Lietuvos Muitine

3162 0

Untitled

ĮVADAS

Kiekvienos valstybės veidrodis yra muitinės. Visi esame apie jas girdėję, skaitę, tačiau galbūt neesame pasigilinę į tai, kas vyksta, kuomet kertama valstybės siena. O mums, būsimiems tarptautinio verslo vadybininkams, reikėtų tai žinoti. Taigi šiame darbe aš norėčiau papasakoti apie sankcionuotus muitinės veiksmus – muitinės procedūras.

Valstybės, kurdamos savo šalių muitinės procedūrų teisinę bazę, vadovaujasi muitinės procedūrų supaprastinimu ir harmonizavimo pagrindinėmis nuostatomis bei standartais, kurie buvo parengti septintajame GATT daugiašalių derybų dėl prekybos ir tarifų etape (Ženeva, 1973-1979m.), plačiai žinomame kaip Tokijo etapas. Lietuvos muuitų teritorijoje muitinės procedūrų taikymą reglamentuoja LR muitinės kodeksas, LR Vyriausybės ir Muitinės departamento teisės aktai. [16, p.32] Rašydama apie muitinės procedūras, aš remsiuosi būtent LR muitinės kodeksu bei teisės aktais, o taip pat publikacijomis laikraščiuose, žurnaluose. Pirmame skyriuje aš papasakosiu kaip prekės patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, kaip jos turi būti deklaruojamos ir tikrinamos.

Antrąjį skyrių paskyriau pačių muitinės procedūrų nagrinėjimui – kada, kokia procedūra yra taikoma, kaip ji taikoma, kokią reikšmę ji turi Lietuvos užsienio prekyboje.

Paskutiniajame referato skyriuje aptarsiu Liietuvos muitinės problemas, susijusias su muitinės procedūrų taikymu bei tai, kaip bandoma jas įveikti.

1. PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI: DEKLARAVIMAS IR TIKRINIMAS

Visos prekės, patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo tvarka, deklarantų pa

areigos ir atsakomybė nustatyti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento 1993 08 02 įstatymu Nr.206. [14, p.43; 16, p.32].

Prekes deklaruoja LR įregistruotas ūkio subjektas, turintis teisę disponuoti prekėmis, prekių savininkas arba jų įgalioti asmenys (muitinės tarpininkai). Deklarantas yra atsakingas muitinei už dokumentų ir muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir už importo muitų bei mokesčių sumokėjimą. [7, p.19]

Paprastai muitinės deklaraciją pateikiama raštu (išimtinais atvejais – žodžiu, veiksmu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis). Prekių deklaravimui ir muitinės procedūrai įforminti naudojami tam tikros formos blankai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. LR šiam tikslui naudojamas Bendrasis dokumentas (BD), kuris yra tapatus Europos Sąjungos šalyse nuo 1988 metų naudojamam SAD (Singh administrative dokument). BD turi 54 langelius, kuriuose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės prrocedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją: duomenis apie prekių siuntėją ir gavėją, krovinio aprašymą, jo svorį, kilmę, kodą ir muitinę vertę, mokesčių apskaičiavimą ir daugelį kitų duomenų, reikalingų statistikai ir muitinės kontrolei. BD pildymo ir muitinio įforminimo taisyklės yra nustatytos Bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 02 09 įsakymu Nr.63 ir Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 10 31įsakymu Nr.514. [14, p.44; 16, p.32]

Deklaruojant prekes kuriai nors muitinės procedūrai, muitinės deklaracija turi būti pateikta baigiant ankstesniąją muitinės procedūrą, atgabenus prekes į paskirties įs

staigą. Deklaranto prašymu, nustatyta tvarka sumokėjus užstatą ar pateikus garantiją, deklaracijos pateikimo laiką gali pratęsti muitinės viršininkas (iki 15 parų), Muitinės departamentas (ilgesniam laikui). Užstato ar garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, kuris atitinka sumokėtinų muitų ir mokesčių sumą. Taip pat muitinei sutikus, deklaracija gali būti pateikiama prieš prekių atgabenimą į muitinės paskirties vietą bei periodiškai tas pats asmuo nuolat pateikia tas pačias prekes tai pačiai muitinės procedūrai. [7, p.20; 13,p.17]

Muitinės deklaraciją ir prekes tikrina muitinės pareigūnai. Tikrinant muitinės deklaraciją, patikrinama ar nustatytas prekių aprašymas atitinka nurodytą muito tarifo poziciją, ar teisingos muitų ir mokesčių normos ir apskaičiuoti dydžiai, ar tiksli ir patikima informacija pateiktuose dokumentuose ir deklaracijoje.

Prekės tikrinamos, norint įsitikinti, ar jų rūšis, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus. Atliekant bendro pobūdžio prekių tikrinimą, suskaičiuojamos prekių įpakuotės, patikrinamas jų markiravimas, patikrinama , ar prekių rūšis atitinka muitinės deklaracijoje pateiktą jų aprašymą. Taip pat gali būti patikrinta tik dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių. O atliekant detalų prekių tikrinimą, nustatoma jų sudėtis, kiekis, muito tarifo pozicija, vertė ir prireikus – kilmė. Detalus prekių tikrinimas atliekamas , kai bendro pobūdžio prekių tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja

a pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra netiksli. Muitinė reguliariai atlieka reguliarų tikrinimą prekių, už kurias nustatyti dideli muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai. [7, p.21; 13, p.18]

Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant muitus ir mokesčius, reikia papildomai sumokėti muitus ir mokesčius, pateikti dokumentus ar taikyti kitus LR įstatymus ar kitų teisės aktų nuostatas, ir nesant pagrindo manyti, kad deklarantas pateikė neteisinga informaciją tyčia, jis tuoj pat apie tai informuojamas. Šiuo atveju deklarantui sudaroma galimybė pataisyti deklaraciją ir atlikti visus kitus būtinus formalumus, netaikant sankcijų už pažeidimus.

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų bei esant sumokėtiems nustatytiems muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėta tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos kuriai nors importo procedūrai prekės tuoj pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos tos procedūros vykdymui. [7, p.22; 13, p.18]

2.MUITINĖS PROCEDŪRŲ ATLIKIMO TVARKA

2.1.Išleidimas laisvai cirkuliuoti

(importas vidaus suvartojimui)

Taikant šią muitinės procedūrą, ne Lietuvos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, suteikiant joms Lietuvos prekių statusą. Išleidus prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo ar ribojimo priemonės, kad yra atlikti jų importui taikomi muitinės formalumai ir sumokėti visi nustatyti importo muitai bei mokesčiai ir prekių savininkas, jomis gali disponuoti savo nuožiūra. [14, p.51]

Importas vidaus vartojimui yra mu

uitinės procedūra, kuri dominuoja Lietuvos prekių importo struktūroje. Taikant šią procedūrą, 1998 metų I pusmetį į Lietuvos muitų teritoriją įvežta prekių už 9053.9 mln.Lt.,o tai sudaro 75.9% bendros prekių importo apimties. [19, p.11]

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūrą reglamentuoja LR Vyriausybės 1994m. lapkričio 8d. nutarimu Nr. 1090 patvirtinta Importo vidaus vartojimui muitinės procedūros atlikimo tvarka.

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūra gali būti įforminta LR Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytose muitinės įstaigose, esančiose LR valstybės sienos perėjimo punktuose arba LR muitų teritorijos viduje. Muitinės įstaigos, kuriose gali būti įforminama importo vidaus vartojimui procedūra, nustatomos atsižvelgiant į prekių bei transporto priemonių rūšis, jų tikrinimo galimybes ir prekių gavėjo ar deklaranto buveinės adresą. Susitarus su muitinės įstaiga, importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama daklaranto pageidaujamoje vietoje, jeigu ji tinkama prekėms tikrinti. Išimtinais atvejais (įvežant humanitarinės pagalbos(labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntas, diplomatinėms atstovybėms skirtus krovinius, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius ir kitas skubias siuntas) importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama ne muitinės įstaigos darbo laiku, deklarantui atlyginant muitinei visas su šios procedūros įforminimu susijusiais išlaidas. Prekės paprastai tikrinamos LR muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose(įskaičiuojant muitinės įstaigas, veikiančias muitinės sandėliuose, eksporto ir importo terminaluose ir komercinės paskirties patalpose), kuriose prekės deklaruojamos importo vidaus vartojimui procedūrai. Tais atvejais, kai importo vidaus vartojimui procedūra LR sienos perėjimo punktuose neįforminama, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą prekės gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą. [5, p.16]

Deklaruojant importo vidaus vartojimui prekes, deklarantas, kartu su muitinės deklaracija turi pateikti šiuos dokumentus:

importo licenciją arba leidimą, jeigu prekių importui taikomi draudimai ar apribojimai;

prekių kilmės sertifikatą, jeigu už importuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

fitosanitarinį, veterinarinį, higienos arba kokybės sertifikatą, jeigu importuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti importuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;

prekių muitinės vertės deklaraciją;

pirkimo ir pardavimo dokumentus (sutartį (kontraktą), jeigu ji sudaroma, sąskaitą-faktūrą ir kitus dokumentus – tarptautinio mokėjimo pavedimus, prekių kainininkus, tarpininkavimo sutartis ir kt., jeigu jie reikalingi prekių muitinei vertei ir atskiriems jos elementams pagrįsti);

transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė,orlaivio važtaraštis ir kt.);

dokumentai, patvirtinantys, kad importo muitai ir mokesčiai bei rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti. [5, p.17]

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų ir esant sumokėtiems nustatytiems importo muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėtam tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai prekės tuojau pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos laisvai cirkuliuoti LR muitinių teritorijoje. [5, p.19]

2.2.Muitinės tranzitas

Muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų;

Lietuvos prekės, gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestinamos eksporto muitai ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.[14, p.55]

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma gabenant iš išvykimo įstaigos t.y. muitinės įstaigos, kurioje pradedama muitinio tranzito procedūra į paskirties įstaigą t.y. muitinės įstaigą, kurioje užbaigiama muitinio tranzito procedūra, bet kurias prekes, išskyrus draudžiama gabenti per Lietuvos Respubliką. Jeigu pagal LR įstatymų ar kitų tesės aktų numatytus atvejus, kai prekių tranzitui taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti gabenamos tranzitu tiktai pateikus muitinei šių įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą arba įvykdžius nustatytus prekių gabenimo tranzitu reikalavimus.

Be to, ši procedūra taikoma gabenant importuojamas prekes iš muitinės įstaigos, esančios valstybės sienos perėjimo punkte, į LR muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, o eksportuojamas prekes – iš LR muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, taip pat vežant prekes iš užsienio į LR teritorijoje esančias neapmuitinamas parduotuves arba teikiant jas kaip atsargas užsienio valstybių laivams ar lėktuvams.

Tuo atveju, kai dėl prekių tranzitui taikomų apribojimų ar draudimų muitinio tranzito procedūra negali būti įforminta, asmens, turinčio disponavimo tomis prekėmis arba jų vežimo teisę, sprendimu prekės turi būti pateiktos kitai muitinės procedūrai, išvežtos atgal į užsienį, neatlygintinai perduotos valstybei arba sunaikintos muitinei prižiūrint. [10, p.13]

Muitinio tranzito procedūra prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, taikoma tada, kai tai yra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, o taip pat jeigu šioms prekėms LR muitų teritorijoje įforminti muitinės ir (arba) transporto dokumentai; tokiu atveju šios procedūros vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamos per kitos valstybės teritoriją. [14, p.56]

Šios procedūros taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 metų gruodžio 22d. nutarimas Nr.1610 “Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo” (pakeitimai: 1996 03 19 LR Vyriausybės nutarimas Nr.399, 1996 04 23 LR Vyriausybės nutarimas Nr.482, 1997 05 30 LR Vyriausybės nutarimas Nr.532, 1998 02 24 LR Vyriausybės nutarimas Nr.230 ir 1998 09 10 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1103).

Jeiguprekės, muitinės nustatytomis sąlygomis gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, tai jos neapmokestinamos importo ir eksporto muitais bei mokesčiais. Tačiau, gabenant prekes, kurioms taikoma ši procedūra nustatyta tvarka mokamas užstatas, ne mažesnis už toms prekėms nustatytą importo muitų ir mokesčių sumą (tranzito per LR teritoriją atveju), arba ne mažesnis už eksporto muitų ir mokesčių sumą (tranzito ne per LR teritoriją atveju). [10, p.14]

Transporto vienetai, kuriuose gabenamos prekės, turi būti plombuojamos, uždedami identifikavimo ženklai.

Taip pat muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkoje nurodoma, kokios prekės ir kaip turi būti gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.

Ši procedūra užbaigiama, kai prekės per nustatytą terminą (kurio metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) pristatomos į paskirties įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir identifikavimo ženklais. [10, p.17]

2.3 Muitinis sandėliavimas

Muitinis sandėliavimas – tai muitinės procedūra, kurią atliekant, prekės už kurias nesumokėti eksporto – importo mokesčiai ar jų įvežimui taikomi draudimai ar apribojimai, saugomos muitinei prižiūrint nustatytoje muitų teritorijos dalyje, muitinės sandėlyje. [9, p.13; 1, p.3]

Muitinės sandėliavimo procedūrą importuotojai paprastai taiko tada, kai įvežimo metu importuotojas neketina importuoti vidaus vartojimui arba kai jis nenori ar negali sumokėti importo muitų ir mokesčių. Importuotojas gali iš muitinės sandėlio reeksportuoti padėtas prekes, nemokėdamas importo muito ir mokesčių arba tam tikrą dalį importuoti vidaus vartojimui, sumokėdamas priklausančius importo muitus ir mokesčius. [12, p.14]

Muitinio sandėliavimo muitinės procedūra užima svarbią vietą Lietuvos užsienio prekyboje. 1998m. pirmą pusmetį eksportas iš muitinės sandėlių sudarė 16.5 procentus Lietuvos eksporto apimties, o importas į muitinės sandėlius – 13.8 procentus importo apimties. [19, p.11]

Muitinės sandėlių steigimo tvarką ir muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1994m. rugpjūčio 4d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas “Muitinės sandėlio steigimo tvarka “ ir “ Muitinės sandėlio taisyklės” (įdomu tai, kad yra net trylika šio nutarimo pakeitimų).

Pagal Kioto konvenciją, nacionaliniai įstatymai turi numatyti, kad muitinės sandėliai gali būti atvirieji ir uždarieji. Taigi Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse galima steigti atvirus ir uždarus sandėlius. Uždaruose sandėliuose savo naudojimo prekes laiko tik sandėlio savininkas, kuriuo gali būti muitinė bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Atviruose sandėliuose gali sandėliuoti visi LR ūkio subjektai. [1, p.3; 16, p.43]

Sandėlius Lietuvoje gali steigti visi LR ūkio subjektai, gavę Muitinės departamento direktoriaus leidimą, Finansų ministerijai pritarus. Prašyme leidimui steigti muitinės sandėlį, steigėjas turi nurodyti muitinės sandėlio steigimo ekonominį tikslingumą, mokesčių inspekcijos išvadą dėl ūkinės-finansinės veiklos, valstybinių institucijų leidimus laikyti sandėlyje pageidaujamas sandėliuoti prekes. Taip pat steigiant muitinės sandėlį, reikia pateikti muitinės sandėlio garantiją. [9, p.12]

Atviruosiuose ir uždaruosiuose sandėliuose gali būti laikomos visos iš užsienio įvežtos prekės, išskyrus prekes, turinčias draudimus ir apribojimus, remiantis valstybės saugumo, viešosios moralės, sveikatos, higienos ir kitais reikalavimais, taip pat prekes, galinčias paveikti kitas prekes, kurioms laikyti reikia specialių įrengimų. Alkoholį ir tabako gaminius galima laikyti tik uždaruose arba atviruose muitinės įstaigų steigtuose sandėliuose. Muitinės sandėliuose draudžiama laikyti naftos produktus, cukrų, greitai gendančius produktus. Prekių laikymas muitinės sandėliuose neribojamas. Po sandėliavimo prekės vertė negali sumažėti, išskyrus reeksporto atvejus. [1, p.3; 9, p.14]

Norint sandėliuoti prekes muitinės sandėlyje yra sudaroma sutartis tarp prekių savininko ir muitinės sandėlio savininko. Muitinei pateikiami prekių dokumentai. Sandėliuojant prekes visi muitai ir mokesčiai paskaičiuojami, tačiau nemokami, garantinių raštų taip pat nereikia, nes garantuoja sandėlio savininkas. [1, p.3]

Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis, laikomomis muitinės sandėlyje, leidžiama paimti iš muitinės sandėlio dalį arba visas prekes ir jas eksportuoti arba taikyti kitas muitinės procedūras, laikantis kiekvienu atveju numatytų sąlygų ir atliekant visus privalomus privalumus. Muitinės sandėliavimo procedūra užbaigiama šiais atvejais: prekes įvežant į užsienį, prekes paliekant vidaus vartojimui, prekes perparduodant, pakeičiant prekių savininką ir vykdytoją, forminant laikiną įvežimą ar laikiną įvežimą perdirbti. [1, p.3]

2.4 Laikinasis įvežimas perdirbti

Pagal šią muitinės procedūrą ne Lietuvos prekės gali būti įvežtos į LR muitų teritoriją, neapmokestinant šių prekių importo ir eksporto muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų, ir per nustatytą laikotarpį tos prekės turi būti apdorotos ir reeksportuotos. [8; p.12]

Taigi, gali būti įvežtos žaliavos, medžiagos ir kitos prekės, panaudotos produktams gaminti, ir šie produktai išvežami, nemokant už sunaudotas žaliavas, medžiagas nustatytų importo mokesčių ir netaikant ekonominių draudimų ir apribojimų. Jeigu žaliavos, medžiagos ir kitos prekės,už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, yra išleistos laisvai cirkuliuoti ir už jas buvo sumokėti importo muitai ir mokesčiai, tai jas perdirbus ir eksportuojant, suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, tie mokesčiai pagal darbo sistemą gražinami, o jei importo muitai ir mokesčiai nebuvo sumokėti, tai atsisakoma juos išieškoti. [14, p.64]

Ūkio subjektai plačiai taiko laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūrą. Taikant šią procedūrą, Lietuvoje 1998m. I pusmetį įvežta prekių už 1176.5 mln. Lt., o tai sudaro 9.9%viso importo, ir išvežta perdirbtų prekių už 1579.4 mln. Lt., o tai sudaro 20.2% eksporto apimties. [17, p.11]

Laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūros taikymas reglamentuotas Laikinojo prekių įvežimo į LR perdirbti tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1997m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr. 8981 (pakeitimas 1997m. gruodžio 31d. LR vyriausybės nutarimas Nr. 1511).

Laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra gali būti taikomatik jos vykdytojui gavus muitinės leidimą. Jis išduodamas, jeigu procedūros vykdytojas pateikia muitinei informaciją, kad jis turi galimybes per nustatytą laikotarpį atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo operacijas ir reeksportuoti pagrindinius kompensacinius produktus, taip pat duomenis apie prekių išeigą, jos apskaičiavimo metodą ir kt. informaciją. Jeigu prekės, kurias norima laikinai įvežti perdirbti yra įtrauktos į sąrašą prekių, kurių įvežimo sąlygų atitikimą nagrinėja tarpžinybinė komisija, arba norima laikinai įvežti perdirbti daugiau nei vieno pavadinimo prekių, tai leidimas išduodamas tik pateikus tarpžinybinės komisijos vienkartinį ar ilgalaikį sutikimą. Žodžiu, muitinės, išduodamos leidimą, vadovaujasi pagrindine nuostata, kad laikinasis prekių įvežimas padidintų eksportą, tačiau nepadarytų žalos šalies gamintojams. [8, p.13, 14]

Kompensaciniai produktai turi būti reeksportuojami per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį, kuris paprastai yra neilgesnis kaip 6 mėnesiai (išimties būdu gali būti pratęstas iki 18 mėnesių). [8, p.14]

Muitinei sutikus kompensaciniai produktai gali būti gauti iš ekvivalentiškų prekių, kurių kokybė ir charakteristikos atitinka įvežtų perdirbti prekių kokybę. Tokiu atveju ekvivalentiškas prekes muitinė laiko laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis, o kompensaciniai produktai gauti iš ekvivalentiškų prekių gali būti išvežti iš muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti. [14, p.65]

Paprastai laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra baigiama šiais atvejais:

reeksportuojant į užsienį kompensacinius produktus;

muitinės sutikimu, padėjus kompensacinius produktus ar laikinai įvežtas prekes į muitinės sandėlį;

kompensacinius produktus ar laikinai įvežtas prekes išleidžiant laisvai cirkuliuoti;

reeksportuojant į užsienį laikinai įvežtas perdirbti prekes tokio pat pavidalo, kokios jos buvo įvežtos. [8, p.15]

Reeksportuojant kompensacinius produktus, jie neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi atitinkamoms Lietuvos prekėms.

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti pagrindinius kompensacinius produktus, importo muitai ir mokesčiai skaičiuojami nuo jiems gaminti sunaudotų laikinai įvežtų perdirbti prekių dalies muitinės vertės, atimant nuostolius ir pridedant delspinigius, kurie skaičiuojami nuo bendros apskaičiuotų muitų mokesčių sumos už kiekvieną dieną, praėjusią nuo laikinojo įvežimo perdirbti iki išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrų įforminimo. [8, p.16]

2.5. Muitinės prižiūrimas perdirbimas

Ši procedūra taikoma, kai LR muitų teritorijoje leidžiama atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, perdirbimo operacijas, pakeičiant prekių pobūdį ir pavidalą.

Atlikus perdirbimo operacijas, gauti produktai apmokestinami importo muitais bei mokesčiais ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti. [14, p.72]

Norint muitinei prižiūrint perdirbti prekes, reikia turėti tam muitinės išduotą leidimą. Jis išduodamas asmeniui, turinčiam LR ūkio subjekto statusą, ir įvykdžiusiam to leidimo išdavimo sąlygas. [14, p.73]

Taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą, siekiama skatinti gamybinę veiklą LR, o taip pat stengiamasi nepažeisti vietinių gamintojų interesų.

2.6. Laikinasisįvežimas

Laikinojo įvežimo muitinės procedūra taikoma įvežant prekes į LR muitų teritoriją, turint tikslą gražinti atgal per nustatytą laikotarpį jų neperdirbus, išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo. Šios prekės sąlyginai visiškai atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių (išskyrus prekes, kurios LR Vyriausybės sprendimu iš dalie nuo jų atleidžiamos). Laikinai įvežamoms prekėms netaikomi ekonominio pobūdžio draudimai ir apribojimai. [11, p.32]

Norint taikyti šią procedūrą, reikia turėti muitinės leidimą, kuris prekes laikančiam ar naudojančiam asmeniui išduodamas, jeigu įmanoma užtikrinti įvežamų ir reeksportuojamų laikinai įvežtų prekių identifikavimą. [14, p.74]

Laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos per tam tikrą muitinės nustatytą laikotarpį, kuris neturi viršyti 24 mėnesių. [14, p.75]

Prekių, kurioms gali būti taikoma ši procedūra, sąrašas pateiktas LR Ekonomikos ministerijos 1993m. liepos 15d. nutarimo “Dėl prekių eksportą ir importą reguliuojančių tvarkų” Laikinojo prekių įvežimo į LR tvarkos priede:

prekės, skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms ir panašiems renginiams;

spaudos, radijo, televizijos, kinematografijos, mokslo, švietimo, kultūros, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė įranga;

tara ir prekių pavyzdžiai;

prekės, skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms;

keleivių asmeninio naudojimo daiktai;

turizmo reklaminė medžiaga;

gyvūnai, išvežami dresavimo, mokymo, veisimo, demonstravimo, keliavimo, tarnybos, gelbėjimo, transporto ar medicinos tikslais;

asmeninės ir komercinės transporto priemonės;

mašinos, mechanizmai, įrankiai, prietaisai ir aparatūra, išvežami kontrolei, demonstravimui ir naudojimui statybos, montavimo, priežiūros, remonto ir kitiems darbams;

prekės skirtos humanitarinei pagalbai. [11, p.33-35]

2.7. Laikinasis išvežimas perdirbti

Pagal 6i1 muitinės procedūra įmonės gali išvežti prekes iš LR muitų teritorijos, per nustatytą laikotarpį jas perdirbti užsienio šalyse ir, gautus produktus gražinti atgal (reeksportuoti) t.y. išleisti laisvai cirkuliuoti, visai ar iš dalies netaikant jiems importo muitų ir mokesčių. [7, p.8]

Importo muitai ir mokesčiai mokami tik už išvežtų prekių apdirbimo vertę ir panaudotas apdirbimo procese laisvai cirkuliuojančias medžiagas, detales ir t.t. [14,p.80]

Laikinasis prekių išvežimas perdirbti nėra paplitęs Lietuvoje. Jis sudaro tik 0.5% 1998m. I pusmečio prekių eksporto (išvežta prekių už 39.6 mln. Lt.), taip pat 0.4% 1998m. I pusmečio prekių importo (reimportuota kompensacinių prekių už 53.6 mln. Lt.). Tačiau Lietuvos ūkio subjektams patogu taikyti šią muitinės procedūrą išvežamoms mašinoms remontuoti, o ateityje ir išvežti bei apdoroti žaliavas tose šalyse, kur darbo sąnaudos bus mažesnės nei Lietuvoje. [19, p.11; 16, p.47]

Laikinojo prekių išvežimo perdirbti muitinės procedūros atlikimas reglamentuotas LR Vyriausybės 1998m. sausio 6d. nutarimu Nr.2 patvirtinta “Laikinojo prekių išvežimo iš LR tvarka”.

Ūkio subjektas, norintis laikinai išvežti prekes perdirbti, turi pateikti muitinei prašymą, kuriame nurodoma šios procedūros taikymo tikslingumas, pateikta informacija apie laikinai išvežamų prekių, kompensacinių produktų (produktai gauti atlikus perdirbimo operacijas) technines charakteristikas bei jų išeigą, tarpžinybinės komisijos vienkartinį ar ilgalaikį sutikimą ir pan.

Kompensaciniai produktai turi būti gražinti į muitų teritoriją per muitinės nustatytą laikotarpį, pakankamą prekėms apdirbti ar suremontuoti ir gautiems produktams gražinti (jis neturi būti ilgesnis nei 6 mėn., o ypatingais atvejais – 18 mėn.). [

. . .

Dabar kai kuriuose muitinės postuose įrengtos vaizdo kontrolės sistemos. Čia vaizdo kameros stebi automobilių judėjimą, fiksuoja jų numerius, o vaizdajuostės turi būti saugomos archyve net penkis metus. Ši sistema drausmina ir pareigūnus, ir vežėjus. [2, p.3]

Kovoti su kontrabanda, Finansų ministerijos nuomone, gali padėti muitinės postų mažinimas. Tai paaiškinama tuo, kad kai kurie postai beveik visai nesaugomi, juose negali būti nuodugniai patikrinamos prekės. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uoste iš kol kas keturių uostų, per kuriuos gabenami tabako gaminiai, alkoholis ir kitos akcizais apmokestinamos prekės, liks tik vienas. [18, p.1-2]

Vienas paskutinių bandymų kovoti su kontrabanda – naujojo muitinės departamento direktoriaus Stasio Stažio įsakymas detaliai tikrinti visas prekes, kurios vežamos per LR sieną. Ypač tas, kurioms vykdomas importo vidaus vartojimui, išleidimo laisvai cirkuliuoti ir muitinio tranzito procedūros. Iki šio įsakymo muitinėse buvo tikrinama apie 0.5 procento visų krovinių, o dabar 23 procentai. Dėl to atsirado vežėjų pasipriešinimas (gaišinamas jų laikas, tikrinama netvarkingai, atsiranda nuostoliai). Tačiau kolkas šio įsakymo neketinama atšaukti, nes jis jau davė šiokių tokių rezultatų. Pasak Vidaus reikalų ministro S.Šedbaro, nusisuko krovinių srautai, tačiau jis tiki, kad kitas muitines pasirinko būtent nelegalūs vežėjai. LR seimo narys G.Čepas pastebėjo, kad norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, šią akciją reikėtų derinti su kaimyninėmis valstybėmis, nes jeigu Lietuvoje muitinės procedūrų atlikimas bent vienu procentu sudėtingesnis nei Latvijoje ar Baltarusijoje, tai kroviniai važiuos per ten.

O kovoti su kontrabanda verta, nes G.Čepo apskaičiavimu, dabar muitinėse surenkama apie 30 procentų LR biudžeto, o nugalėjus kontrabandą galėtų būti surenkama daugiau kaip 50 procentų.

Taigi, kaip matote, problemų, susijusių su muitinės atlikimu, yra labai daug, tačiau svarbu, kad jas bandoma įvairiais būdais spręsti.

IŠVADOS

Kaipmatome, muitinės procedūrų atlikimas yra gana sudėtingas. Tačiau kiekvienos valstybės muitinės pareigūnai turėtų stengtis, kad jos būtų atliktos kokybiškai, greitai, sąžiningai. Juk nuo to priklauso, kiek lėšų bus surinkta į valstybės biudžetą iš muitų ir kitų mokesčių. Taip pat, remiantis muitinės procedūromis, apskaičiuojamas valstybės eksportas ir importas. Iš to, kaip funkcionuoja muitinės sprendžiama apie valstybės išsivystymo lygį, formuojamas jos įvaizdis pasaulyje. O mūsų respublikai, taip neseniai atgavusiai nepriklausomybę, tai ypač svarbu. Manau, mūsų muitinėse daromas klaidas galima pateisinti jos palyginti jaunu amžiumi. Juk klaidų pasitaiko ne tik muitinėse, bet ir kitose struktūrose. Tačiau Muitinės departamente dirbantys žmonės turėtų dar kartą peržiūrėti įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat sekti, kaip jų yra laikomasi praktikoje. Ypač muitinės pareigūnams reikėtų išmokti galvoti ne tik apie save, bet ir apie mūsų valstybės suklestėjimą, prie kurio jie didžia dalimi galėtų prisidėti.

Savo darbą norėčiau pabaigti LR Vidaus reikalų ministro S. Šedbaro išsakytomis mintimis. Jis sakė, kad Vakarų Europoje egzistuoja žemėlapiai, kuriuose juodais lopais pažymėtos valstybės, kuriose prastai savo darbą atlieka muitinės, ir juose Lietuva jau pradėjo baltuoti.

LITERATŪRA

BartusevičiūtėG. “muitinės sandėliai ir importo-eksporto terminalai”. – Langas. – 1997m. rugsėjo 19d. – p.3.

Budrys A. “Muitinė bus iš esmės pakeista”. – Dienovidis. – 1997m. lapkričio 14-20d. Nr. 42. – p.2-3.

Budrys A. “Pokyčių banga neslūgsta”. – Lietuvos aidas. – 1998m. spalio 24d. Nr. 210. – p.7.

Budrys A. “šviesa tunelio gale pasirodys”. – Vadovo pasaulis. – 1997m. – Nr.5. – p.26-30.

Dėl importo vidaus vartojimui procedūros atlikimo tvarkos ir negrąžinamo eksporto procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo. – LR Vyriausybės nutarimas. – Valstybės žinios. – 1994m. lapkričio 16d. – Nr.88. – p.15-22.

Dėl laikinojo išvežimo iš LR perdirbti tvarkos patvirtinimo. – LR Vyriausybės nutarimas. – Valstybės žinios. – 1998m. sausio 14d. – Nr.5. – p.7-11.

Dėl prekių deklaravimo ir muitinių tikrinimo. – Muitinės departamento įsakymas. – Valstybės žinios. – 1993m. rugpjūčio 9d. – Nr. 74. – p. 19-22.

Dėl laikinojo prekių išvežimo į LR perdirbti tvarkos patvirtinimo. – LR Vyriausybės nutarimas. – Valstybės žinios. – 1997m. rugpjūčio 15d. – Nr.76. – p.11-19.

Dėl muitinės sandėlių steigimo tvarkos ir muitinės sandėlio taisyklių patvirtinimo. – LR Vyriausybės nutarimas. – Valstybės žinios. – 1994m. rugpjūčio 10d. – Nr.61. – p.11 16.

Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo. – LR Vyriausybės nutarimas. – Valstybės žinios. – 1996m. sausio 5d. – Nr.1. – p.12-18.

Dėl prekių eksportą ir importą reguliuojančių tvarkų. – LR ekonomikos ministerijos nutarimas. – Valstybės žinios. – 1993m. liepos 21d. – Nr.30. – p.32-39.

Ignatavičius A. “Prekių laikymo muitinės sandėlyje tvarka ir reikalavimai”. – Lietuvos aidas. – 1997m. sausio 4d. – p.14.

Jarašiūnienė A. “Krovinių, vežamų automobilių transportu per mūsų pasienį, tvarka ir tolesnis jos tvarkymas”. – Lietuvos ūkis. – 1995m. – Nr.12. – p.16-18.

LR muitinės kodeksas. – LR teisingumo ministerija. – Vilnius. – 1996m. – p.43-87.

Lukšytė Ž., Žuckas A. “”Muitininkų gatvių” grindimas sulėtėjo”. – Veidas. – 1998m. lapkričio 26 – gruodžio 2d. – Nr.48. – p.22-26.

Radžiukynas J. “Prekių importas ir eksportas: muitinės procedūros”. – Vilnius. – 1998m.

Šatkauskas R. “Muitininkų gali smarkiai sumažėti”. – Lietuvos aidas. – 1998m. gegužės 2d. – Nr.85. – p.7.

Pilaitis G. “Nebus muitininkų – nebus ir kontrabandos”. – Lietuvos rytas. – 1999m. sausio 7d. – Nr.2. – Vartai. – p.1-2.

Užsienio prekyba. 1998m. I pusmetis. – Statistikos departamentas prie LR vyriausybės. – Vilnius. – 1999m.

Join the Conversation

×
×