Žalingi įpročiai

itin destruktyvius alkoholio vartojimo aspektus. British Medical Journal rašoma, kad alkoholis kaltas dėl 80% mirčių gaisruose, 65% rimtųz galvos sužalojimų, 50% žmogžudysčių, 40% kelių eismo nelaimių, 30% nelaimingų atsitikimų, 35% skyrybų, trečdalio smurto vaikų atžvilgiu atvejų. Ši statistika rodo, kad bet koks preparatas, slopinantis vidinės kontrolės mechanizmą, gali atpalaiduoti daugybę žmogaus esybėje glūdinčių barbariškų bei destruktyvių gaivalų.
Kuo daugiau suvartojama alkoholio, tuo elementaresnės smegenų funkcijos blokuojamos, kol galiausiai pasiekiama komos būsena ir ateina mirtis. Tad galima apibrėžti tris alkoholio poveikio individui lygmenis : lengvas slopinantis efektas , tarnaujantis kaip &##8221; socialinis tepalas” – padedantis lengviau bendrauti bei ištirpinantis tarpusavio barjerus ir kompleksus ; gilesnio slopinimo būsena , kai blokuojama judesių , kalbos , mąstymo kontrolė ir blaivus situacijos vertinimas; ir pagaliau visiško organizmo funkcijų blokavimo būsena arba apsinuodijimas alkoholiu , kuris jau gresia mirtimi.

Alkoholio įtaka organizmui

Etanolio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ( pvz.: antihelmintinių preparatų ) ir net nuodų įsiurbimas. Iššgertas etanolis ( ypač didelės koncentracijos ) greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto: iš tuščio skrandžio rezorbuojasi ~20% etanolio, likusi dalis rezorbuojasi plonosiose žarnose. Maksimali etanolio koncentracija kraujyje susidaro, praėjus 30 – 90 minučių po išgėrimo. Silpno alaus stiklinėje yra ~ 6 – 7,5 g, 80 – 100 ml vyno taurėje – ~ 9 g, 20 ml degtinės, ko

onjako taurėje – ~ 6,4 g absoliutaus alkoholio. Išgėrus tokį etanolio kiekį jo koncentracija kraujyje padidėja 0,1 promilės. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus ( pvz.: smegenis ).
Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija ( nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis ). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų ( pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių ) ir silpnina ją jaudinančių vaistų ( pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų ) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų ( pvz.: nervinėse skaidulose sulėtėja nervinių impulsų pe
erdavimo greitis).
Etanolis veikia kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, mažina baimę, lėtina bronchų gleivinės, virpamojo epitelio veiklą, nuo didelės dozės – viduriuojama, piktnaudžiaujant vystosi kepenų cirozė, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina lytinių hormonų gamybą, kenkia medžiagų apykaitai, lėtina akių judesius, akyse ima dvejintis, sutrikdo erdvės jutimą, blogina klausą, sutrikdo pusiausvyrą.

Metilo alkoholis, metanolis, arba medžio spiritas, vienas iš monohidroksilių alkoholių. Labai nuodingas. Vartojamas vien techniniams reikalams. Iš kvapo panašus į etanolį todėl kartais palaikomas juo, išgeriama ir apsinuodijama. Apsinuodijimo požymius sukelia metanolio skilimo produktai – formaldehidas ir skruzdžių rūgštis. Ūmiai apsinuodyti galima išgėrus 30 – 50g , kartais ir mažiau. Apsinuodijimo požymių atsiranda po 18 – 24h : smarkiai skauda pilvą, vystosi acidozė, sutrinka sąmonė, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, sutrinka regėjimas, net galima apakti.
Apsinuodijusiam reikia kuo greičiau išvalyti virškinamąjį traktą: sukelti vėmimą ir išplauti skrandį. Skrandis plaunamas vandeniu ( į jį dedama aktyvuotos anglies ) arba 1 – 5% natrio hidrokarbonato ( geriamosios sodos ) tirpalu. Ligonis gydomas ligoninėje. Priešnuodis – etanolis, todėl ligoniui skubiai duodama gerti 30 – 40% etanolio. Jei jis be sąmonės, etanolis su spec. tirpalu lašinamas į veną.

Alkoholizmas

Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai.
Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, ta

ai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje?
Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes.
Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms , nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą.
Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.
Trečios stadijos girtuokliai yra visi tie, kurie geria kiekvieną dieną iki pasigėrimo.
Tiesiog neįmanoma apskaičiuoti, kokius nuostolius padaro girtavimas pačiam geriančiam žmogui, jo ateičiai, jo sveikatai ir šeimai.
Mūsų žemėje kasmet išgeriama milijonai litrų spiritinių gėrimų, vyno, degtinės ir alaus. Čia dera priminti, kad šiuos kiekius išgeria ne trečios stadijos girtuokliai, bet visi tie, kurie sakosi, kad jie ne girtuokliai. Per vienerius metus už tai jie sumoka bilijonines pinigų sumas.
Kas gali atsakyti: kam visa ta
ai daroma ir kam visa tai reikalinga? Alkoholiniai gėrimai nėra perkami maistui, tik labai maži jo kiekiai yra vartojami medicinos reikalams.
Daug kas bando aiškinti, kad gėrime žmogus ieško užsimiršimo ir laimės, bet milijonai geriančiųjų liudija, kad gėrimas laimės neduoda, net būna atvirkščiai: po girtavimo žmonės jaučiasi dar labiau nelaimingi, negu buvo prieš pasigėrimą.
Alkoholizmas – tai liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Pasireiškia liguistu, sunkiai įveikiamu potraukiu alkoholiui. Dažniausia serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Kartais alkoholizmas būna kitos ligos simptomas. Prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis geria vienas, slapčia ir bet kokį alkoholį. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ( pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija ).
Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligonių skyriuose. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai ( nemiga, nuotaikos sutrikimai ), stiprinamas ligonio organizmas. Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio ( pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio ). Ligononėje gydoma ~ 2mėn., paskui ligonis dar gydomas namuose. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta jeigu tampa visišku abstinentu. Pasitaiko, kad ligonis pasveiksta savaime. Liguistas potraukis alkoholiui gali vėl atsirasti ir po daugelio metų.
Labai svarbu aktyviai skleisti blaivybę, aiškinti alkoholio žalą sveikatai, smerkti girtavimą, kelti visuomenės kultūrą, įdomiai tvarkyti laisvalaikį, rodyti gerą pavyzdį, ypač jaunimui. Jokiu būdu negalima rekomenduoti saikingai gerti alkoholinius gėrimus – tai prieštarauja sveikai gyvensenai.

Įdomybės

¯ 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.
¯ 35% nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.
¯ Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų
¯ ,,Saikingai gerkit” – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką! Saikingai gerkit- neliks blaivių žmonių.
¯ Po 15 metų saikingo gėrimo 60% tampa alkoholikais.
¯ 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių nuostolių. Nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40% Sveikatos Apsaugos lėšų gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.
¯ Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.
¯ Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90% pradeda gerti po 1 metų, 10% – po 3 metų.
¯ Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai” geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos. Dėl alkoholio sukelto lytinio nepajėgumo gausėja oralinio sekso.
¯ ,,Nedidelės alkoholio dozės tonizuoja, šiek tiek stiprina erotinį jaudinimąsi, pagerina savijautą ir sumažina varžymąsi. Tai palengvina erotinį kontaktavimą. Bet norint tokią būseną palaikyti, tenka kartoti, didinti alkoholio dozes.”
¯ Lietuvoje yra 1/3 milijono girtuoklių, o 1/3 iš jų – alkoholikai.
¯ Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės- tabako fabrikai.
¯ 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.
¯ Dėl alkoholio: 80% žmogžudysčių, 83% nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70%, 89% užsikrėtė venerinėm ligom.
¯ Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? Nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.
¯ Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė, ciniškesnė, pasileidusi. Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.
¯ Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gresia gimdymo traumos, patologinis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.
¯ Prokuroras Šišovas surinko duomenis iš profilaktoriume besigydančių moterų, kodėl pradėjo gerti:
29,5% artimųjų mirtys ir skyrybos.
24,5% konfliktai su vyrais.
25% bloga kompanija.
12% nėra vaikų.
10% tradicijos darbe.
65,5% moterų alkoholikių iš išsiskyrusių šeimų.
12% iš pilnų šeimų.
2,4 karto daugiau geria vienišos moterys.
¯ Alkoholio vartojimo tradicijos yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi padaryti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?
¯ Sociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti” progų per metus yra 40-50.

Narkotikai

Kas yra narkotikai?

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna, ar kaip sudėtinė preaparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikais vadinama cheminė medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !
Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, kanapės, ” Ecstasy” ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino , stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.
Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir ” Ecstasy” – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas : įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos , pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .
Narkomanų žargonas

Kaip tampana narkomanu?

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą “žole”. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant “dozės” ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Narkomano žargono žodynėlis

amfa – amfetaminai
anaša – iš kanapių gaunami narkotikai
atsimesti – mirti nuo perdozavimo, prarasti sąmonę nuo perdozavimo
bajanas – švirkštas
diomkė – dimedrolis
dogonga – papildoma narkotikų dozė, norint sustiprinti pirmosios poveikį
dozniakas – narkotikų dozė
džefas – namų gamybos narkotikas ( stimuliatorius )
garažas – adatos antgalis
gliukai – haliucinacijos
goliakas – narkotikų stygius
hašas – iš kanapių gaunami narkotikai
įsišauti – pavartoti narkotikų
kaliosa – tabletės
kopūstai – dar nepradėjusios žydėti aguonos
langeliai – LSD
lomkės – abstinencijos sindromo metu patiriami skausmai
markutės – LSD
metro – narkotikų švirkštimosi vieta pažastyje
multikai – haliucinacijos
mūtinti – pykinti
niuchalka – toksikomanas
prichodas – pirmasis pojūtis, atsirandantis susileidus narkotikų dozę
stereo – narkotikų (džefo) leidimasis iškart į abi rankas
šachta – nuolatinėje narkotikų leidimosi vietoje atsiradusi skylutė
torčialinti – vartoti narkotikus
torčiakas – narkomanas
truba – stora vena
vilktis – patirti narkotikų sukeliamą euforinę būseną

Rūkymas

Tabako rūkymas ir vėžys

Nuo 1951 metų, kai R. Dolas ir A. B. Hilas paskelbė, kad sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo, įvairiose šalyse surinkta daug duomenų šia tema.
Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės-gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.
Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių- 300 atvejų 100 000 žmonių. Nerūkantieji taip pat gali susirgti šių organų vėžiu, tačiau sergamumas nekinta: Europoje jis yra 6 ligos atvejai 100 000 žmonių.
Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų.
Ne visi rūkantieji , ypač nedaug rūkantieji, suserga. Tam tikrą įtaką čia turi individo polinkis susirgti, kuris iš dalies yra sąlygotas genų, iš dalies gali priklausyti nuo bendros homeostazės būklės, , imunokompetencijos ir pan.. Tačiau patikimų testų, kurie galėtų parodyti, ar tas ar kitas žmogus, ėmęs rūkyti, susirgs vėžiu, kol kas nėra.
Rūkymo problemą komplikuoja ir tai, kad rūkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Yra duomenų, kad daug rūkančių vyrų žmonų rizika susirgti plaučių vėžiu didėja beveik dvigubai. Rūkančiųjų šeimose didesnė vaikų navikų rizika. Manoma, kad taip yra ne dėl gyvenamosios patalpos užteršimo dūmais, dėl to, kad tabakas pakenkia spermatozoidus dar prieš apvaisinimą. Tabako dūmuose yra beveik 4000 cheminių junginių, iš jų daugiau kaip 50 yra kancerogeniniai ir mutageniniai.
Tabako rūkymas ypač pavojingas asmenims, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, dirba su asbesto skaidulomis, vinilo chloridu ar kitais kenksmingais chemikalais užterštoje aplinkoje ir pan. Alkoholį vartojančių rūkalių sergamumas burnos ertmės, gerklų, stemplės vėžiu yra kur kas didesnis nei tik rūkančių žmonių. Asbestas didina rūkančių darbininkų riziką susirgti apie 5 kartus.
Pastaruoju metu pasirodė duomenų, kad rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių. Iš pradžių buvo bandoma aiškinti, kad gimdos kaklelio vėžys yra moters gyvenimo, taip pat ir seksualinio, būdą atspindintis rodiklis. Tačiau dabar nustatyta, kad rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivėse yra nikotino ir pagrindinio jo metabolito – kotonino. Be to, aptiktas ir tabako specifinis kancerogenas N – nitrozaminas( NKK). Mažesnės jo koncentracijos aptiktos ir nerūkančiųjų, bet prirūkytoje aplinkoje būnančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse. Nustatyta ir specifinių DNR pažeidimų.
Organizuojant vėžio kontrolę, pirminę profilaktiką, pirmiausia galvojama apie tabako rūkymo kontrolę. Amerikiečių epidemiologo G. Trichopulos nuomone, remiantis nūdienėmis žiniomis ir teorinėmis galimybėmis, per kelis ateities dešimtmečius galima būtų sumažinti mirtingumą nuo vėžio, kurį dviem trečdaliais atvejų sukelia tabako rūkymas.

Rūkymas ir plaučių ligos

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtines obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.
Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda anksčiau rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų.
Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis- chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.
Rūkant tabaką, susidaro dujų (anglies monoksido, anglies dioksido, azoto oksido, amoniako, vandenilio cianido) ir įvairių dalelių (nikotino, vandens, dervų ) mišinys. Tabako produktuose yra 4000 cheminių medžiagų, iš kurių 40 yra žinomos kaip kancerogenai. Literatūros duomenimis, rūkantiems, ypač cigaretes ir papirosus, kancerogeniškai veikia 3-4 benzpirenas. Normalus broncho virpamasis daugiasluoksnis epitelis pakinta – metastazuoja į plokščialąstelinį. Todėl rūkantieji dažniau serga plokščialąsteliniu, mažai diferencijuotu bronchų vėžiu.
Rūkantieji dažniau patiria respiracinių sindromų bei plaučių funkcijos sutrikimų. Forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1) nerūkantiesiems ir vyresniems kaip 30 metų per metus sumažėjo 20-30 ml, tuo tarpu rūkančiųjų FEV1 mažėja kur kas greičiau ir daugiau (30-90ml per metus). Metus rūkyti, sergančiųjų lengva ir vidutinio sunkumo lėtine obstrukcine plaučių liga FEV1 mažėjimas sulėtėja, o mirštamumas sumažėja.
Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas – išsiskiria daugiau akroleino ir acetalhido, skatinančių interliaukino-8 atsipalaidavimą iš bronchų epitelio ląstelių. Pastarasis sukelia kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Dėl rūkymo makrofagai išskiria ne tik interliaukiną-8, bet ir liaukotrieną B4 (LTB4), kuris irgi turi įtakos fibrogeninio mediatoriaus sekrecijai ir smulkių bronchų fibrozei. Rūkymas sutrikdo mukociliarinį transportą. Pakinta gleivinės struktūra ir fizinės savybės. Atsiranda bronchų gleivinės taurinių ląstelių hiperplazija, vėliau epitelio metaplazija ir atrofija, gleivinės paburkimas. Neaišku, ar to priežastis yra tiesioginio rūkymo poveikis, ar rūkymo sukeltas uždegimas.
Rūkantiesiems iš putliųjų ląstelių daugiau išsiskiria histamino, bronchoalveolinio lavažo (BAL) skystyje neutrofilų ir eozinofilų būna daugiau, labai padidėja bronchų reaktyvumas. Tai viena iš bronchų laidumo sutrikimo priežasčių.
Rūkant tabako dūmuose esantys oksidantai (sieros, azoto junginiai ir kita) aktyvuoja makrofagus ir neutrofilus. Aktyvuoti makrofagai ir neutrofilai produkuoja proteazes (neutrofilų elastazę, proteinazę 3, katepsiną S ir bazines membranos metaloproteinazę). Proteazės skaido jungiamojo audinio elastiną. Natūrali antiproteazinė sistema napajėgia neutralizuoti proteazių hiperprodukcijos, sutrinka proteazių -antiproteazių santykis, formuojasi emfizema.
Plaučių ligomis dažniausiai serga pasyvūs rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje. Ištyrus tokių rūkalių nikotino koncentraciją seilėse bei šlapime nustatyta, kad pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 cigaretes, surūkytas per dieną. 25% plaučių ligomis sergančių nerūkančiųjų pasyvus rūkymas paaštrina ligos simptomus. Pasyvus rūkymas itin kenkia vaikams. Jis yra ankstyvo švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio bronchų jautrumo atsiradimo priežastis. Tabako dūmuose esantys policiklinių aromatinių hidrakarbonatinių, CO, NO2 ir kitų dalelių kiekis priklauso nuo vaiko aplinkoje rūkančių skaičiaus, rūkymo intensyvumo ir oro kaitos patalpose. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas.

Leave a Comment