iš ties šauni – kartu mes tikrai smagiai leidžiam laiką. Bet tada aš susimąstau, o ji taria: “Mudu su JUO nusprendėme atostogas praleisti atskirai”. Štai ir tema apmąstymams.
Pripažinsiu – nuo tada, kai gyvenu savarankiškai, nedraugavau nei su vienu vaikinu taip ilgai, kad reikėtų kartu planuoti atostogas. Tad tokios dilemos, kaip antai, keliauti kartu ar atskirai, man tiesiog natūraliai nekildavo. O kai pradėjau mąstyti, supratau, kad klausimo čia tikrai esama.
Viena vertus – kokios gi atostogos, jeigu šalia nėra to, kurio šypsena verčia kaskart ištirpti..? Regis nieko nėra geriau už bučinį vietoje pusryčių ir jaukų pasivaikščiojimą pajūriu, susikibus už rankų. Manau, jei reikėtų rinktis šią akimirką – nedvejočiau. Norėčiau ir atostogas praleisti su tuo, su kuriuo dalinuosi darbo dienų kasdienybę ir rutiną. Juk atostogos – pats geriausias metas nušluostyti dulkes nuo šiek tiek aprimusių jausmų ir leisti jiems dar kartą įsiplieksti.
Bet tas šlykštus dalykas RUTINA. Labai didelis pavojus, kad ji įsisuks ir į atostogų dienas, paversdama jas nykiomis ir vienodomis. Bijantys tokio atostogų scenarijaus, neretai pasirenka atostogauti atskirai. Ką jie praranda? Jaukius dalykus, kuriuos jau minėjau aukščiau. Ką jie gauna? Sąlyginę, o kartais ir besąlygišką laisvę, nepriklausomybę, galimybę pabūti vienam ir įvertinti esamą gyvenimą, santykius, žmogų, kuris būna šalia tomis kitomis dienomis – kai ne atostogos. Pagaliau – galimybę gyventi sau ir prie nieko nesitaikyti. Kartu atsiranda ir pagundos… Girdisi tikrai pakankamai istorijų apie šeimos gerovę sugriovusius atostogų romanus.
Siūlyti konkretaus sprendimo nesiryžtu ir neketinu. Tiesiog apibendrinu: jei renkatės atostogauti kartu, nepamirškite mėgautis vienas kitu ir dirbti, kad santykiai atgautų reikiamą spalvą. Na o antruoju atveju receptas vienas – pasitikėkite. Trumpi išsiskyrimai padeda atskirti pelus nuo grūdų ir įsitikinti, ar tai, kuo gyveni, yra tikra ir vertinga. Rinksitės, be abejo, kiekvienas pagal save. O aš linkiu, kad išsirinktumėte geriausią variantą, ir… Lekiu trumpai paatostogauti! Šįkart viena. Bet kas žino… 🙂
Linksmo ir turiningo Jums savaitgalio!
Comments are closed.