Mokesčių slėpimas

ĮVADAS

„ Pasaulyje yra du neišvengiami dalykai: mirtis ir mokesčiai“
Benjamin Franklin (1789m.)

Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų ar atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.
Lietuvoje yra kelios dešimtys įvairių mokesčių. Jų skaičius ir tarifai pastoviai keičiasi (1).
Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka (2, 3skaidrė).
Mokesčiai yra kiekvienos valstybės valdymo centrinė ašis, kadangi nesurinkdamos biudžeto pajamų valdymo institucijos neegalėtų vykdyti savo veiklos bei siekti užsibrėžtų tikslų. Mokesčių slėpimas – neteisėtas elgesys (veikimas ar neveikimas), kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai ir padaroma žala valstybės interesams. Mokesčių inspekcija vis daugiau išaiškina mokesčių slėpimo atvejų, tačiau mokesčių slėpimas, paremtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimu, dokumentų klastojimu ir kitais būdais, išlieka. Mokesčius slėpti skatina dideli tarifai, mažas sankcijų dydis, silpna mokesčių mokėtojų kontrolė. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas neevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, atliekamas mokesčių administratoriaus įvertinimas (3).
Mokesčių vengimas (angl. tax evasion) – neteisėti veiksmai, kuriais siekiama sumažinti mokamą mokesčių sumą. Mokesčių vengimas dažnai pasireiškia kaip sąmoningas finansinės informacijos iškraipymas arba jos slėpimas nuo mokestinės valdžios (4).

Darbo tikslas:
 išanalizuoti mo

okesčių slėpimą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai
 susipažinti su mokesčių sąvokom.
 Apžvelgti mokesčių istoriją.
 Apžvelgti mokesčių rūšis.

1. Mokesčių istorijos apžvalga

 Pirmųjų rašytinių žinių apie mokesčius, pilietinę prievolę juos mokėti randama jau biblijoje.
 Visuotinai mokesčiai paplito kuriantis valstybėms.
 XV-XVI a. Ieškota naujų valstybės pajamų šaltinių, siekta juos teoriškai pagrįsti
 Nuo XVII a. vid. iki XVIII a. pab. buvo intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos apmokestinimo teisingumo idėjos.
 XIX a. – XX a. iš esmės pasikeitė mokesčių kaip apmokėjimo už valstybės teikiamas paslaugas, supratimas ir traktavimas (2, 4 skaidrė).
Mokesčių atsiradimą galima sieti su pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus.
Prasidėjus formuotis feodaliniams – baudžiaviniams santykiams ypač išryškėjo mokesčių vaidmuo. Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas atsirado ir mokesčiai. Nuo genties prie genties keliaudavo grupė žmonių (armija) arba tik karu besiverčianti kita gentis, kuria geentis kuri tai laiką turėdavo išlaikyti. Už tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų. Vis svarbėjant dirbamos žemės reikšmei visa žemė pradėjo priklausyti kariuomenės vadams – feodalams ir kareiviams. Feodalai savo žemę palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis. Laikui bėgant kareiviai praradinėjo nuosavybę į žemę. Japonijoje kareiviai (samurajai) nuosavybę į žemę išlaikė iki pat feodalinių – baudžiavinių santykių pabaigos. Feodalai savo žemę nuomodavo valstiečiams. Valstiečiai už tam tikrą atlygį galėjo dirbti išsinuomotą žemę ir papildomai dar atidirbti feodalo žemėje dienas (e

eiti lažą). Kartais valstiečiai atsisakydavo dirbti žemes ir eidavo gyventi į miestus, todėl feodalai norėdami kelti mokesčius ir išlaikyti valstiečius įvesdavo baudžiavą. Baudžiavos laiku valstietis praktiškai tik pabėgęs galėdavo apsigyventi mieste.
Kuriantis ir vis didėjant miestams vis didesnę vietą ūkyje atrasdavo pinigai, kaip mokėjimo priemonė. Gana labai greitai miesto gyventojai buvo apdėti mokesčiais. Vis didesnę dalį produkto sukuriant miestuose taip pat vis didesnė dalis mokesčių buvo surenkama iš miestiečių.
Pirma mokesčiai miestuose nebuvo labai diferencijuojami. Esant cechų sistemai amatininkų darbas buvo labai reglamentuojamas. Jiem buvo nurodyta kiek laiko per dieną jie gali dirbti (sakykim nuo aušros iki aušros), kiek turėti pameistrių, todėl ir mokestį visi mokėdavo vienodą. Taip pat mokestis būdavo imamas nuo kamino, langų name, todėl tuo laiku buvo statomi namai atsižvelgus ir į apmokestinimą. Anglijoje iš vis buvo įvestas pagalvės mokestis, tai kai kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo pajamų turėjo mokėti vienodą mokestį.
Tobulėjant apskaitai, apskaitos duomenų fiksavimo ir perdavimo priemonėms, atsirado visokiausių mokesčių ir juos pradėta diferencijuoti. Kartais pastebimas ir mokesčių apskaičiavimo ir diferenciacijos supaprastinimas (1).

2. Mokesčių rūšys

Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių, pajamų mokestis. Jisai imamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo jisai visai neimamas, o nuo sumos viršijančios minimumą im

mamas nustatytu tarifu. Kitas jo pavyzdys brangių prekių įsigijimo mokestis: sakykim įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, nuo viršytos sumos jis mokamas. Įprastai mokesčiai tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus aukštai mokesčių tarifus gali prasisėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato, mokesčių surinkti mažiau.
Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.
Proporciniai mokesčiai – mokesčiai imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai kokia jo vertė. Tokie mokesčiai yra atskaitymai Sodrai, pajamų mokestis mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, žemės mokestis nuo jos vertės (1).

2.1 Mokesčių vaidmuo valstybėje

Mokesčiai valstybėje atlieka:
 Fiskalinį (aprūpindami valstybės valdžios institucijas būtinais piniginių lėšų šaltiniais).
 Ekonominį (kuris pasireiškia jų įtaka visuomenės gamybos vystymuisi, ūkio struktūros tobulinimui).
 Socialinį (mokesčių pagalba sprendžiami svarbūs socialiniai uždaviniai, reguliuojamos įvairių socialinių grupių gyventojų pajamos ir pan.)

2.2 Mokesčių turinys

Mokesčių elementai :
 Mokesčių subjektas/mokėtojas (fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti mokesčius ar rinkliavas įstatymų nustatyta tvarka).
 Mokesčių objektas (laikomi daiktai, darbai, paslaugos, prekės, pajamos, turtas ar vertė, kurie yra įstatymu apmokestinti ).
 Mokesčių šaltinis (tai subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai) iš kurių mokami mokesčiai.)
 Mokesčių apmokestinimo vienetas (tai mokesčio objekto da

alis, kuriai nustatomas mokesčių tarifas-tai mokesčių suma už apmokestinimo objekto vienetą).
 Mokesčių lengvatos.
 Mokesčio suma
Mokesčio ėmimo būdas bei mokesčių nustatymo metodas sudaro apmokestinimo instrumentarijų (2, 8-11 skaidrės).

2.3 Mokesčių klasifikacija

Pagal tokius mokesčių sistemos komponentus kaip mokesčių subjektą ir objektą mokesčius galima klasifikuoti taip:
 Taikytini produktui arba gamybos veiksniams.
 Taikytini rinkos pardavėjui arba pirkėjui.
 Taikytini namų ūkiui ar verslo įmonėms.
 Taikytini mokesčių mokėtojo finansinės sąskaitos papildymo ar panaudojimo operacijai (2, 18 skaidrė)

Pagal mokesčio šaltinį ir ėmimo būdą galima išskirti tokius mokesčių tipus:
 Nuosavybės ir einamųjų sandorių.
 Personalizuoti ir „ nuasmeninti“.
 Tiesioginiai ir netiesioginiai.
 Pozityvūs ir negatyvūs (2, 20 skaidrė).

3. Mokesčių nemokėjimo problemos

Šiuolaikinė demokratinė valstybė negali išsiversti be mokesčių, nes mokesčiai yra valstybės ekonominio gyvenimo pagrindas. Kiekviena mokesčių sistema turėtų būti neutrali ir teisinga. Ypač svarbus yra mokesčių sistemos teisingumas, grindžiamas tuo, kad vienodomis sąlygomis veikiantys mokesčių subjektai turi būti vienodai apmokestinami bei lygybė. Kai egzistuoja mokesčių nemokėjimo problema, kai kurie žmonės vengia mokėti mokesčius, o kiti yra priversti nešti šią naštą.
Mokesčių nemokėjimo problema yra vis aktualesnė ir Lietuvoje. Po Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą, tobulėjant šalies ekonominei aplinkai, perimant kitų šalių patirtį atsiranda ir naujų problemų. Nuolat ir neišvengiamai augantis mokesčių nemokėjimo mastai skatina visuomenę ir valdžios institucijas atkreipti dėmesį į šią problemą. Siekiant kovoti su mokesčių nemokėjimu, atliekami ūkio subjektų veiklos ir jų apskaitos dokumentų patikrinimai.
Analizuojant ūkio subjektų veiklą siekiama išsiaiškinti mokesčių įstatymų pažeidimus ir mokesčių mokėtojų veiksmus, kuriais norima išvengti mokesčių mokėjimo. Sukčiavimą nemokant mokesčių galima apibūdinti kaip ekonominio turinio neturinčią veiklą, kuria siekiama materialinės naudos ir tikslui pasiekti naudojamos įvairios priemonės.
Daugumą sukčiavimo atvejų galima suskirstyti į keletą grupių. Kai kurie sukčiavimo būdai sąlygiškai gali būti priskirti prie nesudėtingų (pajamų slėpimas, neteisėtas išlaidų didinimas), nes jie paprastai yra išsiaiškinami paprasto mokesčių mokėtojo patikrinimo metu ir nepasižymi sudėtingomis schemomis. Pats paprasčiausiais pajamų slėpimo metodas, kai įsigytos prekės ar žaliavos nurašomos sunaudotos. Neteisėtas SAD blankų naudojimas yra dar vienas sukčiavimo būdas. Šis būdas naudojamas ir pajamoms slėpti, ir išlaidoms didinti. Šiam sukčiavimo būdui būdinga, tai, kad atsiskaitymai dažniausiai vyksta apeinant bankus. Dar sudėtingiau yra atskleisti tokius sukčiavimo būdus kaip neteisėtas PVM susigrąžinimas iš biudžeto, neteisėtas specialių dokumentų, blankų naudojimas, kontrabandinių prekių realizavimas, sukčiavimas panaudojant užsienio įmones (5).

4. Mokesčius administruojančios institucijos

Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos muitinė administruoja muitus ir iš dalies pridėtinės vertės mokestį bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagal atskirus mokesčių įstatymus.
Lietuvos Respublikos muitinė veikia vadovaudamasi Bendrijos muitų kodeksu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu.
Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lietuvos Respublikos muitinė yra institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
Valstybinio socialinio draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pavaldi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija Kvotinio cukraus gamybos mokestį ir papildomo cukraus gamybos mokestį bei baltojo cukraus virškvočio mokestį administruoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija (6).

LITERATŪRA:

1) [žiūrėta 2006 m. spalio 25 d.] prieiga per Internetą :
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mokes%C4%8Diai
2) Dėstytojos E. Backūnaitės paskaitoje pateikta medžiaga: „valstybės pajamų politika“ (3, 4, 6, 8, 11, 18, 20 skaidrės).
3) [žiūrėta 2006 m. spalio 25 d.] prieiga per Internetą :
http://72.14.221.104/search?q=cache:-R0dadQiaA8J:www.culture.lt/stud/files/2061at621.htm+mokes%C4%8Di%C5%B3+sl%C4%97pimas&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=14&lr=lang_lt
4) [žiūrėta 2006 m. spalio 25 d.] prieiga per Internetą :
(http://lt.wikipedia.org/wiki/Mokes%C4%8Di%C5%B3_vengimas)
5) Olgos Dikovič ir Vitos Karpuškienės straipsnis „mokesčių nemokėjimo problemos“
http://www.std.lt/uploads/apzvalga/L087-091.pdf

6) [žiūrėta 2006 m. spalio 25 d.] prieiga per Internetą :
Lietuvos respublikos finansų ministerija.
http://www.finmin.lt/finmin/content/document.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F1F877C0D43D0EA11C1256D3500533FF5

Leave a Comment