Apie vaikus, kurie nenorėjo gimti

Kasdien žiniasklaidoje mirga susirūpinimas, kad daug moterų nutraukia vaiko gyvybę vos jai užsimezgus. Arba vos gimusius išmeta į konteinerius. Arba nenori auginti ir atiduoda valstybės globon, kur mažyliai jau nuo pirmųjų dienų mokosi laukinių išgyvenimo įstatymų.

Bet man įdomi kita šio reikalo pusė. Ar mes, teisieji, gelbėdami kiekvieną gyvybę, kokia ji bebūtų ir koks gyvenimas jos belauktų, paklausiame savęs, ar tas vaikutis pats nori gyventi… Daug teisingiau šito klausti būtų paties į pasaulį stumiamo žmogaus, bet atsakyti jis galės tik po daugelio metu. Tikėkimės jo atsakymas nebus toks radikalus, kad privestų prie veiksmo…

Kodėl apie tai kalbu? Neseniai teko bendrauti su moterimi, kuri labai nori turėti vaikų. Labai labai. Ištekėjusi, bet santuokoje tarpusavio supratimo mažai. Dar ji kankinasi dėl kažkada padarytų veiksmų – aborto, nes dėl sveikatos būklės gimdyti tada tiesiog nepajėgė. Dabar jai reikia vaiko. Bijo, kad vyras paliks, jei neturės pilnos šeimos, bet apie tai su juo nešneka. Bijo, kad nebegali laukti, nes vėliau bus per sena pastoti. Dar ji serga ir vartoja vaistus, kurie būsimos gyvybės gyvenimo kokybės tikrai nepagerins, jei nepablogins… Jai reikia vaiko, nes mato tai kaip vienintelį šansą išpirkti savo klaidas ir perkurti praeitį. Vaikas ją išgelbės…

O dabar pažiūrėkime į situaciją iš kitos pusės. Ar tas vaikas nori gimti? Ar jis nori gyventi? Jei moters organizmas nepakėlė pirmo nėštumo ir teko jį nutraukti, gal tai įvyko neatsitiktinai? Gal negimęs vaikelis sakė, kad jis nenori gyventi tokioje šeimoje tokiomis aplinkybėmis? Gal gamta pati nusprendė, kad tokios būklės moteris, negali būti motina?

Kai svarstomas klausimas, ar verta turėti planuotą vaiką, paprastai lemiamą atsakymą duoda moters noras. O kas paklaus to būsimo kūdikėlio? Gal jis pasakytų, kad jam geriau būtų neaugti su paveldimomis ligomis, asocialioje šeimoje, nepalankiomis aplinkybėmis. Gal jis nori tiesiog niekada negimti…

“Aš – ne žaislas. Paleisdama mane į pasaulį, nuoširdžiai paklausk savęs, ar to reikia tik tau, ar ir man? Tu prisiimi atsakomybę ir už mano gyvenimą.”

Comments are closed.