LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA

TURINYS

1. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA 3
2. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS 4
3. PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM) 11
4. AKCIZAI 19
5. BALTOJO CUKRAUS VIRŠKVOČIO MOKESTIS 20
6. KVOTINIO CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS IR PAPILDOMAS CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS 20
7. ŽEMĖS MOKESTIS 21
8. ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS 21
9. PAVELDIMO TURTO MOKESTIS 23
10. MOKESČIAI UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS 24
11. NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS 24
12. MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ 25
13. ŽYMINIS MOKESTIS 27
14. VALSTYBĖS RINKLIAVA 27
15. MOKESČIAI UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ 27
16. KONSULINIS MOKESTIS 28
17. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS 28
18. ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ 30
19. LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS 30
20. PELNO MOKESTIS 31
21. SOCIALINIS MOKESTIS 40
22. MUITAI 40
23. MOKESTIS UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE 40
LITERATŪRA 411. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA
Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčių sistema – tai vienas su kitu suusijusių mokesčių visuma. Mokesčių administravimą respublikoje reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 dieną priimtas Mokesčių administravimo įstatymas (Nr. IX – 2112), įsigaliojęs 2004 m. gegužės 1 d.
Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas.
Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje:
1. Centrinis mokesčio administratorius – tai VMI prie Finansų ministerijos (Vasario 16 g. Nr.15, Vilnius). Interneto tinklalapis: www.vmi.lt
2. Vietos mokesčių administratorius – tai apskričių VMI miestų (rrajonų) skyriai. Vilniaus apskrities VMI – Šermukšnių g. 4. Šios VMI Konsultavimo poskyris – Juozapavičiaus g. 11 (209 kabinetas, 8.00 – 12.30 val.), Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo poskyris – Verkių g. 37, Akcizų administravimo skyrius – Žirmūnų g. 70.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojami šie mokesčiai:

1) pridėtinės vertės mo

okestis;

2) akcizas;
3) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis (nekilnojamojo turto mokestis nuo 2006 m. sausio 1 d.);

4) žemės mokestis;

5) mokestis už valstybės gamtos išteklius;

6) naftos ir dujų išteklių mokestis;

7) mokestis už aplinkos teršimą;

8) socialinis mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.);

9) paveldimo turto mokestis;

10) konsulinis mokestis;

11) privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

12) atskaitymai į Garantinį fondą;

13) valstybės rinkliava;

14) žyminis mokestis;

15) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

17) baltojo cukraus virškvočio mokestis;

18) kvotinio cukraus gamybos mokestis (nuo 2004 m. gegužės 1 d.);

19) papildomas cukraus gamybos mokestis (nuo 2004 m. gegužės 1 d.);

20) valstybinio socialinio draudimo įmokos;

21) pelno mokestis;

22) gyventojų pajamų mokestis;

23) muitai;

24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;

25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise (nuo 2005 m. sausio 1 d.).2. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS
2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1d.

Mokesčio mokėtojai – Lietuvos Respublikos gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai).

Pajamų mokesčio objektas yra gyyventojo pajamos. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir arba kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra (įstatyme numatytos išimtys).
Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (j
jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Pajamų mokesčio tarifai:

1) 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:
1. pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;
2. jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrėžtos įstatymo 14 straipsnyje;
3. sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
4. atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai at
tlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
5. honorarui;
6. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7. pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
8. pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;
9. ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;
10. pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų;
11. išmokų pagal g.yvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne
e trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
12. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
13. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;
14. išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
15. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
16. vieneto mokamoms draudimo įmokoms darbuotojų naudai už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas (nuo 2005 m. liepos 21 d.).
2) 1 punkte nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

METINIS PAJAMŲ IR PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARAVIMAS

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama (įstatymo 16 straipsnis, 1 dalis):
1) neapmokestinamosios pajamos;
2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu,- įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) NPD ir PNPD, apskaičiuojant vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba MNPD ir MPNPD, apsk.aičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
NPD – neapmokestinamas pajamų dydis,
PNPD – papildomas NPD;
MNPD – metinis NPD;
MPNPD – metinis papildomas NPD.
Šiuo metu yra parengtas NPD ir PNPD komentaras (“Mokesčių žinios”, 2003. Nr. 25)
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Aukščiau nurodytų 1, 5, 6 punktų paaiškinimas:
1. Neapmokestinamąsias pajamas reglamentuoja įstatymo 17 straipsnis.
5. Nuo 2003 m. pagrindinis NPD – 290 litų per mėnesį. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs NPD:
1) asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis; ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidams) – 430 litų per mėnesį;
2) smenims, kuriems nustatytas 30 – 40 procentų darbingumo lygis; ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidams) – 380 litų per mėnesį;
3) 430 litų – asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais;
4) 335 litai – motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina vienas (viena), be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5) 330 litų – žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams.
Jei gyventojas atitinka ne vieną iš 1 – 5 punktuose nustatytų kriterijų, tai taikomas didžiausias individualus NPD.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas PNPD, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
6. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos (įstatymo 21 straipsnis, 1 dalis):
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus;
3) palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institu.cijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai) arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis);
5) už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančiomis 4000 Lt. Jeigu kompiuterio vienetas su programine įranga įsigijamas pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, tai iš pajamų gali būti atimama faktiškai apmokėta kainos dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo laikotarpį. Šio punkto nuostatos taikomos deklaruojant pajamų mokestį 2004, 2005 ir 2006 m.
Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Mokesčio mokėjimo tvarka

Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant neapmokestinamąsias pajamas) skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos:
1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
Nuo 2004 m. sausio 1 d. nuolati.nis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos .(jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos

Nuo 2004 m. sausio 1 d. pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės.
Mėnesinė deklaracija (forma FR 0572), kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.
Metinė deklaracija (FR 0573, FR 0573A, FR 0573U), kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jei įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
VMI prie Finansų ministerijos 2003 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. V-343 patvirtintos metinės pajamų mokesčio deklaracijos formos ir jos priedai (FR 0462, FR 0462S, FR 0462SO, FR 0462S15, FR 0462S33, FR 0462P33, FR 0462P15, FR 0462V, FR 0462N, FR 0462T, FR 0462K, FR 0462L, FR 0462U).
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.“
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti (išskyrus ūkininkus) nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo pareigos

Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos gy.ventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos išduodamos per 10 darbo dienų nuo prašymo dienos.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos (forma FR 0512, FR 0512p). Jei nuolatinis LR gyventojas teikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai prašymą pateikia kartu su ja. Jei ne – prašymą pateikia vietos mokesčių administratoriui. Prašymą gali pateikti per įmonę (jai sutikus).
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, tai pervedama iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Mokesčio mokėtojo pareigos
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Pajamų mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, atskaitymas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (42 priedas) arba ši valstybė įtraukta į finansų ministro tvirtinamą sąrašą.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.
Atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą..3. PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. kovo 5 d. priėmė PVM įstatymą (Nr. IX- 751), kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d. (su išimtimis). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo PVM įstatymo pakeitimai.
PVM mokėtojas yra apmokestinamasis asmuo mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju. Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo.

Privalomas registravimas PVM mokėtojais
Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. 2005 m. birželio 23 d. VMI prie Finansų ministerijos raštu Nr. (18.2-31-2)-R-6027 yra paaiškinta registravimosi PVM mokėtoju tvarka.
Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas.
Naujos transporto priemonės:
1) motorinė kelių transporto priemonė buvo patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams, o laivas ir orlaivis patiekti praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios;
2) motorinė kelių transporto priemonė yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 kilometrų, laivas yra plaukęs ne daugiau kaip 100 valandų, o orlaivis skridęs ne daugiau kaip 40 valandų.
Atlygis – visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.
Užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą.
Asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, tačiau į kitas valstybes nares tiekia naujas transporto priemones, PVM mokėtojais neregistruojami, tačiau jie privalo pateikti deklaraciją.
Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju (pagal įstatymo 71 arba 72 straipsnį), taip pat juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju (yra išimčių).

Savanoriškas registravimasis PVM mokėtojais
Lietuvos Respublikos asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą, ar asmuo, įsigyjantis ar ketinantis įsigyti prekių iš kitos valstybės narės turi teisę pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytą atlygio suma (yra išimčių).
PVM mokėtoju įregistruotam apmokestinamajam asmeniui suteikiamas PVM mokėtojo kodas.
PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo turi teisę būti išregistruotas iš PVM mokėtojų.
PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine vei.kla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.
PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:
1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą;
2) naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo;
3) akcizais apmokestinamas prekes, už kurias prievolė apskaičiuoti akcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda Lietuvos Respublikoje, įsigyja bet kuris asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.
Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

Prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės
1. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį laikomas teisės disponuoti prekėmis, kurias tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis atgabena į kitą valstybę narę negu ta, kurioje prasidėjo jų gabenimas, įgijimas, kai įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas gali disponuoti prekėmis kaip jų savininkas.
2. Tais atvejais, kai juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja iš trečiosios teritorijos arba trečiosios valstybės atgabenamas prekes ir šias prekes šis asmuo importuoja kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje baigiasi jų gabenimas, laikoma, kad šias prekes šis juridinis asmuo įsigijo iš tos valstybės narės, kurioje jos buvo importuotos.
3. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimas iš vienos valstybės narės verslo tikslais į kitą valstybę narę, kai prekes taip įsiveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo (išskyrus įstatyme atvejus).
4. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas atgabentų į šalies teritoriją prekių, kurios įsigijimo metu nebuvo apmokestintos PVM bendra kurioje nors iš valstybių narių nustatyta tvarka, paskyrimas naudoti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių karinėms pajėgoms ar jas lydintiems civiliams darbuotojams, jeigu tokios prekės negalėtų būti atleistos nuo importo PVM, jei jos būtų importuotos.
5. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas prekių atgabenimas pagal sandorį, kuris būtų laikomas prekių tiekimu pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį: t. y. prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.

Prekių pervežimas į kitą valstybę narę
Prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra, į kitą valstybę narę, kai prekes taip perveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo.

Prievolė apskaičiuoti PVM:
1. už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra;
2. už prekių tiekimą į kitą valstybę narę atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas toks prekių tiekimas, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną;
3. už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną.

Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos. Bendrijų teritorijos įvežamos į šalies teritoriją:
1. Už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas.

2. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi.
Atsiradus prievolei skaičiuoti PVM, PVM turi būti skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės (įstatymo 15 straipsnis).

PVM tarifai :
18% – standartinis tarifas. Jis taikomas prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais.
0 procentų PVM tarifas taikomas PVM įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais.

Lengvatiniai PVM tarifai:
1) 5 procentų PVM tarifas taikomas:
1) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
2) knygoms (įskaitant brošiūras, lapelius ir panašius spaudinius, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, hidrografijos arba panašias schemas, tačiau išskyrus gaublius, kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius), laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;
3) vaistams (įskaitant veterinarinius), priemonėms, naudojamoms kontracepcijai, sanitarinės (higienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios paskirties kūdikių maisto produktams, specialios medicininės paskirties maisto produktams bei medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms, taip pat medicinos įrangai, pagalbos priemonėms ir kitiems medicinos prietaisams, skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti.
4) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (nuo 2003-01-01);
5) ekologiškiems maisto produktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus (nuo 2006-01-01);
6) šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti (nuo 2003-01-01);
7) šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti (nuo 2003-01-01).
8) žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams (pagal PVM įstatymo 1 priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą);
9) gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, jeigu jos atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti.
2) 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

IV PVM įstatymo skyriuje nurodomi atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš k.itos valstybės narės yra neapmokestinamas PVM, o V įstatymo skyriuje – atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM.

VI įstatymo skyriuje nurodomi atvejai, kai prekių tiekimui, prekių įsigijimui ir paslaugų teikimui taikomas 0 procentų PVM tarifas, taip pat su tarptautine prekyba susijusios specialios taisyklės.
Pardavimo PVM – PVM suma, kuri apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas.
Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą įstatymo 6 straipsnyje nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą.
PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, atskaitoma pagal įstatymo nuostatas. Teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai (išskyrus tuos, kuriems taikomos įstatymo XII skyriaus 5 skirsnio nuostatos). Asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti.
PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai:
1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;
2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Bendrijų teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos.
Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo sumokėta naujas transporto priemones įsigyjant arba importuojant, bet ne didesnę kaip sąlyginė 18 procentų PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.
Mišri veikla- įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, tiesiogiai ar proporcingai priskirtas kitai veiklai, negali būti atskaitomas .
PVM įstatymo 62 straipsnyje (2 dalyje) nurodomi atvejai, kada negali būti atskaitomas pirkimo ir importo PVM:
1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas);
2) už kitą asmenį – sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus. Nuo gautų iš kitų asmenų minėtų kompensacijų sumų neskaičiuojamas pardavimo PVM. Atskirais atvejais kitas asmuo gali už pirkėją (klientą) sumokėti ir pirkimo (importo) PVM, ir už tą kitą asmenį sumokėtas pirkimo ar importo PVM negali būti atskaitomas. Tokiu atveju, kompensuojama suma turėtų padengti PVM mokėtojo patirtas išlaidastrečiųjų asmenų naudai (kartu su pirkimo (importo PVM).
3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį arba mokymo vairuoti paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams,. jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;
4) pirkimo PVM už keleivių vežimo 3 punkte nurodytų kategorijų automobiliais paslaugą, jeigu PVM mokėtojas nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje kaip neatsiskleidęs tarpininkas.
Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą. Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita – faktūra tvarką reglamentuoja įstatymo 79 straipsnis. Pirkimo PVM sumų traukimo į atskaitą (ribas) reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 407. PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo degalinėse tvarką nurodo VMI prie FM 2004 m. liepos 29 d. paaiškinamasis raštas Nr. (18.2 – 26)-R-7741.
PVM sąskaitų – faktūrų registro tvarkymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA – 55. Išrašomos ir gaunamos PVM sąskaitos- faktūros registruojamos formose FR 0672 ir FR 0671.
Importo PVM suma gali būti įtraukiama į PVM atskaitą, jeigu ji nurodyta nustatytos formos importo muitinės deklaracijoje arba kitame vietoj importo muitinės deklaracijos naudojamame dokumente, o PVM mokėtojas turi importo PVM sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Importo PVM sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nereikalaujama, jeigu importo PVM gali būti įskaitytas įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
PVM atskaitos tikslinimą reglamentuoja įstatymo VII skyrius.

Mokėtina į biudžetą PVM suma = pardavimo PVM suma – atskaitoma PVM suma

Jeigu per mokestinį laikotarpį pardavimo PVM apskaičiuotas už prekes ir (arba) paslaugas, už kurias ankstesnį laikotarpį (ankstesnius laikotarpius) buvo gautas avansas, nuo kurio buvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, mokėtina į biudžetą PVM suma papildomai sumažinama nuo avanso apskaičiuotu ir deklaruotu pardavimo PVM.
Jeigu skaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, laikoma, kad PVM mokėtojui už mokestinį laikotarpį susidarė grąžintina iš biudžeto PVM suma, kuri vadinama PVM skirtumu. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymo ir grąžinimo tvarka reglamentuojama PVM įstatymo 91 straipsnyje. PVM grąžinimą užsienio apmokestinamiesiems asmenims reglamentuoja įstatymo XIII skyrius.

XII skyriaus penktas skirsnis nustato specialią elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo schemą.
PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarka: mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jeigu visos PVM mokėtojo pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 200 000 litų, toks PVM mokėtojas turi teisę pateikti mokesčio administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį. Kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį turi teisę ir naujai įsteigti PVM mokėtojai, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys šioje dalyje nurodyto dydžio.
Jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis pusmetis, mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas ne anksčiau kaip kalendoriniam pusmečiui pasibaigus.
Fizinio asmens PVM mokėtojo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, jei asmuo nesikreipia su prašymu mokestiniu laikotarpiu taikyti kalendorinį mėnesį.
Juridinis asmuo arba užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, turi teisę centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį negu kalendorinis mėnuo, jeigu toks laikotarpis būtų patogesnis PVM mokėtojui dėl juridinio asmens PVM mokėtojo atžvilgiu patronuojančio užsienio apmokestinamojo asmens arba užsienio apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo nusistatytos atskaitomybės ypatumų. Kitoks mokestinis laikotarpis nustatomas laikantis šių nuostatų:
1) jis negali būti ilgesnis kaip 60 dienų;
2) PVM mokėtojo finansinių metų pirmojo mokestinio laik.otarpio pradžia ir paskutinio mokestinio laikotarpio pabaiga turi sutapti su atitinkamų kalendorinių metų pradžia ir pabaiga.

PVM deklaravimas:
• jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija (forma FR 0600) turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. 2005 m. birželio 29 d. VMI prie Finansų ministerijos raštu Nr.(18.2-31-2)-R-6094 paaiškinamas deklaracijos užpildymas;
• jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos;
• jeigu mokestinis laikotarpis yra kitoks, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jo pabaigos;
• jeigu pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius turi būti patikslinta PVM atskaita, tai PVM mokėtojas ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų spalio 1 dienos privalo pateikti metinę PVM deklaraciją ir jos priedus (forma FR 0516, FR 0516A, FR 0516AP), kurioje deklaruojamos PVM atskaitą tikslinančios sumos;
• jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Jeigu PVM mokėtojas likviduojamas, pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, privaloma iki likvidavimo.

Metinę PVM deklaraciją teikia tie PVM mokėtojai, kurių įsigyto (pasigaminto) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus) bei ilgalaikio materialiojo turto, kuriam pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį nustatytas ne trumpesnis kaip 5 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, pirkimo (importo) PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą, o ataskaitiniais deklaruojamais kalendoriniais metais (ar jų dalį) faktiškai šis turtas nebuvo naudojamas PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai. Šie PVM mokėtojai metinėje PVM deklaracijoje turi patikslinti tokio ilgalaikio turto kalendorinių metų, už kuriuos teikiama metinė PVM deklaracija, metinę PVM atskaitos sumą (ar jos dalį).
PVM mokėtojai, tiekiantys į kitą valstybę narę prekes, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitas. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie kitų valstybių narių PVM mokėtojus, kuriems buvo patiektos prekės ir PVM mokėtojus, kuriems kitoje valstybėje narėje buvo patiektos iš kitos valstybės narės įsigytos prekės.
Išregistruojamas iš PVM mokėtojų ar likviduojamas asmuo prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą privalo pateikti ta pačia tvarka kaip ir PVM deklaraciją ir joje nurodyti duomenis nuo atitinkamo ketvirčio pradžios iki išregistravimo iš PVM mokėtojų ar likvidavimo.

PVM mokėjimas:
• už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta mokėjimo pavedimu (6 priedas) į biudžetą ne vėliau kaip iki nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos;
Klaidos, padarytos PVM deklaracijoje, taisomos, kai jos paaiškėja. Klaidų taisymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Klaidų taisymo forma – FR 0599.
Jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaiškėjo minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma.“
Asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas, bet privalo sumokėti PVM į biudžetą pagal įstatymo 53 straipsnio nuostatas, privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo aplinkybių, dėl kurių atsirado prievolė apskaičiuot.i PVM, susidarymo, o asmuo, privalantis sumokėti PVM į biudžetą pagal 71 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalo jį sumokėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento, kuriame nepagrįstai išskirtas PVM, išrašymo.
Juridinis asmuo, kuris nėra ir pagal PVM įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, į kitą valstybę narę tiekiantis naują transporto priemonę, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo pateikti specialią deklaraciją. Kai naują transporto priemonę į kitą valstybę narę tiekia fizinis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu (šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius).
Juridinis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti PVM mokėtoju, iš kitos valstybės narės įsigijęs akcizais apmokestinamų prekių ar naują transporto priemonę, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių prekių atgabenimo į šalies teritoriją sumokėti už šias prekes mokėtiną PVM. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.
Kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal PVM įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.
Kiti atvejai, kai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, privalo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, yra nurodyti PVM įstatymo XI skyriuje.4. AKCIZAI
2001 m. spalio 30 d priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (Nr. IX-569), kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Akcizų įstatymo redakcija (Nr. IX – 1987). Akcizais yra apmokestinamos šios prekės:
1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas tabakas;
3) energetiniai produktai;
4) elektros energija.
Akcizų įstatymo nuostatos, susijusios su elektros energija, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
Akcizų įstatymo nuostatos, susijusios su akmens anglimis, koksu ir lignitu, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Iki 2016 m. sausio 1 d. orimulsijai taikomas 0 litų už produkto toną akcizo tarifas.
Akcizų mokėtojas: akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, t. y. asmuo, kuriam mokesčio administratorius yra suteikęs teisę steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių narių kompetentingos institucijos.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių kompetentingos institucijos.
Akcizų įstatymo 17 straipsnyje numatyti atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų.
Už akcizais apmokestinamas prekes, atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto prekybininko mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (FR 0644) ir registruotas prekybininkas (FR 0647) privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus (formas FR 0344-0351, FR 0369, 0370). Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.
Mokesčio mokėjimo tvarka:
Mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių mokėtoju.
Vyriausybės nustatyta tvarka viršijus mokėtinos akcizų sumos ribą (įstatymas numato ir kitas išimtis) akcizai turi būti apskaičiuoti kas dešimtadienį ir sumokėti šia tvarka:
1) už pirmąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;
2) už antrąjį mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;
3) už likusią mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Už importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas piniginis. užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.5. BALTOJO CUKRAUS VIRŠKVOČIO MOKESTIS
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. sausio 24 d. priėmė Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą (Nr. IX-729), kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Šis Įstatymas reglamentuoja mokesčio už vidaus rinkoje realizuotą baltojo cukraus virškvotį mokėjimo tvarką, kontrolę bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą.
Baltojo cukraus virškvočio mokesčio objektas – Lietuvos Respublikoje realizuotas baltojo cukraus virškvotis.
Baltojo cukraus virškvotis – cukraus gamintojų pagamintas baltojo cukraus kiekis, viršijantis cukraus gamintojams nustatytą ir cukrinių runkelių augintojams skirtą gamybos kvotą.
Baltojo cukraus virškvočio mokestį moka Lietuvos Respublikos cukraus gamintojai, realizavę vidaus rinkoje baltojo cukraus virškvotį. Mokesčio tarifas yra nustatomas vienai baltojo cukraus tonai ir yra lygus cukraus mokesčio dydžio ir maksimalios bendrojo cukraus importo muito tarifo normos sumai.
Baltojo cukraus virškvočio mokestis apskaičiuojamas už visą per kalendorinius metus vidaus rinkoje realizuotą baltojo cukraus virškvotį. Mokesčio mokėtojai kalendoriniams metams pasibaigus iki sausio 15 dienos privalo teritorinei VMI pateikti “Baltojo cukraus virškvočio mokesčio deklaraciją” (forma FR 0460). Baltojo cukraus virškvočio mokestis sumokamas kalendoriniams metams pasibaigus iki vasario 1 dienos.6. KVOTINIO CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS IR PAPILDOMAS CUKRAUS GAMYBOS MOKESTIS
2004 m. spalio 14 d. Seimas priėmė Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymą (Nr. IX – 1762), kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Cukraus gamybos mokestį ir papildomą cukraus gamybos mokestį moka Lietuvos Respublikos cukraus gamintojai, pagaminę kvotinį baltąjį cukrų.

Mokesčių objektas: Lietuvos Respublikoje pagamintas kvotinis baltasis cukrus.

Mokesčių tarifas: cukraus gamybos mokesčio tarifas nustatomas vienai kvotinio baltojo cukraus tonai ir yra lygus 2 procentams baltojo cukraus intervencinės kainos dydžio. Baltojo cukraus intervencinė kaina – Europos komisijos tvirtinama kvotinio baltojo cukraus intervencinio pirkimo kaina. Papildomo cukraus gamybos mokesčio tarifą nustato Europos komisija, jei lėšų, surinktų iš cukraus gamybos mokesčio, nepakanka kompensacijoms už eksportuojamą kvotinį baltąjį cukrų sumokėti.7. ŽEMĖS MOKESTIS
Šis mokestis imamas pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, priimtą 1992 m. birželio 25 d.
Žemės mokesčio objektas – privati žemė, mokesčio mokėtojai – privačios žemės savininkai. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. žemės kaina yra lygi vidutinei žemės rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant vertinimą masiniu būdu, sudarant žemės verčių žemėlapius. Tačiau ir toliau palikti galioti koeficientai – 0,5 ir 0,35.
Įstatyme yra numatytos mokesčio lengvatos. Žemės mokesčiu neapmokestinama:

1) bendro naudojimo keliai;

2) žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);

3) miško žemė ir kt. atv.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I bei II grupės invalidai), asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Savivaldybių tarybos turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Trejus metus žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti grąžinta žemė. Ši lengvata taikoma, kai žemė įregistruota rajono žemės ūkio skyriuje kaip ūkininko ūkis.
Žemės mokesčio sumas apskaičiuoja VMI ir deklaracijas atsiunčia paštu mokesčio mokėtojams.Žemės mokestis apskaičiuojamas bei mokamas litais ir centais.8. ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS
1994 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos. VMI prie Finansų ministerijos parengė šio mokesčio komentarą.
Nuo 2006 m. sausio 1d. įsigalios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas.

Šiuo metu mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje. Užsienio juridiniai asmenys ir organizacijos už Lietuvos Respublikoje esantį ir nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą mokestį pradeda mokėti nuo 2002 m. sausio 1 d.
Minėtame įstatyme nustatyta, kad šio mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.

Metinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Įmonių nekilnojamąjį turtą, kuriam privaloma valstybinė teisinė registracija, įvertina valstybės įmonė “Registrų centras”. Jo filialai mokesčio mokėtojams išduoda Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra to nekilnojamojo turto mokestinė vertė.

Šiuo mokesčiu neapmokestinama:

1) žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamas turtas;

2) valstybės (savivaldybės) įmonių nekilnojamas turtas;

3) gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų, aptarnaujančių tik savo narius, daugiabučių namų savininkų bendrijų nekilnojamas turtas;
4) sveikatos apsaugos, mokslo ir studijų, švietimo, kultūros, sporto, socialinės globos ir rūpybos bei vaikų ikimokyklinių įstaigų, įmonių ir visuomeninių organizacijų nekilnojamas turtas, labdaros fondų bei organizacijų nekilnojamas turtasir kt. atv.
Mokesčio sumokėjimo laikas ir tvarka už nekilnojamąjį turtą, turimą sausio 1 dienai: mokesčio mokėtojas iki einamųjų metų kovo 1 d. turi pateikti VMI “Juridinio asmens nekilnojamojo turto mokesčio metinę deklaraciją” (FR 0315, 0315P) ir dokumento apie turto mokestinę vertę kopiją. Jei mokesčio mokėtojas turi nekilnojamojo turto kelių savivaldybių teritorijose, tai deklaracijose nurodomas visose savivaldybėse turimas nekilnojamas turtas.
Mokesčio sumokėjimo laikas ir tvarka už įsigytą (prarastą) nekilnojamąjį turtą: tokiu atveju mokestis skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį. “Juridinio asmens įsigyto (prarasto) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija” (FR 0316, 0316P) pateikiama iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį turtas buvo įsigytas nuosavybės teise arba prarastas, pabaigos. Mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po turto įsigijimo ar netekimo.
Mokestis mokamas po ketvirtadalį metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui (per 25 dienas).

Nuo 2006 m. sausio 1 d.:
Lietuvoje įsigalios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2741), kuris reglamentuoja juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, apmokestinimą. Šį mokestį mokės Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių).
Mokesčio objektas:
• fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;
• juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.
Be to, juridiniai asmenys mokestį privalės mokėti ne tik už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir už jiems neterminuotai arba ilge.sniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudoti nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims.
Mokesčio laikotarpis bus kalendoriniai metai, o mokesčio tarifas -1 proc. turto mokestinės vertės.
Nekilnojamojo turto mokestine verte bus laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą, bei tam tikrais atvejais vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Be to, numatoma galimybė atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto vertinimą turės atlikti turto vertintojas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Mokesčiu bus neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, socialinei globai bei rūpybai, žemės ūkio veikloje, švietimo darbe bei teikiant laidojimo paslaugas ir kt. atv.
Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją privalės pateikti vietos mokesčių administratoriui (VMI) iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.9. PAVELDIMO TURTO MOKESTIS
2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą (Nr. IX – 1239), kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Šis įstatymas taikomas ir užsienio valstybėse paveldėtam turtui.

Turtas – tai nekilnojamasis ir kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai ir pinigai. Nekilnojamieji daiktai – pastatai, sodiniai, žemės sklypai, su žeme susiję įrenginiai. Kilnojamieji daiktai – daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, pvz., antikvariniai daiktai, buitinė technika, meno kūriniai, įvairios kolekcijos.

Mokesčio mokėtojai yra gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai). Nuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas – paveldimi nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir pinigai. Nenuolatinio gyventojo – teisiškai registruotini kilnojamieji daiktai, nekilnojamieji daiktai, esantys Lietuvos Respublikoje. Įstatymas reglamentuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybėje nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo paveldimo turto apmokestinimą. Jie iki kitų metų kovo 1 d. privalo pateikti VMI mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokesčius. LRFM 2003 07 17 įsakymu Nr. 1K – 203 (Žin., 2003. Nr. 75 – 3486) patvirtintas užsienio valstybių sąrašas, kuriose sumokėtą mokesčio sumą galima atskaityti iš LR paveldimo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokesčio sumos.
Apmokestinimo vienetas yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė ar jos dalis, tenkanti jo gavėjui paveldėjimo teisės dokumentų išdavimo metu. Formoje FR 0513 yra apskaičiuojama paveldimo turto vertė. Paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama 2003 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 24 (2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 874 redakcija) nustatyta tvarka. Apskaičiuojant apmokestinamąją vertę, turto vertė yra mažinama 30 procentų, t. y. apmokestinamąją vertę sudaro 70 procentų to turto vertės. Paveldimo turto apmokestinamoji vertė deklaruojama pažymoje (forma FR 0514).

Mokesčio tarifai:
1) jeigu turto apmokestinamoji vertė iki 0,5 mln. Lt – 5 procentai;
2) jeigu turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt – 10 procentų.
Šio mokesčio įstatyme yra numatytos lengvatos. Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinama:
1) vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
2) vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
3) paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. Lt.

Savivaldybės taryba:
1) gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo;
2) turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Paveldėto turto mokestį apskaičiuoja turto paveldėjimo teisės dokumentus išduodantys pareigūnai pagal jiems pateiktus turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus. Jeigu mokestis nesumokėtas, paveldėjimo teisės dokumentai neišduodami.10. MOKESČIAI UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius – tai valstybės pajamos iš jos nuosavybės. Šie mokesčiai imami pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, priimtą 1991 m. kovo 21 d.

Šių mokesčių mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys.
Mokesčių objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai, nuo 2003 m. sausio 1 d. – medžiojamųjų gyvūnų ištekliai.

Mokesčių tarifai: minėti asmenys moka nustatyto dydžio mokesčius pagal paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekį ir kokybę.

Mokesčių lengvatos: žemės naudotojai, ūkiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį, esančius jiems suteiktame sklype, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos, vykdančios laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą ir naudojančios medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokesčių nemoka.

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokami avansu lygiomis metinių mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį, dalimis. Mokama kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 d. Metų gale mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1 d. metiniai apskaičiavimai pateikiami VMI. Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokamas kas pusmetį lygiomis metinės mokesčio sumos dalimis (mokesčio skaičiavimo metodika, deklaracijos ir jų pildymo taisyklės – Žin., 2003. Nr. 5 – 180, Nr. 70 – 3190).

Aplinkos ministerija ir jos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) kartu su VMI prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą. Už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda. Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas, delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius imami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.11. NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS
Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas priimtas 1992 m. spalio 7 d. Šiuo metu naftos gavyba šalyje verčiasi keturios bendrovės, kurios 2002 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 100 mln. litų mokesčio už naftą. Daugiausia mokesčių moka naftos bendrovė “Minijos nafta”.
Mokesčio objektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos.
Mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas Lietuvos Respublikoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Bazinis mokesčio tarifas – 20 procentų išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip Vyriausybės nustatyta kontrolinė kaina. Už naftą ir dujas, išgaunamas valstybės lėšomis rastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis mokesčio tarifas padidinamas 9 punktais.
2003 m. gegužės 20 d. LRS priimtos šio mokesčio pataisos numato, kad valstybė kompensuos pusę į gręžinio žvalgybą investuotų lėšų įmonėms, kurios, investuodamos savo lėšas, atras ir išžvalgys naujus naftos telkinius. Šalyje išgaunamai naftai bus taikomi bazinis ir kompensacinis mokesčių tarifai. Baziniu tarifu apmokestinama iš visų telkinių išgaunama nafta, o kompensaciniu – iš tų telkinių, kuriems surasti ir išžvalgyti buvo panaudotos valstybės lėšos.
Naftos iš telkinių, kuriuose gavyba prasidėjo iki 2003 m. liepos mėn., bazinis tarifas sieks 20 procentų. Naftos, išgautos iš telkinių, kuriuose gavyba prasidės po liepos 1 d., bazinis tarifas sieks nuo 2 iki 16 procentų (priklausomai nuo gavybos apimties ir vietos).
Naftos iš telkinių, kurie išžvalgyti ir surasti valstybės lėšomis, kompensacinis tarifas siekia 9 procentus.
Mokestis mokamas į valstybės biudžetą avansu lygiomis metinės mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal numatomą išgauti naftos ir dujų kiekį, dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos (ketvirtinės deklaracijos forma FR0566). Metams pasibaigus, mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautos naftos ir dujų kiekį ir iki vasario 1 d. metinis apskaičiavimas pateikiamas VMI (metinės deklaracijos forma FR0567). Papildoma mokesčio suma sumokama į valstybės biudžetą iki vasario 15 d.12. MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
Mokesčiais už aplinkos teršimą norima mažinti teršimą bei neigiamą jo poveikį aplinkai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Nr. IX- 720) redakcija, kurią Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2002 m. sausio 22 d. Šio įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Mokesčio mokėtojai:
1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei – komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių.
3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai.
Gaminių ar pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikotarpiui.
Mokesčio objektas:
1) išmetami į aplinką teršalai;
2) gaminiai, nurodyti įstatymo 3 priedėlyje – padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai;
3) pripildyta pakuotė, nurodyta įstatymo 4 priedėlyje – stiklinė, plastmasinė, kombinuota, metalinė, popierinė, kartoninė ir kita pirminė pakuotė.
Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti įstatymo 1 priedėlyje ir nustatomi vienai teršalų tonai.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti įstatymo 5 priedėlyje (tarifai 2005 – 2009 m. – Žin., 2003. Nr. 48 – 2108). Šie tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant nustatytus koeficientus. Koeficientai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1445 (Žin., 2002. Nr. 92-3934).
Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai pateikti įstatymo 3 priedėlyje, o tarifai už teršimą pakuotės atliekomis – 4 priedėlyje.
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos, kurie nustatomi kaip tam tikras kainos procentas, indeksuojami, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.
Mokesčio lengvatos:
1. Asmenys, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės nustatyta tvarka (Žin., 2002. Nr. 92-3934) atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.
2. Jei teršalų išmetimo iš stacionarių taršos šaltinių sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą l.aikotarpį sumokamas įstatymo nustatyta tvarka arba išieškomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami:
1) asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;
2) asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;
3) fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones;
4) asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę jų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.
Asmenys, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius ir (ar) į pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už visą gaminių ar pakuotės kiekį, jei įvykdo atliekų tvarkymo užduotis ir pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
LR aplinkos ir finansų ministrų 2002 12 21 įsakymu Nr. 663/409a patvirtinta šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Žin., 2003. Nr. 4 – 152, pakeitimas Nr. 75 – 3492). Pakeitimo 3 – 8 prieduose deklaruojami apmokestinamųjų gaminių / pakuotės atliekų duomenys.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių mokestinis laikotarpis yra:
1) ketvirtis – asmenims, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, jei už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo lygi 10 tūkstančių litų arba didesnė;
2) pusė metų – asmenims, kuriems neprivalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba kurių už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkstančių litų.
Asmenims, kurie gamina ir (ar) importuoja į Lietuvos Respubliką apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis mokestinis laikotarpis yra vieneri metai.
Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos (formos FR 0521-0525) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.
Pradedantys verstis savo veikla asmenys, kurie teršia iš stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos teršimą pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.
Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.13. ŽYMINIS MOKESTIS
Nuo 2001 m. sausio 1 d. žyminis mokestis, galiojęs Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. sausio 1 d., išlieka tik teismuose.14. VALSTYBĖS RINKLIAVA
2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę.

Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų , įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas.

Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys.15. MOKESČIAI UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ
Nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas.

Šį mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento patento, pramoninio dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Valstybiniame patentų biure.
Pramoninės nuosavybės objektas – išradimo patentas, pramoninis dizainas, puslaidininkinio gaminio topografija, prekių ženklas, firmos vardas.

Už teisingą mokesčio sumokėjimą atsakingas Valstybinis patentų biuras, nes mokesčio sumokėjimas patvirtinamas pateikiant minėtam biurui mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą.16. KONSULINIS MOKESTIS
Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio mėn. 1 d.

Šis įstatymas reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

Konsulinį mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.17. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS
2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymo naują redakciją (Nr. IX – 1219), kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.

Sveikatos draudimas yra:
1) privalomasis;
2) papildomasis (savanoriškasis).
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
3) teritorinės ligonių kasos.
Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai (toliau – draudžiamieji).
Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) laikomi:
1) asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, bei asmenys, kurie moka šias įmokas. Šie asmenys apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu šios įmokos prieš tai buvo mokėtos paskutinius 3 mėnesius.
2) valstybės lėšomis draudžiami asmenys:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją;
2) darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais;
10) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą ir kiti asmenys.
Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą tvarko teritorinės ligonių kasos.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos:
1. Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, valstybės politikus ir kitus asmenis.
2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenims, išvardytiems 1 punkte ir gaunantiems pajamų, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
3. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio . Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir 1 punkte nustatytų įmokų nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įreg.istravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.
4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas.
5. Kas mėnesį ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai moka už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (jei 3 ha ir daugiau žemės naudmenų), asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) – po 1,5 procento.
6. Kiti asmenys kas mėnesį moka už save 10 procentų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka:
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Asmenys, išvardyti 5 ir 6 punktuose, privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį apskaičiuoja patys ir perveda į teritorinių VMI surenkamąsias sąskaitas.
Tuo atveju, kai asmenų, išvardytų 4 punkte, 30 procentų apskaičiuoto gyventojų pajamų (verslo liudijimo tam tikrai veiklos rūšiai) mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, išskyrus asmenis, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (šiuo atveju asmenys, priskirti draudžiamiesiems valstybės lėšomis, taip pat laikomi apdraustaisiais), skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos fiziniai asmenys perveda į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį.18. ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ
Įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarką reglamentuoja 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Garantinio fondo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2000 m. spalio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Garantinio fondo lėšas sudaro:
1) įmonių (kurios nurodytos aukščiau) įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos);
2) Privatizavimo fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;
3) lėšos, gautos iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams tenkinti;
4) juridinių ir fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos įmokos.
Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:
1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;
2) įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Įmonės įmokas į Garantinį fondą pradeda mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d.19. LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS
Nuo 2004 01 01 įsigaliojo Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas (Nr. IX – 1662). Minėtą mokestį moka juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.
Loterijų ir lošimų mokesčio bazė ir tarifai:
1) organizuojant loterijas mokesčio bazė – išplatintų loterijos bilietų nominali vertė, mokesčio bazei taikomas 5 procentų mokesčio tarifas;
2) organizuojant bingo, totalizatorių ir lažybas mokesčio bazė – gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, suma, mokesčio bazei taikomas 15 procentų mokesčio tarifas;
3) organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus mokesčio bazė – už lošimo įrenginį (lošimo automatą, ruletės, kortų arba kauliukų stalą) nustatyta fiksuota suma:
1) už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per mokestinį laikotarpį;
2) už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per mokestinį laikotarpį;
3) už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 12 000 litų per mokestinį laikotarpį.
Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas, bingo, totalizatorių, lažybas, loterijų ir lošimų mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kiekvienam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio 15 dienos.
Juridiniai asmenys, organizuojantys stalo lošimus (ruletės, kortų, kauliukų lošimus) ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą loterijų ir lošimų mokestį apskaičiuoja ir sumoka ne vėliau kaip per 5 dienas nuo mokestinio laikotarpio pradžios. Loterijų ir lošimų mokesčio už kiekvieną lošimo įrenginį pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, kurį išduodamas, papildomas arba pakeičiamas leidimas atidaryti automatų, bingo saloną arba lošimo namus (kazino). Pirmąjį mokestinį laikotarpį loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimo įrenginį apskaičiuojamas ir sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automatų, bingo saloną arba lošimo namus (kazino) išdavimo, papildymo arba pakeitimo dienos. Lošimų įrenginiai, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, už kiekvieną mokestinį laikotarpį sumokėjus šį mokestį paženklinami specialiu ženklu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
Loterijas arba azartinius lošimus organizuojantys juridiniai asmenys loterijų ir lošimų mokesčio deklaracijas (forma FR 0583, Fr 0584) privalo pateikti tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje tas juridinis asmuo yra įregistruotas, kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito kalendorinių metų ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.20. PELNO MOKESTIS
Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gruodžio 20 d. priėmė Pelno mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1d. (su išimtimis).

Pelno mokestį moka Lietuvos ir užsienio vienetai (pagrindinės sąvokos apibūdinamos minėto įstatymo 2 straipsnyje), išskyrus biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, pelno nesiekiančius vienetus, valstybę ir savivaldybes (išimtis įstatymo VII skyriuje), valstybės ir vietos savivaldos institucijas, įstaigas, tarnybas ar organizacijas bei valstybės įmonę “Indėlių ir investicijų draudimas” bei Europos ekonominių interesų grupes (apskaičiuojant 2005 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelną).

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
1. Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.
2. Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.
Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų.

Lietuvos vieneto apmokestinamojo pelno apskaičiavimas:
1. Pajamos
2. Neapmokestinamosios pajamos
3. Leidžiami atskaitymai
4. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
5. Apmokestinamasis pelnas (1-2-3-4)

Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:
1) gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;
2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;
3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;
4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) investicinių kintamo kapitalo bendrovių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;
6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;
9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;
10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uos.to žemės nuomą surinktos lėšos;
11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
12) vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais;
13) kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą.

Leidžiami atskaitymai
Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Apskaičiuojant pelno mokestį atsargos apskaitomos FIFO metodu. Centrinis mokesčių administratorius gali leisti taikyti tą metodą, kurį vienetas taiko sudarydamas finansinę atskaitomybę.

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai:

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
3) komandiruočių sąnaudos;
4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
5) natūraliosios netekties nuostoliai;
6) mokesčiai;
7) beviltiškos skolos;
8) įmokos darbuotojų naudai;
9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
10) parama;
11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.

1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) metodus pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį.
Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai:
1. Žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimą.
2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1 priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei prestižui, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.
4. Tais atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos, išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.

2. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos
Jei (nuo 2004 m. sausio 1 d.) atliekamas vieneto naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina.
Iki 2004 m. sausio 1 d. galiojo tokia nuostata: jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina.
Visais kitais atvejais vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto .išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.
Pagal nuomos sutartį, kurioje nenumatytas nuosavybės teisės perėjimaspirkėjui visiškai apmokėjus turto vertę, arba pagal panaudos sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto rekonstravimo arba remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio po darbų užbaigimo, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis – per įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai. Jei nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, likusi remonto arba rekonstravimo sąnaudų dalis, kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų.
Jei atliktas išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina įstatymo nustatyta tvarka.
Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos 2002-02-11 finansų ministro įsakymo Nr. 39 nustatyta tvarka.

3.Komandiruočių sąnaudos
Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti.
Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).

4. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos
Reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.
Reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.
Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.
Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

5. Natūralios netekties nuostoliai
Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.
Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

6. Mokesčiai
Iš pajamų atskaitomi Mokesčių adminis.travimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.
Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.

7. Beviltiškos skolos
Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose.
Jeigu atimtas beviltiškas skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

8. Įmokos darbuotojų naudai
Lietuvos vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:
1) įmokos į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
3) draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir
4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

9. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai
Pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti.
Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

10. Parama
Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.
Teikiant paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo pe.r laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai. Suteikus didesnę kaip 50 tūkst. litų paramą, sutarties forma turi būti notarinė.

11. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
Iš pajamų atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
Iš pajamų atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

Neleidžiami atskaitymai
Iš pajamų negali būti atskaitoma:
1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo bei socialinis mokestis;
2) netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
3) palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
4) ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
5) dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;
6) sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
7) parama ir dovanos, išskyrus šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;
8) išmokos, nepagrįstos šio straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;
9) vieneto padarytos žalos atlyginimas;
10) dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;
11) kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;
12) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
13) sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuostolių perkėlimas
Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus (ne ilgiau kaip 5 metus), išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo.
Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Pelno mokesčio tarifai:
1. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą;

2. užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3. pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
Apskaičiuojant 2004 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys žemiau nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:
1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuo.tojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (žiūr. po 2 punktu);
2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (žiūr. žemiau). Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.“

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis:
Auksčiau minėtos nuostatos netaikomos, jei:
1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Apskaičiuojant 2005 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną:
pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.“

Mokesčio lengvatos: iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir pasaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, pinigines ir pinigines – daiktines loterijas rengiančių įmonių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas įstatymo XII skyriuje nustatyta tvarka (58 straipsnis, 16 dalis).
Pelno mokesčio įstatymo X skyrius reglamentuoja šio mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo ir grąžinimo tvarką, nurodomos pelno mokesčio deklaracijų rūšys ir ataskaitos.
Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.
Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.
Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:
1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus (1 būdas). Avansinis pelno mokestis už 1 – 9 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį. mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už 10 – 12 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;
2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą (2 būdas). Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios.
Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (forma FR 0430) pateikimas:
1) jei mokesčio mokėtojas pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal 1 būdą (žiūr. auksčiau), tai deklaruojant avansinį pelno mokestį už 1 – 9 mėn. forma FR 0430 pateikiama VMI ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną (sausio 31 d.) . Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 10 – 12 mėn. pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną (spalio 31 d.);
2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą (2 būdas), tai avansinio pelno mokesčio deklaracija (forma FR 0430) pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną (sausio 31d.).
Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas (nesvarbu kuris būdas pasirinktas):
• už 1-9 mėn. ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną;
• už 10-12 mėn. – ne vėliau kaip iki paskutinio mėnesio 25 dienos (gruodžio 25 d.).

Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimas ir mokesčio mokėjimas

Metinė pelno mokesčio deklaracija (formos FR 0475, FR 0475A, FR 0475B, FR 0475C, FR 0475D, FR 0475E, FR 0475U) kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną..21. SOCIALINIS MOKESTIS
2005 m. birželio 7 d. priimtas Laikinasis socialinio mokesčio įstatymas (Nr. IX-231), įsigaliosiantis nuo 2006 m. sausio 1 d. Mokestį mokės tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį. Socialinio mokesčio bazė – Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas. Apskaičiuojant mokestį už 2006 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį, taikomas 4 procentų mokesčio tarifas.
Mokesčio mokėtojai avansinio mokesčio sumą apskaičiuoja pagal numatomą einamojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą. Apskaičiuota avansinio mokesčio suma už 2006 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį negali būti mažesnė kaip 4 procentai praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos. Apskaičiuota avansinio mokesčio suma už 2007 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį negali būti mažesnė kaip 3 procentai praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos.
Avansinis mokestis turi būti sumokėtas po 1/3 apskaičiuoto avansinio mokesčio sumos iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio paskutinės dienos, šešto mėnesio paskutinės dienos bei devinto mėnesio paskutinės dienos. Avansinio mokesčio neprivalo mokėti:
1. Naujai įregistruoti juridiniai asmenys – pirmąjį mokestinį laikotarpį.
2. Juridiniai asmenys, kurių praėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkstančių litų.
3. Juridiniai asmenys, kurie praėjusiu pelno mokesčio mokestiniu laikotarpiu naudojosi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 4 dalyje ir Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 3 punkte nustatytomis lengvatomis.
Socialinio mokesčio deklaracija yra metinė. Metinė mokesčio deklaracija pateikiama Pelno mokesčio įstatyme nustatytais metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminais. Iki to pačio termino privaloma sumokėti metinį mokestį. Mokesčio mokėtojo paskutinio mokestinio laikotarpio metinė mokesčio deklaracija pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.22. MUITAI
Muitai – tai vieni seniausių pasaulyje mokesčių. Muito mokestis yra taikomas pirmiausia kaip priemonė vyriausybei gauti pelną, o ne būdas apsaugoti šalies gyventojus nuo užsienio konkurencijos.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. neteko galios LR muitinės kodeksas ir įsigaliojo LR muitinės įstatymas (Nr. IX-2183).

Muitinių darbą Lietuvoje organizuoja ir joms vadovauja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (A. Jakšto g. 1/25, Vilnius). Kiekviena muitinė turi tam tikrą jai priskirtą kontrolės zoną su atitinkamu punktų skaičiumi. Kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo, kertantis respublikos sausumos, vandens ar oro ekonominę zoną, privalo muitinės pareigūnams pateikti deklaraciją, kurioje nurodo didesnį negu leista asmeniniam naudojimui daiktų kiekį bei vertę. Deklaruojamoms vertybėms atliekamos muitinės procedūros, t. y. patikrinimas. Muitinės procedūros atliekamos ir paštu siunčiamoms siuntoms. Muitinės procedūrų atlikimo tvarką reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teisės aktai.23. MOKESTIS UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE
Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigalios Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas.

Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą skaičiuojamos nuo įregistuoto įmonės įstatinio kapitalo. Metinis normatyvas – 0,5 procento. Valstybės įmonės prie pataisos darbų kolonijų, kurių steigėja yra Teisingumo ministerija ir valstybės kelių įmonės, kurių steigėja yra Susisiekimo ministerija, valdančios, prižiūrinčios ir taisančios valstybės automobilių kelius ir jų statinius moka 0,1 procento (nuo 2000 m. rugsėjo 28 d.) dydžio palūkanas už Valstybės kapitalo naudojimą.LITERATŪRA
1. Mokesčių sąvadas. UAB “Pačiolis” 2003 (nuo 2000 m. ir kompaktiniame diske).
2. Galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų rinkinys. UAB “Apskaita” 2003.
3. Periodiniai leidiniai: “Valstybės žinios”, “Mokesčių žinios”, “Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos”, “Apskaitos ir mokesčių apžvalga”, “Sąskaityba”, “Apskaitos menas”, “Verslo žinios”, “Vadovo pasaulis” ir kt.
4. BERNARDI, Luigi. Tax Systems and Tax Reforms in Europe. Taybr & Francis Books Ltd, 2003. ISBN 0415322510.
5. BOGDANAVIČIUS, Sergejus. Ofšorinės firmos versle: schemos, apžvalgos, patarimai. Vilnius, 1999. 87 p.
6. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija. Mokesčių sistema. Kaunas, 2003. 331 psl. ISBN 9955-09-351-1.
7. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; PUKELIENĖ, Violeta. Valstybės mokesčių sistema: mokomoji knyga. KTU. Verslo administravimo katedra. Europos integracijos katedra. Kaunas: Technologija, 1998. 221 p., lent.
8. MARCIJONAS, Antanas; SUDAVIČIUS, Bronius. Mokesčių teisė. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2003. ISBN 9955-557-05-2.
9. MEIDŪNAS, Vitoldas; PUZINAUSKAS, Pranas. Mokesčiai: teorija, vaidmuo, raida. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2001. 63 p., lent. ISBN 9986-452-79-1.
10. NAVIKAS, Petras. Mokesčių labirintai. Vilnius. 2003.
11. RIMAS, Justinas. Vietiniai mokesčiai: mokomoji knyga. KTU. Regionų plėtros katedra. Kaunas: Technologija, 2000. 164 p., lent.
12. Lietuvos Respublikos pagrindiniai mokesčiai: [oficialių dokumentų tekstai su pakeitimais ir papildymais iki 2002 m. rugsėjo 27 d. ] Sudarytoja Eglė MIRONČIKIENĖ. Vilnius: Mūsų Saulužė, 2002. 405 p., lent. ISBN 9955-517-10-7.
13. SKAČKAUSKIENĖ, Ilona; ŠAPALIENĖ, Laima. Mokesčiai. Uždavinynas: mokomoji priemonė. – Vilnius: Vilniaus kolegija, 2004-53 p. ISBN 9955-519-32-0.
14. STAČIOKAS, Romas;RIMAS, Justinas. Mokesčiai: istorinė raida ir dabartis. Kaunas, 2003. 118 psl. ISBN 9955-09-354-4.
15. STAČIOKAS, Romas;RIMAS, Justinas. Mokesčiai: teorija ir praktika. Kaunas:KTU, 2004. Monografija.197 psl. ISBN 9955-09-624-1.
16. STAČIOKAS, Romas. Apmokestinimas ir mokesčiai Europos Sąjungoje. Kaunas: KTU, 2003. ISBN 9955-09-426-5.
17. Internetas:
 htpp://www.vmi.lt/vmi/duomenų bazės/mokėjimai/aktualijos/ pagalba/ deklaravimai
 htpp://www.lrs.lt/teisės aktai/ES teisės aktai
 htpp://www.finmin.lt/LR biudžetas/ekonominė ir fiskalinė politika/teisės aktai

Leave a Comment