ĮVADAS
„ Pasaulyje yra du neišvengiami dalykai: mirtis ir mokesčiai“ Benjamin Franklin (1789m.)
Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų ar atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.Lietuvoje yra kelios dešimtys įvairių mokesčių. Jų skaičius ir tarifai pastoviai keičiasi (1).Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka (2, 3skaidrė).Mokesčiai yra kiekvienos valstybės valdymo centrinė ašis, kadangi nesurinkdamos biudžeto pajamų valdymo institucijos negalėtų vykdyti savo veiklos bei siekti užsibrėžtų tikslų. Mokesčių slėpimas – neteisėtas elgesys (veikimas ar neveikimas), kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai ir padaroma žala valstybės interesams. Mokesčių inspekcija vis daugiau išaiškina mokesčių slėpimo atvejų, tačiau mokesčių slėpimas, paremtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimu, dokumentų klastojimu ir kitais būdais, išlieka. Mokesčius slėpti skatina dideli tarifai, mažas sankcijų dydis, silpna mokesčių mokėtojų kontrolė. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, atliekamas mokesčių administratoriaus įvertinimas (3).Mokesčių vengimas (angl. tax evasion) – neteisėti veiksmai, kuriais siekiama sumažinti mokamą mokesčių sumą. Mokesčių vengimas dažnai pasireiškia kaip sąmoningas finansinės informacijos iškraipymas arba jos slėpimas nuo mokestinės valdžios (4).
Darbo tikslas: išanalizuoti mokesčių slėpimą Lietuvoje.Darbo uždaviniai susipažinti su mokesčių sąvokom. Apžvelgti mokesčių istoriją. Apžvelgti mokesčių rūšis.
1. Mokesčių istorijos apžvalga
Pirmųjų rašytinių žinių apie mokesčius, pilietinę prievolę juos mokėti randama jau biblijoje. Visuotinai mokesčiai paplito kuriantis valstybėms. XV-XVI a. Ieškota naujų valstybės pajamų šaltinių, siekta juos teoriškai pagrįsti Nuo XVII a. vid. iki XVIII a. pab. buvo intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos apmokestinimo teisingumo idėjos. XIX a. – XX a. iš esmės pasikeitė mokesčių kaip apmokėjimo už valstybės teikiamas paslaugas, supratimas ir traktavimas (2, 4 skaidrė).Mokesčių atsiradimą galima sieti su pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus.Prasidėjus formuotis feodaliniams – baudžiaviniams santykiams ypač išryškėjo mokesčių vaidmuo. Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas atsirado ir mokesčiai. Nuo genties prie genties keliaudavo grupė žmonių (armija) arba tik karu besiverčianti kita gentis, kuria gentis kuri tai laiką turėdavo išlaikyti. Už tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų. Vis svarbėjant dirbamos žemės reikšmei visa žemė pradėjo priklausyti kariuomenės vadams – feodalams ir kareiviams. Feodalai savo žemę palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis. Laikui bėgant kareiviai praradinėjo nuosavybę į žemę. Japonijoje kareiviai (samurajai) nuosavybę į žemę išlaikė iki pat feodalinių – baudžiavinių santykių pabaigos. Feodalai savo žemę nuomodavo valstiečiams. Valstiečiai už tam tikrą atlygį galėjo dirbti išsinuomotą žemę ir papildomai dar atidirbti feodalo žemėje dienas (eiti lažą). Kartais valstiečiai atsisakydavo dirbti žemes ir eidavo gyventi į miestus, todėl feodalai norėdami kelti mokesčius ir išlaikyti valstiečius įvesdavo baudžiavą. Baudžiavos laiku valstietis praktiškai tik pabėgęs galėdavo apsigyventi mieste.Kuriantis ir vis didėjant miestams vis didesnę vietą ūkyje atrasdavo pinigai, kaip mokėjimo priemonė. Gana labai greitai miesto gyventojai buvo apdėti mokesčiais. Vis didesnę dalį produkto sukuriant miestuose taip pat vis didesnė dalis mokesčių buvo surenkama iš miestiečių.
Pirma mokesčiai miestuose nebuvo labai diferencijuojami. Esant cechų sistemai amatininkų darbas buvo labai reglamentuojamas. Jiem buvo nurodyta kiek laiko per dieną jie gali dirbti (sakykim nuo aušros iki aušros), kiek turėti pameistrių, todėl ir mokestį visi mokėdavo vienodą. Taip pat mokestis būdavo imamas nuo kamino, langų name, todėl tuo laiku buvo statomi namai atsižvelgus ir į apmokestinimą. Anglijoje iš vis buvo įvestas pagalvės mokestis, tai kai kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo pajamų turėjo mokėti vienodą mokestį.Tobulėjant apskaitai, apskaitos duomenų fiksavimo ir perdavimo priemonėms, atsirado visokiausių mokesčių ir juos pradėta diferencijuoti. Kartais pastebimas ir mokesčių apskaičiavimo ir diferenciacijos supaprastinimas (1).2. Mokesčių rūšys
Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių, pajamų mokestis. Jisai imamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo jisai visai neimamas, o nuo sumos viršijančios minimumą imamas nustatytu tarifu. Kitas jo pavyzdys brangių prekių įsigijimo mokestis: sakykim įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, nuo viršytos sumos jis mokamas. Įprastai mokesčiai tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus aukštai mokesčių tarifus gali prasisėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato, mokesčių surinkti mažiau.Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.Proporciniai mokesčiai – mokesčiai imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai kokia jo vertė. Tokie mokesčiai yra atskaitymai Sodrai, pajamų mokestis mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, žemės mokestis nuo jos vertės (1).
2.1 Mokesčių vaidmuo valstybėje
Mokesčiai valstybėje atlieka: Fiskalinį (aprūpindami valstybės valdžios institucijas būtinais piniginių lėšų šaltiniais). Ekonominį (kuris pasireiškia jų įtaka visuomenės gamybos vystymuisi, ūkio struktūros tobulinimui).