Narkomanija
Narkomanija – psichinės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų.Narkomanija, tėra tik ligos simptomas – tai nėra pati liga!Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą. PriklausomybėPriklausomybė būsena, kai žmogus dėl nuolatinės absorbcijos jaučia nenumaldomą nuodingų medžiagų poreikį. Priklausomybė nuo produkto yra poreikis reguliariai vartoti tą produktą nebevartojimo simptomams išvengti. Priklausomybė nuo produkto sukelia įvairias fizines ir psichines problemas. Žmogus yra priklausomas, kai per 12 mėnesių laikotarpį pastebi bent tris tolimesnius simptomus: * toleravimą (kai reikia suvartoti vis didesnį kiekį tam pačiam poveikiui gauti); * suvartojamo kiekio arba laikotarpio padidėjimas; * suvartojimui kontroliuoti reikia įdėti nemažai pastangų; * dėl vartojimo sumažėja aktyvumas; * vartojimas nepaisant fizinių ar psichinių problemų, susijusių su produkto vartojimu.Lėtinis abstinencijos sindromas (blaivėjimo metu atsirandantys natūralūs simptomai)
Nesugebėjimas aiškiai galvoti.2. Atminties sutrikimai.3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas4. Miego sutrikimai.5. Fizinės koordinacijos sutrikimai 6. Neatsparumas įtampai
Detoksikacija – organizmo išvalymas nuo narkotinių medžiagų.Tai medicinos pagalba nuo narkotinių medžiagų priklausomam žmogui. Jos tikslas padėti nutraukti narkotikų vartojimą ir minimalizuoti abstinencijos sindromą. Tyrimai rodo, kad vien detoksikacija nepadeda nutraukti narkotikų vartojimo ilgesniam laikui, todėl po jos reikia kitokių, ne tik medicininių intervencijų.
Motyvacija – apsisprendimas (noras) gydytis nuo priklausomybės.Motyvacija gydytis probleminė priklausomybės ligų gydymo sritis. Siekiant paskatinti ar sustiprinti norą gydytis, žmogui reikia psichologo, socialinio darbuotojo ar psichoterapeuto konsultacijų.Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo. Reabilitacijos sąvoka daugiau nusako ligonio funkcinę būklę, jos grąžinimą bei ligonio elgesio kitimus.
Reabilitacija
Reabilitacija – tai terminas, reiškiantis bet kokią kryptingą intervenciją, konsultaciją arba kitus veiksmus, gerinančius asmenų, turinčių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų, funkcionavimą. Bet kokiu atveju, reabilitacijos tikslas yra pozityvių įgūdžių ar nuostatų formavimas ar atstatymas, įgalinant asmenį pilnaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. ReabilitacijaKalbant apie asmenis, sergančius priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ligomis, reabilitacija – psichinės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų pašalinimas.
Socialinė reintegracijaEgzistuoja trys socialinės reintegracijos „ramsčiai“: 1) apgyvendinimas; 2) švietimas ir 3) įdarbinimas bei profesinis mokymas. Apgyvendinimas yra būtina stabilaus gyvenimo sąlyga, o intervencijomis siekiama narkotikų vartotojams (buvusiems ar esamiems) suteikti gyvenamąją vietą ir (arba) subsidijuoti nuomą. Daugumos narkotikus vartojančių asmenų išsilavinimas yra žemas ir jiems būtų naudinga kelti savo raštingumo lygį, tobulinti skaičiavimo ar kitokius sugebėjimus. Galiausiai, įdarbinimas ar profesinis mokymas turi tikslą, kad narkotikus vartojantis (-ęs) asmuo taptų socialiai nepriklausomas, įsilietų į darbo rinką. Jam padedama rasti darbą, kartais net iš dalies jį subsidijuojant arba asmuo išmokomas konkrečių darbo įgūdžių.
PrevencijaPirminė prevencija – tai priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams – formuojama sveika gyvensena, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos suprasdamos šios problemos aktualumą daug dėmesio ir lėšų skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą, bendruomenę.
Rūkymas
Kodėl žmonės rūko?iš įpročio, norėdami atsipalaiduoti,
dėl to, kad jiems malonu rūkyti, taikydamiesi prie kitų, paveikti reklamos. Kas vyksta, kai rūkote?Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų – nuodingos. Jums rūkant, į kraują patenka šios cheminės medžiagos: nikotinas – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą, derva – ją sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų, dirginančios, erzinančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučių skaidulas, atliekančias plaučių valymo funkciją, todėl žmogus ima kosėti, anglies monoksidas – labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina kūną deguonimi.
Socialiniai rūkymo padariniai
Pinigai – cigaretės labai brangios. Pinigus, kuriuos išleidžiame cigaretėms, galėtume išleisti kitiems dalykams. Aplinkos tarša – rūkaliai „priverčia“ rūkyti ir nerūkančiuosius. Nerūkantieji tampa pasyviais rūkaliais. Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis rūkymas sutrumpina žmogaus gyvenimą 7 metais, sukelia tūkstančius rimtų ligų. Žala trečiajam pasauliui – džiovinant ir ruošiant tabaką pažeidžiami dideli žemės plotai. Ilgalaikės tabako auginimo pasekmės yra miško sunaikinimas, dirvos erozija, dirvožemio pavertimas nederlingu. Kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse žemė tiesiog paimama tabakui auginti, ir jis eksportuojamas. Tai gali turėti grėsmingų pasekmių vietos gyventojams, sukelti badą ir kitas blogybes. Rūkymas ir sveikata
Rūkymas paskatina ir sukelia daugelį negalavimų, ligų.
Bronchitas – rūkymas sukelia 75% mirčių dėl chroniško bronchito. Emfizema – plaučių liga, nuo kurios sutrinka kvėpavimas. Širdies ligos – veikiant nikotinui, padažnėja širdies plakimas, širdis priversta smarkiau dirbti. Rūkymas nulemia 25% mirties atvejų sergant širdies ligomis. Vėžys – 90% sergančiųjų plaučių vėžiu mirčių yra nulemtos rūkymo. Kitos ligos – rūkaliai yra fiziškai mažiau atsparūs, negu nerūkantys, jie greičiau suserga kitomis ligomis, prie jų „limpa“ infekcijos, todėl jie dažniau serga persišaldymo ligomis, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkalių rizika mirti nuo įvairių ligų yra net 70% didesnė negu nerūkančiųjų, jie 3,5 karto dažniau už nerūkančius suserga. Nerūkančios moterys, ištekėjusios už daug rūkančių vyrų, keturis kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio už moteris, kurių vyrai nerūko. Rūkančių moterų kūdikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms gresia persileidimas, per ankstyvas gimdymas, vaisiaus arba naujagimio mirtis.
Rūkaliaus portretas
Paauglys, surūkantis per dieną vieną pakelį cigarečių, 50% dažniau serga ir praleidžia pamokas nei nerūkantieji. Du pakeliai per dieną praleistų pamokų skaičių padvigubina. Dauguma rūkančių paauglių ir laisvalaikį leidžia su rūkančiais vaikinais ar merginomis. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai. Nesimokantys paaugliai rūko du kartus daugiau už tuos, kurie lanko mokyklą. Daug mažiau rūkančių tarp tų, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas. Kuo labiau išsimokslinęs žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis rūkys. Dauguma rūkalių sutinka, kad rūkyti kenksminga. 85% jų norėtų mesti rūkę. Krikščionybė ir rūkymasBiblijos laikais rūkymas buvo negirdėtas neregėtas dalykas. Tačiau rūkymui galėtume pritaikyti kai kurias Biblijoje išdėstytas tiesas.
Patarimai metančiam rūkyti
Pasakykite savo draugams ir šeimos nariams, kad metate rūkyti. Viešas įsipareigojimas suteikia daugiau ryžto. Pasižadėdami nerūkyti, neįsipareigokite „amžiams“ – pasiryžkite iškęsti vieną dieną, paskui dar vieną ir t.t. Neatidėliokite metimo dienos tam laikui, kai geriau jausitės ar būsite geriau nusiteikę. Paskirkite dieną – ir meskite. Pašalinkite iš akių visas pagundas – cigaretes, degtukus ir t.t. Bendraukite su nerūkančiais, stenkitės būti labai užsiėmęs. Turėkite nesaldžios gumos, morkų, ledinukų nuo kosulio. Įteikite sau, kad jei pajėgsite mesti rūkyti, jums užteks valios ir kitiems svarbiems sprendimams – jūs tapsite savo gyvenimo šeimininkais.
AlkoholisAlkoholis yra cheminė medžiaga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas ir tirpiklis.Alkoholio gėrimas keičia žmogaus organų veiklą ir daro trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį. Tai, kad žmonės vartoja alkoholį, visiškai nereiškia, kad jis yra nepavojingas.Alkoholio kiekis įvairiuose gėrimuose:alus ir sidras – 4-7%,vynas – 10-12%,spirituotas vynas – 15-22%,džinas, viskis, degtinė, brendis, romas – 40-55%.Kodėl žmonės geria alkoholį?Norėdami greičiau tapti ar pasijusti suaugusiais. Iš neturėjimo ką veikti. Iš smalsumo. Įvairių švenčių progomis, todėl, kad „taip įprasta“. Bijodami draugijoje išsiskirti iš kitų. Norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti. Manydami, kad išgėrę bus įdomesni pašnekovai, lengviau bendraus. Todėl, kad jų aplinkoje – šeimoje, apylinkėje, darbovietėje – girtavimas yra tapęs gyvenimo būdu. Gydomaisiais tikslais. Iš tradicijos per religines apeigas. Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą? Alkoholis veikia:širdį – padidina kraujospūdį, suaktyvina širdies darbą; geriamas ilgą laiką ir po daug sukelia širdies ligas; nervų sistemą – veikia raminamai, kaip depresantas; kepenis – jos perdirba alkoholį, todėl jis dažnai sukelia kepenų ligas, pvz., cirozę; skrandį – skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl nedideli alkoholio kiekiai paspartina virškinimą, bet dideli gali sukelti vėmimą, o nuolatinis gėrimas – gastritą; odą – alkoholis sukelia šilumos pojūtį, bet jis plečia kraujagysles, todėl iš tiesų kūnas šilumą praranda; dėl šios priežasties išgėrę žmonės nejaučia šalčio, bet daug dažniau per speigus nušąla kūno dalis ar net mirtinai sušąla; smegenis – sulėtėja reakcija, refleksai, koordinacija, sutrinka atmintis; gali kilti haliucinacijų ir traukulių; ilgai vartojant smegenys pažeidžiamos, prarandama atmintis.
Alkoholis ir kultūra
Alkoholinius gėrimus žmonės pradėjo gaminti prieš tūkstančius metų. Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad vynas – fermentuotos vynuogių sultys – nesukelia užkrečiamų ligų, kurias sukelia nešvarus vanduo. Vėliau Europoje vynas tapo svarbiu Romos katalikų bažnyčios atributu, nes buvo naudojamas per šv. mišias. Renesanso laikais vynas paplito visoje visuomenėje, jo gamybą skatino pirklių gildijos. 14 a. pradžioje Centrinėje Europoje atsirado alaus pramonė. Alkoholio, kuris iš pradžių buvo vartojamas kaip konservantas ir aseptikas, populiarumas padidėjo. Jis tapo neatsiejama Europos kultūros dalimi, ir juo pradėta piktnaudžiauti.Gėrimo papročiai įvairiuose kraštuose yra skirtingi. Nuosaikaus gėrimo šalims būdinga:tėvai geria nedaug, vaikai mato tik tokį pavyzdį; geriami silpni gėrimai – vynas, alus; šiais gėrimais dažniausiai užgeriamas valgis; gėrimas nelaikomas įrodymu, kad geriantis asmuo jau suaugęs;
niekas neverčia gerti, abstinencija (visiškas alkoholio atsisakymas) laikomas įprastu dalyku; žmonės ir negerdami moka bendrauti.Tose šalyse, kur linkstama piktnaudžiauti alkoholiu, geriama daug arba labai stiprūs ir prasti gėrimai, gėrimas laikomas vyriškumo požymiu, draugijoje sunku atsisakyti išgerti, nusigėrimas „iki žemės graibymo“ darosi įprastu dalyku ir nesukelia visuomenės pasipiktinimo.Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ne tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigimimą ar išnykimą. Pavyzdžiui, „ugninis vanduo“ padėjo europiečiams užkariauti Šiaurės Ameriką, nes vietiniai indėnai pasirodė esą neatsparūs alkoholiui ir labai greitai prasigerdavo.Istorija rodo, kad gėrimo įpročiai nėra tik tam tikros kultūros, papročių pasekmė – juos gali sukurti bei keisti ir valstybinė politika. Pavyzdžiui, Rusijos imperijoje girtavimą skatino valdžia, kuri iš to gaudavo didelį pelną.Degtinė, šis stiprus alkoholinis gėrimas, Europoje pradėta gaminti 14 a. pabaigoje, o po šimto metų atkeliavo ir į Lietuvą. Privilegijuotieji miestai ir bajorai, gavę teisę gaminti degtinę, steigdavo ne tik degtinės daryklas, bet ir smukles. Tai buvo pelningas verslas – dvarininkai versdavo savo baudžiauninkus gerti tik pono smuklėje, kai kurie net iš anksto paskirdavo, kiek per metus koks jo žmogus turi išgerti ir kiek už tai sumokėti. Iki 19 a. degtinės Lietuvoje nuolat daugėjo ir ji vis pigo. Smuklių buvo galima rasti visose pakelėse ir kryžkelėse.1858 m. vyskupas Motiejus Valančius pradėjo skleisti blaivybę – per parapijų iškilmes, per atlaidus viešai saikdindavo žmones mesti gėrus. 1860 m. Kauno gubernijoje 84% visų katalikų buvo tapę blaivininkais. Per šešerius metus degtinės gamyba sumažėjo 8 kartus.Išplitus blaivybei, prekiautojai degtine, dvarininkai, kurie degtinę varydavo ir nuomodavo smukles, bei caro valdžia, kuri rinko mokesčius už prekybą degtine, neteko daug pajamų, todėl valdžia, degtinės daryklų savininkai ir prekiautojai degtine buvo labai nepatenkinti. 1863 m. sukilimas Vilniaus generalgubernatoriui Muravjovui tapo geru pretekstu uždrausti blaivybės draugijas. Tačiau net ir po Motiejaus Valančiaus mirties (1875) blaivybės idėjos žmonėse tebuvo gyvos.AlkoholizmasAlkoholizmas yra nepagydoma liga, tokia pat kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ją sergantys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, o pradėję gerti nepajėgia sustoti. Alkoholikų organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip pakitęs, kad be jo negali funkcionuoti. Negaunant alkoholio prasideda abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucinacijos. Alkoholikai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi „normaliai“. Alkoholis tampa pačiu svarbiausiu jų gyvenimo dalyku. Alkoholio vartojimo pakoposŽmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Subrendę vyrai gali pradėti gerti todėl, kad jų aplinkoje taip įprasta. Moterys – todėl, kad neranda kito būdo nuslopinti skaudžius išgyvenimus. Ir vieni, ir kiti gali būti linkę išgerti dėl savo būdo savybių: nervingumo, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.Paauglių girtavimui taip pat būdingi tam tikri dėsningumai.Paauglių gėrimas dažnai prasideda nuo noro išbandyti, kaip alkoholis keičia nuotaiką. Paaugliams gali būti smagu, bet gali būti ir bloga išgėrus. Jei alkoholio sukeliami pojūčiai yra malonūs, jie skatina pomėgį gerti.
Pradedama gerti nuolat atitinkamomis progomis, jau žinant, kokia bus savijauta išgėrus. Šioje gėrimo pakopoje paaugliai skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad jiems stinga savikontrolės, jie geria per daug, nemoka atsisakyti ir laiku nustoti gerti. Įsitraukimo pakopa. Pradedama gerti jau ne siekiant malonių pojūčių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių. Pavyzdžiui, į šokius einantis paauglys išgeria ne norėdamas pasidaryti sau „šventę“, bet norėdamas atsikratyti jaudulio ir gėdos. Kai alkoholiu pradedama „gydytis“, pamažu prarandama savikontrolė, organizmas įpranta prie vis didesnio alkoholio kiekio, ir artėja nelaimė. Fiziologinio priklausomumo pakopa. Alkoholis pasidaro būtinas, kad būtų jaučiamasi normaliai. Kokie pirmieji alkoholizmo požymiai?Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdienių rūpesčių. Žema savigarba, bloga nuomonė apie save. Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį vykdyti. Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti. Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu. Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama. Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.Narkotinės medžiagosNarkotinės medžiagos yra tokios, kurios pakeičia mūsų kūno cheminius procesus ir tokiu būdu sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą.Narkotinės medžiagos skirstomos į tokias grupes:alkoholis, marihuana, uostomieji preparatai, slopinamieji preparatai, stimuliuojantys preparatai,tikrieji narkotikai, haliucinogenai.Iš sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai. Kiti yra sparčiai garuojantys organiniai tirpikliai ir vaistai, kurie pasidaro pavojingi tada, kai vartojami netinkamai, per dideliais kiekiais arba bet kaip maišomi su kitais vaistais.
Žmonės rūko ar geria alkoholinius gėrimus norėdami atsipalaiduoti. Gydytojų išrašomi migdomieji, trankvilizatoriai (raminantieji) ir antidepresantai (depresiją pašalinantys vaistai) irgi mažina įtampą. Noras atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius yra ir viena pagrindinių priežasčių, skatinančių vartoti draudžiamus narkotikus. Kitos priežastys gali būti smalsumas ir nuobodulys. Ypač imlūs siūlymams „patirti aštrių pajūčių“, viską pamiršti, pasilinksminti yra paaugliai. Tačiau dažniausiai jie nežino, kokie pavojai slypi tokiuose siūlymuose, neįsivaizduoja, kaip greitai narkotikų vartojimas virsta labai rimta problema.Vartojant visų rūšių narkotikus gresia:Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį. Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos. Visų kitų gyvybiškai svarbių organų – plaučių, širdies, kepenų – ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto. Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi. Pripratimas būna fizinis ir psichologinis. Negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kūną; šie skausmai tokie baisūs, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų ar nemalonumų. Tačiau kartais kūnas dar pajėgia gyventi be narkotikų, bet dėl psichologinio pripratimo protas jau nepajėgia atsispirti pagundai. Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi. Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirties priežastis gali būti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei kūno funkcijų sutrikimai.
Kitos problemos, kurias sukelia narkotikai
Asmeninės problemos: santykiai su žmonėmis gali pasidaryti labai įtempti, ypač su namiškiais ir draugais;
užuot padėję jums prisitaikyti prie gyvenimo, narkotikai gali tapti dar viena problema, kurią teks spręsti kaip ir visas kitas jūsų problemas.Teisinės problemos: nelegaliai vartodami narkotikus rizikuojate būti nubaustas didelėmis baudomis ar netgi patekti į kalėjimą; jeigu jus areštuotų, policija užves jums bylą; vėliau tai gali trukdyti jums rasti darbą, sukelti kitų nepatogumų.Pinigų problemos: narkotikų vartojimas – brangus užsiėmimas: įpratęs prie didelių narkotikų dozių, žmogus gali paleisti vėjais visus pinigus, kad tik pasotintų įprotį.Kas yra kasMarihuana yra natūralus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana laikoma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stiprių narkotikų. Uostomieji preparatai – tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu. Jie gali taip pažeisti nervų sistemą, smegenis, skrandį, kaulų čiulpus ir kepenis, kad jų nebegalima pagydyti, o per didelės garų dozės gali būti mirtinos, nes slopina kvėpavimą ir širdies veiklą.Slopinamieji preparatai – tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį. Labai pavojingas slopinamųjų preparatų ir alkoholio mišinys – slopinimas taip sustiprėja, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir jos nebeatgauti.Stimuliuojantys preparatai. Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė – parų paras trunkanti nemiga ir psichozė. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.Tikrieji narkotikai slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojūčius, stiprybės ir išskirtinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, apima mieguistumas, sutrinka mąstymas, širdies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai – tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų. Narkomanės moterys gali pagimdyti vaikus deformuotomis galūnėmis ar be jų, taip pat kitais deformuotais organais.Haliucinogenai – chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia nerealybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali būti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti haliucinogenai – „stebuklingieji grybai“, meskalinas – gali sukelti ir pykinimą bei vėmimą.
Lėtinis abstinencijos sindromas (blaivėjimo metu atsirandantys simptomai)Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą. Tyrimai rodo, kad lėtinio abstinencinio sindromo simptomai atsiradę dėl narkotikų smegenims padarytos žalos, gali prisidėti prie daugelio atkryčio atvejų. Lėtinis abstinencijos sindromas susideda iš simptomų, kurie atsiranda po ūmios abstinencijos (narkotikų vartojimo nutraukimo) sindromo. Lėtinis – reiškia – ilgai. Sindromas – reiškia simptomų grupė. Simptomas – ligos pasireiškimo ženklas.Lėtinis abstinencijos sindromas yra narkomanijos simptomų grupė, kurie atsiranda dėl to, kad nutraukiamas narkotinių medžiagų vartojimas ir net ilgam laikui prabėgus organizmas jaučia jų trūkumą. Paprastai šie simptomai atsiranda po 7 – 14 dienų blaivumo, po to kai stabilizuojamasi nuo ūmios abstinencijos sindromo.
Lėtinis abstinencijos sindromas atsiranda dėl biologinių ir psichologinių bei socialinių priežasčių. Jis susideda iš narkotikų sukeltos žalos nervų sistemai ir psichologinės įtampos bandant susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio.Blaivybė sukelia daug įtampos ir skausmo. Daugelis narkomanų niekada prieš tai nemokėjo suvaldyti streso be narkotikų ir alkoholio. Stresas (arba įtampa) pasunkina nervų sistemos veiklos sutrikimus ir simptomai sustiprėja. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas priklauso nuo dviejų dalykų: nervų sistemos sutrikimo nuo narkotikų vartojimo stiprumo ir blaivėjimo metu patiriamos įtampos.Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai paprastai labiausiai sustiprėja blaivumo 3 – 6 mėnesiuose. Sutrikimai nėra nepataisomi. Tai reiškia, kad esant tinkamam gydymui, daugelis simptomų išnyks. Todėl nereikia bijoti. Su tinkamu gydymu yra įmanoma išmokti normaliai gyventi nepaisant pablogėjimų. Bet prisitaikymas neįvyksta greitai. Atsigauti nuo nervų sistemos sutrikimų paprastai reikia nuo 6 mėnesių iki 2 metų esant gerai blaivėjimo programai.Lėtinio abstinencijos sindromo simptomaiKaip atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą? Pagrindinis jo požymis yra nesugebėjimas spręsti paprastai nesudėtingas problemas. Prie to gali prisidėti 6 pagrindinės lėtinio abstinencijos sindromo simptomų rūšys. Tai yra:1. Nesugebėjimas aiškiai galvoti.2. Atminties sutrikimai.3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas4. Miego sutrikimai.5. Fizinės koordinacijos sutrikimai 6. Neatsparumas įtampai.Nesugebėjimas spręsti dažniausiai paprastas problemas dėl vieno kurio ar visų šių simptomų mažina pasitikėjimą savimi. Žmogus jaučiasi nepajėgus, sutrikęs, kad su juo ne viskas tvarkoje. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir nesėkmės baimė trukdo produktyviai gyventi. Todėl smulkiau išnagrinėsime šiuos lėtinio abstinencijos sindromo simptomus, kurie prie nesugebėjimo spręsti paprastai paprastas problemas.
Nesugebėjimas aiškiai galvotiKai lėtinis abstinencijos sindromas suaktyvėja blaivėjantis žmogus gali patirti keletą mąstymo sutrikimų. Pats intelektas nėra pažeistas. Tiesiog tai yra taip lyg galva kartais neveiktų. Kartais ji dirba gerai, kartais ne. Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra nesugebėjimas susikoncentruoti (sutelkti dėmesio) ilgiau nei kelioms minutėms. Kitas paplitęs lėtinio abstinencijos sindromo simptomas yra abstraktaus mąstymo pablogėjimas. Abstraktus mąstymas – tai galvojimas apie nekonkrečias idėjas, t.y., tokius dalykus, kurių negali paimti į ranką, pamatyti ar padėti į dėžutę. Koncentracijos sutrikimai labiau pasireiškia tada, kai mąstoma apie abstrakčius dalykus.
Įkyrios mintysĮ galvą gali lįsti tos pačios mintys ir pastoviai joje suktis. Tada labai sunku tokias mintis nutraukti, jas išvyti ar tvarkingai jas išdėlioti.Atminties sutrikimaiPas blaivėjančius žmones labai paplitęs yra trumpalaikės atminties sutrikimas. Tu gali ką nors išgirsti ir suprasti, bet po 20 minučių tai pamiršti. Kas nors tau pasako instrukciją ir tu tiksliai žinai ką daryti. Bet po to kai nueini, atmintis tampa miglota arba tu viską pamiršti. Kartais esant įtampai taip pat gali būti sunku atsiminti reikšmingus įvykius iš praeities. Šie prisiminimai nėra dingę, žmogus kitais kartais juos gali lengvai atsiminti. Žmogus supranta, kad jis tai žino, bet dabar negali to atsiminti esant įtampai. Dėl atminties sutrikimų blaivėjimo metu gali būti sunku išmokti naujų įgūdžių ir įsisavinti informaciją. Tu išmoksti naujų įgūdžių įgydamas žinias ir pritaikydamas jas prie to, ką jau išmokai. atminties sutrikimai apsunkina naujų žinių pritaikymą prie to, ką jau išmokai.
Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumasŽmonės su emocinėmis problemomis blaivumo metu yra linkę perreaguoti. Kada atsitinka įvykis reikalaujantis dviejų laipsnių emocinės reakcijos, jie reaguoja su dešimčia. Tu gali pastebėti, kad labai supyksti dėl to, kas vėliau pasirodo labai paprasta. Tu gali jausti daugiau nerimo ar susijaudinimo, nei tam yra priežastis. Kada toks perreagavimas sukuria didesnį stresą (įtampą) nervų sistemai, nei ji gali išlaikyti, įvyksta gynybinė nervų sistemos reakcija – emocinis užsidarymas. Kai tau šitaip nutinka, tu tampi emociškai bukas, nesugebi nieko jausti. Ir net kai žinai, kad turėtum kažką jausti, tu to nejauti. Tu gali svyruoti nuo vienos nuotaikos prie kitos ir nežinoti kodėl.Miego sutrikimaiDauguma blaivėjančių žmonių patiria miego sutrikimus. Kai kurie jų yra laikini, kai kurie tęsiasi visą gyvenimą. Ankstyvojo blaivėjimo metu labiausiai paplitę simptomai yra neįprasti ar kamuojantys sapnai. Tie sapnai trukdo gauti tau reikalingą miego kiekį. Bet ilgėjant susilaikymo nuo narkotikų laikui jie pasirodo vis rečiau ir yra vis silpnesni. Net kai tu nesapnuoji neįprastų ar košmariškų sapnų, tau gali būti sunku užmigti ar išmiegoti visą laiką – gali pabusti anksti ryte ir tau vėl sunku užmigti. Gali keistis tavo miegojimo įpročiai – gali miegoti ilgiau nei reikia arba mieguistumas gali imti įvairiu dienos metu. Kai kurie tokie įpročiai gali niekada nesugrįžti į “normalius” rėmus, bet dauguma žmonių sugeba prisitaikyti prie jų be didesnių sunkumų.Fizinės koordinacijos sutrikimaiLabai rimtas lėtinio abstinencijos sindromo simptomas – nors galbūt ne taip labai paplitęs kaip kiti – yra fizinės koordinacijos sutrikimai. Paprastai tai yra galvos sukimasis, sunkiai išlaikoma pusiausvyra, sunkiai koordinuojami akies ir rankos judesiai, lėti refleksai. Todėl atsiranda nerangumas, nevikrumas ir žmogus lengviau gali susižeisti. Kai kada žmogus gali atrodyti kaip girtas, nors nėra išgėręs.Neatsparumas įtampaiProblemos suvaldant stresą (arba įtampą) yra labiausiai trikdanti ir apsunkinanti lėtinio abstinencijos sindromo dalis. Blaivėjantys žmonės dažnai nesugeba atskirti mažai stresuojančių situacijų nuo labai stresuojančių situacijų. Paprastai neįtemptos situacijos gali sukelti jiems didesnę įtampą nei kitiems žmonėms ir todėl jie yra linkę perreaguoti. Jie gali daryti dalykus, kurie visiškai neatitinka situacijos. Vėliau jie gali net stebėtis, kodėl jie taip stipriai sureagavo. Viskas dar labiau sudėtingėja, kad didelės įtampos metu visi kiti lėtinio abstinencijos sindromo simptomai dar labiau sustiprėja. Kuo didesnė įtampa, tuo sunkesnis lėtinis abstinencijos sindromas. Vienas sustiprina kitą. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas sukuria įtampą, o įtampą sunkina lėtinį abstinencijos sindromą. Kai įtampa yra žema, simptomai silpnėja ir net gali išnykti. Kai tu esi gerai pailsėjęs ir atsipalaidavęs, tinkamai valgai ir gerai sutari su žmonėmis, su tavim tikriausiai bus viskas tvarkoje. Tavo mintys bus aiškios, tavo emocijos bus tinkamos su tavo atmintimi viskas tvarkoje. Tačiau didelė įtampos metu tavo smegenys staiga išsijungia. Atsiranda mąstymo sutrikimai, netinkamos emocijos ir atminties problemos. Jei tavo mintys tampa sumišusios ir chaotiškos ar tu nesugebi susikoncentruoti, jei tau sunku atsiminti ar spręsti problemas, tu gali jausti, kad išprotėsi. Bet taip nėra. Šie simptomai yra normali tavo blaivėjimo dalis ir jie išnyksta esant susilaikymui nuo narkotikų ir alkoholio bei laikantis blaivėjimo programos. Jei tu to nesupranti, tai gali jausti gėdą ir kaltę, kas veda prie mažesnio pasitikėjimo savimi ir izoliacijos, kas sukuria įtampą ir sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą. Tai skausmingas užburtas ratas, kuris nebūtinai turi atsirasti, jei tu supranti kas atsitinka. Kai pradeda sveikti tavo kūnas ir tavo protas ir kai tu išmoksti būdų kaip sumažinti lėtinio abstinencijos sindromo keliamą pavojų, yra įmanoma pilnai ir prasmingai gyventi, nepaisant to, kad simptomai gali vėl pasikartoti. Kad atsigautum nuo narkomanijos žalojančių pasekmių būtina susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tačiau narkomanijos žalojančios pasekmės pačios trukdo sugebėjimui susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tai yra blaivėjimo paradoksas. Jei narkomanas pavartos narkotikų, jam trumpam viskas susitvarkys – trumpam jis pradės aiškiau galvoti ir pasijaus normaliai. Tačiau nelaimei, galiausiai narkomanas vėl praranda kontrolę ir narkotikus vartojimas vėl jį sugriauna. Dėl to yra būtina padaryti viską įmanoma tam, kad susilpninti lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Būtina atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą ir suprasti, kad tu nesi bejėgis ir kvailas. Kadangi lėtinio abstinencijos sindromo simptomai yra jautrūs stresui, tau reikia išmokti kaip kontroliuoti stresą kad nekiltų simptomai ar suvaldyti juos, kai jie atsiranda.
Lėtinio abstinencinio sindromo eigaLėtinio abstinencinio sindromo simptomai nėra kiekvienam vienodi. Jie skiriasi savo stiprumu, kaip dažnai atsiranda, kaip ilgai tęsiasi. Kai kurie žmonės patiria vienus simptomus, kai kurie kitus, kai kurie žmonės nepatiria išvis nė vieno. Laikui bėgant lėtinis abstinencijos sindromas gali silpnėti, gali stiprėti, gali likti toks pat arba gali atsirasti ir išnykti. Jei jis laikui bėgant silpnėja, jį galima vadinti regeneraciniu (atsistatančiu). Jei jis stiprėja, ji galima vadinti degeneraciniu (blogėjančiu). Jei jis lieka toks pat, jį galima vadinti stabiliu. Jei jis ateina ir praeina, jį galima vadinti nestabiliu. Regeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas su laiku palaipsniui silpnėja. Kuo ilgiau žmogus yra blaivus, tuo silpnesni tampa simptomai. Žmonėms su regeneruojančiu lėtiniu abstinencijos sindromu yra lengviau blaivėti, kadangi smegenys greitai pradeda vėl veikti normaliai. Degeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas yra visiškai kitoks. Nors žmogus yra blaivus, tačiau simptomai su laiku stiprėja. Taip gali nutikti net kai žmogus vaikšto į AN ir/arba laikosi tam tikros blaivėjimo programos. Žmonės su degeneraciniu lėtiniu abstinencijos sindromu yra linkę atkristi. Blaivybė tampa tokia skausminga, kad jie jaučia turį nusiskausminti su narkotikų ar alkoholio pagalba, juos ištinka fizinė ar emocinė krizės, ar planuoja savižudybę, kad skausmas baigtųsi. Žmogus su stabiliu lėtiniu abstinencijos sindromu patiria tą patį simptomų lygį ilgą blaivėjimo laiką. Gali būti dienų, kai simptomai truputį sustiprėja ar truputį susilpnėja, bet iš esmės jie lieka tokie patys. Daugumą blaivėjančių žmonių tai labai vargina, kadangi jie mano, kad kuo ilgiau jie yra blaivūs, tuo geriau jie turi jaustis. Praėjus pakankamai blaivaus laiko daugelis žmonių išmoksta suvaldyti šiuos simptomus. Nestabilaus lėtinio abstinencijos sindromo simptomai pasirodo ir išnyksta. Pradžioje žmonėms su nestabiliais simptomais atrodo, kad simptomai greitai silpnėja. Bet vėliau jie patiria pasikartojančius lėtinio abstinencijos sindromo epizodus, kurie gali būti gana stiprūs. Kai kuriems žmonėms epizodai trumpėja, silpnėja, kol galiausiai išnyksta. Kitiems jie periodiškai tęsiasi visą gyvenimą. Tokia lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra pas tuos žmones, kurie neturėjo gydymo nuo lėtinio abstinencinio sindromo ir kurie nežino kaip suvaldyti simptomus arba jų išvengti. Tradicinis gydymas neteikė dėmesio šiems simptomams, kadangi jie ilgai buvo neatpažįstami. Jei tu žinai, ką daryti ir tu nori to, degeneracinis lėtinis abstinencinio sindromas gali būti pakeistas stabiliu, stabilus į regeneracinį ir regeneracinis į nestabilų lėtinį abstinencijos sindromą. Labiausiai paplitusi lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra regeneracinė, kuri su laiku tampa nestabili. Palaipsniui viskas gerėja, kol simptomai neišnyksta ir pasirodo tik retkarčiais. Pirmas žingsnis yra pašalinti simptomus. Tai reiškia taip juos suvaldyti, kad tu nepatirtum jų dabar. Tolesnis tikslas yra sumažinti jų dažnumą, kaip ilgai jie tęsiasi ir kiek sunkūs jie yra. Privalai atsiminti, kad net kai pas tave jų nėra, visada yra tikimybė, kad jie atsiras. Todėl būtina sukurti apsisaugojimą nuo jų – apsidraudimas, kuris sumažina tavo riziką.
Pastaba. Paimta iš Joe Jenkins „Šių laikų dorovinės problemos“ (alma littera, Vilnius, 1997).